2023.09.06

R. Juknevičienė: ELP frakcija remia būsimą Ukrainos narystę NATO

Š. m. rugsėjo  7 d. Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto (AFET) narys Andrius Kubilius ir ELP frakcijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė dalyvaus AFET ir Saugumo ir gynybos pakomitečio posėdyje, kuriame apsikeis nuomonėmis su NATO Generaliniu Sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

ELP frakcijos vicepirmininkė užsienio reikalams ir saugumui R. Juknevičienė pažymi, kad frakcija remia būsimą Ukrainos narystę NATO.

Vakarai suinteresuoti, kad po karo Ukraina artimiausiu metu taptų NATO nare. ELP frakcijos nariai pakartos šią poziciją per ketvirtadienį vyksiančius debatus su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu jungtiniame Parlamento Užsienio reikalų ir Gynybos komitetų posėdyje.

“Mums, NATO ir ES narėms, Ukraina reikalinga taip pat, kaip ir Ukrainai reikia mūsų. Kartu esame daug stipresni. Ukraina savo drąsa ir kova gina demokratines vertybes – Ukraina yra faktinė NATO narė, fronto linijose ginanti aljansą nuo Rusijos agresijos. Dabar liko tik formalumai. Anksčiau ar vėliau dėl jų bus susitarta”, – tvirtina R. Juknevičienė.

Diskusija vyks po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, kuriame valstybių vadovai Aljanso narės dar kartą patvirtino įsipareigojimą transatlantiniam ryšiui, vienybei ir solidarumui kritiniam tarptautinei taikai ir stabilumui metu.

Posėdžio transliaciją galite stebėti čia: https://www.europarl.europa.eu/committees/en/afet/meetings/webstreaming

2023.07.10

EP nariai: NATO viršūnių susitikimas Vilniuje – istorinis įvykis

Europos Parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius savaitės apžvalgoje, kurią įrašinėjo liepos 6-ąją Briuselyje, pasveikino visus su Valstybės diena ir aptarė svarbiausią aktualiją – artėjantį NATO viršūnių susitikimą (visą video pokalbį žiūrėkite čia: https://youtu.be/zP5u4Ihpicw).

“Atsiranda visokių filosofų, kurie sako, kad čia buvo ne ta valstybė ir panašiai. Nieko panašaus. Mums, dabartinei kartai, tai yra mūsų valstybės šaknys. Džiaugiamės galėdami turėti tokią istoriją, tokią įvairią praeitį”, – kalbėjo R. Juknevičienė.

Ji akcentavo, kad šiame pokalbyje bus daug geopolitikos, nes geopolitinė darbotvarkė labai įsiveržusi į visą Parlamentą, apskritai į Europos Sąjungos gyvenimą.

“Man pačiai per pastarąjį pusantro mėnesio teko pažiūrėti į Europą iš įvairių pasaulio pusių, labai globaliai. Savaitę užtruko kelionė į Braziliją, kuri yra svarbi šalis. Rusija su Kinija ją bando įtraukti į alternatyvų tinklą, vadinamą BRIKS. Jis jau egzistuoja, dar bando jį sustiprinti. Ten žmonių, politikų požiūris į karą Europoje kitoks nei pas mus”, – kalbėjo europarlamentarė.

Ji taip pat su darbo vizitu lankėsi Taivane, kuris, anot R. Juknevičienės, stovi teisingoje istorijos pusėje. Karo Europoje momentas aptartas su šalimi, kuri pati jaučiasi lyg Azijos Ukraina.

“Mus visus domina NATO viršūnių susitikimas Vilniuje. Tai didžiausia aktualija Lietuvoje ir pasaulyje. Tai istorinis įvykis vien todėl, kad vyksta Lietuvoje, Baltijos valstybėje, pakraštyje, prie pat ten, kur vyksta karas”, – sakė europarlamentarė. Ji taip pat pasiūlė aptarti neseniai įvykusį Prigožino maištą, kurį ji teigė stebėjusi, kai skrido iš Taivano.

