2022.07.21

EP narys L. Mažylis: „Lietuva gali tapti sėkmės pavyzdžiu Europai eliminuojant hepatitą C ir kovojant su kepenų vėžiu“

Liepos 21 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko forumą, skirtą Pasaulinei hepatito C dienai. Pagrindinė forumo tema – Lietuvoje pradėjusi veikti nemokama hepatito C viruso patikra gyventojams. Jos tikslas – ankstyvas hepatito C viruso infekcijos išaiškinimas, atliekant antikūnų prieš šį virusą tyrimą pas šeimos gydytojus.

Vienas iš patikros iniciatorių, su sveikatos klausimais Europos Parlamente dirbantis prof. Liudas Mažylis, prisiminė dar praėjusių metų pavasarį inicijavęs Lietuvos europarlamentarų kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę dėl hepatito C viruso tyrimų finansavimo. Forumo metu L. Mažylis savo pranešime kovą su hepatitu C pristatė kaip pažangų žingsnį ir kovoje su vėžiu, pateikė pavyzdžius, kaip šiuo klausimu ne kartą pasisakė ir Europos Parlamente.

„Europos Parlamente veikė specialusis kovos su vėžiu komitetas (BECA), kurio narys buvau. Prašant prof. L. Kupčinsko konsultacijų įvairiais su vėžiu susijusiais klausimais, bediskutuojant ir kilo idėja apie patikrą dėl hepatito C viruso infekcijos. Kadangi lėtinis hepatitas tam tikrais atvejais gali išsivystyti į kepenų vėžį, ši patikra turėtų prisidėti ir prie vėžio profilaktikos, ne tik hepatito C eliminacijos. Reikia tikėtis, kad patikra bus sėkminga, gyventojų sąmoningumo nestigs, o kadangi Lietuvoje turime ne vieną tokią programą, žinome, kokie jų įgyvendinimo iššūkiai ir kaip juos įveikti“, – viliasi europarlamentaras.

L. Mažylis savo pranešimo metu pastebėjo, kad kova su hepatitu C buvo įtraukta ir į Europos Parlamento pernai gruodį priimtą rezoliuciją, skirtą kovai su vėžiu ES. Joje europarlamentarai išreiškė poziciją, jog „remia tolesnius mokslinius tyrimus dėl vakcinų kūrimo nuo tokių virusų kaip hepatito C viruso ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV); mano, kad iki to laiko reikia plačiu mastu taikyti gydymo sprendimus, kad iki 2030 m. būtų pasiektas PSO tikslas panaikinti hepatitą C, ir ragina Komisiją Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo finansinius išteklius panaudoti šiems tikslams pasiekti, finansuojant atrankinį sveikatos tikrinimą“. Politikas akcentavo, jog kovoje su vėžiu europarlamentarai atkreipė dėmesį ir į dabartinių bei buvusių hepatitu C pacientų stebėseną. Taip siekiant užkirsti kelią vėžio vystymuisi.

L. Mažylis ir asmeniškai hepatito C patikros klausimą pernai kėlė Europos Komisijai. Gautame atsakyme pozityvi perspektyva hepatito C prevencijai europiniu lygmeniu. „Komisija numato, kad vykdant Europos kovos su vėžiu planą per programą „ES – sveikatos labui“ taip pat bus remiamas ankstyvas hepatito C nustatymas. Pasak jos, tai padės valstybėms narėms anksti diagnozuoti ligą ir pradėti gydyti ja sergančiuosius. Taip pat Komisija nurodė, kad Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras stebi hepatito C paplitimą ir tyrimus ES ir teikia technines rekomendacijas valstybėms narėms, kad šios papildytų savo politiką planuojant ir įgyvendinant hepatitui C skirtą atrankinės patikros programą“, – apie atsakymą iš Europos Komisijos ir kepenų vėžio susirgimų rizikos mažinimo galimybę forume kalbėjo L. Mažylis.

Pasaulio sveikatos organizacijai paskelbus apie siekiamą hepatito C viruso eliminaciją iki 2030 m., Lietuvoje stebima sėkminga pradžia – patvirtinta hepatito C patikra – suteikia mums galimybę ambicingą svajonę paversti realybe. Forumo, skirto  Pasaulinei hepatito C dienai, dalyviai bei hepatito C patikros programos iniciatoriai pasirašė bendrą „Kvietimą veikti“, kad ši prevencinė programa būtų kuo tikslingiau įgyvendinama. „Tikime, kad galime būti vieni pirmųjų pasaulyje ir iki 2030 m. visai eliminuoti šį klastingą virusą Lietuvoje”, – teigia europarlamentaras L. Mažylis.

Pagal naują prevensinę, ankstyvosios diagnostikos hepatito C patikrą, Lietuvoje nemokamai jau gali būti tiriami 1945-1994 m. gimę ir nepriskiriami rizikos grupėms žmonės, o kasmet – asmenys, kurių šeimos nariui diagnozuotas hepatitas C, kartą pabandę ar aktyviai vartojantys švirkščiamuosius narkotikus, užsikrėtę ŽIV infekcija, ir pacientai, gydomi priklausomybės ligų klinikose, neatsižvelgiant į amžių ir lytį.

Lietuvos Gastroenterologų, Infektologų, Bendrosios praktikos gydytojų draugijų ir Šeimos gydytojų kolegijos nariai sukūrė hepatito C patikros gaires glaudžiai bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos bei Socialinių reikalų ir darbo ministerijomis, Valstybine ligonių kasa ir Europos parlamento nariais, atsakingais už Europos kovos su vėžiu plano įgyvendinimą.

2022.05.19

Lietuvoje pradėta finansuoti hepatito C patikra padės ir kovoje su vėžiu

Gegužės 19 d. minima Pasaulinė hepatito C diena šiemet Lietuvai išskirtinė – šalyje pradedama finansuoti šio viruso patikra. Ši paslauga suteiks gyventojams galimybę nemokamai tikrintis nuo hepatito C infekcijos. Pagrindinis siekis – kuo anksčiau diagnozuoti ligą, atliekant antikūnų prieš šia infekciją tyrimą pas šeimos gydytojus. Medikų bei politikų teigimu, tai ne tik padės kontroliuoti viruso plitimą, bet kartu tai itin svarbus žingsnis ir kovoje su vėžiu.

