2021.11.25

EK pirmininkė U. fon der Lejen: „Baltarusijos režimo elgesys nėra migracijos krizė, tai bandymas destabilizuoti savo demokratines kaimynes“

Antradienį Strasbūre vykstančioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Lejen, apžvelgdama situaciją prie ES-Baltarusijos sienos, pabrėžė, kad  Baltarusijos režimo vykdoma hibridinė ataka yra visos ES problema.

Tai nėra dvišalis Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos klausimas su Baltarusija. Tai visos ES problema. Tai inicijavo ir organizavo Lukašenkos režimas ir jo rėmėjai, viliodami žmones prie sienos, bendradarbiaudami su migrantų kontrabandininkais ir nusikalstamais tinklais, pažymėjo EP pirmininkė.

Ji teigė, kad lankėsi Jungtinėse Valstijose, kuomet prieš dvi savaites krizė paaštrėjo.

Mūsų pokalbių su prezidentu Dž. Baidenu dėmesio centre buvo skandalingas Baltarusijos režimo elgesys. Abu sutarėme, kad tai nėra migracijos krizė. Tai autoritarinio režimo bandymas destabilizuoti savo demokratines kaimynes. Režimo, kuris surengė nesąžiningus rinkimus ir žiauriai slopina savo žmones. Režimas, kurio mes nepripažįstame, sakė U. fon der Lejen.

Pasak jos, šis ciniškas šantažas davė priešingą rezultatą: visa Europa šiuo klausimu solidarizuojasi su Lietuva, Lenkija ir Latvija.

Jau matomas išplėstų sankcijų režimo poveikis

EK vadovė teigė, kad spręsdama šią krizę Europa veikia keturiais būdais: teikia humanitarinę paramą; palaiko diplomatinius ryšius su kilmės šalimis; įvedė sankcijas asmenims ir subjektams Baltarusijoje ir sankcijas transporto operatoriams, padedantiems vykdyti prekybą žmonėmis ir kontrabandą; taip pat padeda saugant sieną.

U. fon der Lejen teigimu, A. Lukašenkos režimas išnaudoja žmones, pasinaudodamas jų kančiomis ir provokuodamas smurtą bei žmonių žūtis politiniais tikslais.

Ji pabrėžė, kad žmonėms įstrigusiems Baltarusijos teritorijoje dėl Lukašenkos režimo reikia pagalbos.

Todėl nedelsdami susisiekėme su JT agentūromis. Sudarėme su jomis kontaktinę grupę, palaikome nuolatinį ryšį ir nedelsdami sutelkėme lėšas, kad paremtume jų pastangas vietoje, kalbėjo EK pirmininkė.

Ji taip pat išskyrė  diplomatinius žingsnius. Kartu su JAV sutarta, kad siekiant kovoti su tokiu elgesiu svarbu koordinuoti mūsų sankcijas ir bendradarbiauti su kilmės šalimis bei oro transporto bendrovėmis, kurios gabena migrantus į Minską.

„Šiuo metu deriname savo sankcijas su Jungtinėmis Valstijomis, Kanada ir Jungtine Karalyste. Pavedžiau Komisijos pirmininko pavaduotojui A. Schinui nedelsiant užmegzti ryšius su kilmės šalimis. Jis lankėsi Irake, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Libane, Turkijoje ir Uzbekistane, vardijo U. Fon der Lejen.

Pasak pareigūnės, jau matomas ir išplėstų sankcijų režimo poveikis.

Kelios oro transporto bendrovės ir civilinės aviacijos institucijos nutraukė nepagrįstas keliones į Baltarusiją. Be to, Irakas pradėjo repatrijuoti Baltarusijoje įstrigusius piliečius. Džiaugiamės šiuo labai geru bendradarbiavimu su Iraku. Tačiau įstrigusių migrantų yra ir daugiau, todėl dirbsime kartu su JT agentūromis, kad palengvintume jų grįžimą namo. Savanoriškam grįžimui iš Baltarusijos paremti sutelksime iki 3,5 mln. eurų“, vardijo EK pirmininkė.

Kalbėdama apie sankcijas, ji teigė, kad Baltarusijos taikoma strategija labai aiškiai grindžiama kelionių organizatorių ir jų tarpininkų bendrininkavimu. Yra specializuotų kelionių agentūrų, siūlančių „viskas įskaičiuota: vizos, skrydžiai, viešbučiai ir, šiek tiek ciniškai, taksi ir autobusai iki sienos.

Aiškiai pasakykime: šie migrantai yra bjauriai klaidinami melagingais pažadais. Turime su tuo kovoti. Todėl siūlome sudaryti visų transporto priemonių stebėjimo sąrašą, pagrįstą tarptautine teise dėl prekybos migrantais ir neteisėto jų gabenimo. Šiandien Komisija pateikia pasiūlymą dėl teisės akto, sakė EK vadovė.

