2023.09.26

EP nariai Kroatijoje diskutuos apie pasirengimą kitų metų rinkimams į Europos Parlamentą

Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė antradienį išvyksta į Splitą (Kroatija), kur dalyvaus rugsėjo 26 – 29 d. vyksiančiose Europos liaudies frakcijos studijų dienose bei frakcijos posėdyje.

Svarbiausia šio susitikimo tema bus 2024 m. Europos Parlamento rinkimų kampanija, bus aptarta politinė situacija ateinančiais metais. Susitikime dalyvaus Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, EP pirmininkė Roberta Metsola, Kroatijos užsienio ir europinių reikalų ministras Gordanas Grlic-Radmanas, Kroatijos Seimo pirmininkas Gordanas Jandrokovičius, kiti svarbūs ELP atstovai.

Frakcijos nariai diskutuos apie Europos saugumo iššūkius, energetinio saugumo svarbą ir skaitmeninę revoliuciją, svarstys politikos dokumentą dėl žemdirbystės sektoriaus, kt.

2023.09.15

EP narių A. Kubiliaus ir R. Juknevičienės veiklos ataskaita 2019 – 2023 m.

Kviečiame susipažinti su EP narių A. Kubiliaus ir R. Juknevičienės veiklos Europos Parlamente ataskaita už 2019 – 2023 m.

Leidinyje atidaryti ir skaityti galite paspaudę šią nuorodą:

ATASKAITA 2023

EP nariai: “Norime, kad U. Von der Leyen kitus penkerius metus vadovautų Europos Sąjungai”

Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė po vasaros pertraukos Strasbūre apžvelgė aktualiausius šios savaitės įvykius:

metinį Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešimą, kuris yra paskutinis šią kadenciją. Taip pat Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos Parlamente pasakytą puikią kalbą.

Pasak R. Juknevičienės, ji auga tiesiog akyse.

“Per trejus metus tapo pasaulinio lygio politike. S. Cikhanouskaja į Strasbūrą atvežė žinutę, kad Baltarusija nori būti europinėje šeimoje”, – sakė europarlamentarė.

A. Kubiliaus teigimu, jam Ursulos von der Leyen kalba turiniu bei emocija buvo labai stipri ir tikrai patiko. “Aiškiai matosi tinkamas politinės lyderystės stilius. Tiek apžvelgiant, kas buvo padaryta, tiek paskelbiant labai aiškią naują-seną didelę idėją: Europos Sąjungos plėtra. U. von der Leyen šitą geopolitinę idėją įvardino labai reikšmingai”, – pažymėjo europarlamentaras.

R. Juknevičienė teigė palyginusi šį pranešimą su pernykščiu ir akcentavo, jog tada emocija buvo visai kita, nes visi buvo sukrėsti dėl karo.

“Šių metų pranešime atsispindėjo daugiau tai, kad visi apsiprato su tuo įvykiu ir žino, ką reikia daryti”, – sakė EP narė.

A. Kubiliaus nuomone, pranešime matosi Europos Sąjungos atsakomybė.

“Yra įsipareigojimas karo pabaigai, Ukrainos pergalei ir taikai. Ir atstatymas bei geopolitinis sprendimas, kad Ukraina yra Vakarai. Tai signalas Putinui ir Kremliui. U. von der Leyen tai pasakė nebūdama vieniša”, – sakė politikas.

Jis priminė, kad prieš porą savaičių labai reikšmingai nuskambėjo Europos Tarybos Pirmininko Šarlio Mišelio (Charl Michel) pasakymas, kad plėtra yra labai svarbi ir reikia ją užbaigti iki 2030 metų.

“Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis (Josep Borrell) kartoja tą patį. Prancūzijos Prezidentas Emmanuel Macron taip pat plėtros entuziastas. Verta prisiminti, kad praėjusiais metais, kai Ukrainai buvo suteiktas kandidatės statusas, E. Macron sakė, kad tai narystė dešimtmečiams. Ukraina pasiekė lūžio tašką Europos Sąjungos sąmonėje. Tai visą plėtros procesą padaro strategiškai svarbesniu. Ir tai naudinga tokioms šalims, kaip Vakarų Balkanai”, – kalbėjo A. Kubilius.

R. Juknevičienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje Europos Komisijos pirmininkės pranešimas buvo komentuojamas nežinant Europos Sąjungos kompetencijų. Pasak jos, gynyba ir saugumas yra valstybių narių kompetencija.

“Ir kažką toje srityje gali padaryti ne Europos Komisija, bet šalys narės. Apskritai apie Rytų Partnerystės šalis, kada nors galinčias prisijungti prie Europos Sąjungos, keletą metų net nebuvo kalbama. Paklausykite U. von der Leyen kalbų 2020 ir 2021 metais – to nebuvo. Ir šiandien tas lūžis jau yra įvykęs. Džiaugiamės prie to prisidėję mes, bet labiausiai prisidėjo Ukraina”, – pabrėžė EP narė.

A. Kubiliaus teigimu, U. von der Leyen 2020 ir 2021 metais labai ryžtingai kalbėdavo apie Rytų Balkanų narystę, bet dabar Ukraina pralaužė viską.

Pasak EP narės R. Juknevičienės, nors buvo komentuojama, kad tai rinkiminė U. von der Leyen kalba, tačiau ji kėlė klausimą, ar rinkimai yra blogis?

