EP nariai: „Šiandien situacija Ukrainos fronte Putinui leidžia galvoti, kad Vakarai yra silpni“

Savaitės įvykius Europos Parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius apžvelgė visiškai baigiantis A. Kubiliaus, kaip Europos Parlamento nario, įgaliojimams. Todėl ir kalbėta daugiausia apie naujus iššūkius dirbant Europos Komisijos Komisaru gynybai ir kosmosui.
Įrašą žiūrėkite: https://youtu.be/zV1FZTEQJzs
Trečiadienį vėlai vakare Europos Parlamento politinės grupės pagaliau sutarė dėl balsavimo už galutinį komisijos sąrašą. Nė vieno pasiūlyto komisaro kandidatūra neatmesta, nors įtampa kilo dėl Ispanijos ir Italijos pasiūlytų kandidatų. Kitą savaitę Strasbūre bus balsuojama už visą sąrašą.
„Taip susiklostė, kad aš ir Kaja Kallas, abu iš Baltijos valstybių, tampame atsakingi už saugumą ir gynybą, dirbame užsienio politikoje. Aš tai suprantu kaip ženklą, kad Europos lyderiai nori, jog mes savo idėjomis, matymu truputį supurtytume senąją Europą ir išvestume iš sąstingio“, – prieš pradėdamas naują darbą sakė A. Kubilius.
Pasak R. Juknevičienės, EK Pirmininkė Ursula von der Leyen viename savo metinių pranešimų, jau prasidėjus plataus masto karui, yra pripažinusi, kad klydo neklausydami Baltijos valstybių ir Lenkijos parlamentarų. Akivaizdu, kad politika, kurią vykdė Vokietija ir kitos šalys Rusijos atžvilgiu, žlugo.
Komisaras įvardijo pirmąjį darbą su EK komisijos pirmininkės pavaduoja K. Kallas: per pirmą šimtą dienų parengti vadinamą Baltąją knygą apie Europos gynybą. Tai turėtų būti konsoliduota naujų idėjų politinė programa.
A. Kubilius sakė: „Pradedame matyti, kur yra esminiai dalykai, ką mes turime daryti ir ką turėsime pasiekti per artimiausius penkerius metus. Viskas turi prasidėti nuo labai aiškaus grėsmių suvokimo. Tik tada mes galėsime išjudinti Europą, kad ji išeitų iš komforto zonos. Europa turi suvokti, kad grėsmės yra ne tik mums, gyvenantiems Baltijos valstybėse, ar šalia mūsų esantiems suomiams, švedams ar norvegams. Baltoji knyga bus komisijos dokumentas. Ir jį traktuosime kaip tam tikrą instrumentą pradėti diskusijas ir priiminėti sprendimus. Pradėsime nuo grėsmių analizės.“
EP narė R. Juknevičienė priminė, jog U. von der Leyen misijos laiške A. Kubiliui nubrėžė gaires pradėti ruošti ES galimam karui. Labai svarbu pradėti nuo Ukrainos. ES būsimoji gynybinė strategija labai priklauso nuo Ukrainos karo baigties. Nuo to priklausys ir pačios Europos pajėgumas. Labai svarbu pasirūpinti ir finansavimu.
Pasak A. Kubiliaus, EK vadovybė tikisi strategijos, kad būtume pasirengę karinei agresijai. Pirmiausia reikia įvertinti, kokia yra reali grėsmė. Kur šiandien yra Rusija? Rusija visą ekonomiką yra pastačiusi ant karo bėgių. Gaminama produkcija dabartiniam frontui ir kaupiamos atsargos. Ji turi ir sąjungininkų: Iranas, Šiaurės Korėja, Kinija.
Vokietijos Kylio instituto atliktas tyrimas parodė, kad dabar Rusija per šešis mėnesius gali pasigaminti tiek ginklų, kiek visa Vokietijos kariuomenė turi savo atsargose. Jei matuotume Rusijos išlaidas gynybai pagal perkamosios galios paritetą, t. y. kiek už savo išleidžiamus pinigus jie gali pasigaminti tankų, kurių gamyba Rusijoje pigesnė negu Europoje, gauname tokį rezultatą, kad Rusija kitais metais karui gali išleisti daugiau nei visa Europos Sąjunga gynybai kartu sudėjus.
„Klausimas, kaip mums atremti, kaip pasiruošti gynybai ir įrodyti Putinui, kad bet kokie jo tolesni kariniai planai testuoti Europos Sąjungą ar NATO yra beviltiški. Mes turime parodyti, kad nesame silpni remdami Ukrainą. Šiandien situacija Ukrainos fronte Putinui leidžia galvoti, kad Vakarai yra silpni. Ekonomiškai mes esame dešimt kartų stipresni nei Rusija. Sudėjus su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis esame dvidešimt penkis kartus ekonomiškai stipresni. Bet fronte to nesimato. Jeigu Putinui pavyktų pasiekti, kad realiai mūsų parama būtų tiek sumažėjusi, kad Rusija galėtų gerokai pasistūmėti karo frontuose, tada mums kiltų grėsmės, – dėstė Komisaras. – Kitas Rusijos taikinys gali būti kažkas iš ES ar NATO valstybių. Tos grėsmės pagal dabartinius Vokietijos žvalgybos vertinimus gali būti realizuotos iki 2030 metų. Grėsmių dydis ir mastas gali būti dar pavojingesni. Klausimas, ką mes turime padaryti, kad neleistume Putinui laimėti naratyvų kare. Dabar susidaro vaizdas, kad Rusija yra galinga, kad Ukraina niekada nepasieks pergalės, kad reikia susitaikyti, nieko nepadarysi, Rusijos neįveiksi, tai branduolinė valstybė. Tokie argumentai yra visiškai nelogiški. Tokiu atveju turi pasiduoti ir Pietų Korėja, nes Šiaurės Korėja yra branduolinė. Aš jau nekalbu apie šalia Kinijos esančias valstybes. Su tokia logika toli nenueisi. Priešingai, mes turime parodyti, kad turime aiškų planą, su labai aiškiais skaičiais, įsipareigojimais, kokia ginkluotė bus pagaminta Ukrainai už mūsų pinigus, arba mes ją pagaminsime ir pateiksime Ukrainai ne tik praktiniu lygiu, kad Ukraina sustiprėtų, bet ir tam, kad galėtume nusiųsti stiprų signalą Putinui, kad jis nieko nepasieks“.
