2023.11.08

R. Juknevičienė kreipėsi į EUROJUST atstovus dėl Rusijos vykdomo Lietuvos teisėsaugos atstovų ir politikų persekiojimo

Antradienį Europos Parlamente vykusiame Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (LIBE) posėdyje europarlamentarė Rasa Juknevičienė kreipėsi į ES teisinio bendradarbiavimo agentūros (EUROJUST) atstovus dėl Rusijos vykdomo Lietuvos teisėsaugos atstovų ir politikų persekiojimo ir galimų EUROJUST veiksmų apsaugant ES piliečius. Šį klausimą R. Juknevičienė nuosekliai kėlė nuo pat savo kadencijos EP pradžios.

„Neseniai, prieš savaitę, pasirodė naujas pranešimas, kuriame buvo paskelbta, kad Rusija iškėlė baudžiamąją bylą Lietuvos politikei, Vilniaus m. Savivaldybės Tarybos narei Kamilei Šeraitei-Gogelienei. Manoma, kad dėl jos aktyvios veiklos nukeliant sovietinius paminklus Vilniuje“, – pažymėjo EP narė R. Juknevičienė.

Ji klausė EUROJUST atstovų, ar stebimi tokie atvejai ir ar ieškoma galimybių išplėsti kompetencijai, bei kaip EUROJUST gali padėti apsaugoti Europos Sąjungos žmones bei pareigūnus nuo tokio persekiojimo? Taip pat ji teiravosi, ar bendraujama su EUROPOL šiuo klausimu ir ypatingai – su INTERPOL, kadangi Rusija dalyvauja šios organizacijos veikloje.

EUROJUST atstovės teigimu, situacija yra stebima ir ieškoma galimybių efektyviau koordinuoti savo veiksmus su EUROPOL.

Pasak R. Juknevičienės, vyksta dar viena ataka iš Rusijos. Ji priminė, kad prieš keletą metų Rusija pradėjo persekioti Lietuvos teisėsaugos atstovus, teisėjus, prokurorus, tyrėjus, kurie dalyvavo nuteisiant 1991 m. Sausio 13-osios bylos nusikaltėlius.

„Tuomet, 1991 metais, tuometinė Sovietų sąjunga užpuolė atkurtą Lietuvos valstybę, žuvo žmonės ir nusikaltėliai, bent jau didelė dalis jų buvo nuteisti“, – kalbėjo EP narė.

Ji priminė, kad Europos Parlamentas 2019 m. rudenį priėmė rezoliuciją dėl Rusijos vykdomo Lietuvos teisėsaugos atstovų persekiojimo, kurioje pabrėžė, kad Rusija turi nutraukti neteisėtą Sausio 13-osios bylą nagrinėjusių Lietuvos teisėjų ir prokurorų baudžiamąjį persekiojimą.

Europarlamentarai griežtai pasmerkė Rusijos veiksmus kaip politiškai motyvuotą ir „neleistiną išorės įtaką“, pažeidžiančią pamatines vertybes, tokias kaip teisės viršenybė ir teismų nepriklausomumas.

Savo pasisakyme R. Juknevičienė taip pat teigė, kad diktatoriai testuoja demokratijas, taip pat testuoja valstybių narių ir ES institucijų veiksmingumą. Tai matėme per A. Lukašenkos instrumentalizuotą migracijos ataką.

2023.10.25

Liudas Mažylis: „Negalime pamiršti inovatyvių technologijų svarbos kovojant su klimato kaita“

Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis, Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos narys, pademonstravo savo tvirtą įsipareigojimą plėtoti tvarią aplinkos politiką, dalyvaudamas itin svarbiuose balsavimuose per ENVI (Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto) susitikimą. Spalio 24 d. komitete vykstant galutiniams balsavimams buvo aptartos įvairios svarbios aplinkosaugos problemos ir sprendimai, kurie turės plačių pasekmių aplinkos ir visuomenės sveikatos ateičiai. Iš viso svarstyta 10 klausimų, o pataisos užėmė daugiau nei 1 000 puslapių – tai europarlamentaro kadencijos rekordas.

