2022.07.18

Europarlamentarai kreipėsi į Europos Komisiją dėl epidemijų protrūkio pavojaus Ukrainoje ir visoje Europoje

Liepos 18 d. keturiolika Europos Parlamento narių kreipėsi į Europos Komisiją galimo epidemijų protrūkio pavojaus Ukrainoje ir visoje Europoje. Europarlamentaro Liudo Mažylio iniciatyva skirtingų politinių frakcijų politikai iš skirtingų valstybių pateikė klausimą apie tai, ar Komisija planuoja sistemingai stengtis išsiaiškinti situaciją dėl skiepų trūkumo Ukrainoje ir planuoti konkrečius paramos veiksmus.

„Rusijos karinė agresija Ukrainoje turi trumpalaikį ir ilgalaikį neigiamą poveikį daugumai gyvenimo sričių, įskaitant sveikatos paslaugų teikimą gyventojams. Įvairūs objektyvūs šaltiniai liudija, kad Ukrainos sveikatos sistemoje trūksta elementariausių gydymo priemonių. Ypatingą susirūpinimą kelia vakcinų trūkumas, įskaitant vakcinas vaikams. Pavyzdžiui: nuo tymų, BCG, poliomielito, raudonukės, kokliušo, difterijos ir kt.“, – rašoma europarlamentarų laiške Europos Komisijai.

Kaip pastebi kreipimosi autorius, Aplinkos, visuomenės sveikatos bei maisto saugos komiteto Europos Parlamente narys L. Mažylis,  dabartinė padėtis kelia epidemijų protrūkio pavojų. „Ta rizika neapsiriboja Ukrainos teritorija. Be jokios abejonės, dėl išaugusios migracijos (pavyzdžiui, kasdien į Lenkiją vien atvyksta ir palieka apie 20 tūkst. žmonių, tarp jų daug vaikų) minėtų ligų epidemijos gali išplisti visoje Europoje“, – pabrėžiama laiške.

Europarlamentarai tikisi, kad Europos Komisija šis laiškas pargins veikti ir bus analizuojama situacija Ukrainoje. Taip ją aprūpinant reikalingomis vakcinomis nuo epidemiologinių ligų. Tokiu būdu bus apsaugoma nuo Rusijos karo kenčiančios Ukrainos žmonių sveikata ir kontroliuojamas ligų plitimas Europoje.

2020.11.17

R. Juknevičienė: Daugiau nei 5 mlrd. eurų skirti programai „ES – sveikatos labui“ sustiprins Europos sveikatos apsaugos sritį

Šiais metais užklupusi Covid-19 pandemija – pats didžiausias iššūkis, su kuriuo susidūrė Europos Sąjunga nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Ji parodė, kad Europa nėra pasirengusi rimtai sveikatos krizei. Pervargę medikai, ligoninių personalas dirbantis ekstremaliomis sąlygomis, gyvybiškai svarbių apsaugos priemonių ir medicininės įrangos trūkumas, stresas ir kiti veiksniai kai kuriose valstybėse lėmė sveikatos sistemų griūtį. Pandemija atskleidė, kad jei kiekviena ES valstybė su krize bando susidoroti pavieniui – ES yra tiek silpna, kiek silpna viena jos grandis. Visos sveikatos sistemos susidūrė su krizės sukeltomis problemomis – tai vienaip ar kitaip paveikė ir kiekvieną pilietį.

Koronaviruso krizė atskleidė poreikį reikšmingai pagerinti ES pajėgumus reaguoti į nenumatytas grėsmes sveikatai, todėl šiam tikslui buvo sukurta ambicinga programa “EU4Health” (ES -– sveikatos labui), kurią praeitą savaitę vykusios plenarinės sesijos metu svarstė Europos Parlamento nariai ir ją priėmė balsų dauguma. Pagal šią programą ES šalims, sveikatos organizacijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms bus skirta 5,14 mlrd. EUR, taigi ji finansiniu požiūriu taps didžiausia iš iki šiol buvusių sveikatos programa, – komentuoja EP narė R. Juknevičienė.

Ji pažymi, kad nors pinigai sveikatos nenupirks, tačiau jie gali padėti siekiant svarbių tikslų – sveikatos sistemų ES šalyse narėse tobulinimo, medicinos darbuotojų apmokymo, sveikatos sistemų netolygumų Europoje mažinimo, paramos skaitmenizacijai sveikatos sektoriuje. Pasak EP narės, didžiausios parlamentinės Europos liaudies frakcijos iniciatyva buvo pasiūlyta padidinti ES – sveikatos labui biudžetą per ateinančius septynerius metus. Nors šalys narės siūlė 1,7 mlrd. EUR šiai programai, tačiau derybų metu europarlamentarai įtikino padidinti jos finansavimą trigubai (viso 5,1 mlrd. EUR 2021-2027 m. laikotarpiui).

Mūsų politinė grupė siekia išlaikyti ambicingą biudžetą, skirtą ES piliečių sveikatai, – teigia R. Juknevičienė.

Ji taip pat teigia, kad Europa turi būti nepriklausoma medicininiu požiūriu nuo trečiųjų šalių, nes net apie 80 proc. vaistų sudedamųjų dalių yra iš Kinijos.

Turime padėti gamintojams vaistus gaminti Europoje, – teigia R. Juknevičienė.

Programa apims 2021–2027 m. laikotarpį, tačiau visus veiksmus, susijusius su atsigavimu po krizės, ketinama įgyvendinti pirmaisiais metais.

Svarbu pabrėžti ir tai, kad europarlamentarai siekia stipresnio ES vaidmens sveikatos srityje bei aktyvesnio tarpusavio bendradarbiavimo. Jie remia Europos reagavimo į sveikatos krizes mechanizmo kūrimą, taip pat siūlo sukurti ES komunikacijos portalą, kuriame būtų dalijamasi kruopščiai patikrinta informacija, siunčiami įspėjimai piliečiams ir kovojama su dezinformacija. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui ir Europos vaistų agentūrai raginama suteikti didesnius įgaliojimus.

Europos Parlamentas pasirengęs pradėti derybas su ES Taryba, kad ši programa būtų pradėta įgyvendinti jau kitų metų pradžioje.

 

×