×

Menuo: Rugsėjis

2024.10.04

Andrius Kubilius. Dėl Europos gynybos ateities

Pagal A.Kubiliaus pasisakymą Europos liaudies partijos frakcijos išvažiuojamojoje konferencijoje Neapolyje 2024 m. rugsėjo 25 d.

Europos žemyne gyvename sudėtingos geopolitinio saugumo krizės akivaizdoje. Agresyvi, autoritarinė Rusija yra didžiausia grėsmė Europos saugumui. Nors, žinoma, esama ir kitų grėsmių.

Nenuostabu, kad tiek Europos liaudies partijos rinkimų manifeste, tiek ir Europos Komisijos Pirmininkės Ursulos von der Leyen paskelbtose politinėse gairėse svarbiausiu naujosios Europos Komisijos prioritetu, šalia konkurencingumo, įvardinti ir gynyba bei saugumas.

„Europos gynyba“ turi galimybių tapti šios Komisijos nauju ir svarbiausiu „pavyzdiniu projektu”, kuris ateityje bus matomas kaip istorinis šios Komisijos palikimas.

Nenuostabu, jog suprantant Europos Gynybos svarbą, buvo žengtas ir kitas žingsnis – priimtas sprendimas įsteigti Gynybos komisaro poziciją Europos Komisijoje.

Kaip žinote, Ursula von der Leyen tapti pirmuoju Europos Sąjungos istorijoje Komisaru, atsakingu už gynybą ir kosmosą, pasiūlė man. Labai dėkoju už Jūsų pasitikėjimą mano asmenine patirtimi.

Noriu pasidalinti keliomis mintimis apie tai, kaip aš matau Europos Gynybos reikalus, ES vaidmenį vystant bendrą Europos Gynybą, atsižvelgiant į tai, kaip mano atsakomybės sritys yra apibrėžtos man skirtame  „Įgaliojimų rašte“ (“Mission Letter”).

Europos Gynybos reikaluose matau dviejų skirtingų laikotarpių užduotis:

  1. ką turime padaryti per artimiausius 5 metus, kad galėtume atlaikyti potencialią Rusijos agresiją ir
  2. b) ką turime padaryti per artimiausius dešimtmečius, kad būtume pasirengę JAV vaidmens Europoje nuosekliam mažėjimui.

Pradžioje noriu priminti paprastą tiesą – Gynyba yra bendras reikalas: Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių ir pačios ES.

Nėra ir nebus konkurencijos tarp ES ir NATO. NATO vaidina svarbų vaidmenį su savo Gynybos ir atgrasymo planais ir savo karine vadovybe. Tuo tarpu ES pridėtinė vertė gali būti papildomi ištekliai gynybos planams realizuoti. ES, skirtingai nei NATO, turi finansinių ir teisinių instrumentų, kuriais galime pritraukti išteklius.

Kokia yra šiandien situacija su Europos Gynyba ir ką turime taisyti neatidėliodami?

Per pastarąjį dešimtmetį lėšos, kurias ES valstybės narės galėjo, bet nesugebėjo skirti gynybai, viršija 1 trilijoną eurų, o dar 300 milijardų eurų jos galėjo, bet nesugebėjo skirti ES gynybos pramonei (tiek lėšų būtų prieinama, jeigu valstybės būtų sugebėjusios gynybai paskirti po 2% nuo savo BVP)

Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios ES valstybės narės didina finansavimą gynybai – nuo 200 milijardų eurų per metus prieš karą pasiekėme 300 milijardų eurų (tarp kitko, JAV gynybai skiria daugiau nei 800 milijardų, skaičiuojant eurais). Nepaisant padidėjusio finansavimo gynybai, ES valstybės narės iš ES gynybos pramonės perka tik 20 procentų būtinos karinės įrangos. Tai reiškia, kad mūsų pramonė yra paliekama be pinigų.

ES gynybos pramonės pajėgumai netenkina konvencinės gynybos poreikių. 2022 metais sugebėjome pagaminti tik 300 000 artilerijos sviedinių per metus. Vien Ukrainai reikia 4 mln. sviedinių per metus. Su ASAP programa (Act in Support of Ammunition Production, Įstatymas dėl paramos šaudmenų gamybai) padidinsime savo gamybos pajėgumus iki 2 milijonų sviedinių per metus, tačiau tik 2025 metų pabaigoje. Rusija kartu su Šiaurės Korėjos pajėgumais gali per metus turėti iki 10 milijonų sviedinių.