Didinamos lėšos sienos apsaugai

Pasak U. fon der Lejen, kiekvienais metais apie 1 mlrd. eurų išleidžiama FRONTEX agentūrai, o Europos Komisija nusprendė padidinti skiriamas lėšas.

Siūlome patrigubinti šiuo metu Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai skiriamas lėšas. Šis saugumo priemonių paketas skirtas dabartinei nepaprastajai padėčiai spręsti ir mūsų solidarumui su priešakinėse linijose esančiomis valstybėmis narėmis pabrėžti, – kalbėjo EK pirmininkė.

Ji pabrėžė, kad valstybės narės, susidūrusios su tokiu hibridiniu išpuoliu, turi sugebėti veiksmingai reaguoti į susidariusią nepaprastąją padėtį, kartu jos turi visapusiškai gerbti pagrindines teises ir tarptautinius įsipareigojimus.

Pasak EK pirmininkės, pastarieji Lukašenkos režimo ir jo rėmėjų veiksmai yra ryžtingas bandymas sukelti nuolatinę ir užsitęsusią krizę.

Norėčiau pakartoti: ES nepripažįsta šio režimo, kuris žiauriai slopina savo žmones. Jų veiksmai yra dalis suderintų pastangų destabilizuoti Europos Sąjungą ir mūsų kaimynystę. Tai visų pirma apima Ukrainą ir Moldovą. Šie veiksmai kelia realų ir realų pavojų mūsų Sąjungos saugumui. Šie veiksmai neapsiriboja vien Baltarusija, pažymėjo pareigūnė.

Plenarinėje sesijoje vykusioje diskusijoje Baltarusijos klausimu už europinės gyvensenos propagavimą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Margaritis Schinas sakė: Baltarusijos režimas, bendradarbiaudamas su tarptautiniais neteisėto žmonių gabenimo tinklais, apgaudinėja paprastus žmones. Tai, kas vyksta prie mūsų sienų, yra ne migracijos, o saugumo klausimas. ES aiškiai parodė, kad taikys griežtas atsakomąsias priemones. Dėl ryžtingų ir visapusiškų ES ir jos partnerių veiksmų padėtis ima gerėti. Šiandien siūlomas įtraukimo į juodąjį sąrašą mechanizmas yra dar vienas apčiuopiamas įrodymas, kad esame nusiteikę ryžtingai veikti. Tai pasaulinė problema, todėl kovai su žaidimu žmonių gyvenimu politiniais tikslais reikia sukurti tarptautinę koaliciją.

EP narys A. Kubilius paragino ieškoti veiksmingo humanitarinės krizės sprendimo būdo

Europarlamentaras Andrius Kubilius dėkojo Europos Komisijai, kuri ėmėsi aktyvių veiksmų sprendžiant šią krizę.

Aš, kaip Lietuvos rinkėjų atstovas, esu ypač dėkingas Europos Komisijai už jos aktyvius žingsnius ieškant problemos sprendimų. Tuo pačiu nesutinku su kai kuriais savo kolegomis,teigiančiais, jog ES sienų apsauga nesuderinama su migrantų teisių užtikrinimu, kalbėjo EP narys.

Pasak jo, nors turime spręsti humanitarines krizes, į kurias yra patekę A. Lukašenkos režimo Baltarusijoje įkaitais tapę migrantai, tačiau lygiai taip pat turime rūpintis ir dėl saugumo tų šimtų tūkstančių migrantų, kurie gali susigundyti pasirinkti tą patį kelią link Europos Sąjungos, jei pamatytų, jog ES nepajėgi apginti savo sienų.

Tie, kurie šiuo metu kritikuoja Lenkiją ar Lietuvą už tai, kad giname ES sienas, turėtų suprasti, kokios naujos krizės gali kilti, jei šios sienos nebus apgintos, sakė A. Kubilius.

Jis taip pat paragino ieškoti veiksmingo humanitarinės krizės sprendimo būdo, tačiau nesuteikti tuščių vilčių, kurios dar didesniam potencialių aukų skaičiui virstų dar didesnėmis kančiomis.

 

 

 

2021.11.09

Andrius Kubilius. Apie migrantų kontrabandą, jos talkininkus ir atsakomybes

Lietuvoje nenutyla diskusijos apie migrantus, sienos stiprinimą, migrantų apgręžimo procedūras, jų žmogaus teises ir panašius dalykus. Žymiai mažiau diskutuojame apie žmogaus teisių grubiausius pažeidimus Baltarusijoje, apie Lukašenkos žiauriausius nusikaltimus, nei apie tai, kas vyksta mūsų pasienyje. Toks ir buvo Lukašenkos tikslas, pradedant šį naują hibridinį karą prieš Lietuvą. Tenka pastebėti, kad bent iš dalies savo tikslo jis ir pasiekia: apie Lukašenką beveik nebekalbame.

