2021.06.07

EP nariai siūlo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje

Europos Parlamento (EP) nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė savaitės apžvalgoje daugiausiai dėmesio skyrė Prezidento ir Vyriausybės santykiams.

EP narės R. Juknevičienės teigimu, po pirmojo Prezidento rinkimų turo daugelis galvojo, kad abu kandidatai yra geri – tiek G. Nausėda, tiek I. Šimonytė. Tai buvo svarbus įvykis, tačiau dabar šių kandidatų vertinimas pasikeitė. Pradžioje tą nuomonę pakeitė Prezidento elgesys su Premjerės siūlomais kandidatais į ministrus, nes nei vienas jų nebuvo blogesnis, nei vėliau paskirtieji. Ir tai vyko pandemijos įkarštyje. Pasak jos, žmonėms sunkiai suprantamas ir ginčas dėl to, kuriam pareigūnui reikėtų vykti į Europos Vadovų Tarybą?

EP narys A. Kubilius neatmetė minties, kad Prezidentas nori šią koaliciją pakeisti kita. Parlamentaro nuomone, G. Nausėda neatranda sau reikšmingos veiklos valstybės gyvenime, nors kyla ir geopolitiniai iššūkiai, ir svarbūs klausimai Lietuvai, kuriuose Prezidentas galėtų vaidinti prezidentinį vaidmenį, o ne bandyti būti dar vienu premjeru ar sveikatos apsaugos ministru.

„Prezidentas, mano manymu, šiandien gyvena su vienintele darbotvarke – siekti antros kadencijos,“ – sakė A. Kubilius.

Jis teigė manantis, kad Prezidentas „slenkasi“ link Ramūno Karbauskio rinkėjų, tą akivaizdžiai parodo ir Šeimų maršo dalyvių sveikinimas.

„Jei galvoji tik apie antrą kadenciją, tai galvoji ne tik kur tavo rinkėjai bus, bet ir kaip potencialiai silpninti galimus konkurentus,“ – sakė A. Kubilius, pridurdamas, jog būtent todėl ir stengiamasi, kad dabartinė koalicija turėtų kuo daugiau problemų, kad atrodytų silpnesne, besiskaldančia.

Akivaizdus to pavyzdys – siūlymas mažinti mokestinę naštą, dėl ko mažėtų pajamų valstybės biudžete. Tai, pasak politiko, būtų labai priimtina koalicijos partneriams liberalams, taip įžiebi nesantaikos ugnį, nes akivaizdu, jog tarp konservatorių ir liberalų čia kils nesantaika.

„Juolab ir Vyriausybės programoje yra parašyta ir valstybės tarnybos stiprinimas, ir švietimo reforma, ir kiti dalykai, kurie reikalauja biudžeto pinigų,“ – paantrino R. Juknevičienė.

EP narė, kalbėdama apie Europos Vadovų Tarybą (EVT), pasiteiravo A. Kubiliaus, ar jam tas klausimas nėra nemalonus, nes būdamas Vyriausybės vadovu, šią teisę jis buvo perleidęs Daliai Grybauskaitei, tačiau ir pats keletą kartų ten vyko.

„Dalia Grybauskaitė turėjo tokios patirties, kurios Gitanas Nausėda neturi,“ – sakė A. Kubilius ir tęsdamas pasakojo, jog anksčiau EVT dalyvaudavo kartu su Prezidentu Valdu Adamkumi, tačiau Europos Sąjungai 2009-ųjų pradžioje pakeitus tvarką, iškilo klausimas, kas turėtų vykti.

Tuo metu buvo gili finansų krizė, o Lietuvai išsirinkus Prezidente buvusią Finansų ministrę ir Europos Sąjungos Komisarę atsakingą už biudžetą, tai buvo unikali galimybė, ji „žinojo visus Briuselio koridorius ir visus finansų reikalus,“ – tęsė A. Kubilius.

Po to nei A. Butkevičius, nei S. Skvernelis nesiveržė į Vadovų Tarybą, nes net nelabai mokėjo anglų kalbą.

„Dabar iškilo klausimas natūraliai – turime Ingridą Šimonytę, kuri būdama Finansų ministre lankėsi Finansų ministrų Taryboje, būdama Lietuvos Banko Tarybos nare dalyvavo Pasaulio centrinio banko Tarybos posėdžiuose ir Gitaną Nausėdą, kuris valstybės politiką matė tik iš šono, jau net nekalbu apie Briuselio koridorius. Iškyla klausimas, kas būtų naudingiau Lietuvai. Šis atsakymas jau seniai atsakytas – iš 27 valstybių, 24 atstovauja Premjerai, dėl to, kad tai, ką svarsto Vadovų Taryba, yra didele dalimi susiję su valstybių vidaus gyvenimo reikalais,” – sakė A. Kubilius.

