2022.03.24

Liudas Mažylis. Ukraina kovoja už Europos ateitį

Rusijos karas Ukrainoje jau tęsiasi savaites. Rusija vykdo nusikalstamus veiksmus, eskaluoja barbarišką agresiją ir terorą prieš nekaltus ukrainiečius. Daužomi gyvenamieji pastatai, puolamos ligoninės, apsupamos elektrinės, niokojama infrastruktūra. Dėl šios Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainos tautą šalis patiria ir humanitarinę katastrofą. Į Europą jau emigravo daugiau ukrainiečių, nei yra gyventojų Lietuvoje – daugiau nei 3 mln.

Bėgantys nuo karo ir humanitarinė situacija

Nuo šio karo pradžios vyksta viena didžiausių pabėgėlių krizių, kuri su laiku gali tapti ir beprecedente. Jau pirmąją karo dieną ukrainiečiai gimtinę ėmė palikti dėl baimės netekti gyvybės, norėdami apsisaugoti nuo karo siaubo. Stebime, kaip žmonės bėga siekdami apsaugoti savo vaikus ar senyvus tėvus. Tenka išvykti vos su keliais daiktais.

Humanitarinė situacija vienoje didžiausių Europos žemyno valstybių Ukrainoje, kuri gina savo laisvę nuo okupantų, šiandien yra katastrofiška. Rusija, aiškiai nepajėgdama užvaldyti Ukrainos pirmuoju smūgiu, griebėsi brutalių veiksmų. Stebime nuolatinius Rusijos karinius nusikaltimus nukreiptus prieš taikius Ukrainos gyventojus. Vyksta provokacijos prie NATO ir ES sienų, atominėse elektrinėse. O baisiausia, kad Rusijos karo nusikaltimai, peržengę visas ribas, kainuoja daugybę nekaltų Ukrainos žmonių gyvybių. Sprogdinimai, apšaudymai, oro antskrydžiai – taip negailestingai bandoma nušluoti nuo žemės paviršiaus ištisus miestus ir palaužti Ukrainos dvasią. Be netikrumo, sprogimų ir žmogaus poreikių užtikrinimui reikalingų vandens, maisto, šilumos trūkumo, gąsdina ir perspėjimai apie galimas atomines katastrofas ar biologinio arba cheminio ginklo panaudojimą. Tad nestebina, kad šalį paliekančiųjų skaičius didėja eksponentiškai. Politologai ir migracijos ekspertai tikina, kad šis skaičius sieks ir 5 mln.

Apie neskraidymo zoną

Dėl nesiliaujančių bombardavimų, siaubą keliančių oro atakų, girdime nuolat kartojamą Ukrainos prašymą ją remiantiems Vakarams: „Uždarykite dangų“. Prašoma įvesti neskraidymo zoną. Neskraidymo zonoje leidimo negavę orlaiviai negalėtų įskristi į Ukrainos teritoriją, o šį reikalavimą pažeidę būtų numušti. Kadangi Ukraina neturi pakankamų karinių pajėgimų užsitikrinti tokio reikalavimo laikymąsi pati, tą turėtų padaryti NATO pajėgos. Toks siekis visiškai suprantamas, o reikalavimas pagrįstas. Vis dėl to, būtina suprasti, kad oro erdvės „uždarymas“ yra ne tik NATO naikintuvų skraidymas virš Ukrainos. Į neskraidymo zonos sistemą turėtų įeiti ir oro, ir žemės ar net jūros karinės pajėgos, pasitelkiant specialią įrangą. Vadinasi, NATO narės turėtų siųsti turimus resursus ir savo aktyviais veiksmais naikinti visus leidimo negavusius lėktuvus. Taip NATO tiesiogiai įsitrauktų į karą prieš Rusijos agresiją. Aktyvi konfrontacija sukeltų ir neišmatuojamą grėsmę NATO narėms, ir tiesioginę žalą ne vienos šalies mastu. Tai tik dar labiau paskatintų karo eskalavimą Ukrainoje, kuris greitai galėtų virsti trečiuoju pasauliniu karu. NATO yra gynybinis aljansas, kurio tikslas yra gintis iškilus saugumo grėsmei jo narėms, bet ne karo veiksmų eskalavimas.

