2023.04.03

Liudas Mažylis. Maskvos branduolinė „diplomatija“ ir tyla iš Minsko

Praeitų metų vasario 27 d. Aliaksandras Lukašenka surengė „parodomąjį“ konstitucinį referendumą. Rezultatas buvo aiškus referendumui dar neprasidėjus, o Minsko diktatorius tiesiog „susiteikė“ sau visas anksčiau ir taip jau turėtas galias. Tačiau svarbiausias šių dienų kontekste pokytis buvo atominio neutralumo oficialus pakeitimas Baltarusijos Konstitucijoje. Dabar, po metų nuo referendumo, Putinas jau kalba apie planus Baltarusijoje dislokuoti taktinius branduolinius ginklus. Kita vertus, ar tai nėra tiesiog eilinis Putino šantažas, skirtas atgrasyti Vakarus nuo paramos Ukrainai?

Vasario 23 d. Rusija sustabdė dalyvavimą Strateginės ginkluotės mažinimo sutartyje (angl. New START), pasirašytoje su JAV. Iš esmės, ši dvišalė sutartis buvo pratęsinėjama dar nuo 1991 m., o jos pagrindinis tikslas – apriboti valstybių branduolinių ginklų arsenalą. Toks žingsnis iš Rusijos nebuvo netikėtas, kadangi Maskva vilkino šios sutarties sąlygų aptarimą ir jos pratęsimą dar nuo 2021 m. Po pasitraukimo 2023 m. kovo 25 d. Putinas paskelbė apie planus dislokuoti taktinį branduolinį ginklą Baltarusijoje. Pasirinkta pranešimui diena – simbolinė: demokratinės Baltarusijos nepriklausomybės 105-osiosios metinės. Tikėtina, kad tai nėra sutapimas, o Putino žinutė aiški – Baltarusija yra įkaitė. Karinė technika, tai yra „Iskander“ raketų paleidimo sistema, buvo nusiųsta dar karinės invazijos į Ukrainą pradžioje. Juk pats Lukašenka reikalavo daugiau ginkluotės iš Rusijos, teigdamas, kad Vakarai nori jį nuversti dar nuo 2020 m. O dabar, Putinui paskelbus apie branduolinių ginklų dislokavimą, Minsko diktatorius tyli. Net režimo kontroliuojami žiniasklaidos kanalai apie šią žinią arba tyli, arba įvardina tai aptakiai – kaip gynybos koordinacijos didinimą. Apie Kremliaus planus dislokuoti taktinį branduolinį ginklą pakomentavo tik Baltarusijos užsienio reikalų ministerija, atkartodama šabloninį Rusijos naratyvą dėl neva „Vakarų keliamos grėsmės“. Žinoma, tokių naujienų pozityviai nepriėmė ir baltarusių visuomenė. Lukašenka bijo 2020 m. įvykių pasikartojimo, todėl tebevyksta autoritarinio režimo represijos prieš savo žmones, jie toliau grūdami į kalėjimus. Tačiau akivaizdu, kad Lukašenka šiuo metu yra tapęs paprasčiausiu beprotiškų Maskvos paliepimų vykdytoju.

Na, o Putinas ne pirmą kartą grasina atominio ginklo panaudojimu. Tačiau ekspertai iš Vakarų bei diplomatiniai kanalai neigia apie kokius nors Rusijos branduolinės ginkluotės pokyčius šiuo metu. Visgi ES institucijos yra pasiruošusios reaguoti į Rusijos branduolinės grėsmės eskalavimą. Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai J. Borrellis iš karto patikino, kad ES yra pasirengusi imtis atsakomųjų veiksmų ir taikyti tolesnes sankcijas. Europos Parlamentas dar iki invazijos į Ukrainą pradžios prisidėjo prie branduolinio nusiginklavimo diskusijų. Pavyzdžiui, 2020 m. spalio 21 d. EP teikė rekomendacijas Tarybai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui bei Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) 10-osios peržiūros proceso parengimo, branduolinių ginklų kontrolės ir branduolinio nusiginklavimo galimybių. Kitoje rezoliucijoje, dėl Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą eskalavimo, Europos Parlamentas patikino, kad parama Ukrainai nebus paveikta, nepaisant Rusijos branduolinių grasinimų. Svarbu, kad tokie Rusijos grasinimai gautų greitą ir ryžtingą atsaką iš valstybių narių ir tarptautinės bendruomenės.

