2023.03.27

Liudas Mažylis. ES institucijų hibridinių grėsmių valdymas Rusijos informacinio karo kontekste

Rusija jau ne vienerius metus vykdo informacinį karą prieš Europą. Visgi Kremliaus bandymai manipuliuoti informacija tapo dar įžūlesni po 2022 m. invazijos į Ukrainą. Šiuo metu padidėję migracijos srautai iš Rusijos ir naujos propagandos kampanijos, nukreiptos prieš Europą, verčia vis labiau susimąstyti apie potencialias saugumo grėsmes. ES institucijos irgi ne vienerius metus situaciją stebėjo ir rengė atsaką prieš Rusijos hibridinius pavojus. Kremliui pradėjus taikyti naujus instrumentus informacinėse kovose – sufabrikuotus vaizdus, vaizdo įrašus bei interneto svetaines – svarbu yra įvertinti ES institucijų turimus pajėgumus kovoje prieš Rusijos priešiškas tarnybas.

Europos Parlamentas nuolatos sistemingai darbotvarkėje kelia klausimus dėl dezinformacijos, trečiųjų valstybių kišimosi į demokratinius procesus. Dar 2019 m. spalio 10 d buvo priimta rezoliucija dėl užsienio valstybių kišimosi į nacionalinius ir Europos demokratinius procesus, kurioje Rusija jau išskirtinai buvo paminėta kaip šalis, kuri piktybiškai tai daro. Ir aš pats įsijungiau į šių problemų svarstymą jau nuo kadencijos pradžios. Dezinformacijos ir trečiųjų valstybių poveikio demokratinėms šalims tema tikrai niekur nedings, ją bandau kelti į viešumą. 2022 m. kovo 9 d., tik prasidėjus karui Ukrainoje, per debatus išreiškiau tinkamo reglamentavimo poreikį kovai su dezinformacija. Taip pat akcentavau poreikį dėl didesnės interneto platformų atsakomybės, įskaitant ir socialinius tinklus veikiančius ES šalyse. Su kolegomis per praeitus metus teko kreiptis ir į Europos Komisiją dėl ES nacionaliniuose televizijos kanaluose transliuojamos Rusijos propagandos. 2022 m spalio 5 d. debatų metu dekonstravau Rusijos hibridinius veikimo būdus, dažniausiai kartojamas klišes, ypač karo prieš Ukrainą kontekste. Šią politinę liniją tęsiau publikacijose, ten analizuojant Rusijos veikimo būdus bei aptariant efektyvios konrtapropagandos bruožus. Dėl demokratijos gynimo nuo užsienio šalių kišimosi balsuota ir 2022 m. gruodžio 14 d. Debatuose teigiau, kad veikiantys žiniasklaidos kanalai, kurie vis dar teisina Rusijos veiksmus, irgi prisideda prie karo kurstymo, tuo labiau, kad tai yra paprasčiausias teroristinės valstybės gynimas.

O kalbant apie kitų ES institucijų kovą su dezinformacija, dar 2015 m. ES įsteigė „Stratcom“ padalinį, skirtą atremti Rusijos dezinformacijos atakas. Koordinuojama Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) „Startcom“ per šiuos visus metus kaupė konkrečius įrodymus dėl Rusijos bandymų manipuliuoti informacija. 2023 m. vasario mėnesį pasirodė pirmoji „Stratcom“ ataskaita, skirta įvertinti pagrindines grėsmes ir dažniausiai kartojamus Kremliaus naratyvus. EIVT konferencijoje dėl manipuliavimo užsienio informacija ir kišimosi į demokratinius procesus ES Vyriausiojo įgaliotinio ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Josepas Borrellis įvadijo, jog per visą laiką buvo užfiksuota daugiau nei 15 tūkst. atvejų, su svariais įrodymais apie koordinuotas Rusijos dezinformacijos atakas. Ataskaita labai konkrečiai atskleidžia pagrindinius Kremliaus talkininkų informacinius tinklus ir priemones, kurios yra naudojamos skleisti melagienas. Akivaizdu, kad silpnėjant Rusijos diplomatiniams pajėgumams Europoje, tai yra mažėjant jų diplomatų skaičiui, žvalgybos agentūrų šnipams tampa sunkiau veikti ir net patekti į ES. Pavyzdžiui, remiantis Švedijos atveju, 2022 m. jų saugumo tarnyba atskleidė, kad šalyje kas trečias Rusijos diplomatinis atstovas yra siejamas su Rusijos žvalgybos agentūromis. Kitaip tariant, kas trečias – šnipas. Juk ne kartą Rusijos tariami diplomatai buvo paskelbti „persona non grata“ Europos valstybėse dėl šnipinėjimo ir net teroro aktų. O 2022 m. pavasarį net 400 diplomatų buvo išsiųsti iš ES šalių! Tikėtina, kad šis skaičius šiuo metu jau kur kas didesnis. Todėl viena vertus, mažėjant Rusijos „diplomatų“ skaičiui ES, melaginga informacijos sklaida tampa pagrindiniu Rusijos įrankiu daryti bent kokią įtaką Europai. O remiantis 2023 m. pasirodžiusiu Valstybės saugumo departamento (VSD) Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos vis dar išlieka didžiausia grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Šios priešiškos jėgos veikia iš savo teritorijos. Priešiškų žvalgybų taikiniuose atsidūrė Baltarusijos ir Rusijos piliečiai, demokratinės opozicijos atstovai. Jie – prioritetinis žvalgybų tarnybų taikinys. VSD raporte teigiama, kad Rusijos žvalgybos tarnybos netradiciniais būdais gali siekti infiltruoti agentus į opozicines organizacijas. Tokiu būdu bandoma ne tik rinkti informaciją, bet ir diskredituoti opozicines organizacijas. O ES ne kartą išreiškė absoliučią finansinę ir techninę paramą opozicinėms grupėms iš Rusijos ir Baltarusijos.

