2023.04.27

L. Mažylis: „ES siekia didinti savo įtaką Centrinėje Azijoje“

Balandžio 26 d. Europos Parlamento (EP) narys prof. Liudas Mažylis Tarptautinės prekybos posėdyje atstovavo Europos liaudies partijos frakcijai kaip šešėlinis pranešėjas dėl Uzbekistano. Pasak politiko, geopolitinis kontekstas verčia Europos Sąjungą (ES) persvarstyti strateginę partnerystę, įskaitant Centrinės Azijos šalis. „Uzbekistanas turi nemažą potencialą vystyti sėkmingą bendradarbiavimą su ES, šalis įgyvendina tam tikras reformas žmogaus teisių srityje, ir ES turėtų toliau skatinti politinius pokyčius šioje šalyje“, – teigia EP narys L. Mažylis.

Dvišalės prekybos įtaka Uzbekistanui ir galimai apeinamos sankcijos Rusijai

Pernai liepą, po ne vienus metus trukusių derybų, ES ir Uzbekistanas susitarė dėl naujos tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo. „Uzbekistanas yra svarbus regioninio ir ekonominio stabilumo partneris. O Tarptautinės prekybos komitete mes akcentuojame, kad dvišalė prekyba su ES yra svarbi ir demokratijos procesų šalyje stiprinimui“, – pastebi europarlamentaras ir priduria, kad Uzbekistanui daug teigiamos įtakos turėjo 2021 m. pradėta šalies narystė ES bendrų muitų tarifų lengvatų sistemoje (BLS +), tais metais eksportas į ES padidėjo net 34 proc.

Pasak L. Mažylio, dvišalės prekybos stipinimas didina ES įtaką šiam regionui, nors Vidurinėje Azijoje vis dar didžiausią vaidmenį tebeatlieka Rusija, įtaką didina ir Kinija. „ES turėtų stengtis būti aktyvesnė ir labiau matoma regione. Rusijos pradėtas agresyvus karas Ukrainoje negalėjo neįtakoti ir dvišalių ES santykių su Vidurinės Azijos valstybėmis, kurios tebėra labai priklausomos nuo Rusijos“, – savo pasisakymo metu Tarptautinės prekybos komiteto posėdyje akcentavo šešėlinis pranešėjas dėl Uzbekistano.

Politiko nuomone, reikėtų įsitikinti, kad Uzbekistanas nepadeda Rusijai apeidinėti sankcijas, kurias Vakarų šalys, taip pat ir ES, taiko Rusijai. Apie kitas Centrinės Azijos šalis tokių duomenų esama. „Yra įrodymų, kad tam tikros regiono šalys padeda Rusijai išvengti sankcijų už draudžiamų prekių įsigijimą ar pardavimą. Todėl ES privalo nuolat stebėti importo ir eksporto iš ir į Uzbekistaną padėtį“, – posėdžio metu teigė L. Mažylis. Kartu politikas pabrėžė, nors konkrečių faktų, kad Uzbekistanas prisideda prie šios veiklos neturima, bet turbūt neatsitiktinai Davidas O’Sullivanas, ES pasiuntinys sankcijų klausimais, balandžio 27–28 d. lankosi Uzbekistane.

Tarptautinės prekybos komiteto posėdyje dėl Uzbekistano pranešimo projekto panašios kaip L. Mažylio pozicijos laikėsi ir kitų šalių iš pagrindinių frakcijų EP nariai bei Europos Komisijos atstovė. Visi akcentavo geopolitinę regiono svarbą vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą, Kinijos vaidmenį bei kartu rekomendavo neužmiršti tolimesnių būtinų reformų Uzbekistane. Šiuo metu EP Užsienio reikalų komitetas rengia rezoliucijos pasiūlymą dėl Uzbekistano, kurio balsavimas numatomas jau artimiausiu metu plenarinėje sesijoje. Tarptautinės prekybos komitetas teikia savo pasiūlymus, o Liudas Mažylis laikosi savo pozicijos: „Išreikšdami bendrą Europos Parlamento poziciją dėl Uzbekistano turime numatyti ir veiksmus dėl sankcijų apėjimo schemų reguliavimo. Tad raginu atlikti nuolatinę situacijos stebėseną“, – numatoma pataisą rezoliucijai įvardija prof. L. Mažylis.

L. Mažylis pabrėžia, jog Uzbekistanas vis tiek tebėra svarbus ES partneris ir reikia stengtis užtikrinti šaliai visą reikalingą pagalbą, kad ji pagerintų situaciją jautriose politikos srityse ir vykdytų reikalingas reformas. „Galima pasveikinti Uzbekistaną su Tarptautinės darbo organizacijos pranešimu 2022 m., kuriame nurodoma, jog šaliai pavyko panaikinti sisteminį priverstinį darbą ir sistemingą vaikų darbo išnaudojimą 2021 m. medvilnės gamybos sezone. Tai rodytų, kad šalis eina teisingu reformų keliu“, – posėdžio metu kalbėjo politikas ir pridūrė, kad ES turi suteikti pagalbą Uzbekistanui pereinant prie tvaresnių, ekologiškesnių sprendimų bei padėti siekiant įstoti į Pasaulio prekybos organizaciją.

Ragina Europos Komiją imtis veiksmų dėl sankcijų apėjimo visame Centrinės Azijos regione

EP narys šią savaitę taip pat kreipėsi ir į Europos Komisiją (EK) dėl galimo Centrinės Azijos valstybių tarpininkavimo perpardavinėjant ES sankcionuotas prekes Rusijai.Kaip pastebi europarlamentaras, negalima tikėtis sankcijų Rusijai veiksmingumo, kol nepavyks sureguliuoti galimo sankcijų vengimo pažeidimų. Anot jo, išaugusios prekybos per Vidurio Aziją skaičiai kelia tam tikrų įtarimų tiek dėl per mažos sankcijų įtakos agresorės Rusijos ekonomikai, tiek dėl šio regiono dvišalių santykių su ES.

„Remiantis skirtingais pranešimais, per praeitus metus Centrinės Azijos šalių prekyba su Rusija išaugo vidutiniškai nuo 60 iki 80 proc. Pavyzdžiui, pagal 2022 m. sausio–spalio mėn. duomenis, Kazachstano įmonės į Rusiją eksportavo elektronikos ir mobiliųjų telefonų už daugiau nei 500 mln. eurų arba 18 kartų daugiau nei per tą patį 2021 m. laikotarpį“, – sunkiai įtikinamą statistiką savo kreipimesi pateikia L. Mažylis. Savo laiške už ES politikos įgyvendinimą atsakingai institucijai europarlamentaras pabrėžia faktus, kurie yra svarbūs faktoriai ir Rusijos karui prieš Ukrainą „Dėl išaugusio dvigubos paskirties produktų eksporto Centrinę Aziją, ES pagamintų komponentų galima rasti Rusijos karinėje įrangoje ir ginkluotėje, naudojamoje kare prieš Ukrainą“, – rašo politikas, kartu nurodydamas, jog galima daryti prielaidą, kad ES pritaikytos Rusijos Federacijai sankcijos yra apeinamos prekybos srautus nukreipiant per trečiasis šalis, įskaitant ir Centines Azijos valstybes.