Simptomų neturinti infekcija nuo šiol – įveikiama

Prie šios sveikatos paslaugos Lietuvos gyventojams įgyvendinimo prisėdėjo ir su sveikatos klausimais Europos Parlamente dirbantis prof. Liudas Mažylis. Pernai pavasarį jis inicijavo Lietuvos europarlamentarų kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę dėl hepatito C viruso tyrimų finansavimo.

„Hepatitą C galima išgydyti, svarbu sutelkti dėmesį į viruso atrankinę patikrą, ypač atsižvelgiant į tai, kad šia infekcija sergantys pacientai iš pradžių neturi specifinių simptomų ir gali nežinodami užkrėsti kitus. Lietuvos mokslininkai šioje srityje yra jau smarkiai pažengę ir atlikę daug rezultatyvių tyrimų, – teigia europarlamentaras prof. Liudas Mažylis. – Džiaugiuosi galėjęs prisidėti prie mūsų medikų, tyrėjų pradėto raginimo veikti apsisaugant nuo hepatito C.  Lietuvos institucijų atsakas teigiamas – finansavimas bus skirtas, o tai išgelbės tūkstančius gyvybių“. Pasak L. Mažylio, kartu ši ankstyva diagnostika padės sutaupyti ir tą patį sveikatos apsaugos biudžetą, nes anksti nustačius ligą jos gydymas valstybei bei pačiam ligoniui bus daug mažesnis.

Vienas iš hepatito C patikros paslaugos iniciatorių, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojas, Lietuvos mokslų akademijos Biologijos medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas,   prof. habil. dr. Limas Kupčinskas pabrėžia, kad hepatito C patikra  Lietuvoje – ilgai lauktas ir svarbus žingsnis ne tik suvaldant šios pavojingos infekcijos plitimą, bet ir ją visiškai išnaikinant. Kaip pastebi akademikas, 2 iš 100 suaugusių gyventojų gali platinti virusą ir to nežinodami. „Šios viruso sukeliamos ligos klastingumas pasireiškia tuo, kad pirmieji simptomai gali atsirasti tik išsivysčius komplikacijoms – kepenų cirozei ar kepenų vėžiui“, – pastebi prof. habil. dr. Limas Kupčinskas.

Svarbus žingsnis kovoje su kepenų vėžiu

Europarlamentaras prof. Liudas Mažylis akcentuoja, kad Lietuva yra pirmoji šalis Centrinėje ir Rytų Europoje, kurioje bus vykdoma ši patikra, įgyvendinant Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas bei siekiant išnaikinti hepatito C viruso infekciją iki 2030 m. „Lietuva gali tapti pirmaujančia valstybe ir mūsų mokslininkų bei medikų dėka įveikti šį virusą per artimiausią dešimtmetį, –  analizuoja prof. L. Mažylis. – O ką jau kalbėti, kad tai turi didžiulę įtaką kovoje su vėžiu.“

Dėl hepatito C patikros ES europarlamentaras kreipėsi ir į Europos Komisiją. Dirbdamas veikusiame Specialiajame kovos su vėžiu komitete, L. Mažylis hepatito C aktualizavimo ėmėsi ir kepenų vėžio prevencijos srityje. „Apskaičiuota, kad Europos regione nuo kepenų vėžio ir cirozės, susijusių su hepatito C infekcija, kasmet vis dar miršta apie 112 500 žmonių. Laiku diagnozavus šį virusą, galime įveikti ir kepenų vėžį“, – aptaria prof. L. Mažylis.

Į šią sąsają dėmesį atkreipia ir prof. habil. dr. Limas Kupčinskas. „Remiantis Nacionalinio vėžio instituto registro duomenis, per metus Lietuvoje nustatoma 240 naujų kepenų vėžio atvejų, iš kurių apie 40 proc. yra susiję su hepatito C infekcija. Sergančiųjų testavimas gali ženkliai sumažinti sergamumą kepenų ciroze ir vėžiu bei infekcijos mastus“, – faktus ir galimą pokytį Lietuvoje dėsto gastroenterologas.

Gegužės 5 d. sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys  pasirašė įsakymą dėl skatinamosios paslaugos hepatito C patikrai, kurią atliks šeimos gydytojai. Paslauga Lietuvoje bus nemokamai prieinama gimusiems nuo 1945 m. iki 1994 m. Taip pat tiems, kurie dėl savo ar artimųjų ligos patenka į rizikos grupę.

Planuojant ir įgyvendinant šią priemonę, daug prisidėjo Lietuvos gastroenterologų, infektologų, bendrosios praktikos gydytojų draugijų ir šeimos gydytojų kolegijos nariai, glaudžiai bendradarbiaudami su Sveikatos apsaugos bei Socialinių reikalų ir darbo ministerijomis, Valstybine ligonių kasa, Europos Parlamento nariais iš Lietuvos.

 

 

2021.09.17

L. Mažylis: „Specialusis kovos su vėžiu komitetas Europos Parlamente pradeda finalinį etapą“

Europos Parlamente prasidėjo antrasis šių metų veiklos pusmetis, o kartu ir Specialiojo kovos su vėžiu komiteto (BECA) finalinis veiklos etapas. Šiuo metu komitetas rengia dokumentą dėl koordinuotos Europos stiprinimo kovojant su vėžiu strategijos. Galutinis dokumentas bus pristatytas ir dėl jo balsuojama šių metų gruodžio mėnesį Europos Parlamento Plenarinės sesijos metu.  „Rengiamas taip vadinamas raportas dėl kovos su vėžiu Europoje atspindės Parlamento poziciją ir apžvelgs prioritetines veiklos sritis. Labai svarbu, kad su pandemijos krize kovojant ES nepamiršta ir kovos su vėžiu, o sveikatos klausimai tampa prioritetiniai “, – pastebi Specialiojo kovos su vėžiu komiteto narys prof. L. Mažylis.