Kolektyviniai Vakarai yra 25 kartus ekonomiškai stipresni nei Rusija, bet fiziškai  nesugebame paremti Ukrainos tiek, kad ji laimėtų.

Pasak nesenos Kiel Institute ataskaitos, Rusija per 6 mėnesius gali pasigaminti tiek karinės įrangos, kiek jos šiuo metu turi visa Vokietijos kariuomenė. Mes patys kuriame pagundą Putinui išbandyti ES ir NATO gebėjimą ginti Europą.

Vokietijos gynybos ministras Boris Pistorius, remdamasis Vokietijos ekspertais sako, kad Rusija per 6-8 metus bus pasiruošusi „išbandyti“ mūsų gynybą. Tą patį sako ir kai kurie NATO generolai. Kitų ekspertų skaičiavimas, teturime per 3-5 metus iki šių „išbandymų“.

Ursula von der Leyen man skirtame “Mission Letter” nurodė per pirmąsias 100 dienų, bendradarbiaujant su Aukštąja Įgaliotine užsienio politikai Kaja Kallas, parengti taip vadinamą Baltąją knygą dėl Europos Gynybos ateities, o joje „nustatyti investicijų poreikius /…/ gynybos pajėgumams užtikrinti /…/ parengiant ES ir valstybes nares ekstremaliausiems nenumatytiems kariniams atvejams.“

Tam, kad būtume pasirengę ekstremaliausiems nenumatytiems kariniams atvejams (tai yra, karinei agresijai), mums svarbios 4 gynybos išteklių rūšys (pajėgumai): karinė įranga, karinis personalas, karinė logistika (karinis mobilumas) ir gynybos pramonės pajėgumai tiekti karinę įrangą ilgo karo metu. Pastaroji pajėgumų rūšis (karinės pramonės pajėgumai), deja, dažnai lieka pamiršta. JAV ekspertų tyrimas rodo: iš 15 šios šalies turimų sunkiųjų brigadų po 10 mėnesių intensyvaus karo teliktų tik 2 brigados – JAV pramonė paprasčiausiai būtų nepajėgi pakeisti sugadintą įrangą.

Ką turime daryti ir kaip pasiruošti ekstremaliausiems nenumatytiems kariniams atvejams?

Visų pirma, mums reikalinga tiksli informacija – kokius išteklius turime šiuo metu, ir ko reikia mūsų šalių gynybai. Panašu, kad šiuo metu Europos Komisijai tokia informacija yra tiesiogiai neprieinama. Galbūt NATO ją turi, tačiau nesidalina.

Lietuvos ekspertų (kartu su NATO ekspertais ir buvusiais aukštais JAV karininkais) atliktos „karinės simuliacijos“ parodė, kad jeigu 2028 metais mums tektų gintis nuo rimtos Rusijos agresijos, savo teritoriją ginti bent 10 dienų būtume pasirengę tik tuo atveju, jei jau nuo šiandien gynybai skirtume ne 3%, o 6% nuo savo BVP. Kitu atveju – per 10 dienų būtume okupuoti. Ar prieinami tokie duomenys apie visą ES?

Antra, tam, kad kuo greičiau įveiktume išteklių trūkumą (taip pat – ir gamybos pajėgumų trūkumą), nedelsdami turime imtis veiksmų:

  • turime iš esmės padidinti investicijas į gynybos pramonę – iki 500 milijardų eurų per ateinančius 10 metų. Iš šios sumos 400 milijardų eurų turėtų būti skirta ES gynybos pramonei, o likę 100 miljardų – Ukrainos gynybos potencialo stiprinimui. Yra daugybė galimų (nors iš pirmo žvilgsnio ir nelabai akivaizdžių) lėšų šaltinių: bendras skolinimasis (taip vadinamos „Gynybos obligacijos“), ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, Europos stabilumo mechanizmas, Europos investicijų bankas. Be to, daugiau nei 100 milijardų eurų galime numatyti ir būsimoje ES daugiametėje finansinėje perspektyvoje (DFP) – kita vertus, laukti 2028 m., kuomet įsigalios naujoji DFP yra per ilgai.
  • Greitesnis vieningos gynybos rinkos kūrimas ir vystymas: Europos Parlamentas neatidėliodamas turi patvirtinti Europos gynybos pramonės programą (EDIP), taip atverdamas kelią gynybos pramonės standartizavimui ir bendram sertifikavimui.
  • Ukrainos gynybos pramonės integracija su ES gynybos pramone.
  • Turime aiškiai suprasti, kokios karinės paramos reikia Ukrainai, kad ji laimėtų karą. Turime skelbti ne tik kiek karinės paramos jau pristatėme į Ukrainą, tačiau ir kurią Ukrainos Pergalės plano dalį jau pavyko įgyvendinti.
  • Turime sukurti nuolatinę ir stabilią paklausą Europos karinei pramonei. Siūlau nustatyti Europos gynybos saugumo kriterijus – panašius į Energetikos sąjungos saugumo kriterijus – nustatant pareigą ES valstybėms narėms kaupti ir saugoti tam tikro dydžio karinės įrangos ir amunicijos atsargas. Tai gali įgyvendinti ir pati ES bei Europos Komisija – savo vardu įsigydama ir saugodama karinę įrangą.
  • Europos Sąjunga privalo parengti Taikos planą ar Pergalės planą (analogišką JAV 1941 metais parengtai Pergalės Programai), numatantį, kaip ES veiks Rusijos agresijos atveju. Turime patirties reaguodami į Pandemiją bendrais vakcinų, kitos medicininės įrangos pirkimais. Tačiau tam geriau būti pasiruošus iš anksto.

Bet kuriuo atveju tokios investicijos į gynybą apsimoka – ne tik atbaidytume Putiną, bet ir ženkliai sustiprintume ES ekonomikos konkurencigumą. Mario Draghi parengta ataskaita apie Europos konkurencingumo ateitį akivaizdžiai parodo – visame pasaulyje gynybos pramonė yra inovacijų variklis.

Mūsų didžiausia kliūtis – vis dar nemokame gynyba rūpintis visi bendrai. Tada neišnaudojame bendro ES ir Bendros rinkos potencialo gynybai. Yra tik vienas būdas tai įveikti: turime pradėti investuodami į Bendro Europinio Intereso Gynybos projektus – nuo Europos dangaus skydo (European Sky Shield Initiative) ir bendrų kibernetinės gynybos projektų (Cyber Defence Common Projects) iki Europos ginkluotės ir raketų iniciatyvos (European Ammunition and Missiles Iniative) ir Šiaurės Rytų gynybos skydo (NorthEastern Defence Shield). Galileo ir Copernicus kosmoso programų sėkmės patirtis parodo, kad galime tai padaryti.

Esame ištikti didžiausios saugumo krizės visame Europos žemyne po II Pasulinio karo. Bet turime išlikti optimistais. Krizės yra geriausias metas spręsti problemoms, kurių iki tol nesprendėme. Kaip sakė Jean Monet – tik per krizes bus kuriama Europos Bendrija. Iš šios krizės turime išeiti su nauju Bendrijos instrumentu – Europos Gynybos Sąjunga.

Du kartus buvau Premjeru. Abu kartus per krizes. Gavau „Krizių Premjero“ vardą. Įveikėme to meto krizes, įveiksime ir šią. Su Europos liaudies partijos lyderyste ir su ELP gynybos strategija.

(ELP frakcijos Sekretoriato nuotrauka)

2024.09.12

U. von der Leyen ir M. Weberis: „Europos gynybos reikaluose reikia „ledlaužio“

Europos Parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius Briuselyje pokalbiu studijoje pradėjo naujojo politinio sezono apžvalgas. Pastarasis paženklintas labai svarbia naujiena – A. Kubilius pasiūlytas į Europos Komisijos narius nuo Lietuvos. Pokalbį žiūrėkite:

„Ne tik sezonas prasideda netikėtai, bet man ir vasara baigėsi netikėtai. Šitas laikotarpis pilnas netikėtumų. Eilinį kartą tenka bristi į tai, ko iki šiol nebuvau patyręs. Kažkada ir Premjeru teko būti pirmą kartą, – prisiminė A. Kubilius. – Kai man pasiūlė ir paragino imtis Komisaro pareigų, o Seimas priėmė teigiamą sprendimą, svarsčiau, kokie mano prioritetai. Norisi prisidėti prie bendrų Europos darbų, ten, kur galima duoti didžiausią pridėtinę vertę, ten, kur turime ypatingos patirties. Tai susiję su saugumu, Rusijos karu prieš Ukrainą, visa mūsų regiono situacija. Natūralu, kad bendriausia prasme klausimai susiję su saugumo reikalais. Kitas prioritetas – ES plėtra, krizinių situacijų portfeliai. Ir visiškai naujai kuriamas Europos gynybos Komisaro postas. Manyčiau, kad toks darbas būtų reikšmingas ir ypatingas. Žurnalistai ir ekspertai pabrėžia, kad būsimoje komisijoje trys svarbiausi portfeliai yra konkurencingumas, gynyba ir prekyba“.
Europos Komisijos Pirmininkė U. von der Leyen mato svarbiausius būsimos komisijos prioritetus: konkurencingumą ir saugumą. Europos liaudies partijos (ELP) frakcija būsimos sudėties Komisijoje turės net 14 iš 27 komisarų, o tai reiškia, kad EPP imsis svarbiausių atsakomybių.
„Jei saugumo, gynybos pramonės ir kosmoso portfelis atitektų man, vienas iššūkis yra labai aiškus: tai visiškai nauja pareigybė. Laukia „nearti dirvonai“ kuriant pačią struktūrą, rūpinantis daug didesniu ES gynybos pramonės finansavimu, kuriant naujus politikos instrumentus, kurie padėtų ES būti tikrai daug stipriau pasirengusiai gynybos ir resursų reikaluose. Jei NATO yra ta organizacija, kuri rūpinasi gynybos planais, kariniu vadovavimu, tai ES gali prisidėti prie bendrų gynybos reikalų pasirūpindama gynybai reikalingais resursais. ES gali ieškoti lėšų ir priimti tam tikrus sprendimus, kurie padėtų tą gynybinį pajėgumą vystyti“, – sakė A. Kubilius.
R. Juknevičienė Lietuvos viešojoje erdvėje mato bandymų sumenkinti gynybos dalykus, sakant, kad tai – tuščia vieta, be pinigų, be žmonių, niekas į ją nenori. Tokios žinutės ateina net iš buvusio komisaro nuo Lietuvos.
„Norėčiau, kad Lietuvos žiniasklaida ir žmonės žinotų, kad tai – istorinė galimybė. Jei niekas nepasikeis ir bus taip, kaip dabar yra galvojama, kad gynybos portfelis atiteks vienam iš Baltijos valstybių atstovų A. Kubiliui su jo didžiule patirtimi, pareigybė ES istorijoje nuskambės taip, kaip ir pačios ES kūrimas. Bus pradėta kurti iš pagrindų ES gynybinė dalis, kuri nėra labai aiškiai apibrėžta sutartyse. Iki šiol tai buvo nacionalinė valstybių kompetencija, – kalbėjo Parlamento narė. – Aš prisimenu, kai tu, Andriau, buvai Premjeras, o aš – ministrė, ES neatrodė susijusi su gynyba. Mes orientavomės į NATO. Šitas karas viską pakeitė. Baltijos šalių atstovė Kaja Kallas būtų atsakinga už užsienio politiką ir saugumą, o Lietuva – už gynybos bei saugumo dalį. Mums tai – didelė atsakomybė ir iššūkis. Komisijos pirmininkė U. von der Leyen bei ELP frakcijos vadovas M. Weberis sako, kad tokio lygio politiko kaip tu, Andriau, reikia tam „ledlaužiui“ užkurti. Tau reikės viską sukurti. Kitiems, vėliau atėjusiems, bus daug lengviau. EP mes kaip komanda dirbsime ir toliau, žinoma, ne taip pat. Parlamente aš dirbu saugumo ir gynybos srityse. Jei bus įkurtas atskiras SEDE (saugumo ir gynybos) komitetas, mes prižiūrėsime tavo, Andriau, darbą ir dirbsime drauge. Petras Auštrevičius taip pat planuoja būti šitame komitete“.
