2023.11.08

R. Juknevičienė kreipėsi į EUROJUST atstovus dėl Rusijos vykdomo Lietuvos teisėsaugos atstovų ir politikų persekiojimo

Antradienį Europos Parlamente vykusiame Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (LIBE) posėdyje europarlamentarė Rasa Juknevičienė kreipėsi į ES teisinio bendradarbiavimo agentūros (EUROJUST) atstovus dėl Rusijos vykdomo Lietuvos teisėsaugos atstovų ir politikų persekiojimo ir galimų EUROJUST veiksmų apsaugant ES piliečius. Šį klausimą R. Juknevičienė nuosekliai kėlė nuo pat savo kadencijos EP pradžios.

„Neseniai, prieš savaitę, pasirodė naujas pranešimas, kuriame buvo paskelbta, kad Rusija iškėlė baudžiamąją bylą Lietuvos politikei, Vilniaus m. Savivaldybės Tarybos narei Kamilei Šeraitei-Gogelienei. Manoma, kad dėl jos aktyvios veiklos nukeliant sovietinius paminklus Vilniuje“, – pažymėjo EP narė R. Juknevičienė.

Ji klausė EUROJUST atstovų, ar stebimi tokie atvejai ir ar ieškoma galimybių išplėsti kompetencijai, bei kaip EUROJUST gali padėti apsaugoti Europos Sąjungos žmones bei pareigūnus nuo tokio persekiojimo? Taip pat ji teiravosi, ar bendraujama su EUROPOL šiuo klausimu ir ypatingai – su INTERPOL, kadangi Rusija dalyvauja šios organizacijos veikloje.

EUROJUST atstovės teigimu, situacija yra stebima ir ieškoma galimybių efektyviau koordinuoti savo veiksmus su EUROPOL.

Pasak R. Juknevičienės, vyksta dar viena ataka iš Rusijos. Ji priminė, kad prieš keletą metų Rusija pradėjo persekioti Lietuvos teisėsaugos atstovus, teisėjus, prokurorus, tyrėjus, kurie dalyvavo nuteisiant 1991 m. Sausio 13-osios bylos nusikaltėlius.

„Tuomet, 1991 metais, tuometinė Sovietų sąjunga užpuolė  atkurtą Lietuvos valstybę, žuvo žmonės ir nusikaltėliai, bent jau didelė dalis jų buvo nuteisti“, – kalbėjo EP narė.

Ji priminė, kad Europos Parlamentas 2019 m. rudenį priėmė rezoliuciją dėl Rusijos vykdomo Lietuvos teisėsaugos atstovų persekiojimo, kurioje pabrėžė, kad Rusija turi nutraukti neteisėtą Sausio 13-osios bylą nagrinėjusių Lietuvos teisėjų ir prokurorų baudžiamąjį persekiojimą.

Europarlamentarai griežtai pasmerkė Rusijos veiksmus kaip politiškai motyvuotą ir „neleistiną išorės įtaką“, pažeidžiančią pamatines vertybes, tokias kaip teisės viršenybė ir teismų nepriklausomumas.

Savo pasisakyme R. Juknevičienė taip pat teigė, kad diktatoriai testuoja demokratijas, taip pat testuoja valstybių narių ir ES institucijų veiksmingumą. Tai matėme per A. Lukašenkos instrumentalizuotą migracijos ataką.

2021.03.18

R. Juknevičienė: Siūloma kurti bendrą ES mechanizmą, apsaugantį Lietuvos teisėjus bei prokurorus nuo Rusijos neteisėto persekiojimo

