2023.10.11

A. Kubilius siūlo išplėsti sankcijas Rusijos energetikos sektoriui

Europos Parlamento narys Andrius Kubilius imasi iniciatyvos dėl tolimesnės Europos Sąjungos sankcijų Rusijai politikos ir siūlo išplėsti sankcijas Rusijos, vykdančiai agresyvų karą prieš Ukrainą, energetikos sektoriui.

„Norint priversti Rusiją sustabdyti karą, reikia palikti ją be naftos ir dujų pinigų“, – teigia A. Kubilius.

Todėl europarlamentaras inicijuoja specialią rezoliuciją, kurioje išdėstytos naujos, griežtesnės nuostatos dėl sankcijų Rusijos naftai ir dujoms bei kitam iškastiniam kurui. Sankcijų griežtinimo idėjas ir galimos rezoliucijos projektus šiuo metu svarsto Europos Parlamento frakcijos.

„Siūlau Europos Parlamentui imtis iniciatyvos ir išdėstyti esmines nuostatas dėl tolesnės ES sankcijų politikos. Panašiai Parlamentas elgėsi tik prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą. Tada teko įdėti daug pastangų įtikinant Europos liaudies partijos frakciją ir visą EP priimti griežtą rezoliuciją dėl sankcijų“, – pabrėžia europarlamentaras, Nuolatinis EP pranešėjas Rusijos klausimais A. Kubilius.

Pasak jo, ES sankcijos naftai ir dujoms veikia, nes Rusijos pajamos iš naftos ir dujų eksporto sumažėjo dvigubai lyginant su pajamomis, kurias Rusija gaudavo iki karo.

„ Visgi jos vis tiek išlieka didelės (beveik 700 mln. eurų per dieną). Yra sričių, kuriose reikia įvesti naujas sankcijas (suskystintos dujos, azoto trąšos, kuro importas iš trečiųjų šalių, kuriose perdirbama Rusijos nafta), kitur reikia griežtinti jau įvestas sankcijas (mažinti kainos viršutinę ribą naftai nuo 60 iki 30 USD/barelį). Taip pat yra sričių, kuriose reikia sustabdyti sankcijų apėjimą“, – pažymi EP narys.

Jo teigimu, Rusija planuoja kitais metais didinti karinį biudžetą 70% iki 6% bendrojo vidaus produkto (BVP).

Siūlomoje rezoliucijoje, dėl kurios šiuo metu vyksta derybos Europos Palamente ir kurią ketinama teikti balsavimui artėjančiai Plenarinei sesijai, ES šalys narės kviečiamos sumažinti žaliavinės naftos kainos viršutinę ribą nuo dabartinių 60 JAV dolerių už barelį iki 30 JAV dolerių už barelį.

Taip pat ES šalys narės raginamos taikyti embargo Rusijos suskystintų dujų importui į Europos Sąjungą, ir kol taikomas šis embargas, sustabdyti suskystintų dujų importą į atskiras Šalis Nares . Dokumento projekte ES valstybės narės ir Kainų ribojimo koalicija raginama įvesti Rusijos azoto trąšų eksporto kainų apribojimą.

Be to, Europos Komisija raginama pasiūlyti degalų importo apribojimų mechanizmą, jei degalai gaminami trečiosiose šalyse naudojant rusišką naftą.

Rezoliucija ragina Kainų apribojimo koalicijos šalis uždrausti rusiškos naftos ir suskystintų gamtinių dujų perkrovimą per jų teritorinius vandenis ir išskirtines ekonomines zonas. Taip pat ragina Europos Komisiją pasiūlyti apriboti tanklaivių paslaugas ir embargą parduoti tanklaivius Rusijai, taip pat apriboti Europos draudimo paslaugas tanklaiviams, jei jie naudojami rusiškai naftai eksportuoti

2023.01.19

A. Kubilius ir R. Juknevičienė paragino Europos Sąjungą imtis lyderystės ir paspartinti kovą su Rusijos agresijos nebaudžiamumu steigiant Specialųjį tribunolą

Antradienį Europos Parlamentas (EP) plenariniame posėdyje Strasbūre svarstė, o šį ketvirtadienį balsuos dėl rezoliucijos, kuria raginama įsteigti Specialųjį tribunolą dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą nusikaltimo.

