Mielieji,
Mums, Tėvynės Sąjungai – 30, Tėvynės Nepriklausomybei – 33. Esame beveik vienmečiai.
Su Gimtadieniu!
Per visus šiuos metus augome kartu su Tėvyne, kartu su Lietuva, visi kartu su ja džiaugėmės pasiekimais ir kentėjome neišvengiamas krizes.
Augome ir todėl, kad nuo pat pradžių mums padėjo mūsų draugai ir bičiuliai iš Skandinavijos ir Vokietijos, iš Britanijos ir Jungtinių Valstijų. Džiaugiuosi galėdamas jų atstovus pasveikinti ir šiandien.
Šiandien esame unikali centro-dešinioji partija visoje “naujojoje Europa”, nes esame vieninteliai iš tų partijų, kurios prieš 30 metų kūrėsi iš išsivadavimo sąjūdžių, ir visus šiuos 30 metų sugebėjome išlikti nesuskilę bei šiandien esame valdančioje koalicijoje.
Ačiū mūsų tarptautiniams partneriams, kad padėjo mums tokiais užaugti!
Visą laiką mūsų ideologija buvo ir bus – Tėvynė. Ir tėvynainiai. Kiek pajėgėme – talkinome Lietuvos augimui, nepaisant to kas tuo metu buvo valdžioje.
Esame žmonių partija – kylame iš žmonių, dirbame vardan žmonių, ir išliekame žmonėmis net ir būdami valdžioje.
Esame tik žmonės – kartais klydome ar klupome, bet keldavomės ir taisydavomės, nes nebijome tarti – esu kaltas, esu labai kaltas.
Visi kartu su Tėvyne daug pasiekėme – per tuos daugiau nei 30 metų atstatyta ne tik Nepriklausomybė, ne tik demokratija ir rinkos ekonomika, atstatyta ne tik mūsų narystė kolektyviniuose Vakaruose, bet atstatyta ir mūsų pačių galimybė didžiuotis savo Tėvyne.
********
Prisiminkime – iš Sovietų Sąjungos, prie kurios griūties prieš 30 metų stipriai prisidėjome (mokame griauti ne tik kolūkius, bet ir imperijas), pabėgome būdami ubagais.
1999 metais mūsų ekonomika siekė tik trečdalį ES vidurkio. Dabar baigiame pasivyti ir pralenkti šį vidurkį.
Pastoviai kartoju, kad svarbiausia yra ne tai, kad pralenkėme ne tik Portugaliją, Graikiją ar Ispaniją ir didžiąją dalį Centrinės Europos, bei esame tame pačiame lygyje kaip Japonija – svarbiausia, kad šiek tiek aplenkėme ir Estiją.
Ir tai, kad krepšinyje aplenkėme JAV (kas buvo po to – nesvarbu).
Ekonomikoje dar šiek tiek (20-30%) atsiliekame nuo Skandinavijos ar Vokietijos, bet tai jau yra ranka pasiekiama.
Per šiuos 30 metų Lietuva yra didelė sėkmės istorija. Mes sėkmingai augome ir sėkmingai gynėmės nuo Kremliaus pastangų mus susigražinti.
Neišsenkanti Tėvynės sėkmės siekiamybė buvo tai, kas mus visus šiuos 30 metų įkvėpė.
Tėvynės sėkmės siekimas ir jos augimas bent man yra pagrindinis įkvėpimo šaltinis būnant politikoje. Be įkvėpimo nėra tarnystės Tėvynei. Perfrazuojant šv.Jokūbo žodžius: be įkvėpimo, be tikėjimo – nebus darbų, tai yra, nebus ir augimo; be augimo, be darbų – nebus tikėjimo, nebus ir įkvėpimo.
Po prabėgusių 30 metų mano įkvėpimas ir tikėjimas Lietuvos sėkme ne tik kad nemenksta, bet net ir auga. Auga Lietuva, augame mes, auga ir mano tikėjimas ir įkvėpimas.
Mes galime daug ir dar daugiau nei pasiekėme!
Žvelgdamas į ateitį aš savo tikėjimą dalinu į tris dalis: artimiausių metų tikėjimą, artimiausio dešimtmečio tikėjimą ir sekančių trisdešimties metų tikėjimą.
**********
Pradžioje – apie ateinančius metus.
Aš tikiu, kad per ateinančius metus Ukraina su Vakarų pagalba laimės karą ir kad Rusija jį pralaimės.
Aš tikiu, kad per ateinančius metus mums pagaliau pavyks įtikinti Vakarus nebebijoti to, kad po Ukrainos pergalės tikrai subyrės Putino režimas ir nebijoti to, kaip atrodys Rusija be Putino.
Tokią baimę Vakaruose yra būtina įveikti, nes dėl tokios baimės atsiranda ir Ukrainos pergalės baimė. Atsiranda ir baimė duoti Ukrainai pakankamai ginklų. Netgi atsiranda norų tartis su Putinu dėl vadinamos “taikos” pagal Putino sąlygas. Tai yra absoliučiai nepriimtina.
Ir todėl mes patys visų turime patikėti, kad po Putino ir Baltarusijoje, ir Rusijoje yra galima demokratija ir šį tikėjimą turime sugebėti perduoti Vakarams, kаd Vakarai nebebijotų Putino režimo griūties.
*********
Aš tikiu taip pat ir tuo, kad kitų metų pabaigoje Ingridos Šimonytės Vyriausybė bus pirmoji Lietuvos Vyriausybė, kuri po vienos kadencijos gaus tėvynainių mandatą dar vienai, naujai kadencijai.
