2025.12.11

Liudas Mažylis. Rytų Partnerystės asamblėja Jerevane: Europa, energetika ir „realios Armėnijos“ kontūrai

Spalio 27-30 dienomis Jerevane vyko Rytų partnerystės parlamentinės asamblėjos sesija. Kaip įprasta, darbas vyko frakcijose, komitetuose ir plenariniuose posėdžiuose – savotiškai atkartojo Europos Parlamento „mini modelį“. Dalyviai diskutavo aktualiausius regiono klausimus, dalijosi patirtimi ir aptarė bendrus iššūkius. Programoje netrūko susitikimų su Armėnijoje reziduojančiais ES bei valstybių narių ambasadoriais – tai suteikė platesnį geopolitinį kontekstą ir leido aiškiau suprasti Europos buvimą šiame jautriame regione.

Energetikos komitetas

Energetinis saugumas šiandien tapo neatsiejama nacionalinio ir kolektyvinio saugumo dalimi. Rytų partnerystės šalys šią realybę išgyvena kasdien – jų energetikos sistemos lieka geopolitinių konfrontacijų priešakyje. Rusijos agresija prieš Ukrainą ir nuolatinės manipuliacijos dujų bei elektros tiekimu parodė, kaip energetinė priklausomybė gali būti paversta ginklu prieš suverenitetą ir stabilumą. Bendra Ukrainos ir Moldovos patirtis liudija: tik stipresnis energetinis susijungimas su Europa gali tapti patikimu skydu.

Todėl komiteto svarstyti dokumentai ir priimtos pataisos aiškiai pabrėžė, kad saugumas prasideda nuo jungčių. Sinchronizacija su Europos tinklais, investicijos į tarpvalstybinę infrastruktūrą, skaidrus valdymas, kibernetinis saugumas ir koordinuotas reagavimas į krizes – tai strateginiai prioritetai, o ne techninės detalės. Kuo stipresnis Rytų partnerystės šalių energetinis savarankiškumas, tuo saugesnė Europa.

Rezoliucijos

Asamblėjos metu buvo priimtos keturios rezoliucijos. Taip pat, Ukrainos delegacija papildomai pateikė pasiūlymą rezoliucijai dėl derybinių klasterių atidarymo Moldovai ir pačiai Ukrainai – žingsnio, priartinančio šias šalis prie ES integracijos, kuri irgi buvo priimta.

Diskusijos atskleidė ir bendrystę, ir skirtumus tarp šešių Rytų kaimynystės valstybių. Moldovoje matomas realus progresas. Ukraina ruošiasi sunkiai žiemai ir vis dar gyvena karo tęstinumo sąlygomis. Sakartvelo vyriausybė delegacijos neatsiuntė, tačiau pažymėtas pozityvus proveržis Armėnijos ir Azerbaidžano santykiuose – nors Azerbaidžano delegacijos taip pat nebuvo.

Armėnijos dabartis ir iššūkiai

Asamblėjos diskusijose daug dėmesio skirta ir pačios Armėnijos „einamosioms“ problemoms. Dabartinio premjero Nikolo Pašiniano pristatoma „realios Armėnijos“ idėja grindžiama pragmatizmu – valstybės plėtra ir stiprinimu esamose sienose dabartinėje geopolitinėje realybėje. Tačiau ar toks požiūris gali būti priimtinas visiems? Atrodo, kad jis smarkiai sujudina visą armėnų tautinę savivoką. Pasigirsta balsų, kvestionuojančių demokratinę Armėnijos ateitį. Jautrios temos – pabėgėliai iš Arcacho (Kalnų Karabacho) bei kalinių Azerbaidžane likimas – nuolat sugrąžina dėmesį į vidaus politikos jautrumą.