Rezoliucijos iniciatoriai europarlamentarai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė paragino Europos Sąjungą imtis lyderystės ir paspartinti kovą su Rusijos agresijos nebaudžiamumu.

Diskusijoje dėl tribunolo įsteigimo pasisakęs EP narys A. Kubilius, kuris dalyvavo ir rezoliucijos rengime, pabrėžė, kad jei norime taikos, tie, kurie ją griauna, turi būti griežtai nubausti.

„Teisingumo reikia ne tik ukrainiečiams. Teisingumo reikia mums visiems, teisingumo reikia taikai. Tokio teisingumo negalima atidėti, nes atidėtas teisingumas – jokio teisingumo. Yra trys nusikaltimų, daromų karo metu, rūšys: pati karo agresija; karo nusikaltimai – kaip Bučoje; nusikaltimai žmogiškumui, pvz., genocidas. Karo agresija yra vadinama „visų karo nusikaltimų motina“. Tai – nusikaltimas prieš taiką, tai „valstybės vadovų nusikaltimas“ – tik valstybių vadovybės priima sprendimą imtis karo agresijos“ , – pažymėjo A. Kubilius.

Europarlamentaro teigimu, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui tiria Tarptautinis baudžiamasis teismas, tačiau jis neturi įgaliojimų tirti karo agresijos nusikaltimus.

„Štai todėl būtinas Specialusis tribunolas. Ne tik Putinui, tačiau ir Lukašenkai, nes pastarasis leidžia naudoti Baltarusios teritoriją nusikalstamai Rusijos agresijai. Kelias atgal į taiką prasideda nuo Specialiojo tribunolo įsteigimo. Nevėluokime bent jau su Tribunolu taip, kaip vėluojame su „Leopard“ tankų tiekimu“, – paragino A. Kubilius.

Rezoliucijos projekte pabrėžiama, kad „ES ir valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su Ukraina ir tarptautine bendruomene, pageidautina JT ir kituose tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Europos Taryboje, ESBO ir G-7, turi siekti, kad būtų įsteigtas specialus tarptautinis tribunolas, kuris vykdytų baudžiamąjį persekiojimą už Rusijos Federacijos ir jos sąjungininkų politinės ir karinės vadovybės įvykdytą agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą, ir rasti teisiškai pagrįstą bendrą kelią šiuo klausimu“ .

Taip pat dokumente pažymima, „kad tokio tribunolo įsteigimas užpildys svarbią dabartinės tarptautinės baudžiamosios justicijos institucinės struktūros spragą ir turėtų būti grindžiamas Tarptautiniam baudžiamajam teismui taikomomis normomis ir principais, kaip nustatyta Romos statute.“

ELP frakcijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė antradienį pasisakydama dėl Tribunolo steigimo pakartojo Švedijos premjero Europos Parlamente pasakytus žodžius, kad „Ukrainos pergalė yra egzistencinė visai Europai ir egzistencinė visam pasauliui“ .

„Visi turime būtent taip suprasti ir mūsų pačių atsakomybę. Priimsime teisingą ir reikalingą rezoliuciją dėl Specialaus tribunolo karo nusikaltėliams, tačiau ar rezoliucija taps kūnu? Ar atsiras pakankamai drąsių Vyriausybių vadovų, prezidentų, kurie įkurs tokį tribunolą nedelsdami. Tikiuosi, taip!“ – sakė EP narė.

Pasak R. Juknevičienės, „mes parodėme neįtikėtiną vienybę, tačiau po kiekvieno Rusijos smūgio siaubingomis raketomis į ukrainiečių namus, jaučiuosi kalta, kad darome nepakankamai”.

„Turime įveikti baimes dėl mūsų pačių ir veikti daug ryžtingiau“, – pabrėžė europarlamentarė.

Rezoliucijos projekte taip pat pažymima, „kad tokio specialaus agresijos nusikaltimo tribunolo įsteigimas bus labai aiškus signalas tiek Rusijos visuomenei, tiek tarptautinei bendruomenei, kad V. Putinas ir visa Rusijos politinė ir karinė vadovybė gali būti nuteisti už agresijos Ukrainoje nusikaltimą; pabrėžiama, kad tokio tribunolo įsteigimas taip pat būtų aiškus signalas Rusijos ir jos sąjungininkių politiniam ir verslo elitui, kad V. Putino vadovaujamai Rusijos Federacijai nebeįmanoma grįžti prie įprastų santykių su Vakarais“.

