2024.05.17

EP nariai su darbo vizitu lankysis Taivane

Europos liaudies partijos frakcijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė ir Europos Parlamento narys Andrius Kubilius kartu su kitais kolegomis gegužės 18 – 22 dienomis su darbo vizitu lankysis Taivane, kur dalyvaus neseniai išrinkto šalies prezidento William Ching-te Lai ir viceprezidentės Bi-khim Hsiao priesaikos ceremonijoje, susitiks su šalies vadovais, lankysis Taivano Dirbtinio intelekto laboratorijoje bei Taivano puslaidininkių tyrimų institute.    

Europos Parlamento narių delegacijai vadovaujanti europarlamentarė R. Juknevičienė pažymi, kad didelė garbė būti pakviestiems į naujai išrinkto Taivano Prezidento Lai Ching-te inauguraciją.

„Didžiuojuosi, kad taivaniečiai pakvietė Lietuvos atstovus į tokį svarbų jų valstybei renginį. Tai rodo Lietuvos įvertinimą bei dar labiau sutvirtina ateities tiltus su šia valstybe. Mes Europos Parlamente per visus penkerius metus palaikėme puikius ryšius, mums ir visai Europai svarbi Taivano ekspertizė hibridinių karų kontekste“, – teigia ELP frakcijos vicepirmininkė. 

Ji pažymi, kad neseniai įvykusius Kinijos Respublikos (toks yra oficialus Taivano pavadinimas) Prezidento rinkimus stebėjo visas pasaulis, jie ir buvo vadinami pasaulinės reikšmės. Pekino interesas taip pat buvo didžiulis. Panašiai kaip Rusija Europoje, komunistinė Kinija vykdė plataus masto dezinformacijos kampanijas. Todėl šio vizito metu tikimasi susipažinti su Taivano patirtimi atremiant Kinijos hibridines atakas, dezinformaciją, kišimąsi į jų politinius procesus.   

„Taip pat apsilankysime ir Taivaną garsinančių puslaidininkių centre. Taivanas yra didžiausia ir sėkmingiausia pasaulyje puslaidininkius gminanti valstybė, o Lietuvai šis resursas yra labai svarbus“, – teigia R. Juknevičienė.

2024.05.15

Vilniuje įvyks tarptautinė konferencija „Totalitarizmų nusikaltimai: teisingumas ir atmintis XXI amžiuje“

Š. m. gegužės 15–17 d. Vilniuje vyks tarptautinis renginys, į kurį atvyks 40 užsienio organizacijų, priklausančių Europos atminties ir sąžinės platformos (angl. Platform of European Memory and Conscience – toliau PEMC) tinklui, atstovai – atminties institucijų vadovai, ekspertai, tyrinėtojai, pilietinių iniciatyvų lyderiai.

Renginį sudaro plačiajai visuomenei skirta Europos Parlamento narės Rasos Juknevičienės globojama tarptautinė konferencija „Totalitarizmų nusikaltimai: teisingumas ir atmintis XXI amžiuje“, kuri įvyks gegužės 15 d. Nacionalinėje dailės galerijoje), metinis Europos atminties ir sąžinės platformos tarybos posėdis, kuris vyks gegužės 16 d. „Corner“ viešbutyje) ir Aukų pagerbimo ceremonija bei pažintinis Lietuvos okupacijų istorijos vizitas gegužės 17 d. Tuskulėnų memoriale.

Konferencijoje dalyvaus ir pagrindinį pranešimą skaitys teisės istorikė, socialinių mokslų daktarė Dovilė Sagatienė, klausdama „Ar Europos Žmogaus Teisių Teismas, pripažinęs Lietuvos partizanų naikinimą genocidu, buvo Niunbergas Baltijos šalims?“.

Dviejose diskusinės dalyse moderatoriai atskleis skirtingų valstybių istorinės atminties aktualizavimo patirtį, pavyzdžiui, sesijoje „Kaip mes vertiname totalitarinės sistemos nusikaltimus? Ar istorija mums suteikia žinių ir įrankių demokratijos plėtrai, režimų formavimosi ir jų nusikaltimų užkardymui?“

LR generalinės prokuratūros prokuroras, padedantis Ukrainai tirti karo nusikaltimus, Gintas Ivanauskas, pasidalins savo patirtimi ir įžvalgomis.

Sesijoje pasisakys Ukrainos, Baltarusijos, kaimyninės Lenkijos atstovai.

Antroje sesijoje, kurioje savo įžvalgomis dalinsis į Lietuvą atvykstantis Vašingtono Komunizmo aukų memorialinio fondo atstovas ir šio fondo kartu su Baltijos šalių vyriausybėmis įsteigto muziejaus direktorius dr. Eric Patterson, bus svarstoma, kiek istorinei atminčiai skirtos vietos ir paminklai, t. y. įamžinimas, padeda siekti teisingumo? Kaip žinia, priėmus taip vadinamą desovietizacijos įstatymą, mūsų viešojoje erdvėje dažnai įsiplieskia audringos diskusijos, kurias praturtintų ir racionalesni ekspertų istorikų argumentai. Šioje sesijoje savo patirtimi dalinsis ir Bulgarijos atstovė, papasakosianti, kaip būrė iniciatyvą dėl paminklo sovietų armijai demontavimo Sofijoje.

Tarptautinė konferencija bus sinchroniškai verčiama į lietuvių kalbą, kitų tarptautinio renginio dalių darbinė kalba – anglų.

2024 m. gegužės 15 d. vyksianti konferencija bus tiesiogiai transliuojama portale www.lrt.lt.  

2024.05.09

Liudas Mažylis. Apmąstant Europos ateitį

Europos diena – tai ne tik šventė, bet ir priminimas apie nuolatinius Europos Sąjungos iššūkius ir galimybes. Kasmet gegužės 9-ąją minima Europos diena yra skirta istorinės 1950 m. Šumano deklaracijos metinėms paminėti. Tačiau, minint šią europiečius vienijančią šventę, reikia pripažinti, kad Europos Sąjungos raida nebuvo tokia jau paprasta. Štai ir 2019–2024 metų kadencijoje iškilo neeilinio sunkumo iššūkių. Pradedant nuo „Brexito“ sutarties derybų, po to – bandant suvaldyti COVID-19 pandemiją bei aktyviai remiant Ukrainą prasidėjus Rusijos invazijai. Visgi tai tik dalis išbandymų: iškilo migracijos, energetinių, klimato ir kitų iššūkių suvaldymas. ES įrodė, kad yra pajėgi prisiimti lyderystę. O apmąstydami praeitį privalome žvelgti į ateitį.

Pirmasis kadencijos precedento neturintis iššūkis buvo Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES. Politinė įtampa tarp ES ir JK buvo aukščiausio lygmens. O buvo tik du galimi britų išstojimo scenarijai: susitarus su ES arba be susitarimo. Žinoma, pats didžiausias iššūkis buvo prekyba. Šiame visame išstojimo procese Europos Parlamente atlikome svarbų vaidmenį formuojant ES poziciją „Brexito“ atžvilgiu užtikrinant, kad per visą derybų procesą būtų apsaugoti ES piliečių ir valstybių narių interesai. Iš esmės, Europos Parlamentas ėmėsi iniciatyvos sudaryti ekonominę partnerystę su Jungtine Karalyste, pagal kurią pastaroji privalėtų laikytis ES taisyklių tokiose srityse kaip aplinkosauga, konkurencija ar darbo standartai. Nors derybų procesas nebuvo lengvas, tačiau išstojimo susitarimą JK ratifikavo 2020 m. sausio 23 d., o ES – sausio 30 d. Šios nelengvos „skyrybos“ – pamoka ateičiai. „Brexit“ išstojimo procesas pabrėžė ES valstybių narių solidarumo svarbą. Per visas derybas ES išliko vieninga dėl požiūrio į „Brexitą“, o valstybės narės palaikė Europos Komisijos poziciją. Šis solidarumas padėjo sustiprinti ES derybinę poziciją ir apsaugoti jos interesus.