Kodėl tuo tikiu? Todėl, kad ši Vyriausybė tikrai dirba gerai. Ir todėl, kad gyvename ypatingu laiku.
Kas tuo netikite – įvardinkite garsiai, kuri iš buvusių, ypač kairiųjų Vyriausybių, būtų su visomis šio laikmečio krizėmis susitvarkiusi geriau?
Tokia Vyriausybė – yra sėkmė Lietuvai, ir tikiu, kad tai pagaliau pripažins net ir Vilija Blinkevičiūtė.
**********
Ir tikiu, kad po metų turėsime ir Prezidentą ar Prezidentę, kuris nebesistengs būti dar viena Vyriausybe ar tikruoju opozicijos Vyriausybei lyderiu. Tikiu, kad pagaliau turėsime Prezidentą, kuris tikrai sugebės telkti ir įkvėpti Lietuvą tiek moderniam augimui, tiek ir naujam sėkmės etapui.
Ir dar asmeniškai tikiu, kad ir po kitų metų mūsų balsas ir Europos Parlamente bus girdimas taip, kaip jis girdimas dabar. Ir kad į jį bus taip įsiklausoma, kaip ir dabar, ypač karo ir taikos Europos kontinente klausimais.
************
Įkvėpimui neužtenka vien tik tikėjimo sekančiais metais. Turime sutarti, kas bus mums svarbiausia per artimiausią dešimtmetį ir to su įkvėpimu siekti.
Mano įsitikinimu, artimiausias dešimtmetis bus “Ukrainos dešimtmetis” – ne tik pačiai Ukrainai, bet ir mums, ir visai Europai.
Ukrainos pergalė kare, atstatymas, tapimas NATO nare, ir kartu su Moldova bei Sakartvelo pilna integracija į Europos Sąjungą – tai mūsų strateginės darbotvarkės pagrindiniai kelio ženklai dešimtmečiui iki 2030 metų.
Sėkmė šiame kelyje iš esmės keis visą Europą ir ypač mūsų rytų kaimynystę.
Normalaus europietiško gyvenimo galimybė ir siekiamybė pamažu slenka į Europos Rytus. Ukraina, Moldova ir jų užkrečiantis pavyzdys šioje slinktyje vaidina ypatingą vaidmenį.
Diktatoriai Putinas ir Lukašenka dar tam priešinasi, tačiau jų pabaiga yra neišvengiama. Atsiveria galimybių langas rytų erdvės geopolitinei transformacijai į kitokią, į saugesnę erdvę ir to lango pavadinimas yra “Ukraina”.
Būtų klaida nesutelkti visų jėgų, tam kad šita galimybe pasinaudotume. Todėl telkimės vardan Ukrainos ir Moldovos, taip kaip mūsų kvietimu iš Europos Parlamento susitelkė pasaulio parlamentarai į “United for Ukraine” ir “United for Moldova” energingas, veiklias bendruomenes, apjungtas to paties tikėjimo.
*********
Praėję 30 metų prabėgo labai greitai. Ir sekantys 30 metų prabėgs labai greitai.
Aš tikiu, kad 2053 metais, kai mūsų bendruomenė (man bus 97) susirinks švęsti Tėvynės Sąjungos 60-mečio, mes vis dar arba vėl būsime valdžioje ir kad čia salėje sėdi to meto Premjeras/ė, kuriam dabar yra tik 20 ar 30 metų.
Tikiu, kad tuo metu savo ekonominio išsivystymo lygiu jau būsime aplenkę beveik visą kontinentinę Europos Sąjungą, įskaitant visą Skandinaviją, Vokietiją ir Prancūziją, ir artėsime link Airijos lygmens. Manau, kad tuo metu jau ir Britanija bus sugrįžusi į Europos Sąjungą.
Tuo metu ir Ukraina bei Moldova, būdamos ES narėmis jau bent 20 metų, bus pasivijusios Europos Sąjungos ekonominio išsivystymo vidurkį, nors dabar jų lygis siekia tik trečdalį jo (tai yra, Ukraina bei Moldova yra lygiai ten, kur mes buvome 1999).
Ir tikiu, kad mūsų jubiliejinį suvažiavimą 2053 metais sveikins demokratinės Baltarusijos ir Rusijos atstovai, jau baigę išmokėti reparacijas Ukrainai. Demokratinė Baltarusija jau taip pat bus tapusi ir Europos Sąjungos nare. Mus skirianti tvora bus išardyta.
Europai tuo metu jau nebereikės naftos ir dujų, ir dauguma lietuvių į darbą ir iš darbo smagiai ir švariai mins dviračius.
Tačiau, taip kaip mums visais laikais minti į kalną, taip ir Lietuvai lipti į naujas aukštybes bus sunkiau, nei tingiai riedėti nuo kalno.
Bet – visais laikais lengvas kelias nebuvo mūsų kelias!
Tikiu, kad ir toliau neieškosime lengvų kelių!
Lenkiu galvą prieš jus visus. Man didelė garbė būti šios bendruomenės nariu. Esate įkvėpimo ir tikėjimo neišsenkantis šaltinis, esate Tėvynės sėkmės nesustojanti varomoji jėga, esate nenurimstantys Tėvynės entuziastai.
Kas – jei ne Jūs! Kas – jei ne mes!
Slava Ukrainy!
(Nuotr. M.Mikulėno)
