2025.01.01

Rasa Juknevičienė. Apie Sakartvelą ir ne tik

Sakartvelas sukilo prieš antieuropietišką Bidzinos Ivanišvilio režimą.

Tai, kas vyksta dabar Sakartvele, nėra tik kažkur Europos pakrašty vykstantis vietinio pobūdžio santykių aiškinimasis. Tai yra vienas iš to paties šimtmečius besitęsiančio Rusijos imperinio veikimo ir Vladimiro Putino hibridinio karo prieš demokratijas epizodų.
Tam, kad suprastume įvykių esmę, verta susidėlioti visą pastarųjų dešimtmečių paveikslą.

Istorija trumpai

Sakarvelo Prezidentė Salomė Zurabišvili spalį įvykusius parlamento rinkimus pavadino Kremliaus specialiąja operacija. Ir tai yra daugiau negu rinkimų rezultatų klastojimas, kuriuo užsiima visos autokratijos. Jau vien V. Putino atėjimas į valdžią Rusijoje buvo specialioji operacija, panaudojant imperinę Čečėnijos kortą. Tuo metu pasaulis buvo vis dar apžavėtas SSRS sugriuvimo, todėl naikintuvų sugriautas Groznas, tūkstančiai nužudytų pačios Rusijos piliečių Ičkerijos Respublikoje nesugraudino demokratinio pasaulio. Kremliaus specialiosios operacijos prieš kaimynines valstybes suintensyvėjo maždaug nuo 2007 m., po V. Putino kalbos Miunchene. Tuo metu Rusijos Federacijos Prezidentas jau buvo susitvarkęs reikalus šalies viduje, kur perėmė į savo rankas politinę sistemą, visus žaliavų resursus, pagrindines televizijas. Kalba Miunchene iš esmės reiškė tai, kas netrukus ir prasidėjo – buvusių imperijos žemių Europoje susigrąžinimą. Sakartvelas tapo pirmąja karinės agresijos auka iš karto po NATO viršūnių susitikimo Bukarešte, kai trys NATO narės blokavo narystės veiksmų planą (MAP) Ukrainai ir Sakartvelui. Tai buvo ženklas Kremliui imti, kiek pajėgia. Po dalies Sakartvelo žemių aneksijos sekė operacija su Viktoru Janukovyčiumi Ukrainoje. 2010 m. su didele Kremliaus pagalba (prisiminkime kad ir Prezidento Viktoro Juščenkos nuodijimą) Kremliaus statytinis laimėjo Prezidento rinkimus. Iš karto sekė V. Janukovyčiaus vizitas į Briuselį, kur jis atsisakė Ukrainos narystės NATO, pratęsė dar 45 metams besibaigiančias sutartis su Rusija dėl karinių bazių Kryme, įkalino buvusią premjerę Juliją Tymošenko, gynybos ministrais skyrė Rusijos pilietybę turėjusius V. Putinui palankius ministrus, panaikino šauktinių tarnybą ir padarė daug kitų Kremliui reikalingų Ukrainos pajungimo Rusijai darbų. Panašūs procesai vyko Moldovoje, kur V. Putino draugai korumpavo šalį taip, kad Moldovai buvo stabdoma Europos Sąjungos (ES) parama. Beje, panašios operacijos vyko ir mano šalyje Lietuvoje. Ryškiausia ir sėkmingiausia Kremliaus specialiąja operacija pavadinčiau 2012 metų referendumą dėl Visagino atominės elektrinės. Deja, bet operatyviniai saugumo institucijų duomenys apie šią operaciją nugulė slaptuose stalčiuose, neįvertinti liko ir tie, kurie joje dalyvavo iš Lietuvos pusės. Sakartvelas iš visų Kremliaus bandymų pajungti valstybes savo valiai ir įtakon iki šios kartvelų revoliucijos buvo pati sėkmingiausia operacija.

Manipuliacijos tautų jausmais

Milijardus iš Rusijos parsivežęs Bidzina (beje, Rusijoje vadinęsis Borisu) Ivanišvilis savo juodą darbą pradėjo 2012 m. Pirmiausia jis sukūrė partiją romantišku pavadinimu „Sakartvelo svajonė“, kas, beje, labai primena tą pačią Kremliaus tipo romantiką Lietuvoje su antisemitinio lyderio vedama „Nemuno aušra“. Tada pamažu, žingsnis po žingsnio, oligarchas Bidzina perėmė į savo rankas visas valstybės institucijas: nacionalinį transliuotoją, teisėsaugą, jėgos struktūras. V. Putino klonas, tik mažesnis. Jo partijos viešas kalbėjimas iki pat pastarųjų rinkimų buvo už narystę ES. Kodėl? Todėl, kad apie 80 proc. kartvelų pasisako už šalies euroatlantinę integraciją. Bidzinos partija sąmoningai manipuliavo europinėmis žmonių nuotaikomis, nors šalį vedė priešingu keliu.

Sėkmė agresoriui – negarantuota

Kitur V. Putino specialiosios operacijos nebuvo tokios sėkmingos. Ukrainoje Kremliui nepavyko išlaikyti savo statytinio V. Janukovyčiaus, atsipeikėjo Moldova, atsilaikė, nors ir sunkiai, Rumunija, vis dar laikosi Baltijos šalys, nors Lietuvoje skylių irgi atrado. Ryškiausias Kremliaus pralaimėjimas tik ką įvyko Sirijoje. Duok, Dieve, kad Sirija būtų gera pamoka kai kurių Afrikos šalių vadukams, užmezgusiems korupcinius ryšius su Rusija. Sakartvelas yra svarbi bendro Rusijos karo prieš Europą paveikslo dalis. Svarbiausia kova, aišku, vyksta Ukrainos žemėje. Tačiau karas prieš demokratijas be artilerijos šūvių ne mažiau svarbus. Jis vyksta nuodijant žmonių protus ir kaitinant emocijas per rinkimus. Jis jau vyksta Baltijos jūros dugne, vykdant sabotažo aktus prieš kritinę infrastruktūrą, vyksta, organizuojant migrantų bangas ir teroristines atakas.