Visgi remiantis „Stratcom“ ataskaita dėl manipuliavimo užsienio informacija ir kišimosi grėsmių („Foreign Information Manipulation and Interference Threats“), Rusija pradėjo naudotis daug agresyvesniais dezinformacijos metodais. Tai reiškia, kad Rusija kuria netikras nuotraukas, vaizdo įrašus ir net tariamus žiniasklaidos reportažus, straipsnius, o šia melaginga informacija būtent per savo „Facebook“ ir „Twitter“ paskyras dalinasi Rusijos diplomatinės atstovybės. Vienas iš dažniausiai ten transliuojamų Kremliaus naratyvų – neva dėl ES sankcijų kilo pasaulinė maisto krizė, kuri taip pat išplito į Afrikos ir Artimųjų Rytų šalis. Akivaizdu, šis naratyvas nėra skirtas Europos auditorijoms. ES gan efektyviai karo pradžioje sugebėjo uždrausti populiariausius Rusijos propagandos šaltinius: „RT“, „Sputnik“ ir kitus pagrindinius Kremliaus informacinius įrankius Europoje. Kita vertus, propaganda, siejama su sankcijų ekonominėmis pasekmėmis, yra labiau orientuota į Afrikos, Azijos bei Pietų Amerikos šalis. Pavyzdžiui, pasirodžius informacijai, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė Putino arešto orderį, pasirodė įvairiomis kalbomis koordinuoti propagandiniai straipsniai. Dauguma jų antraštėse teigė, esą Tarptautinis baudžiamasis teismas „griauna savo patikimumo įspūdį“ ir kelia „naujų iššūkių“ taikos su Ukraina galimybėms. Juk vienas iš pagrindinių dar nuo karo pradžios Rusijos naratyvų yra, esą Vakarai „kalti“ dėl karo Ukrainoje (tai yra, kad Rusija buvusi išprovokuota). Nors Europoje toks naratyvas neturi jokio pagreičio, tačiau jo transliavimas yra nukreiptas prieš ES ir Vakarų santykius su trečiosiomis šalimis. Akivaizdu, kad ES siekia glaudesnio bendradarbiavimo su Afrikos ir Pietų Amerikos valstybėmis. Tačiau tuose kontinentuose Rusija savo įtaką dar turi nuo Sovietų Sąjungos laikų, todėl skleidžiama propaganda prieš Vakarus ten gan gerai įsitvirtinusi. Kaip atsaką į Rusijos dezinformaciją, vieną iš pagrindinių veikimo krypčių ES pasirinko žiniasklaidos priemonių sklaidą įvairiomis kalbomis.

Kita „Stratcom“ ataskaitoje, mano manymu, svarbi ES valstybėms pristatyta priemonė  „Informacijos mainų ir analizės centras“  („Information Sharing and Analysis Center“). Šis centras užsiims svarbų vaidmenį stebint, kaip užsienio subjektai manipuliuoja informacija. Tačiau svarbiausia veiksmai bus koordinuojami su ES valstybėmis narėmis. Tokio centro egzistavimas leis operatyviai dalintis svarbia informacija su NVO, ES šalimis ir ES veikiančiomis kibernetinio saugumo agentūromis.

