2022.05.09

Konferencijos dėl Europos ateities galutinė ataskaita

Nuo 2022 m. kovo pabaigos vyko baigiamieji Konferencijos dėl Europos ateities plenerinių sesijų posėdžiai. Konferencija dėl Europos ateities – tai didžiausias dalyvaujamosios demokratijos projektas Europos istorijoje, kuris prasidėjo 2021 m. gegužės 9 d. ir truko visus metus: skirtingi europiečiai iš visos ES galėjo teikti pasiūlymus, kokioje Europos Sąjungoje jie nori gyventi ateityje ir balsuoti už jiems labiausiai patinkančias idėjas.

Konferencija dėl Europos ateities baigėsi gegužės 9 d. Strasbūre, pateikus galutinę Konferencijos ataskaitą. Šioje ataskaitoje apibendrinti per metus europiečių pateikti pasiūlymai apie tai, kokioje Europoje jie nori gyventi. ES institucijų vadovai rūpinsis jos įgyvendinimu.

Konferencijos galutinė ataskaita (anglų kalba)

 

Parengta pagal EK Atstovybės Lietuvoje informaciją

2022.05.04

A. Kubilius: „ES būtina prisitaikyti prie pokyčių ir krizės keliamų iššūkių“

Europos Parlamento narys Andrius Kubilius, Konferencijoje dėl Europos ateities vienintelis Lietuvai atstovaujantis EP narys, antradienį pasisakydamas Strasbūre vykusioje plenarinėje sesijoje dėl šios Konferencijos darbo rezultatų, teigė, kad Europos žemyną sukrėtė didžiulė geopolitinė ir saugumo krizė – Rusijos karas prieš Ukrainą. Pasak jo, tokio pobūdžio krizė rodo, kad buvome silpni savo užsienio ir saugumo politikos pajėgumuose, siekdami jos išvengti.

„Vienas iš ES įkūrėjų Jean Monnet sakė, kad Europa bus formuojama krizių metu ir kad ji bus visų sprendimų, priimtų krizių metu, suma. Dabar mums reikia naujų sprendimų“, – kalbėjo A. Kubilius.

Jis pasidžiaugė sėkmingomis konsultacijomis su ES piliečiais Konferencijos diskusijose, kurių metu gimė keletas labai svarbių rekomendacijų, kaip patobulinti bendrą saugumo ir gynybos politiką.

A. Kubilius taip pat priminė, kad ES kūrė ir reformavo žinomi politikos ir intelektualiniai lyderiai. Tokios lyderystės reikia ir dabar.

Parlamentaro teigimu, mūsų kartai teko atsakomybę – ES būtina prisitaikyti prie pokyčių ir šios krizės keliamų iššūkių.

Tai reikalauja mūsų lyderystės. Turime atsižvelgti į piliečių reikalavimus: daugumos principas priimant sprendimus, Europos saugumo pajėgumų stiprinimas ir strateginės atsakomybės už kaimynystę prisiėmimas“, – pažymėjo A. Kubilius.

Pasak europarlamentaro, ES turi keistis tam, kad būtų pasirengusi globaliems pokyčiams ir krizėms, Sutarčių keitimas yra instrumentas tokiam pokyčiui.

„Nebijokime keistis“, – kvietė politikas, pacitavęs žymaus airių-britų konservatyvaus filosofo ir politiko Edmundo Burkeo mintį: „politikos menas yra tai, kai valstybė be priemonių tam tikram pokyčiui yra be priemonių jos išsaugojimui.

Konferencija dėl Europos ateities – vienerius metus trukęs renginys, apėmęs diskusijas su visuomene nacionalinėse valstybėse, pasiūlymų ir diskusijų platformą internete, atsitiktiniu būdu pagal demografinius kriterijus atrinktų ES piliečių forumus bei plenarinę sesiją, sudarytą iš ES piliečių atstovų, nacionalinių ir ES politikų.

Konferencijos rezultatai bus pristatyti š. m. gegužės 9 d.

2022.02.10

A.Kubiliaus vadovaujamos EP narių delegacijos siūlymai dėl Europos ateities

Šiuo metu vykstanti Konferencija dėl Europos ateities artėja link finišo tiesiosios. Konferencijos darbo grupėse jau pradėti ar neužilgo bus pradėti svarstyti Europos piliečių atstovų pasiūlymai, tapsiantys Konferencijos rekomendacijų projektu.

