2022.03.08

Liudas Mažylis: „Rusijai užpuolus Ukrainą, geriau negu iki šiol suvokiame dezinformacijos kampanijų galią ir žalą“

Kovo 8 d. Europos Parlamento (EP) plenarinės sesijos metu Strasbūre vyko debatai dėl užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją. EP narys Liudas Mažylis primena, kad šiai problemai jau buvo skirta 2019-ųjų spalio 10 d. rezoliucija dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus bei dezinformacijos vykstant nacionaliniams ir Europos demokratiniams procesams.

Šiandienos debatai buvo skirti aptarti Europos liaudies partijos frakcijos EP narės Sandros Kalnietės parengto pranešimo projektui šia tema. Pranešimas buvo rengiamas dvejus metus specialiai tam dar 2020 m. sukurtame užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus komitete. Balsavimas dėl šio projekto priėmimo EP vyks kovo 9 d. Jį patvirtinus, EP pozicija bus pristatyta Europos Komisijai, Europos Vadovų Tarybai ir kitoms ES institucijoms. Europos Komisija turės parengti konkrečią ES kovos su užsienio subjektų kišimusi strategiją, t. y., kaip kovoti su trečiųjų šalių (tokių kaip Kinija, Rusija ar kt.) hibridinėmis, kibernetinėmis atakomis prieš demokratinius procesus, taip pat su dezinformacija ir propaganda.

Kovo 8 d. vykusiuose debatuose EP narys prof. Liudas Mažylis savo pasisakyme pabrėžė, jo nuomone, svarbiausius šio turiningo, savalaikio pranešimo nuostatų akcentus. „Rusijai užpuolus Ukrainą, geriau negu iki šiol suvokiame dezinformacijos kampanijų galią ir žalą – tą, kuri jau padaryta ir tebedaroma toliau“,– pasisakymo metu Strasbūre kalbėjo L. Mažylis. Pasak politiko, šis pranešimas siūlo konkrečius veiksmus, kaip užkirsti tam kelią. EP narys pritaria pranešime išsakytai pozicijai, kad reikalinga suderinta ES kovos su užsienio subjektų kišimusi strategija, būtina griežčiau vykdyti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. „Taip pat reikia nustatyti privalomas Europos Sąjungos taisykles, pagal kurias interneto platformos būtų išbandomos, jas vertinant ir mažinant manipuliavimą informacija“, – kovos su dezinformacija elektroninėje erdvėje būtinybę pabrėžė politikas. – Pritariu, kad platformoms būtų nustatyta archyvavimo pareiga, kad būtų galima išsiaiškinti reklamos tikslinę grupę ir sumokėjusį subjektą.“ Anot L. Mažylio, siekiant atsverti įtaką, daromą per rusakalbius kanalus, reikia ryžtingiau šalinti juos iš Europos Sąjungos žiniasklaidos erdvės. „Geri pavyzdžiai – „Sputnik“ ir „Russia Today“. Lygiai tas pat pasakytina ir apie kitų užsienio šalių bandymus manipuliuoti diskursu“, – EP plenarinės sesijos debatuose kalbėjo L. Mažylis.

Kaip pastebi politikas, taip pat svarbi pranešimo dalis – kad kova su dezinformacija turi būti tinkamai reglamentuota: reikia nustatyti taisykles, užtikrinančias didesnį politinės reklamos skaidrumą, sugriežtinti partijų finansavimo reglamentavimą.

Remiantis EP pranešimo projektu, dėl užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, būsima bendra ES strategija turi apimti piliečių ir infrastruktūros saugumą, kovą su kibernetinėmis atakomis, internetinių ir socialinių medijų veiklą, ES valstybių narių, institucijų, agentūrų, delegacijų ir misijų apsaugą ir kt. Kaip atsakomoji priemonė gali būti taikomos sankcijos užsienio šalių (Kinijos, Rusijos ir kt.) subjektams. Itin svarbus aspektas kovoje su kišimusi į ES demokratinius procesus – ir pasaulinis bendradarbiavimas su kitomis demokratinėmis valstybėmis.