Vienas iš svarbių šios dienos diskusijų akcentų buvo pranešimo projekto dėl Atliekų pagrindų direktyvos tikslinės peržiūros, ypatingą dėmesį skiriant maisto ir tekstilės sektoriams, svarstymas. Liudas Mažylis, laikydamasis ELP frakcijos požiūrio, pabrėžė aplinkosaugos ir ekonominių sumetimų pusiausvyros svarbą. „Norime, kad Europa gamintų mažiau pakuočių atliekų. Tačiau alternatyvūs sprendimai turi būti perspektyvūs. Kaip ELP frakcija, norime rasti tinkamą visų šių skirtingų sprendimų pusiausvyrą. Vien pakuočių uždraudimas atliekų nesumažins. Mums taip pat reikia naujoviškų, visapusiškų atsinaujinančių ir perdirbtų pakuočių formatų, negalime pamiršti inovatyvių technologijų svarbos kovojant su klimato kaita. Jie neturėtų būti tiesiog uždrausti“, – pristatė L. Mažylis.

ENVI komitetas taip pat sprendė Europos vaistų agentūrai mokėtinų mokesčių ir rinkliavų klausimą. Šiame kontekste Liudas Mažylis palaikė ELP frakcijos poziciją, kurioje prioritetas – atsakingas finansų valdymas ir efektyvios reguliavimo priemonės, užtikrinančios vaistų saugumą ir prieinamumą. Europarlamentaras taip pat balsavo už tokias stipriai prie kovos su klimato kaita prisidėsiančias reguliavimo priemones, kaip didesnis reguliavimas substancijoms prisidedančioms prie ozono sluoksnio retėjimo bei fluorintų šiltnamio dujų reguliavimo direktyva, kuri turėtų sumažinti išmetamų CO2 dujų kiekį 300 mln. tonų iki 2050 m.

Liudas Mažylis taip pat palaikė ELP poziciją diskusijose dėl siūlomų pakeitimų Direktyvai dėl atliekų. Atsižvelgdamas į ELP frakcijos poziciją, jis aktyviai palaikė Komisijos pasiūlymą, pabrėždamas įrodymais pagrįsto sprendimų priėmimo svarbą. Komisijos pasiūlymu siekiama pratęsti veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimą dar 10 metų. ELP frakcija tvirtai palaikė Komisiją, pabrėždama, kad šiuo klausimu reikia pasitikėti Europos maisto saugos tarnyba.

Politikas taip pat pasisakė už svarbų pasiūlymą sukurti Europos Sąjungos anglies šalinimo sertifikavimo sistemą. Pasiūlymu siekiama skatinti naujoviškas anglies šalinimo technologijas, anglies kaupimą gaminiuose ir tvarius anglies dioksido gamybos sprendimus, kartu prisidedant prie ES klimato, aplinkos ir nulinės taršos tikslų. „Klimato kaitos problema yra pasiekusi tokį lygmenį, jog negalime pasikliauti vien tik išmetamųjų teršalų mažinimu, reikia imtis ir anglies dioksido pašalinimo priemonių. Ši sistema yra įrankis, leidžiantis tai padaryti. Sertifikavimas padės pritraukti privačių investicijų į klimato kaitos projektus, taip padės mums pasiekti klimato kaitos mažinimo tikslus ir sustiprins Europos lyderystę klimato kaitos srityje“, – teigė L. Mažylis.

