2023.09.06
Menuo: Birželis
2023.06.28
R. Juknevičienė. Apie Rusiją, kuriai Putinas „vienodai rodo“
Tai, kad karas prieš Ukrainą yra ir karas dėl Rusijos ateities, bandydavau kalbėti jau senokai. Putino režimo žiaurumai Ukrainoje, natūralu, Rusijos ateities temą daugelio smegenyse buvo užblokavę, surasti dirvą tokiam pokalbiui ne tik Lietuvoje buvo sunku.
Pirmiausia todėl, kad mažai kas tikėjo ir tiki, kad Rusija gali būti kitokia. Iš tokios nuostatos Lietuvoje ir aplinkui mūsų regione daroma išvada, kad šią šalį reikia pamiršti, izoliuoti ir kad kalbėti apie Rusijos ateitį, kol liejasi ukrainiečių kraujas, apskritai nedora.
Kitokia išvada – Vakaruose. Ten taip pat galvojama, kad Rusijoje režimas nesikeis, net ir be Putino jis bus toks pats, todėl reikia galvoti apie kelią, kaip po karo reiks grįžti į kokį nors bendradarbiavimą.
Iš čia kyla Vakarų atsargumas, remiant Ukrainą ginklais – iš to paties netikėjimo ir iš baimės, kad Rusija yra galinga ir stipri, kad reikės derybų dėl karo pabaigos, nėra politinės valios pakviesti Ukrainą į NATO.
Ar pakeis tokias nuostatas viena Prigožino maišto para?
Pirmiausia, kad niekam nekiltų abejonių, man akivaizdu, kad Prigožinas yra toks pat karo nusikaltėlis, kaip ir Putinas. Jis nėra nei blogesnis, nei geresnis. Jis toks pats banditas.
Tačiau darbą jis padarė netikėtai svarbų. Net kai patraukė į Maskvą, netikėjau, kad jis gali nuversti Putiną.
Visgi tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog viskas baigėsi niekuo. Pirmiausia – nesibaigė.
Antra, Prigožino maištas pradūrė didžiulį oro balioną, gąsdinusį visą pasaulį. Oras dar neišeis tuoj pat. Teisybės dėlei, tai ukrainiečiai pirmi parodė, kad šio pasaulį gąsdinančio monstro nereikia bijoti.
Jie tai parodė prie Kijevo pernai, tačiau dar ne visi tuo patikėjo. Rusai – tuo labiau.
Šitas dūris pradėjo leisti orą pačioje Rusijoje ir balionas bliūkš toliau. Pasirodė, kad rusai visai nejaučia didžiulės meilės Putinui.
Prisipažinsiu, ir mane nustebino vaizdai iš Rostovo prie Dono, kur vyravo ne baimė, o visai draugiška atmosfera. Panašu, kad Kremliaus propagandos klapčiukams reikėjo gerokai paieškot Prigožinu besipiktinančio senuko. O ir kitur Rusijoje nebuvo nei išgąsčio, nei kokios kitokios emocijos. Beje, būtų įdomu, ką po pastarųjų įvykių svarsto Prigožino draugai Afrikoje, arba Putino – Kinijoje.
Tačiau tos rusų nuotaikos man atskleidė ir didelę tos valstybės tragediją. Ten žmonėms vienodai rodo. Tai toks iš sovietmečio ateinantis į galvą pasakymas.
Jiems „vienodai rodo“ ukrainiečių tragedija, jiems „vienodai rodo“ jų pačių valstybės būklė, jiems „vienodai rodo“, su kuo darytis asmenukes – su kuvalda pačius rusus užmušinėjančių samdinių vadu Prigožinu, ar su karo nusikaltėliu Putinu. Manau, ir su Zelenskiu darytųsi…
Beje, būkime objektyvūs.
Kai Viktoras Uspaskichas mėtydavo ledus festivaliuose, panaši minia susirinkdavo ir Lietuvoje. Sakysite, jis ne Prigožinas? Ne, bet Lietuvos kontekste, tai – Putino orbitos žmogus.
Taigi, kokia mano išvada apie Rusijos ateitį?
Reikia toliau dirbti Vakarų fronte ir bandyti įtikinti sąjungininkus, kad būtina ne tik dar daugiau padėti Ukrainai, nebesvarstyti apie jokias derybas, bet eiti drąsiai iki pergalės. O pergalė – tai ir Putino režimo griūtis, visiška griūtis. Nereikia to bijoti. Maištas parodė, kad patys rusai tos griūties visai nebijo. Taip buvo su SSRS, kuri griuvo pati ir griuvo greitai.
Šitą imperinį lavoną Putinas pabandė atkurti, bet net pačioje Rusijoje jis nelabai svarbus ir įdomus. Okupuota šalis – tokia Rusija man atsiskleidė per tą parą, o okupacijos ir imperijos turi savo pabaigas.
Kaip mes padėsime imperijai sugriūti? Čia yra ką veikti ir nuveikti – mūsų pačių labui.
Nes tik tai gali atnešti patikimą taiką ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai.
2023.06.22
R. Juknevičienė susitikimo su Taivano prezidente metu: „Šiandien kaip niekada svarbu plėtoti demokratijų bendrystę“
Europos Parlamento narė, Europos liaudies partijos frakcijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė bei jos vadovaujama EP–Taivano draugystės delegacija trečiadienį Taipėjuje susitiko su Taivano prezidente Tsai Ing-wen. Susitikimo metu R. Juknevičienė pažymėjo, kad Taivano žmonės rodo ypatingą ryžtą ginti demokratinį gyvenimo būdą ir teigė, kad šiandien kaip niekada svarbu plėtoti demokratijų bendrystę.
„Mums Europos Parlamente tai yra ypatingai svarbu, nes mes demokratiją suprantame kaip mūsų pagrindinę europietiško gyvenimo būdo vertybę. Nors mus skiria tūkstančiai kilometrų, tačiau atvykę čia jaučiamės lyg gyventume artimoje kaimynystėje. Ypač dabar, kai Europos žemyno centre vyksta žiaurus karas, mus vienija pasiryžimas stovėti teisingoje istorijos pusėje. Nuo pat pirmų Rusijos agresijos prieš Ukrainą dienų Taivano žmonės stojo į teisingos istorijos pusę“, – kalbėjo R. Juknevičienė.