“Baltarusiai kovoja už tai, kad turėtų rinkimus. Natūralu, kad U. von der Leyen padaro apžvalgą už čia prabūtus penkerius metus. Socialistai buvo ypatingai aršūs ir kritiški. Jie mato U. von der Leyen stiprią lyderystę ir prisibijo. Kuo daugiau bus ELP žmonių Europos Parlamente, tuo didesnė tikimybė, kad tokia lyderė taps Europos Komisijos pirmininke”,   -svarstė politikė.

A. Kubilius pabrėžė, kad labai svarbus faktas yra U. von der Leyen labai ryški lyderystė Ukrainos klausimu.

“Pažiūrėjus paskutinių ketverių metų apklausas, kiek vietų gali gauti Europos liaudies partija ir socialistai, nuo 2020 metų mūsų reitingai šiek tiek smuko, 2021 metų viduryje susilygino su socialistais, o 2022 metais, prasidėjus karui prieš Ukrainą, mūsų reitingai pradėjo kilti į viršų. Rinkėjai, matydami karo grėsmę, atsisuko į centro dešiniuosius. Socialistų tendencija nebuvo auganti. Dabar skirtumas tarp mūsų ir socialistų po truputį didėja. Ir tai yra dėl to, kad žmonėms svarbus saugumo klausimas ir teisingesnė laikysena dėl Rusijos atžvilgiu”, – kalbėjo EP narys.

Nors kai kas sako, kad Europa pamiršta Ukrainą, bet rinkėjai neužmiršta. Virš 60 proc. Europos rinkėjų remia savo Vyriausybių pastangas padėti Ukrainai, tai priklauso nuo valstybių. Centrinėje Europoje yra tokių valstybių, pvz. Bulgarija, kur parama ženkliai mažesnė, o Švedijoje ir Norvegijoje virš 90 proc.

“Todėl rinkimų kampanija ir galimybės toliau realizuoti reikšmingą politiką yra labai tampriai susiję. Mes kalbėkime žymiai daugiau savo rinkimų kampanijos metu apie Ukrainos darbotvarkę, saugumą, kaip reikia stabdyti Rusiją, kaip reikia ieškoti galimybių transformuoti visą Rytų regioną. Mums šiek tiek pavyksta tą daryti. Bet čia U. von der Leyen politinė lyderystė yra labai reikšminga. Tokios lyderystės galėtume pasimokyti Lietuvoje”, – sakė A. Kubilius.

R. Juknevičienė teigė kartu su kolega A. Kubiliumi patenkinta, kad šiuo visam pasauliui sudėtingu laiku Europos Sąjungoje yra bent vienas stiprus žmogus, šiuo atveju moteris, U. von der Leyen, kuri šią savaitę Europos Parlamente dar kartą patvirtino savo gebėjimus lyderystei. “Mes tikrai norime, kad ji dar kitus penkerius metus vadovautų Europos Sąjungai su ta patirtimi, kurią įgijo”, – reziumavo EP narė.

2023.09.14

Liudas Mažylis „Mūsų pareiga – gelbėti Baltarusių identitetą, pilietinę visuomenę ir plėsti sankcijas Minsko režimui“

Rugsėjo 13 d. Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją (už balsavo 453, prieš – 21, susilaikė – 40) dėl Europos Sąjungos (ES) santykių su Baltarusija. EP Delegacijos ryšiams su Baltarusija narys prof. Liudas Mažylis konstatuoja, jog po 2020 m. neteisėtų prezidento rinkimų Baltarusijoje faktiškai neegzistuoja jokie konstruktyvūs santykiai tarp ES ir Baltarusijos valstybės ir situacija tik blogėja. „Taip, ES remia Baltarusijos pilietinę visuomenę, jos demokratinius siekius, bet Minsko režimas su Lukašenka priešakyje jau peržengė visas sveiko proto ribas. Represijos prieš savo piliečius, jų kalinimas, hibridinė nelegalių migrantų ataka prieš Baltijos šalis ir Lenkiją. Juolab pagalba Rusijai totaliniam kare prieš Ukrainą“, – teigia europarlamentaras.

Politiko teigimu, trečiadienį priimtoje rezoliucijoje – labai svarbūs aspektai: kad ES turi stiprinti sankcijas Baltarusijos režimo veikėjams bei ir toliau remti Baltarusijos žmones, kurie kenčia nuo režimo veiksmų, jų demokratijos siekį bei saugoti Baltarusijos suverenitetą, jos kalbą bei nacionalinę kultūrą.

L. Mažylis kartu atkreipia dėmesį, kad Baltarusijos režimas ne tik vykdo terorą atskirų asmenų atžvilgiu, bet ir nusikalstamai skurdina savo tautos kultūrinę savivoką. „Lukašenka stumia savo žmones į kultūrinę degradaciją, brukdamas primityvius rusiškus kultūros pakaitalus, ir, patikėkite, tai nėra jokia aukštoji kultūra. Baltarusių kalbos vartojimas ribojamas. Šiuo metu baltarusių kalbos mokyklose mokosi mažiau nei 4 proc., o kasdieniniame gyvenime baltarusiškai kalba mažiau nei 30 proc. gyventojų. Užsimota prieš etnines bendruomenes, ypač lietuvių ir lenkų: mokyklas šiomis kalbomis siekiama likviduoti. Nacionaliniai ir istoriniai simboliai uždrausti.“, – problemas įvardija politikas.