A. Kubilius sveikindamas žiūrovus teigė, kad Valstybės dieną įdomu pagalvoti, kaip po šimto metų žmonės prisimins šitą laikotarpį.

“Man kartais atrodo, kad mes esame didžiulių istorinių virsmų laikotarpyje. Jie labai stipriai paliečia Lietuvą. Ir aš tikiuosi, kad į gerąją pusę”, – sakė EP narys.

Pasak jo, taip pat ir Prigožino maištai yra tos mozaikos dalis. A. Kubiliaus nuomone, buvo galima padaryti vieną paprastą išvadą, kad Rusijos žmonės visiškai nesiruošia eiti ginti Putino režimo nuo Prigožino maišto. “Čia ir yra pagrindinis rezultatas, kuris pačiu artimiausiu metu gali turėti labai didelių pasekmių ir galbūt atspindi tą realią padėtį Rusijos visuomenėje. Parama karui darosi visiškai nebe tame lygyje, kokiame buvo pačioje pradžioje. Nors bando dabar visokiomis tariamomis visuomenės apklausomis parodyti, kad vis tiek visi remia karą. Bet tai, kad žmonės nėjo ginti Putino, kad Prigožinas prieš savo maištą, prieš kelionę nuo Rostovo link Maskvos paskelbė labai griežtą karo kritiką, A. Navalnas iš kalėjimo pradėjo rinkimų kampaniją prieš karą, taip ją ir vadino, M. Chodorkovskis irgi ragino žmones pasiimti ginklus, tai rodo, kad esame kažkokių didelių virsmų akivaizdoje”, – svarstė europarlamentaras.

R. Juknevičienė teigė pritarianti šiai nuomonei. Pasak europarlamentarės, buvo labai įdomu sugrįžti į Europos Parlamentą ir išgirsti, ką kalba kolegos, ypatingai iš Vakarų, bei kaip jie sureagavo į maištą. Jos nuomone, nebėra taip, kad Putinas atrodė labai stiprus. “Pirma žinia, kurią išgirdau iš mūsų kolegų vokiečių ar kitų, kad, žiūrėkite, Putinas nėra toks stiprus. Aš dar labiau įsitikinusi, kad mes galime sulaukti ir labai greitų permainų pačioje Rusijoje. Į kurią pusę jos bus, aš nežinau. Bet jos gali būti, nes žmonės nėra labai paskendę meilėje Putinui, ir tai susiję su kitu dalyku, kad Putinas nėra stiprus. Jis yra silpnas”, – kalbėjo EP narė.

EP nario A. Kubiliaus teigimu, čia yra tai, ką mes toliau turime tęsti, kad Vakarų sostinės neišsigąstų silpno Putino. “Pasigirsta tokių balsų: pažiūrėkite, koks silpnas Putinas, kas vietoje jo ateis, kas branduolinį ginklą perims. Reikia labai tvirtai aiškinti, kad tikrai Putino režimas yra silpnas, tikėtina, kad gali ir griūti, kad tai gali atverti duris ir geroms permainoms”, – sakė europarlamentaras.

Nors kritikai sakys, kad ten gali būti ir labai baisių permainų, tačiau niekas nuo to nėra apsaugotas. “Gali būti, kad tuo ir pati Rusija, jų propagandos mašina gąsdins Vakarus. Kad geriau Putinas, nei neaišku, kas ateis. Bet be šios griūties nebus jokių permainų”, – kalbėjo R. Juknevičienė, kuri pažymėjo nesanti Prigožino šalininkė – tai baisus karo nusikaltėlis. “Bet tai, ką jis kalbėjo prieš pat pradėdamas šitą žygį, šokiravo: kad šitas karas yra neteisingas, kad visi melavo, jog Donecke ukrainiečiai žudė žmones, kad ukrainiečiai nėra jokie nacistai, kad ukrainiečiai turi labai stiprią kariuomenę, jie gina savo šalį, kad karo reikėjo tik Šoigu ir kariuomenei, kad netinka čia mosuoti branduoliniu ginklu. O branduoliniu ginklu mosuoja ir šantažuoja kaip tik Putinas. Jo nuvertimas arba jo žlugimas yra pagrindinė prielaida ne tik pokyčiams Rusijoje, bet ir stabiliai, pastoviai, tvariai taikai ateity Europos žemyne”, – pažymėjo ELP frakcijos vicepirmininkė.