Parlamentarai pabrėžė, kad ES iššūkiai yra ir mūsų šalies iššūkiai. Seimo rinkimų kontekste apie ES vyksta primityvus kalbėjimas. Kas gali Lietuvai duoti didesnę pridėtinę vertę nei Europos Sąjungos plėtra, ypač – Ukraina, Ukrainos pergalė ir mūsų saugumas? Komisarai, priėmę priesaiką, negali orientuotis vien į savo šalį. Artėja Seimo rinkimai. Lietuvoje daug įtampos.
Vasarą daugiau laiko praleidęs Lietuvoje A. Kubilius samprotavo, kad politiniame opozicijos gyvenime per pastaruosius 10-15 metų niekas nepasikeitė: opozicijoje tie patys veidai, kalba tą patį. Lietuvoje rinkimai yra labai svarbūs, nes laikas yra ypatingas.
„Mane vis dar stebina, kad toje opozicijos dalyje, kuri niekada nebuvo už Lietuvos veržimasi į priekį, kurie vis žiūrėdavo atgal, niekaip neatsiranda normali politinė vizija. Mane stebina net ir socialdemokratai, jų visa programa prieš konservatorius. Nesvarbu, kad, pavyzdžiui, tiek pensijos padidėjo, sparčiai auga šalies BVP. Jiems atrodo vis tiek viskas blogai. Tai parodo visišką socialdemokratų tuštumą, – sakė A. Kubilius. – I. Šimonytės ir G. Landsbergio per ketverius metus nuveikti darbai yra labai reikšmingi. Mes nemokame pasigirti. Dabar vis kalbama, kad viskas sugriauta, konservatoriai jau atsibodo. Manau, kad Lietuvoje mąstančių ir racionalių rinkėjų yra nemažai. Jiems bus proga atsirinkti. Problemos, kurios turėtų būti svarstomos mūsų šalyje, yra tokios pat kaip ES“.
Praėjusioje EP kadencijoje daug dėmesio buvo skiriama „žaliajam kursui“. Šią kadenciją jis bus tęsiamas. Be to, atsiranda du nauji svarbiausi prioritetai: saugumas ir konkurencingumas. Lietuvoje turime tuos pačius iššūkius. Pirmas iššūkis yra saugumas.
Pasak EP narių, apie tai ir reikia kalbėti. Būtina prisidėti prie europinės politikos vystymo. Iniciatyvos ir idėjos iš Lietuvos būtų labai reikšmingos. Idėjų niekada nebūna per daug. Kas yra konkurencingumas? Tai klausimas, kiek toli galima pasiekti, kad Europos Sąjungos ekonominis potencialas augtų taip sparčiai, kaip, pavyzdžiui, auga Jungtinių Amerikos Valstijų arba Kinijos. Paskelbtas Italijos buvusio Premjero Mario Draghi paruoštas labai rimtas pranešimas apie iššūkius ES ekonomikos konkurencingumui ir ką reikia daryti, kad tą konkurencingumą galėtume atkurti, toliau plėtoti ir vystyti.
Iki šiol mes labai sparčiai augome ir beveik pasiekėme ES BVP vidurkį, tenkantį vienam gyventojui. Klausimas: kaip mes toliau augsime? Bet kažkodėl Lietuvoje šitomis temomis nenorima diskutuoti.
„Tikiuosi, kad per Seimo rinkimų kampaniją kuri nors televizija pakvies diskutuoti apie M. Draghi pranešimą ir kalbėti apie ateitį tokiu aspektu. Nes daugeliui Lietuvoje atrodo, kad ES yra užsienio politika, – sakė R. Juknevičienė. – Prisiminiau naujausius statistinius duomenis, kad Lietuva aplenkė Estiją. Ekonomistai ir analitikai akcentavo, kad Estiją prie to privedė konkurencingumo ir perspektyvos neturėjimas. Estijos ekonomika orientuota į Skandinavijos šalis, daugiausiai statybų, logistikos, detalių gamybos srityse aptarnaujant Skandinavijos rinką. Tai lėmė Estijos ekonomikos augimą. Bet vos tik Skandinavijos rinka tų dalykų prisipildė, Estijos ekonomika pradėjo strigti. Kitas klausimas, apie kokią parklupusią Lietuvą socialiniuose tinkluose kalbama ir dainuojama? Ar sovietinės Lietuvos gaila? Ją norima prikelti? Nes šita Lietuva dabar gyvena aukso amžių. Ypač lyginant su Ukrainos būsena. Politikai su nemaža visuomenės dalimi pasiekė, kad įšoktume į tą paskutinį nuvažiuojantį traukinį: į NATO ir ES. Mes niekada taip gerai negyvenome. Problemų, žinoma, yra, bet niekada nebus taip, kad jos išnyktų“.
R. Juknevičienė palinkėjo nepasiduoti šiai dezinformacijai, nuodui, kuris nemaža dalimi ateina ir iš Kremliaus.

×