Europos Parlamente paminėtos 1941 m. birželio tremčių iš Baltijos valstybių 80-osios metinės

2021-06-10 | Europos atmintis

Europos Parlamente Strasbūre vykstančioje plenarinėje sesijoje trečiadienį įvyko Rasos Juknevičienės inicijuota diskusija dėl 1941 m. birželio 14 d. prasidėjusių masinių trėmimų iš Baltijos šalių 80-mečio ir šios sukakties minėjimas.

Europos Komisijos narė Helena Dalli savo pranešime pažymėjo, kad Europos Sąjunga gimė iš Antrojo Pasaulinio karo pelenų, Holokausto bei kaip pasipriešinimas totalitarinėms valstybėms. Jos teigimu, šių istorinių faktų ir atminties apie juos išsaugojimas yra tarp svarbiausių Europos projekto ramsčių.

„Molotovo Ribentropo pakto pasirašymas tarp nacių Vokietijos ir Sovietų sąjungos 1939 m. rugpjūčio 23 d. atvėrė tamsų Europos istorijos skirsnį ir paklojo kelią Antrajam Pasauliniam karui“, – kalbėjo eurokomisarė.

Pasak jos, šiandienos minėjimas rodo, kad mes turime išryškinti tuos žiaurumus, kuriuos įvykdė abu režimai.

„Nacių okupacija lėmė nesuskaičiuojamus nusikaltimus prieš civilius asmenis ir Holokaustą. Sovietų okupacija, kuri įvyko po 1939 m. invazijos bei 1940 m. aneksijos, lėmė masinius nusikaltimus prieš okupuotų Lenkijos ir Baltijos valstybių žmones. Masinė politinio, ekonominio ir kultūrinio elito deportacija į negyvenamas Sovietų Sąjungos žemes buvo brutalus aktas, kuriuo buvo siekiama sukurti bolševikų kontrolę šiose šalyse. Ji buvo skirta sužlugdyti dalį visuomenės, kurią Stalinas ir jo žudikai matė kaip grėsmę. Dauguma ištremtųjų – vyrai, moterys ir vaikai – buvo išsiųsti į Sibirą, daugelis jų mirė“, – sakė EK narė H. Dalli.

Ji pabrėžė, kad Sovietų okupacija padarė didžiulę žalą didelei daliai Europos.

Diskusijos iniciatorė EP narė R. Juknevičienė pasisakymą pradėjo asmenine patirtimi: „Prieš 80 m. mano mama kartu su šeima buvo ištremta į Sibirą. Ji buvo devynerių metų. Jos tėtis ir mažas broliukas niekada negrįžo. Mano mamos svajonė – kad jos tėvo ir milijonų kitų gulago kankinių atminimą kada nors pagerbtų ES vadovai kartu su būsimu laisvos Rusijos Prezidentu“.

EP narė apgailestavo, kad ELP frakcijos parengtos rezoliucijos šia tema neparėmė kitos politinės grupės.

R. Juknevičienė pabrėžė, kad komunizmo nusikaltimai – Tremtis ir gulagai – yra ir ES istorijos dalis. Pasak jos, tai turi būti įvertinta ir papasakota visiems – tiek Europos kontinento pietuose, tiek šiaurėje, tiek rytuose.

„Neįvertinti ir nepapasakoti nusikaltimai gimdo dabarties totalitarizmus. Šalia ES sienos mes matome XXI amžiaus stalinistinio tipo režimą. Du Rytų Europos diktatoriai – Lukašenka ir Putinas – yra lyg  du viename.  Jie naudoja istoriją tam, kad skaldytų ES, kad pateisintų savo režimus, kad laikytų savo žmones istorijos įkaitais“, – kalbėjo europarlamentarė.

Jos teigimu, „Ribentropo/Molotovo pakto pasekmės Molotovo pusėje dar tebeegzistuoja”.

„Mes atsakingi už savo istoriją, kad iš jos pasimokytume. Komunizmo nusikaltimai niekada nesulaukė tarptautinės bendruomenės moralinio ar teisinio įvertinimo. Visa gulagų sistema ir masinės deportacijos, kurias Sovietų režimas sugalvojo bei suplanavo ir įvykdė, turi būti pripažinti nusikaltimais prieš žmoniškumą“, – pažymėjo R. Juknevičienė.