Pasak EP narės, Taivano žmonės, kaip ir mes Europoje, supranta, kad ukrainiečiai gina ne tik savo žemę, bet ir visas pasaulio demokratijas.
R. Juknevičienė pabrėžė, kad šiandien kaip niekada svarbu plėtoti demokratijų bendrystę.
„Taivanas yra sveika demokratija ir technologiškai pažangi ekonomika“, – sakė europarlamentarė.
Ji pažymėjo, kad tarp Europos klestėjimo ir Azijos saugumo yra tiesioginis ryšys, o Taivanas gali prisidėti palaikant regione taisyklėmis grįstą tvarką.
Pasak jos, ES ir Šalys narės turėtų užimti proaktyvų vaidmenį mezgant partnerystės santykius su demokratine Taivano valdžia.
„Mano šalies Vyriausybė žengė ryžtingą žingsnį ir atidarė Taivaniečių atstovybę Lietuvoje, o Taivane jau dirba Lietuvos atstovybė. Tikiuosi, kad netrukus šis žingsnis taps pagrindu Lietuvos ir Taivano santykių sėkmės istorijai“, – kalbėjo EP narė R. Juknevičienė.
Savo kalboje Prezidentė pirmiausia pasveikino Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto Saugumo ir gynybos grupės pirmininko pavaduotojos Rasos Juknevičienės vadovaujamą delegaciją. Tai pirmoji šiais metais viešinti Europos Parlamento delegacija. Ji padėkojo svečiams už tai, kad savo veiksmais pademonstravo tvirtą paramą Taivanui.
Prezidentė pažymėjo, kad Europos Sąjunga ir Taivanas yra svarbūs partneriai, kuriems bendros demokratijos, laisvės ir žmogaus teisių vertybės. Tsai Ing-wen dėkojo Europos Parlamentui už tai, kad pastaraisiais metais priėmė keletą įstatymų projektų, atkreipė dėmesį į saugumo Taivano sąsiauryje klausimus ir aktyviai rėmė Taivano dalyvavimą tarptautinėje veikloje.
Prezidentė pabrėžė didėjančią demokratinių partnerių solidarumo svarbą autoritarinės ekspansijos akivaizdoje.Pasak Tsai Ing-wen, Taivanas nori turėti daugiau planų, kaip gilinti bendradarbiavimą su Europos Sąjunga ir šalimis, kurios pritaria demokratijos koncepcijai ekonomikos, prekybos, mokslo ir technologijų, kultūros ir regioninio saugumo srityse, kad būtų stiprinama demokratinės stovyklos vienybė ir skatinama regioninė taika, stabilumas bei klestėjimas.
Europarlamentarų delegacija vizito metu lankėsi Skaitmeninių reikalų ministerijoje, susitiko su Taivano užsienio reikalų ministru ir vidaus reikalų viceministru, šalies parlamento užsienio ir nacionalinio saugumo komitetų nariais bei nevyriausybinių organizacijų atstovais.
2023.06.17
EP narė R. Juknevičienė susitiko su Taivano užsienio reikalų ministru
Europos Parlamento narė, ELP frakcijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė penktadienį Briuselyje susitiko su Belgijoje viešinčiu Taivano užsienio reikalų ministru Jaushieh Joseph Wu.
Susitikime europarlamentarė atstovavo EP-Taivano draugystės grupei, jame taip pat dalyvavo EP vicepirmininkė Nicola Beer, Belgijos, Liuksemburgo parlamento nariai, kitų valstybių EP nariai.
Kreipdamasi į Taivano užsienio reikalų ministrą R. Juknevičienė pažymėjo, kad susitikimas vyksta svarbiu visam pasauliui metu, kuomet brutalus diktatorius Europos žemyne atakuoja demokratiją.
“Jūsų valstybė, Taivanas, yra labai svarbi demokratinio pasaulio dalis. Ginti jūsų demokratiją yra tiek pat svarbu, kaip ir ginti Ukrainos demokratiją, – teigė R. Juknevičienė. – Todėl jūsų ir rytoj prasidėsiantis Europos Parlamento narių vizitas į Taivaną yra labai svarbus”.
ES-Taivano bendradarbiavimas galėtų būti pavyzdžiu, kaip galėtų būti plėtojami ES ir Kinijos santykiai. EP ir Taivano draugystės grupę sudaro žmonės iš įvairių šalių ir politinių grupių.
Pasak R. Juknevičienės, EP yra svarbiausia institucija visų ES institucijų struktūroje ES demokratijos požiūriu.
“Aš pati esu iš Lietuvos, nedidelės šalies, tačiau išdrįsusios pasipriešinti sovietų tironijai, o dabar iškėlėme vėliavą, bandydami sustabdyti Kinijos ambicijas užvaldyti visą pasaulį. Didžiuojuosi savo šalimi, kuri yra kartu su laisvę mylinčiais Taivano žmonėmis”, – pabrėžė EP narė.
Ji taip padėkojo Taivano atstovybei, kurios patirtis mums labai svarbi, ir iš kurios mes turime daug ko pasimokyti, pavyzdžiui, kovos su dezinformacija klausimu.
2023.06.16
Liudas Mažylis. Už Kachovkos užtvankos sunaikinimą Rusijai gresia sunkios pasekmės
Rusijos okupantų pajėgos įvykdė teroro aktą susprogdindamos Kachovkos užtvanką Zaporižios regione. Per 3–4 dienas išsiliejo daugiau kaip 18 kubinių kilometrų vandens, o dėl to tiesioginė potvynio grėsmė iškilo beveik 80-čiai kaimų ir miestų arba maždaug 100 000 gyventojų. Tikėtina, kad geriamojo vandens gali netekti iki milijono žmonių. Jau net ir dabartinėje perspektyvoje humanitarinės pasekmės – katastrofiškos, tad ilgainiui tiek Ukrainai, tiek ir visai Europai teks malšinti plataus masto socio-ekonominius, sveikatos bei ekologinius padarinius. O dar prisideda ir branduolinės saugos grėsmės… Apie visus šiuos Kachovkos užtvankos Ukrainoje sunaikinimo padarinius kalbėjau ir šios savaitės Europos Parlamento (EP) plenarinės sesijos Strasbūre metu.