R. Juknevičienė papildė, jog daugeliui žmonių Lietuvoje atrodo, kad vykti į EVT yra užsienio politika.

,,Europos Vadovų Tarybą sudaro keletas institucijų. Vadovų Taryba yra tik viena jų, kuri priima galutinius sprendimus, bet daugybė paruošiamųjų darbų ir sprendimų yra priimama Ministrų tarybose, kur važiuoja ministrai – Vyriausybės atstovai. Svartydami praktiškai vidaus klausimus (ar tai būtų pandemija, ar biudžetas, ar Žaliasis susitarimas, ar skaitmenizacija, ar kiti dalykai), tai sprendžia Vyriausybė. Taigi važiuoja visi ministrai, bet Premjeras, nesvarbu kas juo būtų, – tame nedalyvauja. Diskusija čia ne apie Šimonytę ir Nausėdą, bet apskritai reikia išspręsti šį klausimą, kaip geriausiai turėtų atrodyti dalyvavimas šiose institucijose. Gal reikia kreiptis į Konstitucinį teismą?” – siūlė R. Juknevičienė.

Tam pritarė ir A. Kubilius, nes ,,argumentai, kuriais Prezidentas Nausėda, tariamai konstituciniais argumentais, kuriais grindžia savo teisę ir pareigą atstovauti Lietuvai Vadovų Taryboje man atrodo nelabai rimtai. Paskaičiau jo laišką-atsakymą Premjerei ir vienintelis argumentas, kurį jis naudoja, kad Lietuvos Konstitucijoje yra parašyta, kad Prezidentas yra Valstybės vadovas ir atstovauja Lietuvai. Taip susiklostė, kad esu peržiūrėjęs visas Europos Sąjungos valstybių konstitucijas, bandydamas išsiaiškinti ar Lietuva tikrai gyveno be Valstybės vadovo 1990-1992 metais, kaip taip galėjo būti, ar mes čia vieninteliai tokie, kurie neturėjome vadovo ir atradau paprastą dalyką, kad Lietuvoje ši formuluotė, kad Prezidentas yra Valstybės vadovas ir atstovauja Lietuvą yra atėjusi iš 1938 metų konstitucijos, taip sakant Smetonos kumštis ir jo įsitvirtinimo konstitucija, nei 1922-ųjų, nei 1928-ųjų konstitucijose to nebuvo. ES radau dvi konstitucijas, kuriose radau pasakyta, kas yra Valstybės vadovas – tai Ispanijos ir Švedijos konstitucijos, kur pasakyta, kad jų karaliai yra Valstybės vadovai. Bet karaliai nevažiuoja į Vadovų Tarybą“.

Taip pat labai svarbi tema pastarosiomis dienomis yra po priverstinio lėktuvo nusileidimo Baltarusijoje su Rusijos pagalba kuriamas pabėgėlių srautas į Lietuvą. Tokių duomenų apie Rusijos prisidėjimą buvo ir 2015 metais, kai pabėgėliai per Vengriją plūdo į ES.

EP narė R. Juknevičienė pažymėjo, jog netrukus Vadovų taryboje bus sprendžiamas Lietuvai reikšmingas klausimas dėl sektorinių sankcijų Lukašenkos režimui.

Ji kėlė klausimą, ar Prezidentas pvz. palaikys sankcijas įmonei „Belkalij“, kurios produkcija keliauja per Klaipėdos uostą? A. Kubilius sakė nenustebsiantis, jei Prezidentas tų sankcijų nepalaikytų, nors mums tą daryti būtų labai svarbu.

„Kodėl aš kalbu apie tai, kad Prezidentas nepalaikys [sankcijų]? Nes, mano įsitikinimu, Prezidentui dabar labiausiai rūpi jo antra kadencija. Ir kas jį parems? Jo patarėjai labai greitai jam įrodys, kad šitų sankcijų geriau nepalaikyti,“ – sakė A. Kubilius.