  Europos Parlamento (EP) Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) bei Užsienio reikalų (AFET) komitetų bendrame posėdyje šiandien buvo svarstoma, kaip reaguoti į Rusijos vykdomą Sausio 13-osios bylos teisėjų bei prokurorų persekiojimą. 
Šio klausimo svarstymas įvyko europarlamentarės, LIBE komiteto narės Rasos Juknevičienės iniciatyva. Ji posėdyje pažymėjo, kad kad Rusijos Federacija vykdo hibridinę ataką, kurios tikslas – ne tik atkeršyti Lietuvai už teisingumo aktą Sausio 13-osios byloje, bet ir ardyti tarptautines teisėsaugos institucijas. 
“Siekiama kelti chaosą, mažinti pasitikėjimą, pakirsti solidarumą. Tai precedentas, kuriam pavykus, atakos gali būti ir prieš kitas šalis. Rusija naudoja savo narystę Interpole kaip įrankį ne tik prieš ES šalį, bet ir prieš pačią Interpolo prigimtį padėti vykdyti teisingumą”, – kalbėjo R. Juknevičienė.
Pasak EP narės, šiandien mes esame liudininkais, koks reikalingas yra ES solidarumas, ji pakvietė Europos Komisiją susitikimuose su Interpolo atstovais kelti klausimus apie Rusijos neteisėtus veiksmus, taip pat paragino tobulinti ieškomų asmenų sistemą taip, kad Interpolas nebūtų naudojamas politiniais tikslais.
“Tikiuosi, kad po šio posėdžio tęsime darbą ir bendromis pastangomis sukursime aiškų  tolimesnių planą. Jo esmė – ES mechanizmo sukūrimas, kuris leistų apsaugoti ES piliečius nuo neteisėtų trečiųjų šalių atakų. Lietuvos teisėjai ir prokurorai turi būti apginti”, – pabrėžė R. Juknevičienė. 
Posėdyje kalbėję kiti europarlamentarai išreiškė palaikymą siūlymui sukurti vieningą mechanizmą visoje Europos Sąjungoje, užtikrinantį, kad ES piliečiai nebūtų perduodami trečiosioms šalims, remiantis neteisėtais ar politiškai motyvuotais ekstradicijos prašymais. Tai galėtų būti apsikeitimo informacija platforma, kuri padėtų apsaugoti nuo tokių politiškai motyvuotų, prieš ES piliečius nukreiptų, Interpolo išduotų arešto orderių vykdymo. Komitetų nariai taip pat pritarė, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą tarp šalių narių, siekiant apsaugoti savo piliečius nuo neteisėto trečiųjų šalių vykdomo persekiojimo, buvo išreikštas lūkestis, kad ES vieningai gins teisės viršenybės principą 
Be to, siūloma tobulinti Interpolo perspėjimo sistemą, kiek tai susiję su politiškai motyvuotais pranešimais.  
          Bendrame komitetų posėdyje dalyvavo Lietuvos teisingumo ministrė E. Dobrovolska, Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė, Lietuvos Generalinė prokurorė N. Grunskienė, Europos Komisijos atstovai.
2019 m. EP priimtoje Rezoliucijoje reikalaujama, kad „Rusijos valdžios institucijas nutrauktų neteisėtus veiksmus prieš Lietuvos Sausio 13-osios bylą nagrinėjusius prokurorus ir teisėjus”. Taip pat dokumente primenama, kad „neteisėtas prokurorų ir teisėjų persekiojimas dėl jų profesinės veiklos yra nepriimtinas išorinis spaudimas, besikertantis su teisės viršenybės principu“. Tuo atveju, jeigu Europos Sąjungos šalys narės gautų Rusijos Federacijos abipusės pagalbos teisinius prašymus, susijusius su neteisėtu Rusijos persekiojimu, nukreiptu prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus, dalyvavusius Sausio 13-osios byloje, kviečiama laikyti juos politiškai motyvuotais ir bendradarbiauti su kompetentingomis Lietuvos institucijomis bei atsisakyti teikti teisinę pagalbą Rusijos Federacijai.
Rusijos tyrimų komitetas pernai gruodį pranešė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjams Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei, Artūrui Šumskui ir Ainorai Kornelijai Macevičienei už akių pateikė kaltinimus dėl neva žinomai neteisėto nuosprendžio priėmimo Rusijos piliečiams. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovą daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų už jų vaidmenį per sovietų agresiją 1991 metų sausį. Dauguma iš jų buvo nuteisti už akių.

2021.03.16

Europos Parlamento komitetai svarstys, kaip reaguoti į Rusijos vykdomą Lietuvos teisėjų persekiojimą

Europos Parlamento narės Rasos Juknevičienės iniciatyva Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) bei Užsienio reikalų (AFET) komitetų bendrame posėdyje kovo 18 d., 16:15 val., bus svarstoma, kaip reaguoti į Rusijos vykdomą Sausio 13-osios bylos teisėjų persekiojimą

Bendrame komitetų posėdyje turėtų dalyvauti Lietuvos teisingumo ministrė, Teisėjų tarybos, Generalinės prokuratūros,  Europos Komisijos atstovai.

Rusijos tyrimų komitetas pernai gruodį pranešė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjams Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei, Artūrui Šumskui ir Ainorai Kornelijai Macevičienei už akių pateikė kaltinimus dėl neva žinomai neteisėto nuosprendžio priėmimo Rusijos piliečiams.

Vilniaus apygardos teismas 2019 metų kovą daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų už jų vaidmenį per sovietų agresiją 1991 metų sausį. Dauguma iš jų buvo nuteisti už akių.

Komiteto posėdį galite stebėti čia: https://multimedia.europarl.europa.eu/en/afet-libe_20210318-1515-COMMITTEE-AFET-LIBE_vd 

2021.03.01

Europos Parlamento komitetai svarstys, kaip reaguoti į Rusijos vykdomą Lietuvos teisėjų persekiojimą

Europos Parlamento narės Rasos Juknevičienės iniciatyva Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) bei Užsienio reikalų (AFET) komitetų bendrame posėdyje kovo 18 d. bus svarstoma, kaip reaguoti į Rusijos vykdomą Sausio 13-osios bylos teisėjų persekiojimą.

Pavyko pasiekti, kad į artimiausių komiteto posėdžių darbotvarkę būtų įtrauktas klausimas dėl Sausio 13-osios bylą tyrusių Lietuvos teisėsaugininkų persekiojimo. Esu šio komiteto narė, todėl ėmiausi svarstymo iniciatyvos. Tai jau bus antras toks svarstymas, pirmasis baigėsi rezoliucijos priėmimu Europos Parlamente dar 2019 metų pabaigoje, teigia R. Juknevičienė.

Bendrame komitetų posėdyje turėtų dalyvauti Lietuvos teisingumo ministrė, Teisėjų tarybos, Generalinės prokuratūros, Interpolo, Europos Komisijos, Europos teisminio bendradarbiavimo padalinio Eurojusto atstovai.

Rusijos tyrimų komitetas pernai gruodį pranešė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjams Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei, Artūrui Šumskui ir Ainorai Kornelijai Macevičienei už akių pateikė kaltinimus dėl neva žinomai neteisėto nuosprendžio priėmimo Rusijos piliečiams.

Vilniaus apygardos teismas 2019 metų kovą daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų už jų vaidmenį per sovietų agresiją 1991 metų sausį. Dauguma iš jų buvo nuteisti už akių.

×