L. Mažylis EK prašo pateikti atsakymą, ar ES vykdomoji valdžia pastebėjo prekybos srauto pokyčių, kurie indikuotų jog Centrinės Azijos valstybės sąmoningai perpardavinėja iš ES importuojamas sankcionuotas prekes Rusijai. Europarlamentaras taip pat domisi, ar Komisija planuoja parengti metodologiją bei atlikti tyrimą, kad galėtų įvertinti kokiu mastu prekybos apimčių padidėjamas siejamas su Centrines Azijos pereksportavimo ES produktų į Rusiją veiksmais. Ir tikisi, kad EK įvardins, kokios konkrečios atsako priemones Komisija taikytų, jeigu būtų patvirtintas Centrinės Azijos šalių tarpininkavimas perpardavinėjant ES sankcionuotas prekes Rusijai.

ES, reaguodama į totalinį Rusijos karą Ukrainoje, šių metų vasario 25 dieną patvirtino jau dešimtąjį sankcijų Rusijai paketą. Vos tik pradėjus įgyvendinti pirmąsias sankcijas, jau atsirado spėliojimų, o paskui ir įrodymų dėl sankcijų apeidinėjimo.

2023.04.25

Savaitės apžvalgoje – „Vakarų fronto” naujienos

EP nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė apžvelgė svarbiausius pastarųjų kelių savaičių įvykius, Lietuvoje dažnai užgožiamus pigių skandalų:

✅ Keliose ES valstybėse kyla norų stabdyti grūdų tranzitą iš Ukrainos. Gaila, jog garsiausiai apie tai kalba Lenkija, iki tol aktyviai rėmusi Ukrainos kelią į Europą. O tikrosios nepasitenkinimų priežastys labai paprastos: artėjantys rinkimai Lenkijoje, krentančios grūdų kainos pasaulio rinkose ir pačios Lenkijos valdžios negebėjimas susitvarkyti su grūdų tranzitu;

✅ Kairieji šią savaitę užblokavo pataisą, kuri būtų leidusi ES lėšomis finansuoti fizinių barjerų ties išorinėmis ES sienomis įrengimą;

✅ „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera“ – taip galima apibūdinti E.Macrono pasisakymus apie Kiniją. Būtent po šių pasisakymų dauguma pačios ES ir jos valstybių lyderių aiškiai pareiškė, jog nepritaria E.Macronui ir siūlo tai, ko laikosi ir Lietuvos Vyriausybė – griežtos pozicijos Kinijos atžvilgiu.

✅ Oponentų naikinimas, vaikų deportacijos – už tai vien arešto orderio ir naujų sankcijų V.Putinui ir jo pakalikams nebepakanka. Jų vykdomus nusikaltimus reikia laikyti nusikaltimais žmogiškumui ir tirti tarptautiniuose teismuose ar tribunoluose.

2023.04.21

EP narys Liudas Mažylis: „Mano dėmesio centre – Žaliojo kurso pagrindinė teisėkūra ir kaimynystė Rytuose“

Balandžio 17–20 dienomis vykusi plenarinė sesija Strasbūre buvo kupina temų įvairovės. Štai pats pasisakiau įvairias klausimais – nuo kovos su miškų naikinimu, naujos ES visuotinės sveikatos strategijos iki ES kovos su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis veiksmų plano. O kaip tik šios temos atliepia pagrindinius kadencijos tikslus, į kurių siekimą esu ir aš tiesiogiai įsijungęs.

Tvaresnė ir konkurencingesnė ES pramonė bei parama gyventojams

Visų geopolitinių ir energetinių iššūkių kontekste Žaliojo kurso įgyvendinimas tampa dar reikšmingesnis – tą vis labiau jautėme ir nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios posėdžiaudami Aplinkos komitete. O bendrai Europos Parlamente prioriteto siekti klimato neutralumo nepamiršome ir štai šią savaitę patvirtinome pagrindinius tarpinio tikslo – iki 2030 m. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 55 proc., lyginant su 1990 m. – teisės aktus: pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą, ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reformą ir Socialinį klimato fondą.

Tai vieni svarbiausių šios savaitės balsavimų rezultatų. Ši pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinio, labiau pažįstamo kaip „Fit for 55“ paketo, dalis yra esminė. Tai tarsi trys viename, vienas be kito negalintys teisės aktai. Ir tai, kad už visus juos balsavo EP dauguma, rodo, kad ES yra pasirengusi pereiti nuo taršios iki tvaresnės pramonės, ekonomikos. Kartu noriu pastebėti, kad mano atstovaujama politinė grupė, Europos liaudies partijos frakcija, įdėjo daug pastangų tobulinant šiuos teisės aktus ir ieškant kompromisų su kitomis politinėmis grupėmis. Nes mums svarbu, kad, įgyvendinant šiuos aplinkosauginius tikslus, kartu būtų priimti ir tvarūs sprendimai darbuotojų ir verslo atžvilgiu. Gi mūsų tikslas nėra vien žalinti dėl žalinimo – kartu siekiame, kad ir mūsų ekonomika ir pramonė taptų dar konkurencingesnės.

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) veikia nuo 2005 m., įmonės pagal šią sistemą aukcione perka leidimus jų išmetamam anglies dioksido kiekiui. Šalia Europos Komisija taiko ir nemokamus apyvartinius taršos leidimus, jie padeda reguliuoti anglies dioksido nutekėjimą didelę riziką turinčioms įmonėms. Dabar, priėmus šios sistemos reformą, visi sektoriai, kuriems taikomi ATLPS leidimai, iki 2030 m. turi sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 62 proc., lyginant su 2005 m. O nemokamų ATLPS leidimų palaipsniui 2026–2034 m. bus atsisakoma. Balsavimu pritarėme, kad nemokamų ATLPS leidimų jau iki 2026 m. reikia atsisakyti aviacijos sektoriuje, o jame naudoti tvaresnius degalus. Kita reformos naujovė – pritarėme tam, kad į ATLPS sistemą pirmą kartą būtų įtrauktas ir jūros transportas. Taip pat bus kuriama nauja ATLPS II sistema kelių transportui ir pastatų šildymui.