Andrius Kubilius yra vienintelis Lietuvoje rinktas Europos Parlamento narys, dalyvaujantis Konferencijos darbe bei vienintelis Lietuvos atstovas Konferencijos darbo grupėje „Europa pasaulyje“. Andrius Kubilius koordinuoja 12 EP narių šioje Konferencijos darbo grupėje darbą.

2022 m. vasario 11-12 dienomis Mastrichte vyks Europos piliečių atstovų forumas, teiksiantis Konferencijos darbo grupei pasiūlymus diskusijoms dėl ES vaidmens pasaulyje. Prieš šį forumą A.Kubiliaus koordinuojama delegacija išplatino skirtingoms politinėms grupėms priklausančių EP narių parengtą dokumentą, kuriame pristato savo požiūrį į tai, kokie iššūkiai iki XXI amžiaus pabaigos kils Europos vaidmeniui pasaulyje bei tai, kuriomis kryptimis galėtų vykti tolesnės diskusijos dėl globalaus Europos vaidmens stiprinimo.

Su dokumentu (anglų kalba) galima susipažinti čia: Dėl Europos vaidmens pasaulyje.

2021.11.19

L. Mažylis. Kokios Europos Sąjungos norite Jūs?

Ištikus pasaulinei pandemijai, migrantams plūstant per Baltarusijos sieną, tvarkant miestelių parkus, renovuojant namus ir sprendžiant daugelį kitų klausimų, mes iškart žiūrime į Europos Sąjungą. Tikimės, kad ES padės mums finansiškai, sudrausmins nedemokratinius režimus, apsaugos nuo viruso. Ir negaliu sakyti, kad tikimės nepagrįstai, tačiau ne visais klausimais esame suteikę Europos Sąjungai galią mums padėti. Galbūt ne visais ir reikia. Todėl aš grįžtu prie savo klausimo: kokios Europos Sąjungos norite Jūs?

Svarbu išklausyti piliečius

Dabar sudaryta puiki proga savo atsakymą išsakyti garsiai. Juk europinės institucijos pažadėjo išklausyti! Šiuo metu vykstanti Konferencija dėl Europos ateities yra galimybė kiekvienam ES piliečiui išdėstyti savo lūkesčius ir pasiūlymus ateities Europai.

Europos Parlamente dirbu Europos liaudies partijos frakcijoje, kurioje visada stengiamės išklausyti pačių įvairiausių nuomonių: smulkaus ir vidutinio verslo, ūkininkų, jaunimo atstovų… Nuo šio pavasario vykstanti Konferencija irgi yra į tai orientuota. Ji apjungia valstybes nares, skirtingas ES institucijas ir ES piliečius. Kol kas procesas tikrai nuteikia pozityviai ir ambicingai. Kartu su frakcijos kolegomis tikime demokratine Europa. Ne kartą akcentavome, kad Konferencijoje reikia kalbėti apie Europos vertybes, pagrindines teises ir laisves, Europos integraciją, o kartu ir klimato kaitos iššūkius, socialinį teisingumą ir lygybę, ekonomikos klausimus, skaitmeninimą, saugumą bei Europos vaidmenį pasaulyje. Šios temos viena kitą papildo, o žvelgiant į ateitį, sakyčiau, net yra viena nuo kitos priklausomos.