Vienas iš ryžtingo veikimo pavyzdžių buvo pademonstruotas invazijos pradžioje. Kolektyvinis Rusijos diplomatų išsiuntimas iš ES sostinių parodė Maskvai europiečių ryžtą ir vienybę pasipriešinti. Bendrai kalbant, Rusijos diplomatai neatlieka savo fundamentalių funkcijų. Vienintelis likęs Rusijos diplomatų vaidmuo Europoje yra Kremliaus propagandos kartojimas. Žinoma, toks priešiškų valstybių diplomatų išsiuntimas simbolizuoja ir Europos savisaugą nuo žvalgybos agentų. Per pastaruosius porą metų buvo ne vienas atvejis, kai diplomatai iš Rusijos buvo demaskuoti kaip žvalgybos pareigūnai. Aišku, Rusija kaip atsakomąją priemonę irgi naudoja ES šalių diplomatų išsiuntimą iš šalies. Todėl, kita vertus, ES šalių atstovybėms gali būti sudėtingiau padėti režimo persekiojamiems rusams. Karui Ukrainoje besitęsiant, rusų diplomatų išsiuntimų iš ES tik daugės, todėl negalima atmesti galimybės, kad Rusijos diplomatinių atstovybių statusą ateityje gali tekti sumažinti iki konsulinio atstovavimo lygmens. Tačiau rusų diplomatų išsiuntimas kartu su sankcijų taikymu yra veiksmingas „minkštosios galios“ demonstravimas, o kartu ir atsakas į Rusijos veiksmus. Nepalaikant jokio konstruktyvaus diplomatinio dialogo su ES ir vienareikšmiškai didinant įtampą, Rusijos diplomatinis atstovavimas Europoje nebetenka prasmės.

Balandžio mėnesį prasidės derybos dėl 11-ojo sankcijų paketo Rusijai. Nepanašu, kad ES institucijos ketina sureikšminti Putino branduolinius grasinimus. Bus kalbama apie
„antrines sankcijas“ asmenims, padedantiems Kremliui apeiti galiojančias ES priemones. Tačiau, nepaisant Kremliaus siunčiamų signalų, Rusijai privalo būti taikomas nuolatinis spaudimas.

2023.03.31

Panevėžio ligoninėje pristatoma paroda apie pirmąjį jos vadovą prof. Praną Mažylį

Balandžio 7 d., penktadienį, 12.00 val. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje (Smėlynės g. 25, Panevėžys), I a. fojė vyks parodos apie gydytoją prof. Praną Mažylį „Pranas Mažylis, 1885–1966“ atidarymas. Joje eksponuojamos archyvinės nuotraukos, dokumentai atspindi pirmojo Panevėžio ligoninės vadovo įvairialypę biografiją ir asmenybę. Parodą pristatys prof. Prano Mažylio anūkas, Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis. Parodos pristatymas atviras visai visuomenei, maloniai laukiami panevėžiečiai ir miesto svečiai.

„Esu tinkamas asmuo, kuris gali noriai ir ilgai apie tai kalbėti. Senelį atsimenu iš savo vaikystės, gyvenome bute, kuris buvo jo statytoje ligoninėje. Pamenu jį iš pasivaikščiojimų po Kauną, Laisvės alėją, miesto parkus ir knygynus. Senelio asmenybe ir gyvenimo detalėmis nenustoju domėtis iki pat dabar. Jis – didžiausias mano, mūsų šeimos ir visos giminės autoritetas. Parodoje, kuri bus eksponuojama Panevėžio ligoninėje jos 100-ųjų metinių proga, tik vienas eksponato „puslapis“ bus skirtas tam, kaip jis buvo ligoninės pirmuoju vadovu 1918–1920 m. Kita parodos dalis skirta įvairiems mano senelio, prof. Prano Mažylio veiklos aspektams ir gyvenimo etapams. O jo gyvenimas – lyg ištisa skirtingų patirčių, profesionalumo, žmogiškumo ir išminties knyga“, – Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pristatomą parodą apie savo senelį ir jo asmenybę aptaria prof. L. Mažylis.

Revoliucionierius, politinis pabėgėlis, savo gyvenimą paskyręs medicinai

Kalbėdamas apie savo senelį prof. L. Mažylis akcentuoja ne tik prof. Prano Mažylio profesinius pasiekimus, bet ir jo pilietiškumą. „Galima jį vadinti revoliucionieriumi, – juk už tai sėdėjo caro kalėjimuose… Galima – politiniu pabėgėliu, juk buvo priverstas emigruoti į Krokuvą net vienuolikai metų“, – pasakoja L. Mažylis. Ir visgi, kaip pastebi profesorius, jo senelis visą savo gyvenimą iki pat paskutinės aktyvios dienos paskyrė medicinai ir tikrai pasiekė išskirtinių profesinių pasiekimų.