Kalbėdami apie NATO viršūnių susitikimą Vilniuje EP nariai teigė įdėję savo indėlį, kadangi Europos Liaudies partija dar prieš porą mėnesių priėmė svarbų dokumentą, kurio vienas iš pagrindinių autorių Andrius Kubilius. “Apie tai, kad Europos Liaudies partija vienintelė iš visų aiškiai pasisakė, kad Vilniaus ar kitų metų Vašingtono viršūnių susitikime Ukraina turėtų būti pakviesta į NATO. Ir po to, mums patiems netikėtai, Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje visiškai žodis žodin atkartojo mūsų tekstus. Aš nežinau, ar yra buvę Europos Parlamento istorijoje, kad jis pasisakytų dėl kokios nors šalies narystės NATO. Ne Europos Sąjungoje, bet NATO”, – kalbėjo R. Juknevičienė.

Europarlamentaras A. Kubilius pažymėjo, kad klausimas yra vienas: ar NATO prisijungs prie Ukrainos, ar ne.

“Ukraina bus labai stiprus indėlis NATO stiprinimui, nes turi stipriausią tarp Europos demokratinių valstybių kariuomenę, ką jie įrodė karo lauke. Jei ji nebus priimta, tada liks labai aiškus klausimas – kodėl? Kodėl nepriimti reikšmingi sprendimai? Kodėl Vakarai arba kažkas Vakaruose nedrįsta to žingsnio padaryti? Bet kokie paaiškinimai nieko nereikš, nes ir toliau yra šalių, kurios galvoja, kad Putinas turi veto teisę NATO plėtrai”, – sakė A. Kubilius.

EP narės R. Juknevičienės teigimu, atveju situacija kitokia, nei buvo Bukarešte. Pasak jos, šį kartą pagrindinis stabdis pakviesti yra Jungtinės Amerikos Valstijos – ir būtent J. Bidenas.

Pasak A. Kubiliaus, yra dvi versijos. “Viena versija, kad Jungtinės Amerikos Valstijos nori būtent tokį sprendimą paskelbti kitų metų balandžio mėnesį Vašingtone vyksiančiame viršūnių susitikime. Čia J. Biden rinkimų kampanija ir geras variantas. Antra versija, kad gali būti galvojama, jog vis tiek su Rusija, tokia, kokia ji yra dabar, reikės derėtis. Nes ji niekada nebus kitokia. Tada NATO narystė bus dedama ant stalo: grąžinkite teritorijas Ukrainai, bet tada Ukraina neturės šitų saugumo garantijų”, – kalbėjo europarlamentaras.

R.Juknevičienės nuomone, gal Amerika turi tam tikrų žinių ir nori išvengti branduolinio judėjimo.

Pasak A. Kubiliaus, tai nėra labai protinga strategija.

