2022.10.26

Belgijos karališkai šeimai Liudas Mažylis Kaune pristatė Vasario 16-osios Aktą

Spalio 26 d. su karališku vizitu šią savaitę Lietuvoje viešintys Belgijos karalius Pilypas ir karalienė Matilda lankėsi Kaune. Istorinėje Prezidentūroje Kaune Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis Belgijos karališkai šeimai/ Belgijos monarchams pristatė Lietuvos Tarybos nutarimą dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, pasirašyto 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje, originalą.

Vasario 16-osios Akto originalą suradusio, o dabar Belgijos karalystėje, Europos Parlamente Briuselyje dirbančio prof. Liudo Mažylio teigimu, tai išskirtinis įvykis tiek Lietuvai, tiek jam asmeniškai. „Man tai buvo ypatinga garbė – mano gimtajame mieste Kaune pristatyti pagrindinį Lietuvos dokumentą Belgijos karaliui ir karalienei“, – teigia L. Mažylis.

Karališkosios šeimos vizito metu Istorinėje Prezidentūroje Kaune ir ten šiuo metu eksponuojamo dokumento originalo pristatymui prof. L. Mažylis stengėsi glaustai sudėti svarbiausius tuometinius dokumento pasirašymo konteksto aspektus, Lietuvos skaudžią patirtį žiauraus sovietmečio laikotarpiu bei nutiesti paraleles su šiandienos geopolitine situacija Europoje.

L. Mažylis su Belgijos monarchais pasidalijo ir faktu, kad šis dokumentas buvo dingęs 99 metams ir, laimei, jam pasisekė beveik prieš šešerius metus Vasario 16-osios Akto originalą rasti Vokietijos archyvuose.

Toliau kreipdamasis į Belgijos karališkąją šeimą, L. Mažylis pristatė ir demokratinėmis teisėmis ir laisvėmis grįstą Vasario 16-osios Akto svarbą. „Dokumentas garantavo, kad visi Lietuvos žmonės turės teisę dalyvauti rinkimuose. 1918 m. balsavimo teisių suteikimas tiek vyrams, tiek moterims, turtingiems ar vargšams, etniniams lietuviams ir tautinėms mažumoms buvo labai pažangi idėja ir šiandien tuo didžiuojamės“, – Lietuvos Tarybos dokumente užšifruotą inovatyvų vertybinį požiūrį į demokratiją pristatė L. Mažylis.

Naudodamasis unikalia proga ir pristatydamas svarbiausią dokumentą, skelbiantį Lietuvos Nepriklausomybę 1918 m. Vasario 16-ąją, L. Mažylis pristatė ir po to sekusią skaudžią Lietuvos istorinę patirtį. „Tada atėjo sovietų okupacija. Jie išbraukė lietuvių tautą iš Europos ir pasaulio žemėlapio. Tiesą sakant, ta pati piktoji jėga ketino tą patį padaryti su kita tauta – Ukraina, – Lietuvos Respublikos Istorinėje Prezidentūroje karališkai Belgijos šeimai pasakojo L. Mažylis. – Per tą laiką dalis šio dokumento signatarų buvo ištremti į Sibirą, tarp jų ir prezidentas Aleksandras Stulginskis, dalis spėjo pabėgti ir gyveno išeivijoje, tarp jų ir prezidentas Antanas Smetona, trys signatarai buvo nužudyti.“

Kaip pastebi europarlamentaras prof. L. Mažylis, tai, kad vienos svarbiausių ilgaamžių vertybių puoselėtojos Europoje, Belgijos federacinės konstitucinės monarchijos pagrindiniai atstovai, Belgijos karalius Pilypas ir karalienė Matilda, skyrė laiko susipažinimui su Lietuvos istorine atmintimi, Vasario 16-osios Aktu – labai svarbu ir Belgijos bei Lietuvos dvišaliams santykiams. „Šio dokumento dingimas ilgiems dešimtmečiams mūsų tautai kėlė nusivylimą. Bet kai buvo surastas šis Aktas, kiekvieną lietuvį aplankė tikras ir nuoširdus džiaugsmas. Pagaliau susigrąžinome. Taigi žmones galima sunaikinti, dokumentai gali dingti, bet idėjos, bet vertybės nugali, – apie šio dokumento svarbą kiekvienam tautiečiui Vasario 16-osios Akto originalo pristatymo Belgijos karališkai šeimai pabaigoje teigė prof. L. Mažylis.