Vienas didžiausių ateities iššūkių – kova su klimato kaita

Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, įžvelgiu, kad vienas didžiausių Europos iššūkių – kova su klimato kaita. Perėjimas nuo taršaus iki tvaraus gyvenimo pareikalaus itin tikslingų politinių sprendimų. Tam parengtas Europos Žaliasis kursas, kuriuo siekiama, kad ES taptų klimatui neutralia iki 2050 metų, o bendrai ekonomika būtų paremta tvariais ištekliais. Man, kaip žmogui, daugybę metų praleidusiam universitete, svarbu, kad visada būtų remiamasi mokslu ir ekspertų įžvalgomis. Tam pritaria ir mano frakcijos kolegos, todėl dar pernai pritarėme anglies dioksido išlakų mažinimui 55 proc. iki 2030 m. (lyginant su 1990 m. lygiu). Tai tikrai pakankama ambicija, nors būta radikalesnių siūlymų, tačiau jie jau grėstų darbo vietų mažinimu, o to neturėtume leisti. Turime ne tik užtikrinti žmonėms galimybę dirbti, bet ir kurti naujas tvarias darbo vietas; visos ES veiklos turi būti orientuotos į klimato apsaugą. Laikas drąsiai priimti inovacijas ir atsakomybę už tai, kokiu oru kvėpuosime bei stengtis, kad švarus geriamasis vanduo netaptų prabangos preke.

Sveikatos apsauga – bendras ES prioritetas

Pandemijos metu supratome, jog turime stiprinti bendrą sveikatos apsaugą ES. Su Europos liaudies partijos frakcija palaikome idėją, kad ES turėtų tapti sveikatos sąjunga. Tai teiktų tikrą pridėtinę vertę valstybėms narėms ir veiktų srityse, kuriose ES šalys vienos negali susitvarkyti  – pavyzdžiui, vakcinų gamyboje ir tiekime. Iki šiol sveikatos draudimo sistemos ir ligoninės aiškiai priklauso valstybių kompetencijai, tačiau ES turėtų būti atsakinga už didelių sveikatos projektų valdymą. Reikia koordinuoti kovą su vėžiu, Alzheimerio liga ar pasiruošimą ateities pandemijoms (jei tokių vėl ištiktų), stiprinant Europos vaistų agentūros vaidmenį ir didinant Europos tiekimo grandinės savarankiškumą. Mano frakcija EP inicijavo  kovos su vėžiu komiteto atsiradimą, kurio nariu esu ir aš. Komitetas jau baigia formuoti bendrą koordinuotą ES kovos su vėžiu strategiją. Veikimas bendrai visose sveikatos srityse padėtų išgelbėti daugiau gyvybių. Tai mūsų pareiga.

Aš Europos Sąjungą įsivaizduoju kaip ekonomiškai stiprią, o jos piliečiai jaučiasi europiečiais, neprarandančiais savo tautinės tapatybės. Tai tokia valstybių Sąjunga, kurioje pavyzdžiui gerų vaistų nuo vėžio turintys vokiečiai dalijasi jais su rumunais, nes visos gyvybės svarbios vienodai. Tai Sąjunga, kuri dirba kartu dėl saugios ir sveikos ateities mums, mūsų vaikams ir anūkams. Manau, kad Konferencija dėl Europos ateities mums pačiu laiku primena tai.

Veikiančioje Konferencijos dėl Europos ateities skaitmeninėje platformoje visi ES piliečiai gali išsakyti savo nuomonę visokiausiais klausimais – nuo sveikatos iki migracijos.  Taip pat galima registruoti ir suorganizuoti renginį apie europinę ateitį bet kuriame ES regione. Išties, puiki proga ir Lietuvos miesteliams bei miestams, bendruomenėms kalbėtis apie savo ateitį Europoje.  Registruoti renginį ir pareikšti, kokios ES norite, galite čia: futureu.europa.eu.  Europos liaudies partijos frakcijos EP Konferencijai dėl Europos ateities skirta interneto svetainė: futureofeurope.eu/lt.

2021.06.18

EP narys A. Kubilius: „Būtinos diskusijos dėl to, kokios Europos norime ateityje“

Šį šeštadienį, birželio 19 dieną, Strasbūre vyks pirmoji Konferencijos dėl Europos ateities plenarinė sesija, kurioje dalyvaus Andrius Kubilius, vienintelis Konferencijos plenariniuose posėdžiuose dalyvaujantis Europos Parlamento narys, išrinktas Lietuvoje.

Pasak europarlamentaro, sudėtinga Europos Sąjungos struktūra nebeleidžia 27 valstybių blokui efektyviai atsakyti į kylančius išorinius ir vidinius iššūkius, todėl būtinos diskusijos dėl to, kokios Europos norime ateityje.