“Kodėl Putinas pradėjo karą prieš Ukrainą? Todėl, kad Vakarai ilgą laiką palikdami Ukrainą pilkoje zonoje – nei integracijos į Europos Sąjungą, nei integracijos į NATO – sukūrė Putinui iliuziją, kad Ukraina yra palikta jo interesų zonoje. Ir jis čia gali tvarkytis kaip nori. Vakarai vis tiek sakys: tęskime dialogą. Gaila, kad galbūt Biden administracijoje neprisimenami kiti žinomo amerikiečio, Zbigniew Brzezinski, žodžiai, kad Rusija, kuri turi galimybę valdyti Ukrainą, visada liks imperija. Rusija, kuri nebeturės galimybės valdyti Ukrainos, galbūt taps demokratine. Tai šiandien čia ir būtų Vakarų signalas, pasakant, kad Ukraina yra kviečiama tapti NATO nare. Tai būtų signalas rusams užmiršti apie Ukrainą, nes ji “išeina” į Vakarus galutinai. Ir rusams patiems reikėtų galvoti apie savo gyvenimą, kaip jį sutvarkyti, kad jis pagaliau taptų normaliu, kad užmirštų visas imperijos susigrąžinimo nostalgijas”, –  sakė EP narys.

R. Juknevičienė teigė, jog lieka optimistė ir mano, kad nėra taip giliai strategiškai blogai dėl Ukrainos narystės. “Gal tai daugiau taktiniai dalykai, susiję su šios dienos situacija fronte, branduolinis ginklas. Net ir taktiniu požiūriu būtų gerai, jeigu Amerika pakeistų savo požiūrį”, – svarstė ji.

A. Kubilius priminė, kad šių metų pradžioje, kai mes pradėjome Europos liaudies partijoje rašyti apie Ukrainos narystę NATO, nebuvo jokių diskusijų. “Mes su savo iniciatyva pamatydavome kolegų iš Vakarų akyse šoką, – sakė europarlamentaras. – Tačiau per labai trumpą laiką diskusija nuėjo labai tolimą kelią. Ir šiandien vis tiek Ukraina yra žymiai arčiau NATO, nei buvo dar prieš gerą pusmetį. Aplinkybės yra tokios, kad karo metu priimti šalį į NATO yra psichologiškai ir politiškai ne pats paprasčiausias uždavinys”. Pasak jo, natūralu, kad visos šalys, NATO narės, turės ratifikuoti Ukrainos tapimo Aljanso nare sutartį.

O tai savo ruožtu lems diskusijas parlamentuose, kai rusai toliau bombarduoja, o ukrainiečiai ginasi, ir parlamentai turi balsuoti už tai, kad šalis taptų NATO nare, tuomet gali kilti klausimų dėl 5 straipsnio, ar ta šalis turi siųsti karius į Ukrainą.

2023.06.15

Europos Parlamentas rezoliucija ragina imtis neatidėliotinų veiksmų dėl Ukrainos narystės NATO

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį plenarinėje sesijoje didele balsų dauguma priėmė istorinę reikšmę turinčią rezoliuciją dėl Ukrainos tvaraus atstatymo ir integracijos į euroatlantinę bendruomenę. Joje aptariamas platus klausimų spektras, pradedant tyčia sugriauta Kakchovkos užtvanka, taip pat pakartojama EP pozicija dėl Ukrainos atstatymo ir šiais metais prasidėsiančių stojimo į ES derybų. 

Vienas iš rezoliucijos iniciatorių, EP narys Andrius Kubilius pabrėžia, kad istorinę dokumento reikšmę turi aiškios ir nedviprasmiškos formuluotės dėl Ukrainos narystės NATO. 

Tai pirmas kartas, kai Europos Parlamentas taip ryžtingai ir didele balsų dauguma prašo NATO valstybių narių imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų įvykdytas NATO įsipareigojimas dėl Ukrainos narystės Aljanse”, – teigia A. Kubilius. 

Dokumente įrašyta aiški nuostata, jog Europos Parlamentas “tikisi, kad artėjantys Vilniaus ir Vašingtono viršūnių susitikimai nuties kelią kvietimui Ukrainai prisijungti prie NATO ir kad stojimo procesas prasidės pasibaigus karui, ir bus kuo greičiau užbaigtas”.