Akivaizdu, kad Kachovkos užtvankos sunaikinimas buvo tyčinis Rusijos karinių pajėgų veiksmas. Nors Kremliaus oficialus naratyvas neigė, kad tai jų karinės pajėgos susprogdino užtvanką, tarptautinė bendruomenė ir Ukraina gan greitai nustatė kaltininkus. Remiantis Europos Komisijos pranešimu, nuo tada, kai Rusijos pajėgos užėmė užtvanką, Ekstremaliųjų situacijų koordinavimo centras parengė išsamią užtvankos poveikio analizę ir įvairių užtvankos trūkimo laipsnių modeliavimą. Tai rodo, kad tokio pobūdžio įvykiui buvo ruoštasi. Dabar, Ukrainos karinėms pajėgoms pradėjus ilgai lauktą kontrataką pietuose, Rusija ėmėsi desperatiškų veiksmų – užtvankos susprogdinimo. Aišku tik tai, kad toks teroristinis veiksmas, nukreiptas prieš civilinę infrastruktūrą, turi būti laikomas karo nusikaltimu, vienu iš daugelio, kuriuos turėtų tirti Tarptautinis Baudžiamasis teismas bei, ateityje, specialusis tribunolas. Yra ir pranešimų iš vietinių gyventojų, kad, sąmoningai ar tiesiog dėl neatidumo, Rusijos pajėgos nuo pat okupacijos pradžios leido nekontroliuojamai svyruoti vandens lygiui.
Tai reiškia, kad, žiemą prisikaupus pavojingai dideliam sniego kiekiui, o pavasarį jam ištirpus, vandens lygis pakilo iki istorinių aukštumų. Tai leidžia numanyti, kad galimai buvo ruošiamasi sukelti potvynį. Visgi, kol kas padarinius vertinti sudėtinga, tačiau tikėtina, kad labiausiai bus paveiktas geriamojo vandens Ukrainoje rezervas, maisto atsargos ir ekosistemos, siekiančios Juodąją jūrą. Pakilęs vandens lygis apsėmė civilinės ir karinės reikšmės pastatus bei infrastruktūrą, taip ne tik sunaikinant ginklų slėptuves, bet ir nuplukdant į jūrą šaudmenis bei kitą karinės svarbos techniką. Gamtosaugininkai teigia, kad dėl užtvankos sunaikinimo padidės tarša, kuri smarkiai paveiks Juodąją jūrą. Jau šiuo metu teigiama, kad į jūrą buvo nunešta 150 tonų mašinų alyvos. Kaip dar kitaip tokius veiksmus įvardinti, jeigu ne paprasčiausiu floros ir faunos ekocidu! Tūkstančiai gyvūnų žuvo arba buvo priversti bėgti iš savo buveinių. Dar tūkstančiai žus dėl maisto stygiaus bei kitų ekologinių iššūkių, kurie dar tik bus sukelti potvynio.
Ukrainos žemės ūkio ministerija apskaičiavo, kad 10 000 hektarų dirbamos žemės buvo apsemta Ukrainos kontroliuojamoje Chersono provincijos teritorijoje. O Rusijos okupuotoje teritorijoje potvynis apsėmė dar didesnį plotą, kadangi ten yra Dniepro upės žemuma. Vandens tiekimas jau dabar Kryme yra sutrikęs. Visgi, dirbamos teritorijos užliejimas vėl turės tiesioginės įtakos maisto pramonei bei grūdams, dėl kurių JT bei kitos šalys taip ilgai derėjosi su Rusija. Potencialus maisto stygius ir kainų augimas, infliacija vėl labiausiai paveiks besivystančias valstybes. Tai – Rusijos agresijos pasekmė ir JT privalo tą viešai akcentuoti. JT teigė, kad, bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis, jos nuo pirmos šios nelaimės dienos tiekia vandenį, maistą ir grynuosius pinigus nuo potvynių nukentėjusiems žmonėms Chersono ir Mikolajyvo srityse. Tačiau iš Rusijos okupuotos Dniepro pusės nebuvo gauta nei prieigos, nei būtinų saugumo garantijų humanitarinės pagalbos darbuotojams ir žmonėms, kuriems jie ten padėtų. Rusijos pajėgos dar ir apšaudo Ukrainos gelbėtojus, bandančius pasiekti užtvindytas vietoves Chersono regione. Verta prisiminti, kad liepos 17 d. baigs galioti Juodosios jūros grūdų iniciatyva, kuri užtikrino nuolatinį grūdų tiekimą iš Ukrainos per Juodąją jūrą. Sąlygos, kurių Maskva nuolat reikalauja nuo pat iniciatyvos pradžios, prieštarauja Vakarų taikomoms sankcijoms, pavyzdžiui, reikalavimai leisti eksportuoti trąšas per Juodąją jūrą. Tikėtina, kad po užtvankos sunaikinimo lengvai neišsispręs ir derybos tarp JT, Turkijos, Ukrainos ir Rusijos dėl grūdų inciatyvos pratęsimo.
Kitas Kachovkos užtvankos susprogdinimo padarinys – kol kas dar neegzistuojantis, tačiau jo grėsmė pavojingiausia. Mažėjantis užtvankos vandens lygis taip pat turi įtakos Zaporižios atominės elektrinės reaktorių aušinimo vandeniui. Dėl užtvindytos svarbios žemės ūkio paskirties žemės ir iškilo problema, susijusi su elektrinės aušinimo vandeniu, kuris buvo tiekiamas iš užtvankos. Vis tik, kol kas teigiama, kad vandens lygis išlieka stabilus, tačiau tam įtakos turės daugybė faktorių, kurie dėl užtvankos susprogdinimo yra sunkiai nuspėjami. Dar gegužės 10 d. man teko kreiptis į Europos Komisiją dėl konkrečios informacijos ir susiklosčiusios padėties Zaporižios AE. Tarptautinės atominės energijos agentūros vadovas Rafaelis Grossi žadėjo šią savaitę apsilankyti atominėje elektrinėje. Gauta žinių, kad Rusija pagaliau neprieštaravo jam ten nuvykti. Akivaizdu, kad tai labai svarbus ir reikalingas žingsnis, kadangi tai bus pirmasis tarptautinės organizacijos ekspertinis vertinimas po Kachovkos užtvankos sunaikinimo.