2020.11.10

EP narė R. Juknevičienė: „Reikia atskirti tikrą žiniasklaidą nuo ja apsimetančių kanalų“

Pirmadienį vykusiame Europos Parlamento (EP) specialiojo komiteto dėl užsienio kišimosi į demokratinius ES procesus, įskaitant dezinformaciją (INGE) posėdyje buvo apžvelgta, kaip stiprinti visuomenės atsparumą dezinformacijai ir melagingoms naujienoms, taip pat grėsmės žiniasklaidai bei EP vaidmuo. Europarlamentarai domėjosi, kokio reguliavimo reikėtų socialinių medijų srityje bei kokios paramos žiniasklaidai kovoje su dezinformacija.

EP narė Rasa Juknevičienė išreiškė susirūpinimą dėl dezinformacijos ir melagingų naujienų plitimo ir pabrėžė, kad būtina stiprinti visuomenių atsparumą dezinformacijai bei stiprinti nepriklausomą žiniasklaidą.

„Ar sutiktumėte, kad reikia atskirti tikrą žiniasklaidą nuo autoritarinėse valstybėse veikiančių kanalų, apsimetančių žiniasklaida, tačiau skleidžiančių dezinformaciją, tokių kaip „Russia Today“?“ – klausė R. Juknevičienė. Anot jos, galbūt reikia atitinkamo pavadinimo tokiems kanalams bei nelaikyti jų žiniasklaida.

„Be to, dezinformacija šiais kanalais skleidžiama ir tiesiogiai, ir netiesiogiai – ES valstybėse narėse veikiančiose nedidelėse žiniasklaidos platformose. Kaip reikėtų stiprinti tokių kanalų atsparumą dezinformacijai ir kaip jos plitimą riboti?“ – teiravosi europarlamentarė.

Posėdyje dalyvavęs Tarptautinio centro saugumui ir gynybai vykdomasis direktorius Dmitrijus Teperikas (Dmitri Teperik) pažymėjo, kad situacija yra sudėtingesnė nei atrodo, kadangi yra nemažai tarpusavio ryšių tarp priešiškai nusiteikusių užsienio veikėjų ir vidinių veikėjų politiniame lygmenyje ir verslo srityje. „Svarbu pabrėžti, kad šie priešiškai nusiteikę veikėjai kišasi į demokratinius procesus ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus“, – kalbėjo ekspertas.

D. Teperiko teigimu, svarbu ugdyti visuomenės atsparumą pirmiausiai keliant sąmoningumo lygį ir žinant, kurios visuomenės grupės yra pažeidžiamos.

„Reporteriai be sienų“ generalinis sekretorius Kristofas Delua (Christophe Deloire) pabrėžė, kad Europos Sąjunga galėtų įvesti taisykles, kurios padėtų kovoti su dezinformacija, kadangi reikia kovoti ne su simptomais, o su dezinformacijos reiškinio šaknimis. Pasak jo, svarbu, kad demokratinėse visuomenėse veikiančiose skaitmeninėse platformose taip pat būtų taikomi atitinkami principai kaip faktų tikrinimas, redakcijų nepriklausomybė. K. Delua pažymėjo, kad platformoms negalima leisti savireguliacijos ir savivaldos, būtina nustatyti taisykles. Taip pat reikia specifinių mechanizmų, apsaugančių žurnalistus – šiuo atveju svarbų vaidmenį galėtų vaidinti ir Europos Parlamentas.

Dezinformacijos reiškinius tiriančio Prinstono universiteto profesoriaus, žurnalisto Džianio Rijotos (Gianni Riotta) nuomone, dezinformacija – tai ginklas, skirtas griauti demokratinių visuomenių bendruomenes. Mes pralaimime karą su dezinformacija, kadangi jis kovojamas partizaniniais metodais. Pasak profesoriaus, dezinformacija ne tik kenksminga ir neteisinga, tačiau dėl jos žmonės ir miršta. Jis pateikė JAV pavyzdį, kur žmonės, žiūrintys kanalus, neigiančius ar menkinančius COVID grėsmę – dažniau suserga ir miršta nei tie, kurie žiūri kanalus, pateikiančius subalansuotą informaciją. „Taigi – dezinformacija žudo“, – sakė Dž. Rijota.

2020.09.09

R. Juknevičienė tapo didžiausios parlamentinės frakcijos narių EP komitete kovai su dezinformacija koordinatoriaus pavaduotoja

Europos Parlamento (EP) narė Rasa Juknevičienė išrinkta į specialųjį EP komitetą dėl užsienio kišimosi į demokratinius ES procesus, įskaitant dezinformaciją deleguotų Europos liaudies frakcijos narių koordinatoriaus pavaduotoja.