Pasak L. Mažylio, Baltarusijos kultūrinio identiteto naikinimas prasidėjo ne vakar, Lukašenka savo iniciatyva naikina Baltarusiją ir vykdo jos rusifikaciją nuo pat 1995 metų. „Po suklastotų 2020 m. prezidentinių rinkimų pradėjo karą dar ir prieš kultūros veikėjus: įkalinami Nobelio premijos laureatai, žmogaus teisių aktyvistai, žurnalistai. Dabar Lukašenka užsimojo ir prieš tikėjimo laisvę, didindamas represijas prieš katalikų bendruomenės parapijas, taip pat ir prieš kitas konfesijas, jų dvasininkus ir su Bažnyčia susijusias organizacijas. Lukašenka bijo, kad baltarusiai, tarp jų ir tikintieji, vėl gali bet kada mobilizuotis bei pradėti naujus protestus, tiesiogiai sukeldami naują egzistencinę grėsmę Minsko režimui“, – ilgametę režimo veikseną ir spaudimą religinei bendruomenei bei bandomą sieti baimę akcentuoja europarlamentaras.

Nuo pat kadencijos pradžios didelį dėmesį situacijai Baltarusijoje skiriantis L. Mažylis  teigia, kad kultūrinė niveliacija yra patikimas būdas versti Baltarusiją Rusijos satelitine valstybe, žingsnis po žingsnio perleidžiant šalies suverenitetą Maskvai. „Todėl mūsų pareiga yra toliau skatinti ES institucijas plėsti individualias sankcijas Minsko režimo pareigūnams bei teikti visą reikalingą pagalbą baltarusių pilietinei visuomenei remiant baltarusiškos kultūros plėtrą bent jau emigracijoje“,  – pabrėžia EP narys.

Anot L. Mažylio, gerai, kad Baltarusijos klausimas nuolat grįžta į vieną svarbiausių ES institucijų, kad rezoliucijoje minimas ir Astravo atominės elektrinės pavojus, apgailestaujama dėl pirmojo bloko saugumo neužtikrinimo. Europarlamentaras pastebi, kad liepą Lietuva įteikė notą Baltarusijai dėl antrojo Astravo AE elektrinės bloko paleidimo ir deda nuolatines pastangas, jog ir ES imsis aktyvesnių veiksmų šiuo klausimu. Remiantis Baltarusijos informacija, antrojo reaktoriaus eksploatavimo pradžia numatoma spalį. „Vis kartoju, kad tai yra fizinė grėsmė mūsų piliečiams, dėl Astravo AE antrojo bloko paleidimo, jo saugos dar pavasarį kreipiausi į vykdomąją ES valdžią – Europos Komisiją“, – pristato europarlamentaras.

Taip pat šią savaitę Europos Parlamente lankėsi ir plenarinėje sesijoje pasisakė, su europarlamentarais bendravo Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Ji atidarė ir Konstantino Kalinausko konferenciją, vykusią šioje plenarinėje sesijoje Strasbūre.

EP nariai remia U. von der Leyen raginimą plėsti Europos Sąjungą

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį metiniame pranešime apie ES padėtį paragino gilinti integraciją ir priimti naujas nares, nes ES tik taip įgis pakankamą geopolitinį svorį ir galimybę veikti konkurencingame pasaulyje.

„Išbaigti mūsų Sąjungą – aiškus Europos strateginis ir saugumo interesas. Ukrainos ateitis yra Sąjungoje. Vakarų Balkanų ateitis yra Sąjungoje. Moldovos ateitis yra Sąjungoje“, – kalbėjo EK pirmininkė.

EP Plenary session – State of the European Union 2023

Europarlamentarė Rasa Juknevičienė po pranešimo vykusioje diskusijoje padėkojo Europos Komisijos Pirmininkei už tvirtą vadovavimą ir pabrėžė, jog turime istorinį tikslą, kad ES plėtra įvyktų ne vėliau kaip iki 2030 m.

„Tam būtina pakviesti Ukrainą ir Moldovą į derybas dar šiais metais. Tokio atvejo istorijoje dar nėra buvę: tauta, kovojanti su siaubinga karine agresija, vykdo reformas ir stiprina demokratiją. Viską tuo pačiu metu. Ukrainiečiai tai daro tvirtai nusiteikę! “ – sakė ji.

EP narės R. Juknevičienės teigimu, mums taip pat reikia ruoštis, nedelsiant vykdyti reformas. Tai – nelengvas procesas, o kai kurios ES šalys delsia.

„Kai kurios pamiršta solidarumo šūkius ir skundžiasi net dėl grūdų. Daugelis bijo triuškinančios Ukrainos karinės pergalės prieš Rusiją. Kas nutiks Rusijai? – klausia jie. Galiu atsakyti užtikrintai: Ukrainos pergalė atvers kelią demokratiniams pokyčiams Rusijoje ir Baltarusijoje“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

Pasak europarlamentarės, ji išlaisvins visas Rusijos kaimynes nuo Kremliaus šantažo ir grasinimų. Ukrainos pergalė atneš ilgalaikę taiką Europoje.

„Todėl sakau ne „kiek reikės“, o „iki Ukrainos pergalės, mūsų pergalės“! Slava Ukraini!” – savo pasisakymą reziumavo europarlamentarė.