Taip pat dokumente pabrėžiama, kad „nors tiksli specialiojo tribunolo veiklos tvarka ir sudėtis dar nenustatyta, jie turės atitikti aukščiausius skaidrumo ir nešališkumo kriterijus; be to, mano, kad specialusis tarptautinis tribunolas turi turėti jurisdikciją tirti ne tik Vladimiro Putino ir Rusijos Federacijos politinės ir karinės vadovybės, bet ir Aliaksandro Lukašenkos bei politinės ir karinės vadovybės Baltarusijos, kaip palankios valstybės, iš kurios teritorijos ir su kurios logistine parama Rusijos Federacija vykdo agresyvų karą prieš Ukrainą, veiksmus, nes tai atitinka agresijos nusikaltimo apibūdinimą pagal Romos statuto 8 bis f straipsnį“.

Visas rezoliucijos projektas anglų kalba prisegamas.

2022.10.06

A. Kubilius: „Ukrainai mūsų pareiškimų apie solidarumą negana – reikia apčiuopiamų lėšų iš Europos Sąjungos“

Europos Parlamento narys Andrius Kubilius trečiadienį Strasbūre vykstančios plenarinės EP sesijos debatų apie Rusijos eskalaciją karo prieš Ukrainą metu pasveikino pergales skinančius ukrainiečius.

Pasak europarlamentaro, akivaizdu, kad šio karo pabaiga priklauso tik nuo to, kiek ginklų perduos Vakarų valstybės.

„Gėda Europos Sąjungai – JAV jau perdavė ginklų, kurių vertė – 25 milijardai eurų, tuo tarpu visos ES ir jos valstybių narių perduotos ginkluotės vertė – viso labo 6 milijardai eurų. Ta pati situacija ir su finansine parama – ES smarkiai atsilieka nuo JAV teikiamos paramos. Mūsų pareiškimų apie solidarumą negana – reikia apčiuopiamų lėšų iš ES“, – pabrėžė A. Kubilius.

Remiantis žiniasklaidoje pasirodžiusiais pranešimais, Europos Sąjunga vėluoja suteikti savo pažadėtą didelės apimties finansinį pagalbos paketą Ukrainai.

Pasak europarlamentaro, sankcijos Rusijai veikia, tačiau skausmingiausia nauja sankcija ir bausmė Putinui būtų neatidėliotinas Specialiojo tribunolo agresijos nusikaltimams, kuris tiesiogiai tirtų ir Putino veiksmus, sukūrimas.

Kalbėdamas apie tebesitęsiantį karą, A. Kubilius pažymėjo, kad Ukrainos kariuomenė viršija visus NATO standartus.

„Taigi ne Ukraina turėtų prašyti narystės NATO, o Aljansas turėtų prašyti Ukrainos prisijungti. Kadangi Ukraina vykdo NATO misiją – stabdyti imperinę Rusijos plėtrą į Vakarus“, – kalbėjo EP narys A. Kubilius.

Politikas pažymėjo, kad „mes galime rusams padėti palaidoti jų imperines svajas – su neatidėliotina Ukrainos naryste NATO ir derybomis dėl narystės ES, prasidėsiančiomis kitų metų pradžioje, mes parodysime Rusijai, kad Ukraina pasitraukė iš imperinės pilkosios zonos“.

Europarlamentarai diskusijoje išsakė nuomones apie V. Putino grasinimus panaudoti branduolinį ginklą, Rusijoje vykdomą mobilizaciją ir fiktyvius „referendumus“ okupuotose Ukrainos teritorijose.

Šioje plenarinėje sesijoje siūlomoje priimti rezoliucijoje dėl Rusijos vykdomo agresijos karo prieš Ukrainą eskalavimo, valstybės narės ir kitos Ukrainą remiančios šalys raginamos solidžiai padidinti savo karinę pagalbą, ypač puolimui naudojamų ginklų tiekimą, nes tai leistų Ukrainai laimėti karą prieš Rusiją. Taip pat raginama parengti didelio masto lendlizo karinės pagalbos priemonę Ukrainai, kuri atitiktų JAV tiekiamos karinės įrangos mastą.