R. Juknevičienė teigė pajutusi iš Lietuvos žmonių ir politikos apžvalgininkų, kad „pakvipo ore 1939-ųjų istorinis kvapas“, kas labai stebina, nes Lietuva atsidūrė Rusijos ir Baltarusijos hibridinio karo atakų smaigalyje.

2021.02.26

Apie neapykantą ir jos kurstymą

Šį kartą Europos Parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius kalbėjo apie neapykantą ir jos kurstymą. Vyresnieji puikiai pamena, kuomet neapykanta buvo kurstoma ir pačiai nepriklausomybės idėjai, bei tuometiniam lyderiui V. Landsbergiui.

„Šiandien vėl turime apie tai kalbėti. Neva surinkti parašai prieš vieną žmogų, Vytautą Tomą Raskevičių, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką. Su parašais teikiamas tekstas yra aiškiai nukreiptas prieš žmogų, kuris yra kitokios seksualinės orientacijos, nei tie, kurie rašo tokius tekstus. Tai rimta, nes visi dalykai susiję su diskriminacija Europos Sąjungoje ir Europos Taryboje yra reglamentuoti teisės aktais. Diskriminacijos nei pagal lytį, nei pagal rasę, nei pagal odos spalvą, nei pagal tautybę negali būti“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

„Tai svarbi ir aktuali tema. Neaišku, kiek prie šio neapykantos kurstymo prisidėjęs ir pats R. Karbauskis, tačiau visas šis reikalas – tai iš esmės yra Linčo teismas vienam žmogui, kuris surengtas dėl to, kad šis žmogus neslepia savo lytinės orientacijos. Antras svarbus dalykas, jog tai nukreipta prieš Europos teisės aktus, kurie reglamentuoja, jog negali būti nei diskriminacijos, nei persekiojimo dėl to, kad žmogus turi kitokią lytinę orientaciją. Tai taip pat yra nukreipta iš prieš Lietuvos Konstituciją, kuri kategoriškai draudžia bet kokį žmogaus persekiojimą“, – sakė A. Kubilius.

Pasak parlamentaro, tolerancija yra tuomet, kai netoleruojama netolerancija vienam žmogui. A. Kubilius pabrėžė, jog tai yra bandymas kurstyti minios neapykantą, remiantis pačiais juodžiausiais metodais. Tokie dalykai Lietuvoje turi būti stabdomi nuo pat pradžios. Tai nėra vien tik Tomo Raskevičiaus reikalas. Tai yra Lietuvos valstybės reikalas apginti vieną žmogų, prieš kurį yra bandoma nuteikti visą minią. A. Kubilius sakė, jog pasigenda ir įvairių institucijų reakcijos, kurios turėtų atkreipti dėmesį į šią situaciją ir ginti žmogų.

„Susipažinus su teksto turiniu aiškiai matosi, jog jis parašytas „antivakserių“, nes tekste minima, jog su žmonėmis Lietuvoje šiuo metu yra atliekami medicininiai eksperimentai, kalbama apie karantiną, dėl kurio neva pažeidžiamos žmogaus teisės. Tai rašo žmonės, kurie neigia pandemiją bei virusą. Tačiau pagrindinis dalykas, kuris nėra parašytas tiesiogiai, t.y. kad šis žmogus atstovauja mažumai, todėl negali būti Žmogaus teisių komiteto pirmininku“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

„Europos Parlamente „Žaliųjų“ frakcijos iniciatyva yra ruošiamasi pasmerkti Lietuvą už tai, kad Lietuvoje yra persekiojamas neslepiantis savo lytinės orientacijos žmogus, kuris yra Seimo komiteto pirmininkas“, – kalbėjo A. Kubilius. Tai žada padaryti „Žaliųjų“ frakcija, kuri visuomet pasisako už LGBT teises, todėl kyla labai paradoksalus klausimas apie mūsų „Žaliųjų“ (R. Karbauskio) šizofreniją, nes Lietuvoje jis atstovauja „Žaliųjų“ partijai.

R. Juknevičienės manymu, „Žaliųjų“ politinė grupė paklaus savo 2 narių iš Lietuvos, ką jie apie tai galvoja, tikėdamasi, jog jų nuomonės paklaus ir žiniasklaida. Parlamentarė pridūrė, jog R. Karbauskio tekstai ir kalbos rodo, jog gali būti, kad Lietuvos parlamentą jis paliko, kad galėtų organizuoti tokias hibridines atakas ir toliau eskaluoti šį klausimą. Jei mūsų institucijos ir politikai nepaaiškins žmonėms, kas tai yra iš tikro, šios hibridinės atakos tęsis visą kadenciją, siekiant nuolatinio chaoso tokiais klausimais, kurie diskredituoja Lietuvą.