O dar nereikia pamiršti, kad Ukraina bombarduojama ne tik iš lėktuvų. Kaip „uždaryti dangų“ toms raketinėms sistemoms, kurios dislokuotos žemėje, Rusijos teritorijoje? Pabandykime tai įsivaizduoti savąja nuovoka, įsiklausykime į karo ekspertus…

Europos Sąjungos veiksmai

Ukraina kovoja už visą Europą, už visų mūsų saugumą ir ateitį. Savaime suprantama, kad turime būti solidarūs ir padėti jos žmonėms. Karo siaube esama ir dalykų, kurie nuoširdžiai džiugina: tai ne tik lietuvių, bet ir visos ES, Vakarų bei demokratinės pasaulio bendruomenės susitelkimas. ES plečia sankcijas Rusijai kiekvieną savaitę. O štai kovo 1 d. Europos Parlamente priėmėme rezoliuciją, kuria raginame siekti suteikti Ukrainai ES kandidatės statusą.

Per šį karo Europoje mėnesį galime didžiuotis tiesioginių Ukrainos kaimynių – Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos, Rumunijos, Moldovos – valdžios, jų visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų atliekamu neįtikėtinu darbu priimant karo pabėgėlius. Priėmimo centruose nuo karo bėgantys Ukrainos žmonės aprūpinami maistu, vandeniu ir vieta pailsėti. Piliečiai ir įvairios įmonės dosniai aukoja humanitarinei pagalbai skirtus pinigus, maisto produktus bei kitas priemones. Lenkija demonstruoja išskirtines pastangas – šalis jau priėmė daugiau nei du milijonus iš kaimyninės šalies bėgančių žmonių. Pasirūpinama žmonių saugiu transportavimu, stengiamasi surasti laikinus namus ir prieglobstį šeimoms bei našlaičiams. Remiantis Lietuvos Raudonojo kryžiaus duomenis, į Lietuvą kasdien atvyksta jau daugiau nei 1000 karo pabėgėlių ir skaičius tik augs. Apie įvairias pabėgėlių priėmimo iniciatyvas praneša Jungtinė Karalystė, Izraelis, Japonija.

Europos Komisija kovo 8 d. pateikė detalias priemones, kurias ES teikia pagalboje dėl karo paliekantiems Ukrainą ir juos priimančioms ES šalims. Humanitarinei pagalbai Ukrainoje ir už jos ribų skiriama 500 mln. eurų iš ES biudžeto. 90 mln. iš šios sumos jau naudojama aprūpinant vandeniu, maistu, medikamentais. Taip pat sveikatos paslaugoms, apgyvendinimui ir pažeidžiamiems nuo karo kenčiantiems žmonėms. Šis ES civilinės saugos mechanizmas pirmą kartą aktyvuotas tokiu plačiu mastu. Taip pat EK padeda Ukrainos kaimyninėms ES valstybėms ir Moldovai efektyviai priimti pabėgėlių srautus. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros darbuotojai siunčiami į pasienius, o Moldova gaus papildomą 15 mln. paramą. Verta atskirai paminėti ES sprendimą aktyvuoti dar nenaudotą mechanizmą – Laikinosios apsaugos direktyvą – tai suteiks Ukrainos piliečiams teisę gauti socialinę paramą, lengviau patekti į darbo rinką bei mokytis ES bent vienerius metus (su galimybe prasiilginti laikotarpį). EK taip pat plėtoja sanglaudos politiką, kuri apims įvairių fondų panaudojimą. Jie padės ES apsistojusiems karo pabėgėliams iš Ukrainos gauti švietimo paslaugas, materialinę paramą (maistu, rūbais) bei padės pabėgėlius priėmusioms valstybėms narėms. ES situaciją nuo pat Rusijos invazijos pradžios gelbsti dar 2017 m. priimtas bevizis režimas, taikomas Ukrainos piliečiams patenkant į ES.