Verta paminėti, kad Europos Parlamento iniciatyva kartu su EIVP sukurtos priemonės, skirtos manipuliavimui informacija nustatyti ir atskleisti. Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą Europos Parlamentas skubiai, dar 2022 m. kovo mėn., įsteigė naują Specialųjį komitetą užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus ES, įskaitant dezinformaciją, ir Europos Parlamento sąžiningumo, skaidrumo ir atskaitomybės stiprinimo klausimais (INGE2), kurio tikslas – identifikuoti grėsmes ir ES teisės aktų spragas. Dabar šis komitetas įgijo jau platesnius įgaliojimus, todėl tikėtina, kad kovos prieš korupciją srityse atsiras daugiau efektyvių priemonių kaip bausti ir sugauti ES piliečius, tarnaujančius užsienio subjektams. Visgi, kalbant apie informacinį atsparumą melagingiems naratyvams, reikia prisiminti, jog propaganda ir bendrai konspiracijos teorijos yra viena iš seniausių neapykantos formų. Todėl, analizuojant propagandos turinį, reikia nepamiršti, kad esminis tikslas yra sistemingas jos stabdymas. Žinoma, ne kartą esu minėjęs, kad sąmoningumo didinimas, visuomenės švietimas, parama ekspertams bei organizacijoms, dirbančioms propagandos ir dezinformacijos klausimais – būtini veiksmai, galintys atnešti pokyčius.

2022.10.07

Liudas Mažylis. Rusijos propaganda: kaip veikia Kremlius ir jo sekėjai Europoje

Dėl Europos valstybių ir jų vadovų solidarumo Ukrainai klausimų nekyla, kadangi pastarieji septyni sankcijų paketai bei finansinė ir karinė parama parodė bendrijos lyderystę. Tačiau, nėra paslaptis, kad atsiranda pavienių asmenų, interesų grupių ir politinių judėjimų Europoje, kurie bando manipuliuoti karo Ukrainoje diskursu, specialiai keliant abejones dėl Kremliaus nusikaltimų ir karo kaltininkų.

Šios savaitės Europos Parlamento plenarinės sesijos Strasbūre metu netrūko reikšmingų debatų dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, energetikos kainų ES šalyse bei kitų geopolitiškai aktualių bendrijai įvykių. O trečiadienį, spalio 5 d., buvo paliesta aštri tema – kaip kovoti su Putino bičiuliais Europoje bei jų anti-europietiška ir anti-ukrainietiška propaganda. Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Schinas pasakė, kad Komisija neabejotinai išsiaiškins, kurios Europos politinės partijos ir politikai gavo slaptą Rusijos finansavimą. Remiantis neseniai pasirodžiusiais JAV žvalgybos duomenimis, vien tik nuo 2014 m. Rusija išleido daugiau nei 300 mln. dolerių politinių judėjimų užsienyje finansavimui. Tokie šokiruojantys finansiniai rodikliai yra lydimi argumentų, jog kraštutinės kairės bei dešinės politinės partijos labiausiai dominavo priimdamos purvinus rusiškus pinigus. Teigiama, kad grynieji pinigai ir kitokia materiali parama pasiekdavo kraštutinius politinius judėjimus per su Rusija siejamus „Think tanks“ (liet. ekspertines grupes) ir fondus, kurie egzistuoja Europoje. Europos Komisijai dabar disponuojant neseniai paviešinta informacija dėl rusiško poveikio radikaliems Europos judėjimams, kitais metais ketinama pasiūlyti demokratijos gynimo paketą ES, kuris bus skirtas ir užsienio agentams identifikuoti.