Kita svarbi diskusija buvo susijusi su pasiūlymu dėl griežtesnių CO₂ emisijų standartų naujoms sunkiosioms transporto priemonėms. Liudas Mažylis kartu su ELP frakcija balsavo prieš šiuos pasiūlymus, nes nors ELP frakcija nori ekologiškesnių sunkvežimių, tačiau taip svarbu pabrėžti, jog reikia išnaudoti visas naujų technologijų galimybes. „Norint sėkmingai formuoti transporto perėjimą, mums reikia visų mūsų turimų inovatyvių technologijų ir sąžiningos konkurencijos tarp geriausių pasiūlymų“, – pastebėjo europarlamentaras.

ELP frakcija griežtai priešinosi žaliųjų Europos Parlamente bandymams trukdyti sąžiningai konkurencijai dėl geriausių novatorių pasiūlymų. „Jei jiems pavyks įgyvendinti savo pasiūlymus, mes, pavyzdžiui, negalėsime naudoti anglies dvideginiui (CO2) neutralaus kuro sunkiosiose transporto priemonėse. Tai būtų praleista galimybė“, – teigė L. Mažylis.

Komitete priimto augalų apsaugos produktų reglamento L. Mažylis nepalaikė – „Dabartiniame globaliame kontekste, kuomet nuolatos girdime apie bado grėsmę trečiosiose pasaulio valstybėse, ne vieną šiuo metu vykstančią humanitarinę krizę ir grėsmę dar didesniam Artimųjų Rytų regiono destabilizavimui, kaip niekad svarbu sutelkti dėmesį į aprūpinimo maistu išsaugojimą ir netrukdyti maisto gamybai Lietuvoje ir visoje Europoje. Nors augalų apsaugos produktų mažinimas yra svarbus tikslas, jis turi būti vykdomas tvariai ir subalansuotai, atsižvelgiant į Lietuvos ūkininkų ir vartotojų interesus“, – savo pasirinkimą aiškino europarlamentaras, kartu su ELP frakcija balsavęs prieš šį reglamentą.

Taip pat komitete vyko svarbios diskusijos dėl pakuotes ir pakuočių atliekas reglamentuojančių teisės aktų peržiūros. Siūlomomis priemonėmis siekiama padaryti pakuotes tvaresnes, mažinti atliekų kiekį, skatinti naudoti perdirbtas medžiagas. Liudas Mažylis pritarė šiems pokyčiams, pabrėždamas pramonės realijų derinimo su aplinkosaugos ambicijomis svarbą. Šios priemonės yra dalis platesnių pastangų sumažinti ES maisto sistemos poveikį aplinkai ir sušvelninti ekonominius nuostolius dėl klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo.

Liudas Mažylis išreiškė pasiryžimą plėtoti šias reikšmingas aplinkos ir visuomenės sveikatos politikos kryptis, pabrėždamas būtinybę rasti pusiausvyrą tarp ekologijos ir ES ekonominės gerovės. ELP frakcijos įsipareigojimas priimti faktais pagrįstus sprendimus ir tvarius sprendimus atsiliepė visose diskusijose, o tai galiausiai prisidėjo prie ekologiškesnės Europos, su svarbiu akcentu jog priimti sprendimai būtų įgyvendinami ir neigiamai nepaveiktų Europos ūkininkų.

Liudas Mažylis. Ar bendrijos geopolitinės įtakos centras slenkasi į Rytų Europą?

2023.10.20

EP nariai: „Putinas negalėdamas pasiekti rezultatų Ukrainoje plečia karą“

Europos Parlamento (EP) nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė savaitės apžvalgoje iš Strasbūro daugiausia dėmesio skyrė karui Artimuosiuose Rytuose (visą video įrašą žiūrėkite čia: https://youtu.be/QTSdQZjxg8o)