Kaip EP narys, inicijavau pats ir prisidėjau prie kitų iniciatyvų. Kreipiausi į ES vadovybę su prašymu kuo skubiau sukurti veikiančius žaliuosius koridorius, leidžiančius humanitarinei pagalbai atvykti ir pabėgėliams išvykti. O Tarptautinės atominės energijos agentūros generalinio direktoriaus ir už energetiką atsakingos EK narės prašiau bendro visų tarptautinių organizacijų bendradarbiavimo siekiant koordinuotos veiklos įvertinant Ukrainos atominių elektrinių rizikas ir užtikrinant saugumą. Inicijavau EP narių laišką už teisingumą bei humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą atsakingiems eurokomisarams, kad teisėtai išrinkti Ukrainos pareigūnai, valstybės tarnautojai ir civiliai būtų išgelbėjami nuo okupantų pagrobimų. Skatinome EK veikti kartu su Jungtinėmis Tautomis, kitomis organizacijomis. Parengiau ir ne vieną publikaciją. Rašiau apie dar didesnį Žaliojo kurso aktualumą ir ES siekį tapti kuo mažiau priklausomai nuo Rusijos iškastinio kuro, taip pat apie būtiną Lietuvos atsijungimą nuo BRELL žiedo. Straipsniuose analizavau ir Rusijos veiksmus: nuo kovos su dezinformacija ir propaganda ES iki branduolinių provokacijų, nerimo dėl Ukrainos ir Astravo atominių elektrinių kaip potencialaus karo ginklo. Apie Baltarusijos vaidmenį bei netikrą jos referendumą vykstant tikriems karo nusikaltimams. Tekstuose pristačiau ir Ukrainos perspektyvą ES.

Nei mes, nei Europa, nei visas demokratinis pasaulis neturime teisės „atbukti“ ir priprasti prie Rusijos teroro Ukrainoje. Padėkime organizacijoms, kurios padeda Ukrainai, globokime ukrainiečius, atvykusius į Lietuvą. Kiekvienas kaip gebame prisidėkime prie Ukrainos kovos už mūsų visų laisvę ir ateitį.

Rasos Zozaitės iliustracija.

2022.03.15

Liudas Mažylis dėl humanitarinės krizės Ukrainoje kreipėsi į ES vadovybę

Kovo 15 d. Europos Parlamento (EP) narys prof. Liudas Mažylis  dėl humanitarinės krizės Ukrainoje laišku kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) vadovybę.

Kreipdamasis į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, EP pirmininkę Robertą Metsolą, ES vyriausią įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai Joseph Borrellį ir Europos Vadovų Tarybos pirmininką Chalsą Michelį politikas išreiškė prašymą dėl būtinybės kuo skubiau sukurti veikiančius žaliuosius koridorius, leidžiančius humanitarinei pagalbai atvykti ir pabėgėliams išvykti, siekiant užkirsti kelią humanitarinei katastrofai. L. Mažylis laiške teigia, kad speciali humanitarinė misija, kurią organizuoja ES institucijos padedant NATO, bendrai bendradarbiaujant ir kuriai padeda NATO turi būti įgyvendinta dabar.

„Tiesioginiais oro koridoriais turi būti pristatomos tokios būtiniausios prekės kaip maistas, vaistai ir drabužiai, įskaitant sužeistiesiems ir pabėgėliams, bei įrengtos saugomos paėmimo zonos. ES turi panaudoti visus savo diplomatinius kanalus“, – laške rašo EP narys.

Išsamiau laiškuose:

2022.03.01

Liudas Mažylis. Ukraina Europoje: beprotiški Putino veiksmai iššaukė Europą vienijantį atsaką

Europos Parlamentas neeilinėje sesijoje kovo 1 d. didele balsų dauguma pritarė rezoliucijai dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Iš 676 dalyvavusiųjų „už“ balsavo 637, „prieš“ – 13, susilaikė 26 Europos Parlamento nariai.

Teigčiau, kad nusikalstami, protu nepaaiškinami Putino veiksmai per labai neilgą laiką perlaužė Europos Sąjungos institucijų mąstymą. Ukraina suvokiama kaip integrali Europos dalis, Rusija regima kaip barbarų, nesiskaitančių su bet kokiu žmogiškumu, kraštas.

Per šešias karo dienas pamatėme ne tik herojišką Ukrainos žmonių kovą prieš agresorių, tačiau išvydome ir Europos istorinę vienybę. Priimta rezoliucija, užtikrinanti absoliutų politinį, finansinį ir karinį palaikymą Ukrainai.

Posėdį pradėjo Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola. Ji pateikė keturis labai konkrečius ES ateities principus: jokių Kremliaus dujų; jokių Kremliaus oligarchų pinigų; jokių Kremliaus melagingų informacijos šaltinių Europoje; investavimas į ES gynybą privalo tapti daugiau negu retorika. Nebuvo pamirštas paminėti ir Lukašenka, irgi prisidedantis prie agresijos.