Turbūt didžiausi lūkesčiai keliami ES pasienio anglies dioksido korekciniam mechanizmui. Jis įsigalios 2026–2034 m. metais, kai bus palaipsniui atsisakoma nemokamų ATLPS leidimų. Tai labai svarbu mūsų ES vidaus rinkos įmonėms, kurios gamybos metu išskiria daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Net ir ne ekspertams akivaizdu, kad tai palies trąšų (tokių kaip „Achema“, „Lifosa“), energetikos („Orlen Lietuva“), cemento („Akmenės cementas“) ir kitas įmones. Tam, kad jos persiorientuodamos prie tvaresnių sprendimų išliktų konkurencingos prieš įmones, importuojančias šias žaliavas, prekes į ES, jų importuotojai privalės sumokėti skirtumą tarp kainos, kurią sumokėjo už taršą gamybos šalyje, ir ES ATLPS numatytos kainos.

Bet ne mažiau svarbus ir Socialinio klimato fondo priėmimo faktas. Tiesa, Europos Parlamente jis sulaukė daugiausiai palaikymo. Į šį fondą pinigai atkeliaus iš lėšų, surinktų už ATLPS II leidimus (iki 65 mlrd. eurų), o kiti 25 proc. bus skirti valstybių narių. Socialinis klimato fondas bus skirtas skurdą patiriančioms šeimoms, asmenims ar smulkiam verslui. Pinigai bus skiriami spręsti transporto, šildymo kainų iššūkiams. Tikiuosi, kad ši priemonė kartu skatins namų renovacijas, viešojo transporto kokybę. Tai labai svarbu ir mums Lietuvoje.

Jokių prekių ES rinkoje miškų naikinimo sąskaita

Šią savaitę EP patvirtino savo poziciją dėl kovos su pasaulio miškų naikinimu. Siekiame, kad visos įmonės bus įpareigojamos užtikrinti, jog ES rinkoje esančios prekės nėra miškų naikinimo sąskaita. Pavyzdžiui, geriu ryte kakavos puodelį ir esu ramus, kad kakava nebuvo išauginta išdeginus mišką kur nors Brazilijoje. Tai kartu ES gamintojams yra konkurencingumo išlaikymo garantas.

Šiam klausimui skirtuose debatuose akcentavau, jog miškų nykimas – vis gilėjanti globali problema, kurios neišsprendę vargiai suvaldysime biologinės įvairovės nykimą bei klimato kaitą. Europoje dedame nuoseklias pastangas toje kovoje ir negalime sau leisti, kad Europos Sąjungos rinkoje esančios prekės prisidėtų prie miškų naikinimo – nepriklausomai nuo to, ar ES, ar bet kurioje kitoje pasaulio vietoje.

Tad džiaugiuosi, kad šią savaitę pagaliau užbaigėme balsavimus dėl kovai su miškų naikinimu skirto reglamento. Jis turėtų sukurti realius įrankius, skirtus kovoti su miškų naikinimu, alinimu ir pertvarkymu. Tai pasakytina ir apie mūsų prekybos partnerių šalis, kuriose miškai yra itin pažeidžiami, kaip Amazonės miškai Brazilijoje.

Vis dėlto, naujus reikalavimus turi būti nesudėtinga įgyvendinti, kad neatsirastų didelės papildomos administracinės naštos europiniam verslui. Pavyzdžiui, įgyvendinant reikalavimą dėl geografinių koordinačių, turėtų būti teikiama reikiama techninė bei finansinė parama bei aiškios rekomendacijos, kaip tą padaryti. Taip pat tikiuosi, kad, pradėjus įgyvendinti reglamentą, jei reikės, prekių sąrašas, kurioms reikalingas griežtas išsamus patikrinimas, bus praplėstas. ES gamintojams turi būti užtikrintas konkurencingumas, o vartotojams – teisė žinoti, ar jų naudojamos prekės neprisideda prie miškų naikinimo.

Dėmesys – kaimynystėje Rytuose ir kovai su Rusijos įtaka

Visgi neišvengiamai nei viena savaitė Europos Parlamente neįmanoma ir be geopolitinių iššūkių klausimų, kurie tik dar labiau išryškina civilizacijų skirtumus.

Štai pradžioje užsiminiau, kad plenarinės sesijos debatuose pasisakiau apie ES visuotinės sveikatos strategiją, kuriai jau dešimt metų ir kurią laikas atnaujinti. Pabrėžiau, kad būtina sumažinti atskirtį teikiant sveikatos paslaugas tarp Rytų ir Vakarų valstybių ES. O kol mes diskutuojam apie didesnę gerovę, Rusija ir toliau savo piliečius siunčia už grotų. Šią savaitę Kremlius net 25 metams įkalino režimo ir Rusijos karo prieš Ukrainą kritiką Vladimirą Karą-Murzą… Tai visiškas režimo degradacijos pavyzdys, kai iš baimės visi oponentai arba priversti pabėgti iš Rusijos, arba prieš juos taikomis represijos, nieko dėti žmonės grūdami už grotų. Šios sesijos metu, balandžio 20 d. Strasbūre priėmėme rezoliuciją, raginančią Rusiją nedelsiant paleisti Kremliaus kritikus Vladimirą Kara-Murzą ir Aleksejų Navalną. Mūsų pozicija aiški – tai neteisėti žmogaus teisių pažeidimai…

Ne mažiau neraminanti situacija ir Baltarusijoje. Šią savaitę ne vienu formatu bendravome taip pat ir apie Minsko režimo veikseną. Lukašenka bei jo aplinka toliau kalina baltarusius už faktiškai bet kokį „nusižengimą“. Demokratijos ir žmogaus teisių situacija šiose diktatūrose yra tiesiog tragiška.

O ką jau kalbėt apie tai, kad tiek Rusija, tiek ir pats Baltarusijos režimas toliau tęsia agresyvų karą prieš Ukrainą. Mūsų visų pareiga – ir toliau išlaikyti ryžtingą politiką ir tik stiprinti sankcijas šiems režimams. Reikia stiprinti ir pačių sankcijų reguliavimus bei toliau kovoti su režimų vykdoma propaganda ES valstybėse. Turime daryti viską, kad šių režimų įtaka nesiplėstų, silpninti jau esamą Rusijos įtaką ES Rytų Partnerystės šalyse.

Štai šią savaitę balsuodami palaikėme rezoliuciją dėl iššūkių, su kuriais susiduria Moldovos Respublika. Ji, kaip ir Ukraina, turi ES kandidatės statusą, bet privalome aktyviau remti realią Moldovos narystę. O tam reikia mūsų pagalbos Moldovos ekonomikai, saugumui, energetikai, sveikatai. Moldovos žmonės turi jausti ES paramą, o ne Rusijos šantažus ir įtaką.