Komentuodamas U. von der Leyen kalbą EP narys Andrius Kubilius teigė neslepiantis to, kad pritaria Komisijos Pirmininkės veiklai, ypač dėl Ukrainos klausimų, ir tikrai norėtų, kad ji tęstų savo veiklą ir naujame 5-ių metų laikotarpyje, po artėjančių Europos Parlamento rinkimų.

Pasak europarlamentaro, U. von der Leyen savo kalboje palietė daug temų: nuo Žaliojo kurso, konkurencingumo ir kovos su Kinijos subsidijomis, iki Ukrainos reikalų ir Europos Sąjungos plėtros.

A. Kubilius pabrėžė tai, kas yra svarbu tiek Europos Sąjungos, tiek ir Lietuvos ateičiai.

EP Plenary session.- Relations with Belarus

„Ne tik turinys, bet ir kalbos nuotaika. Ursula von der Leyen skleidė pasitikėjimą Europos Sąjungos projektu, ne tik ekonominiu, bet ir geopolitiniu projektu. Tai buvo tikėjimo ateitimi ir įkvėpimo kupina kalba. Tai buvo kalba, nevengianti didelių ir ambicingų idėjų, iš kurių didžiausia ir labiausiai ambicinga buvo Europos Sąjungos tolesnės sparčios plėtros idėja. Tai buvo ne biurokrato, ne eksperto, tai buvo politikos lyderio kalba. Ji įkvepia naujiems darbams savo tikėjimu ir pasitikėjimu, ne vien tik argumentais”, –  įspūdžiais dalijosi EP narys.

Jo teigimu, tokių kalbų ir tokios lyderystės didelėmis idėjomis vis dar trūksta Europai, trūksta ir Lietuvai. Telieka viltis, kad šiandieninis pavyzdys įkvėps juo sekti.

Pasak europarlamentaro, svarbiausia – U. von der Leyen labai asmeninis ir emocinis kvietimas visiems išgirsti “istorijos kvietimą” ir imtis Europos Sąjungos plėtros.

„Tai atsakas į Rusijos agresiją ir vienintelis būdas siekti demokratijos bei taikos erdvės plėtros Europos žemyne. U. von der Leyen akivaizdžiai demonstravo savo asmeninį įsipareigojimą Ukrainai. Ir ES plėtrai. Tai suteikia tikėjimo, kad ne tik Žaliasis kursas, bet ir plėtra taps tikru Europos Sąjungos prioritetu. O tai reiškia, kad ir mūsų (Lietuvos) laukia dideli darbai – padėti Ukrainai pasirengti plėtrai ir padėti Europos Sąjungai nebijoti plėtros. Ir plėtros procesą sėkmingai užbaigti iki 2030 metų”, – akcentavo A. Kubilius.

Jis paragino pasitikėti Europos Sąjunga ir vienas kitu, tikėti naujomis didelėmis idėjomis ir pirmiausia įpatiems kvėpti save, po to – ir savo bendrapiliečius.

2023.09.13

EP narė R. Juknevičienė: „Tikime Baltarusijos europietiška ir demokratine ateitimi“

Europos Parlamento narė, ELP frakcijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė antradienį Strasbūre vykusiuose plenarinės sesijos debatuose dėl situacijos Baltarusijoje pabrėžė, kad tvirtai tiki šios šalies europietiška ir demokratine ateitimi, nepaisant nuolatinių Lukašenkos provokacijų.

„Lietuva turi ilgiausią sieną su Baltarusija ir nuolat patiriame Lukašenkos provokacijas. Tačiau mes tvirtai tikime Baltarusijos europietiška ir demokratine ateitimi. Patyrėme Lukašenkos ginkluotus migracijos išpuolius, lėktuvo užgrobimą, branduolinio ginklo dislokavimą, teroristinės „Vagnerio“ grupės atvykimą, nuolatinius grasinimus ir šantažą. Bet mes nebijome! – kalbėjo R. Juknevičienė. – Nebijome įvardyti Lukašenkos ir Putino kaip karo nusikaltėlių”.

Europarlamentarė pažymėjo, kad “nebijome pripažinti, kad triuškinanti Ukrainos pergalė atneš pokyčių Rusijoje, Baltarusijoje ir regione“.

R. Juknevičienės teigimu, Lietuva suteikė prieglobstį neregėtam baltarusių skaičiui. Šalyje veikia vienintelis Europoje universitetas tremtyje ir Baltarusijos opozicijos lyderės Svetlanos Cichanouskajos biuras.

Europarlamentarė paragino nuolat palaikyti ryšius su demokratinės Baltarusijos atstovais ir nepamiršti politinių kalinių.

„Ruoškimės demokratinei Baltarusijai ir padėkime jai išsipildyti!“ – sakė R. Juknevičienė.

Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje įvairiais pagrindais gyvena apie 60 tūkst. Baltarusijos piliečių. Statistikos departamento duomenimis, vien 2022-aisiais Baltarusijos piliečiams išduota beveik 31 tūkst. leidimų laikinai gyventi Lietuvoje.

A. Kubilius: „Mūsų moralinė pareiga – ginti Ukrainą ne tik karinėmis, bet ir visomis ekonominėmis priemonėmis“

Europos Parlamento narys Andrius Kubilius pasisakydamas antradienį Strasbūre vykusiuose plenarinės sesijos debatuose dėl Ukrainos grūdų eksporto, pabrėžė, kad ES-Ukrainos asociacijos sutartyje ir Europos Komisijos sprendimuose nurodyta, kad Ukraina turi teisę padavinėti savo prekes ES Bendrojoje rinkoje.