“Oficialaus kvietimo Ukrainai prisijungti prie NATO išsiuntimas būtų puikus geopolitinis signalas, svarbus ne tik drąsiems Ukrainos žmonėms, bet ir Rusijos žmonėms.Rusaituri suprasti, kad galimybių imperinėms ambicijoms Ukrainosatžvilgiu nebėra, ji yra Vakarų pusėje, tad rusams laikas atsisakyti svajonių atkurti imperiją. Tai būtų pirmas žingsnis kuriant tvarią taiką Europos žemyne”, – teigia ELP frakcijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė.

Europos Parlamentas yra vienintelė Europos Sąjungos politinė institucija, galinti kalbėti visų Europos Sąjungos piliečių vardu. Todėl jo istorinis sprendimas paremti Ukrainos narystę NATO ir prašyti nedelsiant imtis reikšmingų žingsnių šia kryptimi yra toks svarbus, nepaisant to, kad ne Europos Parlamentas, o NATO valstybės narės spręs dėl Ukrainos narystės. 

Europarlamentarai A. Kubilius ir R. Juknevičienė pabrėžia, kad tie, kurie atstovauja Europos piliečiams ir kuriems tikrai rūpi Europos saugumas, remia Ukrainos narystę NATO, nepaisant nacionalinių ar politinių skirtumų. 

“Didžiuojamės, kad Europos Parlamentas pritarė šiai formuluotei dėl kvietimo Ukrainai nedelsiant įstoti į NATO, kurią pirmiausia parengė Europos liaudies partijos frakcija savo 2023 m. gegužės 9 d. patvirtintame dokumente dėl Ukrainos perspektyvos NATO”, – sako EP nariai.

Verta priminti, kad šis Frakcijos dokumentas buvo parengtas R.Juknevičienės ir A.Kubiliaus dėka. 

Europarlamentarai pažymi, kad tai – istorinė diena ne tik ukrainiečiams, bet ir Europai.

Nuoroda į rezoliuciją pridedama: https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/RC-9-2023-0270_EN.html

2023.05.10

EP nariai: Europos liaudies partija tikisi, kad artėjantys NATO viršūnių susitikimai leis pakviesti Ukrainą tapti Aljanso nare

