2021.03.10

Kaune nuo COVID-19 paskiepytas prof. Liudas Mažylis: „Džiaugiuosi sulaukęs, o bijoti nėra ko“

Šiandien, kovo 10 dieną, Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis buvo paskiepytas nuo COVID-19 infekcijos. Politikas, priklausantis prioritetinei skiepytinų gyventojų grupei, gavo „AstraZeneca“ vakcinos pirmąją dozę. „Skiepo laukiau nuo pat pandemijos pradžios, nes tai vienintelis būdas įveikti pandemiją. Džiaugiuosi, kad sulaukiau vakcinos ir turėjau galimybę pasiskiepyti, – įspūdžiais po pirmojo skiepo dalinosi profesorius. – „AstraZenecos“ tikrai nebijojau, pasitikiu visomis Europos Sąjungoje patvirtintomis vakcinomis“.

Profesorius kviečia prisiminti, kad dar vakcinų kūrimo etape „AstraZeneca“ buvo laikoma patikimiausia ir geriausiai vertinama. „Vakcinomis nuo COVID-19 infekcijos domiuosi nuo pat pradžių, dar tik kai buvo kalbama apie būtinybę jas kurti. Esu gerai išanalizavęs, kokiais veikimo būdais buvo remiamasi kuriant skirtingas vakcinas ir nerandu pagrindo abejoti „AstraZeneca“ patikimumu ar veiksmingumu. Pavyzdžiui, Škotijoje jau paskiepyta 97 proc. mano bendraamžių. Tyrimai rodo, kad jau praėjus dviem savaitėms po pirmojo skiepo apsaugomas kas antras, o po trijų savaičių – du iš trijų paskiepytųjų. O paskui ateis eilė skiepytis ir antrą kartą“, – teigia L. Mažylis.

L. Mažylis džiaugiasi, kad Lietuvoje nuo COVID-19 jau pradėta skiepyti ir 65 metų ir daugiau amžiaus grupė. „Vyresnio amžiaus žmonių prioritetinis skiepijimas labai svarbus, nes susirgti galimybę turi visi, bet iš statistikos pastebime, kad vyresnio amžiaus žmonės virusą įveikia sunkiau. Todėl siūlau, jei tik pakvietė skiepytis – priimti vakciną“, – vakcinos apsaugą nuo viruso, nepriklausomai nuo jos gamintojo, pastebi profesorius.

Paklaustas ar nebijo galimų „AstraZenecos“ šalutinių poveikių, prof. L. Mažylis atkreipia dėmesį, kad šalutiniai poveikiai galimi nuo visų vakcinų. „Pagal pirmąjį savo išsilavinimą esu chemijos mokslų daktaras ir puikiai žinau, kad šalutiniai poveikiai gali būti nuo visų skiepų, ne tik nuo COVID-19, – natūralią žmogaus reakciją į skiepus akcentuoja profesorius. – Bet tai dažniausiai būna trumpalaikiai požymiai, o ilgalaikėje perspektyvoje mes turime ne vieną pavyzdį, kaip skiepai išgelbėjo žmoniją nuo įvairiausių pandemijų“.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narys Europos Parlamente akcentuoja, kad bijoti reikia ne skiepo, o viruso. „Mes per dažnai akcentuojame karantiną ar skiepų nuo viruso baimę. Betgi pasaulis vis dar išgyvena pandemiją, o virusas yra tiesioginė fizinė grėsmė žmogaus sveikatai. Todėl aš pasiskiepijau pats, kviečiu ir kitus neabejoti ir nesibaiminti“, – mintimis dalijasi L. Mažylis.

Profesorius pastebi, kad labai simboliškas skiepijimo laikas bei vieta: Kovo 11-osios išvakarėse Europos Parlamento nariui skiepas buvo suteiktas Kovo 11-osios gatvėje, Kauno ledo rūmuose įsikūrusiame vakcinavimo centre. „Džiaugiuosi, kad Europos Sąjunga laikosi solidariai. Tai mums suteikia tolygią prieigą prie Europos vaistų agentūros patvirtintų vakcinų nuo COVID-19. Todėl skatinu ir kviečiu Lietuvos žmones nebijoti skiepų ir pasinaudoti suteikiama galimybe, nes tai yra vienintelis kelias įveikti šią pandemiją“, – į žmones kreipiasi prof. L. Mažylis.

LIUDO MAŽYLIO SKIEPIJIMO VAIZDO ĮRAŠAS

2020.10.16

EP narys prof. Liudas Mažylis. COVID-19: vakcinos reikia kuo greičiau, bet ji privalo būti saugi

Prof. Liudas Mažylis yra Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pagrindinis narys Europos Parlamente

Prasidėjus COVID-19 pandemijai viešojoje erdvėje netrūko drąsių spėlionių, kad turbūt vakciną nuo šio viruso turėsim iki rudens. Tiksliau – turime turėti iki rudens! Ruduo atėjo, šalia koronaviruso grėsmės prasidėjo ir gripo sezonas. O nuo gripo visada buvo verta skiepytis! Vis dar tikimės, kad iki šių metų galo jau turėsime ir vakciną nuo COVID-19. To laukia visas pasaulis. Kiek tų bangų atlaikyti gali mūsų sveikata ir ekonomika? Išeitis viena – vakcina būtina.