Simboliškai galima sakyti, jog tai – Armėnija be Ararato, be jūros, kuria kadaise, pasak legendos, atplaukė Nojaus laivas, ir be Arcacho (Kalnų Karabacho), iš kurio tūkstančiai ten gyvenusių armėnų per kelias dienas tapo politiniais pabėgėliais. Opozicija kelia konceptualius klausimus dėl valstybės santykio su religiniais lyderiais – trys vyskupai šiuo metu yra sulaikyti. Be to, reikia nepamiršti, kad armėnų diaspora išsibarsčiusi po visą pasaulį. Tai įtakinga ir dažnai pasiturinti bendruomenė, kurios narių skaičius maždaug dvigubai daugiau nei „realios Armėnijos“ gyventojų. Tad natūralu, kad tautinės savivokos pokyčiai gali kelti ir prieštaringas emocijas.

Armėnijos santykiai su Rusija išlieka sudėtingi: pasitikėjimo rusais nebeliko, tačiau fiziškai jie dar nėra iš čia visiškai pasitraukę, o politiniame spektre esama ir atvirai prorusiškų jėgų. Neramina, kad 2026-ųjų rinkimuose Rusija bandys įvairius, jų gerai įvaldytus, poveikio instrumentus. Asamblėjoje daugybę kartų buvo minimas pastarųjų Moldovos rinkimų atvejis. Moldavams pavyko atsispirti beprecedentiniam Rusijos spaudimui, jie išsirinko proeuropietišką parlamentą. Bet neabejotinai, rusai bandys tą patį ir Armėnijoje.

ES „buvimas“ ir investicijos

ES buvimas regione neapsiriboja deklaracijomis – jis matomas konkrečiais darbais, investicijomis ir partneryste, kurios prisideda prie energetikos, transporto, miesto infrastruktūros ir verslo plėtros. Armėnijoje ši parama įgauna realią formą per įvairius projektus, kurie ne tik modernizuoja infrastruktūrą, bet ir stiprina šalies atsparumą, skatina ekonomikos augimą bei gerina gyvenimo kokybę miestų ir kaimo bendruomenėse.

Pavyzdžiui, energetikos srityje vyksta Armėnijos–Sakartvelo elektros jungties projektas (Europos Investicijų Bankas, EIB) – strateginis projektas, jungiantis Armėnijos elektros tinklus su Sakartvelu ir didinantis regiono energetinį saugumą. Transporto infrastruktūra taip pat modernizuojama: „North–South Road Corridor Investment Program“ Sisian–Kajaran ruože (~85 mln. eurų, EIB) įrengti nauji keliai su 9 tuneliais ir 27 tiltais, o urbanistinė plėtra apima Gyumri miesto atnaujinimo projektą („Gyumri Urban Development“, ES grantai), kuriame gerinamas energinis efektyvumas, renovuojami viešieji pastatai ir modernizuojami apšvietimo tinklai.

Kitas svarbus žingsnis – vandens tiekimo ir nuotekų tinklų modernizavimas Jerevane, Giumri ir Vanadzore (EIB + ES grantai), leidžiantis atnaujinti kelis šimtus kilometrų vamzdynų, sumažinti vandens nuostolius ir pagerinti sanitariją. Kaimo ir žemės ūkio sektorius stiprinamas ENPARD programos (~26 mln. eurų, ES) parama, remiančia žemės ūkį, kaimo infrastruktūrą ir kooperatyvus. Viešojo transporto tinklas modernizuojamas Jerevano metro projekte (EBRD + ES grantai), užtikrinant patogesnį ir efektyvesnį keleivinio transporto aptarnavimą.

Visa tai įsikomponuoja į Global Gateway iniciatyvą – ilgalaikį ES investicijų paketą, apimantį transporto, energetikos ir skaitmeninės infrastruktūros projektus regione, papildomai įgyvendinant Armėnijos atsparumo ir augimo projektą, skatinantį reformas prekybos, transporto, energetikos ir kitose pagrindinėse srityse, kuriose taikomas vizų liberalizavimo dialogas, ir skirta daugiau nei 200 mln. eurų investicijų.

Simboliška, kad į šių metų renginį atvyko du Turkijos parlamento nariai – per dešimtmečius tai būtų buvę neįsivaizduojama. Prisimintina, kaip buvęs Turkijos premjeras Suleimanas Demirelis sakė: „Santykių su Armėnija užmezgimas – niekada“. O dabar Turkija jau svarsto investicijų galimybes, kurios būtų reikšmingos ir Armėnijai.