Pasak europarlamentaro, ES Valstybės Narės turi prievolę nekurti dirbtinių kliūčių ukrainietiškoms prekėms, įskaitant grūdus, patekti į Bendrąją rinką.

„Turime ir moralinių įsipareigojimų ukrainiečiams, kurie gina mus, taip pat ir mūsų ūkininkus, nuo Rusijos agresijos. Mūsų moralinė pareiga – ginti Ukrainą ne tik karinėmis, bet ir visomis ekonominėmis priemonėmis. Deja, kai kurios Centrinės Europos šalių Vyriausybės moralines ir teisines pareigas iškeičia į vidaus populizmą“, – kalbėjo EP narys.

Jis pažymėjo, kad Europos Komisija privalo sustabdyti mūsų teisinių pareigų pažeidimus ir atsitraukimą nuo moralinių įsipareigojimų

„Turėtume ieškoti, kaip padėti Ukrainai tapti ES ir jos Bendrosios rinkos nare ir neturėtume bijoti normalios ekonominės konkurencijos su gamintojais iš Ukrainos“, – sakė A. Kubilius.

2023.09.11

A.Kubilius. Tėvynės Sąjungos 30-metis. Kalba TS-LKD jubiliejiniame Suvažiavime 2023 m. rugsėjo 9 d.

Mielieji,

Mums, Tėvynės Sąjungai – 30, Tėvynės Nepriklausomybei – 33. Esame beveik vienmečiai.

Su Gimtadieniu!

Per visus šiuos metus augome kartu su Tėvyne, kartu su Lietuva, visi kartu su ja džiaugėmės pasiekimais ir kentėjome neišvengiamas krizes.

Augome ir todėl, kad nuo pat pradžių mums padėjo mūsų draugai ir bičiuliai iš Skandinavijos ir Vokietijos, iš Britanijos ir Jungtinių Valstijų. Džiaugiuosi galėdamas jų atstovus pasveikinti ir šiandien.

Šiandien esame unikali centro-dešinioji partija visoje “naujojoje Europa”, nes esame vieninteliai iš tų partijų, kurios prieš 30 metų kūrėsi iš išsivadavimo sąjūdžių, ir visus šiuos 30 metų sugebėjome išlikti nesuskilę bei šiandien esame valdančioje koalicijoje.

Ačiū mūsų tarptautiniams partneriams, kad padėjo mums tokiais užaugti!

Visą laiką mūsų ideologija buvo ir bus – Tėvynė. Ir tėvynainiai. Kiek pajėgėme – talkinome Lietuvos augimui, nepaisant to kas tuo metu buvo valdžioje.

Esame žmonių partija – kylame iš žmonių, dirbame vardan žmonių, ir išliekame žmonėmis net ir būdami valdžioje.

Esame tik žmonės – kartais klydome ar klupome, bet keldavomės ir taisydavomės, nes nebijome tarti – esu kaltas, esu labai kaltas.

Visi kartu su Tėvyne daug pasiekėme – per tuos daugiau nei 30 metų atstatyta ne tik Nepriklausomybė, ne tik demokratija ir rinkos ekonomika, atstatyta ne tik mūsų narystė kolektyviniuose Vakaruose, bet atstatyta ir mūsų pačių galimybė didžiuotis savo Tėvyne.

********

Prisiminkime – iš Sovietų Sąjungos, prie kurios griūties prieš 30 metų stipriai prisidėjome (mokame griauti ne tik kolūkius, bet ir imperijas), pabėgome būdami ubagais.

1999 metais mūsų ekonomika siekė tik trečdalį ES vidurkio. Dabar baigiame pasivyti ir pralenkti šį vidurkį.

Pastoviai kartoju, kad svarbiausia yra ne tai, kad pralenkėme ne tik Portugaliją, Graikiją ar Ispaniją ir didžiąją dalį Centrinės Europos, bei esame tame pačiame lygyje kaip Japonija – svarbiausia, kad šiek tiek aplenkėme ir Estiją.

Ir tai, kad krepšinyje aplenkėme JAV (kas buvo po to – nesvarbu).

Ekonomikoje dar šiek tiek (20-30%) atsiliekame nuo Skandinavijos ar Vokietijos, bet tai jau yra ranka pasiekiama.

Per šiuos 30 metų Lietuva yra didelė sėkmės istorija. Mes sėkmingai augome ir sėkmingai gynėmės nuo Kremliaus pastangų mus susigražinti.

Neišsenkanti Tėvynės sėkmės siekiamybė buvo tai, kas mus visus šiuos 30 metų įkvėpė.

Tėvynės sėkmės siekimas ir jos augimas bent man yra pagrindinis įkvėpimo šaltinis būnant politikoje. Be įkvėpimo nėra tarnystės Tėvynei. Perfrazuojant šv.Jokūbo žodžius: be įkvėpimo, be tikėjimo – nebus darbų, tai yra, nebus ir augimo; be augimo, be darbų – nebus tikėjimo, nebus ir įkvėpimo.

Po prabėgusių 30 metų mano įkvėpimas ir tikėjimas Lietuvos sėkme ne tik kad nemenksta, bet net ir auga. Auga Lietuva, augame mes, auga ir mano tikėjimas ir įkvėpimas.

