Andrius Kubilius. Apie karo realybę

2023-11-27 | Ukraina, Rusijos agresija prieš Ukrainą

Tuo tarpu pasaulyje daug ką neramina ir tokie faktai, kaip tai, kad JAV kongresas niekaip negali patvirtinti naujo finansinės paramos Ukrainai paketo. Be to dar artėja ir JAV Prezidento rinkimai, kuriuose gali laimėti D.Trumpas ir to įtaką tolesnei karo eigai yra neįmanoma suprognozuoti. Kas be ko, yra dar ir tokia Vengrija, kuri ES sprendimų dėl paramos Ukrainai priėmimą taip pat daro neprognozuojamu.

Štai tokiame fone ir verta paieškoti esminių atsakymų, kodėl fronto reikalai Ukrainoje stringa, nors Vakarai skelbiasi, kad Ukrainai suteikė daug karinės paramos, kurios turi užtekti pergalei pasiekti. Net ir F-16 tuoj atskris.

Vis dažniau Vakaruose gali išgirsti užuominų, kad Vakarai jau “pavargo” ar tuoj “pavargs” remti Ukrainą, nes fronto reikalai yra užstrigę. Surasti milijoną artilerijos sviedinių Rusijai Šiaurės Korėja yra pajėgi per mėnesį, tačiau Europos Sąjunga ir per metus to nesugeba padaryti. Tuo tarpu generolas Zalužnyj iš Vakarų prašo nebe tankų ar artilerijos (kuriuos Vakarai tiekė tol, kol jų turėjo sandėliuose, nes karinė Vakarų pramonė gamybos apsukų vis dar nesugeba padidinti), o dronų, elektroninių anti-dronų ar radarų, kuriuos ir patys ukrainiečiai galėtų pasigaminti, jeigu gautų tam reikalingą finansavimą.

Štai čia ir iškyla esminis klausimas: kodėl Vakarai, remdami Ukrainą, niekaip nesugeba pasiekti esminio persilaužimo Ukrainos išsivadavimo kare prieš Rusiją. Juk Vakarai ekonomiškai yra kelias dešimtis kartų stipresni už Rusiją, o kaip rodo istorija – karus galų gale visada laimi stipresnės ekonomikos. Taip iki šiol visada būdavo. Kodėl šį kartą to dar vis nestebime?

Norėdami suvokti problemos esmę, turime šiek tiek detaliau panagrinėti Rusijos, Ukrainos bei Vakarų “karo finansų” buhalteriją. Buhalterija yra svarbi ne tik rūpinantis valstybės biudžeto, bet ir rūpinantis karo reikalais. Taigi toliau – keletas svarbių skaičių.

Visų pirma apie Rusijos ir Vakarų ekonominį potencialą: 2022 metais Rusijos BVP siekė 1,8 trln. JAV dolerių, Europos Sąjungos – 18,35 trln. JAV dolerių, o JAV – 26,23 trln. JAV dolerių. Taigi vien tik ES savo ekonominiu potencialu viršija Rusijos potencialą 10 kartų, o sudėjus ES ir JAV skaičius paaiškėja, kad toks skirtumas tarp didžiųjų Vakarų ir Rusijos išauga net iki 25 kartų.

Vakarai ekonomiškai yra 25 kartus stipresni nei Rusija! Pagal paprastą istorinę ir ekonominę karų logiką – Rusija jau seniai turėjo būti sutriuškinta Ukrainoje. Bet, kaip matome – taip dar nėra.

Kodėl?

Todėl yra verta atidžiau pažiūrėti į “karo finansų” buhalteriją: kiek karo finansavimui lėšų skiria Rusija, Ukraina ir kiek tam paramos suteikia Vakarai?

