2022.04.05

ELP frakcija patvirtino neatidėliotinų priemonių planą atsižvelgiant į tebesitęsiančią Rusijos invaziją Ukrainoje

Putino nusikaltimai Ukrainoje ir barbariškų Rusijos kariuomenės veiksmų sukeltos ukrainiečių kančios negali likti neįvertintos.

Europos Parlamento ELP frakcija kviečia nedelsiant imtis veiksmų ir reikalauja visiško energetikos produktų importo iš Rusijos draudimo – neatidėliotino Rusijos naftos, anglių ir branduolinio kuro embargo, taip pat kuo skubesnio rusiškų dujų embargo.

Frakcija taip pat kviečia ES institucijas neatidėliojant dirbti realizuojant Ukrainai duotą pažadą dėl kandidatės narės statuso, taip pat padėti ukrainiečiams gintis tęsiant ginklų tiekimą valstybei.

ELP frakcijos nariai pirmadienį posėdyje patvirtino šiuos reikalavimus ir kitas priemones, kaip neatidėliotiną atsaką į tebesitęsiančią Rusijos invaziją ir agresiją Ukrainoje.

„Negalime užmerkti akių į nesuvokiamus Rusijos armijos žiaurumus Bučioje ir galimai daugybėje kitų Ukrainos vietų. Karo nusikaltimai, kurie atrandami po Rusijos kariuomenės pasitraukimo iš Kijevo srities mus giliai sukrėtė. Vakarų valstybių bendruomenė negali to priimti. Turime ir toliau griežtinti sankcijas, kurių poveikis skaudžiai smogtų Rusijai. Pats laikas nutraukti anglių ir naftos tiekimą iš Rusijos ir padidinti ginklų tiekimą Ukrainai“, – sako Manfredas Vėberis, Europos Parlamento ELP frakcijos pirmininkas.

„Ukraina gina nuo Putino tankų, bombų ir lėktuvų ne tik savo žemę, bet ir mus visus. Tai yra mūsų karas už europietiškas vertybes, ir mes jį galime laimėti, jei būsime stiprūs ir imsimės visko, kas įmanoma dabar, ne rytoj ar poryt“, – teigia ELP frakcijos vicepirmininkė užsienio reikalams Rasa Juknevičienė.

Ji taip pat pabrėžia, kad ES privalo užtikrinti Ukrainai politinę apsaugą. „Tai apima ne tik ES ir šalių narių ginklų tiekimą ukrainiečiams, bet ir nedelsiant suteikiamą ES šalies kandidatės statusą, – sako R. Juknevičienė. – Ukraina savo krauju pasirašė narystę ES. Turime užtikrinti, kad visos spragos apeinant sankcijas yra panaikintos bei pasiųsti aiškią žinutę, kad karo nusikaltėliai Putinas, Lukašenka ir visi, kurie vykdė karo nusikaltimus, bus teisiami. Kviečiu visas ES valstybes nebijoti priimti būtinų sprendimų“, – pažymi ELP frakcijos vicepirmininkė R. Juknevičienė.

ELP frakcija taip pat peržiūrėjo visus būsimus ir galiojančius teisės aktus ir rekomenduoja atlikti streso testus siekiant pritaikyti juos karo akivaizdoje. Tai apima Rusijos dalyvavimo tam tikrose programose pašalinimą, taip pat ES autonomijos didinimą ar santykių su Ukraina ar Rytų Kaimynyste stiprinimą. Frakcija Europos Komisijai, Europos Tarybai ir ES šalims narėms pateikė išsamų dokumentų, kuriuos reikia peržiūrėti, pakeisti, paspartinti ar atidėti, sąrašą, atsižvelgiant į naują situaciją.

Su dokumentu galite susipažinti čia:

PolicyLines_Ukraine_en

2022.03.23

Liudas Mažylis. Ukrainos gynybinė situacija trumpuoju laikotarpiu

Toliau vykstant XXI a. dar neregėtam karui Europos žemyne, informacijos srautas dėl Rusijos karinių pajėgų judėjimo bei strateginių pasiekimų Ukrainoje išlieka klampus. Akivaizdu tik viena, kad puolimas tęsiasi: dieną ir naktį iš oro yra apšaudomi didieji miestai, vyksta Mariupolio ir Charkovo apgultys, tačiau okupantų sausumos pajėgos ir toliau stringa dėl logistikos problemų. Pagal Jungtinių Tautų migracijos duomenis, jau 6,5 mln. ukrainiečių priverstinai turėjo palikti namus, o virš 3,5 mln. palikti ir pačią šalį. Todėl kiekvieną dieną regint siaubingus karo vaizdus, verta iš analitinės pusės apžvelgti esamą situaciją bei įvertinti galimus karinius scenarijus bent jau trumpuoju laikotarpiu.