Kitas esminis iššūkis, kuris sudrebino ne tik Europą bet ir pasaulį – COVID-19 pandemija. Ekonominės veiklos sustabdymas ir perkrautos sveikatos sistemos neigiamai paveikė absoliučiai visas ES nares. Dėl to ES teikė daug dėmesio ekonomikos atkūrimo priemonėms. Pavyzdžiui, 2020 m. ES susitarė dėl naujos kartos ekonomikos atkūrimo plano „NextGenerationEU“ bei ilgalaikio ES biudžeto, kurių bendra vertė 1,8 trilijono eurų, septynerių metų laikotarpiui. Prioritetas buvo padėti valstybėms narėms atsigauti po pandemijos ekonominio poveikio. Na ir bendrai lėšos buvo orientuotos remti pagal tokias politikos sritis kaip moksliniai tyrimai ir inovacijos bei tokioms sveikatos programoms kaip „EU4Health“. Šiandien galima teigti, kad COVID-19 pandemija radikaliai transformavo Bendrijos požiūrį į visuomenės sveikatos politiką, jai atsiduriant dėmesio centre. Jau 2020 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamente patvirtinome  rezoliuciją dėl Europos sveikatos sąjungos. Ši rezoliucija buvo pirmasis svarbus Parlamento pareiškimas dėl būtinybės steigti sveikatos sąjungą. Joje buvo raginama ES lygmeniu laikytis visapusiško požiūrio į visuomenės sveikatą, įskaitant ES kompetencijos stiprinimą, koordinavimo gerinimą ir finansavimo didinimą. Tikiu, kad Europos sveikatos sąjungos kūrimui yra privalu daug aiškiau įsipareigoti. Vis dar egzistuoja 27 skirtingos sveikatos sistemos. Pavyzdžiui, svarbu paminėti, kad vienintelėje Lietuvoje yra įdiegta profilaktinė hepatito C programa. Tačiau negalima paneigti, kad egzistuoja aiški atskirtis tarp Europos rytuose ir vakaruose, pavyzdžiui, gydant vėžį ir lėtines ligas. Manau, kad Europoje galime ir privalome skirti sveikatos temoms daugiau dėmesio.

Revizionistinių valstybių keliamos hibridinės grėsmės išliko kitu svarbiu ES darbotvarkės klausimu, kuris neabejotinai išliks aktualus ir ateityje. 2021 metais Lietuva padarė drąsų žingsnį atidarant taivaniečių atstovybę Vilniuje, o Kinija dėl to ėmėsi diplomatinio protesto veiksmų bei ekonominio spaudimo. Tai buvo ataka prieš visą ES! Dėl šių vienašališkų Kinijos veiksmų esu kreipęsis raštu į Europos Komisiją, ragindamas pateikti pasiūlymus,  skirtus kovoti su trečiųjų valstybių ekonomine prievarta. Nors Kovos su prievarta priemonė (angl. Anti-Coercion Instrument) Europos Parlamente buvo priimta tik 2023 m. spalio 3 d., galima sakyti, kad tai tampa esminiu atgrasymo instrumentu prieš trečiąsias valstybes nuo ketinimų išnaudoti savo ekonominę įtaką siekiant paveikti politinius sprendimus valstybėse narėse. Ši priemonė leis Komisijai siūlyti prekybos prekėmis ir paslaugomis, intelektinės nuosavybės teisių ir tiesioginių užsienio investicijų apribojimus bei reikalauti ir reparacijų. Tad ES vidaus rinka tampa atsparesnė ir geriau pasiruošusi atlaikyti išorės spaudimą. Svarbu paminėti ir migracijos iššūkius bei sienų apsaugą. 2021 m. Baltarusijos režimas sąmoningai suorganizavo migracijos krizę, pasitelkdamas migrantus ir pabėgėlius politiniam spaudimui daryti. ES reagavo taikydama daugialypį požiūrį, kuriuo siekė spręsti humanitarinę krizę, apsaugoti savo sienas ir patraukti Baltarusijos režimą atsakomybėn. Europos Parlamente išreiškėme solidarumą su nuo krizės nukentėjusiomis valstybėmis narėmis, pavyzdžiui, Lenkija ir Lietuva, bei aktyviai raginome Komisiją suteikti valstybėms narėms būtiną finansinę ir logistinę paramą. Ateityje dar laukia dideli iššūkiai, siekiant rasti pusiausvyrą tarp solidarumo ir atsakomybės bei kovos su neteisėta migracija.

Kitas vienas iš svarbiausių, mano nuomone, autonominės Europos tikslų – energetinė nepriklausomybė nuo iškastinio kuro iš Rusijos. Vienas iš pirmųjų žingsnių buvo Europos Komisijos pasiūlytas planas „REPowerEU“, skirtas palengvinti iškastinio kuro importo diversifikavimą, paspartinti švarios energijos naudojimą ir sustiprinti ES atsparumą bei strateginį savarankiškumą. Per ilgai Rusijai buvo leista gamtinėmis dujomis ir nafta šantažuoti Europą. Nuo pat Europos Parlamento kadencijos pradžios pasisakiau dėl visiško anglies, naftos ir dujų embargo. Juk tai buvo akivaizdžiai „tiksinti bomba“ ir Kremliaus poveikio įrankis, skirtas stabdyti ES gebėjimą savarankiškai apsirūpinti energetikos šaltiniais. Galima pasidžiaugti, kad per šią kadenciją Europa jau tapo laisva nuo „Nord Stream“ 1 dujotiekio, o „Nord Stream 2“ taip ir nebuvo niekada pradėtas eksploatuoti. Taip pat ES paskelbus šeštąjį sankcijų paketą 2022 m. birželio mėn., jame buvo įtrauktas Rusijos naftos importo į ES embargas. Kremlius ne vieną dešimtmetį skelbė, kad Europa pražus be rusiškos naftos ir dujų, tačiau realybė visai  kitokia. ES sugebėjo nesunkiai užsitikrinti naftos eksportą iš Artimųjų Rytų, Norvegijos. Toks sprendimas diversifikuoti energetinius išteklius yra naudingas užsitikrinti ne tik stipresnius prekybinius, bet ir politinius ryšius su strateginiais parteriais. Visgi, reikia pripažinti, kad dar išlieka, nors ir nebe tokie dideli, rusiškų dujų ir naftos srautai Europoje. Todėl šis klausimas apie absoliutų tarp visų ES narių rusiškos energijos embargą ir toliau privalo būti keliamas ES institucijose.

Na ir žinoma, ES plėtra išlieka neatsiejamu Europos ateities klausimu. Ukraina privalo tapti pilnaverte ES nare. Nors Rusijos karinė agresija Ukrainoje apsunkina integracijos į Bendriją procesą, tačiau Ukraina iš tiesų per pastaruosius metus sugebėjo smarkiai pasistūmėti vykdydama esmines reformas. Verta paminėti, kad ir ES yra mobilizavusi precedento neturinčią finansinę ir karinę paramą Ukrainai. Ši parama yra labai svarbi siekiant padėti Ukrainai apsiginti nuo Rusijos agresijos ir atstatyti šalį po karo. Tačiau akivaizdu, jog Ukrainai reikia daugiau karinės ir finansinė paramos, kad tai turėtų reikšmingos įtakos karo lauke. Kitos Rytų Partnerystės šalys bei Vakarų Balkanai taip pat privalės gauti aiškesnius signalus dėl narystės bei naujas inciatyvas iš ES institucijų, taip skatinant jas siekti įgyvendinti Asociacijos sutarties tikslus. Žinoma, visi šie darbai jau iš karto laukia po naujų 2024 m. Europos Parlamento rinkimų, nuo kurių rezultato labai priklausys tolesnė ES veiksena.