Dokumento projekte vienareikšmiškai smerkiami neteisėti ir nepagrįsti pseudo referendumai, grasinant ginklu surengti iš dalies okupuotoms Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios sričių teritorijoms aneksuoti; primenama, kad šie „referendumai“ vyko pažeidžiant JT Chartiją ir tarptautinę teisę; atmetami suklastoti „referendumų“ rezultatai ir, savo ruožtu, šių teritorijų įtraukimas į Rusijos sudėtį bei jų nepripažįstama; laikomasi nuomonės, kad rezultatai yra niekiniai. Europarlamentarų nuomone, aneksija prilygsta pavojingai ir neatsakingai eskalacijai bei akivaizdžiam tarptautinių normų, kuriomis užtikrinama tarptautinė taika ir visų valstybių saugumas, teritorinis vientisumas bei suverenumas, pažeidimui.

Be to, rezoliucijoje smerkiami pastarojo meto Rusijos branduoliniai grasinimai Ukrainai, jie laikomi neatsakingais bei pavojingais; perspėjama, kad, jei Rusija panaudos branduolinį ginklą prieš Ukrainą, tarptautinės bendruomenės atsakas bus greitas ir ryžtingas, o jo pasekmės Rusijai – rimtos.

Dėl rezoliucijos teksto bus balsuojama ketvirtadienį.

2022.06.10

Liudas Mažylis: „Ukrainai privalo būti suteiktas ES kandidatės statusas šį mėnesį“

Birželio 7 dieną vykusiuose Europos Parlamentos (EP) plenarinės sesijos debatuose Strasbūre dėl Europos užsienio, saugumo ir gynybos politikos po Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, Liudas Mažylis priminė tris esminius uždavinius, kuriuos ES kartoja nuo karo pradžios.

„Pirma, Ukrainai reikia modernios ir efektyvios ginkluotės – jos reikia dabar, nors jau reikėjo vakar. Sunkiosios ginkluotės atidėliojimas reiškia dar daugiau ukrainiečių kariuomenės ir taikių civilių mirčių“, – kalbėjo L. Mažylis.

Taip pat EP narys pabrėžė griežtesnes sankcijos Rusijai ir būtinybę taikyti absoliutų embargą angliai, naftai ir dujomis.

„Ukraina yra Europos dalis ir fronto valstybė ginanti demokratiją, todėl kandidatės statusas jai privalo būti suteiktas be jokių abejonių“, – būtinybę suteikti Ukrainai kandidatės ES statusą diskusijos metu akcentavo EP narys prof. L. Mažylis.

Europos Vadovų Taryba birželio 23-24 dienomis spręs dėl šių šalių kandidačių statuso ES. Europos liaudies partijos frakcija tikisi, kad jis bus suteiktas.

Debatų metu L. Mažylis atkreipė dėmesį ir į žodžius, jų formuluotes naudojamus diskutuojant apie karą. „Mes neturėtume bijoti vartoti termino „genocidas“, kadangi visi to požymiai yra akivaizdūs“, – apie vykstantį Ukrainos tautos genocidą atviriau kalbėti ES atstovus ir kolegas ragino EP narys.

Šie debatai buvo dalis vieno iš šios birželio sesijos pagrindinių klausimų apie Europos užsienio, saugumo ir gynybos politiką po Rusijos invazijos Ukrainoje. Tokiu pat pavadinimu buvo pateiktas ir raportas dėl kurio EP nariai balsavo trečiadienį. Antradienį vykusių debatų metu Liudas Mažylis ragino atnaujinti šio pranešimo formuluotę, pakeičiant žodį „invazija“ į „karas ir agresija“. „Tai Rusijos agresija prieš Ukrainą. Ir tai aišku visiems geros valios žmonėms visame pasaulyje“, – Strasbūre kartojo L. Mažylis.

Galiausiai formuluotė buvo pakeista, o pats pranešimas dėl Eropos užsienio, saugumo ir gynybos politikos pokyčių gegužės 8 d. patvirtintas Europos Parlamento balsų dauguma.