Armėnijos ir Azerbaidžano santykių dinamika

Šiuo metu stebimas palyginti ramus laikotarpis – taika tarp Armėnijos ir Azerbaidžano suteikė atokvėpį: neskamba šūviai, nebekrenta sviediniai, nežūsta žmonės. Tai vienas iš pozityvių ženklų po dešimtmečius trukusių karinių įtampų. Vienas pagrindinių iššūkių – vadinamasis Zangezūro koridorius, apie 40 km ilgio ruožas per pietų Armėniją, jungiantis Azerbaidžano žemyninę dalį su Nachičevanės eksklavu. Nors Baku šį projektą laiko strateginiu tranzitu, Jerevanas pabrėžia valstybės suvereniteto apsaugą.

Diskusijose svarstomi keli modeliai – nuo „Kaliningrado modelio“, kur tranzitas vyksta be pasienio patikrų, bet kelias lieka armėniškas, iki abipusio kompromiso, kai tiek Armėnija, tiek Azerbaidžanas turi laisvą judėjimą, tačiau be eksteritorialumo. Nuo 2003 m. Rusijos piliečiai kerta Lietuvos teritoriją specialiais traukiniais, tiesa, privalo deklaruoti savo tapatybę, o tai gali būti prilyginta savotiškam „tranzitinės vizos“ analogui. Rusiškos prekės vežamos be muitų. Panaši schema gali tapti orientyru ir regione, leidžianti derinti laisvą judėjimą su suvereniteto apsauga. Taip pat svarstomas Arazos maršrutas per Iraną, leidžiantis Baku apeiti Armėniją. Vis dėlto kiekvienas variantas turi savo geopolitines kliūtis – įtaką lemia Irano, Rusijos ir Turkijos interesai bei vidaus politinis pasipriešinimas Armėnijoje. Nepaisant to, nutilę šūviai suteikia erdvės diplomatinėms alternatyvoms.

Šio konteksto fone akivaizdu, kad kiekvienas iš galimų modelių turi savo iššūkių. Armėnijoje – stiprus vidaus politinis pasipriešinimas: bet koks susitarimas dėl „koridoriaus“ laikomas rizika valstybingumui. Azerbaidžane – lūkesčiai po karinės pergalės, todėl bet koks lankstumas gali būti suprastas kaip silpnumas. Iranas kategoriškai priešinasi bet kokiam eksteritorialiam keliui per Armėniją, o Rusija, formaliai išlikdama proceso garante, šiandien pati ieško savo vaidmens tarp prarandamų įtakų. Šioje situacijoje Pietų Kaukaze ir platesniu mastu ryškėja „įmūrytų“ sienų problema, kuri stabo fizinius ryšius. Jeigu jas pavyktų „sugriauti“, Europa priartėtų prie regiono, o ryšiai su Centrine Azija palengvėtų.

2024.10.24

R. Juknevičienė. Pasisakymas dėl veiksmingo ir visapusiško migracijos valdymo skatinant grąžinimą

Gerbiama Pirmininke! Gerbiami kolegos,

tarptautinėje teisėje susiduria dvi konkuruojančios vertybės – ir abi labai svarbios – individualios migrantų teisės ir valstybės saugumas, teritorinis vientisumas.

Antroji nėra pakankamai įtvirtinta mūsų teisėje. Sienų apsauga yra esminė prielaida valstybės saugumui. Mes privalome iš esmės pakeisti savo išorės sienų apsaugos politiką. Be išorinių sienų apsaugos, įskaitant fizines sienas, nebus veiksmingo Šengeno.

Kairiųjų migracijos politika nelegalios migracijos atžvilgiu atvedė į šią salę kraštutinius radikalus.

Nelegali instrumentalizuota migracija tampa diktatorių ginklu prieš demokratijas. Turime tai sustabdyti!