Europa privalo veikti

Tačiau išsiaiškinus esmę, reikia nuspręsti: ką darom? Pasirinkimų ne tiek daug – ryžtis nugalėti arba susitaikyti su agresyvios imperijos egzistavimu. Antrasis variantas neišvengiamai atves prie didelės bėdos. Štai todėl, kad turim tik vieną pasirinkimą, jei norime likti sąžiningi prieš istoriją ir nekartoti 1938 metų Chamberlaino lemtingos klaidos Miunchene, turime padėti kartvelams apsiginti nuo Rusijos imperijos. JAV, paskelbdama itin griežto pobūdžio sankcijas B. Ivanišviliui, pripažindama jį kaip Rusijos politikos įrankį Sakartvele, padarė labai svarbų įžanginį darbą. Dabar atėjo metas ES. V. Putinas siekia susigriebti kiek galima daugiau Juodosios jūros kontrolės. Gruzija jiems – aukso gabalas. Kartvelai to nenori. Tad kodėl ES tokia neryžtinga? Juk akivaizdu, kad kartvelų tautos ir ES interesai sutampa – Europos žemynas turi būti kiek galima stipriau suvienytas į demokratijų šeimą. Taip, Europos Komisija neturi įgaliojimų savarankiškai užsienio politikai, tai valstybių narių kompetencija. Štai čia ir prasideda V. Putino skaičiavimai, kodėl jam vertėjo pradėti karus. Jis yra įsitikinęs, kad demokratijos nesugeba atlaikyti tokio masto karo. Viktoras Orbanas, Robertas Fico, rinkimai Vokietijoje, po to – Prancūzijoje. Susidaro įspūdis, kad viskas – demokratinių procedūrų paralyžiuje. Tačiau yra galimybė lyderystės imtis tiems, kas gerai suvokia paralyžiaus pasekmes. Tai Šiaurės ir Baltijos šalys, prasideda Lenkijos pirmininkavimas Europos Tarybai. Europos Parlamentas savo svarbią funkciją, nubrėždamas pagrindines ES politikos kryptis dėl Sakartvelo valdžios, padarė dar lapkričio 28 dieną, priimdamas istorinę rezoliuciją, kuria dabar remiasi kai kurių valstybių narių politikai.

Lietuvių vaidmuo – ne paskutinėje vietoje

Džiaugiuosi, kad kaip pagrindinė Europos Parlamento pranešėja Sakartvelo klausimais, prisidėjau prie jos parengimo. Beje, kitos pagrindinės frakcijos deryboms dėl šios rezoliucijos teksto buvo paskyrusios Baltijos šalių atstovus. Tad mūsų svoris Rytų Europos partnerystės klausimais yra itin reikšmingas. Mano inicijuotas ir mano puikios padėjėjų komandos organizuotas 7 Europos parlamentarų vizitas į Tbilisį prieš dvi savaites buvo svarbus ženklas kovojantiems kartvelams. Būtent po jo pavyko suvienyti jėgas dėl Prezidentės Salomės Zurabišvili pakvietimo kalbėti plenariniame posėdyje Strasbūre. Dabar estafetę vizitu Tbilisyje perėmė vėl lietuvis: į Vienybės kelią kartu su kartvelais stojo Dainius Žalimas iš „Renew“ frakcijos kartu su mano kolega iš EPP lenku Michału Wawrykiewicziumi. Tai be galo svarbu! Turim tęsti. Kartu su Žygimantu Pavilioniu subūrėme transatlantinę „Georgia friends“ („Gruzijos draugų“) grupę, kurioje dalijamės informacija, idėjomis, kaip pagelbėti kartvelams jų kovoje prieš Kremlių, prieš šliaužiantį valstybės užvaldymą iš vidaus ir už europietišką – ne Bidzinos – svajonę. Dabar eilė ne tik savo žodį tarti, bet ir veiksmais lyderystę parodyti vykdomosios valdžios atstovams. Lietuvos – pirmiausia.

2024.12.18

R. Juknevičienė: „Rusijos melo mašiną būtina stabdyti“

Vakar Europos Parlamento plenariniame posėdyje vyko debatai „Dėl Rusijos dezinformacijos ir istorijos naudojimo siekiant pateisinti agresiją kare prieš Ukrainą“. Debatai įtraukti į plenarinio posėdžio darbotvarkę rengiant to paties pavadinimo rezoliuciją, kurios iniciatorė yra EP narė R. Juknevičienė.
Politikė pabrėžė, jog tai – ne pirmas kartas, kai Rusijos režimas istoriją ir melą pasitelkia kaip įrankį niekingiems tikslams pasiekti.
„Gimiau Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje. Tai buvo brutalaus melo laikotarpis, kai Laisvės kovotojai buvo vadinami banditais, o į Sibirą ištremtos šeimos – spekuliantais ir prostitutėmis“, – sakė R. Juknevičienė.
Ji pažymėjo, kad šiandieninė Rusija istoriją naudoja kaip ginklą ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš visą demokratinį pasaulį.
EP narė apgailestavo, jog dabartinę situaciją sukūrė neįvertinti komunistų nusikaltimai, todėl reikia padaryti viską, kad Rusijos karo agresijos nusikaltimai Ukrainoje būtų įvertinti specialiame Tribunole. Tai būtų ir komunistų padarytų nusikaltimų atitinkamas įvertinimas.
„Ribentropo Molotovo paktas, kuris yra didžiausia 20 a. Europos nelaimė, atgyja dabartinio Kremliaus agresyvioje politikoje. Putinas siekia sugrąžinti pasidalijimą įtakos sferomis, neatsižvelgiant į tautų valią“, – plenarinio posėdžio metu kalbėjo R. Juknevičienė
Pasak EP narės, turime pasipriešinti bet kokiems bandymams kurti „išskirtinių interesų zonas“, kurios kenkia nepriklausomų šalių suverenitetui ir sienoms. Tokie veiksmai prieštarauja tarptautinei teisei. Kiekviena tauta turi teisę pasirinkti savo saugumo priemones, įskaitant partnerystę gynybos srityje, ir imtis priemonių savo žmonių gerovei apsaugoti.
„Aiškiai pasakykime: jokia priežastis – politinė, ekonominė ar karinė – negali pateisinti agresijos veiksmų“, – teigė parlamentarė.
Planuojama, kad dėl Rezoliucijos bus balsuojama Europos Parlamento plenariniame posėdyje sausį.