Europos institucijų reakcija į Kachovkos užtvankos sunaikinimą buvo žaibiška. Nuo ankstyvo birželio 6 d. ryto Europos Komisijos Ekstremaliųjų situacijų koordinavimo centras palaiko ryšį su Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnybomis. Pasak Komisaro V. Dombrovskio, techninę paramą pagal ES civilinės saugos mechanizmą jau suteikė 14 ES šalių: 76 valtis, daugiau kaip 300 vandens siurblių ir daugiau kaip 160 000 prieglobsčiui reikalingų reikmenų. 2023 m. kovą atliktame Pasaulio banko tyrime nurodoma, kad pokarinis Ukrainos atkūrimas gali kainuoti daugiau kaip 411 mlrd. eurų. ES yra įsipareigojusi teikti ilgalaikę paramą Ukrainos atsigavimui ir atstatymui. Komisija jau pareiškė, kad, atlikdama 2024–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą, ji nagrinėja ir ES paramą Ukrainai – kitaip tariant, rėmimą po šių metų. Besitęsiantis karas parodė, kad Ukrainos atstatymas yra jau šiandienos, ne rytojaus klausimas. Komisija paskelbė, kad greitojo atsigavimo poreikiai iki 2023 m. sieks 14 mlrd. JAV dolerių ir bus skirti tokioms prioritetinėms sritims, kaip kritinė ir socialinė infrastruktūra, energetikos infrastruktūra, būstas, privačiojo sektoriaus plėtra ir susigrąžintų teritorijų išminavimas.
Kaip tik birželio 15 d. Europos Parlamente priėmėme rezoliuciją dėl tvaraus Ukrainos atstatymo ir integracijos į euroatlantinę bendruomenę. Šioje rezoliucijoje (425 balsai – už, 38 – prieš, 42 – susilaikė) smerkiame Rusijos įvykdytą Kachovkos užtvankos sprogdinimą, prilygindami jį karo nusikaltimui.
ES šalys ir institucijos turi moralinę prievolę be jokių išimčių taikyti didžiausią spaudimą Rusijai, pasitelkiant tarptautinę teisę bei ekonomines sankcijas. O Kachovkos užtvankos sugriovimas yra okupantų sukelta ekologinė katastrofa, todėl toks veiksmas turi būti traktuojamas kaip griežtas tarptautinės teisės, ypač tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas. kuris prilygsta karo nusikaltimui.
2023.06.15
Europos Parlamentas rezoliucija ragina imtis neatidėliotinų veiksmų dėl Ukrainos narystės NATO
Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį plenarinėje sesijoje didele balsų dauguma priėmė istorinę reikšmę turinčią rezoliuciją dėl Ukrainos tvaraus atstatymo ir integracijos į euroatlantinę bendruomenę. Joje aptariamas platus klausimų spektras, pradedant tyčia sugriauta Kakchovkos užtvanka, taip pat pakartojama EP pozicija dėl Ukrainos atstatymo ir šiais metais prasidėsiančių stojimo į ES derybų.
Vienas iš rezoliucijos iniciatorių, EP narys Andrius Kubilius pabrėžia, kad istorinę dokumento reikšmę turi aiškios ir nedviprasmiškos formuluotės dėl Ukrainos narystės NATO.
“Tai pirmas kartas, kai Europos Parlamentas taip ryžtingai ir didele balsų dauguma prašo NATO valstybių narių imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų įvykdytas NATO įsipareigojimas dėl Ukrainos narystės Aljanse”, – teigia A. Kubilius.
Dokumente įrašyta aiški nuostata, jog Europos Parlamentas “tikisi, kad artėjantys Vilniaus ir Vašingtono viršūnių susitikimai nuties kelią kvietimui Ukrainai prisijungti prie NATO ir kad stojimo procesas prasidės pasibaigus karui, ir bus kuo greičiau užbaigtas”.
“Oficialaus kvietimo Ukrainai prisijungti prie NATO išsiuntimas būtų puikus geopolitinis signalas, svarbus ne tik drąsiems Ukrainos žmonėms, bet ir Rusijos žmonėms.Rusaituri suprasti, kad galimybių imperinėms ambicijoms Ukrainosatžvilgiu nebėra, ji yra Vakarų pusėje, tad rusams laikas atsisakyti svajonių atkurti imperiją. Tai būtų pirmas žingsnis kuriant tvarią taiką Europos žemyne”, – teigia ELP frakcijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė.
Europos Parlamentas yra vienintelė Europos Sąjungos politinė institucija, galinti kalbėti visų Europos Sąjungos piliečių vardu. Todėl jo istorinis sprendimas paremti Ukrainos narystę NATO ir prašyti nedelsiant imtis reikšmingų žingsnių šia kryptimi yra toks svarbus, nepaisant to, kad ne Europos Parlamentas, o NATO valstybės narės spręs dėl Ukrainos narystės.
Europarlamentarai A. Kubilius ir R. Juknevičienė pabrėžia, kad tie, kurie atstovauja Europos piliečiams ir kuriems tikrai rūpi Europos saugumas, remia Ukrainos narystę NATO, nepaisant nacionalinių ar politinių skirtumų.
“Didžiuojamės, kad Europos Parlamentas pritarė šiai formuluotei dėl kvietimo Ukrainai nedelsiant įstoti į NATO, kurią pirmiausia parengė Europos liaudies partijos frakcija savo 2023 m. gegužės 9 d. patvirtintame dokumente dėl Ukrainos perspektyvos NATO”, – sako EP nariai.
Verta priminti, kad šis Frakcijos dokumentas buvo parengtas R.Juknevičienės ir A.Kubiliaus dėka.