„Aš aišku nenustebusi, bet pirmą kartą mano politinio gyvenimo istorijoje susitinkant su žmonėmis Lietuvoje, klausinėjama apie karą Izraelyje. Nes anksčiau būdavo taip, kad ten toli, visada įtampos, visada karas vyko ir mes toli. Dabar staiga visi pajutome, kad viskas yra labai arti. Ukraina, savaime aišku, arti. Taip pat turi sau atsakyti į klausimus, kiek tai susiję, kas už to stovi, ar čia tik spontaniškai tas karas vėl išsprogo, ar yra kažkokių interesų“, – mintimis dalijosi R. Juknevičienė, pridūrusi, kad ELP (Europos liaudies partijos) frakcijoje viešėjęs Izraelio ambasadorius minėjo, kad 90 proc. „Hamas“, teroristinės palestiniečių organizacijos finansavimo yra Irano lėšos, taip pat pasirodė pranešimų apie galimą „Wagner“ grupuotės narių įtaką bei Putino šlovinimą.

Politikai apžvelgė trečiadienį Parlamente vykusią diskusiją dėl „Hamas“ atakos prieš Izraelį. R Juknevičienė prisipažino, jog tikėjosi „aštresnių skirtumų tarp kairės ir dešinės, nes Ursulos von der Leyen ir Robertos Metsolos vizitas į Izraelį sukėlė daug nepasitenkinimo tarp kairiųjų, kurį išreiškė ir ES vyr. įgaliotinis Ž. Borelis.

„Tačiau labiausiai išsiskyrė kraštutinė kairė, vadinamieji komunistai. Jie vėl atsigavę, jie vėl „mojuoja“ Palestinos vėliavomis savo kalbėsenoje. Ir skiriasi prioritetai: jei mes visi akcentuojame Izraelio teisę gintis ir tai, kad reikia būtinai sutriuškinti „Hamas“, kaip buvo sutriuškintos iki tol veikusios pavojingos teroristinės organizacijos, tai kairė deda akcentą į Gazą, į tai, kad reikia stabdyti karą paliaubomis, o tai reikštų, kad viskas lieka kaip buvę,“ – kalbėjo europarlamentarė.

Pasak A. Kubiliaus, šiuo metu jaučiamas visų teroristų vienijimasis, o to vienijimosi centras, jo nuomone, yra Maskva.

„Suprantama, kad dėmesys bus nukreiptas nuo Ukrainos į Izraelį, bet ir ne vien dėl dėmesio tai yra daroma, žinant Rusijos, Irano ir „Hamas“ santykius. Matant, kaip pavasarį „Hamas“ lyderiai lankėsi Kremliuje, prisimenant sovietmetį, kaip tie patys Palestinos teroristai šiurpinę visą pasaulį buvo apmokomi terorizmo sovietiniame lageryje, berods Rytų Vokietijoje. Man nekyla abejonių, kad Kremlius taip pat laikė ranką ant mygtuko ir jį dabar panaudojo. Iranas labiausiai, bet Kremlius taip pat laikė ranką ant rankos“, – sakė A. Kubilius.

EP narys teigė, kad „Vakarai visada baiminosi, kad Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą neišsiplėstų į kitas erdves, tačiau jis išsiplėtė. O Vakarai baimindamiesi to išsiplėtimo, stabdė ir ginklų tiekimą Ukrainai, vis galvojo, kad nereikia eskalacijos“.

Tad, anot A. Kubiliaus, Putinas negalėdamas pasiekti jokių rezultatų Ukrainoje plečia karą. „Tam, kad Vakarai ir iš Pietų gautų smūgius, pabėgėliai ir t.t. Putinas labai gerai prisimena 2015-2016 metus, kai jam pavyko Europai sukurti didžiules problemas bombarduojant Siriją, o tai sukėlė didžiulius pabėgėlių srautus ir t.t.“, – svarstė europarlamentaras.

Taip pat, pasak politiko, matomos problemos ir Vakarų situacijos supratime ir elgesyje, kuris yra dviveidiškas.