Dokumentas eksponuojamas istoriniuose Prezidento rūmuose Kaune nuo šių metų Vasario 16-osios. Lapkričio 27 d., sekmadienį, kauniečiai ir miesto svečiai dar galės iš arti pamatyti autentišką modernios valstybės gimimo dokumentą – Lietuvos Tarybos nutarimą dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, pasirašytą 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje. Po šio pasimatymo dokumentas grįš pas saugotoją ir savininką – Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politinį archyvą.  Norintys iš paties dokumento radėjo dar kartą išgirsti detektyvinę paieškų istoriją kviečiami atvykti 11 valandą. Audiencijų salėje vyks prof. Liudo Mažylio paskaita.

 

2022.07.12

Europos Parlamente įamžintas Vasario 16-osios Aktas

Liepos 12 d. Europos Parlamento pastate Briuselyje įamžintas Vasario 16-osios Aktas. Lietuvos Nepriklausomybę skelbiantis tekstas graviruotas metalo plokštėje buvo pristatytas Matthias Erzbergerio vardo auditorijos atidarymo ceremonijos metu. Matthias Erzbergeris – iškilus Vokietijos politikas, parlamento narys, finansų ministras, publicistas, demokratijos puoselėtojas. Vienas iš jo nuopelnų – parama Lietuvos Tarybai paskelbiant Lietuvos Nepriklausomybę 1918 metais.

Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis džiaugiasi, kad jam pavyko prisidėti prie M. Erzbergerio vardo auditorijai suteikimo, o Lietuvai jis paruošė tikrą staigmeną – Europos Parlamente kartu buvo įamžintas ir Lietuvos Nepriklausomybės Aktas.  Matthias Erzbergerio vardo auditorijos atidarymo ceremonijos metu iškilmingai atidengtas ir pristatytas ant metalo plokštės graviruotas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nutarimas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo lietuvių ir vokiečių kalbomis. Graviruotame metalo dirbinyje po Akto lietuvišku ir vokišku tekstu nurodytas ir Matthias Erzberger indėlis: „Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo Aktas priimtas Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje ir paviešintas įžymaus Vokietijos politiko Matthias Erzbergerio (1875-1921) pastangomis.“ Šis sakinys išgraviruotas lietuvių, vokiečių, anglų ir prancūzų kalbomis. Po šventinės ceremonijos graviruotas Vasario 16-osios Aktas su Signatarų autografais bus eksponuojamas Europos Parlamente ir taip bus įamžintas vienoje svarbiausių ES institucijų. Metalo plokštėje graviruoto Vasario 16-osios Akto matmenys – identiški originalui.

Pasak Liudo Mažylio, Lietuvos istorinės atminties sklaida Europoje ir prie demokratijos pridėjusių istorinių asmenybių pagerbimas tapo kaip niekada svarbus dabartinių geopolitinių iššūkių kontekste. „Matthiasą Erzbergerį pavadinčiau užmirštu herojumi, bent jau Lietuvos žmonėms. Nors jo vaidmuo priimant Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, jį viešinant ir pelnant Vokietijos pripažinimą yra nenuginčijamas“, – renginio metu apie Matthias Erzbergerį kalbėjo 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą atradęs ir Lietuvos Tarybos veiklą analizuojantis europarlamentaras prof. L. Mažylis.

Kreipdamasis į susirinkusius svečius L. Mažylis pastebėjo, kad dažnai labai lengva nurodyti, kas skiria tautas – nors daug svarbiau, o kartais ir sunku rasti tai, kas mus istoriškai vienija. „Erzbergeris, nepaisant tragiškos jo gyvenimo pabaigos, yra gana sėkmingas pavyzdys. Jis atkakliai siekė pozityvios politikos: skatino taiką, orumą ir demokratiją. Galime tai išdidžiai pripažinti. Tai įrodo jo biografija.“, – teigė L. Mažylis.

L. Mažylis atkreipė visų dėmesį, kad vienas iš Matthias Erzberger darbų įrodymų yra Vasario 16-osios Aktas. „Tai – svarbiausias dokumentas kiekvienam lietuviui. Nors Vokietijai tai tik maža jos istorijos dalis. Ant jo yra 20 Lietuvos Tarybos narių parašų. Erzbergerio vardo, žinoma, jame nėra, tačiau jis suteikė šiems 20 drąsių žmonių papildomo impulso priimti istorinį sprendimą“ – apie svarbiausią Lietuvai Dokumentą ir M. Erzbergerio vaidmenį kalbėjo L. Mažylis.