Europarlamentarai pažymi, kad tai – istorinė diena ne tik ukrainiečiams, bet ir Europai.
Nuoroda į rezoliuciją pridedama: https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/RC-9-2023-0270_EN.html
2023.06.14
A.Kubilius. Už opozicijos kančias – Lukašenka į Hagos tribunolą! Iš paskos – ir Putinas!
Birželio 12 dieną Vilniuje vyko svarbi tarptautinė konferencija “Responsibility of Lukashenka’s regime for crimes against humanity and migrant crisis: prospects for international justice” (“Lukašenkos režimo atsakomybė už nusikaltimus žmoniškumui ir migrantų krizę: tarptautinio teisingumo perspektyvos”), kurią organizavo Teisingumo ministerija ir Justice Hub/Law and Democracy Centre, kuriam vadovauja prof. D.Žalimas.
Praėjusiais metais vykusi pirmoji Vilniaus konferencija buvo ta vieta, kur buvo nubrėžtas kelias link tarptautinio tribunolo Putinui už karo agresijos nusikaltimą. Toks tribunolas dabar ir yra kuriamas. Šiais metais antroji Vilniaus konferencija brėžia kelią link tarptautinio tribunolo Lukašenkai už nusikaltimus žmoniškumui. Iš paskos sektų ir toks tribunolas Putinui.
Turėjau galimybę ir aš pasisakyti. Mano pagrindinės tezės:
Pagrindinė paskutinių dešimtmečių išvаda, kurią turime pasidaryti – jeigu tarptautinė demokratinė bendruomenė nesustabdo autoritarinio režimo pačioje pradžioje, kai jis tik pradeda pažeidinėti žmogaus teises ir demokratines normas, tai ilgainiui toks režimas evoliucionuoja iki tarptautinio agresoriaus (Rusija, Baltarusija).
Kartu per keletą paskutinių metų tapo aišku, kad žinomi tarptautinės teisės ir politikos instrumentai, pavyzdžiui – personalinės sankcijos arba universalios jurisdikcijos instrumentai, kuriais tradiciškai yra siekiama sustabdyti kokio nors autoritarinio reźimo vykdomus žmogaus teisių ir demokratinių normų pažeidimus, – deja, bet neduoda norimo rezultato – režimai nestabdo savo nusikalstamos veiklos.
Taigi tenka konstatuoti, kad tarptautinė demokratinė bendruomenė iki šiol demonstravo negebėjimą sustabdyti tų nusikaltimų, kuriuos autoritariniai režimai vykdo prieš savo piliečius.
Klausimas – ar yra kokie nors dar nepanaudoti tarptautinės teisės instrumentai, kurie demokratinei bendruomenei padėtų apginti Lukašenkos persekiojamų baltarusių žmogaus teises. Ar gali eiliniai baltarusiai sulaukti tarptautinio teisingumo, o Lukašenka tarptautinės baudžiamosios atsakomybės už tuos nusikaltimus, kuriuos jis yra įvykdęs prieš baltarusių tautą? Tas pats būtų taikoma ir rusų, kuriuos persekioja Putino režimas, teisėms ginti ir Putino tarptautinei baudžiamajai atsakomybei ne tik už karo agresijos nusikaltimą, ne tik už nusikalstamą Ukrainos vaikų deportaciją, bet ir už nusikaltimus persekiojant Rusijos opoziciją ir pilietinę visuomenę, už nusikaltimus prieš Navalną, Kara-Murzą, Jašiną, Gorinovą, kuriuos dabar laiko kalėjime, už nužudytus Nemcovą, Starovoitovą, Litvinenko ir kitus režimo kritikus.
Pagal tarptautinę teisę, jeigu režimo nusikaltimai prieš savo piliečių žmogaus teises pasiekia tokį masiškumo ir valdžios sąmoningos nusikalstamos politikos lygį, kad juos tarptautinė bendruomenė pripažįsta prilygstančiais nusikaltimams žmoniškumui, tokius režimo nusikaltimus turi tirti Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (International Criminal Court), kurį žmonės įprastai vadina Hagos Tribunolu. Jeigu Hagos Tribunolas konkrečios šalies atveju neturi mandato tirti tokius nusikaltimus, nes šalis nėra ratifikavusi Romos Statuto (taip yra su Baltarusija ir Rusija), tokiu atveju turi būti steigiamas Specialus Tarptautinis Tribunolas.
Tarptautinė bendruomenė jau sutarė taip elgtis dėl Putino režimo įvykdyto karo agresijos nusikaltimo tyrimo – bus steigiamas Specialus Tribunolas šiam nusikaltimui tirti.
Specialus Tarptautinis Tribunolas tirti Lukašenkos įvykdytus nusikaltimus žmoniškumui prieš pačią Baltarusijos visuomenę būtų stiprus tarptautinės bendruomenės žingsnis, suteikiant baltarusiams teisę į tarptautinį teisingumą. Kartu tai būtų signalas ir Lukašenkos elitui, kad laikas apsispręsti – ar jie tikrai nori kartu su Lukašenka patekti į Hagos Tribunolą.
Norint šiuo keliu eiti ir steigti specialų Tribunolą Lukašenkai, visų pirma reikia, kad tarptautinė bendruomenė įvardintų, jog Lukašenkos nusikalstami veiksmai prilygsta nusikaltimams žmoniškumui (geriausia jeigu tai padarytų Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja). Taip pernai prasidėjo kelias link dabar steigiamo specialaus tribunolo Putino karo agresijos nusikaltimui tirti: karo pradžioje Generalinė Asamblėja pareiškė, kad Putino kariniai veiksmai yra ne kokia nors speciali operacija, o nusikalstama karo agresija, pažeidžianti visas Jungtinių Tautų nustatytas tarptautinės taisykles.
Kelionė link to, kad tarptautinė bendruomenė pripažintų Lukašenkos veiksmus prilygstančiais nusikaltimams žmoniškumui, jau prasidėjo. Neseniai rašiau, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisaras paskelbė tyrimo ataskaitą, kurioje nustatė, kad Lukašenka galimai yra įvykdęs nusikaltimus žmoniškumui, persekiodamas prieš jo režimą protestuojančius žmones.