2024.12.17

EP narė Rasa Juknevičienė ragina ES vadovus nedelsiant vykti oficialaus vizito į Sakartvelą

Europos Parlamento narė, nuolatinė EP pranešėja Sakartvelo klausimu Rasa Juknevičienė šiandien plenarinėje sesijoje Strasbūre kalbėdama dėl situacijos šalyje dalijosi įžvalgomis po oficialaus EP narių vizito ir susitikimų su šalies žmonėmis praėjusią savaitę. Ji pabrėžė, kad protestuotojai buvo kupi vilčių, kad demokratija šalyje nugalės.
„Kai praėjusią savaitę buvau Tbilisyje, mačiau pilnus vilties žmones su ES vėliavomis. Jie vėliavas kelia ne tik sostinėje, bet ir visoje šalyje, – sakė EP narė. 12 metų Rusijos oligarcho Bidzinos Ivanišvili rankomis buvo siekiama užvaldyti Sakartvelo institucijas ir žmonių protus“.
Pasak parlamentarės, Sakartvelas tampa vadovėliniu pavyzdžiu, kaip Rusijos įtaka gali paversti demokratinę sistemą autoritariniu režimu be jokio šūvio.
„Sakartvelas yra kandidatė į ES. Todėl ES institucijos negali likti nuošaly, – teigė EP nuolatinė pranešėja Sakartvelo klausimu R. Juknevičienė.
Pasak jos, „Europos liaudies partijos pozicija yra aiški: Parlamento rinkimai buvo pavogti. Nėra kito kelio, kaip padėti Sakartvelui, tik nauji rinkimai. Prezidentė Salomė Zurabišvili yra vienintelė žmonių teisėtai išrinkta prezidentė tol, kol bus surengti nauji rinkimai“.
„Kremliaus draugai blokuoja ES sankcijas. Todėl raginame valstybes nares įgyvendinti sankcijas asmenims, atsakingiems už suklastotus rinkimus ir smurtą prieš taikius protestuotojus, – teigė R. Juknevičienė ir pabrėžė: – Primygtinai kviečiame valstybių narių vadovus, ministrus nedelsti ir vykti į Tbilisi su europietiško Sakartvelo misija.
Pasisakymą R. Juknevičienė baigė paraginimu Europos Komisijai: „Raginu Europos Komisiją imtis iniciatyvos ir neleisti V. Putinui bei jo įgaliotiniams laimėti mūšio prieš laisvę ir demokratiją Europos žemyne. Tai ta pati kova už tikrą taiką ir laisvę, dėl kurios kaunasi ukrainiečiai.
Sakartvele – 500 sulaikytų, šimtai sumuštų, ypač daug žurnalistų. Nepaisant to, į demonstracijas ateina vis daugiau žmonių.
Rytoj Sakartvelo Prezidentė S. Zurabišvili dalyvaus rytiniame Parlamento posėdyje.

2024.12.13

EP nariai: „ES nedelsiant turi reaguoti į situaciją Sakartvele. Tik nauji rinkimai gali išspręsti susidariusią politinę krizę šalyje”

Ką tik grįžusi iš misijos Sakartvele, Europos Parlamento narių delegacija iš įvairioms politinėms grupėms priklausančių narių, suburta EP nuolatinės pranešėjos Sakartvelo klausimu Rasos Juknevičienės, kreipėsi į Europos Komisijos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams Kaja Kallas ir už plėtrą atsakingą komisarę Martą Kos, reikalaudami nepripažinti neseniai vykusių parlamento rinkimų ir surengti naujus rinkimus, kuriuos stebėtų nepriklausomi tarptautiniai stebėtojai.
Pasak EP narių, naujasis parlamentas buvo inauguruotas pažeidžiant demokratinių rinkimų taisykles ir procedūras. Tokiomis aplinkybėmis nauji prezidento rinkimai taip pat neįmanomi.
„Sakartvelas atsidūrė kritinėje kryžkelėje. Šalies demokratinė ateitis yra pavojuje. Konstitucinis įsipareigojimas siekti euroatlantinės integracijos buvo sutryptas valdančiosios „Gruzijos svajonės“ partijos. Daugumos kartvelų remiami europiniai siekiai buvo išduoti“, – teigiama dokumente ir pabrėžiama, kad represijos prieš taikius gyventojus ir žurnalistus pasiekė aukščiausią laipsnį.
„Reikalaujame nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus politinius kalinius, įskaitant visus sulaikytus protestuotojus, ir nutraukti nepriklausomos žiniasklaidos, demokratinių politinių partijų ir jų lyderių persekiojimą“, – teigiama dokumente.
Parlamentas remia Sakartvelo žmones ir jų euroatlantinius siekius.
Dokumente raginamos ES institucijos nedelsiant imtis veiksmų įvedant sankcijas valdančiosios daugumos atstovams, atsakingiems už demokratijos krizės pasekmes šalyje ir žiaurias represijas prieš žmones.
Primename, kad EP nariai vyko į misiją Tbilisyje, norėdami išreikšti savo paramą Sakartvelo žmonėms, kurie šiuo metu kovoja už proeuropietišką savo šalies ateitį.
Delegacijos nariai susitiko su prezidente Salome Zurabišvili, opozicinėmis partijomis, pilietinės visuomenės atstovais ir nepriklausoma žiniasklaida. Ėjo į gatves susitikti su protestuotojais.
„Atvykome į Sakartvelą parodyti moralinę ir politinę paramą prezidentei S. Zurabišvili, demokratinei opozicijai ir Sakarvelo žmonėms. Jų kova yra tikra, ji yra už ateitį“, – sakė R. Juknevičienė.
Sakartvele protestų banga auga. Šalies gyventojai užtvindė gatves miestuose, miesteliuose ir kaimuose, parodydami, kad visuomenė nepalaiko valdančios daugumos, suklastojusios rinkimų rezultatus ir neteisėtai užėmusios valdžią.