Pasak jo, ne visos Vokietijos institucijos buvo patenkintos principine Lietuvos Tarybos pozicija. „Paskelbti šį Nepriklausomybės Akto tekstą buvo iššūkis. Akto originalas buvo slapta išsiųstas į Berlyną ir pono Erzbergerio pastangomis nedelsiant paviešintas. Iš pradžių Berlyne, paskui Briuselyje, Vienoje, Bratislavoje“, – sudėtingą istoriją priminė Akto originalą po 99 metų, 2017-aisiais atradęs L. Mažylis.

Taip pat L. Mažylis pastebėjo, kad Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas buvo dalis didesnio projekto, kūrusio „draugų ratą“ plačioje geografinėje teritorijoje: nuo Suomijos iki Ukrainos. „Tai netapo realybe 1918 m., bet dabar, praėjus 100 metų, įgauna naują prasmę. Laikas, kurį gyvename, yra toks pat neramus kaip laikas, kai gyveno Matthiasas Erzbergeris“, – apie Pirmojo Pasaulinio karo ir dabartinio Rusijos karo prieš Ukrainą sąsajas kalbėjo L. Mažylis.

Savo kalba Europos Parlamente L. Mažylis vėl visus grąžino prie pamatinių vertybių ir istorinės atminties išsaugojimo. „Dabar Lietuvos dokumento tekstas įamžintas pliene, išrašytas šiuolaikinėmis technologijomis, – Matthias Erzbergerio vardo auditorijos atidarymo metu kalbėjo L. Mažylis. – Palyginkime geležį su amžinomis idėjomis, žmogiškosiomis vertybėmis ir šiuolaikinėmis technologijomis, simbolizuojančiomis nuolatinį poreikį permąstyti savo likimą“.

Pasak jo, aukščiausių idealų siekimas, krikščioniškų, žmogiškųjų vertybių laikymasis ir demokratija buvo M. Erzbergerį atspindintys bruožai, kuriais verta vadovautis. „Matthiasas Erzbergeris nusipelno nebūti pamirštas“, – šią Lietuvai ir Vokietijai svarbią asmenybę prisiminti kvietė L. Mažylis.

Renginyje dalyvavo ir sveikinimo kalbas taip tarė Europos Parlamento pirmininkas Raineris Wielandas ir Badeno-Viurtembergo žemės ministras pirmininkas Winfriedas Kretschmannas bei jo pavaduotojas Thomas Stroblas. Renginio metu buvo pristatytas ir Matthias Erzbergerio portretas. Tai – Münsingeno, gimtojo Erzbergerio miesto dovana.

M. Erzbergeris, kilęs iš tuometinės Viurtembergo karalystės Vokietijoje, buvo iškilus Katalikų centro partijos veikėjas, pasisakęs prieš Pirmąjį pasaulinį karą nuo 1917 m. Taip pat, kaip įgaliotasis Reicho valdžios atstovas, jis pasirašė paliaubas tarp Vokietijos ir Sąjungininkų. 1921 m. rugpjūčio 26 dieną Vokietijos kurorte jį nužudė du kraštutinių dešiniųjų pažiūrų teroristai.

Idėja vieną iš Parlamento posėdžių salių pavadinti Matthias Erzbergerio vardu ir taip įamžinti šio Vokietijai, visai Europai ir ypač Lietuvai svarbaus politiko atminimą kilo 2021 m. rudenį. Tuomet Liudas Mažylis kartu su Europos Parlamento vicepirmininku Raineriu Wielandu iš Vokietijos organizavo konferenciją politiko Matthias Erzbergerio 100-osioms mirties metinėms paminėti bei pagerbti jo ilgalaikį indėlį į demokratiją Europoje. L. Mažylio teigimu, Matthias Erzbergerio vardo auditorijoje vyks ne tik parlamentarų posėdžiai, bet ir istorinės atminties renginiai.

2022.07.11

Europos Parlamente vyksiančioje Matthias Erzberger vardo auditorijos atidarymo ceremonijoje bus įamžintas Vasario 16-osios Aktas

Liepos 12 d., antradienį, 16 val. Lietuvos laiku Europos Parlamento pastate Briuselyje vyks iškilaus Vokietijos politiko, demokratijos puoselėtojo ir Lietuvos Nepriklausomybės 1918 metais rėmėjo Matthias Erzbergerio vardo auditorijos atidarymo ceremonija.

Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis prisidėjo prie Matthias Erzbergerio vardo įamžinimo šioje ES institucijoje. Pasak jo, istorinė atmintis ir prie demokratijos sklaidos pridėjusių istorinių asmenybių  pagerbimas dabartinių geopolitinių iššūkių kontekste tapo kaip niekada svarbus.

„Pernai rudenį Parlamente kartu su kolega Rainer Wieland iš Vokietijos organizavome konferenciją, skirtą šio demokratijai nusipelnusio politiko, finansų ministro, vokiečių publicisto Matthias Erzbergerio 100-osioms mirties metinėms paminėti bei pagerbti jo ilgalaikį indėlį į demokratiją Europoje. Tuomet ir kilo idėja vieną iš Parlamento posėdžių salių pavadinti Matthias Erzbergerio vardu ir taip įamžinti šio Vokietijai, visai Europai ir ypač Lietuvai svarbaus politiko atminimą“, – apie idėjos pradžią pasakoja europarlamentaras prof. Liudas Mažylis.

1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą atradęs ir Lietuvos Tarybos veiklą analizuojantis prof. L. Mažylis pabrėžia, kad M. Erzbergeris neturi likti „pamirštu herojumi.“ „Matthias Erzbergeris nuo pat 1917-ųjų, Lietuvos Tarybos veiklos pradžios, buvo svarbiausias Lietuvos Nepriklausomybės rėmėjas, jis pažindino būsimus Akto Signatarus su painiais Vokietijos imperijos valdžios koridoriais. Jo svarba Lietuvai atkuriant valstybę ir siekiant pripažinimo 1918-aisiais yra vis dar per menkai suvokta. Juk būtent Erzbergerio dėka 1918 metais Vokietija pripažino Lietuvos Nepriklausomybę, tai buvo jo meistriškos diplomatijos pergalė“, – pasakoja prof. L. Mažylis

Europos Parlamento narys džiaugiasi, kad jam pavyko prisidėti prie M. Erzbergerio vardo auditorijai suteikimo, o Lietuvai jis paruošė tikrą siurprizą – Europos Parlamente kartu bus įamžintas ir Lietuvos Nepriklausomybės Aktas.  L. Mažylis Matthias Erzbergerio vardo auditorijos atidarymo ceremonijos metu pristatys bei įteiks  itin unikalią ir simbolinę dovaną – ant metalo plokštės graviruotą 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nutarimą dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo lietuvių ir vokiečių kalbomis. Graviruotame metalo dirbinyje po Akto lietuvišku ir vokišku tekstu nurodytas ir Matthias Erzberger indėlis: „Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo Aktas priimtas Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje ir paviešintas įžymaus Vokietijos politiko Matthias Erzbergerio (1875-1921) pastangomis.“ Šis sakinys išgraviruotas lietuvių, vokiečių, anglų ir prancūzų kalbomis. Po šventinės ceremonijos graviruotas Vasario 16-osios Aktas su Signatarų autografais liks Europos Parlamente ir taip bus įamžintas vienoje svarbiausių ES institucijų.

„Nepriklausomybė ne tik buvo Vasario 16-ąją paskelbta, bet pavyko išgauti ir Vokietijos pripažinimą. O Matthias Erzbergeris juk kaip tik ir buvo svarbiausias Lietuvos reikalo rėmėjas 1918-aisiais. Jam, o ne kam kitam, buvo nusiųstas Akto originalus egzempliorius. Erzbergeris, o ne kas kitas, Aktą ir pasistengė paviešinti, ir tai sėkmingai padarė. To pamiršti negalim“, – šios istorinės asmenybės indėlį į Lietuvos nepriklausomybę pristato EP narys. L. Mažylio teigimu, Matthias Erzbergerio vardo auditorijoje vyks ne tik parlamentarų posėdžiai, bet ir istorinės atminties renginiai.

M. Erzberger buvo iškilus Katalikų centro partijos veikėjas, pasisakęs prieš Pirmąjį pasaulinį karą nuo 1917 m.. Taip pat, kaip įgaliotasis Reicho valdžios atstovas, jis pasirašė paliaubas tarp Vokietijos ir Sąjungininkų. 1921 m. rugpjūčio 26 dieną Vokietijos kurorte jį nužudė du kraštutinių dešiniųjų pažiūrų teroristai.

×