Koordinatoriai nuo politinių grupių ne tik koordinuoja narių komitete darbą, bet ir formuluoja esmines nuostatas šioje srityje.

„Komitete nagrinėsime jautrius klausimus, tad reikės daug konsiliumų ne tik tarpusavyje, bet ir su kitomis politinėmis grupėmis“, – sakė R. Juknevičienė.

Europos liaudies partijos politinė grupė tvirtai remia Europos Sąjungos pastangas kovoje su dezinformacija.

Šiam specialiajam komitetui pavesta nuodugniai išnagrinėti, ar dėl užsienio kišimosi galėjo būti pažeistos arba apeitos esminės demokratinių rinkimų taisyklės. Komitetas turės pasiūlyti sritis, kuriose reikia naujų ES teisės aktų arba kitokių (ne teisėkūros) priemonių, pavyzdžiui, bendradarbiavimo su socialinėmis medijomis, taip pat pasiūlyti suderintus ES lygmens veiksmus, skirtus kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, atremti informacines atakas ir strateginę komunikaciją iš pakenkti siekiančių ES nepriklausančių šalių.

Specialusis komitetas turės dvylikos mėnesių kadenciją, kurią bus galima pratęsti. Komitetą sudaro 33 EP nariai.

2020.07.16

EP narė R. Juknevičienė kviečia autoritarinių valstybių valdomų ir melą skleidžiančių kanalų nevadinti žiniasklaida

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė šiandien parlamento LIBE komitete kalbėdama apie dezinformacijos keliamus iššūkius teigė, jog didelė klaida tokius kanalus kaip Russia Today laikyti normalia žiniasklaida.

„Autoritarinių valstybių valdomų kanalų tikslas – silpninti Europos Sajunga ir apskritai demokratijas. Tai nėra žiniasklaida, tai yra labiau panašuį masinio naikinimo ginklą, nukreiptą į žmonių protus“, – sakė europarlamentarė.

„Neseniai Latvija ir Lietuva uždraudė Russia Today transliacijas, nes tai yra mūsų gynyba, – sakė R. Juknevičienė. – Melą tyčia skleidžiančius kanalus vadinant žiniasklaida suteikia jiems patikimumo, o tai savo ruožtu ir toliau klaidina žmones. Todėl aš kviečiu imtis veiksmų europiniame lygmenyje ir autoritarinių valstybių valdomų ir melą skleidžiančių kanalų nevadinti žiniasklaida“.

Pasak jos, daugelyje Vakarų valstybių Russia Today laisvai skleidžia dezinformaciją – per televizorių ekranus viešbučiuose, socialiniuose tinkluose Facebook ir Twitter. Vieno naujausio tyrimo duomenimis, RT straipsniais apie koronaviruso pandemiją prancūzų kalba dalijamasi penkis kartus daugiau nei Prancūzijos dienraščio Le Monde straipsniais.

R. Juknevičienė pažymėjo, kad ES turi ne tik gerinti savo strateginę komunikaciją, stiprinti tiramąją žurnalistiką, bet ir ginti savo informacijos lauką, kuriame vyksta hibridinis karas.

2020.07.13

R. Juknevičienė tapo specialaus komiteto kovai su dezinformacija ir kišimusi į rinkimus nare

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė tapo birželį įsteigto specialaus parlamento komiteto dėl užsienio kišimosi į demokratinius ES procesus, įskaitant dezinformaciją, pakaitine nare. Ji komitete atstovaus Europos liaudies frakcijai.

„Europos Sąjunga vis labiau supranta dezinformacijos pavojų. Kinija ir Rusija atakuoja mūsų vertybes, mūsų demokratijas, visą Europos Sąjungą. Tai – jų hibridinio karo įrankis. Europos Sąjungai reikia turėti vieningą strategiją, kaip su dezinformacija kovoti“, – pažymi R. Juknevičienė.

Pasak jos, koronaviruso pandemija informacinį karą prieš ES ir Vakarų demokratijas pavertė labiau matomu, tačiau jis vyksta jau kurį laiką.

„Socialinės medijos platformos turi prisiimti atsakomybę, mes turime remti nepriklausomą žiniasklaidą, faktus tikrinančią žiniasklaidą ir stiprinti strateginę komunikaciją bei mūsų pačių pajėgumus priešintis dezinformacijai“, – teigia EP narė R. Juknevičienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į svarbų šio informacinio karo aspektą – manipuliavimą istorija, ypač Antrojo Pasaulinio karo kontekste.