Vakcinų tema man pačiam aktuali bei įdomi ir kaip chemikui, ir kaip politologui bei politikui. Mokslininkai jau prieš pusmetį sukūrė vakciną, o kad vakcina realiai atsidurtų rinkoje – va štai čia jau politikų darbas. Pavasarį ėmiau išsamiau domėtis vakcinos nuo COVID-19 kūrimo procesais. Todėl puikiai suprantu visuomenėje kylantį nerimą dėl šiuo metu kuriamos vakcinos saugumo. Gi dabartiniai procesai išties spartūs, o įprastinis vakcinos atsiradimo laikotarpis trunka 5–10 metų. Rekordas kol kas priklauso mumps (mums žinomos kaip kiaulytės) vakcinai: tai užtruko ketverius metus. Tik ketverius? O gal net ketverius?

Mano atstovaujamas Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas kartu su Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetu prieš kelias savaites rengė viešus svarstymus, kuriuose buvo aptarti iššūkiai, susiję su vakcinos nuo COVID-19 diegimu. Pagrindinė žinutė Parlamento nariams ir visai ES – vakcinos saugumas negali būti kompromisas siekiant greito rezultato. Suprantame, kad vakcinai keliami reikalavimai yra konkretūs – ji turi būti veiksminga, saugi, prieinama, greitai sukurta bei autorizuota pagal ES procedūras. Vakcina bus skirta ligos įveikimui, todėl kaip ir bet kuris vaistas saugumo reikalavimus turės praeiti. Šiuo metu Pasaulio sveikatos organizacija ir JAV maisto ir vaistų administracija rekomenduoja, kad net ir greitai sukurtos vakcinos prieš COVID-19 veiksmingumas turėtų siekti mažiausiai 50 proc., bet geriausia, kad atitiktų 70 proc. reikalavimą.

Prieš tas kelias savaites prognozuota, kad iki šių metų galo informacija apie tinkamą gaminti vakciną pasirodys iš bent iš kelių gamintojų. Bet vis atrodo, kad vienas ar kitas vakcinos gamintojas vis pristabdo tyrimus. Nenuostabu, juk kiekvienam vakcinos kūrėjui – vis savi iššūkiai.

Kodėl, kalbant apie vakciną, svarbios „DNR žirklės“? Prof. Virginijus Šikšnys labai prisidėjo prie šio išradimo. Šis instrumentas buvo lemiamas siekiant sukurti efektyvią vakciną nuo COVID-19 daug greičiau. Naujojo koronaviruso genomo seka paskelbta per rekordiškai trumpą laiką (nuo oficialios žinios apie virusą iki genomo sekos išaiškinimo buvo praėjusios vos trys dienos). Mokslininkai naudojo informaciją iš viruso genomo, kad sukurtų pasirinktų antigenų planą. Kaip pavyzdys čia naudojamos DNR arba RNR molekulės, turinčios genetines instrukcijas. Mokslininkai suleidžia DNR ar RNR į žmogaus ląsteles, o jų mechanizmai naudoja instrukcijas, kad pagamintų viruso antigenus, į kuriuos reaguoja imuninė sistema.

Be DNR ar RNR paremto vakcinos kūrimo metodo taip pat yra remiamasi ir kitomis dviem paieškų platformomis: vektoriumi bei į virusus panašiomis dalelėmis, dalyvaujančiomis DNR replikacijoje. Net ir sukūrus efektyvią vakciną, skiepas neišgelbės pasaulio taip greitai. Štai mūsų Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete EP išsakyta mintis, kad, siekiant vadinamo bandos imuniteto (ang. herd immunity), per kuo trumpesnį laiką reikės paskiepyti mažiausiai 4,6 mlrd. pasaulio populiacijos, kuomet gamintojai bendrai yra pajėgūs pagaminti tik 5 mlrd. vakcinos dozių per metus, įskaitant ir vakcinas nuo kitų ligų, pavyzdžiui, gripo. O organizacijos „Vaccines Europe“ atstovė teigė, kad reikia dar didesnio kiekio – net 8 milijardų… Bet gamyba – jau kitas etapas.

ES šiuo metu derasi arba yra pasirašiusi susitarimus su 6 farmacijos kompanijomis. Kiekviena iš jų yra skirtingoje klinikinių bandymų stadijoje, o sukurta vakcina paremta skirtingomis technologijomis. Bendradarbiaujama arba planuojama bendradarbiauti su tokiomis kompanijomis kaip „AstraZeneca“, „Sanofi-GSK“ , „BioNTech-Pfizer, „Moderna“, „CureVac“ ir „Johnson & Johnson“. Bet net ir čia pasirodo, jog egzistuoja net keli susitarimų tipai: įsipareigojimas, sutartis ir derybos. Štai kol kas galioja trys realios Europos Komisijos išankstinio pirkimo sutartys: su „AstraZeneca“, kompanijai „Johnson & Johnson“ priklausančia įmone „Janssen Pharmaceutica NV“ ir „Sanofi-GSK“, o su likusiomis trimis vaistų gaminimo kompanijomis kol kas yra užbaigtos tik derybos. Ir net iš tų kompanijų, su kuriomis yra sudarytos sutartys, ES įsipareigoja vakciną pirkti kol kas tik iš „AstraZeneca“ ir „Janssen Pharmaceutica NV“ farmacijos įmonių. Taip, deramasi su visais, bet, įvertinant rizikos galimybę, vakcinos kokybės ir saugumo klausimus, neskubama įsipareigoti visiems.

×