„P. Mažylis Krokuvoje studijavo mediciną ir įgijo daktaro laipsnį, o 1918 m. grįžęs į Lietuvą ėmėsi organizuoti sveikatos apsaugos sistemą, jos veiklą. Iš pradžių – Panevėžyje, o nuo 1920 m. – laikinojoje sostinėje. Atvykęs į Kauną, jis tapo Aukštųjų kursų lektoriumi, Raudonojo Kryžiaus ligoninės direktoriumi. Organizavo akušerių kursus, kūrė akušerijos ir ginekologijos katedrą. 1936 m. pasistatė ir atidarė privačią ligoninę (dabar ten – Prano Mažylio vardo gimdymo namai). Buvo puikus klinicistas, nepralenkiamas lektorius. Pavyzdžiui, 1937 m. mano senelis buvo deleguotas Lietuvos atstovas ir dalyvavo Europos gydytojų kongrese Amsterdame. Tuometinei Lietuvos universiteto (vėliau Kauno medicinos instituto) akušerijos ir ginekologijos katedrai jis vadovavo nuo pat jos įsteigimo 1922 m. (su kelerių metų pertrauka) iki pat mirties 1966 m.“, – savo senelio profesinį kelią trumpai pristato L. Mažylis, pastebėdamas, kad P. Mažylį būtų galima įvardinti kaip ginekologijos ir akušerijos mokslo bei praktikos Lietuvoje įtvirtintoju.

Pasaulio tautų teisuolis, Prezidento ir garsių visuomenininkų bičiulis

Parodoje taip pat pristatomos ir dokumentų kopijos, liudijančios garbingą P. Mažylio veiklą sudėtingu istoriniu laikotarpiu. „Už Lietuvos žydų gelbėjimą Antrojo Pasaulinio karo metais Pranui Mažyliui ir jo žmonai Antaninai Bliūdžiūtei-Mažylienei 2006 m. suteikti Pasaulio tautų teisuolių garbės vardai. Mano senelis su močiute slėpė žydų tautybės asmenis, sovietmečiu padėjo tremtiniams“, – pristato prof. L. Mažylis. Pasak jo, parodos eksponatuose taip pat galima atpažinti nemažai Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos atstovų ir kitų garsių mūsų šalies visuomenės veikėjų. „Tarp nuotraukų su P. Mažyliu – ir antrasis Lietuvos prezidentas tarpukariu Aleksandras Stulginskis, gydytojas ir Seimo pirmininkas Jonas Staugaitis, dainininkė Aleksandra Staškevičiūtė, rašytoja Ieva Simonaitytė, taip pat ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pirmininkas Rokas Šliūpas ir jo brolis, Palangos burmistras Jonas Šliūpas“, – gydytojo prof. P. Mažylio svarbius ryšius, atsispindinčius parodoje, vardija L. Mažylis.

Kaip pastebi profesorius, labai įdomi ir jo senelio sąsaja su Vasario 16-ąja. „Pranas Mažylis aktyviai susirašinėjo dėl savo grįžimo iš emigracijos į Lietuvą su Lietuvos Tarybos nariu daktaru Jurgiu Šauliu. O kartu simboliška, kad skelbimas apie mano senelio prof. P. Mažylio pradedamą gydytojavimą Panevėžyje buvo paskelbtas laikraščio „Lietuvos Aidas“ 1918 m. vasario 16 d. numeryje“, – teigia L. Mažylis.

Maloniai kviečiame visus susitikti balandžio 7 d., penktadienį, 12.00 val. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje (Smėlynės g. 25, Panevėžys), I a. fojė, kur bus pristatoma paroda. Didžioji dalis parodoje pateikiamų nuotraukų yra atrinktos iš Mažylių šeimos archyvo, keletas dokumentų – iš kitų archyvų.

2023.03.30

EP narys A. Kubilius siūlo boikotuoti JT Saugumo Tarybos procedūras, kol jai pirmininkaus Rusja

Trečiadienį prasidėjusioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje europarlamentaras Andrius Kubilius prieš pagrindinių debatų pradžią priminė kolegoms, kad kovo 17 d. (t.y., prieš dvi savaites) Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė arešto orderį Vladimirui Putinui dėl karo nusikaltimo – ukrainiečių vaikų neteisėtos deportacijos.

„Turėtume pasveikinti TBT dėl šio svarbaus sprendimo: Ukraina išties nusipelno tarptautinio teisingumo dėl dėl Putino režimo nežmoniško ir nusikalstamo elgesio. Kita vertus, dar prieš kurį laiką Europos Parlamentas didele balsų dauguma pritarė, jog būtų įsteigtas Specialusis Tribunolas karo agresijai, kuri yra visų karo nusikaltimų pagrindas, tirti, ir paprašė ES institucijų imtis tarptautinės lyderystės steigiant tokį Tribunolą. Tebelaukiame, kol bus įgyvendinta mūsų politinė valia dėl Specialiojo Tribunolo įsteigimo“, – kalbėjo A. Kubilius. Todėl, pasak jo, reikalinga EP Pirmininkės R.Metsolos politinė lyderystė, kad tai būtų įgyvendinta.
EP narys pažymėjo, kad yra ir dar vienas susijęs ir skubus klausimas: Už dviejų dienų, balandį, Rusija rotacijos būdu mėnesiui užims pirmininkaujančio kėdę Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.