Kad tai yra hibridinis karas – jau nebereikia aiškinti. Net Europos Sąjungos vadovai tai jau gerai supranta. Tačiau hibridinio karo terminas, nors ir yra teisingas, bet neduodantis atsakymo, kokia yra tarptautinė teisinė atsakomybė už tokio karo inicijavimą ir jo realizavimą, už talkininkavimą tokiame kare.

Šis hibridinis karas yra įgyvendinamas, vykdant konkrečius nusikaltimus, nusikaltimai turi savybę būti tiksliai apibrėžti nacionaliniuose Baudžiamuosiuose Kodeksuose arba tarptautinėse konvencijose, yra susiklosčiusi praktika, kaip tokie nusikaltimai yra persekiojami arba jiems siekiama užkirsti kelią.

Todėl verta šiandieninę hibridinio karo terminologiją, kalbant apie Lukašenkos veiksmus, papildyti ir tarptautinėje teisėje jau senai tiksliai apibrėžtomis tarptautinių nusikaltimų sąvokomis ir tokiems nusikaltimams taikomomis baudžiamosiomis atsakomybėmis, tame tarpe ir tokių nusikaltimų talkininkams, kurie veikia abiejose pusėse.

Prieš gerą mėnesį Europos Komisija, su mums jau pažįstama komisare Y.Johansson priešakyje, paskelbė svarbų ES dokumentą „ES atnaujintas veiksmų planas, skirtas kovai su migrantų kontrabanda (2021-2025)“ („A renewed EU action plan against migrant smuggling (2021-2025)“; https://ec.europa.eu/home-affairs/renewed-eu-action-plan-against-migrant-smuggling-2021-2025-com-2021-591_en). Šį dokumentą verta visiems, kuriems rūpi Lietuvos kova su Lukašenkos hibridiniu karu ir Europos Sąjungos politika, atremiant tokį karą, labai atidžiai išstudijuoti.

Ką sako Europos Komisija šiame dokumente:

– pirmiausia, Komisija juodu ant balto rašo, kad tai, ką dabar daro Lukašenka, yra „organised state-sponsored smuggling of migrants into the EU“ (tai organizuota, valstybės sponsoriuojama migrantų kontrabanda į Europos Sąjungą“). Ne kokia nors dar viena „migrantų krizė“, ne kokia nors „nelegali migracija“, ne – tai yra „MIGRANTŲ KONTRABANDA“. Ir dar Lukašenkos režimo organizuota ir sponsoriuojama KONTRABANDA.

– Migrantų kontrabanda yra senai žinomas tarptautinis nusikaltimas, kurį persekioja tiek Jungtinės Tautos savo konvencijomis, tiek Europos Sąjunga savo direktyvomis ir už tokios kontrabandos organizavimą, jos realizavimą ar talkinimą jai yra numatytos baudžiamosios atsakomybės. Tai yra numatyta ir mūsų Baudžiamajame Kodekse.

– Europos Komisija savo dokumente taip pat teigia, kad migrantų kontrabanda yra tarpvalstybinis nusikaltimas, kuriuo yra sukeliama rizika migrantų gyvybėms. Pagal Europos Komisijos pateikiamą Europol informaciją, daugiau nei 90% nereguliarių migrantų, kurie pasiekia ES teritoriją, naudojasi kontrabandininkų paslaugomis. Visos ES mastu, du trečdaliai tokių migrantų neturi teisės gauti tarptautinio prieglobsčio ir todėl turės būti sugrąžinti.

– Europos Komisija teigia, kad ypatingą susirūpinimą jai kelia šis naujas reiškinys, kai migrantų kontrabandą imasi organizuoti ir sponsoriuoti priešiška Europos Sąjungai valstybė, todėl ES yra pasirengusi atnaujinti ir sustiprinti visą priemonių paketą, skirtą savo išorinių sienų apsaugai taip, kad oponentai (tai yra Lukašenka) nebegalėtų naudotis bendros ir efektyvios sienų apsaugos ir kovos su migrantų kontrabanda trūkumu. Bus numatyta ir tai, kad tokio hibridinio karo atveju, kokį stebime dabar, bus galima prašyti teisės laikinai netaikyti migracijos procesų valdymo taisyklių tam, kad būtų galima tinkamai suvaldyti hibridiniu karu sukeltą migracijos krizę.