Įsijungdamas į plenarinės sesijos debatus akcentavau, jog dar 2022 m. kovo mėnesį draudimas transliuoti Rusijos valstybinę žiniasklaidą buvo teisingas, bet to nepakanka. Sąmoningumo didinimas, visuomenės švietimas, parama ekspertams ir organizacijoms, dirbančioms propagandos ir dezinformacijos klausimais – veiksmai, kurių prašome jau ne vienerius metus. Europoje esantys Putino šalininkai plačiai naudojasi informacijos priemonėmis, kaip pavyzdžiui dar neseniai 2022 m. gegužės mėn. Italijoje, kai buvo kalbinamas Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas. Pokalbio metu Lavrovas žudynes Bučoje pavadino „fake news“ (liet. netikros naujienos) bei gynė Putino karą siekiant „denacifikuoti“ Ukrainą. Manau, kad ES ir kitų valstybių narių transliuotojai savo pokalbių laidose neturi leisti kurstyti smurto, neapykantos ir Rusijos propagandos, nes tai numato ir ES skaitmeninių paslaugų aktas. Dešiniojo ir kairiojo sparno populistiniai judėjimai, aktyviai siekiantys paveikti europiečių paramą Ukrainai, privalo būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl skleidžiamų dezinformacijos kampanijų ir protestų organizavimų. Tuo labiau, kad ne vieną jų sieja finansiniai srautai, kurių kilmės šalis yra Rusija. ES turi būti nustatytas aiškus draudimas gauti bet kokią paramą ar tiesiogines investicijas iš Rusijos ar su Rusija susijusių organizacijų ir žmonių. ES kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmo finansavimu direktyvoje turi būti dar griežčiau apibrėžti mechanizmai dėl politikoje dalyvaujančių asmenų ir organizacijų finansavimo bei sankcijų pritaikymo.mDar neseniai marginalinių politinių grupuočių surengti protestai Vokietijoje ir Čekijoje prieš energijos kainas, Europos politiką ir NATO rodo, kad Kremlius toliau bando pakirsti europiečių pasitikėjimą demokratinėmis vyriausybėmis bei poliarizuoti ir destabilizuoti Vakarų politiką. Visgi, ES dabar kuria mišrų priemonių rinkinį, skirtą kovoti su grėsmėmis ir Rusijos propagandos kampanijomis. Jei karas Ukrainoje tęstųsi ilgiau, Rusijos propagandistai ieškos naujų būdų patekti į Europos erdvę.

Kita labai aktuali tema yra buvusių aukščiausio lygio Europos politikų tarnystė Kremliui. Rusijos energetikos įmonėse iki karo Ukrainoje pradžios buvusių politikų iš ES šalių skaičius indikavo Kremliaus augančią įtaką Europos politiniame elite. Paminėtini buvę vyriausybių vadovai ir ministrų kabineto nariai, tokie kaip buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis, buvęs Austrijos kancleris Wolfgangas Schüsselis, Prancūzijos ekspremjeras Françoi Fillonas, buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl. Minėtų aukščiausio lygio politikų darbas Rusijos energetikos įmonėms bei siejami artimi ryšiai su Putinu yra ne tik politinė korupcija, tačiau ir Europos bei jos vertybių išdavystė. Tokie atvejai reikalauja jau anksčiau Europos Parlamente aptartų priemonių, kaip pavyzdžiui 2022 m. gegužės mėn. patvirtintoje rezoliucijoje dėl Rusijos karo Ukrainoje socialinių ir ekonominių pasekmių ES. Dokumente nurodytas raginimas tiesiogiai įvesti sankcijas politikams, kurie yra siejami finansiniai ryšiais su Kremliumi. Politikai, kurie taip pat užsiima Putino politikos Europoje lobizmu bei advokatauja jo režimui, taip pat turėtų būti lygiaverčiai baudžiami, kaip ir kiti Kremliuje. Todėl tokius siūlymus dėl politikų skaidrumo ir korupcijos prevencijos reikėtų svarstyti aukštesniuose ES lygmenyse. Rusijai pralaimint karą Ukrainos teritorijoje, ji jau ieško potencialių sąjungininkų ir užtarėjų Europoje, kurie galbūt ateityje padėtų Putinui išlaikyti palankias derybines pozicijas. Todėl norint išvengti Rusijos purvinos propagandos, sankcijos ir tolesnis spaudimas Kremliui padės riboti Putino įtaką Europoje. Naujai siūlomas aštuntasis ES sankcijų Rusijai paketas apima naftos kainų viršutines ribas, naujus draudimus importuoti ir eksportuoti plieną, medieną, mašinas, aviaciją, plastiką, chemikalus už 7 mlrd. taip pat numatomos sankcijos naujiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei įmonėms.

O pabaigoje noriu priminti, kokie yra efektyvios konrtapropagandos bruožai. Pirma. Į propagandinį melą atsikirsti sakant tiesą (nes neįmanoma paneigti melo kitu melu). Antra. Kontrapropagandos teiginiai turi būti taiklūs ir lengvai suprantami (kitaip paskęsim diskusijų miglose). Trečia. Ji turi būti operatyvi, greita. Akivaizdu, kad to pasiekti nelengva: juk Kremlius savo įmantrų melą rengia ilgai, kruopščiai ir negailint resursų. Tad turbūt svarbiausia –  didinti kiekvieno piliečio nuovoką ir gebėjimą savarankiškai spręsti, kur melas, o kur tiesa. To Europa ir privalo siekti ne tik teisės aktais, bet ir per visuomenės švietimą ir jos sąmoningumo didinimą.

×