Šiuo metu rengiamame būsimos rezoliucijos projekte išskiriamos konkrečios prioritetinės kovos su vėžiu veiklos sritys:

  • vėžio prevencija visose Europos politikos srityse;
  • įtrauki diagnostika ir vėžio nustatymo tikslumas;
  • lygios galimybės gauti tinkamą gydymą nuo vėžio – siekiant aukščiausios kokybės priežiūros;
  • lygios galimybės vaistų nuo vėžio prieinamumui: Europos vaistų rinkos link;
  • siekis geriau reaguoti į sveikatos krizių (kaip pandemija ir kt.) poveikį vėžiu sergantiems ligoniams;
  • stipri parama vėžiu sergantiems pacientams ir ligonių globėjams bei įveikusiems vėžį žmonėms;
  • vaikų, paauglių ir jauno amžiaus žmonių prevencijos nuo vėžio ir ligos iššūkiai.

Koordinuotos Europos stiprinimo kovojant su vėžiu strategijos numatomi įrankiai:

  • holistinis požiūris į prevenciją, pacientą ir gydymą;
  • dalijamasi žiniomis apie ligą ir gydymą tarp Europos mokslininkų, gydytojų ir kitų vėžio ligos ekspertų;
  • Europos vėžio instituto sukūrimas;
  • Europos kovos su vėžiu plano finansavimas (šiuo metu Europos kovos su vėžiu planui yra numatyta skirti 4 mlrd. eurų, įskaitant 1,25 mlrd. eurų pagal finansinę programą ES valstybėms narėms „ES – sveikatos labui“ (angl. „EU4Health“)).

„Šis rengiamas dokumentas išties turiningas, nes kartu apima ir kitus ES veiklos prioritetus: ES Žaliąjį kursą, Europos sveikatos sąjungos tikslą, – pastebi L. Mažylis. – Kova su vėžiu yra visos Europos atsakomybė, todėl labai svarbu išreikšti ir prieiti prie vieningos pozicijos, kuri šiuo metu ruošiama ir bus užtvirtinama metų pabaigoje.“

Rugsėjo 9 dieną vykusio komiteto posėdžio metu buvo diskutuojama apie Europos sveikatos duomenų erdvę ir skaitmeninius veiksnius kovojant su vėžiu. L. Mažylis savo pasisakymo metu akcentavo duomenų registrų svarbą. „Noriu pasidžiaugti, kad komitete skiriame rimtą dėmesį duomenų registrams. Suprantama, susidūrėm ir su ligonių duomenų apsauga. Tad kartu tenka apgailestauti, kad valstybių narių biurokratai iš europinių teisės aktų kai kada linkę išsirinkti draudžiančius, bet ne leidžiančius aspektus, todėl teisėkūros procese EP turime nuolat atsižvelgti, – posėdžio metu teigė L. Mažylis. – Esminis ES ir, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės skirtumas dėl ligonių duomenų apsaugos – tuos nuasmenintus duomenis ir biobankų biologinę medžiagą anoje valstybėje mokslas ir privačios įmonės gali naudoti laisvai, kai kartą ligonis jau davė sutikimą. Tuo tarpu ES, įskaitant ir Lietuvoje, kiekvienam naujam tyrimui reikia vis naujo ligonio sutikimo.“ Pasak L. Mažylio,  šitaip Jungtinės Karalystės mokslininkai visada turėjo pranašumą panaudojant mokslui biobankų surinktą medžiagą, o mes nuolat turėdavome ieškoti būdų, kaip apeiti tą biurokratinį draudimą. „Dabar situacija yra pagerėjusi, ir jau galima gauti Etikos ir duomenų apsaugos institucijos leidimą laisvai naudoti tą medžiagą mokslo tyrimams. Taigi, dogmatinis duomenų nuasmeninimas daugeliu atvejų moksliniams tyrimams nekliudo, bet gali trikdyti ligų registrų veiklą, draudžiama sujungti sergamumo ir mirtingumo registrus“, – pastebėjo  Specialiojo kovos su vėžiu komiteto narys ir iškėlė klausimą, kaip tinkamu būdu išlaviruoti tarp savaime suprantamo privatumo išsaugojimo būtinybės ir tarp mokslo poreikio.

Apie vėžio ligos registrų būtinybę minima ir šiais metais, Pasaulinės kovos su vėžiu dienos išvakarėse, Europos Komisijos pristatytame Europos kovos su vėžiu plane. Šis planas – politinis įsipareigojimas užtikrinti esminę pažangą kovoje su šia liga ir dar vienas žingsnis kuriant stiprią Europos sveikatos sąjungą bei saugesnę, geriau pasirengusią ir atsparesnę Europos Sąjungą.

Kol kas plane nurodoma, kad duomenų tendencijas, parodančias skirtumus tarp valstybių narių ir regionų, numatoma analizuoti tik 2021–2022 m. Pasak prof. L. Mažylio, būtina ateityje įsteigti nuolatinius registrus, jei ilgalaikėje perspektyvoje norima pasiekti veiksmingų rezultatų kovoje su vėžiu.

Šių metų vasario pradžioje Europos Komisija pristatė Europos kovos su vėžiu planą. Jame išdėstytas naujas ES požiūris į vėžio prevenciją, gydymą ir vėžiu sergančių pacientų priežiūrą. Šis planas grindžiamas naujomis technologijomis, moksliniais tyrimais ir inovacijomis. Jis padės kovoti su liga visuose jos etapuose – nuo ligos prevencijos iki vėžiu sergančių ir jį įveikusių asmenų gyvenimo kokybės gerinimo. Daugiausia dėmesio skiriama veiksmams, kuriais ES gali suteikti didžiausią naudą. Daugiau informacijos apie Europos kovos su vėžiu planą.

Specialiojo kovos su vėžiu komiteto (BECA) Europos Parlamente steigimas patvirtintas 2020 metų birželio 18 dieną. Komitetui pavesta įvertinti ES galimybes imtis konkrečių veiksmų, taip pat pasiūlyti teisės aktus ar kitas priemones, galinčias padėti užkirsti kelią vėžiui, jį gydyti ir plėtoti mokslinius tyrimus. Rugsėjo 23 dieną įvyko pirmasis komiteto steigiamasis susirinkimas. Šio komiteto įsteigimas yra labai svarbus žingsnis EP veikloje, skirtoje kovai su vėžiu. Kovoti su vėžiu yra ir vienas svarbiausių Europos liaudies partijos frakcijos EP, kuriai atstovauja prof. L. Mažylis, prioritetų.