– Europos Komisija yra susirūpinusi dėl „Skaitmeninės Kontrabandos“ („Digital Smuggling“), kai kontrabandos veikėjai vis plačiau naudoja skaitmenines priemones ne tik migrantų verbavimui, komunikacijai su jais, maršrutų ir žemėlapių pateikimu, bet ir organizuojant tų migrantų, jau perėjusių sieną, suradimą bei tolesnį darbą su jais ir net sekant teisėsaugos institucijų darbą.

– Europos Komisija taip pat reikalauja, kad ES šalys narės efektyviau įgyvendintų migrantų kontrabandos Talkininkų paketą, kuris numato bausmes tiems, kurie padeda migrantams nelegaliai kirsti sieną, suteikia jiems apgyvendinimo ar tranzito paslaugas. Tokiems talkininkams turi būti taikoma kriminalinė atsakomybė ir kitokios sankcijos.

– Europos Komisija aiškiai skelbia, kad migrantų kontrabandos aukų (migrantų) žmogaus teisės turi būti gerbiamos, bet taip pat ir tai, kad talkininkavimas jų kontrabandai negali būti slepiamas po tariama humanitarine parama migrantams.

– Europos Komisija taip pat pastebi, kad migrantų kontrabandos organizavime aktyviai dalyvauja stambios nusikalstamos grupuotės, kurių metiniai pelnai pasaulio mastu siekia 4.7-6 milijardus eurų per metus. Tokios grupuotės yra pajėgios vykdyti labai sofistikuotas migrantų kontrabandos paslaugas visose kelionės atkarpose. Apie 50% tokių grupuočių, kurios užsiima migrantų kontrabanda, yra aktyvios ir kitokio tipo nusikaltimuose: prekyboje žmonėmis, narkotikų platinime, nelegalioje prekyboje ginklais, pinigų plovime.

Taigi Europos Komisija sako labai aiškiai: hibridinis karas prieš Lietuvą yra realizuojamas vykdant MIGRANTŲ KONTRABANDĄ. Tai yra tarptautinis nusikaltimas, už kurį Lukašenka, organizuojantis ir sponsoriuojantis tokią nusikalstamą veiklą, turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Jungtinių Tautų Konvenciją prieš organizuotą tarptautinį nusikalstamumą, kurios atskiras protokolas (Baltarusija ratifikavo 2003 metais) nustato, kad nelegalus migrantų gabenimas žeme, jūra, oru yra viena tokio organizuoto nusikalstamumo rūšių, kuris pagal Konvenciją turi būti persekiojamas.

Taip pat Europos Komisija sako, kad migrantų kontrabanda turi ir savo talkininkus (akivaizdu, kad ne tik Baltarusijos, bet ir Lietuvos pusėje), kuriems taip pat turi būti taikoma kriminalinė atsakomybė.

Atrodytų, viskas aišku: Europos Komisija sudėlioja visus taškus ant „i“ su kokio pobūdžio tarptautiniais nusikaltimais mes šiame hibridiniame kare susiduriame.

Belieka tik trys klausimai, į kuriuos norėtųsi turėti aiškius atsakymus:

– Ar Lietuvos Respublikos Prezidentas yra pasiruošęs valstybės vardu inicijuoti visas reikalingas tarptautinės teisės procedūras, kad Baltarusija (konkrečiai – Lukašenka) už migrantų kontrabandos organizavimą pagal Jungtinių Tautų minėtą Konvenciją būtų patraukta tarptautinėn atsakomybėn, kuri pagal Konvenciją galutinėje stadijoje būtų nagrinėjama Hagos Tarptautiniame Teisingumo Teisme?

– ar protestuotojai, kurie ragina Lietuvos Vyriausybę įleisti per sieną visus migrantus, jų nestabdant, supranta, kad jie ragina atverti vartus tarptautinei kontrabandai? Tik ne tabako, o žmonių kontrabandai?

– yra žinoma, kad lietuvių taksistai, kuriuos migrantai išsikviečia, kad juos nuvežtų į Vokietiją, yra baudžiami kaip migrantų kontrabandos talkininkai, taip, kaip ir numato ES Talkininkų paketas. Kaip turi būti vertinama veikla tų žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų ar net Seimo narių, kuriuos migrantai, patekę į Lietuvos teritoriją, telefonais ar internetu išsikviečia tam, kad padėtų jiems neteisėtai pasiekti Lietuvos pabėgėlių centrus? Ar jų veiklą reikia vertinti kaip humanitarinę akciją, už kurią jie nusipelno visuomenės padėkos, ar kaip kontrabandos talkininkų veiklą, už kurią gresia baudžiamoji atsakomybė?

 

×