Debatuose dėl rezoliucijos pirmiausiai kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Kiekviena diena gali būti Ukrainai paskutinė“, – atvirai teigė jis. Gerai, kad Europa vieninga, bet to kaina, anot Zelenskio, per didelė. Ukrainoje turėjo įvykti dvi revoliucijos ir vienas karas, kad Europa suprastų laisvos ir demokratiškos tautos siekius. Dvi raketos šiandien paleistos į Laisvės aikštę Charkove, kuri yra didžiausia aikštė Ukrainoje. Ten dvidešimt universitetų.  Žūsta patys gabiausi žmonės…

Rados pirmininkas R. Stefančuk teigė: mums kelias į Europą – tai kelias namo. Geriausia parama Ukrainai – pripažinti jos narystės Europoje siekį.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michel patikino kad visos 27 ES narės kuo rimčiausiai yra pasiruošusios svarstyti dar tik prieš dieną pasirašytą Ukrainos stojimo į ES prašymą. Žinoma, iš pradžių seks kandidatūros procedūros, o tik po to narystė, todėl jau šiuo metu yra svarstomos priemonės, kurios šį stojimo procesą paspartintų. Iš karto buvo pristatytos ir greitojo reagavimo priemonės, tokios kaip parama iš Europos taikos fondo, kurią pristatė toliau kalbėjęs Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis. Šiuo metu ES įsipareigojo tiekti karinės ginkluotės Ukrainos kariuomenei už 450 milijonų eurų, dar suteikiant dar 50 mln. paramą humanitarinės krizės valdymui.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė tikinti, kad didžiausias smūgis Rusijai vis tik bus suduotas per ekonomiką. O tai jau jaučiama, matant valiutų indeksus, kur rublis neteko 40 proc. savo vertės. Sankcijos palies ir Rusijos centrinio banko užsienio valiutų rezervą, taip dar skaudžiau smogiant vidinei finansų rinkai. Jau dabar Rusija ieško būdų apsunkinti gyvenimą užsienio investuotojams, norintiems pasitraukti iš Rusijos. O bendrai net 30 šalių priėmė sankcijas Rusijai, įskaitant ir asmenines sankcijas Kremliaus oligarchams ir Putinui. Von der Leyen taip pat teigė, jog Europos energetinė nepriklausomybė yra strateginio svarbumo klausimas, todėl iškastinio kuro atsisakymas ir perėjimas prie atsinaujinančių šaltinių padės iškovoti nepriklausomybę nuo Kremliaus, o juk Rusija užtikrina 30 proc. ES energijos importo. „Nord Stream 2“ sertifikavimas Vokietijoje nutrauktas. Išsivadavimas iš Kremliaus propagandinių kanalų „Sputnik“ ir „Russia Today“ irgi yra informacinė pergalė, taip stabdant Kremliaus propagandą Europoje.

Salėje sėdinčių europarlamentarų reakcijos į sakomas kalbas buvo turbūt kaip niekada emocingos. Su pasibaisėjimu reaguota į Rusijos veiksmus prieš Ukrainą – griovimus, taikių žmonių žudymą.  Daug emocijų sukėlė ir teiginiai apie sankcijas Rusijos oligarchams.

Debatuose pasisakę Europos Parlamento nariai irgi emocingai ir pakankamai vieningai pasisakė prieš barbariškus Rusijos veiksmus.

Ir pagaliau pati rezoliucija.

Ja siekiama atsiriboti nuo Rusijos eksportuojamų prekių, įskaitant naftą ir dujas, importo bei uždrausti naujas ES investicijas Rusijos Federacijoje ir naujas Rusijos investicijas ES. Finansų sektoriuje raginama toliau elgtis griežtai, blokuojant visus (ne tik pagrindinius) Rusijos bankus, kad jie negalėtų naudotis Europos finansų sistema. Baltarusijos tema finansų sektoriuje taip pat yra aktuali, kadangi šiandien Lukašenka jau pats naudoja savo karines pajėgas Ukrainos puolime, nors dar neseniai teigė priešingai. Todėl numatoma atjungti Rusiją ir Baltarusiją nuo SWIFT mokėjimų sistemos ir taikyti antrines sankcijas bankams, kurie apeidinės pagrindines sankcijas su kitomis finansinių pavedimų sistemomis. Taip pat paliestas ir aukštųjų technologijų produktų ir strateginių prekių eksportas. Baltarusijos vaidmuo kare prieš Ukrainą neužmirštas: rezoliucijoje primenama, kad neteisėtas Baltarusijos prezidentas surengė suklastotą referendumą, taip keisdamas konstitucines nuostatas dėl šalies neutralumo, suteikiant Rusijai galimybę laikyti branduolinius ginklus Baltarusijos teritorijoje. Todėl analogiškos kaip ir Rusijai sankcijos turėtų būti taikomos ir Baltarusijai.