Į R. Juknevičienės klausimą, kaip pavyks įrodyti visiems komisarams, kad Ukrainos likimas yra ir mūsų strateginė gynimosi kryptis, A. Kubilius atsakė:
„Visi mes norime, kad karas pasibaigtų. Taip pat taikos. Klausimas – kokios taikos ir kaip į tą taiką ateinama? Yra du variantai. Vienas, karo pabaigos scenarijus yra toks, kad Ukraina tiesiog nebegauna Vakarų ir JAV paramos ir priverčiama pasiduoti. Rusija tada stovi dar arčiau Europos. Ir ne tik fiziškai. Rusija daro išvadą, kad esame silpni ir galima mus toliau testuoti. Kinija daro išvadą, kad Vakarai silpni ir galima testuoti Taivaną. Šiaurės Korėja čia pasimoko kariauti ir eina į Pietų Korėją. Turime juodą scenarijų. Kitas variantas siekti karo pabaigos stiprinant savo karinę paramą Ukrainai, stiprinant savo karinį pajėgumą Europoje, parodant Putinui, kad jis nieko nepasieks. Mes turime orientuotis į šitą kelią. Kaip įtikinti visus komisarus? Baltoji knyga ir yra instrumentas realiai tartis koledže (komisijoje). Mums reikia eiti su plačiomis, išsamiomis diskusijomis įtraukiant ir šalis nares, dirbant su NATO“.
Į pašnekovės klausimą, kokioje situacijoje yra ES valstybės narės gynybine prasme, A. Kubilius atsakė skaičiais.
Pasak jo, jei nepadedame Ukrainai, tai grėsmės tik didėja. Ir tada klausimas, kiek pati Europa yra pasiruošusi.
„Šituos klausimus mes aptariame su NATO, nes jie rengia gynybos planus, gebėjimų tikslus. Susidaro visa grandinė: grėsmės, gynybos planas, finansai. Lietuvos karinių simuliacijų pratimai parodė, kad jei Rusija bandytų pulti Lietuvą apie 2028 m., tai tam, kad mes pajėgtume apsiginti bent dešimt dienų ir neleisti rusams mus okupuoti, reikia papildomai investuoti 10 mlrd. eurų, jei mes liekame vieni pasirengimo laikotarpiu ir jei mums iš anksto niekas nesuteikia paramos. Turėtume didinti gynybos išlaidas nuo 3 proc. iki 6 proc. Bet tai yra signalas ir ES šalims, nes jos tikrai nėra geresnėje situacijoje.“
Pasak Komisaro, NATO daro labai aiškius planus, ką turi šalys-narės įsipareigoti gynybos pajėgumo srityje. Visai neseniai Vokietijos žiniasklaidoje buvo skelbiama informacija, kad NATO peržvelgia visus gynybos planus, atsižvelgiant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, ir formuluoja kitiems metams labai aiškias užduotis, kad reikia papildomų 49 brigadų NATO pajėgumo pakete. Bendras reikalingas brigadų skaičius – 130. Viena brigada yra 5 tūkst. karių. Taip pat skelbiama, kad papildomai reikėtų 1,5 tūkst. tankų, kelių tūkstančių šarvuočių. „Leopard“ tankų pagaminama ne daugiau nei 100 per metus. Tai žinant, būtina įvertinti pramonės galimybes. Taigi reikia ilgalaikės perspektyvos.
„ES gali prisidėti prie to, ką sako NATO. Mes galime priimti naujus teisinius reguliavimus. NATO laukia bendro plano, kad galėtų numatyti, kiek jiems reikia laiko išplėtoti gamybai. NATO planuoja beveik dvidešimties metų laikotarpiui. Mes negalime tiek laukti. Šiandien šalys-narės leidžia gynybai tik po 2 proc. ar net mažiau. Mes turime ateiti su aiškia nuostata, kad NATO planus reikia įgyvendinti iki 2028 m. Šitame biudžete pinigų gynybai beveik nėra. Reikės skolintis, kas buvo daroma ir pandemijos metu. Yra baimių dėl grąžinimo, nes dar nesugrąžinti ir pandemijai paskolinti pinigai. Matau vieną kelią: visos šalys turi tartis, kad bus grąžinama iš nacionalinių gynybai skiriamų išlaidų. Grąžinimas būtų išdėliotas keliolikai metų. Būtų galima paraginti bankus. Europos Investicijų bankas visiškai neinvestuoja į gynybą. Yra daug dalykų, kuriuos turėtume daryti vienu metu, – kalbėjo A. Kubilius ir pridūrė: – Pabaigai pakartosiu: arba ruošiamės gintis, arba paliekame tokią būseną, kaip dabar, kaip aš pavadinčiau, pagundą Putinui“.
„The New York Times“ apie A. Kubiliaus paskyrimą parašė, kad turėsime karalių be karalystės.
„Liaudiškai tariant, karalius be kariuomenės. Bet aš galiu būti karaliumi su ginklais. Kiti turi kariuomenes, bet ginklų neturi“, – replikavo Komisaras.