2024.10.11

Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius: „Lietuva ir visa Europa egzistencinių rinkimų sūkury“

Europos Parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius savaitės įvykius apžvelgė Strasbūre, nors Lietuvoje vyksianti rinkiminė kampanija ir išankstinis balsavimas – taip pat labai svarbūs europiniame kontekste.

Visą pokalbį žiūrėkite:

Paskirtasis Europos Komisijos narys Andrius Kubilius vis dar darbuojasi Parlamente, tačiau kartu rengia strategijas dėl Europos gynybos ir saugumo reikalų, ruošiasi komisarų klausymams, įvyksiantiems lapkričio pradžioje, susitikinėja su ambasadoriaus, gynybos ir kosmoso srities ekspertais.

A. Kubilius yra pasaulio žiniasklaidos dėmesy, nes gynybos komisaro portfelis – visiška naujiena ES.

R.Juknevičienė perims dalį kolegos atsakomybių. Praėjusią savaitę parlamentarė išrinkta EP parlamentinės asamblėjos „Euronest“, vienijančios ES ir Rytų partnerystės šalis, vicepirmininke. Ji darbuosis ir Pietų Kaukazo delegacijoje. Šią savaitę jai teko atstovauti ELP frakcijos nuomonei derantis su kitomis politinėmis grupėmis rengiant rezoliuciją dėl politinės situacijos ir artėjančių rinkimų Sakartvele. Šią savaitę plenarinėje sesijoje Strasbūre dėmesio centre buvo ir Moldovos reikalai.

„Sakartvele ir Moldovoje šį mėnesį laukia egzistenciniai rinkimai. Tai tam tikro lūžio etapas. Rusija siaubingai nervinasi, daro didžiulę įtaką, tiesiog atvirai, įvairiais būdais Sakartvele ir Moldovoje papirkinėja ir žmones, ir politikus. Mes tai stebim, sekam ir reaguojam, kiek galim, – sakė EP narė. – Na, bet mums labiausiai rūpi Lietuvos rinkimai. Irgi tam tikras egzistencinis laikotarpis, irgi stebimi panašūs epizodai. Per Lietuvos radiją išgirdau pasakojant, kaip Moldovoje buvo paskelbta, jog Prezidentė Maia Sandu pabėgs iš šalies. Neva, jau perkėlė savo motiną gyventi į Niujorką. O motina išties gyvena Kišiniove. Man tai labai priminė Gabrieliaus istoriją, kai tie patys prorusiški veikėjai paleido melą, kad jisai pabėgs iš Lietuvos“.

„Aš kažkaip labai ramiai žiūriu į tai, kas vyksta Lietuvoje rinkimų kampanijos metu. Ir į tą nervinimąsi, kurį tenka matyti socialdemokratų pusėj. Matyt, tam yra įvairių priežasčių. Pirma, kokiame fone vyksta šie rinkimai. Kadangi jau gyvenu komisaro pasiruošimo laikotarpiu, pirmą kartą matau tokį žodyną, kurį vartoja Europos Komisijos vadovai, konkrečiai – Ursula von der Leyen. Ji man, kaip ir visiems kitiems komisarams, pateikė programinį misijos laišką, kuriame pirmas punktas, konkrečiai adresuotas man, su labai aiškia formuluote: Europos Sąjunga privalo artimiausiu metu turėti aiškų planą, kuriame turi būti numatyta, kaip ji bus pasiruošusi ekstremaliausiems kariniams iššūkiams. Iš esmės – karui, –  sakė A. Kubilius. – Pirmą kartą matau, kad ES vadovai kalba būtent tokia kalba. Tai raginimas kalbėti labai atvirai, diskutuoti, kokios yra grėsmės ir kaip mes jas turime pasitikti. ES, aišku, daug daro ir ekonomiškai yra žymiai stipresnė negu Rusija, bet žiūrint į tą pačią karinę pramonę, į ginklų gamybą, mums yra ko susirūpinti. Pats faktas, kad apie tai kabam, kaip apie realią grėsmę, uždeda labai aiškų antspaudą visiems politiniams įvykiams, kuriuos mes arba stebime, arba dalyvaujame. Akivaizdu, jog susiduriame ne tik su karine grėsme, bet ir su hibridinėmis grėsmėmis“.