Mes galime daug ir dar daugiau nei pasiekėme!

Žvelgdamas į ateitį aš savo tikėjimą dalinu į tris dalis: artimiausių metų tikėjimą, artimiausio dešimtmečio tikėjimą ir sekančių trisdešimties metų tikėjimą.

**********

Pradžioje – apie ateinančius metus.

Aš tikiu, kad per ateinančius metus Ukraina su Vakarų pagalba laimės karą ir kad Rusija jį pralaimės.

Aš tikiu, kad per ateinančius metus mums pagaliau pavyks įtikinti Vakarus nebebijoti to, kad po Ukrainos pergalės tikrai subyrės Putino režimas ir nebijoti to, kaip atrodys Rusija be Putino.

Tokią baimę Vakaruose yra būtina įveikti, nes dėl tokios baimės atsiranda ir Ukrainos pergalės baimė. Atsiranda ir baimė duoti Ukrainai pakankamai ginklų. Netgi atsiranda norų tartis su Putinu dėl vadinamos “taikos” pagal Putino sąlygas. Tai yra absoliučiai nepriimtina.

Ir todėl mes patys visų turime patikėti, kad po Putino ir Baltarusijoje, ir Rusijoje yra galima demokratija ir šį tikėjimą turime sugebėti perduoti Vakarams, kаd Vakarai nebebijotų Putino režimo griūties.

*********

Aš tikiu taip pat ir tuo, kad kitų metų pabaigoje Ingridos Šimonytės Vyriausybė bus pirmoji Lietuvos Vyriausybė, kuri po vienos kadencijos gaus tėvynainių mandatą dar vienai, naujai kadencijai.

Kodėl tuo tikiu? Todėl, kad ši Vyriausybė tikrai dirba gerai. Ir todėl, kad gyvename ypatingu laiku.

Kas tuo netikite – įvardinkite garsiai, kuri iš buvusių, ypač kairiųjų Vyriausybių, būtų su visomis šio laikmečio krizėmis susitvarkiusi geriau?

Tokia Vyriausybė – yra sėkmė Lietuvai, ir tikiu, kad tai pagaliau pripažins net ir Vilija Blinkevičiūtė.

**********

Ir tikiu, kad po metų turėsime ir Prezidentą ar Prezidentę, kuris nebesistengs būti dar viena Vyriausybe ar tikruoju opozicijos Vyriausybei lyderiu. Tikiu, kad pagaliau turėsime Prezidentą, kuris tikrai sugebės telkti ir įkvėpti Lietuvą tiek moderniam augimui, tiek ir naujam sėkmės etapui.

Ir dar asmeniškai tikiu, kad ir po kitų metų mūsų balsas ir Europos Parlamente bus girdimas taip, kaip jis girdimas dabar. Ir kad į jį bus taip įsiklausoma, kaip ir dabar, ypač karo ir taikos Europos kontinente klausimais.

************

Įkvėpimui neužtenka vien tik tikėjimo sekančiais metais. Turime sutarti, kas bus mums svarbiausia per artimiausią dešimtmetį ir to su įkvėpimu siekti.

Mano įsitikinimu, artimiausias dešimtmetis bus “Ukrainos dešimtmetis” – ne tik pačiai Ukrainai, bet ir mums, ir visai Europai.

Ukrainos pergalė kare, atstatymas, tapimas NATO nare, ir kartu su Moldova bei Sakartvelo pilna integracija į Europos Sąjungą – tai mūsų strateginės darbotvarkės pagrindiniai kelio ženklai dešimtmečiui iki 2030 metų.

Sėkmė šiame kelyje iš esmės keis visą Europą ir ypač mūsų rytų kaimynystę.

Normalaus europietiško gyvenimo galimybė ir siekiamybė pamažu slenka į Europos Rytus. Ukraina, Moldova ir jų užkrečiantis pavyzdys šioje slinktyje vaidina ypatingą vaidmenį.

Diktatoriai Putinas ir Lukašenka dar tam priešinasi, tačiau jų pabaiga yra neišvengiama. Atsiveria galimybių langas rytų erdvės geopolitinei transformacijai į kitokią, į saugesnę erdvę ir to lango pavadinimas yra “Ukraina”.

Būtų klaida nesutelkti visų jėgų, tam kad šita galimybe pasinaudotume. Todėl telkimės vardan Ukrainos ir Moldovos, taip kaip mūsų kvietimu iš Europos Parlamento susitelkė pasaulio parlamentarai į “United for Ukraine” ir “United for Moldova” energingas, veiklias bendruomenes, apjungtas to paties tikėjimo.

*********

Praėję 30 metų prabėgo labai greitai. Ir sekantys 30 metų prabėgs labai greitai.

Aš tikiu, kad 2053 metais, kai mūsų bendruomenė (man bus 97) susirinks švęsti Tėvynės Sąjungos 60-mečio, mes vis dar arba vėl būsime valdžioje ir kad čia salėje sėdi to meto Premjeras/ė, kuriam dabar yra tik 20 ar 30 metų.

Tikiu, kad tuo metu savo ekonominio išsivystymo lygiu jau būsime aplenkę beveik visą kontinentinę Europos Sąjungą, įskaitant visą Skandinaviją, Vokietiją ir Prancūziją, ir artėsime link Airijos lygmens. Manau, kad tuo metu jau ir Britanija bus sugrįžusi į Europos Sąjungą.