Toliau parlamentarai tęsė diskusiją apie pateiktų parašų teisėtumą, nes parašai nėra surinkti tradiciniu būdu, kaip reikalauja duomenų apsaugos įstatymas. Tai yra kažkokiu būdu sugeneruoti žmonių vardai ir pavardės bei jų telefonų numeriai. Neteisėtas tokių duomenų turėjimas gali būti laikomas nusikalstama veikla. A. Kubilius pabrėžė, kad pastaruoju metu dažnai girdima, jog kibernetiniai įsilaužėliai sugeba pavogti įvairių įmonių kaupiamus asmens duomenis ir juos pardavinėti. Už 1000 JAV dolerių internete buvo galima įsigyti 111 tūkstančių asmenų duomenų, pavogtų iš „City Bee“ bendrovės ir jais pasinaudoti.

Parlamentaro įsitikinimu, būtina kelti klausimą apie tų iniciatorių atsakomybę už vieno asmens persekiojimą, ką draudžia Konstitucija. Reikia tirti, ar iš tikrųjų tie duomenys yra surinkti, (o gal pirkti juodojoje rinkoje), bei kaip buvo laikomasi duomenų apsaugos įstatymo juos renkant. „Tokia veikla turi būti įvertinta įstatymais grįsta atsakomybe, nes to dabar nepadarius, artimiausiu metu panašūs dalykai gali nuolat kartotis“, – sakė A. Kubilius.

R. Juknevičienė kalbėjo, jog kol kas nemato naudos iš „Šešėlinės vyriausybės“, kuri galėtų padėti raginant žmonės skiepytis, nes vakcinacija šiuo metu yra vienas iš svarbiausių dalykų Lietuvoje. R. Karbauskio kalbos labai aiškiai rodo, jog Lietuvoje nuolatos bus keliamas chaosas. Vietoje to, jog R. Karbauskis, kaip politinės partijos lyderis, ragintų žmones skiepytis, jis sutinka pasirašyti po tekstu, kuriame abejojama dėl vakcinacijos.

Baigdamas diskusiją A. Kubilius pabrėžė, jog Lietuvoje yra žymiai daugiau sveiko proto, supratimo, atjautos bei noro padaryti viską, kad Lietuva taptų normalia europietiška valstybe.

R. Juknevičienė baigdama pridūrė, jog jai asmeniškai bei A. Kubiliui teko patirti ne vieną pykčio ir neapykantos ataką, todėl tai, kas vyksta šiandien, taip pat reikia įveikti ir atsilaikyti.

2021.01.25

Savaitės apžvalgoje – rezoliucija dėl A. Navalno sulaikymo, naujoji JAV administracija ir iššūkiai demokratijai

Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją dėl Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno. Savaitė taip pat buvo pažymėta JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) inauguracija.

R. Juknevičienė priminė, kad praėjusį sekmadienį daugybė žmonių gyvai galėjo stebėti savotišką trilerį – A. Navalno grįžimą į Maskvą.

„Prasidėjo daug diskusijų apie tai, kas per asmenybė vis dėlto yra A. Navalnas ir kieno jis pusėje? Vieni jį vadina Kremliaus projektu, prisiminė ir jo posakius dėl Krymo aneksijos 2014 m., kiti jaudinasi dėl jo sveikatos ir gyvybės. Tačiau esant dabartinėms aplinkybėms, kai žmogus nuodytas stipriais cheminiais nuodais ir buvo nuteistas myriop, tačiau to padaryti nepavyko, kalbėti apie jį kaip apie Kremliaus projektą, ir sakyti, kad mums nereikia kištis, yra nesuprantama logika“, – sakė R. Juknevičienė.

EP plenarinėje sesijoje šią savaitę buvo priimta rezoliucija dėl A. Navalno sulaikymo. Ją iki išnaktų redagavo A. Kubilius, todėl jo indėlis rengiant ir priimant šį reikšmingą dokumentą yra labai svarus. Nors, pasak europarlamentaro, derybos dažnai užstringa dėl kokio nors nereikšmingo žodžio, tačiau rezoliucijai pritarta didele EP narių balsų dauguma. Ketvirtadienį priimtai EP rezoliucijai pritarė 581 EP narys, nepritarė 50, susilaikė 44.