2021.04.16

Kovos su vėžiu komiteto EP narys prof. L. Mažylis apie ligos registrus: „Būtini pokyčiai duomenų apsaugai“

Balandžio 15 dieną vykusiame Specialiojo kovos su vėžiu komiteto Europos Parlamente (EP) posėdyje buvo aptariama vėžio ligos registrų ir duomenų dalijimosi situacija Europos Sąjungoje ir ateities perspektyvos.

Kovos su vėžiu komiteto EP narys prof. L. Mažylis posėdžio metu kreipėsi į ekspertą, Prancūzijos medicinos akademijos narį Jean-Yves Blay. Politikas savo klausimais akcentavo vėžio registrų svarbą tyrimams. „Jie padeda moksliškai įvertinti veiksmingumą, tačiau dėl duomenų apsaugos kartais atrodo, kad reikalavimai bendriems Europos registrams ir jų organizacijoms yra per griežti“, – dėmesį atkreipė prof. L. Mažylis. Pasak jo, dabar mokslininkai neturi pakankamai prieigos prie mirtingumo ir kitų panašių registrų. „Praktikoje yra atvejų, kai duomenys turi būti nuasmeninti dėl duomenų apsaugos, o daugelyje valstybių narių jie netgi papildomai ribojami“, – pastebėjo kovos su vėžiu komiteto narys. Savo klausimais L. Mažylis domėjosi, kokių veiksmų reikia imtis siekiant palengvinti griežtą duomenų apsaugos reguliavimą ir ar dabartinis požiūris į duomenų apsaugos teisės aktus ES turėtų būti peržiūrėtas, koks geriausias būdas vykdyti duomenų apsaugą kovos su vėžiu kontekste. „Apie tai žinau iš diskusijų su ekspertais Lietuvoje, konkrečiai su profesoriumi akademiku Limu Kupčinsku, kuris ne kartą pateikė lyginimų tarp Didžiosios Britanijos, kur prieinamumas prie mirčių registrų yra lengvesnis, ir, pavyzdžiui, Vokietijos“, – pasakoja L. Mažylis.

Į pateiktus klausimus prof. Jean-Yves Blay atsakė ganėtinai glaustai, pabrėždamas pokyčių svarbą: būtina supaprastinti ir palengvinti akademikų, mokslininkų ir gydytojų darbą. Pasak J. Y. Blay, duomenų apsaugos reglamento supaprastinimas ir organizavimas visoje Europoje yra absoliučiai privalomas kovoje su vėžiu.  Jo teigimu, reikalingi registrai ES lygiu, bet juos kurti ir prižiūrėti yra brangu. Kaip efektyvų sprendimą ekspertas įvardijo registrus, tiesiogiai gaunančius duomenis iš elektroninių įrašų.

Apie vėžio ligos registrų būtinybę minima ir šiais metais, Pasaulinės kovos su vėžiu dienos išvakarėse, Europos Komisijos pristatytame žemyno kovos su vėžiu plane. Europos kovos su vėžiu planas – politinis įsipareigojimas užtikrinti esminę pažangą kovoje su šia liga ir dar vienas žingsnis kuriant stiprią Europos sveikatos sąjungą bei saugesnę, geriau pasirengusią ir atsparesnę Europos Sąjungą.

Plane nurodoma, kad 2021 m. Komisija įkurs su vėžiu susijusios nelygybės duomenų registrą. Jame bus nustatomos tendencijos, neatitikimai ir skirtumai tarp valstybių narių ir regionų. Greta reguliarių kiekvienos konkrečios šalies situacijos kokybinių vertinimų, registre pagal Europos kovos su vėžiu planą bus nustatomi sunkumai ir konkrečios veiksmų sritys, kad būtų galima nukreipti investicijas ir intervencijas ES ir nacionaliniu lygmenimis. Kol kas plane nurodoma, kad duomenų tendencijas, parodančias skirtumus tarp valstybių narių ir regionų, numatoma analizuoti tik 2021–2022 m. Pasak prof. L. Mažylio, būtina ateityje įsteigti nuolatinius registrus, jei ilgalaikėje perspektyvoje norima pasiekti veiksmingų rezultatų kovoje su vėžiu.

Europos kovos su vėžiu plane akcentuojama ir elektroninių sveikatos įrašų svarba. Dokumente nurodoma, kad ši priemonė atliks ypatingą vaidmenį vėžio prevencijos ir sergančiųjų vėžiu priežiūros srityje. Naudojantis elektroniniais sveikatos įrašais, bus užtikrinama, kad onkologai, radiologai ir chirurgai veiksmingai dalytųsi klinikine informacija ir taip būtų patobulintas pacientų gydymas,  o galų gale –  padidinta galimybė išgyventi. Sveikatos įrašuose taip pat galima geriau užregistruoti onkologinių pacientų patirtį ir gydymo rezultatus,  taip gaunant aiškesnį bendrą vaizdą nei iš 5 proc. klinikiniuose tyrimuose dalyvaujančių pacientų. Šie elektroniniai įrašai gali padėti pasiekti dar geresnių gydymo būdų, jų  veiksmingumo ir optimizavimo įžvalgų. „Bet čia ir vėl susiduriama su duomenų apsaugos barjerais, juos reikės spręsti, nes pati priemonė yra labai svarbi tiek kovoje su vėžiu, tiek siekiant sveikatos apsaugos skaitmeninimo gerinimo ES“, – teigia kovos su vėžiu komiteto narys prof. L. Mažylis.

Europos kovos su vėžiu planui bus skirta 4 mlrd. eurų, įskaitant 1,25 mlrd. eurų pagal finansinę programą ES valstybėms narėms „ES – sveikatos labui“ (angl. „EU4Health“).

Specialiojo kovos su vėžiu komiteto (BECA) Europos Parlamente steigimas patvirtintas 2020 metų birželio 18 dieną. Komitetui pavesta įvertinti ES galimybes imtis konkrečių veiksmų, taip pat pasiūlyti teisės aktus ar kitas priemones, galinčias padėti užkirsti kelią vėžiui, jį gydyti ir plėtoti mokslinius tyrimus. Rugsėjo 23 dieną įvyko pirmasis komiteto steigiamasis susirinkimas. Šio komiteto įsteigimas yra labai svarbus žingsnis EP veikloje, skirtoje kovai su vėžiu. Kovoti su vėžiu yra ir vienas svarbiausių Europos liaudies partijos frakcijos EP, kuriai atstovauja prof. L. Mažylis, prioritetų.