Tolesnis kelias: Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija, kuri patvirtintų tų pačių Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisaro atlikto tyrimo išvadas, kad Lukašenkos įvykdyti ir vykdomi nusikaltimai prieš Baltarusijos žmones prilygsta nusikaltimams žmoniškumui. Tai atvertų duris steigti specialų triubunolą tokiems nusikaltimams tirti.
Lygiai taip pat turėtų būti elgiamasi ir su Putino nusikaltimais prieš Rusijos piliečius. Putino nusikaltimai yra tokio pat pobūdžio ir masto, kaip ir Lukašenkos nusikaltimai. Todėl ir tarptautinio teisingumo kelias turėtų būti panašus: pradžioje išsamus Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisaro tyrimas, kuris tikėtina pripažintų, kad tokie nusikaltimai prilygsta nusikaltimams žmoniškumui, tada speciali JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija ir tada specialus tribunolas.
Taigi Putino (ir Lukašenkos) laukia net trys tribunolai: steigiamas Specialus Tribunolas Hagoje karo agresijos nusikaltimui tirti (Lukašenka kaip agresijos bendrininkas); ICC tribunolas Hagoje Ukrainos vaikų deportacijos nusikaltimui tirti (Putinui arešto orderis jau išduotas; yra tiriamas Lukašenkos dalyvavimas šiame nusikaltime); dabar siūlome steigti specialius tribunolus, kurie tirtų Lukašenkos ir Putino nusikaltimus žmoniškumui, persekiojant savo šalių piliečius.
Demokratijos turi išmokti gintis ir ginti žmogaus teises ten, kur jos yra nusikalstamai pažeidžiamos. Autokratai turi žinoti, kad demokratijos nėra bedantės ir kad autokratų laukia tribunolai. Lietuva šiame kelyje gali suvaidinti labai svarbų vaidmenį.
2023.06.13
A. Kubilius: „Ukraina turi gauti pakvietimą jungtis prie NATO viršūnių susitikime Vilniuje“
Europos Parlamento narys Andrius Kubilius antradienį Strasbūre vykusioje plenarinės sesijos diskusijoje dėl situacijos Ukrainoje teigė, kad karas buvo pradėtas ne tik dėl to, kad Putinas yra nusikaltėlis-agresorius, bet ir dėl mūsų didelių strateginių geopolitinių klaidų, padarytų praeityje.
„Didžiausia klaida buvo palikti Ukrainą ilgiems dešimtmečiams „pilkojoje zonoje“ be aiškių narystės ES ir NATO perspektyvų. Tai sudarė pagundas Putinui įsivaizduoti, kad tiek NATO, tiek ES yra silpni ir jo bijo. Ir kad jis gali grobti Ukrainos teritorijas, o Vakarai tebetęs dialogą su Putinu“, – kalbėjo A. Kubilius.
Jis pažymėjo, kad „laikas mums ištaisyti šias praeities klaidas, kainuojančias tūkstančius ukrainiečių gyvybių“.
„Ukraina turi gauti pakvietimą jungtis prie NATO viršūnių susitikime Vilniuje ir turi tapti Aljanso nare po karo. Ukraina turi pradėti derybas dėl narystės ES šių metų pabaigoje, kad užbaigtų jas iki šio dešimtmečio pabaigos“, – pažymėjo EP narys.
Tai, pasak jo, yra vienintelis būdas sukurti visiems mums reikalingą tvarią taiką Europos žemyne, nes tokia politika naikinant „pilkąsias zonas“ Europos žemyne padės ir Rusijai transformuotis į normalią ir demokratišką valstybę.
Europos Parlamente bus minimos 82-osios tremčių metinės bei skaitomi ištremtųjų vardai
Pirmą kartą istorijoje Europos Parlamentas birželio 14 d., trečiadienį, Strasbūre oficialiai minės masinius sovietų vykdytus trėmimus iš Vidurio ir Rytų Europos, renginio metu bus skaitomos ištremtųjų pavardės bei pagerbtas jų atminimas.
Iki šiol tremtinių pavardžių skaitymas buvo inicijuojamas ELP frakcijos vicepirmininkės Rasos Juknevičienės, kuri analogiškus minėjimus EP organizavo 2022 ir 2021 metais.Europos Parlamento vadovybės sprendimu šis renginys tapotradiciniu ir vyks kasmet Strasbūre arba Briuselyje.
Šiemet renginys vyks minint 82-ąsias sovietinių masinių trėmimų, kurie nusirito per sovietų okupuotas Baltijos šalis ir dėl kurių dešimtys tūkstančių žmonių buvo priverstinai masiškai perkelti į tolimiausius SSRS kampelius, pradžios metines.
„Neįvertinti ir neįvardyti nusikaltimai gimdo šiandieninius totalitarizmus. Esame XXI a. stalininio tipo režimo prie pat ES sienos liudininkai, o jo nusikaltimai, tokie kaip masinės žudynės, naikinimai, trėmimai ir gulagai, vėl kartojasi. Turime pasimokyti iš praeities ir dabarties ir nevengti priimti drąsių sprendimų, kad sustabdytume šį užburtą ratą“, – tvirtina Rasa Juknevičienė.
Renginį atidarys Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola, jame dalyvaus ir pavardes skaitys įvairių ES valstybių europarlamentarai, šių šalių ambasadų ir diasporos bendruomenių atstovai, tai pat dalyvaus tremtinių organizacijų iš Lietuvos atstovai, dainas atliks ansamblis „Raskila“.
Minėjimo metu bus skaitomos sovietų režimo prievarta ištremtų žmonių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Lenkijos, Ukrainos ir Moldovos pavardės.
Kitose Europos valstybėse taip pat plinta iniciatyva pagerbti ištremtųjų atminimą – Europos atminties ir sąžinės platforma birželio 14 d. Vroclave (Lenkija) organizuoja sovietų vykdytų tremčių minėjimą.