„Klausimas paprastas: ar gali nusikaltėliai pirmininkauti JT Saugumo Tarybai? Demokratijos turėtų boikotuoti JT Saugumo Tarybos procedūras, kol jai pirmininkaus Rusija“, – sakė A. Kubilius.
Jis paprašė Europos Parlamento pirmininkės R. Metsolos padaryti specialų pareiškimą visų EP narių vardu, paremiant tokią tarptautinio boikoto iniciatyvą.

2023.03.29

A. Kubiliaus ir A. Aslundo knygos „Ukrainos rekonstrukcija, reformos ir stojimas į ES“ pristatymas

Europos Parlamento narys Andrius Kubilius kartu su žinomu ekonomistu ir ekspertu dr. Andersu Åslundu kovo 29 d. 15:30-17:00 Briuselio laiku (16.30-18.00 val. Lietuvos laiku) pristatys bendrai parašytą knygą „Ukrainos rekonstrukcija, reformos ir stojimas į ES“.

„Knygoje pateikėme savo viziją, kaip turėtų atrodyti koordinuotas Rusijos karo nusiaubtos Ukrainos atstatymo ir atsigavimo procesas, būtinos Ukrainos politinės bei ekonominės reformos ir stojimas į ES trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, – sako A. Kubilius. – Ukrainos sėkmės reikia ne tik Ukrainai ar ES. Ji turės daug gilesnių pasekmių tvariam viso Europos žemyno saugumui, nes Ukrainos sėkmė taip pat gali tapti svarbia paskata Rusijos ir Baltarusijos žmonėms iš savo lyderių reikalauti labiau demokratinės raidos. Šis dešimtmetis bus „Ukrainos dešimtmetis“, nes esminiai įvykiai Europoje bus susiję su Ukraina – jos pergale kare, jos atstatymu, reformomis bei modernizacija, stojimu į NATO ir integracija į Europos Sąjungą iki 2029 metų“.

Nuotolinę diskusiją moderuos EP narė Rasa Juknevičienė. Be knygos autorių, diskusijoje dalyvaus buvęs Ukrainos ekonominės plėtros ir prekybos ministras Pavlo Šeremeta ir paskirtasis TVF vykdomasis direktorius Vladyslavas Raškovanas.

Norinčiuosius dalyvauti diskusijoje kviečiame registruotis:https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLScc4tAPVxemrHrz-dX6f-HTpcyt8GNt0An3wR9im-uuKSOm-w/viewform

Knyga pirmą kartą buvo pristatyta praėjusią savaitę GLOBSEC ir Stokholmo laisvojo pasaulio forumo metu.

Knygą galite atsisiųsti čia.

2023.03.27

Liudas Mažylis. ES institucijų hibridinių grėsmių valdymas Rusijos informacinio karo kontekste

Rusija jau ne vienerius metus vykdo informacinį karą prieš Europą. Visgi Kremliaus bandymai manipuliuoti informacija tapo dar įžūlesni po 2022 m. invazijos į Ukrainą. Šiuo metu padidėję migracijos srautai iš Rusijos ir naujos propagandos kampanijos, nukreiptos prieš Europą, verčia vis labiau susimąstyti apie potencialias saugumo grėsmes. ES institucijos irgi ne vienerius metus situaciją stebėjo ir rengė atsaką prieš Rusijos hibridinius pavojus. Kremliui pradėjus taikyti naujus instrumentus informacinėse kovose – sufabrikuotus vaizdus, vaizdo įrašus bei interneto svetaines – svarbu yra įvertinti ES institucijų turimus pajėgumus kovoje prieš Rusijos priešiškas tarnybas.

Europos Parlamentas nuolatos sistemingai darbotvarkėje kelia klausimus dėl dezinformacijos, trečiųjų valstybių kišimosi į demokratinius procesus. Dar 2019 m. spalio 10 d buvo priimta rezoliucija dėl užsienio valstybių kišimosi į nacionalinius ir Europos demokratinius procesus, kurioje Rusija jau išskirtinai buvo paminėta kaip šalis, kuri piktybiškai tai daro. Ir aš pats įsijungiau į šių problemų svarstymą jau nuo kadencijos pradžios. Dezinformacijos ir trečiųjų valstybių poveikio demokratinėms šalims tema tikrai niekur nedings, ją bandau kelti į viešumą. 2022 m. kovo 9 d., tik prasidėjus karui Ukrainoje, per debatus išreiškiau tinkamo reglamentavimo poreikį kovai su dezinformacija. Taip pat akcentavau poreikį dėl didesnės interneto platformų atsakomybės, įskaitant ir socialinius tinklus veikiančius ES šalyse. Su kolegomis per praeitus metus teko kreiptis ir į Europos Komisiją dėl ES nacionaliniuose televizijos kanaluose transliuojamos Rusijos propagandos. 2022 m spalio 5 d. debatų metu dekonstravau Rusijos hibridinius veikimo būdus, dažniausiai kartojamas klišes, ypač karo prieš Ukrainą kontekste. Šią politinę liniją tęsiau publikacijose, ten analizuojant Rusijos veikimo būdus bei aptariant efektyvios konrtapropagandos bruožus. Dėl demokratijos gynimo nuo užsienio šalių kišimosi balsuota ir 2022 m. gruodžio 14 d. Debatuose teigiau, kad veikiantys žiniasklaidos kanalai, kurie vis dar teisina Rusijos veiksmus, irgi prisideda prie karo kurstymo, tuo labiau, kad tai yra paprasčiausias teroristinės valstybės gynimas.