2021.01.29

Kovos su vėžiu komiteto EP narys prof. Liudas Mažylis: „Inovatyvūs vėžio gydymo metodai turi būti vienodai prieinami visoje ES“

Sausio 28 d. dar vos tik pusmetį veikiančio Specialiojo kovos su vėžiu komiteto (BECA) Europos Parlamente narys prof. Liudas Mažylis posėdžio metu iškėlė klausimą dėl galimo nevienodo inovatyvių onkologinių vaistų prieinamumo Europos Sąjungos šalyse. „Prieš 100 metų mano diedukas prof. Pranas Mažylis pritaikė kraujo perpylimą –  dabar tai rutina. Jo kolega kontrabanda kišenėje pro muitinę parsivežė radžio, kad galėtų taikyti spindulinę terapiją. Tai irgi dabar rutina. Prieš 30 metų vykdžiau naujų veiksmingų vaistų paiešką –  gaila, to meto SSRS naujo vaisto įdiegimas buvo beveik neįveikiamas. Dabar Lietuvoj įvaldyti moderniausi metodai – o kur priežastis, kad nėra prieinamumo?“, – bendrą dabartinę paslaugų nevienodumo kovoje su vėžiu situaciją pabrėžia EP narys prof. Liudas Mažylis, akcentuodamas, kad mokslo pažanga, deja, nereiškia inovacijų pritaikomumo gydyme.

Ketvirtadienį vykusio specialiojo kovos su vėžiu komiteto posėdyje viena iš analizuojamų temų dėl kovos su vėžiu ES buvo vėžio gydymo kainodara ir prieinamumas. Naujoves ir svarbiausią informaciją apie ES piliečiams aktualius gydymo paslaugų ir vaistų klausimus pristatė – M. Curie instituto ir Europos vėžio institutų organizacijos prezidentas prof. Thierry Philip, Rumunijos sveikatos observatorijos vykdomasis direktorius dr. Vlad Mixich  ir Europos vėžio lygų asociacijos darbo grupės „Prieiga prie vaistų“ pirmininkas dr. Ward Rommel.

EP veikiančio ir kovai su vėžiu skirto komiteto narys prof. Liudas Mažylis būtent ir kreipėsi į dr. Ward Rommel, kurio atstovaujama asociacija rūpinasi, kad saugūs ir veiksmingi vaistai būtų prieinami visiems vėžiu sergantiems pacientams Europoje.

Prof. L. Mažylis akcentavo labai konkretų ir inovatyvų, naują vėžio gydymo metodą – imunoterapiją. Tiksliau, gydymo strategiją – CAR-T ląstelių terapiją, kai teikiamas individualizuotas gydymas konkrečiam pacientui. Šis gydymo metodas remiasi biotechnologijomis.

„Šiuo metu patvirtinta CAR-T ląstelių terapija yra individualizuotas gydymas, skiriamas konkrečiai kiekvienam pacientui. Apskaičiuotoji vaisto kaina siekia iki 500 tūkstančių vienam pacientui. Jį kuria „Novartis“ ir „Thermo Fisher“ įmonės Lietuvoje, tačiau čia, kaip ir daugelyje ES šalių, jo įsigyti beveik nėra galimybės“, – specialiojo kovos su vėžiu komiteto posėdyje dėmesį atkreipė prof. L. Mažylis. Kreipdamasis į dr. W. Rommel, profesorius taip pat uždavė klausimus apie inovacijų vėžio gydymo srityje prieinamumą. „Koks turėtų būti geriausias būdas išspręsti finansinius aspektus populiarinant CAR-T ląstelių terapiją ir kitus šiuolaikinius gydymo būdus bei kaip, kokiais būdais galime pereiti prie šio daug žadančio metodo platesnio taikymo, arba netgi paversti jį įprastiniu ne tik pavienėse, bet daugelyje ES šalių?“, – domėjosi profesorius.

Atsakydamas į prof. L. Mažylio klausimus, dr. Ward Rommel atkreipė dėmesį, kad dalis sprendimo būtų pasiekti sąžiningą kainą, gerinti derybas, stiprinti derybinį bendradarbiavimą tarp valstybių regionų. „Kai kur jau veikia toks bendradarbiavimo modelis tarp šalių, regioniniu pagrindu, kai deramasi dėl tokio brangaus gydymo. Tai gali padėti sumažinti kainą,“ – variantą siekiant inovacijų prieinamumo vėžio gydyme pateikė dr. Ward Rommel. Anot Europos vėžio lygų asociacijos darbo grupės „Prieiga prie vaistų“ pirmininko, kita strategija, kalbant apie genų ir ląstelių terapiją, galėtų būti gydytojų akademikų įtraukimas.

„Toks gydymo metodas yra labai individualus, kiekvienu atveju analizuojama paciento genetinė sąranga. Taikant tokią terapiją, didelį vaidmenį turi vaidinti gydytojai akademikai, – teigė dr. Ward Rommel. – Bet šiuo metu tai nėra paprasta padaryti, nes visa sistema yra pritaikyta farmacijos bendrovėms, kurios teikia vaistus ar paslaugas rinkai“. Kaip išeitį siekiant atpiginti šį daug žadantį gydymą, W. Rommel pasiūlė stiprinti universitetinių ligoninių mokslininkų vaidmenį, juos šviečiant apie reguliavimo aspektus, vertinant prieinamus duomenis.

Būtent už šią inovaciją – atliktus mokslinius tyrimus imunologijos srityje, kurie leido sukurti naujus vėžio terapijos būdus, tokius kaip CAR-T ląstelių terapiją, pagrįstą imuninio atsako reguliavimu – buvo įteikta 2018 m. Nobelio premija fiziologijos ir medicinos srityje. Ją pasidalijo Teksaso universiteto (JAV) profesorius Jamesas P. Allisonas ir Kioto universiteto (Japonija) profesorius Tasuku Honjo.