Europos liaudies partija (ELP) tikisi, kad Ukraina taps NATO nare pasibaigus karui, o kvietimas stoti į Aljansą bus patvirtintas Vilniaus arba Vašingtono viršūnių susitikimuose. Tokią nuostatą  Lietuvos europarlamentarų Andriaus Kubiliaus ir Rasos Juknevičienės iniciatyva vakar patvirtino Europos liaudies partijos (ELP) frakcija Europos Parlamente Strasbūre vykusio posėdžio metu priimtame dokumente. ELP yra pirmoji ir kol kas vienintelė europinė partija, kuri patvirtino tokias ambicingas nuostatas dėl Ukrainos narystės NATO. 
Šios frakcijos vicepirmininkė užsienio reikalams ir saugumo politikai Rasa Juknevičienė, kuri kolegoms europarlamentarams ir pristatė svarbią deklaraciją dėl Ukrainos narystės perspektyvų NATO, teigė, kad Europos saugumo architektūrai yra būtinas stiprus euroatlantinis ryšys su Ukrainos naryste Aljanse. 
„Ukraina jau dabar turi stiprią, mūšio lauke išbandytą armiją. Tikiu, kad šalies narystė sustiprins kiekvieno europiečio saugumą“, – teigia R. Juknevičienė. 
Pasak jos, „Ukrainos narystė NATO yra beprecedentė galimybė ne tik sustiprinti NATO karinius pajėgumus, bet ir suvienyti Vakarus siekiant užtikrinti taiką Europos žemyne, kadangi stabilių, neagresyvių demokratijų erdvė būtų išplėsta į rytus. Taip pat Ukrainos narystė Aljanse padėtų apsisaugoti nuo galimo agresyvaus keršto ir pasipriešinti Rusijos neoimperiniam ekspansionizmui“. 
Vieno iš šios deklaracijos autorių, europarlamentaro Andriaus Kubiliaus teigimu, „neužtenka to, kad Vakarai ir dabar apsiribotų tik tuo, kad vien tik žadėtų Ukrainai NATO narystę po karo, nes tai reikštų tik 2008 m. Bukarešto NATO Deklaracijos pakartojimą, kai Ukrainai neapibrėžtoje ateityje buvo pažadėta NATO narystė, bet atsisakyta jau Bukarešte pakviesti Ukrainą tapti NATO nare. Tai buvo signalas Putinui, kad Vakarai palieka Ukrainą „pilkojoje“ saugumo zonoje. Toks Vakarų neryžtingumas paskatino Putiną pradėti karą prieš Ukrainą dar 2014 metais“.
Todėl dabar yra labai svarbu kad artimiausiame NATO viršūnių susitikime (Vilniuje arba Vašingtone) Ukraina sulauktų pakvietimo tapti NATO nare, o narystės sutartis būtų ratifikuota po karo. Tai būtų garantija, kad dar kartą nepasikartos Bukarešto scenarijus“, – pabrėžia A. Kubilius.
Pasak EP nario, kvietimas Ukrainai tapti NATO nare pasiųs galingą signalą Putinui ir aršiausiems Rusijos imperijos šalininkams, kad jie pagaliau suprastų, jog Ukraina jiems nebepasiekiama. Vakarams atėjo metas įtodyti, kad NATO drįsta plėstis ne vien tik tada, kai tam neprieštarauja Kremlius arba ne vien  tik į tas valstybes, kurioms negresia Rusijos agresija.
„Ilgalaikis stabilumas, pasiektas atkūrus demokratiją Rusijoje po Putino, yra labai svarbus tvariai taikai ir būsimų agresijų Europoje prevencijai. Kad taip nutiktų, reikia, kad Putino imperinė svajonė būtų sužlugdyta mūšio lauke ir kad ateityje jai būtų užkirstas kelias atgimti. Būsima Ukrainos narystė NATO yra susijusi ne tik su Ukrainos saugumo didinimu ir užtikrinimu, bet taip pat ir su pagalba rusams, kad jie vėl nepasiduotų imperinei nostalgijai“, – sako A. Kubilius.
Didžiausia parlamentinė ELP frakcija nuo pat karo pradžios ėmėsi lyderystės remiant Ukrainą ir jos žmones, ginančius savo laisvę ir demokratiją prieš Putino agresiją.   

2022.07.14

NATO generalinis sekretorius: „Jeigu Ukraina pralaimės – kils pavojus mums visiems, o Europa taps pažeidžiamesnė Rusijos agresijai“

Trečiadienį Briuselyje Europos Parlamento užsienio reikalų ir saugumo bei gynybos pakomitečio (SEDE) posėdyje vykusioje diskusijoje su NATO generaliniu sekretoriumi  (GS) JensuStoltenbergu SEDE vicepirmininkė Rasa Juknevičienė pasveikino NATO dėl Madrido viršūnių susitikime priimtų istorinių sprendimų bei pažymėjo, kad nauji NATO gynybos planai turi atitikti naują grėsmių vertinimą.

Nors Rusijos brutalus karas prieš Ukrainą tęsiasi, Aljanso narės susivienijo, pademonstravo ryžtą ir dar kartą patvirtino transatlantinę vienybę. NATO patvirtintoje atnaujintoje Strateginėje koncepcijoje buvo nubrėžti nauji orientyrai Aljansui, pažymėjo R. Juknevičienė. Dalyvaudama 2010 m. Lisabonoje vykusiame viršūnių susitikime buvau susirūpinusi, kad NATO nesugebėjo realistiškai įvertinti grėsmių. Madride atnaujintame dokumente pagaliau Rusija įvardijama kaip pati reikšmingiausia ir tiesioginė grėsmė. Tai išmoktos pamokos, sveikinimai.

