2020.12.11

Prof. Liudas Mažylis. Europos iššūkiai ir politiniai sprendimai

Prof. Liudas Mažylis yra Europos liaudies partijos frakcijos Europos Parlamente narys

Europos Sąjunga pasitinka vis naujus iššūkius. 2019-aisiais imtasi ryžtingų veiksmų, siekiant suvaldyti klimato kaitą. Tada dar niekas nebūtų galėjęs nuspėti, kad didžiausias 2020-ųjų iššūkis Europoje ir pasaulyje bus COVID-19 pandemija. O dar Brexit procesas, nestabili padėtis kaimyninėje Baltarusijoje… Pasaulis pasikeitė. Grėsmes patiria sveikatos sistema, ekonomika, apriboti socialiniai kontaktai, kultūrinis gyvenimas… Pokyčių netrūko ir politinėje darbotvarkėje. Europos Komisijos ir Europos Parlamento veiklas privalu buvo papildyti priemonėmis, kurios leistų įveikti sveikatos apsaugos krizę ir padėti ekonomikai, neatsisakant ambicingų Žaliojo kurso, kovos su klimato kaita, skaitmeninimo siekių. Nemažiau dėmesio buvo skirta smulkiam ir vidutiniam verslui bei ūkininkams, skaitmeninimui.

Mano atstovaujama Europos liaudies partijos frakcija (o ji didžiausia Europos Parlamente) įprastai pasisako už mokslu grįstus politinius sprendimus. Manome, kad Europa turi koordinuoti veiksmus daugelyje mūsų gyvenimo sričių, o įvairių valstybių piliečiai – turėti realių galimybių sėkmingai veikti ir kurti savo bei Europos ateitį. Politikoje privalu ieškoti kompromisų. Šiais pandemijos metais tai ypač akivaizdu.

Europos Žaliasis kursas: misija (ne)įmanoma

Savo Europos liaudies partijos frakcijai ir Lietuvai atstovauju veikdamas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete. Nuo kadencijos pradžios buvo akivaizdu, kad Europos kontinento (o ir viso pasaulio) ateitį būtina sieti su aplinkos išsaugojimui palankia ekonomika. Pernai gruodį naujoji Europos Komisija suformulavo Europos žaliojo kurso tikslus. Numatytos priemonės, kuriomis iki 2050 m. ES taptų klimatui neutraliu žemynu. Europos liaudies partijos atstovai, taigi ir aš asmeniškai, daug dirbome, sukonkretindami šias priemones. Nuo pat pradžių laikėmės esminių principų: grįsti sprendimus mokslu, prioritetą teikti išmaniems sprendimams, nepadaryti žalos smulkiam ir vidutiniam verslui, išsaugant ir kuriant naujas darbo vietas. Investicijos turi būti orientuotos į būtinus mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Nuolat pasisakau už mokslinių tyrimų ir faktinių įrodymų būtinybę įgyvendinant Žaliąjį kursą. Aplinkosaugos problemos sudėtingos dar ir todėl, kad jų pasekmes pajaučiame ne iš karto. O kai pajaučiame, gali apvaldyti karštligiškos emocijos. Panašiai buvo svarstant Europos Parlamente tarpinį Žaliojo kurso tikslą – kiek iki 2030 metų turėtų būti mažinamos CO2 emisijos? Europos Komisija (ir mano frakcijos dauguma, ir aš) pasisakėme už mažinimą 55 proc. nuo 1990 m. lygio, o tai labai ambicingas tikslas. Turint omeny ekonomikos atsigavimą po pandemijos, reikės veikti apdairiai ir ryžtingai, skatinant investicijas į tausiai išteklius naudojančią ekonomiką, švarių technologijų inovacijas, konkurencingumą ir siekiant sukurti tvarias darbo vietas. Pateikdama šį siūlymą šių metų rugsėjį Europos Komisija aiškiai akcentavo, jog siūlymas yra pasvertas ir, remdamasi paskutiniais metais surengtų plataus masto konsultacijų rezultatais, Komisija atidžiai išnagrinėjo, kokį poveikį mūsų ekonomikai, visuomenei ir aplinkai padarytų veiksmai, kuriais būtų siekiama mažinti taršą. Mums, EP nariams, buvo pristatytas ir poveikio vertinimas, kuriame pateikta labai aiški analizė, koks turėtų būti turimų politikos priemonių derinys ir galimas kiekvieno ekonomikos sektoriaus indėlis iki 2030 m. Pritariau toms priemonėms, turėdamas omenyje ilgalaikes mūsų frakcijos nuostatas ir savo kolegos Peter Liese argumentus, jog pasiekti 55 proc. išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslą yra didžiulis iššūkis ne tik pramonei, bet ir mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms bei vidutinės klasės namų savininkams. Balsuojant Europos Parlamente viršų paėmė emocijos, lėmė kitų frakcijų dauguma ir buvo nubalsuota dėl vargiai įgyvendinamo tikslo –  jog išmetamų teršalų kiekis turėtų būti mažinamas iki 60 proc. Laikome, kad tai nepamatuotas ir nepasvertas sprendimas. Tie papildomi penki procentai smarkiai viršija mokslu grįstus ekonomikos ir  pramonės padėties vertinimus. Tokia Europos liaudies partijos frakcijos ir mano pozicija.

Tikimės, kad pernelyg ambicingi kai kurių frakcijų tikslai nesutrukdys ir toliau priiminėti mokslu ir tyrimais grįstus sprendimus, kurie realiai, o ne tik triukšmingais šūkiais padės įgyvendinti Žaliąjį kursą, kartu apsaugant ir Bendrijos piliečius, jų darbo vietas, namų ūkius. Norėdami tapti pirmuoju klimato požiūriu neutraliu žemynu iki 2050 m., turime padėti Europos žmonėms, regionams ir pramonės šakoms, reikalaujantiems daug energijos bei priklausomiems nuo iškastinio kuro. Tam reikalingos didelės Europos Sąjungos ir valstybių narių finansinės pastangos. Tam reikalingos didesnės biudžeto apimtys, už kurias ir pasisakėme. Būtinos investicijos, perorientuojant pramonę į šiuolaikines švarias ir nekenksmingas technologijas. Tvarios ekonomikos, energetikos ir pramonės siekis, skaitmeninimo projektų įgyvendinimas turi padėti kurti tvarias darbo vietas.

×