„Konferencija dėl Europos ateities, į diskusijas įtraukdama ir europiečius, privalės atsakyti į daug klausimų, pavyzdžiui: kaip reformuoti sprendimų priėmimo procedūras, jog ES institucijos netaptų vienos ar kelių valstybių įkaitėmis? Kaip užtikrinti, jog tolesnė ES plėtra vyktų kandidates vertinant remiantis vienodais kriterijais ir atsižvelgiant visų pirma į jų pažangą siekiant narystės? Kur Europos Sąjungai rasti papildomų finansinių išteklių, jei ji nori siekti ambicingesnių tikslų?“ – sako A. Kubilius.

Konferencija dėl Europos ateities skirta piliečių diskusijoms dėl to, kaip spręsti kylančius iššūkius, kokie turi būti Europos Sąjungos prioritetai ir kokios ateities Europos nori patys europiečiai. Piliečiai tiesiogiai nuomonę dėl Europos ateities gali išreikšti trimis pagrindiniais būdais: per skaitmeninę platformą, kurioje galės dalytis idėjomis ir teikti pasiūlymus internetu, per decentralizuotus virtualius, fizinius bei hibridinius renginius visoje Europoje (taip pat – ir Lietuvoje) bei per Europos piliečių reprezentatyvias grupes,  aptarsiančias įvairias temas ir teiksiančias pasiūlymus.

Europiečių pasiūlymai aptariami ir galutiniai pasiūlymai formuluojami bus Strasbūre rengiamose Konferencijos plenarinėse sesijose, kuriose dalyvaus Europos Parlamento, nacionalinių parlamentų, nacionalinių vyriausybių, kitų ES institucijų, Europos Sąjungos piliečių ir pilietinių organizacijų atstovai.

Iki 2022 metų balandžio numatyti septyneri Konferencijos plenariniai posėdžiai. Europos Parlamento delegaciją sudaro 108 nariai, atstovaujantys visas politines grupes, rinkti visose ES valstybėse narėse.

2021.05.09

A.Kubiliaus veikla Konferencijoje dėl Europos ateities

Europos Parlamento narys Andrius Kubilius yra Konferencijos darbo grupės „ES pasaulyje“ narys. Todėl Konferencijoje A.Kubiliaus keliamos mintys ir yra susijusios su ES užsienio politika bei artimąja Europos kaimynyste rytuose.

Anot A.Kubiliaus, ES ateitis spręsis būtent Rytinėje Europos kontinento dalyje. ES turi milžinišką galią daryti įtaką geopolitiniams procesams, pradedant nuo artimiausių kaimynų. Tų kaimynų virsmas į demokratiškas ir sėkmingas europietiškas šalis galų gale paveiks ir Rusiją. Kol kas matau, kad ES arba bijo naudoti tą savo galią, arba ji pati tos savo galios nepažįsta. Viena iš ES minkštosios galios priemonių yra plėtra į Ukrainą, Sakartvelą, Moldovą, kada nors – ir į Baltarusiją. Bet norint, kad ta plėtra vyktų, ES turi reformuotis viduje, keisti sprendimų priėmimo mechanizmą. Jei veto teisės turėjimas bus nekeičiama vertybė, tai plėtra greičiausiai toliau nebevyks. Ir tai bus blogai.

Todėl A.Kubilius siūlo kelias idėjas dėl Europos vaidmens pasaulyje stiprinimo:

Pirma – turime atsisakyti vienbalsiškumo užsienio politikoje ir pereiti prie efektyvesnio sprendimų priėmimo naudojant kvalifikuotos balsų daugumos metodą. Reikia pripažinti, jog tai atims veto teisę iš Lietuvos, tačiau tai atims ir galimybę kai kurioms valstybėms blokuoti pažangius sprendimus. Taigi sprendimų priėmimas turėtų tapti efektyvesnis ir greitesnis.

Antroji idėja susijusi su pačios Europos Sąjungos plėtra. Šiuo metu narystės Europos Sąjungoje laukia Vakarų Balkanų šalys, tačiau jei vertintume pagal padarytą realią pažangą, ne mažiau nusipelniusios narystės yra ir trys Rytų partnerystės šalys – Moldova, Sakartvelo ir Ukraina. Mano įsitikinimu, Europos Sąjungos narystės klausimai turi būti sprendžiami remiantis būtent šalių pažanga. Antra vertus, jau ir 27 narių Europos Sąjungai sudėtinga efektyviai priimti sprendimus. Todėl svarstytina ir „narystės laukiamojo“ idėja – jog kandidatėms iš pradžių būtų suteikiamos tik kai kurios narystės privilegijos (pvz., bendroji rinka, galimybė naudotis finansine ES parama ir pan.), dalyvavimą sprendimų priėmime atidedant vėlesniam laikui.