O Rusijos barbariško veikimo netrūksta visose srityse. Dalyvaudamas šios savaitės debatuose dėl ES kovos su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis veiksmų plano, pabrėžiau Rusijos vykdomus meno kūrinių grobstymus karo prieš Ukrainą metu. Ukrainos kultūros vertybių grobstymas yra ne tik įžūlus Rusijos nusikaltėlių bandymas greitai pasipelnyti, bet ir siekis sunaikinti ukrainiečių identitetą bei kultūrą. Tai – vienas iš tų argumentų, dėl ko teigiame, kad tai ne tik karo nusikaltimas, bet ir tikras terorizmas. Tokie veiksmai ardo ne tik tautos, valstybės, bet ir visos Europos, viso civilizuoto pasaulio identitetą. Tikiuosi, kad vien tik 2022 m. spalio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kultūrinio solidarumo su Ukraina mes neapsiribosim. Kovos su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis veiksmų planas turi atvesti prie nuoseklių nepertraukiamų veiksmų bei pasiūlyti realius sprendimus, kad būtų nutraukta nusikalstama prekyba kultūros paveldo vertybėmis, o kaltininkai įvardijami ir patraukiami į realią atsakomybę.

Jei reiktų apibendrinti sesijos tematiką vienu žodžiu, teigčiau, kad ji buvo apie saugumą: apie mūsų ES piliečių saugią ateitį stiprinant kovą su klimato kaita, mūsų ES ekonomikos ir pramonės saugumą prieš pasaulinę rinką ir būtinybę kovoti su režimų įtaka mūsų regiono saugumui.

Europos Parlamente – diskusijos dėl Ukrainos grūdų importo, ES strateginės politikos dėl Kinijos ir Rusijos režimo represijų opozicijai

Europos Parlamento (EP) nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius naujienas apžvelgė iš plenarinių posėdžių vietos – Strasbūro. Kol Lietuvos žiniasklaidoje pagrindinis dėmesys skiriamas šeimyninėms dramoms, politikai apžvelgė svarbiausius įvykius „Vakarų fronte“.

Pasak A. Kubiliaus, šią savaitę pagrindinės temos buvo: Prancūzijos Prezidento Emanuelio Makrono išsišokimas dėl Kinijos; Ukrainos grūdų importo klausimas centrinėje Europoje; Fit for 55 (Europos žaliasis kursas, kaip transformuoti ES ekonomiką ir visuomenę, kad būtų pasiekti klimato politikos tikslai ir iki 2030 m. grynąjį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc.).

Mums bene artimiausia tema ir arčiausiai „Vakarų fronto“ Ukrainos karo kontekste – grūdų importo klausimas. Kyla atgarsių dėl ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos, kurios šiuo metu Europos rinkoje tiek, kad nebelieka vietos vietiniams augintojams. Apie tai pradeda kalbėti ir kai kurių šalių politikai. Tai gali kelti sunkumų Ukrainos narystei ES. Neramu, nes ES šalys gali pradėti nerimauti dėl tokios didelės šalies narystės ir įsiliejimo į ES rinką. Reikia tikėtis, jog tas išgąstis praeis, kaip kadaise praėjo nerimas dėl pvz. lenkų darbo jėgos įsiliejimo į rinką, o didesnė pasiūla tiesiog leidžia rinktis.

„Ažiotažas dėl ukrainiečių grūdų šių dienų geopolitiniame kontekste atrodo prastai. Ukraina yra viena didžiausių grūdų augintojų pasaulyje. Ši šalis iki karo ir dabar per metus užaugina apie 100 mln. tonų grūdų ir juos iš Odesos veždavo visam pasauliui. Visi pamename, kad prasidėjus karui Rusija sustabdė laivų tranzitą ir visą ukrainietiškų grūdų eksportą. Kas šiuo metu atrodo labai negerai – kad centrinė Europa, ta pati Lenkija, pagrindinė lyderė, kuri rėmė Ukrainą ir kitos šalys, stabdo grūdų išvežimą iš Ukrainos. Lenkijoje artėja rinkimai, taigi aštrėja konkurencija, kas labiau myli žemdirbius. O žemdirbiai (tą matome ir Lietuvoje, ir Europoje) labai gerai pajunta tokią situaciją ir kad ją galima panaudoti savo tikslais – gauti papildomų kompensacijų. Vakar Europos Komisija (EK) paskelbė skirsianti 100 mln. papildomų kompensacijų tokių šalių kaip Lenkija, kur vežami ukrainietiški grūdai, žemdirbiams, – dėstė A. Kubilius. – Ar yra problemų? Galbūt, bet jos nėra susietos su Ukraina. Jau metus vyko ir grūdų tranzitas per Lenkijos teritoriją, ir taip pat Ukrainos grūdai gali būti eksportuoti į ES Bendrąją rinką, po to kai prieš metus EK priėmė teisingą sprendimą (su latvio komisaro Valdžio Dambrovskio pagalba) ir atidarė galimybę Ukrainos prekėms patekti į Europos bendrąją rinką be kvotų ir be muitų. Taip padidėjo galimybės ukrainiečiams parduoti savo prekes. Bet tai jau galiojo metus – nuo karo pradžios. Kodėl dabar klausimas paaštrėjo? Kas čia įvyko? Atsakymai būtų du yra: pirma, Lenkijoje artėja rinkimai, antra, prasidėjus karui grūdų kainos pašoko (kviečių kaina buvo 200 dolerių už toną 2021 m. pabaigoje iki karo o prasidėjus karui pašoko iki 420 dolerių už toną) dvigubai. Po to pradėjo pamažu mažėti ir dabar jau artėja prie to lygmens, koks buvo prieš karą“.

A.Kubilius samprotavo, kad, matyt, žemdirbiai tikėjosi, jog grūdų kainos ir toliau augs, tačiau visos dėl karo pakilusios kainos (naftos, dujų, grūdų) krenta žemyn ir uždarbio, kurio buvo tikėtasi, nėra. Vis dėlto grūdų augintojai ir toliau uždirba daugiau nei prieš karą.

Pasak politikų, dėl šios krizės galima įžvelgti ir Lenkijos valdžios kaltę, nes ji rudenį siūlė žemdirbiams grūdų neparduoti, o taip pat nesusitvarkyta ir su grūdų tranzitu kai į Afriką per Lenkiją vykti turėję grūdai pateko į rinką. Neramu, jog tokie dalykai gali pakišti koją, keisti nuotaikas ir kelti nepasitenkinimą ukrainiečiais, o ypač, jei bus įvelti hibridinio karo elementai.

R. Juknevičienė sakė dažnai sulaukianti klausimų, kodėl ES nepadeda šalims statyti sienų kovai su nelegalia migracija. Tai problema aktuali ir Lietuvai. Ir čia ledai juda.