O kalbant apie kitų ES institucijų kovą su dezinformacija, dar 2015 m. ES įsteigė „Stratcom“ padalinį, skirtą atremti Rusijos dezinformacijos atakas. Koordinuojama Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) „Startcom“ per šiuos visus metus kaupė konkrečius įrodymus dėl Rusijos bandymų manipuliuoti informacija. 2023 m. vasario mėnesį pasirodė pirmoji „Stratcom“ ataskaita, skirta įvertinti pagrindines grėsmes ir dažniausiai kartojamus Kremliaus naratyvus. EIVT konferencijoje dėl manipuliavimo užsienio informacija ir kišimosi į demokratinius procesus ES Vyriausiojo įgaliotinio ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Josepas Borrellis įvadijo, jog per visą laiką buvo užfiksuota daugiau nei 15 tūkst. atvejų, su svariais įrodymais apie koordinuotas Rusijos dezinformacijos atakas. Ataskaita labai konkrečiai atskleidžia pagrindinius Kremliaus talkininkų informacinius tinklus ir priemones, kurios yra naudojamos skleisti melagienas. Akivaizdu, kad silpnėjant Rusijos diplomatiniams pajėgumams Europoje, tai yra mažėjant jų diplomatų skaičiui, žvalgybos agentūrų šnipams tampa sunkiau veikti ir net patekti į ES. Pavyzdžiui, remiantis Švedijos atveju, 2022 m. jų saugumo tarnyba atskleidė, kad šalyje kas trečias Rusijos diplomatinis atstovas yra siejamas su Rusijos žvalgybos agentūromis. Kitaip tariant, kas trečias – šnipas. Juk ne kartą Rusijos tariami diplomatai buvo paskelbti „persona non grata“ Europos valstybėse dėl šnipinėjimo ir net teroro aktų. O 2022 m. pavasarį net 400 diplomatų buvo išsiųsti iš ES šalių! Tikėtina, kad šis skaičius šiuo metu jau kur kas didesnis. Todėl viena vertus, mažėjant Rusijos „diplomatų“ skaičiui ES, melaginga informacijos sklaida tampa pagrindiniu Rusijos įrankiu daryti bent kokią įtaką Europai. O remiantis 2023 m. pasirodžiusiu Valstybės saugumo departamento (VSD) Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos vis dar išlieka didžiausia grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Šios priešiškos jėgos veikia iš savo teritorijos. Priešiškų žvalgybų taikiniuose atsidūrė Baltarusijos ir Rusijos piliečiai, demokratinės opozicijos atstovai. Jie – prioritetinis žvalgybų tarnybų taikinys. VSD raporte teigiama, kad Rusijos žvalgybos tarnybos netradiciniais būdais gali siekti infiltruoti agentus į opozicines organizacijas. Tokiu būdu bandoma ne tik rinkti informaciją, bet ir diskredituoti opozicines organizacijas. O ES ne kartą išreiškė absoliučią finansinę ir techninę paramą opozicinėms grupėms iš Rusijos ir Baltarusijos.