 

A.Kubiliaus kalba iškilmingame LR Seimo posėdyje

EP nario Andriaus Kubiliaus kalba 2024 m. gegužės 9 d. iškilmingame Seimo posėdyje, skirtame Europos Dienai ir Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dvidešimtmečiui.

Gerbiamos ir Gerbiamieji,

Specifinis jausmas vėl stovėti šioje Seimo tribūnoje.

Noriu kreiptis į Jus ne tik kaip pirmasis Seimo Europos Reikalų Komiteto pirmininkas, bet ir kaip 2000 metų Lietuvos Ministras Pirmininkas, nes tų metų vasario mėnesį Lietuva pagaliau buvo pakviesta pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje ir tada mums teko įrodyti, kad Lietuva yra pasirengusi tapti ES nare kartu su pirmuoju “big-bang” plėtros dešimtuku.

Tada ir Nidos grožiai padėjo tai pasiekti. Ir kitos Nidos gėrybės.

Kažkada Vytautas Landsbergis pasakė labai tikslius žodžius: NATO mums garantuoja gyvenimą, Europos Sąjunga – geresnį gyvenimą.

Tuo ir džiaugėmės pastaruosius 20 metų: narystė Europos Sąjungoje ir jos turtingoje Bendrojoje rinkoje leido mums patiems kurti savo sėkmės istoriją, kurią galima prilyginti ir stebuklui šimtametėje Lietuvos istorijoje.

Verta prisiminti, kad 2000 metais, kai Lietuva tik pradėjo derybas dėl narystės Europos Sąjungoje, mūsų ekonomikos išsivystymo lygis siekė tik 34% ES vidurkio.

Tai yra – pagal europinius standartus buvome neturtingas, iš sovietinės okupacijos neseniai išsivadavęs kraštas, gyvenome stipriai atsilikdami nuo vidutinio europiečio.

Dabar šis rodiklis siekia jau 90% ES vidurkio. Tai yra, baigiame pasivyti Europą, esame tarp pirmaujančiųjų „naujosios Europos“ šalių ir jau pralenkėme tokias ES senbuves, kaip Ispaniją, Graikiją, Portugaliją. Mums, lietuviams, svarbiausia, kad 1% aplenkėme kaimynę Estiją.

Per šiuos 20 metų ne tik ekonomiškai pasivijome Europą, bet ir civilizacine, kultūrine prasme sugrįžome į Europą: įveikėme Nepriklausomybės pradžioje klestėjusią korupciją, įtvirtinome europietiškus teisinės valstybės principus, išmokome rūpintis žmogaus teisėmis ir laisvėmis bei demokratinėmis vertybėmis.

Galėtume tikėtis, kad ir per ateinančius dešimtmečius kartu su Europos Sąjunga mes saugiai kursime savo sėkmę ir taikysimės jau nebe į Europos Sąjungos vidurkį, bet į ekonomiškai pirmaujančiųjų penketuką.

Tačiau akivaizdu, kad tokią svajonę būsime pajėgūs įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu kartu su ES ir NATO įveiksime šiandieninę gilią viso Europos žemyno bei visos Europos Sąjungos geopolitinę krizę, kurią sukėlė Rusijos karas prieš Ukrainą.

Artimiausią dešimtmetį Europos Sąjunga neturės didesnio rūpesčio nei atkurti tvarią taiką visame Europos žemyne. To nebus galima pasiekti kokiomis nors derybomis dėl trumpalaikio ugnies nutraukimo ar sutariant dėl taikos Putino sąlygomis.

Tvari taika Europos žemyne yra galima tik tada, jeigu geopolitinės transformacijos įvyks plačiame Europos rytinės dalies regione, įskaitant Rusiją ir Baltarusiją.

O tam reikia, kad Rusija pralaimėtų karą Ukrainoje ir Kremliuje žlugtų Putino režimas. Ačiū Ukrainai už tai kad gina mus ir už tai, kad atveria galimybes sulaukti tokio žlugimo.

Ukrainos pergalė atvertų galimybes pozityvioms permainoms visame Europos Rytų regione.

Mes turime būti pasiruošę pilnai išnaudoti šį galimybių langą, nes tik tai leis atkurti tvarią taiką ir saugaus augimo galimybes visame Europos žemyne, taigi ir Lietuvoje.

Artimiausias dešimtmetis bus Europos geopolitinės krizės įveikimo dešimtmetis, grįžimo prie tvarios taikos dešimtmetis. Jis bus „Ukrainos dešimtmetis“, nes tik Ukrainos sėkmė (tai yra, jos pergalė prieš Rusiją, jos atstatymas ir modernizacija, jos narystė Europos Sąjungoje ir NATO) padės transformuotis platesniam Europos Rytų regionui.

Todėl Ukrainos pergalė ir tapimas Europos Sąjungos nare yra reikalinga ne tik pačiai Ukrainai, tai yra reikalinga ir visai Europos Sąjungai. Nes tvarios taikos reikia ne tik Ukrainai, jos reikia visiems europiečiams, įskaitant ir lietuvius.

O Ukrainos pergalė, jos atstatymas, euroatlantinė integracija yra tai, ką gali ir privalo padaryti Europos Sąjunga bei kitos Vakarų valstybės.

Brutalus Rusijos karas prieš Ukrainą ir prieš visą civiliuotą pasaulį tęsiasi jau daugiau nei du metus.

Europos Sąjunga suteikdama karinę ir kitokią paramą Ukrainai, įvesdama sankcijas Rusijai, pakviesdama Ukrainą pradėti narystės derybas – padarė daugiau nei buvo galima iš ES tikėtis prieš karą.

Galima tik sveikinti tvirtą Europos Komisijos Prezidentės Ursulos von der Leyen lyderystę sutelkiant Europos Sąjungos beprecedentinę materialią ir politinę paramą Ukrainai. Tačiau šiandien turime matyti, kad tokios paramos iki šiol pakako tik tam, kad Ukraina nepralaimėtų, bet jos kol kas nepakanka tam, kad Ukraina laimėtų.

Praeitais metais Rusija karui prieš Ukrainą išleido daugiau kaip 100 mlrd. eurų, tuo tarpu Ukraina savo gynybai kartu su visa Vakarų (JAV ir ES) parama galėjo išleisti tik 80 mlrd. eurų ir iš jų visa Vakarų karinė parama siekė tik 40 mlrd. eurų, arba 0.1% viso Vakarų BVP.

To tikrai nepakanka Ukrainos pergalei. Todėl Lietuva turi raginti Europos Sąjungą neatidėliojant imtis iniciatyvos ir parengti Europos Sąjungos Planą Ukrainos pergalei pasiekti, kuriame būtų tiksliai įvertinta kokios ir kiek ginkluotės reikia tokiai pergalei pasiekti, kur ir kada tai bus pagaminta, bei kaip tai bus finansuojama.

Akivaizdu, kad Vakarų parama Ukrainos pergalei per metus turi siekti ne 40 mlrd. eurų, o bent 100 mlrd., arba 0.25% viso Vakarų BVP. Ir visa tai turi būti išdėstyta aiškiame Ukrainos Pergalės Plane, imant pavyzdį iš Jungtinių Valstijų 1941 metų birželio mėn parengto Pergalės Plano, kuriame buvo viskas tiksliai suplanuota kaip per 4 metus pasiekti besąlygišką pergalę prieš Hitlerį ir prieš imperinę Japoniją.

Lietuva taip pat turi raginti Europos Sąjunga imtis įgyvendinti plačią Europos Rytų erdvės transformacijos strategiją, tai ką galima būtų vadinti Grand Strategija, kuri apimtų visas paramos politinei Rusijos ir Baltarusijos transformacijai priemones, įskaitant paramą tų šalių pilietinei visuomenei ir opozicijai, o taip pat ir Ukrainos pergalę bei integracijos sėkmę vertinant kaip esminius faktorius, lemsiančius tokios transformacijos sėkmę.