Europos Liaudies partijos (ELP), kuriai priklauso mūsų politikai, dauguma yra apsisprendusi ir šią savaitę buvo balsuojama dėl pataisos, kad šias sienas būtų leidžiama statyti ES pinigais. Politikė pasidžiaugė, jog mūsų Vyriausybė neišsigando nuomonių, kad tai nėra geras būdas gintis nuo neteisėtų migrantų ir siena jau yra pastatyta. Mūsų pavyzdžiu pasekė ir Suomija bei kitos šalys, turinčios išorinę sieną su Rusija. Tačiau tokie pasikeitimai EP nevyksta taip lengvai. Svarstant svarbų įstatymą dėl biudžeto ir priėmus pataisą, kai nebeliko ribojimų sienų statyboms, kairieji parlamentarai taip supyko, kad balsavo prieš viso biudžeto patvirtinimą. Dabar liko taip, kaip buvo.

„Kartais tos ideologinės diskusijos būna juokingos, nes tais pačiais mokesčių mokėtojų pinigais per nacionalinius biudžetus visos ES šalys, kurios turi išorines sienas, praktiškai sienas pastatė. Jokių kitų mechanizmų, kaip saugoti sienas niekas nesugalvojo“, – sakė A. Kubilius.

R. Juknevičienė siūlė rinkėjams artėjant kitų metų Lietuvos Seimo rinkimams pasižiūrėti, kaip balsuoja politikai tokiais visiems svarbiais klausimais.

Europarlamentarai aptarė ir EP įvykusį proveržį dėl Kinijos. EP plenarinėje sesijoje vyko pagrindinė diskusija dėl ES strategijos Kinijos atžvilgiu.

Pasak R. Juknevičienės, „iki tol Europa buvo švelnesnė. Tik JAV kelia labai daug klausimų ir jiems Kinija darosi praktiškai pagrindiniu iššūkiu, žiūrint strategiškai į ateitį. ES valstybės laikėsi įvairių pozicijų. Lietuva buvo labiau JAV pusėje. Žinome, kiek kilo triukšmo Lietuvoje dėl mūsų sprendimų Taivano atžvilgiui. Dabar jau panašu, kad ir dauguma ES valstybių supranta, ypač šio karo kontekste, kokia grėsmė pasauliui yra Kinija“, – sakė R. Juknevičienė, pridūrusi, kad sprendžiant iš ES vadovų pasisakymų greitai ES turės labiau realistišką ir į saugumą nukreiptą strategiją dėl Kinijos.

Ir visą šią diskusiją sukėlė Prancūzijos Prezidento E. Makrono globalus pasisakymas palaikant Kinijos politiką. Tad nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Būtent šis, pasak A. Kubiliaus, „trigeris”, ir sukėlė diskusiją Europos Parlamente.

Pokalbyje taip pat kalbėta apie šią savaitę Rusijoje 25 metams kalėjimo nuteistą geras mūsų politikų bičiulį Vladimirą Kara-Murza, senos, kilmingos totorių giminės palikuonį. R. Juknevičienė kėlė klausimą, kodėl pasirinkta bausmė – 25-eri metai. Galbūt dėl to, kad toks bausmės terminas asocijuojasi su Stalino bausmėmis už panašius dalykus. V. Kara-Murzos veikla prieš Putiną buvo labai efektyvi Vakaruose (pvz., Magnickio įstatymas už žmogaus teisių pažeidimus ir kt.).

Ketvirtadienį EP vyko balsavimas dėl rezoliucijos šiuo klausimu. Pagrindinis jos klausimas – ką turi daryti Vakarai, matydami situaciją Rusijoje, nes, pasak A. Kubiliaus, dažnai išreiškiamo „gilaus susirūpinimo“ nebepakanka. Rezoliucijoje rašoma, jog turi būti skelbiami visų teisėjų, dalyvaujančių tokiuose sprendimuose, pavardės ir jie privalo būti įtraukti į sankcionuojamų asmenų sąrašus. Turi būti aišku, jog tokie sprendimai, kurių pasekmėje daromi nusikaltimai žmogiškumui – tarptautinės teisės pažeidimas – turi būti nagrinėjami specialiajame karo nusikaltimų tribunole. Už juos turi būti taikomos tokios pat bausmės, kaip ir už karo nusikaltimus.

2023.04.20

Andrius Kubilius: „Įkalinti, nuodyti savo oponentus – normali Kremliaus praktika“

Europos Parlamento narys Andrius Kubilius Parlamento sesijoje Strasbūre kalbėdamas apie Kremliaus režimo įkalinto Rusijos disidento Kara–Murzos situaciją, pažymėjo asmeniškai pažįstantis Kara-Murzą.

„Žaviuosi jo kova dėl pasaulinio Magnickio Akto dėl sankcijų, dėl demokratijos Rusijoje, dėl kitokios, dėl normalios Rusijos, – Europos Parlamento tribūnoje sakė A.Kubilius. – Su Vladimiru svajojome apie tą kitokią Rusiją per mūsų vebinarus, organizuotus Europietiškos Rusijos draugų forumo. Jis nusprendė nepalikti Rusijos. Taip pat, kaip Navalnas, Jašinas ir kiti“.

Parlamentaras priminė, kad Kara–Murza buvo du kartus nuodytas. Dabar jau žinome, kad nuodyti savo oponentus – normali Kremliaus praktika. Navalnas patyrė tą patį. Tiek Navalno, tiek Kara-Murzos laukia staigus jų sveikatos pablogėjimas. Režimas būtų labai patenkintas, jei jie tiesiog mirtų kalėjime. Borisas Nemcovas, kurį taip pat pažinojo asmeniškai, anksčiau buvo tiesiog nužudytas.

„Nėra reikalo aiškinti, kas yra Vladimiras Kara-Murza, ir ką Kremliaus režimas daro su juo, įkišdami 25 metams į kalėjimą todėl, kad jis kritikuoja Kremliaus karą prieš Ukrainą“, – sakė A.Kubilius.

Politikas pažymėjo, kad Kremlius pradėjo kariauti du karus tuo pačiu metu: agresijos karą prieš Ukrainą ir priespaudos karą prieš Rusijos žmones, prieš opoziciją.

„Mes, europiečiai, gyvename XXI amžiuje, turime žmogaus teises, teisės viršenybę, demokratiją. Putinas grąžina Rusiją atgal į Stalino laikus, kur vietoje teisės viršenybės, žmogaus teisių ar demokratijos – tik žiaurūs persekiojimai. Turime sau atsakyti į klausimą – ar galime likti tik tyliais stebėtojais, pajėgiais tik biurokratiškai pareikšti susirūpinimą ir gilų susirūpinimą?“ – sakė A.Kubilius.