Šiaurėje Kijevas laikosi. Ir panašu, kad laikysis ilgai, kadangi šiaurės vakarų sektoriuje esantys miestai toliau ginasi sėkmingai, nors ir ištisai naktimis yra bombarduojami. O Ukrainos sostinė jau mėnesį yra Kremliaus vadų prioritetas. Dar prieš pora savaičių bandęs judėti 60 km ilgio konvojus link Kijevo realiai jau nebeegzistuoja. Ne tik, kad dėl logistikos grandžių tiekimo problemų jis negalėjo be trikdžių judėti link Kijevo, bet dar ir kad buvo nuolatos atakuojamos. Tad jau nuo kovo 11 d. konvojus buvo priverstas persigrupuoti ir pulti Kijevo regione esančius miestus pavieniui. Pastarosiomis dienomis yra matomi ukrainiečių bandymai kontratakuoti ir atsiimti apylinkėse esančius kaimus ir mažesnius miestus, tačiau esminio proveržio nei vienoje pusėje nematoma.

Šiaurės rytuose, Černihivas toliau yra artimiausias kelias prieš užpuolant Kijevą. Miestas yra apšaudomas, lėtesniais tempais negu iš pradžių bei kontrolė išlieka Ukrainos pusėje. O dar ir okupantams vežamas maistas bei artilerija „Kamaz“ sunkvežimiuose buvo sunaikinta. Tačiau miestas toliau išlieka apsuptas, o dabar taikomasi specialiai ir į civilius. Meras teigė, jog didžioji dalis civilinių pastatų yra sunaikinta. Kita vertus, nors ir atrodo, kad tokios apgultys gali tęstis ilgus mėnesius, tai nėra tiesa. Ukraina dalinasi pranešimais, kad Rusijos pajėgoms maisto, kuro ir amunicijos atsargos baigsis artimiausiu metu, kadangi logistika vis dar užstrigusi. Jau anksčiau viešoje erdvėje buvo pilna vaizdo medžiagos, kaip rusų kareiviai plėšikauja dėl paprasčiausių atsargų. Toks skurdus rusų karinių aprūpinimas reiškia, kad didžiųjų Ukrainos miestų blokados ir oro apšaudymai negali tęstis ilgai, nes elementariausi pačioms agresoriaus pajėgoms greičiau baigsis resursai. Buvo pranešimų, kad Putinas Kinijos prašo paramos, maisto daviniais bei karine ekipuote. Tačiau sprendžiant iš Kinijos elgsenos JT rezoliucijos balsavime dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje pasmerkimo, Pekinas susilaikė, tai gal pernelyg giliai įsivelti nenorės. Aišku, kad rusų sukeltas beprasmis karas, turės žalos ir Kinijos verslui, todėl tikėtina, kad Pekino parama bus labiau simbolinė.

Deja, situacija pietų ir rytų Ukrainoje yra kur kas prastesnė. Rusai bandydami padaryti pietuose koridorių sausumos pajėgoms nuo Krymo iki Donecko ir Luhansko respublikų, bando užimti pakeliui esančius miestus. Ten karo nuostoliai kol kas baisiausi. Mariupolis ištisai bombarduojamas, griaunamos mokyklos ir ligoninės. Civilių aukų skaičius – daugiau nei 3 000 tūkst., o humanitarinių koridorių galimybė dar tik pradėta realizuoti. Iš aštuonių, veikia septyni, tačiau nutinka ir taip, kad okupantų pajėgos begėdiškai apšaudo jais keliaujančius ukrainiečius. Tai vienas iš rimčiausių karo nusikaltinimų, todėl kiekvieno tokio atvejo fiksavimas Hagoje, prisidės prie Kremliaus režimo ir jo bendrininkų teismo ateityje. O ir Juodosios jūros kontrolė panašu išlieka Rusijos rankose. Iš ten esančių tanklaivių į žemyninę Ukrainą leidžiamos raketos. Kitas atvejis – užfiksuotas baltojo fosforo naudojimas apšaudant civilinius objektus, o tai be jokių abejonių yra Ženevos konvencijos pažeidimas. Ši medžiaga reaguoja su deguonimi, todėl tokiai reakcijai vykstant ji pradeda skleisti ryškią baltą šviesą, tačiau jos efektas yra stiprus cheminis deginimas. Kaip chemikas gerai žinau, kad šiai medžiagai patekus ant odos, ji gali skverbtis labai giliai, ir veikia tol kol gauna deguonies, todėl išgyventi po tokios atakos šansai maži. Tačiau ir grėsmės, kaip cheminio ginklo panaudojimas išlieka didelės.