AFET DEVE joint meeting – Exchange of views with Jens Stoltenberg, NATO Secretary General, on EU-NATO cooperation and the outcome of the NATO summit

EP narė pabrėžė, kad ypač svarbu, jog nauji NATO gynybos planai atitiktų naują grėsmių vertinimą bei teiravosi NATO generalinio sekretoriaus, ar ši nauja formuluotė reiškia, kad NATO nauji gynybos planai bus adaptuoti siekiant įveikti Rusijos grėsmę, ir kaip tai vyks praktiškai?

Pasak R. Juknevičienės, viršūnių susitikime buvo įtvirtinta Aljanso atvirų durų politika Švedija ir Suomija buvo pakviestos prisijungti prie NATO, taip pat sustiprintas bendradarbiavimas su partneriais iš Azijos-Ramiojo vandenyno regiono. Europarlamentarė teigė, kad liudijame stiprios NATO kariuomenės Ukrainos kariuomenės gimimą, o Europos Strateginis kompasas šiandien yra kovojanti Ukraina.

AFET DEVE joint meeting – Exchange of views with Jens Stoltenberg, NATO Secretary General, on EU-NATO cooperation and the outcome of the NATO summit

Kaip Lietuvai atstovaujanti parlamentarė ypač džiaugiuosi, kad Putino Rusijai siunčiama stipri žinia bei sprendimai atkurti patikimą atgrasymą Rytiniame flange. Tačiau dar daug reikia padaryti – oro erdvė yra nepakankamai apsaugota, pabrėžė SEDE vicepirmininkė. 

Kalbėdamas apie Madrido viršūnių susitikimą NATO GS J. Stoltenbergas teigė, kad jis buvo išties istorinis ir įvardijo priimtus svarbiausius keturis sprendimus.

Pirmiausia, mes sutarėme padidinti paramą Ukrainai. NATO narės teikia beprecedentę paramą Ukrainai, sakė J. Stoltenbergas.

Pasak jo, šaliai padedama modernizuoti ginklus ir pereiti nuo sovietinių prie NATO standartus atitinkančių ginklų. Taip pat bus teikiama ilgalaikė parama kuriant saugumo ir gynybos institucijas.

J. Stoltenbergas pabrėžė, kad teikti paramą kainuoja, tačiau neremti Ukrainos kainuos dar daugiau.

Pasak jo, tai yra ir moralinis klausimas, nes suvereni, nepriklausoma valstybė su daugiau nei 40 mln. gyventojų buvo brutaliai užpulta Rusijos.

Mūsų interesas yra padėti Ukrainai, turite suprasti, kad jeigu Ukraina pralaimės – tai kils pavojus mums visiems, o Europa taps pažeidžiamesnė Rusijos agresijai”, kalbėjo Aljanso generalinis sekretorius. Nes jeigu nebus duotas atkirtis, tuomet 2008 m. užpulta Gruzija, 2014 m. aneksuotas Krymas, karinė intervencija Donbase ir vasarį Putino pradėta invazija į Ukrainą tuomet reiškia, kad agresorius gali jėga daryti, ką nori.

Todėl turite mokėti už humanitarinę paramą Ukrainai, už sankcijų poveikį, nes jei nemokėsite kaina ateityje bus tik didesnė, sakė J. Stoltenbergas.

Jis taip pat pabrėžė, kad NATO šiame kare tiesiogiai nedalyvauja, o tik remia svarbią partnerę Ukrainą. Kalbėdamas apie pokyčius gynyboje, NATO GS paminėjo didesnius pajėgumus Rytiniame Aljanso flange, dvigubai padidintą kovinių grupių skaičių Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje bei padidintą karių skaičių kovinėse grupėse.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios NATO padidino savo karių skaičių Rytiniame flange iki 42 tūkst., jie bus remiami aukštos parengties pajėgų, kurias planuojama padidinti iki 300 tūkst.

Kiti posėdyje pasisakę Europos Parlamento nariai ragino didinti spaudimą šalių vyriausybėms dėl paramos Ukrainai ginklais.  

 

×