Europos liaudies partijos politinė grupė tvirtai remia europos pastangas kovoje su dezinformacija.

Specialiajam EP komitetui pavesta nuodugniai išnagrinėti, ar dėl užsienio kišimosi galėjo būti pažeistos arba apeitos esminės demokratinių rinkimų taisyklės. Komitetas turės pasiūlyti sritis, kuriose reikia naujų ES teisės aktų arba kitokių (ne teisėkūros) priemonių, pavyzdžiui, bendradarbiavimo su socialinėmis medijomis, taip pat pasiūlyti suderintus ES lygmens veiksmus, skirtus kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, atremti informacines atakas ir strateginę komunikaciją iš pakenkti siekiančių ES nepriklausančių šalių.

Naujai įsteigtas specialusis komitetas turės dvylikos mėnesių kadenciją, kurią bus galima pratęsti. Komitetą sudaro 33 EP nariai.

2020.06.19

EP sudarė specialųjį komitetą kovai su dezinformacija ir kišimusi į rinkimus

Didelė dauguma europarlamentarų ketvirtadienio vakarą balsavo už tai, kad būtų sukurtas specialusis EP komitetas dėl užsienio kišimosi į demokratinius ES procesus, įskaitant dezinformaciją.

Už tokio komiteto sudarymą balsavo 548 EP nariai, prieš buvo 83, o susilaikė 56. Šiam specialiajam komitetui pavesta nuodugniai išnagrinėti, ar dėl užsienio kišimosi galėjo būti pažeistos arba apeitos esminės demokratinių rinkimų taisyklės. Komitetas turės pasiūlyti sritis, kuriose reikia naujų ES teisės aktų arba kitokių (ne teisėkūros) priemonių, pavyzdžiui, bendradarbiavimo su socialinėmis medijomis, taip pat pasiūlyti suderintus ES lygmens veiksmus, skirtus kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, atremti informacines atakas ir strateginę komunikaciją iš pakenkti siekiančių ES nepriklausančių šalių.

Ketvirtadienį EP taip pat sudarė nuolatinį pakomitetį mokesčių klausimais, kuris veiks prie Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto. Už tai balsavo 613 EP narių, prieš buvo 67, o susilaikė 8. Po keleto anksčiau veikusių specialiųjų komitetų ir tyrimo komiteto, tyrusių mokesčių sukčiavimo ir vengimo atvejus, Parlamentas sukūrė nuolatinę struktūrą tam, kad galėtų nuolat tirti šį klausimą ir teikti siūlymus.

Kitas naujai įkurtas EP specialusis komitetas skirtas kovai su vėžiu (651 balsas už, 28 prieš, 8 susilaikė). Jam pavesta įvertinti ES galimybes imtis konkrečių veiksmų, taip pat pasiūlyti teisės aktus ar kitas priemones, galinčias padėti užkirsti kelią vėžiui, jį gydyti ir plėtoti mokslinius tyrimus.

Dar vienas ketvirtadienį įkurtas EP specialusis komitetas tirs dirbtinio intelekto poveikį ir su tuo susijusius iššūkius, taip pat pasiūlys šios srities ES tikslus ir veiksmų planą. Už jo įsteigimą balsavo 574 EP nariai, prieš buvo 41, o susilaikė 72. Penktadienį EP pritarė siūlymui įsteigti tyrimo komitetą gyvūnų gabenimo klausimu. Už jį balsavo 605 EP nariai, prieš – 53 ir 31 susilaikė.

Naujai įsteigti specialieji komitetai turės dvylikos mėnesių kadenciją, kurią bus galima pratęsti. Kiekvieną komitetą sudarys 33 EP nariai, o pakomitetį – 30. Konkretūs naujai įsteigtų komitetų ir pakomitečio nariai paaiškės liepą.

2020.04.01

Dezinformacija: kaip atpažinti ir sustabdyti mitus apie COVID-19?

Koronaviruso protrūkis sukėlė ir dezinformacijos bangą, kuri trukdo kovoti su kilusia pandemija. Sužinokite, kaip prie šios problemos sprendimo galite prisidėti jūs.

Nuo pirminių teiginių, kad virusas išplito per šikšnosparnių sriubą, iki aštrių pranešimų apie tai, kad ES valstybės esą kovoja tarpusavyje dėl mažėjančių medicinos priemonių atsargų –netikrų naujienų šia tema galima rasti visur.