Charkovas taip pat patiria blokadą ir išlieka rusų karinių pajėgų apsuptyje. Situacija iš esmės nėra pasikeitusi. Pritaikyta eilinį kartą rusų hibridinio karo strategija: grobiami mokykliniai autobusai, gaisrinės ir greitosios pagalbos gyventojų automobiliai, tikėtina bandant prasiveržti į miestą. Tai galima vertinti, kaip desperacijos ženklą. Miestas ir toliau negailestingai bombarduojamas, per kovo 22 d. užfiksavus rekordinį 84 raketų ir sviedinių skaičių paleistų į miestą. Dažnai galima matyti nuotraukas, kad numestos bombos ir kiti sprogieji įtaisai lieka nedetonuoti, todėl tai ženklas, kad ateityje išminavimo komandos turės jomis pasirūpinti, norint išvengti taršos ir kitų ekologinių nelaimių. Dabar matoma jog dega pramoninės teritorijos, naftos perdirbimo ir laikymo saugyklos, kyla ir branduolinės grėsmės dėl karinių veiksmų sukeltų gaisrų Černobylio miškuose. Todėl ekologiniai padariniai sukelti Rusijos karo taip pat privalo nebūti pamiršti.

Bendrai vertinant situaciją, rusų kariai atrodo stipriai demoralizuoti. O žuvusių rusų karių šeimos, tikėkimės, tikrai reikalaus atsakymų iš Kremliaus. Rusijos karių žūtis nutinka dėl dažnai absurdiškai neorganizuotų bandymų įsiveržti į miestus ar mažesnes apylinkes. Geras pavyzdys – tai aštuonis kartus nuo karo pradžios sunaikinta rusų karinė oro technika Černobajevkos aerodrome, ir kiekvieną kartą lygiai toje pačioje vietoje. Ir taip nutiko vėl ir vėl. O ką dar kalbėti apie prasčiausią nuolatinį maisto atsargų stygių. Nereikėtų nustebti jeigu ateityje dezertyrų skaičius tik augs. Žinoma, karas vien optimizmu nėra laimimas: būtina nuolat teikti Ukrainai koordinuotą karinę ir humanitarinę pagalbą.

2022.02.28

Liudas Mažylis. Baltarusija: netikras referendumas tikro karo fone

Jau prieš porą savaičių, rašydamas apie tuo metu artėjantį Baltarusijos konstitucinį referendumą, neturėjau jokių abejonių, kad Rusijos siųsti kariai į Baltarusiją jos tikrai nepaliks po taip vadinamų bendrų karinių „pratybų“. Šiandien, vykstant tikram karui, kuriame Baltarusija tapo lygiavertė kaltininkė kaip ir Rusija, yra organizuojamas dirbtinis referendumas. Jis matomas ne tik kaip skirtas dar stipriau įsitvirtinti A. Lukašenkai, suteikiant sau papildomų garantijų, tačiau ir kaip konstitucinėmis pataisomis įtvirtinantis nestabilaus Minsko režimo keliamas atomines grėsmes.

Baltarusijos centrinė rinkimų komisija informavo, kad savo balsą atidavė 78,63 proc. šalies piliečių. Taigi respublikinis referendumas pagal šiuos duomenis yra laikomas galiojančiu, o už konstitucinių pataisų priėmimą tariamai pasisakė 65,16 proc. balsavusiųjų. Lukašenka, akivaizdu, dar kažkiek pasikuklino, neskelbdamas kokių nors 90 proc. ar didesnio piliečių aktyvumo. Kad referendumas įvyktų, jame savo balsą turi atiduoti daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių. Žinoma, jokių abejonių kaip ir nebuvo, kad referendumo rezultatai bus suklastoti. Referendumas nelegalus visais požiūriais: opozicijos atstovai nepriimti į balsų skaičiavimo komisijas, faktiškai nebuvo tarptautinių stebėtojų, stovėjo svetima kariuomenė, pagaliau, vyko karas. Prieš patį referendumą, bijodamas išgyventi tokį patį fiasko ir žmonių pasipriešinimą, kaip 2020 metais per prezidento rinkimus, Lukašenka šį kartą iš anksto išsiuntė į gatves OMON pajėgas ir policininkus. O baltarusiai eilinį kartą parodė, kad nebijo režimo: surengė protestus, smerkiančius referendumą ir karą prieš Ukrainą. Nebuvo išvengta masinių suėmimų ir galios struktūrų provokacijų prieš taikius piliečius. Apie 300 protestuotojų buvo suimta, eilinį kartą parodant diktatorišką režimo prigimtį, net ir referendumų išvakarėse.