Pasak A. Kubiliaus, tik nereikia galvoti, kad Lietuva – izoliuota šalis ir į mus Kremlius nekreipia dėmesio ir nebando daryti įtakos rinkimams. Privalome labai aiškiai suprasti, kad ir Kremlius, ir Pekinas bando daryti įtaką dėl žinomų priežasčių.

„Nemuno aušros ir toks aršus antieuropietiškas populizmas, antivakarietiškas, antisemitinis populizmas yra tie instrumentai, kuriuos labai dažnai Maskva stengiasi panaudoti. Todėl susirūpinimas, kurį reiškiame mes, mūsų partija, mūsų Vyriausybės nariai ir vadovai yra visiškai suprantamas. Mane labiau stebina tai, jog reikia, kad tą susirūpinimą pareikštų vokiečių socialdemokratai arba JAV žydų komitetas, tik tada jau staiga visi sako (ir Prezidentas, ir socialdemokratai): ne, ne, mes nenorim, neplanuojam bendraut“.

Pasak R. Juknevičienės, suprantama, kad daugelis žmonių turi savo nuomonę ir įsitikinimus apie tradicinės šeimos vertybės, apskritai, apie mūsų tradicijas, krikščionišką, katalikišką liniją. Bet taip pat privalome labai atvirai kalbėti, kad Kremlius su vertybėmis susijusias fobijas, tą neapykantos kalbą naudoja būtent todėl, kad nori Lietuvos visuomenę pasukti antivakarietiška kryptimi.

„Šitas dantų griežimas, tas siaubingas puolimas prieš konservatorius, ypač išryškinant Landsbergių pavardę, juk tai vyksta nuo pat Kovo 11-osios. Tai irgi įeina į tą patį sąrašą antivakarietiškų naratyvų, žinučių, kurios įdedamos į lūpas šitiems prorusiškiems veikėjams, – sakė R. Juknevičienė. – Mes neturim daug tankų, daug finansinių resursų, bet mūsų didžiulis moralinis autoritetas šito karo akivaizdoj buvo vienas svarbiausių ginklų bandant sutelkti Vakarų sąjungininkus pagalbai Ukrainai. Ir dabar, įsivaizduokit, ateina žinutė iš Lietuvos, kur parašyta, kad antisemitinė jėga gauna nemažai rinkėjų balsų ir jie formuoja Vyriausybę su Prezidento palaiminimu arba sudaro valdančią koaliciją. Tai būtų didžiausia dovana Kremliui, nes Lietuva netektų šito moralinio autoriteto, kuriuo naudojosi, galėdama padėti Ukrainai ir galėdama tęsti kovą už demokratiją“.

Pasak A. Kubiliaus, Putino Kremliaus įvairūs veikėjai jau prieš gerą dešimtmetį suformulavo doktriną, kad Rusijai labai svarbu užimti žmonių sąmones ir protus.

„Teritorijas Ukrainoje, kitur, jie gali užimti ir tai darys, jei tik pasitaikys proga. Bet esminis tikslas yra užimti protus ir širdis. Kaip jie patys sakė – aneksija be okupacijos. Mes tą turim labai aiškiai matyti ir priemonės, kurias naudoja tie patys Kremliaus hibridinių karų specialistai, yra labai gerai žinomos. Populistų veiksmai visada labai panašūs ‒ parodyti žmonėms jų priešus išorėje“, ‒ sakė EP narys.

  1. Kubilius išryškino ir kitą problemą Lietuvoje: „Europietiška kairė, socialdemokratai yra labai susilpnėję: idėjiškai, struktūriškai, net lyderystės požiūriu. Tada tą erdvę užpildo visas spektras visokiausio nesislepiančio dumblo ir jie taiko į panašius rinkėjus. Kažkada tuos rinkėjus a.a. A. M. Brazauskas sugebėjo konsoliduoti. Jis nesipriešino Vakarams ir tam tikra prasme apsaugojo nuo Maskvos bandymo grįžti per tuos nostalgiškus sovietmečiui jausmus. Brazausko socialdemokratai nebeturi tokių ryškių lyderių, ir ta erdvė pradeda skaldytis, pradeda joje rastis visokių veikėjų. Pirmą kartą mes matom aiškiai kalbančius Maskvos naratyvus ‒ politikus, nesislepiančius, pasisakančius ir prieš paramą Ukrainai, ir už draugystę su Putinu ir su Lukašenka“.