Specialiojo kovos su vėžiu komiteto (BECA) Europos Parlamente steigimas patvirtintas 2020 metų birželio 18 dieną. Komitetui pavesta įvertinti ES galimybes imtis konkrečių veiksmų, taip pat pasiūlyti teisės aktus ar kitas priemones, galinčias padėti užkirsti kelią vėžiui, jį gydyti ir plėtoti mokslinius tyrimus. Rugsėjo 23 dieną įvyko pirmasis komiteto steigiamasis susirinkimas. Šio komiteto įsteigimas yra labai svarbus žingsnis EP veikloje, skirtoje kovai su vėžiu.

„Norėtųsi pasidžiaugti, kad net ir COVID-19 krizės akivaizdoje ES nepamiršta savo prioritetų ir kad pirmą kartą ES istorijoje kova su vėžiu tampa bendru Europos Sąjungos reikalu. Būdamas šio komiteto nariu, į būsimus iššūkius žiūriu itin atsakingai. Tai svarbus žingsnis į priekį, nes Europai tikrai reikia dar nemažai nuveikti vėžio prevencijos, tyrimų ir kuo ankstesnio ligos diagnozavimo srityse. O ką jau kalbėti apie tai, kokius iššūkius nuo vėžio besigydantys ligoniai patiria pandemijos metu, kai ligoninėse jų negali lankyti artimieji, kai kyla sveikatos apsaugos paslaugų sektoriaus prieinamumo iššūkių… Turime veikti, veikti europiniu mastu“, – teigia prof. L. Mažylis.

2020.12.11

Prof. Liudas Mažylis. Europos iššūkiai ir politiniai sprendimai

Prof. Liudas Mažylis yra Europos liaudies partijos frakcijos Europos Parlamente narys

Europos Sąjunga pasitinka vis naujus iššūkius. 2019-aisiais imtasi ryžtingų veiksmų, siekiant suvaldyti klimato kaitą. Tada dar niekas nebūtų galėjęs nuspėti, kad didžiausias 2020-ųjų iššūkis Europoje ir pasaulyje bus COVID-19 pandemija. O dar Brexit procesas, nestabili padėtis kaimyninėje Baltarusijoje… Pasaulis pasikeitė. Grėsmes patiria sveikatos sistema, ekonomika, apriboti socialiniai kontaktai, kultūrinis gyvenimas… Pokyčių netrūko ir politinėje darbotvarkėje. Europos Komisijos ir Europos Parlamento veiklas privalu buvo papildyti priemonėmis, kurios leistų įveikti sveikatos apsaugos krizę ir padėti ekonomikai, neatsisakant ambicingų Žaliojo kurso, kovos su klimato kaita, skaitmeninimo siekių. Nemažiau dėmesio buvo skirta smulkiam ir vidutiniam verslui bei ūkininkams, skaitmeninimui.

Mano atstovaujama Europos liaudies partijos frakcija (o ji didžiausia Europos Parlamente) įprastai pasisako už mokslu grįstus politinius sprendimus. Manome, kad Europa turi koordinuoti veiksmus daugelyje mūsų gyvenimo sričių, o įvairių valstybių piliečiai – turėti realių galimybių sėkmingai veikti ir kurti savo bei Europos ateitį. Politikoje privalu ieškoti kompromisų. Šiais pandemijos metais tai ypač akivaizdu.

Europos Žaliasis kursas: misija (ne)įmanoma

Savo Europos liaudies partijos frakcijai ir Lietuvai atstovauju veikdamas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete. Nuo kadencijos pradžios buvo akivaizdu, kad Europos kontinento (o ir viso pasaulio) ateitį būtina sieti su aplinkos išsaugojimui palankia ekonomika. Pernai gruodį naujoji Europos Komisija suformulavo Europos žaliojo kurso tikslus. Numatytos priemonės, kuriomis iki 2050 m. ES taptų klimatui neutraliu žemynu. Europos liaudies partijos atstovai, taigi ir aš asmeniškai, daug dirbome, sukonkretindami šias priemones. Nuo pat pradžių laikėmės esminių principų: grįsti sprendimus mokslu, prioritetą teikti išmaniems sprendimams, nepadaryti žalos smulkiam ir vidutiniam verslui, išsaugant ir kuriant naujas darbo vietas. Investicijos turi būti orientuotos į būtinus mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Nuolat pasisakau už mokslinių tyrimų ir faktinių įrodymų būtinybę įgyvendinant Žaliąjį kursą. Aplinkosaugos problemos sudėtingos dar ir todėl, kad jų pasekmes pajaučiame ne iš karto. O kai pajaučiame, gali apvaldyti karštligiškos emocijos. Panašiai buvo svarstant Europos Parlamente tarpinį Žaliojo kurso tikslą – kiek iki 2030 metų turėtų būti mažinamos CO2 emisijos? Europos Komisija (ir mano frakcijos dauguma, ir aš) pasisakėme už mažinimą 55 proc. nuo 1990 m. lygio, o tai labai ambicingas tikslas. Turint omeny ekonomikos atsigavimą po pandemijos, reikės veikti apdairiai ir ryžtingai, skatinant investicijas į tausiai išteklius naudojančią ekonomiką, švarių technologijų inovacijas, konkurencingumą ir siekiant sukurti tvarias darbo vietas. Pateikdama šį siūlymą šių metų rugsėjį Europos Komisija aiškiai akcentavo, jog siūlymas yra pasvertas ir, remdamasi paskutiniais metais surengtų plataus masto konsultacijų rezultatais, Komisija atidžiai išnagrinėjo, kokį poveikį mūsų ekonomikai, visuomenei ir aplinkai padarytų veiksmai, kuriais būtų siekiama mažinti taršą. Mums, EP nariams, buvo pristatytas ir poveikio vertinimas, kuriame pateikta labai aiški analizė, koks turėtų būti turimų politikos priemonių derinys ir galimas kiekvieno ekonomikos sektoriaus indėlis iki 2030 m. Pritariau toms priemonėms, turėdamas omenyje ilgalaikes mūsų frakcijos nuostatas ir savo kolegos Peter Liese argumentus, jog pasiekti 55 proc. išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslą yra didžiulis iššūkis ne tik pramonei, bet ir mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms bei vidutinės klasės namų savininkams. Balsuojant Europos Parlamente viršų paėmė emocijos, lėmė kitų frakcijų dauguma ir buvo nubalsuota dėl vargiai įgyvendinamo tikslo –  jog išmetamų teršalų kiekis turėtų būti mažinamas iki 60 proc. Laikome, kad tai nepamatuotas ir nepasvertas sprendimas. Tie papildomi penki procentai smarkiai viršija mokslu grįstus ekonomikos ir  pramonės padėties vertinimus. Tokia Europos liaudies partijos frakcijos ir mano pozicija.