Tokia ES strategija yra reikalinga tam, kad Vakaruose būtų įveiktos Rusijos pralaimėjimo ir Putino režimo griūties baimės, Vakarams nerimaujant, kad po Putino režimo griūties Rusijoje bus tik blogiau. Tokios nepagrįstos baimės ir yra viena iš pagrindinių kliūčių, stabdančių Vakarų ryžtą suteikti didesnę karinę paramą Ukrainai.

Todėl Grand Strategijoje pozityvios permainos Europos Rytų regione yra reikalingos visai Europai, nes tai vienintelis kelias į tokių baimių įveikimą, o tuo pačiu ir į tvarią taiką Europos kontinente. Tokioms permainoms yra būtina Ukrainos pergalė ir Ukrainos sparti euroatlantinė integracija.

Tai yra dideli tikslai. Todėl prabėgus mūsų narystės 20 metų, vardan tokių tikslų įgyvendinimo turime pagaliau atsikratyti vis dar gajos mūsų tarpe “naujokų” savivokos, kad nuo mūsų “mažiukų” niekas nepriklauso toje didelėje Europos Sąjungoje.

Mes galime ir privalome įtakoti Europos Sąjungos politiką, ypač mūsų regionui svarbių sprendimų atžvilgiu.

Tam turime nebijoti siūlyti savo idėjas, svarbias visai Europai, turime išmokti aplink tokias idėjas burti bendraminčius iš įvarių partijų ir įvairių šalių.

Tai jau sėkmingai padarėme suburdami pasaulinę parlamentarų “United for Ukraine” koaliciją.

Noriu pasinaudoti proga ir padėkoti Žygiui Paviloniui bei kitiems Seimo nariams, aktyviausiems šios koalicijos nariams.

Todėl šiandien žvelgdami ir į ateinančius dešimtmečius, sutarkime dėl to, kad mūsų pačių europietiškoje veikloje artimiausias dešimtmetis bus tikrai “Ukrainos dešimtmetis”, per Ukrainos pergalę ir jos euroatlantinę integraciją siekiant transformuoti visą Europos Rytų erdvę.

To turime siekti visų pirma išnaudodami svarbiausius Europos Sąjungos politikos darymo ir derinimo instrumentus – Europos politines partijas Europos Parlamente ir visose ES Tarybose, kuriose po visų šiais metais įvyksiančių rinkimų dirbs ir Lietuvos atstovai ir jau dabar sutardami dėl svarbiausių politinių prioritetų vardan Ukrainos ir visos Europos Rytų erdvės transformacijos.

Todėl jau dabar įsipareigokime, kad 2027 metais mūsų antrojo pirmininkavimo Europos Sąjungai svarbiausias politinis prioritetas bus Ukraina ir visa Europos Rytų erdvė. Ta proga imkimės burti “Vilniaus koaliciją” už Ukrainą ir visos Rytų erdvės transformaciją, taip, kaip Berlynas yra subūręs “Berlyno koaliciją” už Vakarų Balkanus.

Turime Vakarams įrodyti, kad Ukrainos pergalė ir integracinė sėkmė yra reikalinga ne tik Ukrainai ir Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai. Turime įtikinti Centrinę Europą nebijoti Ukrainos ekonominės konkurencijos, nebijoti kvalifikuotos daugumos balsavimo ir turime įtikinti Centrinę Europą netapti pagrindine politine kliūtimi tolesnei ES plėtrai tiek į Ukrainą, tiek ir į Vakarų Balkanus ar Moldovą.

Vardan to jau dabar pasiekime, kad svarbiausiose Europos Sąjungos institucijose, ypatingai atsakingose už “Ukrainos dešimtmečio” politikos įgyvendinimą, dirbtų kiek galima daugiau aukščiausios kvalifikacijos Lietuvos atstovų ir kad Lietuvos atstovas taptų Europos Sąjungos Plėtros komisaru, atsakingu už tai, kad ES plėtros nauja banga būtų realizuota iki 2030 metų.

Nes mums tokia plėtra tikrai rūpi kaip niekam kitam Europos Sąjungoje.

Prieš daugiau kaip 30 metų kovomis už savo laisvę prisidėjome prie to, kad griūtų Berlyno siena ir subyrėtų Sovietų Sąjunga, dabar mūsų pastangų reikia ne tik tam, kad Ukraina laimėtų, bet ir tam, kad subyrėtų Kremliaus diktatūros ir neoimperinės agresijos “sienos”.

Europos Sąjunga yra pajėgi tai pasiekti, o mes esame pajėgūs pasiekti, kad Europos Sąjunga norėtų tai pasiekti.

Su europietišku dvidešimtmečiu!!! Ir Slava Ukrainy!

Ačiū už dėmesį!

(LR Seimo kanceliarijos nuotrauka, aut. Ilona Šilenkova)

R. Juknevičienė. ES Migracijos pakete – svarbios Lietuvai nuostatos

Nelegalių migrantų srautų spaudimas Europos Sąjungai (ES) ir netgi jų naudojimas hibridinėms atakoms prieš ES valstybes nares kelia rimtą grėsmę mūsų saugumui ir Bendrijos stabilumui. Reaguojant į šiuos iššūkius ES žengė svarbų žingsnį į priekį pasiekė istorinį sutarimą dėl migracijos valdymo reformos. Naująja migracijos reforma siekiama valdyti ir normalizuoti migraciją ilgalaikėje perspektyvoje ribojant migrantų atvykimą į ES, stiprinant išorės sienų apsaugą, spartinant prieglobsčio procedūras, palengvinant nelegalių migrantų grąžinimą, geriau paskirstant valstybėms atsakomybę dėl prieglobsčio suteikimo bei stiprinant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis.

Kiek stebėjau pranešimus apie neseniai ES priimtą Migracijos paketą, daugiausia buvo kalbama apie solidarumo nuostatą. Tai viena iš detalių, svarbi, bet tikrai ne vienintelė. Sakyčiau, Lietuvai tikrai ne pati svarbiausia, nors derybų metu ir kėlė nemažai įtampų.

Trumpai apie viso Migracijos paketo esmę. Nors man neteko dalyvauti derybose, tačiau aktyviai dirbau kartu su savo frakcijos kolegomis bei su Vidaus reikalų ministerijos atstovais. Džiaugiuosi, kad pavyko pasiekti svarbių Lietuvai nuostatų. Ir čia atsakymas tiems, kurie skaičiuoja Europos Parlamento (toliau EP) narių atsakomybes bei aktyvumą. Galima pasiekti rezultatų ir nebūnant pranešėjais, jei esi aktyvus kartu su savo politinės grupės bendražygiais.

Apžvelgsiu mūsų politinės grupės, Europos liaudies frakcijos Europos Parlamente, prioritetus, kurie tapo reikšminga reformos dalimi.

Kas sutarta dėl jau paminėtos solidarumo nuostatos bei pasidalinimo migrantų antplūdžio našta?

Derybose pavyko susitarti dėl lankstaus mechanizmo, tad valstybėms narėms nebus primesta konkreti solidarumo priemonė. Šalys narės, kurios nesusiduria su migracijos spaudimu, galės rinktis, kaip išreikšti solidarumą su ES pasienio valstybėmis: teikti finansavimą, priimti prieglobsčio prašytojus arba siųsti savo ekspertus, jei pagalbos prašanti valstybė to norės.

Tik primenu, kad tebevykstant didelėms turbulencijoms į Rytus nuo mūsų, solidarumas gali būti svarbus ir mums, jeigu antplūdžiai būtų neproporcingai dideli, gali prireikti kitų ES šalių solidarumo.

Lietuvai svarbiausia dalis pakete buvo išorės sienų apsauga ir migracijos kontrolės stiprinimas.