Visgi remiantis „Stratcom“ ataskaita dėl manipuliavimo užsienio informacija ir kišimosi grėsmių („Foreign Information Manipulation and Interference Threats“), Rusija pradėjo naudotis daug agresyvesniais dezinformacijos metodais. Tai reiškia, kad Rusija kuria netikras nuotraukas, vaizdo įrašus ir net tariamus žiniasklaidos reportažus, straipsnius, o šia melaginga informacija būtent per savo „Facebook“ ir „Twitter“ paskyras dalinasi Rusijos diplomatinės atstovybės. Vienas iš dažniausiai ten transliuojamų Kremliaus naratyvų – neva dėl ES sankcijų kilo pasaulinė maisto krizė, kuri taip pat išplito į Afrikos ir Artimųjų Rytų šalis. Akivaizdu, šis naratyvas nėra skirtas Europos auditorijoms. ES gan efektyviai karo pradžioje sugebėjo uždrausti populiariausius Rusijos propagandos šaltinius: „RT“, „Sputnik“ ir kitus pagrindinius Kremliaus informacinius įrankius Europoje. Kita vertus, propaganda, siejama su sankcijų ekonominėmis pasekmėmis, yra labiau orientuota į Afrikos, Azijos bei Pietų Amerikos šalis. Pavyzdžiui, pasirodžius informacijai, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė Putino arešto orderį, pasirodė įvairiomis kalbomis koordinuoti propagandiniai straipsniai. Dauguma jų antraštėse teigė, esą Tarptautinis baudžiamasis teismas „griauna savo patikimumo įspūdį“ ir kelia „naujų iššūkių“ taikos su Ukraina galimybėms. Juk vienas iš pagrindinių dar nuo karo pradžios Rusijos naratyvų yra, esą Vakarai „kalti“ dėl karo Ukrainoje (tai yra, kad Rusija buvusi išprovokuota). Nors Europoje toks naratyvas neturi jokio pagreičio, tačiau jo transliavimas yra nukreiptas prieš ES ir Vakarų santykius su trečiosiomis šalimis. Akivaizdu, kad ES siekia glaudesnio bendradarbiavimo su Afrikos ir Pietų Amerikos valstybėmis. Tačiau tuose kontinentuose Rusija savo įtaką dar turi nuo Sovietų Sąjungos laikų, todėl skleidžiama propaganda prieš Vakarus ten gan gerai įsitvirtinusi. Kaip atsaką į Rusijos dezinformaciją, vieną iš pagrindinių veikimo krypčių ES pasirinko žiniasklaidos priemonių sklaidą įvairiomis kalbomis.

Kita „Stratcom“ ataskaitoje, mano manymu, svarbi ES valstybėms pristatyta priemonė „Informacijos mainų ir analizės centras“ („Information Sharing and Analysis Center“). Šis centras užsiims svarbų vaidmenį stebint, kaip užsienio subjektai manipuliuoja informacija. Tačiau svarbiausia veiksmai bus koordinuojami su ES valstybėmis narėmis. Tokio centro egzistavimas leis operatyviai dalintis svarbia informacija su NVO, ES šalimis ir ES veikiančiomis kibernetinio saugumo agentūromis.

Verta paminėti, kad Europos Parlamento iniciatyva kartu su EIVP sukurtos priemonės, skirtos manipuliavimui informacija nustatyti ir atskleisti. Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą Europos Parlamentas skubiai, dar 2022 m. kovo mėn., įsteigė naują Specialųjį komitetą užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus ES, įskaitant dezinformaciją, ir Europos Parlamento sąžiningumo, skaidrumo ir atskaitomybės stiprinimo klausimais (INGE2), kurio tikslas – identifikuoti grėsmes ir ES teisės aktų spragas. Dabar šis komitetas įgijo jau platesnius įgaliojimus, todėl tikėtina, kad kovos prieš korupciją srityse atsiras daugiau efektyvių priemonių kaip bausti ir sugauti ES piliečius, tarnaujančius užsienio subjektams. Visgi, kalbant apie informacinį atsparumą melagingiems naratyvams, reikia prisiminti, jog propaganda ir bendrai konspiracijos teorijos yra viena iš seniausių neapykantos formų. Todėl, analizuojant propagandos turinį, reikia nepamiršti, kad esminis tikslas yra sistemingas jos stabdymas. Žinoma, ne kartą esu minėjęs, kad sąmoningumo didinimas, visuomenės švietimas, parama ekspertams bei organizacijoms, dirbančioms propagandos ir dezinformacijos klausimais – būtini veiksmai, galintys atnešti pokyčius.

2023.03.21

Istorinio Baltramiejaus vizito metu Seime buvo diskutuojama apie bažnyčių ir religinių bendruomenių reakciją į karą ir konfliktus

Europos Parlamento Europos liaudies partijos frakcijos „Tarpkultūrinio ir religinio dialogo“ darbo grupės narė Rasa Juknevičienė kovo 22 d. Lietuvos Respublikos Seime, Konstitucijos salėje, pakvietė į konferenciją „Bažnyčių ir religinių bendruomenių reakcija į karą ir konfliktus”, kurioje dalyvavo ir Vilniuje viešintis J. Š. Ekumeninis patriarchas Baltramiejus bei Chalkedono Metropolitas Emanuelis.

Konferenciją, kuri skirta religijų vaidmeniui atsakant į dėl konfliktų kylančius socialinius iššūkius, taip pat tarpreliginiam dialogui siekiant taikos ir konfliktų sprendimo, atidarė ir sveikinimo žodį tarė Europos Parlamento ELP frakcijos vicepirmininkas Janas Olbrichtas, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen, Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

„Religija neturėtų tapti užsienio politikos įrankiu Putino rankose. Kremlius naudoja religiją kaip įrankį legitimizuoti karą, kontroliuoti visuomenę, eliminuoti alternatyvius moralinių autoritetų šaltinius ir išplėsti savo įtaką už Rusijos ribų“, – teigia europarlamentarė R. Juknevičienė.