Nagrinėjant Rusijos duomenis tenka pastebėti, kad įvairiose ekspertinėse publikacijose ar Pasaulio Banko statistikoje skelbiami duomenys varijuoja gana plačiose ribose, nes nuo karo pradžios Rusijos valdžia įslaptino finansų statistiką. Štai Pasaulio Bankas skelbia, kad 2022 m. Rusija karo reikalams išleido 86 mlrd. JAV dolerių, tuo tarpu Švedijos SIPRI instituto ekspertai nurodo 61 mlrd. USD, o Wilson Center skelbia 81,7 mlrd. JAV dolerių skaičių. Dar labiau varijuoja 2023 metų skaičiai: tarp 80 mlrd. JAV dolerių (SIPRI) ir 120 mlrd. JAV dolerių (Wilson Center). Wilson Center taip pat teigia, kad Rusijos “karo išlaidos” neapima visų su karu susijusių išlaidų, nes neįtraukia sužeistųjų gydymo ir daug kitų išlaidų (jas įtraukus Rusijos išlaidos 2023 metais išaugtų iki 160 mlrd. JAV dolerių). Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad Rusijos valdžia skelbia, jog 2024 m. didins karines išlaidas net 70%.

Nors ekspertų skelbiami Rusijos karinių išlaidų skaičiai tarpusavyje skiriasi, bet apibendrinant galima teigti, kad 2022 metais tokios išlaidos siekė apie 80 mlrd. JAV dolerių, 2023 m. – apie 100 mlrd. JAV dolerių, o 2024 metais gali dar labiau išaugti.

Skaičiuojant Rusijos karinių išlaidų santykį su BVP, randame, kad 2022 metais jis siekė maždaug 4%, 2023 m. – virš 5%, o 2024 m. – viršys 6%.

Rusija tokias karines išlaidas pajėgia finansuoti, nes vien tik iš naftos ir dujų eksporto Rusija per mėnesį uždirba apie 7,4 mlrd. JAV dolerių, o tai reiškia, kad per metus Rusija gali uždirbti apie 90 mlrd. JAV dolerių.

Ukraina ir 2023, ir 2024 planuoja išleisti karo finansavimui beveik nesikeičiančias lėšų sumas – apie 1,7 trln. hryvinų arba apie 44 mlrd. JAV dolerių. Tokios karo išlaidos sudaro net 26,6% nuo Ukrainos BVP, todėl Ukrainos biudžeto deficitas siekia net 38 mlrd. JAV dolerių arba 27% nuo BVP. Todėl Ukrainai reikia ne tik Vakarų karinės paramos, bet ir paramos uždengiant biudžeto “skylę”. Ukraina taip pat planuoja 2024 metais skirti 1,25 mlrd. JAV dolerių modernių dronų įsigijimui.

Europos Sąjunga nuo karo pradžios Ukrainai suteikė karinės paramos už 29 mlrd. JAV dolerių. Tai parama, kurią Ukrainos karinėms reikmėms suteikė tiek ES iš savo biudžeto (6 mlrd. eurų), tiek ir visos ES šalys narės kartu sudėjus, tai yra sudėjus visą paramą, kurią Ukrainai suteikė Vokietija, Lietuva, Lenkija ir visos kitos ES narės.

Tačiau tokia suma sudaro tik 0,15% Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto!!! Per 2 metus – tik 0,15%! Per vienerius metus išeina 2 kartus mažiau – 14,5 mlrd. JAV dolerių arba 0,075 % nuo ES BVP.

NATO standartas gynybai – 2% nuo BVP. ES sako, kad “su Ukraina stovės kartu tiek, kiek reikės” ir kad Ukrainos karas yra ir “mūsų” karas, tačiau šitam “mūsų” karui skiria tik 0,075%.

Ukraina 2023 metais skiria 26% nuo BVP šio karo reikmėms, Rusija – 6%, o ES – tik 0,075%. Pribloškiantis skirtumas!!!

Be abejo, yra tokių šalių kaip Lietuva (pirmaujanti), Estija, Latvija ar Lenkija, kurios karinei paramai jau yra paskyrę po 1% ar net daugiau nuo savo BVP, bet bendras ES karinės paramos Ukrainai lygis atrodo liūdnai – 0,075%.

Be abejo, Europos Sąjunga nemažai lėšų skiria Ukrainos makrofinansinei paramai, arba kitaip sakant, kitoms Ukrainos biudžeto išlaidoms finansuoti, bet tai nekeičia esmės – karą galima laimėti tik finansuojant karinę pergalę. Vien politiniais solidarumo pareiškimais karai nėra laimimi.

Jungtinių Valstijų karinė parama Ukrainai per 2 metus pasiekė 42,1 mlrd. JAV dolerių arba 0,20% nuo JAV BVP. Nedaug geriau nei ES parama. Per vienierius karo metus JAV parama siekia tik 21 mlrd. JAV dolerių arba 0,10% nuo BVP.