Kalbant apie naujas konstitucines reformas, tikėtina, kad jos leis A. Lukašenkai likti valdžioje net iki 2035 metų. Diktatorius pasirūpino sau visą gyvenimą trunkantį imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo, jeigu jis sugalvotų „pailsėti“ nuo savo pareigų. Kitas naujas fiktyvus valdžios organas bus žinomas kaip Visos Baltarusijos liaudies susirinkimas arba asamblėja, kuriai be jokių abejonių vadovaus Lukašenka, o ją sudarys jo lojalistai, pareigūnai ir kiti artimos aplinkos žmonės. Tačiau turbūt labiausiai neraminantis pokytis šių dienų kontekste yra atominio neutralumo oficialus pakeitimas Baltarusijos Konstitucijoje. Balsavimu pašalinus formuluotę dėl branduolinio neutralumo iš Konstitucijos 18 straipsnio, teisiškai Baltarusija galės turėti atominį ginklą – pirmą kartą nuo Sovietų Sąjungos laikų. O Putinas dabar pradėjo kalbėti apie branduolinių ginklų parengtį, matydamas, kad jo sukeltas karas Ukrainoje ilgai nepasiekė jokių strateginių tikslų. Todėl, dėl dabartinės vykdomos Kremliaus agresijos, Lukašenka potencialiai gali tapti beprotiškų paliepimų vykdytoju. Dabar jau matome, kaip iš Baltarusijos paleistos raketos pataikė į Žitomiro oro uostą Ukrainos šiaurėje. Lukašenka dar pats patvirtino, kad iš Baltarusijos buvo paleistas raketų smūgis prieš Ukrainą, taip pat Minskas nebeneigia ir Baltarusijos kariuomenės naudojimo tęsiant invaziją Ukrainoje. Lunineco kariniame aerodrome yra dislokuoti naikintuvai ir priešraketinės oro gynybos sistemos, o Rusijos kariniai daliniai Baltarusijoje turi lauko stovyklas, nutolusias tik 30 km nuo Ukrainos sienos. Tačiau net ir suartėjus režimams, Lukašenka be jokių abejonių toliau praranda savo šalies, o svarbiausia kariuomenės, kontrolę. Ji atitenka Rusijai.

Lukašenka bando atrodyti vis dar svarbus prieš tarptautinę bendruomenę, kviesdamasis Ukrainą derybų į Minską. Tai neįvyko. Lukašenkos svarbumas jau nuo 2020 metų priklauso tik nuo Kremliaus šeimininko. Ką reiškia šitas referendumas Lukašenkai? Naujas garantijas Baltarusijai? Vargu. Jis reiškia tolimesnę šalies politinę ir teritorinę aneksiją, ten paliekant apie 30 tūkst. Rusijos karių. Dėl Rusijos karių priartėjimo prie Baltijos šalių keičiasi ir NATO karinė parengtis rytų flange. Tenka ruoštis visiems galimiems scenarijams. Neramumai kyla ir dėl Suvalkų koridoriaus, kuris 40 km skiria Lietuvą ir Lenkiją, tačiau gali būti panaudotas Kaliningrado ir Baltarusijos pajėgų, siekiant atskirti NATO nares karinės eskalacijos atveju.

Lukašenkos tariamas grįžimas prie valstybių lyderių stalo yra lydimas sankcijų. ES ir visas Vakarų pasaulis – solidarūs. ES priėmė sprendimą taikyti naujas sankcijas Baltarusijai, uždraudžiant naftos importą, dalijimąsi technologijomis. JAV skyrė papildomas sankcijas 24 Baltarusijos asmenims ir subjektams dėl Baltarusijos paramos Rusijos invazijai. Tikėtina, kad ir prieiga prie SWIFT mokėjimo sistemos bus apribota pagrindiniams Baltarusijos bankams. Karų ir tariamų demokratinių referendumų akivaizdoje, ES ir Vakarai veikia išvien.

Nuotraukos šaltinis: 15min.lt: „Scanpix“ / TASS / Referendumas Baltarusijoje