2023.06.09
EP narės R. Juknevičienės ir rašytojo B. Akunino pokalbis – apie Rusijos istoriją ir jos ateitį
Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė kartu su žymiu Rusijos rašytoju, literatūros apžvalgininku, vertėju Borisu Akuninu Europos Parlamente (Briuselyje) kalbėjosi apie nusikalstamą užtvankos Naujojoje Kachovkoje Ukrainoje susprogdinimą, Rusijos karą prieš Ukrainą, istoriją bei ateitį.
Rašytojas dalyvavo A. Kubiliaus inicijuotoje ir Europos Parlamente vykusioje konferencijoje „DIENA PO: BRIUSELIO DIALOGAS” kartu su kitais Rusijos opozicijos aktyvistais bei ES atstovais. R. Juknevičienė teigė, kad esminė renginio mintis buvo, jog taikos Europos žemyne nebus be neagresyvios, normalios, demokratinės Rusijos ateityje.
B. Akuninas, gimęs Gruzijoje, jo tikrasis vardas yra Grigory Chkhartishvili. Užaugęs Maskvoje, iki 2014 m. gyveno Rusijoje, po Krymo užgrobimo išvažiavo iš šalies ir nuo to laiko ten nebuvo. Dabar gyvena Londone.
Rašytojo nuomone, istoriją reikia studijuoti ne todėl, kad didžiuotumėmės praeitimi, ne todėl, kad pateisintume pretenzijas dėl teritorijų, o tam, kad nedarytume ir nekartotume klaidų, kurias darė pirmtakai.
„Todėl istoriją reikia žinoti objektyviai, be rožinių akinių. Reikia labai gerai suprasti visas klaidas ir nusikaltimus, kurie buvo praeityje. Jei kalbėsime apie tai, kodėl Rusijos Federacija dabar, XXI amžiuje, surengė šį košmarą Ukrainai ir visai Europai, kodėl ši griūtis atgal iš XXI a. į XX a., tankai, bombardavimai, sugriauti miestai – tai, kas jau atrodė liko praeityje“, – kalbėjo pašnekovas.
EP narė R. Juknevičienė priminė, kad pokalbis įrašytas tą dieną, kai buvo susprogdinta užtvakanka Naujojoje Kachovkoje (Ukrainoje).
Pasak B. Akunino, tai – naujas baisingas nusikaltimas, humanitarinė katastrofa.
„Jei kas nors man prieš du metus būtų pasakęs, kad tai įvyks, būčiau nepatikėjęs. Nors istorijos žinios man turėjo pasakyti, kad tai įvyks. Man atrodo, kad Rusija šiandien yra tokia, nes kitokia ji negali būti. Ji istoriškai kūrėsi tokiu būdu, kad negali nebūti autoritarine valstybe ir negali nebūti imperija. Tai įdėta į šios valstybės architektūrą, kai ji kūrėsi dar XV a.“, – sakė rašytojas.
Aiškindamas Rusijos istoriją, jis teigė, kad kažkada buvo Rytų Europos ribos, kuriose egzistavo senoji Rusia, jos sostinė buvo Kijeve. Tuomet senoji Rusia sugriuvo ir išsiskirstė į tris skirtingus kelius.
„Vienas kelias tai daugmaž europietiškas – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Antras kelias – respublikinis prekybinis Novgorodas. Trečias kelias – maskvietiškas, kuris buvo visiškoje Didžiosios Azijos mongolų imperijos įtakoje. Pamažu ši rytinė dalis, naudodama mongolų imperijos mechanizmus, absoliutų vertikalų valdymą – tai labai efektyvus modelis – pradėjo užkariauti kaimynines šalis ir plėstis. Ji keletą kartų atsinaujino, bet valstybės modelis liko toks pats. Ir jis nepasikeitė iki šiol. Pirma, ji laikosi valdymo iš vieno taško principo. Antra, viskas turi tarnauti valstybei. Trečia, šalies valdovas nekritikuojamas. Ketvirta, šita šalis negali būti valdoma įstatymų, tai – neteisinė valstybė. Kiekvieną kartą, kai Rusijos istorijoje buvo bandoma šią schemą sugriauti ir valstybė pradėdavo krikti, ir kitas valdytojas, ar tai būtų Stalinas, ar tai būtų Putinas, atstatydavo visas šias keturias atramas. Tai vyksta ir mūsų akyse XXI a. – panaikintas nepriklausomas teismas, Parlamentas, autonomijos, spaudos laisvė. Jis netrukus pradėjo atstatinėti imperiją. Ir jei jis „neišsilauš dantų“ Ukrainoje, galime būti tikri, kad jis tai tęs visose buvusiose sovietų sąjungos respublikose. Tai mano paaiškinimas, kodėl tai įvyko“, – svarstė B. Akuninas.
Europarlamentarės teigimu, Lietuvoje, kurie mokosi istorijos dabar, ir tie, kurie, kaip ji, gavo išsilavinimą šeimoje, kai jos močiutė ir mama pasakojo apie Sibirą, deportacijas, turime alternatyvą, o ne sovietinį naratyvą.
„Mano šalyje, taip pat ir kitose, žmonės žino tą istoriją. Jie netiki, kad Rusija gali būti kitokia. Mažuma tiki, kad Rusija bus demokratinė valstybė. Ir dėl to yra du požiūriai. Vienas, kai Rytų Europos valstybės kalba, kad reikia uždaryti sienas ir Rusiją visiškai izoliuoti. O Vakarai galvoja, kad Rusija niekada nebus kitokia. Jie dabar palaikys Ukrainą, bet po šito karo jie vėl atnaujins su Rusija verslo santykius, nes tai labai didelė valstybė“, – teigė R. Juknevičienė.
Ji pakvietė pašnekovą pasidalinti mintimis apie ateitį bei tai, apie ką diskutavo forume.
B. Akuninas teitė kalbėjęs apie tai, kad dauguma iš demokratiškai nusiteikusių opozicijos žmonių galvoja, kad griuvus Putino režimui – o kad jis grius, mums visiems tai aišku – Rusija išliks savo forma ir ribomis, bet ji taps demokratine valstybe. Kad bus parlamentinė respublika, kad bus rinkimai, spaudos laisvė. Mes tai jau matėme 1990 metais.