Susidėliojus atskirus skaičius, galima pereiti ir prie bendro karo “buhalterijos” vaizdo, iš kurio ir paaiškėja pagrindinė šio karo Rytų fronte užstrigimo priežastis.

Kaip jau buvo parodyta, 2023 metais Rusijos karinės išlaidos siekia 100 mlrd. JAV dolerių. O gal ir daugiau.

Ukrainos karinės išlaidos – 44 mlrd. JAV dolerių. Europos Sąjunga prie to prideda 14,5 mlrd. JAV dolerių, o JAV – dar 21 mlrd. JAV dolerių. Prie to dar būtų galima pridėti Didžiosios Britanijos ar Norvegijos (nepatenka į ES statistiką) paramos skaičius, bet jie nekeičia esmės.

Taigi bendra Ukrainos bei ES ir JAV lėšų suma, 2023 metais skirta tam, kad kariniu būdu būtų atremta Rusijos agresija, siekia tik 79,5 mlrd. JAV dolerių, o tai yra mažiau nei 100 mlrd. JAV dolerių, kuriuos tam pačiam tikslui šiais metais skyrė Rusija.

Priminsiu – JAV ir ES yra 25 kartus ekonomiškai galingesnės nei Rusija. Bet Rusija šiam karui skiria 6% savo BVP, o ES ir JAV tik 0,075% ir 0,10% atitinkamai. Tai yra Rusija šiam karui skiria 60-80 kartų didesnę savo ekonomikos dalį, nei JAV ar ES.

Pabrėžiu – 60-80 kartų didesnę!

Štai dėl to karas ir stringa apkasuose, nes Rusija akivaizdžiai laimi prieš Vakarus savo ekonomikos mobilizacijos karui fronte.

Matant tokį bendrą karo finansų “buhalterijos” vaizdą, pasidaro aišku ir tai, ko reikia tam, kad Rytų kariniame fronte būtų išvengta nelaimimo apkasų karo. Tam reikia laimėti politiniame Vakarų fronte. O tai ir yra vienas svarbiausių geopolitinių Lietuvos uždavinių. Lietuva turi rūpintis ne tik savo dvišale parama Ukrainai, bet ir kaip suburti panašiai mąstančių ir panašiai remiančių Ukrainą (1% nuo BVP) koaliciją (Baltijos šalys, Lenkija, Skandinavija, Didžioji Britanija) ir tada imtis įtikinėti kitus Vakaruose sekti mūsų pavyzdžiu.

Dar ir dar kartą galiu pakartoti tai, ką jau ne vieną kartą sakiau: Lietuvai šiandien yra svarbu rūpintis ir kovoti Vakarų fronte, kad Rusija pralaimėtų ties Chersonu ir Charkovu, o ne tik susitaikius su “apkasų karo” dabartine situacija Ukrainoje, jau dabar galvoti vien apie tai, kaip ginsime Vilnių, kai Putinas po pergalės Ukrainoje ateis ir pas mus.

Rusija pralaimės Ukrainoje, jeigu mes laimėsime Vakaruose. Tai ir yra mūsų gynybos bei saugumo strategijos “alfa” ir “omega”.

Tam reikia, kad susireikšminę veikėjai nebegulinėtų ant “nusiraminimo sofutės” ir nebesirūpintų tik krepšiniu, bet ir “dirbtų bei kovotų” (ne vien tik “pasisakytų”) Vadovų Tarybose Briuselyje ir Vašingtone bei kituose Vakarų forpostuose. Apie tokias “nusiraminti” kviečiančiųjų kovas Vakarų fronte ir koalicijų būrimus vardan mūsų pergalių tame fronte iki šiol neteko nieko girdėti.

Apie laukinčias vis naujas kovas Vakarų fronte ir būsimas Ukrainos pergales kalbėsimės mūsų sukurtos U4U (“United for Ukraine”) koalicijos organizuojamoje aukšto lygmens konferencijoje jau ateinantį antradienį, lapkričio 28 d. Į U4U koaliciją pirmąją karo dieną pradėjome burtis tam, kad laimėtume kovas Vakarų fronte. Nes tik tada galutinai laimės ir Ukraina.