Kara-Murzos, Navalno, Jašino pasiaukojimas ir kančia turėtų būti stipriausias argumentas mums pradėti strateginę kovą už pavergtų tautų laisvę bent jau Europos žemyne – Rusijoje, Baltarusijoje. A.Kubiliaus teigimu, visi prokurorai, teisėjai ir visi kiti, atsakingi už nežmoniškus įkalinimus ir kankinimus turi būti asmeniškai įvardinti Europos Parlamente ir nedelsiant įtraukti į sankcijų sąrašą. Pasak jo, akivaizdu, jog vien sankcijos nesustabdo režimo ir jo klapčiukų. Tai, ką jie daro, turi būti laikoma nusikaltimais žmogiškumui. O tokius nusikaltimus turi tirti Tarptautinis Baudžiamasis Teismas arba Specialusis Tribunolas.

„Nei vienas nebus pamirštas, niekas nebus atleista“, – savo pasisakymą baigė A.Kubilius.

2023.04.19

R. Juknevičienė: „Nepasmerkti komunistų nusikaltimai kartojasi“

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė šiandien kalbėdama plenarinėje sesijoje Strasbūre debatuose apie Putino režimo priverstinai iš Ukrainos deportuotus vaikus pabrėžė, kad šokiruojantys Rusijos nusikaltimai Ukrainoje –nieko naujo. Istorija vėl kartojasi.

Parlamentarė priminė savo mamos istoriją, kai 9-erių mergaitę su šeima Stalino komunistai ištrėmė į Sibirą tik todėl, kad tėvai buvo mokytojai. Iš tremties grįžo tik pusė šeimos. Ji niekada neįsivaizdavo, kad tremtys grįš į Europos kontinentą.

„Tremtys grįžo dar ir dėl to, kad SSRS nusikaltimai taip ir liko nepasmerkti, nusikaltėliai nebuvo nuteisti. Jie melavo pasauliui iki pat SSRS sugriuvimo, kad trėmė prostitutes, kriminalinius nusikaltėlius. Ir dėl to tremtys kažkaip buvo pateisinamos, – plenarinėje sesijoje sakė EP narė. – Toks pat melas karą prieš Ukrainą lydi ir dabar. Mes ilgai kartojom: „daugiau niekada“. Todėl Tarptautinio Baudžiamojo Teismo arešto orderis Putinui yra ir viltis, kad šįkart nusikaltimai bus įvertinti taip, kad „daugiau niekada“ neliktų tik žodžiai“.

Pasak R. Juknevičienės, tarptautinio arešto orderis Putinui yra tik pradžia. Bus nuteisti ir tie, kurie nukerta galvas belaisviams, turi būti ir specialus tribunolas už agresijos prieš Ukrainą nusikaltimus.

Kalboje parlamentarė visus pakvietė skaityti ištremtųjų pavardes birželio 14 d. Strasbūre. Šiemet bus skaitomos ir Putino režimo ištremtų ukrainiečių pavardės. Tremčių iš Centrinės ir Rytų Europos paminėjimas bei aukų pagerbimas vyksta jau dvejus pastaruosius metus.

Priminsime, kad R. Juknevičienės iniciatyva Europos Parlamentas šiemet nusprendė renginį paskelbti tradiciniu ir kasmet birželio viduryje minėti Europos atminties dieną, jos metu pagerbiant sovietų režimo aukas. Tą dieną bus skaitomos ištremtųjų iš SSRS okupuotų teritorijų pavardės.

2023.04.13

L. Mažylis ragina Europos Komisiją ir Tarptautinę atominės energijos agentūrą imtis veiksmų dėl Astravo AE saugumo. Papildyta J. Borrelio atsakymu Europos Komisijos vardu

Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis šią savaitę kreipėsi į Tarptautinę atominės energetikos agentūrą (TATENA) ir į Europos Komisiją dėl branduolinės saugos pažeidimų antrajame Astravo AE reaktoriaus bloke ir ragina tarptautinę bendruomenę sustabdyti visas operacijas šioje Baltarusijos atominėje elektrinėje.

Astravo AE pajėgumus didins, o įtarimų dėl nesaugumo taip pat daugėja

„Baltarusija paskelbė, kad 2023 m. spalio mėn. prasidės pramoninis Astravo AE antrojo bloko eksploatavimas. „Rosatom“ ruošiasi Astrave paleisti antrąjį savo atominės elektrinės bloką ir planuoja prisijungti prie elektros tinklų. Nors jau ankstyvųjų Astravo AE statybos etapų metu Baltarusija šiurkščiai pažeidinėjo technologinius ir aplinkosaugos standartus“, – į neraminančią situaciją dėl Astravo AE atkreipia dėmesį prof. L. Mažylis. Kreipdamasis tiek į TATENA generalinį direktorių Rafaelį Mariano Grossi, tiek į ES vykdomąją valdžią – Europos Komisiją – europarlamentaras akcentuoja, kad, remiantis ekspertų duomenimis, 2022 m. pirmajame Astravo AE buvo užfiksuotos techninės problemos. „Pirmajame bloke – problemos, susijusios su turbogeneratoriaus automatinės apsaugos sistemos atsijungimu nuo tinklo, o antrajame bloke pernai buvo fiksuoti sutrikimai, susiję su susijusios bloko aušinimu“, – savo laiškuose pastebi L. Mažylis.

Gedimai slepiami nuo tarptautinės bendruomenės

Baltarusija ir „Rosatom“ nuslėpė nuo kaimyninių valstybių incidentus ir reaktorių sistemų gedimus Astravo AE. Pasak politiko, kuris nuo pat savo kadencijos pradžios daug dėmesio skiria Astravo atominės elektrinės saugumui, remiantis visais įvykusiais incidentais, galima tikėtis, kad jau esami defektai nebus išspręsti ir nebus laikomasi Europos branduolinės energetikos saugos standartų. „Kita svarbi problema yra ta, kad Baltarusijos ekstremalių situacijų ministerija atsisako dalytis informacija apie saugos gerinimo priemones, įgyvendintas vykdant planuojamą Baltarusijos AE 1-ojo bloko techninę priežiūrą ir 2-ojo bloko statybą bei paleidimą. Svarbiausia, kad tuo atveju dėl branduolinio reaktoriaus kritinio gedimo Europos žemynui iškiltų neišvengiamas pavojus“, – apie galimą pavojų visai Europai įspėja prof. L. Mažylis.

Misija į Astravo AE būtų prasminga

Savo laišku TATENA generaliniam direktoriui Rafaeliui Mariano Grossi, EP narys ragina Tarptautinę atominės energijos agentūrą vykdyti savo įgaliojimus, kad nedelsiant būtų sustabdyta Astravo AE veikla Baltarusijoje, kol bus išspręstos visos branduolinės saugos problemos. „Reikalinga JT Tarptautinės atominės energijos agentūros, Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupės, Europos Komisijos ir EBPO Branduolinės energijos agentūros bendrai koordinuota visų tarptautinių ekspertų misija, kad būtų pateikti naujausi saugos vertinimai, aiškios rekomendacijos ir jų įgyvendinimo rezultatai“, – teigia L. Mažylis bei akcentuoja tarptautinės bendruomenės atsakomybę užtikrinti, kad Baltarusija laikytųsi branduolinės energijos saugos standartų.