Tuo metu ir Ukraina bei Moldova, būdamos ES narėmis jau bent 20 metų, bus pasivijusios Europos Sąjungos ekonominio išsivystymo vidurkį, nors dabar jų lygis siekia tik trečdalį jo (tai yra, Ukraina bei Moldova yra lygiai ten, kur mes buvome 1999).

Ir tikiu, kad mūsų jubiliejinį suvažiavimą 2053 metais sveikins demokratinės Baltarusijos ir Rusijos atstovai, jau baigę išmokėti reparacijas Ukrainai. Demokratinė Baltarusija jau taip pat bus tapusi ir Europos Sąjungos nare. Mus skirianti tvora bus išardyta.

Europai tuo metu jau nebereikės naftos ir dujų, ir dauguma lietuvių į darbą ir iš darbo smagiai ir švariai mins dviračius.

Tačiau, taip kaip mums visais laikais minti į kalną, taip ir Lietuvai lipti į naujas aukštybes bus sunkiau, nei tingiai riedėti nuo kalno.

Bet – visais laikais lengvas kelias nebuvo mūsų kelias!

Tikiu, kad ir toliau neieškosime lengvų kelių!

Lenkiu galvą prieš jus visus. Man didelė garbė būti šios bendruomenės nariu. Esate įkvėpimo ir tikėjimo neišsenkantis šaltinis, esate Tėvynės sėkmės nesustojanti varomoji jėga, esate nenurimstantys Tėvynės entuziastai.

Kas – jei ne Jūs! Kas – jei ne mes!

Slava Ukrainy!

(Nuotr. M.Mikulėno)

Liudas Mažylis. Ateities sprendimai ES institucijose Ukrainai – reikalingi šiandien

Per pastaruosius metus viena po kitos buvo laužomos raudonosios linijos, kurias mėgino nubrėžti Kremlius: dėl prieštankinių ginklų, artilerijos, oro gynybos sistemų ir tankų tiekimo Ukrainai. Tai tik įrodo, kad Putino nuolatinis kalbėjimas apie raudonąsias linijas tiesiog išliko Vakarų bauginimo taktikos dalimi. Po šią vasarą įvykusio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje Ukrainai buvo pažadėta daugiau kaip 60 F-16 naikintuvų. Tai yra būtinas, nors ir uždelstas gynybinis postūmis Ukrainai ir psichologinis persilaužymas Vakarams. Tačiau, net ir pradėjus teikti daugiau karinės paramos, vis dar išlieka didelis poreikis ilgalaikiams ir aiškiems ES institucijų įsipareigojimams, o vienas iš jų – pilnavertė narystė bendrijoje.

Gynyba

2023 m. vasario 9 d. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis Europos Parlamente aiškiai pasakė, kad Ukrainos ir Europos laukia bendra ateitis, tačiau tam pasiekti reikalinga pergalė. Jis paragino vadovus sugriežtinti sankcijas Rusijai, užtikrinti teisingumą Rusijos karo nusikaltimų aukoms ir padėti Ukrainai siekti narystės ES. Akivaizdu, kad šiuo metu pagrindinis prioritetas yra Ukrainos pergalė, o tam, kad tai įvyktų, reikalinga ilgalaikė karinė parama. Reikia prisiminti, kad 2022 m. Europai buvo sunku pasiekti bendrą susitarimą dėl karinės paramos Ukrainai. Sudėtingiausia buvo nuspręsti, kokią ginkluotę galima teikti neišprovokuojant Putino. Tačiau karo eiga parodė, kad vadinamasis Putino provokavimas yra nepagrįsta baimė. Reikia suvokti, kad kiekvienas karinės pagalbos vėlavimas kainuoja ukrainiečių gyvybes ir kaip tik drąsina Rusiją būti nebaudžiamai. Kremlius tokį žaidimą žaidė ir 2008-aisiais įsiveržus į Sakartvelą bei 2014 m. į Krymą, ir būtent tuomet jam pavyko įtikinti Vakarus, kad gal geriau nesikišti, neprovokuoti. Pasyvi reakcija į tuometinius įvykius iš Vakarų buvo klaidinga. Dabartinė geopolitinė situacija iš esmės ir pasiekė sudėtingiausią lygį būtent dėl pavėluotos reakcijos sulaikyti Rusiją dar praeityje. Dabartiniai veiksmai kuriant gynybines struktūras Europoje yra reikalingas, bet šiek tiek pavėluotas žingsnis.