Tikimės, kad pernelyg ambicingi kai kurių frakcijų tikslai nesutrukdys ir toliau priiminėti mokslu ir tyrimais grįstus sprendimus, kurie realiai, o ne tik triukšmingais šūkiais padės įgyvendinti Žaliąjį kursą, kartu apsaugant ir Bendrijos piliečius, jų darbo vietas, namų ūkius. Norėdami tapti pirmuoju klimato požiūriu neutraliu žemynu iki 2050 m., turime padėti Europos žmonėms, regionams ir pramonės šakoms, reikalaujantiems daug energijos bei priklausomiems nuo iškastinio kuro. Tam reikalingos didelės Europos Sąjungos ir valstybių narių finansinės pastangos. Tam reikalingos didesnės biudžeto apimtys, už kurias ir pasisakėme. Būtinos investicijos, perorientuojant pramonę į šiuolaikines švarias ir nekenksmingas technologijas. Tvarios ekonomikos, energetikos ir pramonės siekis, skaitmeninimo projektų įgyvendinimas turi padėti kurti tvarias darbo vietas.

2020.12.10

Prof. Liudas Mažylis: „Kovoje su vėžiu būtina veikti vieningai ES mastu“

Specialiojo kovos su vėžiu komiteto (BECA) Europos Parlamente steigimas patvirtintas 2020 metų birželio 18 dieną. Komitetui pavesta įvertinti ES galimybes imtis konkrečių veiksmų, taip pat pasiūlyti teisės aktus ar kitas priemones, galinčias padėti užkirsti kelią vėžiui, jį gydyti ir plėtoti mokslinius tyrimus. Rugsėjo 23 dieną įvyko pirmasis komiteto steigiamasis susirinkimas. Šio komiteto įsteigimas yra labai svarbus žingsnis EP veikloje, skirtoje kovai su vėžiu.  Šio komiteto nariu tapo prof. Liudas Mažylis.

„Žinių radijo“ laidoje „Europarlamentaro požiūriu“ EP narys prof. Liudas Mažylis ir gydytojas gastroenterologas prof. Limas Kupčinskas diskutavo apie kovos su vėžiu iniciatyvas EP ir aptarė situaciją Lietuvoje. „COVID-19 pandemija parodė kaip svarbu ES veikti kartu, džiaugiuosi, kad kova su vėžiu nuo šiol taps bendra misija, o ne tik valstybių narių atsakomybė, – teigė Specialiojo kovos su vėžiu komiteto narys prof. Liudas Mažylis. – O tai, kad Europoje pacientai turi nevienodas gydymo kokybės ir prieinamumo sąlygas – turės būti išspręsta. Žingsnis bus žengtas ir link bendros duomenų sistemos, skirtos gydytojams ir mokslininkams, kuri prisidės prie pažangos ligų prevencijos, ankstaus diagnozavimo, gydymo bei reabilitacijos srityse“. Laidos įrašą galite perklausyti čia.

Šį gruodžio mėnesį turėjo būti pristatytas Europos kovos su vėžiu planas („Cancer Beating plan“), kurio pasirodymas dėl korona viruso buvo nukeltas į 2021 m. Planas turėtų būti paremtas holistiniu požiūriu ir pagrįstas 4 ramsčiais: prevencija, ankstyvu diagnozavimu, tinkama diagnostika ir gydimu, išgyvenamumu ir gyvenimo kokybe („prevention, early detection, adequate diagnostic and treatment, and survivorship and quality of life“). Plane daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kelioms sritims: sveikatai visose politikos srityse, prevencijai, ankstyvam diagnozavimui, optimalaus gydymo prieinamumui, gyvenimo kokybei išgyvenusiesiems, paliatyviai slaugai, geresniam duomenų prieinamumui ir e-sveikatai.

Daugiau faktų apie naujausius ES planus kovoje su vėžiu:

  • Viena iš planuojamų mokslinių tyrimų programos „Europos Horizontas“ misijų, skirta vėžiui, yra užsibrėžusi iki 2030 m. išsaugoti daugiau nei 3 mln. gyvybių.
  • Pagrindinis Komisijos politinės darbotvarkės dokumentas „Europos žaliasis kursas“ kovodamas su aplinkos tarša ir siekdamas iki 2050 m. nulinės taršos tikslo, tuo pačiu kovos ir su vėžio rizikos faktoriais bei skatins ligos prevenciją.
  • Pavyzdžiui, Komisijos pateikta „Nuo lauko iki stalo“ („Farm to fork“) strategija iš dalies yra nukreipta ir į sveiko ir saugaus maisto prieinamumą.
  • Jau minėta mokslinių tyrimų programą „Europos Horizontas“ taip pat bus iš dalies orientuota į vėžio tyrimų plėtojimą bei vystymą.
  • Vėžio klausimas buvo įtrauktas ir į „ES – sveikatos labui“ (ES – sveikatos labui“) programą. Tikiuosi, ji padės investuoti į valstybių narių sveikatos sistemų atnaujinimą, jų skaitmeninimą, skatinti sveikos gyvensenos pasirinkimus, užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą dalijantis sveikatos duomenimis.

 

2020.09.24

Specialiojo kovos su vėžiu komiteto narys prof. Liudas Mažylis: būtina suvienodinti vėžio galimybių sąlygas ES

„Vėžio susirgimai niekur nedingo net ir pandemijos laikotarpiu, o tai, kad ši nepagydoma liga „nebegauna tiek eterio“, tampa dar didesniu iššūkiu siekiant ją įveikti. Dabartinė situacija pasaulyje mus vėl sugrąžino į sveikatos temų lauką,  kur, mano manymu, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vėžio temai“, – teigia prof. Liudas Mažylis, kuris tapo naujo Specialiojo kovos su vėžiu komiteto Europos Parlamente (EP) nariu. Pasak EP nario, šis komiteto įkūrimas ir veikimas pagaliau padės ES judėti prie bendrų ir realių kovos su vėžiu procesų.