Pateikdamas klausimus Europos Komisijai, europarlamentaras taip pat domisi, ar ši už ES politikos įgyvendinimą atsakinga institucija ir Europos branduolinę saugos reguliuojančių institucijų grupė (ENSREG) yra informuoti apie praeitais metais įvykusius incidentus, keliančius grėsmę branduolinei saugai. „Jei – taip, tai svarbu, kaip jie yra vertinami ES. Tai pat pateikiau klausimą, ar Komisijai bei ENSREG nekyla abejonių dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitos rekomendacijų įgyvendinimo bei ar yra planuose organizuoti ekspertinę misiją“, –pristato EP narys. L. Mažylis savo kreipimesi taip pat prašo Komisijos įvardinti, kas ruošiamasi daryti, jeigu būtų nustatyta, jog branduolinės saugos rekomendacijos Astravo AE nėra įgyvendintos.

Europarlamentaras ragina tarptautinę bendruomenę imtis skubių veiksmų siekiant užkirsti kelią bet kokiai didelio masto nelaimei.

VYRIAUSIOJO ĮGALIOTINIO IR KOMISIJOS PIRMININKO PAVADUOTOJO J. BORRELLIO FONTELLESO ATSAKYMAS EUROPOS KOMISIJOS VARDU

2023.04.11

EP narys L. Mažylis kreipėsi į Europos Komisiją dėl Rusijos taktinio branduolinio ginklo dislokavimo Baltarusijoje

Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis pateikė klausimus ES vykdomajai valdžiai – Europos Komisijai – dėl galimo Rusijos taktinio branduolinio ginklo dislokavimo Baltarusijoje situacijos.

„Kovo 25 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie ketinimus šią vasarą dislokuoti taktinį branduolinį ginklą Baltarusijoje. Vien jau toks pareiškimas, net ir nepalydėtas konkrečiais veiksmais, esmingai pažeidžia Europos kontinento saugumą“, – kreipimesi rašo europarlamentaras. Savo laiške Europos Komisijai L. Mažylis pastebi, kad Rusijai sąmoningai didinant įtampą, jos diplomatinis atstovavimas Europoje atrodo turįs vis mažiau prasmės.

„Ypač, kai nuo 2022 m. tendencingai padaugėjo rusų diplomatų atšaukimų iš ES valstybių dėl priešiškų jų veiksmų ir veiklos prieštaraujančios diplomatiniam statusui bei Vienos konvencijai dėl diplomatinių santykių“, – pateikdamas klausimus rašo politikas ir akcentuoja, kad būtina aiškesnė ir ryžtingesnė bendra ES reakcija į Putino pareiškimus dėl branduolinio ginklo dislokavimo Baltarusijoje.

„Demokratinė Europos dalis negali leisti šantažuojama autokratinių režimų, juolab, kuomet kalbama apie atominę grėsmę mūsų piliečiams. Negalime leistis būti paveikti maskvėnų federacijos ir privalome toliau remti Ukrainą, jos pergalę prieš karo kaltininkę Rusiją, – teigia L. Mažylis. – O iki šiol grėsmę kėlė ir tebekelia „tiksinti Astravo bomba“, o dabar jau Europai grasinama tiesioginiais branduoliniais smūgiais ne tik iš Rusijos, bet ir iš kaimyninės Baltarusijos teritorijos.“

L. Mažylis prašo Europos Komisijos atsakyti, kaip jos pirmininko pavaduotojas ir ES vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis vertina Vladimiro Putino pareiškimą dėl taktinio branduolinio ginklą dislokavimo ir kokių konkrečių veiksmų yra numatoma imtis dėl šios situacijos. Europarlamentaras kreipimesi taip pat domisi, ar už ES politikos įgyvendinimą atsakingos Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis būtų pasirengęs valstybėms narėms siūlyti mažinti Rusijos Federacijos diplomatinį atstovavimą Europoje.

EP narys prof. L. Mažylis ir anksčiau kreipdamasis į Europos Komisiją bei pasisakydamas Europos Parlamente ragina ES išlikti toliau vieningai bei ryžtingai Rusijos atžvilgiu. Politikas taip pat akcentuoja Baltarusijos režimo įsitraukimą į karą prieš Ukrainą nuo pat pradžios, leidžiant agresorei naudotis savo oru, žeme ir logistika.

L. Mažylis kviečia į naujausios savo knygos pristatymą Kaune

Balandžio 24 d., pirmadienį, 14.30 val. Liudas Mažylis visus kviečia susitikti Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (V. Putvinskio g. 23, L. Donskio bibliotekoje), kur jis pristatys savo naujausią knygą „Vėl karas Europoje“. Tai jau trečioji L. Mažylio knyga apie jo veiklą Europos Parlamente ir politines aktualijas.

„Džiaugiuosi galėdamas knygą pristatyti savo „gimtajame“ Vytauto Didžiojo universitete. Juk čia pradėjau dėstyti apie ES politiką, Europos integraciją. O dabar kviečiu visą universiteto, Kauno bendruomenę ir miesto svečius atvykti į naujausios mano knygos pristatymą. Ji – apie mano veiklą Europos Parlamente bei svarbiausius pastarųjų metų įvykius Europoje ir pasaulyje“, – į knygos „Vėl karas Europoje“ pristatymą, vyksiantį VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete, L. Donskio bibliotekoje, kviečia universiteto Garbės profesorius L. Mažylis.

Knygos pristatyme-diskusijoje dalyvaus jos autorius Liudas Mažylis, VDU docentė Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė, o knygos ištraukas skaitys ir diskusiją moderuos Vilius Kaminskas.

Rusijos agresija prieš Ukrainą ir vis labiau girdimas Lietuvos balsas

Dominuojanti knygos tema – totalinis Rusijos karas prieš Ukrainą ir pačio karo įtaka ES politikos rutinai. „Politinio dienoraščio stiliumi parašyta knyga apima visus 2022-uosius metus: nuo stiprios karo nuojautos, karo pradžios – vasario 24-osios, pirmųjų svarbių ES sprendimų remiant Ukrainą ir sankcijų Rusijai iki tokių esminių ES politikos lūžių, kaip kandidatės statuso Ukrainai suteikimas ir griežtos Europos Parlamento rezoliucijos Rusijos atžvilgiu,“, – savo naujausią knygą apibūdina prof. L. Mažylis ir pastebi, kad karo Ukrainoje tema persismelkė visose politinėse ES aktualijose, lydi visuose darbuose.