Renginyje pasisakė Ekumeninis patriarchas Baltramiejus bei Europos Vykupų konferencijų tarybos pirmininkas, Vilniaus Arkivyskupas Gintaras Grušas.

ELP frakcija, yra vienintelė Europos Parlamente, kuri ilgą laiką vysto dialogą su ortodoksais, katalikais, protestantais, musulmonais ir žydais, siekdama suprasti įvairių religinių organizacijų nuomonę ir veiklą tokiais klausimais kaip socialinė įtampa, migracija ir švietimas.

Renginio transliacijos įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=o9MdCgFbY1o

2023.03.17

Mūsų balsas Europoje – kovas

2023.03.15

L. Mažylis: „Europos Sąjunga privalo suteikti Sakartvelui daugiau, negu abstrakčią europinę perspektyvą“

Kovo 14 d. Europos Parlamente vyko diskusija-debatai apie padėtį Sakartvele. „Kremlius vykdo karą, be kita ko, ir hibridinį. Neabejoju, kad ir ši įtampa tarp Sakartvelo ir Europos Sąjungos yra sukelta dirbtinai. Ji neatneša jokio konstruktyvaus rezultato nei vienai pusei. Sakartvelas, nepaisant visų dabartinių iššūkių, nori būti Europos Sąjungos dalimi, gyventojai remia ir narystę NATO, – debatų metu kalbėjo europarlamentaras prof. Liudas Mažylis. – Pasiūlytas kontraversiškas įstatymo projektas jau sustabdytas. Dialogas tarp valdžios ir piliečių sunkia kaina, bet vyksta, o tolimesnė eskalacija būtų naudinga tik Rusijai.“

Pasak politiko, Europos Sąjunga privalo suteikti Sakartvelui daugiau, negu abstrakčią europinę perspektyvą. „Jau dabar yra reikalinga teikti daugiau finansinės ir techninės pagalbos – tai padės atremti naujas destabilizacijos, o kartu ir propagandos bangas. O kaip kovoti su užsienio agentų įtaka – turiu omenyje būtent Rusijos šnipus – ne kartą svarstėme ir šiuose rūmuose, tad tuo vertėtų veiksmingai užsiimti ne tik Sakartvele, bet ir kiekvienoje iš dabartinės Europos Sąjungos valstybių“, – savo pasisakymo metu Strasbūre teigė L. Mažylis.

EP narys A. Kubilius: „EP nariai yra pasirengę padaryti viską, kad paremtų strateginį Sakartvelo žmonių interesą prisijungti prie Europos Sąjungos“

Europos Parlamento Andrius Kubilius antradienį vykusioje plenarinės sesijos diskusijoje apie situaciją Sakartvele teigė, kad EP nariai yra pasirengę padaryti viską, kad paremtų strateginį Sakartvelo žmonių interesą prisijungti prie Europos Sąjungos.

„Šiandien turime atvirai pripažinti – Sakartvelo, kaip valstybė, turi problemų kelyje siekiant tokio strateginio Sakartvelo žmonių tikslo. Ir ta problema turi pavadinimą – Bidzina Ivanišvilis. Deja, formalioji ir neformalioji Sakartvelo valdžia vieningai laikosi taktikos sąmoningai kurti vis naujas ir naujas problemas integracijos kelyje. Štai kodėl Michaelis Saakašvilis ir Nika Gvaramija laikomi kalėjime ir štai kodėl neseniai tapome istorijos su „užsienio agentų“ įstatymu liudininkais“, – sakė A. Kubilius.

Pasak europarlamentaro, vadinamojo „užsienio agentų“ įstatymo istorija buvo sąmoninga politinė Sakartvelo valdžios institucijų provokacija prieš šalies žmones.

„Toks valdžios institucijų elgesys yra visiškai priešingas tam, ko ES reikalauja iš Sakartvelo – depoliarizuoti politinį gyvenimą. Gerai, kad Sakartvelo žmonės gatvėse sugebėjo apginti savo kelią integracijos link, tačiau neturėtume būti naivūs – tai ne paskutinė politinė antieuropietiška valdžios institucijų provokacija“, – teigė EP narys A. Kubilius.

Sakartvelo ministras pirmininkas Garibašvilis neseniai pareiškė Sakartvelo televizijos Imedi TV eteryje: „Europos Parlamentas geriau pasirūpintų savimi. Į korupcijos skandalą įsivėlė 100 europarlamentarų. Jų noras buvo ir yra įtraukti Gruziją į karą ir sunaikinti ją kartu su Ukraina“.

A. Kubiliaus nuomone, Kremlius turėtų pavydėti tokio pobūdžio propagandos, tačiau ji neveda prie kandidatės statuso.

„Nepaisant to, mes ir remsime Sakartvelo žmonių strateginį siekį!“ – pasisakymą užbaigė EP narys.