Tačiau, rašytojo įsitikinimu, tai neveikia.
„Kai tik susilpnės centro valdžia, kai tik prasidės valdžios pasidalijimas, vėl bus tankais apšaudomas Parlamentas, bus siunčiamos pajėgos į tas vietoves, kurios norės atsiskirti. Suprantate, yra du būdai, kad tokia didelė valstybė gali laikytis vieningai. Vienas būdas, tai konsensusas. Tai konfederacinis būdas, tokios jungtinės valstijos, kur kiekviena valstija sprendžia, kaip nori gyventi, ir dalį įgaliojimų skiria centrui. Yra kitas būdas, kai valdoma iš vieno taško per jėgą ir baimę. Tai tradicinis Rusijos, vieningos valstybės, valdymo būdas. Jei Rusija liks tokia, tai Rusijos kaimynams ramybės nebus niekada. Po kurio laiko vėl viskas sugrįš“, – dėstė N. Akuninas.
Todėl, jo teigimu, yra du variantai.
„Vienas, nuo pat pradžių reikia suprasti, kad Rusijoje turi įvykti demaskvizacija. Rusija turi tapti atskirų autonominių valstybių sąjunga, kurioje kiekviena valstybė pati sprendžia, kaip jai gyventi. Jas jungia ne baimė, o tai, kad joms naudinga būti drauge. Tai ne imperija. Tai nepavojinga sistema. Šalies dydis neapsprendžia šalies kokybės. Jei Rusija ir būtų mažesnė, galėtų būti vertinga šalimi, kurioje žmonėms būtų nepalyginamai geriau gyventi. Šitoje didelėje teritorijoje kažkur bus demokratija, o kažkur jos ir nebus. Jei norės išeiti iš Rusijos, tai tegul išeina. Tai turėtų būti savanoriška sąjunga, kuri naudinga ekonomiškai ir dėl didelių bendruomeninių projektų. Tai geras variantas, bet mažai tikėtinas. Daugiau tikėtinas kitas variantas, kai Rusija pasidalins ne pagal susitarimą, o prasidės pilietinis karas. Prasidės karas tarp vietos grupuočių, dėl resursų, sienų, įtakos. Tai šalis, turinti atominį ginklą, atominių elektrinių. Tai labai blogas ir pavojingas variantas“, – sakė rašytojas.
Taip pat, jo nuomone, yra ir trečias variantas, viskas juda jo link. Jis liečia ne tik Rusiją, jos kaimynus, bet ir visą pasaulį.
„Pasaulis pasidalins į dvi kovojančias stovyklas. Vienos centras bus Vašingtone, kitos – Pekine. Vėl bus šaltasis karas. Jei tai įvyks, tai suprantama, kad Maskva taps mažesniu Pekino partneriu. Ji nebebus imperija, ji praras visišką laisvę priimti politinius sprendimus, bet ji išliks Europoje. Tai liūdna tendencija Ukrainai ir Lietuvai, nes šios šalys yra greta pastovios grėsmės. O kas vyks vargšėje Rusijoje, kas bus su jos žmonėmis, tai ir pagalvoti baisu. Tai visiškai reali grėsmė, kuriai Europa ir pati Rusija menkai ruošiasi“, – teigė B. Akuninas.
R. Juknevičienė kėlė du klausimus, susijusius su Rusija ir su Vakarais.
„Kai kažkas kalba apie Rusijos griūtį, šalies žmonės buriasi apie savo lyderį Putiną. Putino klika ragina žmones žiūrėti, ką norima su jais padaryti. Būtų klausimas, kaip gyventi su tokia situacija? Vakaruose taip pat bijoma Rusijos sugriovimo. Režimo griūties nereikia bijoti, bet kaip įtikinti Vakarus, kad dar kartą pabandytų turėti demokratinės Rusijos ateities strategiją. Gal anksti kalbėti apie demokratiją, bet bent jau apie neagresyvią ir savarankišką Rusiją galime“, – svarstė europarlamentarė.
Pasak B. Akunino, buvo padaryta labai daug klaidų.
„Pačioje pradžioje demokratinės Vakarų valstybės turėjo laikytis tendencijos “už mūsų ir jūsų laisvę”. Jos turėjo nuolat kalbėti, kad Putinas ir jo klika yra viena, o Rusijos liaudis yra kita. Konfliktas Ukrainoje neturi būti laikoma dviejų tautų kova. Tai kova už savo principus ir demokratiją, prieš tironiją. Labai gaila, bet dabar daugelis rusų, kurie yra Rusijoje, galvoja, kad visas pasaulis yra prieš juos. Ir nors daugumai jų Putinas visai nepatinka, jie galvoja, kad neturi išeities. Šitas karas pradėtas neteisingai, bet jiems nėra kur dėtis. Tai yra pavojingiausia, tą masinį suvokimą reikėtų keisti. Kalbant apie Vakarų klaidas istoriškai, tai jie turėjo žymiai aktyviau padėti Ukrainai po 2014 metų“, – kalbėjo rašytojas.
R. Juknevičienė teigė, kad nors klaidos jau padarytos, bet dabar daug kas pasidarė išvadas, ir teiravosi, kokių klaidų dabar Vakarams nereikėtų daryti?
B. Akuninas mano, kad viskas priklausys nuo Rusijos žmonių nuotaikų.
„Kaip efektyviai Ukraina bekariautų, kaip mes visi benorėtume jos armijos pergalės, Ukraina Kremliaus nenugalės, valdžios ir režimo Rusijoje nepakeis. Reikia, kad rusai norėtų išsivaduoti nuo Putino, nuo to režimo. Kol tai neįvyks, Putinas taip ir laikysis. Viskas, kas padeda pasiekti pergalę už rusų protus ir širdis, naudinga“, – reziumavo rašytojas.
Europarlamentarė teigė mananti, kad mes kartais darome klaidą, kai kalbame, kad visi rusai vienodi.
„Mes, politikai, žiūrintys į ateitį, turime galvoti apie tokią Europos ateitį, kurioje Rusija, kaip normali valstybė, turės vietą“, – sakė ji.