Specialiojo kovos su vėžiu komiteto steigimas buvo patvirtintas šių metų birželio viduryje, EP plenarinės sesijos metu. Rugsėjo 23 dieną įvyko pirmasis komiteto steigiamasis susirinkimas. Specialiajam kovos su vėžiu komitetui i pavesta įvertinti ES galimybes imtis konkrečių veiksmų, nustatyti teisės aktus ir kitas priemones, kurios gali padėti kovoje su vėžiu. Komitetas taip pat dirbs ir su mokslinių tyrimų vėžio srityje rėmimo paieška. Tai, kad kova su vėžiu turi tapti vienu iš ES prioritetų, dar pernai kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

„Norėtųsi pasidžiaugti, kad net ir šios krizės akivaizdoje ES nepamiršta savo prioritetų ir kad pirmą kartą ES istorijoje kova su vėžiu bus ir bendras Europos Sąjungos reikalas. Specialiojo kovos su vėžiu komiteto įkūrimą stipriai inicijavo ir mano atstovaujama Europos liaudies partijos frakcija Europos Parlamente. Tapęs šio komiteto nariu į būsimus iššūkius žiūriu itin atsakingai. Tai svarbus žingsnis į priekį, nes Europai tikrai reikia dar nemažai nuveikti vėžio prevencijos, tyrimų ir kuo ankstesnio ligos diagnozavimo srityse. O ką jau kalbėti apie tai, kokius iššūkius nuo vėžio besigydantys ligoniai patiria pandemijos metu, kai ligoninėse jų negali lankyti artimieji, kai kyla sveikatos apsaugos paslaugų sektoriaus prieinamumo iššūkių… Turime veikti, veikti europiniu mastu“, – aptaria prof. L. Mažylis.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjunga kovą su vėžiu pradėjo 1985 m., dar tada, kai oficialiai nebuvo ES, o veikė iš 12 šalių sudaryta Europos Bendrija. „Per šį laiką buvo išleisti milijardai įvairiems tyrimams. Bet kaip galima įvertinti jų rezultatus? ES tikslas buvo iki 2020 m. sumažinti vėžio paplitimą 15 %. Deja, bet tai nebus pasiekta. Norint suprasti kodėl, reikėtų atlikti sisteminę analizę“, – pasakoja EP narys ir kartu džiaugiasi, kad bene dvi kadencijas siekta įkurti kovai su vėžiu skirtą komitetą. Pasak L. Mažylio, paprastais žodžiais tariant, Specialiusis kovos su vėžiu komitetas dirbs ES teisėkūros srityje vėžio tema – tai leis ES sutelkti turimus išteklius ir įveikti šią ligą, kartu tai padės sistemingai veikti prioritetinėse srityse.

Būtent rugsėjo 23 dieną vykusio steigiamojo posėdžio metu komitete buvo pristatytas Europos vėžio praktikos kodeksas (angl. European Code of Cancer Practice), kur svarbiausiu prioritetu yra laikomas  pacientas. Šis kodeksas padės užtikrinti vėžio pacientų teises. Jame pateikiama 10 pagrindinių visuotinių teisių serija, kurių pacientai turėtų tikėtis iš savo sveikatos sistemos, kad galėtų pasiekti kuo geresnių rezultatų. Pirmiausia, kodeksas akcentuoja vienodas vėžio gydymo prieinamumo galimybes. Antra – informacija apie jų ligą ir gydymą, kur itin svarbų vaidmenį atlieka gydymo įstaigos.  Trečia teisė kalba apie vėžiu sergančių asmenų priežiūros kokybę, medicininio personalo kompetenciją ir geriausių rezultatų siekimą. Ketvirta – įvairių daugiadisciplininių sričių medikų priežiūra. Penkta kodekse numatyta teisė kalba apie bendrą sprendimų priėmimą gydymo metu, kur dalyvauja ir gydytojas ir pacientas. Šešta teisė akcentuoja pacientų galimybę dalyvauti norimuose tyrimuose, siekiant mokslo pažangos ir inovacijų vėžio tyrimuose. Septinta teisė orientuota į pacientų gyvenimo kokybę išgyvenant ligą. Aštunta kodekse pristatoma teisė – į būtiną palaikomąją ir paliatyviąją slaugą. Devintoji – į išgyvenimą ir reabilitaciją . Ši teisė atkreipia dėmesį į fizinę, socialinę ir būtiną finansinę pagalbą. Dešimtoji teisė kalba apie žmonių, įveikusių vėžį, integracijos užtikrinimą, nes daugelis susiduria su iššūkiais susirandant darbą, siekiant gauti paskolą ar draudimą.

Specialiojo kovos su vėžiu komiteto narys prof. Liudas Mažylis teigia, kad negalima nustoti kovoti su šia liga, ir tiki, kad vieną dieną nuoseklus darbas pasiteisins. „Nesupraskite neteisingai, kovoti su vėžiu nėra šios ligos stigmatizavimas. Atvirkščiai – kovos su vėžiu procesas – tai dar didesnis šios ligos aktualizavimas, tiek politiniame, tiek teisiniame, tiek moksliniame, sveikatos apsaugos sistemos lygmenyje ir, žinoma, visuomenėje, – situaciją aptaria EP narys prof. L. Mažylis. – Žinoma, vėžį įveikti galima ir gyventi kokybišką gyvenimą taip pat, bet tikslas turi būti dar didesnis – turime didinti šansus į gyvenimą, ne ligą.“

Kadangi ankstyvo ligos nustatymo ir prevencijos programos turi lemiamą svarbą, prof. L. Mažylis kaip vieną iš būsimų veiklos krypčių komitete mato vėžio informacijos sistemų suderinamumą ES ir vėžio epidemiologijos priemonių analizę.

Šaltinis: pexels.com. Miguel Á. Padriñán nuotr.

×