Rezoliucijoje raginama veikti ir globaliu lygmeniu. JT Saugumo Taryba skatinama pradėti tyrimą pagal JT Chartijos VI skyrių, o kartu kreipiamasi ir į Kiniją kaip nuolatinę JT Saugumo Tarybos narę, kuri balsavimuose dažnai būna Rusijos pusėje, kad ji visapusiškai gerbtų Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Pastarųjų dienų Putino grasinimai didesne branduoline parengtimi tampa jau ne tik regioninio saugumo problema. Taip pat skatinamas ES, NATO ir kitų partnerių Vakaruose kibernetinio saugumo stiprinimas. Tarptautiniam Teisingumo Teismui pradėjus bylą dėl nusikalstamų Rusijos karinių veiksmų, tikimasi  solidarumo ir atliekant tyrimą dėl vykdomų karo nusikaltimų. Tarptautinės bendruomenės pozicija aiški – Rusija tampa izoliuota. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) priėmė sprendimą nutraukti Rusijos stojimo procesą. Girdisi raginimai ją šalinti ir iš kitų organizacijų ir net suspenduoti narystę Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. Nereikia pamiršti ir milžiniškos humanitarinės tragedijos: Baltijos šalys, Lenkija, Moldova ir kitos valstybės palieka atviras sienas nuo karo Ukrainoje bėgantiems asmenims bei suteikia evakuacijos priemones, pastogę, skubią pagalbą, medicininę pagalbą ir prieglobstį.

Pagaliau, rezoliucija atveria Ukrainai aiškią narystės Europos Sąjungoje perspektyvą.

Ši absoliučia dauguma priimta rezoliucija tikrai ženklina lūžį europinių institucijų mąstyme ir veiksenoje.

 

2022.02.25

Liudas Mažylis kreipėsi į ES šalių ambasadas, konsulatus ir diplomatines atstovybes Lietuvoje dėl sankcijų Rusijai

Vasario 25 d. EP narys Liudas Mažylis kreipėsi į ES šalių ambasadas, konsulatus ir diplomatines atstovybes Lietuvoje dėl sankcijų Rusijai. Laišku EP narys reikalavo ES nares reaguoti griežtomis sankcijomis Rusijai dėl pradėto karo prieš Ukrainą.

Laiško tekstas:

Your Excellence,

As a member of the European Parliament, and a member of Euronest Parliamentary Assembly, I am deeply disappointed in an inability of EU Member States to impose strongest possible sanctions towards Russia.

Today, with a great concern, we are all observing how the tragic events unfolds in Ukraine. To witnessing a full-scale invasion of the Russian Federation into Ukraine brings the worst fears for the safety of millions of the people and the peaceful future of the whole European continent. This unimaginable violence threatens fundamental norms of international law, including violation of UN convention article 2(4) which refers to use of force against the territorial integrity or political independence of any State.

Therefore, in in a light of these events, I ask to encourage leadership of your country to implement towards Russia as severe sanctions as possible. They should target its individuals, state and private enterprises responsible for these atrocities of war in the proximity neighbourhood of the European Union. Generally, an absolute economic, diplomatic and political embargo is to be enacted upon the criminal regime of Russia, if these barbaric military actions continue. We cannot ignore destruction and death that is brought upon our closest neighbourhood of European Union.

As a member of European Parliament and a citizen of allied country, I feel it is my duty to encourage Member States to act in support of increase in humanitarian and military aid to Ukraine. Upcoming  next days and even hours will be crucial for the defence of Ukraine and its sovereignty and democracy. Rule of law and democratic values must prevail before lawlessness, therefore our support without any doubt must reassure Ukraine that we are in this together.

Let us be determined.

Yours Sincerely,

Liudas Mažylis, MEP

„Laisvė šviečia“ – solidarumo su Ukraina akcija Vilniuje / E. Blaževič/LRT nuotr.

 

×