Kviečiame išsakyti savo nuomonę šiais dviem klausimais APKLAUSOJE.

Kokie klausimai svarstomi Konferencijoje dėl Europos ateities ir jos darbo grupėje „ES pasaulyje“?

Konferencija dėl Europos ateities bando rasti sprendimus pagrindinėms Europai ir pasauliui kylančioms problemoms. Konferencijos darbas yra padalintas į kelias plačias temas: klimato kaita, sveikata, stipri ES ekonomika bei darbo vietų kūrimas, Europos Sąjungos vieta Pasaulyje, vertybės, bendros visai Europai, teisinė valstybė ir saugumas, skaitmeninė transformacija, Europos demokratija (bei institucijų veikimas), migracija, švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto politika. Šios bendro pobūdžio temos vėliau šakojasi į daugybę smulkesnių potemių.

Darbo grupėje dėl ES vaidmens pasaulyje, kurios nariu yra ir A.Kubilius, diskusijos kyla dėl ES plėtros ir kaimynystės, dėl sprendimų priėmimo procedūrų užsienio politikoje, taip pat – ES autonomijos (t.y., nepriklausomybės nuo Rusijos dujų ar Kinijos žaliavų), išorės sienų saugumo klausimai, etiniai prekybos politikos aspektai (t.y., ar ES turėtų siekti glaudesnių prekybos ryšių su diktatūromis).

Su visomis temomis galima susipažinti Konferencijos dėl Europos ateities svetainėje: https://futureu.europa.eu/processes?locale=lt

Su kiekvienos darbo grupės tarpinių diskusijų rezultatais galima susipažinti Konferencijos plenarinės sesijos svetainėje (anglų kalba): https://futureu.europa.eu/pages/plenary?locale=en

Kaip Konferencijos darbe dalyvauti galite Jūs?

Lietuvos užsienio reikalų ministerija gyvas diskusijas dėl Europos ateities su gyventojais rengia įvairiuose šalies miestuose ir miesteliuose. Tuo tarpu Konferencijos dėl Europos Ateities interneto puslapyje galima dalyvauti virtualiose diskusijose – jas inicijuojant ar prisijungiant prie jau pradėtų diskusijų.

Informacija apie galimybes pareikšti savo nuomonę dėl Europos ateities pateikiama Konferencijos dėl Europos ateities interneto svetainės pradiniame puslapyje: https://futureu.europa.eu/?locale=lt

Kviečiame išsakyti savo nuomonę keliais klausimais, susijusiais su Europos Sąjungos vieta pasaulyje APKLAUSOJE.

Informacija apie Lietuvoje vykstančius renginius Europos ateities tema pateikiama Užsienio reikalų ministerijos administruojamoje Facebook paskyroje „Mano Europa“: https://www.facebook.com/LietuvaES

Kas yra ir kaip veikia Konferencija dėl Europos ateities?

Konferencija dėl Europos ateities nėra vienkartinis renginys. Tai – daugybė renginių, vyksiančių ištisus metus, ir įtraukiančių tiek ES institucijas, tiek nacionalinius parlamentus, tiek daugelį pilietinės visuomenės organizacijų ir net – paprastus europiečius, atrinktus dalyvauti Konferencijoje atsitiktinės atrankos būdu. Konferencijoje dalyvauja keli Lietuvos atstovaiiai – LR Seimas į Konferenciją yra delegavęs R.Morkūnaitę-Mikulėnienę, R.Miliūtę, A.Lydeką ir L.Savicką, Vyriausybę atstovauja Užsienio reikalų viceministras A.Pranckevičius ir vidaus reikalų viceministras A.Abramavičius. Nevyriausybinį sektorių atstovauja Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos delegatas V.Mitkus. Vienintelis iš Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių, dalyvaujantis Konferencijos darbe, yra Andrius Kubilius.