Naujos saugumo patikrų taisyklės padės prie ES išorės sienų veiksmingai patikrinti visus neatitinkančius atvykimo į ES sąlygų asmenis ir aiškiai atskirti tuos, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, ir tuos, kuriems jos nereikia, taip pat identifikuoti keliančius pavojų saugumui. Pagreitinta pasienio procedūra bus taikoma prieglobsčio prašytojams, kuriems greičiausiai nereikia apsaugos, kurie klaidina valdžios institucijas arba kelia grėsmę saugumui. Visa procedūra bus vykdoma taikant „teisinę neatvykimo fikciją“, t. y. nors prašytojas fiziškai bus valstybėje narėje, bus traktuojama kad jis nėra ES teritorijoje. Tai užtikrins, jog prieglobsčio prašytojo prašymas automatiškai nesuteiks jam teisės likti šalyje. Procedūros metu bus taikomos veiksmingos judėjimo laisvės apribojimo priemonės, būtinos siekiant užkirsti kelią migranto tolimesniam judėjimui ES ir palengvinti grąžinimą po neigiamo sprendimo dėl prieglobsčio priėmimo, asmenims neturintiems teisės į tarptautinę apsaugą. Taigi, vykdant pasienio procedūras bus sukurtas vientisas ryšys tarp neigiamo sprendimo dėl prieglobsčio ir grąžinimo.

Kitas svarbus reformos elementas taisyklių dėl saugių šalių suderinimas. ES Saugios trečiosios šalies kriterijai atitiks pagrindinius įsipareigojimus pagal Ženevos pabėgėlių konvenciją ir Europos žmogaus teisių konvenciją. Abiejose konvencijose nėra numatyta teisė laisvai pasirinkti prieglobsčio šalį. Bus identifikuotos saugios kilmės šalys, taip pat šalys, kurios bus laikomos pirmosiomis prieglobsčio šalimis arba saugiomis trečiosiomis šalimis prieglobsčio prašytojams, į kurias jie galės būti grąžinti. ES sieks įgyvendinti saugių trečiųjų šalių koncepciją. Su saugiomis kilmės ir tranzito šalimis bus sudarytos išsamios visaapimančios sutartys, plėtojama partnerystė.

Lietuvai itin reikšmingas pasiekimas instrumetalizuotos migracijos reiškinio ir apibrėžimo įtvirtinimas ES teisėje. Čia galiu drąsiai pasidžiaugti buvome šios dalies įtraukimo į paktą lyderiai tiek Parlamente, tiek Taryboje. Migracijos instrumentalizacija apskritai pirmąkart įtraukta į ES teisę. Tai, ką mes patyrėme ir sėkmingai suvaldėme 2020 metais, ir yra migracijos instrumentalizacija. Kremliaus ar kokios kitos valstybės dirbtinai organizuotos migrantų atakos pagal naujas ES migracijos taisykles bus laikomos krizine situacija ir tai suteiks teisę valstybei lanksčiau reaguoti: atidėti prieglobsčio prašytojų registraciją, nukreipti juos į privalomą pasienio procedūrą ir sulaikyti ilgesniam laikui; be to, bus galima riboti pasienio kontrolės punktų darbo valandas arba juos uždaryti.

Dar vienas svarbus aspektas, ginantis nuo instrumentalizuotų migrantų atakų stacionarios sienos infrastruktūros sąvokos įtvirtinimas Šengeno Sienų Kodekse. Didelių pastangų dėka pavyko pasiekti šį mums itin reikšmingą pokytį, kuomet dauguma suprato, jog neįmanoma apsiginti nuo migrantų srautų antplūdžio neturint fizinio barjero ir naujame Šengeno Sienų Kodekse stacionari infrastruktūrą pripažįstama kaip viena iš priemonių užkirsti kelią neteisėtam sienos kirtimui. Taigi turėsime teisines galimybes šią infrastruktūrą įtvirtinti ir finansuoti. Ginantis nuo migrantų srautų atakų Lietuva išvystė labai gerą, pavyzdinį, sienos apsaugos standartą ir nuosekliai siūlo, kad atsirastų bendras minimalus ES išorės sienų apsaugos standartas. Atnaujintas Šengeno Sienų Kodeksas numato bendrų minimalių sienų stebėjimo standartų parengimą. Tai suteiks Lietuvai dar didesnius svertus siekiant bendro standarto įvedimo.

Instrumentalizuotos migracijos įtvirtinimas ES teisės aktuose buvo tiek Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos, tiek mūsų Europos liaudies partijos principinė nuostata, aktyviai palaikoma mūsų frakcijos derybininkų. Naujoje ES migracijos reformoje pavyko įtvirtinti ne viską, ko siekėme, ypač dėl kairiųjų pasipriešinimo Europos Parlamente socialistų, žaliųjų, liberalų. Buvo daug įtampų, emocijų, aštrių ginčų tiek dėl migrantų instrumentalizavimo, tiek dėl išorės sienos apsaugos. Nepaisant to, kompromisinis susitarimas reikšmingas postūmis į priekį. Tačiau svarbu suprasti, kad susitarimas dėl migracijos reformos yra tik pirmasis žingsnis. Toliau valstybėms narėms ir Europos Komisijai teks svarbi užduotis įgyvendinti šiuos naujus įstatymus. Bus reikalinga ilgalaikė politinė valia ir bendradarbiavimas tarp visų ES valstybių narių bei ES institucijų. Tik sėkmingai įgyvendinus naujuosius teisės aktus, matysime reformos teigiamus ilgalaikius rezultatus.

Balsuojant EP, žalieji (primenu, kad skėtinei Europos Žaliųjų partijai nuo Lietuvos priklauso Sauliaus Skvernelio ir komisaro Virginijaus Sinkevičiaus partija) sukėlė protesto audrą plenarinių posėdžių salėje. Jie protestavo būtent prieš tas nuostatas, kurias siūlėme mes ir reikalavo migrantams teisės nekliudomai atvykti į ES teritoriją.

Kraštutiniai dešinieji elgėsi kiek santūriau, tačiau irgi balsavo prieš, nes jiems apskritai netinka ES.

Balsų pakako. Tai žingsnis pirmyn.

Tikiuosi, kitos kadencijos EP kairiųjų įtakos bus mažiau, tad nelegalios migracijos srautus galėsime stabdyti dar efektyviau.

2023.05.30

Liudas Mažylis. Baltarusijos politinių kalinių likimas – tarptautinės bendruomenės rūpestis

Gegužės 21-ąją baltarusiai minėjo Tarptautinę solidarumo su politiniais kaliniais dieną. Ši diena priminė, kad nuo 2020 m. Baltarusijos prezidento rinkimų daugybė politinių kalinių Baltarusijoje yra neteisėtai kalinami ir patiria įvairias prievartos formas bei smurtą. Baltarusija paversta šalimi-lageriu, kur į nelaisvę kemšama vis daugiau politinių kalinių. Egzistuoja teismų konvejeris: paskirtieji neva teisėjai nuteisia politinius aktyvistus fiziniam susidorojimui. Kalinami opozicijos lyderiai tapo visiškai izoliuoti ir apie juos beveik nėra jokios viešos informacijos. Žinoma, ES institucijų dėmesys baltarusių politiniams kaliniams niekur nedingo, tik norėtųsi, kad veikimas būtų tikslingai paskirstytas. Į nuo 2020 m. atvirai besitęsiantį Lukašenkos terorizmą prieš baltarusius ir tarptautinę bendruomenę atsakas privalo būti tik vienas – sankcijos.