2024.12.12

EP narių delegacija, vadovaujama Rasos Juknevičienės, vyksta į Tbilisį

Europos Parlamento narių delegacija, vadovaujama Parlamento nuolatinės pranešėjos Sakarvelo klausimais Rasos Juknevičienės, vyksta į Tbilisį. Delegaciją sudaro EP nariai, atstovaujantys įvairioms politinėms grupėms.
Parlamentarai susitiks su Prezidente Salome Zurabišvili, opozicijos, pilietinių organizacijų atstovais, žiniasklaida.
R. Juknevičienė aplankys sužeistuosius protestų metu, susitks su lietuvių bendruomenės nariais. Ji taip pat planuoja susitikti su protestuotojais Rustaveli aišktėje.
„Didžiuojuosi Sakarvelo žmonėmis, kurie supranta, kad jų šalies ateitis yra pačių rankose. Kartvelai renkasi europietišką šalies kelią, grįstą demokratija, o ne prievarta. Jie žino, kad kovoja už šalies ateitį ir tai nebijodami išreiškia viešais protestais. Taikių protestuotojų ir politinių oponentų areštai yra dalis autoritarinių priemonių, kuriomis dabar naudojasi prorusiškos valdančiosios „Sakarvelo svajonės“ vadovybė. Smurtas prieš savus žmones nepateisinamas“, – pabrėžia Rasa Juknevičienė.

2024.12.03

EP nariai ragina įvesti sankcijų paketą Sakartvele valdžią užgrobusiems ir protestus žiauriai malšinantiems asmenims

Europos Parlamento nariai (40) iš visų pagrindinių frakcijų kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoją, vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumui Kają Kallas, ragindami inicijuoti sankcijų paketo įvedimą Sakartvelo politiniams veikėjams ir institucijų atstovams, atsakingiems už valdžios užgrobimą bei žiaurius išpuolius prieš Sakartvelo protestuotojus.
Laiške, kurio iniciatorė yra EP narė ir nuolatinė EP pranešėja Sakartvelo klausimu Rasa Juknevičienė, EK raginama inicijuoti sankcijų įvedimą šalies valdžios institucijoms dėl situacijos, kai dabartinė Sakartvelo valdančioji partija „Gruzijos svajonė“ užgrobė valdžią po suklastotų Parlamento rinkimų ir žiauriai slopina pilietinės visuomenės protestus.
Kreipimesi primenama lapkričio 28 d. rezoliucija Dėl Sakartvele gilėjančios demokratijos krizės po neseniai įvykusių parlamento rinkimų ir įtariamo rinkimų klastojimo. Dokumente aiškiai raginama taikyti asmenines sankcijas Gruzijos pareigūnams ir politiniams lyderiams, atsakingiems už demokratijos naikinimą, rinkimų įstatymų, administracinius pažeidimus ir piktnaudžiavimą valdžia.
Tarp tokių asmenų minimi Ministras Pirmininkas Irakli Kobakhidze, Tbilisio meras ir valdančiosios partijos „Gruzijos svajonė“ generalinis sekretorius Kakha Kaladze, Sakartvelo parlamento pirmininkas Shalva Papuashvili ir partijos „Gruzijos svajonė“ pirmininkas Irakli Garibashvili. Taip pat raginama išplėsti šias sankcijas teisėjams, priimantiems nuosprendžius dėl politinių motyvų.
Valstybės narės taip pat raginamos nedelsiant taikyti asmenines sankcijas valdančiosios partijos „Gruzijos svajonė“ lyderiui oligarchui Bidzinai Ivanishvili ir įšaldyti visą jo turtą ES. Jis yra atsakingas už kritinę situaciją Sakartvele ir pastangas atkurti Rusijos įtaką šaliai.
EP narė R. Juknevičienė pabrėžia, kad ES turi nedelsiant imtis veiksmų, kad šie EP rezoliucijoje įtvirtinti ir EP narių išsakyti raginimai būtų įgyvendinti, nes Sakartvelas valdančiųjų ir toliau sparčiai stumiamas autoritarinės valstybės keliu.