Konferencijos renginius galėtume palyginti su lygiagrečiai tekančiomis upėmis, kurios kartais susilieja, kartais vėl išsiskiria, ir kurios visai susilies savo tėkmės pabaigoje. Tos upės – skirtingi Konferencijos „elementai“: keturios Europos piliečių dialogo platformos, kuriose reguliariai susirenka visų Europos Sąjungos valstybių piliečiai, dauguma kurių atrinkti atsitiktine tvarka, ir kurios diskutuoja Konferencijai iškeltais klausimais. Antrasis „elementas“ – visoje Europoje vykstančios diskusijos, kuriose virtualiai ar gyvai bet kas gali kelti savo idėjas dėl Europos ateities ar komentuoti jau iškeltas idėjas. Trečiasis „elementas“ – Plenarinės sesijos, kurių dalis yra Europos Sąjungos institucijų ir nacionalinių valstybių parlamentų atstovų bei piliečių atstovų darbo grupės. Visi šie „elementai“ dirba savarankiškai, tačiau nuolat keičiasi informacija (dalinasi ataskaitomis) vieni su kitais, o kas kelis mėnesius trumpam susilieja – susitinka bendriems posėdžiams.

2022 metų viduryje šie visi Konferencijos elementai turėtų susilieti į baigiamuosius Plenarinės sesijos posėdžius, kuriuose, atsižvelgiant į šių ilgų diskusijų rezultatus, turėtų būti formuluojami bendri Konferencijos pasiūlymai dėl Europos ateities.

CoFE procesas

Kokios Europos norime mes (apklausa)?

 

Konferencija dėl Europos ateities – daugybė renginių, vyksiančių ištisus metus, ir įtraukiančių tiek ES institucijas, tiek nacionalinius parlamentus, tiek daugelį pilietinės visuomenės organizacijų bei paprastus europiečius. Konferencijos darbe viso dalyvauja 8 Lietuvos atstovai, o tarp A.Kubilius yra vienintelis Lietuvoje rinktas Europos Parlamento narys. Su Konferencijos struktūra galima susipažinti grafike, patalpintame Konferencijos puslapyje.

Konferencijos darbas yra padalintas į kelias plačias temas: klimato kaita, sveikata, stipri ES ekonomika bei darbo vietų kūrimas, Europos Sąjungos vieta Pasaulyje, vertybės, bendros visai Europai, teisinė valstybė ir saugumas, skaitmeninė transformacija, Europos demokratija (bei institucijų veikimas), migracija, švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto politika (daugiau apie Konferencijos svarstomas temas – Konferencijos pateikiamoje medžiagoje).

Daugiau informacijos apie pačią Konferenciją, joje svarstomas temas ir galimybes prisijungti prie Konferencijos veiklos galima rasti oficialioje Konferencijos svetainėje.

EP nario Andriaus Kubiliaus, Konferencijos darbo grupės „ES pasaulyje“ nario, veikla šioje Konferencijoje susijusi su ES užsienio politika bei artimąja Europos kaimynyste rytuose.

ES ateitis spręsis būtent Rytinėje Europos kontinento dalyje. ES turi milžinišką galią daryti įtaką geopolitiniams procesams, pradedant nuo artimiausių kaimynų. Viena iš ES minkštosios galios priemonių yra plėtra į Ukrainą, Sakartvelą, Moldovą, kada nors – ir į Baltarusiją. Bet norint, kad ta plėtra vyktų, ES turi reformuotis viduje, keisti sprendimų priėmimo mechanizmą.

EP nario Andriaus Kubiliaus lūkestis dėl Konferencijos dėl Europos ateities – atsižvelgiant į pagrindinių Europos Sąjungos „savininkų“ – europiečių bei valstybių narių – nuomonę, nubrėžti viziją dėl to, kokia Europos Sąjunga bus po trisdešimties metų. Taigi Konferencijos siūlymai turi atitikti ir piliečių nuomonę.

Išsakykite savo nuomonę dviem klausimais dėl ES užsienio politikos ateities: dėl sprendimų priėmimo ir dėl ES plėtros krypčių šioje TRUMPOJE APKLAUSOJE.

×