Paskutinis tikslinių sankcijų paketas, skirtas Lukašenkos režimui, buvo priimtas 2022 m. birželį, tai yra beveik lygiai prieš metus. O bendrai nuo 2020 m. spalio mėn. ES įvedė penkis sankcijų paketus ir iš viso taikė sankcijas 195 asmenims ir 34 subjektams.  Sankcijos apima ir vieną iš pagrindinių Minsko režimui pajamas generuojančių šaltinių – trąšų pramonę. Sankcijos buvo nukreiptos prieš didžiausią Baltarusijos kalio gamyklą „Belaruskalij“. Per 2022 m. kalio trąšų eksportas iš Baltarusijos į ES sumažėjo beveik 70 proc. Rezultatas neblogas. Tačiau režimo represijos tęsiasi toliau. Šiai dienai reikia pradėti kalbėti ne tik apie Lukašenką, kaip pagrindinį kaltininką, bet ir apie valstybės pareigūnus, kurie ir yra žiaurios kalinimo sistemos prieš baltarusius kūrėjai ir įgalintojai. ES ir valstybių narių vaidmuo yra aiškus: privalome išplėsti ES tikslinių sankcijų taikymą asmenims ir subjektams, atsakingiems už represijas Baltarusijoje, dabar dar įtraukiant teisėjus, prokurorus, teisėsaugos, kalėjimų ir baudžiamųjų kolonijų pareigūnus ir režimo tarpininkus. Europos Parlamente gegužės 11 d. palaikiau rezoliuciją, reaguojančią į nežmonišką elgesį su žinomu opozicijos lyderiu Viktaru Babaryka. Režimo atsakas į rezoliuciją – „atidėtas“… Pagrindinis instrumentas – universalios jurisdikcijos taikymas. Juk kovo 17 d. JT Tarptautinis baudžiamasis teismas Hagoje išdavė Putino arešto orderius. Neabejotinai turi ateiti ir Lukašenkos bei jo bendražygių eilė. 2023 m. kovo mėn. naujausioje JT ataskaitoje vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas pabrėžė užfiksuotus tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimus, įskaitant neteisėtą gyvybės atėmimą ir daugybę savavališko laisvės atėmimo atvejų, kankinimus, atsisakymą vykdyti teisingą teismo procesą ir vienodą įstatymo apsaugą. Ataskaitos išvados – sveikintinos, kadangi JT valstybės narės raginamos apsvarstyti galimybę siekti teisinės atsakomybės per nacionalinius teismo procesus, pagrįstus pripažintais ekstrateritorinės ir universalios jurisdikcijos principais.

Kita vertus, situacija unikali: tos pačios JT ragina sušvelninti Europos taikomas sankcijas Baltarusijos trąšų pramonei. Įvardijama priežastis – pasaulinė maisto krizė trečiosiose valstybėse.  Ironiška, kad JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas bando pasiekti priešingą efektą – sankcijų palengvinimą Baltarusijai, pamirštant ankstesnius vertinimus dėl žmogaus teisių situacijos šalyje. Juk atrišus rankas Lukašenkai vėl eksportuoti kalio trąšas per Europą, Minsko režimas ženkliai pasipildytų piniginę. O tie pinigų srautai, tikėtina, turėtų tiesioginį poveikį ir karui Ukrainoje, Lukašenkai padidėtų galimybės ginkluoti Rusiją bei galimai mesti į karą pačius baltarusius.

Gegužės 15 d. apie situaciją Baltarusijos kalėjimuose mes, EP delegacijos ryšiams su Baltarusija nariai, turėjome galimybę išgirsti tiesiogiai iš baltarusių pilietinės visuomenės atstovų. Išklausėme įvairių argumentų. Ar galima politinius kalinius paversti „mainomąja moneta“, derantis su Minsko režimu dėl sankcijų palengvinimo? Ne kiekvienas įkalintasis būtinai norės rašyti malonės prašymą. Nes kuo gi jis (ar ji) nusikalto? O tuo tarpu politinių kalinių būklė vis sunkinama. Įprastas dalykas – su(si)žalojimai, bado streikai, įkalinimas karceryje. Ligos atveju – naujos galimybės kankintojams susidoroti su aukomis: pasmerkia mirčiai tiesiog negydydami. Ypač sunkus tarptautinės teisės pažeidimas – incommunicado, kai kaliniui neleidžiama susisiekti su išorės pasauliu, nei su artimaisiais, nei su advokatu. Ir tokiomis sąlygomis yra įkalinti šimtai. Ir vis dėlto – gal verta veikti, kad palengvintume būklę bent keletui?

Kaip veikia kitos tarptautinės organizacijos Europoje bei Vakarų pasaulyje Baltarusijos politinių kalinių klausimu?  Kai kurioms iš jų, man rodėsi, verta priminti apie situaciją Baltarusijoje, kadangi šiai dienai žmogaus teisių būklė yra kritinė politinių kalinių atžvilgiu, o veiklos sričių bei iniciatyvų galėtų būti ir daugiau. Dėl to gegužės 25 d. laiškais kreipiausi į tarptautines organizacijas, kurių veiklos sritys apibrėžia politinių kalinių teisių gynimą. Buvo kreiptasi ir į didesnes, daugiau politinio kapitalo turinčias organizacijas, tokias kaip „Human Rights Watch“ ir „Amnesty International“. Šiuo metu Baltarusijos kalėjimuose kalinama daugiau kaip 1 500 (oficialiai pripažinta) žmonių, kurie patiria nežmoniškas sąlygas, fizinį smurtą ir psichologinį kankinimą. Dėl smurto ir kitokių prievartos rūšių panaudojimo prieš kalinius kreipiausi į Europos kalinių teisių asociaciją (European Prisoners’ Rights Association, EPRA); Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų tinklą (European Network of National Human Rights Institutions, ENNHRI); Kankinimų prevencijos asociaciją (Association for the Prevention of Torture, APT); Žmogaus teisių namų tinklą (Human Rights House Network, HRHN). Jų veiklos srityse aiškiai nurodytas siekis ginti ir skatinti kalinių teises. Reikia nepamiršti, kad „teisėjų konvejeris“ nesustabdytas, kadangi vis dar nagrinėjama mažiausiai 12 000 politiškai motyvuotų baudžiamųjų bylų. Sunkią negalią turintiems asmenims nesuteikiama tinkama medicininė pagalba, įskaitant aprūpinimą svarbiausiais vaistais. Todėl konkrečiai dėl poreikio užtikrinti tinkamą elgesį, galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir tinkamas kalinimo sąlygas kreipiausi į medikus vienijančią organizaciją „Physicians for Human Rights“ (PHR).  Medikamentų trūkumas – viena iš opiausių problemų: kalėjime yra suteikiamas tik insulinas. Taip pat sulaikytiesiems ir kaliniams yra ribojama galimybė gauti teisinę pagalbą, ypač bylose, susijusiose su politiniu aktyvizmu. Tokia praktika yra absoliučiai vadovėlinis autoritarinių valstybių pavyzdys. Kadangi ES ir kitų Vakarų šalių diplomatams darosi vis sunkiau patekti į teismo posėdžius Baltarusijoje, tampa labai sudėtinga komunikuoti su teisiamaisiais. Todėl dėl tiesioginių teisiamųjų teisių pažeidimo kreipiausi į Kvakerių Europos reikalų tarybą (Quaker Council for European Affairs, QCEA). Palaipsniui Baltarusijoje neliko jokių nepriklausomų žiniasklaidos priemonių ar nevyriausybinių organizacijų, todėl vis sudėtingiau gauti informacijos apie bet kokius teismo procesus. Į teismus įleidžiama tik režimą  remianti propagandinė žiniasklaida. Iš esmės, tekste ir akcentavau, kad teisinė, humanitarinė ir psichosocialinė parama būtų neįkainojama, siekiant užtikrinti politinių kalinių bent kokią gerovę. Parama turi būti teikiama ir politinių kalinių šeimoms, kurios taip pat patiria didžiulius sunkumus ir psichologines traumas. Dauguma šeimų netenka savo pagrindinių maitintojų, kai suimamas vienas iš sutuoktinių.

Akivaizdu, kad Minsko režimui nuolatos yra būtina taikyti politinį spaudimą, kuris turi būti papildomas tarptautinių organizacijų siūlomomis inciatyvomis bei tiesiogine parama politiniams kaliniams. Tik tarptautinė bendruomenė gali palengvinti baltarusių politinių kalinių likimą.