2024.12.02

Prašoma nedelsiant uždrausti sovietinės simbolikos naudojimą ir komunizmo liaupsinimą Europos Parlamente

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė kartu su kolegomis Andrey Kovatchev ir Miriam Lexmann kreipėsi į Parlamento Pirmininkę ir vadovybę atkreipdami dėmesį, kad Parlamente Briuselyje pasirodė skelbimai, reklamuojantys europarlamentarų iš Graikijos organizuojamą renginį: „Europos komunistų susitikimas: ES imperialistiniai karai, kapitalistinis išnaudojimas, antikomunizmas ir Lenino darbas „Dėl Jungtinių Europos Valstijų šūkio“).
Renginyje kviečiama diskutuoti apie ES imperinius karus, kapitalistinį išnaudojimą ir Lenino veiklą. Susirinkimo reklamoje – didžiulė Lenino nuotrauka bei komunizmo simboliai: raudoni kūjis ir pjautuvas Europos fone.
„Kartu su kolegomis iš Slovakijos ir Bulgarijos kreipėmės į EP vadovybę, reikalaudami, kad demokratiškame parlamente nebūtų leista demonstruoti totalitarizmo simbolių. Priminėme apie milijonus žmonių palietusius sovietų ir kitų komunistinių režimų nusikaltimus bei 2019 m. Parlamento priimtą rezoliuciją, aiškiai smerkiančią totalitarizmų – ir nacizmo, ir komunizmo – simboliką“, – sako EP narė, parlamentinės Istorinės atminties grupės vicepirmininkė R. Juknevičienė.
Kreipimesi į parlamento vadovybę pažymima, kad šį mėnesį daugelis ES šalių mini 35-erius laisvės metus po 40 metų trukusio komunistinio totalitarizmo. Keturiasdešimt metų mūsų žemynas buvo padalintas, ekonomika žlugdoma, o milijonai žmonių žuvo arba patyrė priespaudą dėl komunizmo ir sovietų okupacijos. Po dvigubų nacizmo ir komunizmo traumų daugelyje Europos šalių komunistinės ir nacistinės ideologijos yra uždraustos įstatymu.
„Nors milijonų europiečių kančios komunizmo laikais mums primena apie būtinybę gerbti pagrindines žmogaus teises, įskaitant žodžio laisvę ir susirinkimų laisvę, šis įvykis yra pasityčiojimas iš engiamųjų, mūsų sunkiai iškovotų laisvių ir vertybių, kurių pagrindu buvo sukurta ES. Be to, norėtųsi priminti EP 2019 m. rezoliuciją dėl Europos atminties, kurioje smerkiamas bet koks totalitarinių ideologijų pasireiškimas ir propagavimas“, – rašoma kreipimesi ir raginama nedelsiant imtis veiksmų, kad Europos demokratijos namai nebūtų vieta tokiems renginiams.
Renginio organizatoriai – EP nariai Kostas Papadakis ir Lefteris Nikolou-Alavanos, priklausantys Graikijos komunistų partijai. Renginio pranešėjas – Graikijos komunistų partijos generalinis sekretorius Dimitris Koutsoumbas.

2024.11.28

Europos Parlamento rezoliucija raginama Sakartvele surengti naujus Parlamento rinkimus

Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją Dėl Sakartvele gilėjančios demokratijos krizės po neseniai įvykusių parlamento rinkimų ir įtariamo rinkimų klastojimo (444 balsavo už, 72 – prieš, 82 susilaikė).
Pasak EP nuolatinės pranešėjos Sakartvelo klausimu ir vienos iš rezoliucijos rengėjų Rasos Juknevičienės, dėl užfiksuotų rimtų Parlamento rinkimų pažeidimų gausos ir masto, šių rinkimų rezultatai negali būti pripažinti. Dokumente raginama surengti naujus rinkimus, kurie vyktų lygiomis sąlygomis, laisvoje aplinkoje, ir būtų prižiūrimi tarptautinių stebėtojų.
Į rezoliuciją derybų metu įtraukta nuostata dėl sankcijų ne tik valdančiosios partijos lyderiui Bidzinai Ivanišviliui, bet ir Ministrui Pirmininkui Irakli Kobakhidze, Tbilisio merui ir „Gruzijos svajonės“ vykdomajam direktoriui Kakha Kaladze, Parlamento Pirmininkui Shalva Papuashvili bei „Gruzijos svajonės“ pirmininkui Irakli Garibashvili, – tiems pareigūnams ir politiniams lyderiams, kurie yra atsakingi už rinkimų pažeidimus ir piktnaudžiavimą administraciniais resursais.
Dokumente pabrėžiama, kad vizų režimo liberalizavimo sustabdymas turėtų būti svarstomas tik po to, kai asmeninės sankcijos bus pritaikytos valdančiosios partijos vadovybei. Raginama nedelsiant sustabdyti diplomatinių ir tarnybinių pasų turėtojų ir visų asmenų, susijusių su rinkimų pažeidimais, bevizį režimą.
2024 m. spalio 26 d. vykusiuose Sakartvelo Parlamento rinkimuose tarptautiniai stebėtojai užfiksavo daugiau nei 120 000 balsavimo slaptumo pažeidimo atvejų, daugiau nei 15 000 apgaulingos tapatybės nustatymo atvejų, atliekant rinkėjų sąrašų analizę – maždaug 50 000 galimų tapatybės vagysčių atvejų. 82 % rinkimų komisijos narių siejo tiesioginiai ryšiai su valdančiąja partija. Daugiau nei 2500 objektyvių stebėtojų buvo trukdoma dirbti balsavimo apylinkėse, o neteisėtas vaizdo stebėjimas vykdytas 60 proc. balsavimo apylinkių, tiesiogiai pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvenciją.
Parlamentas Rezoliucija griežtai smerkia daugybę rimtų rinkimų pažeidimų ir pritaria raginimui atlikti nepriklausomą tarptautinį ir skaidrų tyrimą dėl manipuliavimo rinkimais, rinkėjų bauginimo ir sisteminių pažeidimų, apie kuriuos pranešta priešrinkiminiu laikotarpiu ir rinkimų dieną.
Dokumentu Sakartvelo valdžios institucijos raginamos paviešinti balsavimo protokolus, kad rinkėjai galėtų juos patikrinti. Reiškiamas susirūpinimą dėl to, kad šalies prokuratūra paėmė rinkėjų tikrinimo priemones ir rinkimų dokumentus, nors šiuo laikotarpiu ypač svarbu išsaugoti visus su rinkimais susijusius dokumentus, nes juose gali būti esminių bet kokių pažeidimų įrodymų.
Sakartvelas nėra pirmoji posovietinė šalis, kuri patyrė „valstybės užgrobimą“. Tai atsitiko Ukrainoje valdant V. Janukovyčiui, Moldovoje valdant V. Plachotniukui, Slovakijoje valdant V. Mečiarui. Panašiai vyksta Baltarusijoje valdant A. Lukašenkai arba Rusijoje valdant V. Putinui.
„Tokių „pagrobtų valstybių“ ateities trajektorija turi tik du kelius: arba jos pagaliau išsivaduoja iš tokio „pagrobimo“ savo piliečių valia, arba transformuojasi į autoritarinį režimą, kaip Baltarusijoje“, – pabrėžia R. Juknevičienė.
Per rinkimų kampaniją valdančioji partija „Gruzinų svajonė“ išnaudojo Sakartvelo visuomenės karo baimę kartodama, kad ji yra „taikos partija“, teigdama, kad opozicija, remiama Vakarų, tariamai temps šalį į karą su Rusija. Opozicijai bandytas suteikti „Pasaulinio karo partijos“ pavadinimas. Tuo tarpu Rusijos lyderiai ir jos propagandistai atvirai rėmė „Gruzijos svajonę“ ir prieš rinkimus, ir po jų.
Pasak parlamentarės, tolesnę valstybės gyvavimo kryptį gali nulemti tik pačios šalies pilietinė visuomenė. Visuomenė nulėmė valstybės kryptį Ukrainos Maidano revoliucijoje prieš V. Janukovyčių 2014 m.; Moldovos „rinkimų revoliucijoje“ su Maja Sandu priešakyje 2014 m. ir Slovakijos „išsilaisvinimo“ metu 1998 m. Įvairios sankcijos prieš nedemokratinį režimą atlieka tik antraeilį, ne pagrindinį vaidmenį.
EP narė pabrėžia, kad Sakartvelo žmonės palaiko proeuropietišką šalies kelią, bet jis visiškai nesuderinamas su prorusiška ir autoritariška dabartinės valdžios trajektorija.
„Pamokos turi būti išmoktos, todėl šalies opozicija ir pilietinė visuomenė turi nedelsdami padaryti esmines ir skausmingas išvadas apie savo klaidas, susiskaldymą ir prisiimti visišką atsakomybę dėl Sakartvelo ateities, – pabrėžė EP narė R. Juknevičienė. – ES plėtros į Rytus procesas sparčiai juda į priekį. Jis gali būti sėkmingai užbaigtas iki 2030 m. Tačiau valdančiosios partijos „Gruzijos svajonė“ valdomas Sakartvelas gali nebūti pakviestas prisijungti prie šios plėtros ir šalis ilgam gali prarasti istorinę galimybę pasukti Europos sėkmės keliu. Deja, bet euroatlantinė integracija yra nesuderinama su dabartinės valdžios veiksmais ir neįmanoma be naujų rinkimų.”
Rezoliucijoje įvertintos Sakartvelo Prezidentės Salomėjos Zourabišvili pastangos nukreipti šalį atgal demokratinio ir europinio vystymosi keliu.
ES šalims siūloma sustabdyti visus formalius ES lygmens ryšius su esama vyriausybe ir parlamentu.
Rezoliucijoje pritariama Komisijos 2024 m. plėtros pakete pateiktam vertinimui, kad Sakartvelo stojimo į ES procesas yra sustabdytas neribotam laikui dėl šalies vyriausybės inicijuoto demokratinio nuosmukio.
ES institucijos Taryba, Komisija, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) raginami iš naujo peržiūrėti ES politiką dėl Sakartvelo.
Smerkiamas Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vizitas Sakartvele, tai vertinant kaip ES pozicijų pažeidimą ir dar vieną bandymą pakenkti ES bendrai užsienio ir saugumo politikai.
Griežtai smerkiamas sistemingas Rusijos kišimasis į demokratinius procesus Sakartvele, įskaitant piliečių bauginimą, balsų pirkimą ir dezinformaciją, „Pasaulinio karo partijos“ sąmokslą. Dokumente konstatuojama, kad priešrinkiminiu laikotarpiu būta daug dezinformacinių pasakojimų, kuriuos skleidė ir sustiprino valdančiųjų partijų pareigūnai ir su vyriausybe susijusi žiniasklaida. Raginama stiprinti šalies visuomenės atsparumą Rusijos dezinformacijai ir propagandai.
Rezoliucija pridedama
https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/RC-10-2024-0179_EN.html

2024.11.27

R. Juknevičienė: „Geriausias būdas apsaugoti kritinę infrastruktūrą ir sustabdyti Putino hibridinį karą – padėti Ukrainai laimėti karą“

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė šiandien plenariniame posėdyje Strasbūre kalbėdama apie ypatingos svarbos infrastruktūros pažeidžiamumą ir hibridinės grėsmės Baltijos jūroje pabrėžė, kad geriausias būdas apsaugoti kritinę infrastruktūrą ir sustabdyti Putino hibridinį karą ne tik Baltijos regione – padėti Ukrainai laimėti karą.
„Ir mes tai darome. Per mažai, bet darome. Putinas mano, kad demokratijos iš principo nemoka apsiginti, todėl jis peržengia tiek raudonų linijų, kiek jam leidžiama, – sakė R. Juknevičienė. – Putinas prarado įtaką Baltijos jūroje Švedijai ir Suomijai tapus NATO, todėl bando keršyti. Tačiau negalime to leisti. Turime įrodyti, kad demokratijos moka gintis“.
Pasak EP narės, ES turi visas galimybes apsaugoti save ir Baltijos jūrą paversti saugiausiu regionu Europoje. Tam reikia valios ir sprendimų, kurie yra pateikti Sauli Niinistö raporte apie Europos civilinio ir karinio pasirengimo stiprinimą.
Parlamentarė naudodamasi proga iš parlamento tribūnos pasveikino ir naujos sudėties Europos Komisiją bei išreiškė viltį, kad ji imsis ryžtingų sprendimų Europos saugumo srityje.