2023.03.14

A. Kubilius. Europinių vertybių gynyba – vienintelis kelias į taiką Europos žemyne

Europos Parlamento narys Andrius Kubilius antradienį Strasbūre vykusioje plenarinės sesijos diskusijoje, kurioje kalbą sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, pažymėjo, kad svarbiausias mūsų visų strateginis geopolitinis tikslas, ypač karo metu, ginti europines vertybes ir užtikrinti demokratijos bei svarbiausių žmogiškųjų vertybių plėtrą į Europos žemyno Rytus.

Europos liaudies partijos frakcijos vardu kalbėjęs A. Kubilius pasveikino G. Nausėdą atvykus į Europos Parlamentą, kuris visoje ES tvirčiausiai saugo europietiškas vertybes: demokratiją, žmogaus teises, laisvę, solidarumą, pagarbą kiekvieno asmens orumui, nepaisant jų odos spalvos, lytinės ar politinės orientacijos.

Pasak EP nario, „Europos Sąjunga bus stipri, jei ji bus paremta vertybėmis be jokių išlygų, jei ji bus paremta šiomis vertybėmis ne tik čia, Europos Parlamente, ar kitose ES institucijose, tačiau ir nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygiu“. Jo teigimu, tai – vienintelis būdas įtvirtinti šias vertybes visame Europos žemyne.

„Kodėl taip svarbu kalbėti apie esminius principus ir vertybes? Todėl, kad tai – vienintelis būdas užtikrinti Europos žemyne tvarią taiką, nes visiems žinomas geopolitinis dėsnis teigia: tik demokratijos nekariauja viena su kita. Štai todėl šių vertybių gynyba visoje Sąjungoje ir demokratijos bei svarbiausių žmogiškųjų vertybių plėtra į Europos žemyno Rytus – svarbiausias mūsų visų strateginis geopolitinis tikslas, ypač karo metu“, – akcentavo A. Kubilius.

Europarlamentaro teigimu, turime pripažinti, kad šioje srityje nei viena Europos Sąjungos valstybė nėra tobula. Yra dalykų, kuriuos turime tobulinti ir stiprinti. Taip pat – ir Lietuvoje.

Savo kalboje jis pasiūlė plačiau pakalbėti apie tai, kokia turėtų būti mūsų bendra strateginė darbotvarkė, kad pagelbėtume žmonėms Europos žemyno rytuose laikytis tų pačių europietiškų demokratijos ir žmogaus teisių vertybių.

„Noriu pakartoti: tvari taika Europos žemyne bus įmanoma tik tada, kai Baltarusijos ir Rusijos žmonės turės galimybę laikytis tų pačių vertybių ir turėti sąlygas gyventi normalų europietišką gyvenimą“, – kalbėjo EP narys.

Pasak jo, tokia strateginė darbotvarkė bus pasiekta, jei įgyvendinsime labai aiškų strateginį penkių Veiksmų planą.

„Pirma, Ukraina turi besąlygiškai nugalėti Putino Rusiją dar šiais metais, o tai sukurs galimybes dideliems politiniams pokyčiams Rusijoje ir Baltarusijoje. Svarbiausia mūsų pareiga: ginklai, ginklai, ginklai. Ir sankcijos. Antra, absoliutus geopolitinis ES prioritetas šiais metais – pradėti derybas dėl narystės su Ukraina ir Moldova. Tai būtų stipriausias geopolitinis Europos atsakas į Kremliaus hibridinius agresyvius veiksmus regione, ypač Moldovoje ir Sakartvele“, – sakė A. Kubilius.

Europarlamentaro teigimu, trečias veiksmas – tai Ukrainos, Moldovos ir galbūt Sakartvelo integracija į ES turėtų būti pabaigta iki šio dešimtmečio pabaigos, kadangi tai – vienintelis būdas tose šalyse užtikrinti sėkmingos ir klestinčios demokratijos veikimą. Šių šalių sėkmė būtų sektinas pavyzdys Baltarusijos ir Rusijos visuomenėms.

„Ketvirta, Ukraina turi gauti pakvietimą į NATO – jei ne Vilniaus Viršūnių Susitikime šiemet, tai Vašingtono Viršūnių Susitikime kitąmet. Tai padėtų Rusijos žmonėms pamiršti savo imperines svajones, nes Ukraina bus jiems nebepasiekiama, – pabrėžė A. Kubilius. – Penkta, ES turi suteikti aiškias perspektyvas: demokratinė Baltarusija turės galimybę integruotis į ES, o demokratinė Rusija galės užmegzti ypatingus ir praktiškai naudingus ryšius su ES“.

Baigdamas kalbą EP narys akcentavo, kad „mes, lietuviai, norime būti dalimi tokios Europos Sąjungos, kuri geba įgyvendinti tokį Demokratijos veiksmų planą. Nes tai – Veiksmų planas tvariai taikai Europos žemyne“.