 

 

R. Juknevičienė dalyvaus Tarptautinėje saugumo konferencijoje Rio de Žaneire

ELP frakcijos vicepirmininkė, EP Saugumo ir gynybos pakomitečio pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė birželio 1 – 2 dienomis Rio de Žaneire (Brazilija) dalyvaus „Forte” tarptautinėje saugumo konferencijoje „Besikeičianti pasaulinė tvarka: pražūtingos audros akivaizdoje“.

Aukšto lygio renginyje europarlamentarė skaitys pranešimą ir diskutuos panelyje „Sisteminė konkurencija: Autokratijos ir demokratijos tarptautinio saugumo srityje?“

„Turėsiu progą išdėstyti Europos Parlamento, Europos liaudies partijos frakcijos bei Lietuvos požiūrį į Rusijos karą prieš Ukrainą, prieš demokratijos pasaulį apskritai. Brazilijoje, kaip ir visuose Pietuose, Rusijos, Kinijos naratyvai, deja, plačiai priimami”, – teigia R. Juknevičienė.

Dvidešimtą kartą rengiamoje „Forte“ tarptautinėje saugumo konferencijoje susirinks bei diskutuos Lotynų Amerikos ir Europos sprendimų priėmėjai, diplomatai, ginkluotųjų pajėgų atstovai ir mokslininkai, skatinantys diskusijas apie teisingą ir taikią tarptautinę sistemą.

Per dvidešimties metų „Forte“  konferencijos istoriją buvo surengta daugybė svarbių diskusijų, be to, buvo sustiprintas tarptautinis tinklas, sudarytas iš aukšto rango narių. Atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais susiduria ši nauja potenciali geopolitinė tvarka, šiais metais konferencijoje bus nagrinėjama tema „Besikeičianti pasaulinė tvarka: pražūtingos audros akivaizdoje“. Renginio dalyviai diskutuos, koks Lotynų Amerikos ir Europos vaidmuo besikeičiančioje pasaulinėje tvarkoje?

2023.05.25

ELP frakcijos vicepirmininkė R. Juknevičienė dalyvauja Kijevo saugumo forume

Europos liaudies partijos frakcijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė gegužės 25 – 26 dienomis lankosi Ukrainoje, kur dalyvauja kasmetiniame Kijevo saugumo forume „Kova už NATO“. EP narė kartu su kitais politikais bei saugumo ekspertais pasisakys panelio diskusijoje „Kova už NATO: daugiau jokių atidėliojimų. Ukraina turi tapti NATO nare“.

„Ukrainos narystė NATO yra egzistencinis klausimas ne tik patiems ukrainiečiams, bet ir visai Europos Sąjungai, visam Europos žemynui. Todėl Ukraina turi būti pakviesta į NATO Vilniaus arba Vašingtono viršūnių susitikimuose“, – sako R. Juknevičienė.

Kijeve vyksiančiame renginyje dalyvaus aukšto rango politikai, žymūs ekspertai, diplomatai, žurnalistai iš viso pasaulio.  Į susirinkusius kreipsis buvusi Moldovos premjeras Dorinas Receanas, JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais, buvęs DB premjeras Borisas Džonsonas, buvęs Australijos premjeras Antonis Abotas, JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja ambasadorė Viktorija Nuland, Stanfordo profesorius Frencis Fukujama ir kt.

Forume planuojama priimti politikos dokumentą „Kova už NATO“, kuriame bus pateiktos rekomendacijos dėl veiksmų, skirtų prisijungti prie Aljanso.

Kijevo saugumo forumą 2007 m.  įsteigė buvusio Ukrainos premjero Arsenijaus Jaceniuko Atviros Ukrainos fondas. Šis forumas – tai kasmetinis renginys, kurio metu vyksta aukšto lygio diskusijos, susijusios su nacionaliniu saugumu, Juodosios jūros regiono, Europos bei pasaulio saugumu.

2023.05.21

EP narė R. Juknevičienė dalyvauja NATO PA pavasario sesijoje

Europos Parlamento narė, EP delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje narė Rasa Juknevičienė gegužės 20 – 22 dienomis dalyvaus NATO PA pavasario sesijoje Liuksemburge. Sesijos metu vyks debatai bei bus priimamos rezoliucijos tema „NATO strateginės konkurencijos amžiuje: NATO adaptacijos spartinimas Vilniaus viršūnių susitikime“, taip pat bus diskutuojama dėl tolimesnės ryžtingos paramos kariaujančiai Ukrainai. 

Sesijos metu vyks komitetų posėdžiai bei plenarinis posėdis, kurioje dalyvaus Liuksemburgo parlamento pirmininkas Fernandas Etgenas, premjeras Ksavjeras Betelis, gynybos ministras Fransua Baušas, vyks susitikimas su NATO PA Ukrainos delegacija. 

R. Juknevičienė 2018 m. buvo NATO PA prezidentė, užėmė viceprezidentės pareigas, ji Asamblėjoje dirba nuo 1999 metų. NATO Parlamentinė Asamblėja vienija visų Aljanso šalių parlamentus.

2023.05.15

A. Kubilius ir R. Juknevičienė: Ukrainos narystė NATO yra egzistencinis klausimas ne tik patiems ukrainiečiams, bet ir visai Europos Sąjungai

Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė savaitės pokalbyje apžvelgė Strasbūre vykusią Parlamento plenarinę sesiją ir svarbiausias aktualijas – ELP frakcijos priimtą svarbų dokumentą dėl Ukrainos narystės NATO ir EP sprendimą ratifikuoti Stambulo konvenciją. 

Pasak R. Juknevičienės, Europos liaudies partija, kurios nare yra ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, pirmoji iš visų politinių, skėtinių europinių partijų, priėmė tokį vidinį, bet kartu ir išorinį politiškai svarbų dokumentą „Dėl Ukrainos pakvietimo į NATO“. 

Politikės teigimu, abu parlamentarai dirbo apie keturis mėnesius, kad šis dokumentas atsirastų ir būtų patvirtintas. 

„Ir dėl to, kad artėja Vilniaus viršūnių susitikimas, ir dėl to, kad mes čia labai daug stengiamės pakreipti diskusijų vagą į labiau strateginį pobūdį, kad kolegos matytų ne tik tai, kas dabar vyksta karo politinėje arenoje, bet ir pradėtų galvoti daugiau į priekį“, – kalbėjo R. Juknevičienė. 

Ji pabrėžė, kad Ukrainos narystė NATO yra egzistencinis klausimas ne tik patiems ukrainiečiams, bet ir visai Europos Sąjungai, visam Europos žemynui. 

EP narė teigė, kad priimtas dokumentas po ilgų svarstymų buvo kompromisinis, teko atsižvelgti į kitų kolegų europarlamentarų nuomones ir baimes bei paprašė kolegos A. Kubiliaus papasakoti apie deklaracijos atsiradimo aplinkybes bei reikšmę. 

EP nario A. Kubiliaus teigimu, „prieš keturis mėnesius, kai buvo pradėta apie tokį dokumentą mąstyti, kad jo reikia, tai mes čia dviese ir mąstėm, ne kas nors kiti”. Parlamentarų tikslas buvo sukelti diskusiją bei paskatinti kelti klausimą ne tik dėl Ukrainos integracijos į ES, bet ir dėl narystės NATO. Svarbų vaidmenį palaikant šią iniciatyvą suvaidino ELP frakcijos pirmininkas Manfredas Vėberis. 

R. Juknevičienės teigimu, pradžioje tokios iniciatyvos  nepalaikė EP vokiečių delegacija ir trijų Beneliukso šalių delegacijos. 