2024.11.22

EP nariai: „Šiandien situacija Ukrainos fronte Putinui leidžia galvoti, kad Vakarai yra silpni“

Savaitės įvykius Europos Parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius apžvelgė visiškai baigiantis A. Kubiliaus, kaip Europos Parlamento nario, įgaliojimams. Todėl ir kalbėta daugiausia apie naujus iššūkius dirbant Europos Komisijos Komisaru gynybai ir kosmosui.
Įrašą žiūrėkite: https://youtu.be/zV1FZTEQJzs
Trečiadienį vėlai vakare Europos Parlamento politinės grupės pagaliau sutarė dėl balsavimo už galutinį komisijos sąrašą. Nė vieno pasiūlyto komisaro kandidatūra neatmesta, nors įtampa kilo dėl Ispanijos ir Italijos pasiūlytų kandidatų. Kitą savaitę Strasbūre bus balsuojama už visą sąrašą.
„Taip susiklostė, kad aš ir Kaja Kallas, abu iš Baltijos valstybių, tampame atsakingi už saugumą ir gynybą, dirbame užsienio politikoje. Aš tai suprantu kaip ženklą, kad Europos lyderiai nori, jog mes savo idėjomis, matymu truputį supurtytume senąją Europą ir išvestume iš sąstingio“, – prieš pradėdamas naują darbą sakė A. Kubilius.
Pasak R. Juknevičienės, EK Pirmininkė Ursula von der Leyen viename savo metinių pranešimų, jau prasidėjus plataus masto karui, yra pripažinusi, kad klydo neklausydami Baltijos valstybių ir Lenkijos parlamentarų. Akivaizdu, kad politika, kurią vykdė Vokietija ir kitos šalys Rusijos atžvilgiu, žlugo.
Komisaras įvardijo pirmąjį darbą su EK komisijos pirmininkės pavaduoja K. Kallas: per pirmą šimtą dienų parengti vadinamą Baltąją knygą apie Europos gynybą. Tai turėtų būti konsoliduota naujų idėjų politinė programa.
A. Kubilius sakė: „Pradedame matyti, kur yra esminiai dalykai, ką mes turime daryti ir ką turėsime pasiekti per artimiausius penkerius metus. Viskas turi prasidėti nuo labai aiškaus grėsmių suvokimo. Tik tada mes galėsime išjudinti Europą, kad ji išeitų iš komforto zonos. Europa turi suvokti, kad grėsmės yra ne tik mums, gyvenantiems Baltijos valstybėse, ar šalia mūsų esantiems suomiams, švedams ar norvegams. Baltoji knyga bus komisijos dokumentas. Ir jį traktuosime kaip tam tikrą instrumentą pradėti diskusijas ir priiminėti sprendimus. Pradėsime nuo grėsmių analizės.“
EP narė R. Juknevičienė priminė, jog U. von der Leyen misijos laiške A. Kubiliui nubrėžė gaires pradėti ruošti ES galimam karui. Labai svarbu pradėti nuo Ukrainos. ES būsimoji gynybinė strategija labai priklauso nuo Ukrainos karo baigties. Nuo to priklausys ir pačios Europos pajėgumas. Labai svarbu pasirūpinti ir finansavimu.
Pasak A. Kubiliaus, EK vadovybė tikisi strategijos, kad būtume pasirengę karinei agresijai. Pirmiausia reikia įvertinti, kokia yra reali grėsmė. Kur šiandien yra Rusija? Rusija visą ekonomiką yra pastačiusi ant karo bėgių. Gaminama produkcija dabartiniam frontui ir kaupiamos atsargos. Ji turi ir sąjungininkų: Iranas, Šiaurės Korėja, Kinija.
Vokietijos Kylio instituto atliktas tyrimas parodė, kad dabar Rusija per šešis mėnesius gali pasigaminti tiek ginklų, kiek visa Vokietijos kariuomenė turi savo atsargose. Jei matuotume Rusijos išlaidas gynybai pagal perkamosios galios paritetą, t. y. kiek už savo išleidžiamus pinigus jie gali pasigaminti tankų, kurių gamyba Rusijoje pigesnė negu Europoje, gauname tokį rezultatą, kad Rusija kitais metais karui gali išleisti daugiau nei visa Europos Sąjunga gynybai kartu sudėjus.
„Klausimas, kaip mums atremti, kaip pasiruošti gynybai ir įrodyti Putinui, kad bet kokie jo tolesni kariniai planai testuoti Europos Sąjungą ar NATO yra beviltiški. Mes turime parodyti, kad nesame silpni remdami Ukrainą. Šiandien situacija Ukrainos fronte Putinui leidžia galvoti, kad Vakarai yra silpni. Ekonomiškai mes esame dešimt kartų stipresni nei Rusija. Sudėjus su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis esame dvidešimt penkis kartus ekonomiškai stipresni. Bet fronte to nesimato. Jeigu Putinui pavyktų pasiekti, kad realiai mūsų parama būtų tiek sumažėjusi, kad Rusija galėtų gerokai pasistūmėti karo frontuose, tada mums kiltų grėsmės, – dėstė Komisaras. – Kitas Rusijos taikinys gali būti kažkas iš ES ar NATO valstybių. Tos grėsmės pagal dabartinius Vokietijos žvalgybos vertinimus gali būti realizuotos iki 2030 metų. Grėsmių dydis ir mastas gali būti dar pavojingesni. Klausimas, ką mes turime padaryti, kad neleistume Putinui laimėti naratyvų kare. Dabar susidaro vaizdas, kad Rusija yra galinga, kad Ukraina niekada nepasieks pergalės, kad reikia susitaikyti, nieko nepadarysi, Rusijos neįveiksi, tai branduolinė valstybė. Tokie argumentai yra visiškai nelogiški. Tokiu atveju turi pasiduoti ir Pietų Korėja, nes Šiaurės Korėja yra branduolinė. Aš jau nekalbu apie šalia Kinijos esančias valstybes. Su tokia logika toli nenueisi. Priešingai, mes turime parodyti, kad turime aiškų planą, su labai aiškiais skaičiais, įsipareigojimais, kokia ginkluotė bus pagaminta Ukrainai už mūsų pinigus, arba mes ją pagaminsime ir pateiksime Ukrainai ne tik praktiniu lygiu, kad Ukraina sustiprėtų, bet ir tam, kad galėtume nusiųsti stiprų signalą Putinui, kad jis nieko nepasieks“.