Tačiau esminis postūmis įvyko 2021 m. sukuriant Europos taikos priemonę EPF (angl. European Peace Facility), skirtą finansuoti bendras ES karinių operacijų ir misijų išlaidas bei teikti pagalbą partneriams. Pagal EPF duomenis buvo sutelkta 5,6 mlrd. eurų karinei įrangai Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms tiekti. ES karinė parama Ukrainai, kurią teikia Europos taikos priemonė ir valstybės narės tiesiogiai, siekia apie 20 mlrd. eurų. Ukrainos strateginės pramonės ministras sakė, kad ginkluotosios pajėgos sunaudoja apie 90 000 sviedinių per mėnesį. Ukrainos teigimu, šaudmenų prieinamumas gali būti lemiamas veiksnys karo eigoje su Rusija, todėl JAV ir Europa privalo padidinti ginklų tiekimo apimtis. Suprantama, dėl Rusijos tyčinio Ukrainos pramonės naikinimo, apsirūpinti patiems reikiamu kiekiu amunicijos yra beveik neįmanoma. Todėl Europos valstybės 2023 m. liepą sudarė susitarimą, pagal kurį sutelkė pusę milijardo eurų, kad padidintų amunicijos gamybą Ukrainai. Taryba susitarė, kad iki rugsėjo 30 d. aprūpins Ukrainą artilerijos šaudmenimis iš turimų bei bendrai įsigytų atsargų. Europos Parlamente 2023 m. liepą taip pat balsavau už reglamentą dėl Šaudmenų gamybos rėmimo akto sukūrimo. Esminis reglamento tikslas buvo įgyvendinant tikslines priemones padidinti ES gamybos pajėgumus, kad būtų išspręstas dabartinis gynybos produktų, ypač artilerijos šaudmenų, raketų ir jų komponentų, trūkumas. Atsiradus reglamentui, ES narėms turėtų būti lengviau sparčiai teikti ir įsigyti amunicijos. Žinoma, ES turėtų toliau sistemiškai aprūpinti Ukrainą pažangia ginkluote bei organizuoti karinius mokymus. Stiprindama Ukrainos gynybinius pajėgumus, ES kartu stiprina ir savo atsparumą.

Integracija

Toliau kalbant apie konkrečius ateities poreikius Ukrainai, narystė ES išlieka esminis tikslas. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Ch. Michelis pasakė, kad nori, jog Europa būtų pasirengusi plėtrai iki 2030 m. Ukrainos narystė Europos Sąjungoje ir ekonomikos atkūrimas yra glaudžiai susietas. Reikia sutikti, kad agresyvus Rusijos karas Ukrainoje privertė ES apmąstyti būtinas permainas plėtros politikoje. Paskutinė ES narė – Kroatija – buvo priimta prieš dešimt metų. Geopolitinė situacija kontinente pasikeitė kardinaliai, tačiau per šį laikotarpį jokių struktūrinių pokyčių plėtros politikoje neįvyko. Žinoma, Ukrainos įstojimas į ES nebus paprastas, kadangi svarbios Asociacijos susitarimo sritys, tokios kaip žemės ūkis, prekyba ar mokesčiai, vis dar turi sulaukti reformų. Tačiau galima pasidžiaugti, kad per pastaruosius metus Ukraina padarė pažangą, susijusią su Komisijos nurodytomis sąlygomis. Todėl ES institucijos privalo neišvengiamai ruoštis Ukrainos narystei. Balkanų atvejis gali demotyvuoti Ukrainą, tuo labiau, kad Vakarų Balkanai tikėjosi narystės daug anksčiau negu iki 2030 m.  Tikėtina, kad suteikus narystę Ukrainai, Vakarų Balkanų lyderiai tikėsis to paties, šalims laukiant jau dešimtmečius. Nauja šalių narysčių banga, tikėtina, bus bene sudėtingiausias ES institucinis išbandymas, kadangi gali tekti keisti institucijų struktūrą bei derėtis dėl alternatyvių balsavimų formų. Iš esmės – peržiūrėti Lisabonos sutartį. Aišku tik viena: tam, kad Ukraina pasiektų pergalę prieš Rusijos agresiją, reikia visapusiškų ir nuolatinių ES pastangų. ES veiksmai turėtų būti grindžiami solidarumu, vienybe ir bendru įsipareigojimu Ukrainos suverenitetui. O karinė, ekonominė ir humanitarinė parama Ukrainai turi būti suteikta sistemiškai,  o ne tiesiog kiekvieną kartą po vis žiauresnės įvykdytos atakos.

 

2023.09.06

R. Juknevičienė: ELP frakcija remia būsimą Ukrainos narystę NATO

Š. m. rugsėjo  7 d. Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto (AFET) narys Andrius Kubilius ir ELP frakcijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė dalyvaus AFET ir Saugumo ir gynybos pakomitečio posėdyje, kuriame apsikeis nuomonėmis su NATO Generaliniu Sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

ELP frakcijos vicepirmininkė užsienio reikalams ir saugumui R. Juknevičienė pažymi, kad frakcija remia būsimą Ukrainos narystę NATO.

Vakarai suinteresuoti, kad po karo Ukraina artimiausiu metu taptų NATO nare. ELP frakcijos nariai pakartos šią poziciją per ketvirtadienį vyksiančius debatus su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu jungtiniame Parlamento Užsienio reikalų ir Gynybos komitetų posėdyje.

“Mums, NATO ir ES narėms, Ukraina reikalinga taip pat, kaip ir Ukrainai reikia mūsų. Kartu esame daug stipresni. Ukraina savo drąsa ir kova gina demokratines vertybes – Ukraina yra faktinė NATO narė, fronto linijose ginanti aljansą nuo Rusijos agresijos. Dabar liko tik formalumai. Anksčiau ar vėliau dėl jų bus susitarta”, – tvirtina R. Juknevičienė.

Diskusija vyks po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, kuriame valstybių vadovai Aljanso narės dar kartą patvirtino įsipareigojimą transatlantiniam ryšiui, vienybei ir solidarumui kritiniam tarptautinei taikai ir stabilumui metu.

Posėdžio transliaciją galite stebėti čia: https://www.europarl.europa.eu/committees/en/afet/meetings/webstreaming

×