Pasak jo, „Vėl karas Europoje“ atspindi, kaip keičiasi Europa ir demokratinis pasaulis, kaip naujai suvokiami geopolitiniai iššūkiai ir Lietuvoje, o Lietuvos balsas vis labiau girdimas. „Lietuva, kitos Baltijos valstybės, Lenkija, kitos šio regiono demokratinės valstybės yra nuosekliausios Ukrainos rėmėjos, ir tai neturėtų stebinti. Gi kaip tik mes daug metų bandėme didžiąsias ES valstybes perspėti apie tikruosius Kremliaus kėslus, bandėme perspėti ir apie pavojų dėl energetinės priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro. Apmaudu, kad tas suvokimas apie Rusijos imperialistinius interesus kitoms ES narėms atėjo tik tada, kai vidury Europos Rusija įplieskė žiaurų, negailestingą karą. Dabar į Lietuvos, o ir kitų Baltijos šalių kartu su Lenkija, poziciją labiau įsiklausoma. Tai bent kažkiek prisideda prie stabilumo mūsų regione“, – pasakoja prof. L. Mažylis.

„Ši mano knyga yra emociškai nelengva, nes ar gali būti kitaip, kai visi klausimai ir įvykiai yra paženklinti karo prieš suverenią tautą temos… Bet kartu per kasdienį gyvenimą joje stipriai jaučiama viltis. ES ir viso demokratinio pasaulio dalyje toliau ryžtingai remiame Ukrainą. Jaučiama, kad tiesa yra Ukrainos ir mūsų, ją palaikančių, pusėje, o tiesa privalo lemti pergalę prieš agresorę maskvėnų federaciją“, – teigia EP narys prof. L. Mažylis.

Istorinė atmintis – svarbi politinės darbotvarkės dalis

Kalbėdamas apie savo knygą „Vėl karas Europoje“, politikas pastebi, kad šalia posėdžių, balsavimų, debatų ir kitos rutinos teko ieškoti būdų, kaip su visuomene kalbėti apie dabartinius įvykius, kaip rasti tuos jungiančius taškus tarp Europos Parlamento pozicijos ir žmonių patiriamų išgyvenimų. „Praeitais metais teko naujai pažvelgti į mūsų istoriją. Europa gyvena karo nuotaikomis. Taip, kaip 1914-1918 metais. Tad ėmiausi dar daugiau dėmesio skirti istorinei atminčiai. Neretai ten jau esama esminių atsakymų į klausimus – kaip veikti šiandien, – teigia L. Mažylis. – Įvairiuose Lietuvos miestuose pristatinėjau laiškų iš tremties, siųstų mano šeimai, Vasario 16-osios Signatarų autografų parodas. Taip pat Kaune įvairioms lankytojų grupėms pristačiau ir Vasario 16-osios Akto originalą, kuris iki 2022-ųjų lapkričio pabaigos buvo eksponuojamas Istorinėje Prezidentūroje. Pernai vasarą Europos Parlamente, vienoje svarbiausių ES institucijų, mano iniciatyva įamžintas Vasario 16-osios Aktas. Ir dar nematyta forma – tekstas lazeriu graviruotas plieno plokštėje. Tiksli Dokumento replika pristatyta atidarant Matthias Erzbergerio auditoriją Parlamente Briuselyje. M. Erzbergeris buvo iškilus Vokietijos politikas. Vienas iš jo nuopelnų – parama Lietuvos Tarybai skelbiant 1918 metais Lietuvos nepriklausomybę ir išgaunant pripažinimą. Antrą plieninę kopiją įteikiau Istorinei Prezidentūrai, kur ir galite ją apžiūrėti, išlydint Vasario 16-osios Aktą iš Kauno ir baigiant eksponuoti Dokumentą Lietuvoje. Apie tai pasakoju susitikimuose, apie tai galima pasiskaityti ir mano knygoje.“

Globali politikos aprėptis: nuo Kinijos iki Čilės, nuo Islandijos iki sankcijų Baltarusijai

Knygos autorius, Europos Parlamento narys kviečia atvykti į knygos pristatymą Kaune ir padiskutuoti apie naujausius Europos Parlamento veiksmus ir ES politiką pastaraisiais metais. „Štai knygos pradžioje pasakoju, kaip Europos Parlamente nuo pat 2022 metų pradžios stipriai įtraukė ir Tarptautinės prekybos komitetas, kurio kompetencijoje atsirado klausimas apie trečiųjų šalių ekonominį šantažą prieš mūsų bendrą ES rinką, – o konkretus pavyzdys tai juk Kinija ir Lietuva“, – vieną iš knygoje atsiskleidžiančių politinių aktualijų pristato L. Mažylis. Prof. L. Mažylis kartu su Tarptautinės prekybos komiteto delegacija oficialių vizitų metu lankėsi Čilės Respublikoje, Islandijoje, Šveicarijoje. Pasak politiko, tiek karo prieš Ukrainą kontekste, tiek siekiant Žaliojo kurso tikslų ir energetinės nepriklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, būtina stiprinti dvišalius santykius su panašias vertybes išpažįstančiomis valstybėmis.

EP narys knygoje pristato ir ryžtingą EP rezoliuciją pripažįstant Rusiją terorizmą remiančia valstybę, o kartu atskleidžia ir savo poziciją, kad Rusijai toliau turi būti griežtinamos sankcijos ir tokios pat įvedamos Baltarusijos režimui. „Lukašenka Baltarusiją į karą prieš Ukrainą įtraukė nuo pat pirmos dienos, leisdamas agresorei naudoti savo logistiką, orą ir žemę. Akivaizdu, kad Minsko režimą reikia bausti sankcijomis“, – teigia L. Mažylis. O apie neįtikėtiną Baltarusijos režimo degradavimą siūlo padiskutuoti VDU vyksiančiame renginyje.

Priklausydamas už Rytų partnerystę atsakingai „Euronest“ parlamentinei asamblėjai, politikas laikosi nuomonės, kad dabartinių geopolitinių išbandymų metu būtina skatinti ES plėtrą. „Kandidačių statuso suteikimas Ukrainai ir Moldovai buvo teigiamas žingsnis, aiškesnę perspektyvą reikia nurodyti Sakartvelui. Trūksta tempo suteikiant šalims prieigą prie vieningos rinkos, neapsiribojant politine, bet teikiant veiksmingą finansinę paramą, mažinti Rusijos įtaką“, – europarlamentaras pasakoja apie knygoje „Vėl karas Europoje“ aprašomas temas.

Plačiau apie visas šias aktualijas – balandžio 24 d., 14.30 val. vyksiančiame knygos pristatyme VDU. Renginys atviras visai visuomenei.

2023.04.06

Liudas Mažylis sveikina visus su šv. Velykomis!

Menuo: Balandis