Į R. Juknevičienės klausimą, kaip pavyks įrodyti visiems komisarams, kad Ukrainos likimas yra ir mūsų strateginė gynimosi kryptis, A. Kubilius atsakė:
„Visi mes norime, kad karas pasibaigtų. Taip pat taikos. Klausimas – kokios taikos ir kaip į tą taiką ateinama? Yra du variantai. Vienas, karo pabaigos scenarijus yra toks, kad Ukraina tiesiog nebegauna Vakarų ir JAV paramos ir priverčiama pasiduoti. Rusija tada stovi dar arčiau Europos. Ir ne tik fiziškai. Rusija daro išvadą, kad esame silpni ir galima mus toliau testuoti. Kinija daro išvadą, kad Vakarai silpni ir galima testuoti Taivaną. Šiaurės Korėja čia pasimoko kariauti ir eina į Pietų Korėją. Turime juodą scenarijų. Kitas variantas siekti karo pabaigos stiprinant savo karinę paramą Ukrainai, stiprinant savo karinį pajėgumą Europoje, parodant Putinui, kad jis nieko nepasieks. Mes turime orientuotis į šitą kelią. Kaip įtikinti visus komisarus? Baltoji knyga ir yra instrumentas realiai tartis koledže (komisijoje). Mums reikia eiti su plačiomis, išsamiomis diskusijomis įtraukiant ir šalis nares, dirbant su NATO“.
Į pašnekovės klausimą, kokioje situacijoje yra ES valstybės narės gynybine prasme, A. Kubilius atsakė skaičiais.
Pasak jo, jei nepadedame Ukrainai, tai grėsmės tik didėja. Ir tada klausimas, kiek pati Europa yra pasiruošusi.
„Šituos klausimus mes aptariame su NATO, nes jie rengia gynybos planus, gebėjimų tikslus. Susidaro visa grandinė: grėsmės, gynybos planas, finansai. Lietuvos karinių simuliacijų pratimai parodė, kad jei Rusija bandytų pulti Lietuvą apie 2028 m., tai tam, kad mes pajėgtume apsiginti bent dešimt dienų ir neleisti rusams mus okupuoti, reikia papildomai investuoti 10 mlrd. eurų, jei mes liekame vieni pasirengimo laikotarpiu ir jei mums iš anksto niekas nesuteikia paramos. Turėtume didinti gynybos išlaidas nuo 3 proc. iki 6 proc. Bet tai yra signalas ir ES šalims, nes jos tikrai nėra geresnėje situacijoje.“
Pasak Komisaro, NATO daro labai aiškius planus, ką turi šalys-narės įsipareigoti gynybos pajėgumo srityje. Visai neseniai Vokietijos žiniasklaidoje buvo skelbiama informacija, kad NATO peržvelgia visus gynybos planus, atsižvelgiant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, ir formuluoja kitiems metams labai aiškias užduotis, kad reikia papildomų 49 brigadų NATO pajėgumo pakete. Bendras reikalingas brigadų skaičius – 130. Viena brigada yra 5 tūkst. karių. Taip pat skelbiama, kad papildomai reikėtų 1,5 tūkst. tankų, kelių tūkstančių šarvuočių. „Leopard“ tankų pagaminama ne daugiau nei 100 per metus. Tai žinant, būtina įvertinti pramonės galimybes. Taigi reikia ilgalaikės perspektyvos.
„ES gali prisidėti prie to, ką sako NATO. Mes galime priimti naujus teisinius reguliavimus. NATO laukia bendro plano, kad galėtų numatyti, kiek jiems reikia laiko išplėtoti gamybai. NATO planuoja beveik dvidešimties metų laikotarpiui. Mes negalime tiek laukti. Šiandien šalys-narės leidžia gynybai tik po 2 proc. ar net mažiau. Mes turime ateiti su aiškia nuostata, kad NATO planus reikia įgyvendinti iki 2028 m. Šitame biudžete pinigų gynybai beveik nėra. Reikės skolintis, kas buvo daroma ir pandemijos metu. Yra baimių dėl grąžinimo, nes dar nesugrąžinti ir pandemijai paskolinti pinigai. Matau vieną kelią: visos šalys turi tartis, kad bus grąžinama iš nacionalinių gynybai skiriamų išlaidų. Grąžinimas būtų išdėliotas keliolikai metų. Būtų galima paraginti bankus. Europos Investicijų bankas visiškai neinvestuoja į gynybą. Yra daug dalykų, kuriuos turėtume daryti vienu metu, – kalbėjo A. Kubilius ir pridūrė: – Pabaigai pakartosiu: arba ruošiamės gintis, arba paliekame tokią būseną, kaip dabar, kaip aš pavadinčiau, pagundą Putinui“.
„The New York Times“ apie A. Kubiliaus paskyrimą parašė, kad turėsime karalių be karalystės.
„Liaudiškai tariant, karalius be kariuomenės. Bet aš galiu būti karaliumi su ginklais. Kiti turi kariuomenes, bet ginklų neturi“, – replikavo Komisaras.