EP narys L. Mažylis ragina ES kurti fizinį barjerą nuo nelegalių migrantų

2021-11-11 | ES sienos apsauga, Baltarusija, Migrantų krizė

„Reaguojant į pastarųjų dienų hibridinę nedemokratinio Baltarusijos režimo ataką ties Lenkijos ir Baltarusijos siena bei dėl esamos situacijos Lietuvai įvedus nepaprastąją padėtį, turime skatinti ES apsaugoti savo sieną“,  –  teigia Europos Parlamento narys (EP) prof. Liudas Mažylis.

EP narys lapkričio 11 dieną kreipėsi į Europos Komisiją dėl fizinio barjero sukūrimo apsaugai nuo nelegalių migrantų tarp Baltarusijos ir ES.

„Lietuva, Lenkija ir Latvija pastaraisiais mėnesiais tapo karštaisiais nelegalios migracijos taškais Europoje, vykstant Baltarusijos režimo hibridinei atakai. Šios fronto linijoje esančios valstybės susiduria su didžiule grėsme, tūkstančiams sąmoningai Baltarusijos diktatoriaus suburtų imigrantų žengiant į Europos Sąjungą“, – pastebi L. Mažylis. Pasak europarlamentaro, įtampa auga, kadangi kasdien užsakoma vis daugiau skrydžių tarp Minsko oro uosto ir įvairių vietovių Artimuosiuose Rytuose, o prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos renkasi šimtai žmonių, pavyzdžiui, Lietuva turėjo skirti 152 mln. eurų tam, kad iki kitų metų rudens būtų pabaigta statyti 500 km ilgio siena.

„Šengeno erdvės išorinių sienų gynyba turėtų būti bendras Europos interesas, tačiau šią finansinę naštą prisiėmė tik Lietuva, Lenkija ir Latvija“, – į Europos Komisiją kreipdamasis akcentavo L. Mažylis ir uždavė klausimą: ar Komisija, atsižvelgdama į tai, kaip greitai keičiasi situacija prie ES išorinės sienos, Baltarusijos pareigūnams vis agresyviau brukant nelegalius imigrantus, ketina netolimoje ateityje iš naujo persvarstyti savo poziciją dėl fizinio barjero tarp Baltarusijos ir ES finansavimo? „Jei taip, kada?“, – įvardinti laikotarpį klausime Komisijai prašo europarlamentaras.

Taip pat trečiadienį vakare EP plenarinės sesijos metu vyko debatai dėl gilėjančios humanitarinės krizės ES ir Baltarusijos pasienyje, ypač Lenkijoje. Posėdžio metu pasisakydamas L. Mažylis dar kartą pastebėjo, kad fizinio barjero konstravimas ant išorinės ES sienos yra labai svarbus šios problemos aspektas. „Ir tai yra ne tiek finansinis ir ne tiek teisinis, o iš tikrųjų politinis klausimas. Ir kada, jei ne dabar, ES institucijos turi parodyti vienybę atremiant hibridinę Baltarusijos režimo ataką, kurioje apgauti žmonės naudojami kaip ginklas ir iš tikrųjų kaip aukos“, –  ES vienybę savo kalboje skatino EP narys.  Anot jo, fizinio barjero finansavimas vienaip ar kitaip jau yra faktas: ir Lenkija, ir Lietuva nemato kitos išeities, kaip atremti hibridinę ataką, ir taip gina Šengeno ir visos ES erdvę. „Taigi, tai ne tik humanitarinė problema, tai – bendresnio saugumo problema, tad pasisakau ir už sankcijų išplėtimą, o fizinis barjeras turi būti kartu su „Frontex“ stebėjimo sistemomis, finansuojamas Europos Komisijos“, – saugumą kaip prioritetą akcentavo L. Mažylis.

Kad tai yra hibridinė ataka prieš visą ES, teigė ir J. Borellis, ir M. Weberis. ES diplomatijos vadovas aiškiai įvardijo, kad Baltarusijos valdžia panaudojo žmones kaip įrankį politiniais tikslais. „Migrantai šiuo atveju yra nešvaraus biznio ir hibridinio karo aukos, todėl pritariu J. Borelliui dėl dialogo su jų kilmės šalimis bei humanitarinio koridoriaus sukūrimo, kad jie galėtų grįžti“, – pastebi L. Mažylis. Pasak politiko, naujų sankcijų būtinybė, dėl aviacijos kompanijų, kurios bendradarbiauja su „Belavia“, buvo akivaizdus viso EP (ir kitų ES institucijų) sutarimas. „Ir, kaip pastebėjo mano frakcijos vadovas M. Weberis, niekas nenori sienų, bet jei kitų būdų techniškai apsisaugoti nėra, reikės investicijų barjerui ir tam turi būti sudarytos galimybės, – teigia EP narys.

×