Pasaulio Sveikatos Organizacija teigia, kad netikri pranešimai „sklinda greičiau nei pats virusas“ ir pavadino tai „kosminio dydžio infodemija“. Didžiosios žiniasklaidos priemonės jau ėmėsi veiksmų, kad suvaldytų šią problemą.

Kaip galite atpažinti netikras naujienas ir sustabdyti jų plitimą? Ką ES daro šiuo klausimu? Tai yra mūsų parengtas klausimų ir atsakymų sąvadas šia tema.

Ką daro ES, kad sustabdytų dezinformacijos sklaidą?

Kad paremtų faktais paremtos ir patikimos informacijos sklaidą, ES sukūrė bendrą interneto svetainę apie Europos atsaką į viruso protrūkį. Joje artimiausiu metu bus pateikti ir labiausiai paplitę mitai, susiję su COVID-19.

Be to, ES ir valstybių ekspertai ir politikai reguliariai rengia video konferencijas, kuriose aptaria plintančią dezinformaciją ir dalijasi patirtimi, kaip tinkamai informuoti gyventojus. ES ir vartotojų apsaugos institucijos didina spaudimą interneto platformoms kovoti su viešai skelbiamomis apgavystėmis.

Kodėl žmonės sąmoningai platina neteisingą informaciją?

Kai kurie taip elgiasi dėl finansinės naudos, kad parduotų nevertingus daiktus, pritrauktų daugiau lankytojų į savo interneto svetaines ar padidintų iš reklamos gaunamas pajamas.

Speciali ES kovos su dezinformacija grupė nustatė, kad kai kurias netikras naujienas paskelbė tam tikros politinės jėgos ar valstybės, pavyzdžiui, JAV „alternatyvi dešinė“, Kinija ir Rusija. Tokios dezinformacijos tikslai yra politiniai – sumenkinti Europos Sąjungą ar paskatinti politinius pokyčius.

Vis dėlto daugelis žmonių nesiekia sąmoningai padaryti žalos ir platina neteisingą informaciją visų pirma todėl, kad ja tiki.

Daugelį populiarių mitų apie COVID-19 virusą paneigia šis blogas.

Ar tikrai dezinformacija apie COVID-19 virusą yra tokia pavojinga?

Tuo metu, kai daugelis žmonių yra susirūpinę dėl plintančio viruso ir sulaukia šokiruojančių naujienų, sunkiau išlikti ramiems ir tinkamai patikrinti faktus.

Praeityje paskleistos melagystės apie skiepus privedė prie to, kad tėvai rinkdavosi neskiepyti savo vaikų nuo tymų ir kitų pavojingų ligų, dėl to sergamumas tymais labai išaugo.

Net jeigu žmonės ne itin tiki melagingais pranešimais, jų sklaida gali sumenkinti teisingą ir ekspertize paremtą informaciją bei paskatinti spontanišką niekuo nepagrįstą įrašą socialiniame tinkle vertinti taip pat, kaip ir nuodugnią eksperto analizę.

Ką galiu padaryti, kad sustabdyčiau dezinformacijos sklaidą?

Dezinformacijos „sėkmė“ priklauso nuo žmonių, kurie ja tiki ir dalijasi. Nesunku būti apkvailintam. Kad nepaskleistumėte dezinformacijos, būkite itin atidūs dalindamiesi žinutėmis, kurios provokuoja stiprią reakciją, taip pat atrodo pernelyg geros ar blogos, kad būtų tiesa. Paprastas būdas jas patikrinti – atlikti interneto paiešką ir įsitikinti, ar naujieną praneša bent keli patikimi šaltiniai.

Jei nesate įsitikinę pateikiamos informacijos tikrumu, sukurta daug faktų patikrinimo įrankių.

Ką galiu padaryti matydamas ar girdėdamas neteisingą informaciją?

Galite pranešti apie neteisingus faktus socialinio tinklo, kuriame juos radote, administratoriams. Daugelis socialinių tinklų įsipareigojo kovoti prieš dezinformaciją, susijusią su COVID-19.

Taip pat galite susisiekti ar pasikalbėti su tuo, kas tokią informaciją išplatino – greičiausiai tai buvo padaryta netyčia. Mokslininkai teigia, kad geriausias būdas bendrauti su sąmokslo teorijomis tikinčiais žmonėmis – parodyti empatiją, paraginti juos mąstyti kritiškai ir vengti pašaipų.