„Esminė žinia, kurią iš tikrųjų mes siekėme pasakyti, tai atsakyti į argumentus tų, kurie lyg ir dvejoja ar abejoja Ukrainos narystės NATO reikalu ir galimybe. Tad mes labai aiškiai bandėme suformuluoti, kad viena iš Europos praeities klaidų yra tai, kad Ukraina buvo palikta tokioje pilkoje zonoje, – pažymėjo A. Kubilius. – Taip pat ir Bukarešto nesėkmingas sprendimas 2008 m. nesuteikti Ukrainai narystės, pasakant labai bendrą frazę: “Ukraina taps NATO nare“ kada nors“.

Pasak jo, tai sukūrė pagundą Putinui išbandyti Vakarus, pradžioje karu prieš Sakartvelo, po to ir 2014 m. karu prieš Ukrainą. Tad viena iš aiškių nuostatų buvo, kad negali likti šitų pilkųjų zonų. Antra, kad, žiūrint į Rusijos visuomenę, reikia labai aiškiai  suprasti, jog jai reikia padėti atsikratyti postimperinių nostalgijų ir ambicijų. 

„Ukrainos narystė NATO organizacijoje kaip tik yra labai geras vaistas rusų visuomenei“, – sakė europarlamentaras.

Taip pat, pasak jo, dokumente įrašyta svarbi nuostata, kad Vilniaus viršūnių susitikime arba kitų metų Vašingtono viršūnių susitikime turi būti duota labai aiški garantija, kad Ukraina tikrai po karo taps NATO nare. O ta garantija yra įmanoma arba Vilniaus, arba Vašingtono summit’e  – Ukraina turi būti formaliai pakviesta tapti NATO nare. 

Pasak R. Juknevičienės, NATO nare Ukraina taptų po ratifikacijos, jau po karo. 

Ji taip pat pabrėžė, kad labai svarbu pradėti galvoti apie strategiją dėl Rusijos.

„Ši dabar vyraujanti nuostata ar naratyvas, kaip dabar daug kas mėgsta vadinti, kad Rusija niekada nebus kitokia, ji labai kenkia šiam sprendimui dėl Ukrainos”, – pažymėjo ELP frakcijos vicepirmininkė. 

Nes, anot jos, galvojant ir net nebandant įsivaizduoti Rusijos kitokios, manant, kad Rusija visada bus agresyvi net ir išstūmus ją iš Ukrainos teritorijos, ir liks tokia, kokia yra dabar, tuomet  atsiranda mąstymas, kad Ukrainos narystę NATO narystę kaip kortą dėkime derybose ant stalo (kažkokiose tai būsimose) su ta agresyvia Rusija ir, galbūt, taip ją “užganėdinsime”. 

“Bet tas “užganėdinimas”, atsiprašau už ne lietuvišką žodį, yra labai laikinas. O mes deklaracijoje ir visur kitur kalbame apie tvarią taiką, apie būtinybę Europos žemyne eiti link tvarios taikos. Tad be Ukrainos narystės NATO Rusija nebus kitokia, o be kitokios Rusijos nebus tos tvarios taikos“, – sakė R. Juknevičienė. 

A.Kubilius apibendrindamas pabrėžė, kad šio dokumento esmė yra labai aiški: pagaliau NATO narės turi labai aiškiai parodyti, kad ne Rusija sprendžia, kas gali tapti NATO narėmis. 

„Ukrainos priėmimas iš tikrųjų būtų signalas jau visai kitokios Vakarų geopolitinės drąsos, kitokio požiūrio į Rusiją“, – dėstė EP narys. 

Trečias dalykas, pasak jo, iš tikrųjų Vakarai turi parodyti, kad ne tik nebebijo Putino prieštaravimo, bet dar daugiau – kad priima ir tas šalis, kurioms galbūt ateity realiai gali grėsti autoritarinės Rusijos kokios nors naujos atakos, jeigu autoritarinė Rusija su Putinu liks tokia, kokia yra dabar. 

A. Kubilius teigė, kad „Lietuva ir mes čia, Europos Parlamente, iš tikrųjų galime pasiekti toje pačioje geopolitikos srityje labai nemažai, jeigu turime iniciatyvą, jeigu sugebame suburti šalininkus”. Jis taip pat paragino socialdemokratus savo grupėje pradėti svarstyti Ukrainos narystės NATO klausimą ir ką reikia padaryti, kad Ukraina gautų labai aiškias garantijas per Vilniaus ir Vašingtono viršūnių susitikimus.

Europarlamentarai taip pat pokalbyje skyrė dėmesio kitam Europos Parlamente priimtam sprendimui dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo. 

„Iš tikrųjų tai yra smurto prieš moteris ir artimoje aplinkoje Konvencija, kuri Lietuvoje, aš drįsčiau pasakyti, apaugo visokiomis nesąmonėmis. Visokiais genderizmais… septynesdešimčia lyčių ir panašiais dalykais… Nieko panašaus nėra tose šalyse, kurios tą Konvenciją seniai ratifikavo”, – teigė R. Juknevičienė. 

Pasak jos, priimtas svarbus sprendimas, kad dabar jau pati Europos Sąjunga ratifikuos šią Konvenciją. Tai reiškia, kad ir Lietuva pakliūna į šią jurisdikciją ir būtų labai gerai, kad Lietuva nebebūtų linksniuojama tarp tų šešių valstybių – tokių rytietiško dar (turbūt daugiau sovietinio) mentaliteto valstybių, kurios savo Parlamentuose nedrįsta ratifikuoti Stambulo konvencijos. 

„Man įdomiausias momentas yra tas, kad čia, Parlamente, ryškiausiai dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo kovoja kairieji – konkrečiai socialistai. Ir mūsų socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė, kai ši Konvencija atsirado 2014 metais, ji čia buvo Moterų komiteto pirmininkė ir Stambulo konvencijos pagrindinė vėliavnešė. Lietuvoje gi aš visiškai negirdžiu, kad socialdemokratai imtų šią vėliavą, spaustų, kad ir šią valdžią, kad ji kuo greičiau priimtų konvenciją. Atvirkščiai – jie patys nelabai linkę balsuoti“, – svarstė europarlamentarė.

A.Kubiliaus teigimu, „gėda šiokia tokia, kad mes tos Konvencijos niekaip nesugebėjome patys ratifikuoti, kai ją ratifikavo jau Ukraina ir, kiek aš pamenu, turbūt ir Moldova“. Kalbėdamas apie opozicijos veiklą jis pastebėjo, kad Europoje mūsiškiai kairieji, kurie čia yra – jie elgiasi taip, kaip elgiasi Europos kairieji.

„Aš neturiu jokių priekaištų tai pačiai Vilijai Blinkevičiūtei, kaip ji čia balsuoja. Viskas yra tvarkoj. Bet, kai tik jie grįžta į Lietuvą, staiga jų žodynas pasikeičia. Ir dar jis labai stipriai keičiasi priklausomai nuo to, ar jie yra opozicijoj, ar jie yra valdžioj. Kai socialdemokratai yra valdžioje, jie normaliau kalba ir normaliau elgiasi. Kai jie yra opozicijoje, tai tada jokios jų vidinės nuostatos, pavyzdžiui, dėl tos pačios Stambulo konvencijos, jų visiškai nebeveikia“, – kalbėjo politikas. 

Jo įsitikinimu, svarbu, kad politikai, partijos turėtų aiškias nuosatas ir jas nuosekliai stengtųsi įgyvendinti įvairiausiose scenose – nuo Lietuvos politinių scenų iki Europos scenų, nes tada įmanoma pasiekti rezultatą. 

„Taip kaip mes, nuosekliai dirbdami ir jausdami tą vidinį įsipareigojimą padėti Ukrainai ir tikėdami NATO svarba, tą pasiekiame“, – sakė A. Kubilius. 

Europarlamentarai taip pat pakvietė atsisakyti nepagrįstų baimių, nepasiduoti iš Rusijos sklindančiai propagandai dėl Stambulo konvencijos bei “išstoti” iš tų šešių valstybių sąrašo, kurios yra arčiau Kremliaus, o ne arčiau žmogaus teises gerbiančių Vakarų. 

×