Pasas EP nario, problema jau ne tai, kad atsirado tariami politikai, kurie taip kalba, bet problema, kad jie gali sulaukti tam tikros visuomenės dalies pritarimo. Reiškia, šios problemos atsiskleidžia ir mūsų visuomenėje.

„Nenoriu kaltinti visuomenės, nes tam tikra jos dalis yra likusi be aiškios proeuropietiškos politinės lyderystės. Deja, man atrodo, kad panašiai yra su socialdemokratija ir kitose Europos valstybėse. Pavyzdžiui, Rytų Vokietijoje, kuri savo žmonių mentalitetu galėtų būt panaši į dalį Lietuvos, kur laimi labai panašūs Kremliaus ruporai“, ‒ sakė A. Kubilius.

„Baigiant interviu, noriu labai nuoširdžiai padėkoti visiems Tėvynės sąjungos žmonėms ir ne tik. Tai visuomenės daliai, kuri mobilizuojasi, kuri yra sunerimusi. Iš tiesų padaryta buvo be galo daug, ‒ kalbėjo R. Juknevičienė. ‒ Esu pina vilčių, kad Lietuvai reikia to tęstinumo, tos europietiškos krypties. Nepasiduoti visoms šitoms iš Kremliaus einančioms manipuliacijoms“.

„Laikom frontą!“, ‒ unisonu pokalbį baigė EP nariai.

2024.10.09

Sakartvelo valdančiosios partijos politika nesuderinama su naryste ES

Antradienį Europos Parlamente Strasbūre vyko svarbi diskusija apie demokratijos
eroziją ir grėsmės politiniam pliuralizmui Sakartvele.
Pasak plenarinės sesijos metu pasisakiusios EP narės Juknevičienės, Parlamentas
siunčia labai aiškią žinią Bidzinai Ivanišviliui ir jo bendrams iš valdančiosios partijos
„Gruzijos svajonė“: „Narystė ES yra nesuderinama su jūsų politika“.

„Negalima būti proeuropietiškiems ir prokremliškiems tuo pačiu metu. Negalima remti
europietiško kelio ir tuo pat metu šlovinti Stalino“, – pabrėžė parlamentarė.
Europos Parlamentas ruošiasi atidžiai stebėti ateinančius Sakartvelo Parlamento
rinkimus.

„Dar kartą pabrėžiame, kad rinkimai turėtų vykti laikantis visų tarptautinių standartų.
Jei „Gruzijos svajonė“ ir toliau eis Lukašenkos keliu, ES bus priversta reaguoti ir iš naujo
įvertinti, ar Sakartvelas atitinka vizų režimo liberalizavimo kriterijus“, – sakė EP narė.
R. Juknevičienė paragino nedelsiant iš kalėjimo paleisti buvusį prezidentą Michailą
Saakašvilį.

„Sakartvelo vyriausybė yra visiškai atsakinga už bet kokią žalą, padarytą M.
Saakašvilio gyvybei ir sveikatai, – pabrėžė Parlamento narė ir apibendrino: – Dabar
sprendimas dėl Sakartvelo ateities yra pačių kartvelų rankose. Brangūs kartvelai, niekas
negali būti labiau atsakingas už Sakartvelo ateitį nei jūs patys“.
„Tikimės, kad Sakartvelo žmonės ras kelią atgal į demokratinę Europos šeimą“, – prieš
artėjančius labai svarbius rinkimus sakė EP narė.

R. Juknevičienė: „Artėjantys rinkimai Moldovoje yra tarsi paskutinis mūšis Putinui“

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė pasisakydama Plenarinėje sesijoje
Strasbūre apie Moldovos atsparumą Rusijos įtakai prieš Prezidento rinkimus ir
referendumą dėl narystės ES pabrėžė, kad Kremlius atvirai papirkinėja rinkėjus
Moldovoje, bandydamas užkirsti kelią būsimai šalies sėkmei.

„Didžiausias Putino Rusijos košmaras yra kaimyninių šalių europinė ateitis. Jis
baiminasi, kad jei Ukraina bus sėkminga, o Moldova ir Sakartvelas paseks
europietišku keliu, rusai pradės savęs klausti: „Kodėl mes gyvename šalyje, kuri pilna
neapykantos ir beviltiškumo? Artėjantys rinkimai Moldovoje yra tarsi paskutinis
mūšis Putinui“, – plenarinės sesijos metu sakė EP narė.

Parlamentarė pabrėžė, kad ES suteikia daugybę galimybių kiekvienam gyventi
geriau. Prieš Lietuvai tampant ES nare, mūsų BVP buvo beveik toks pat kaip jūsų
šalies šiandien – apie 36 % ES vidurkio. Šiandien mūsų BVP atitinka 90 % ES lygio.
Mūsų šalis pasivijo ES senbuves.

„Brangūs moldavai, nebijokite širdimi ir protu priimti ES. Tai mūsų bendras
kelias, nes esame tos pačios šeimos – Europos šeimos – dalis. Palikite „Russkij mir“
už nugaros! Mes esame kartu su jumis“, – sakė EP narė.

2024.10.08

EP nario P. Saudargo kalba Strasbūro plenarinėje sesijoje dėl demokratijos regreso ir grėsmės politiniam pliuralizmui Sakartvele

Gerbiamas Prezidente, gerbiama komisare, gerbiami kolegos.

Mes, lietuviai, labai mylim kartvelus. Tikiu, kad ir kartvelai mus myli. Ši bendrystė tarp tautų mus lydi ne vieną dešimtmetį, nors nėra taip paprasta ją paaiškinti. Juk neturime bendros sienos, esame gana toli vieni nuo kitų, tačiau mes vieni kitus jaučiame.

Ir aš jaučiu, kad dauguma kartvelų tautos yra proeuropietiški, nori demokratiškos ir tikrai nepriklausomos valstybės. Prie Michailo Saakašvilio Sakartvelas buvo gerokai pajudėjęs tiek link tikros demokratinės valstybės sukūrimo, tiek ir priartėjimo prie Europos Sąjungos.

Bet Sakartvelas turi vieną didelę problemą. Beje, tą pačią kurią ir mes visi čia turime. Tai kaimynė Rusija.

Gal jau pamiršome, kad 2008 metais Rusija užpuolė būtent Gruziją? Kai Abchazija ir Pietų Osetija vis dar jėga atplėštos nuo suverenios valstybės, tai Rusija savo įtaka, propaganda, manipuliavimais ir grasinimais laiko visą tautą įkaitais.

Teko kalbėtis su pačiais aukščiausiais Gruzijos valdžios atstovais. Jie teigė: mes suprantame, mes norime reformų ir provakarietiškos krypties, tačiau už šimto kilometrų nuo mūsų stovi galingas priešas, kuris jau vieną kartą nepasibodėjo mus užpulti.

Dabartinė Gruzijos valdžia, kaip ir detaliai išdėstyta mūsų rengiamoje rezoliucijoje, žengia ne vieną drastišką žingsnį atgal ir demokratinė situacija šalyje kelia susirūpinimą. Tačiau labai svarbu pabrėžti ne be Kremliaus pagalbos ir įtakos. Mes barame kartvelų valdžią, piktinamės padidėjusia Rusijos įtaka ir raginame juos atsiriboti nuo Rusijos, pritaikyti sankcijas. Bet būtent Rusija ir yra kalta už visą neigiamą įtaką regione, o kartvelų valdžia yra kalta, kad nepavyksta atsilaikyti.

Tačiau tikėkime Gruzijos žmonėmis. Linkiu kartvelams vilties rinkimų. Ačiū.

×