„Kai iš to paties regiono kilo „Al Qaedos“ terorizmo banga (bokštų dvynių susprogdinimas Niujorke), visų Vakarų reakcija buvo, kad „Al Qaeda“ turi būti sutriuškinta. Buvo imtasi visų veiksmų, net NATO pirmą kartą istorijoje padedant JAV aktyvavo Penktąjį sutarties straipsnį. Buvo 2015-2016 metai, pikas ISIS, „Daeš” ar Islamo valstybės, skirtingi pavadinimai. Kai tokio pat masto teroristai su savo ideologinėmis vėliavomis užėmė didžiules teritorijas Irako, Sirijos regionuose. Ir tada Vakarai su amerikiečių pagalba ėmėsi konkrečių veiksmų, ISIS plėtra buvo sustabdyta, ISIS buvo sutriuškinta. Ir EP dokumentuose matome aiškų įvardijimą – ISIS reikia sutriuškinti. Dabar turime „Hamas“. Tokį patį, bet kai pasižiūri į dabar svarstomus dokumentus, juose rašoma „Izraelis turi teisę gintis“, tarsi tai būtų tik jų reikalas. Mano įsitikinimu, Vakarų pozicija čia turi būti tokia pat – nebus taikos šiame regione, jei „Hamas“ nebus sutriuškintas, jei jis nebus eliminuotas. Tam reikia visų Vakarų pastangų“, – pažymėjo A. Kubilius.

Jis mano, kad šioje situacijoje yra skirtingas niuansas, dėl kurio teks Vakarams labai daug padirbėti viešojoje erdvėje. Tokio mąstymo, kad „Hamas“ yra tas pats, kas ISIS ir „Al Qaeda“ dar nėra dėl to, kad už „Hamas“ stovi Palestina.

„Stovi palestieniečiai dėl kurių teisių, kurių kova su Izraeliu buvo daugelio ideologinių kairiųjų ir ne tik vėliava. Jau dešimtmečius yra kovojama prieš Izraelį, už Palestiną. Ir dabar šiame kontekste „Hamas“ stovi ant Gazos teritorijos ne tik kaip teritorijos, bet jis yra užlipęs ant visų Palestinos žmonių visomis prasmėmis“, – sakė R.Juknevičienė. – „ir ideologine, ir politine, ir fizine“.

Politikė pasakojo apie kraštutinės kairės organizuojamas demonstracijas Palestinai palaikyti ir sakė: „Jei jie išeitų su plakatais išvaduokime Palestiną nuo „Hamas“ – aš eičiau į tokią demonstraciją už palestiniečius, kad galėtume juos išvaduoti.“

„Reikia logiškai susidėlioti visą seką. Taikos šiame regione, jei mes tikrai norime taikos, ir jei norime gero Palestinai, taikos ir gėrio Palestinai nebus, kol ji bus užvaldyta „Hamas“. Yra įvairių užvaldymo formų. „Hamas“ teroristinė organizacija yra užvaldžiusi Palestiną, valstybinį darinį, nors ir be teritorijos. Kremlius – mafijinė, teroristinė organizacija yra užvaldžiusi Rusiją. Turime tą pačia problemą su Sakartvelu, nes jis yra užvaldytas oligarcho Ivanišvili. Iranas. Deja, yra labai aišku, kad jei nori padėti tai valstybei, tai nacijai, turi ją visų pirma išvaduoti iš to užvaldymo. Ir pirmas punktas labai aiškus – ar sutinkame, kad „Hamas“ turi būti sunaikinta, kaip buvo sunaikinta „Al Qaeda“ arba ISIS? Mes atsakome labai aiškiai, taip, turi. Taikiomis priemonėmis nesunaikinsi“, – sakė A. Kubilius.

R.Juknevičienė kaip gydytoja situaciją palygino su vėžiu, kai tiesiog išpjauti blogą darinį nepakaks, tam gali reikėti ir kitų priemonių.

Pasak politikų akivaizdu, kad „Hamas“ nenori taikos, nenori valstybės. Tokia situacija jiems yra naudinga visomis prasmėmis, nes gauna paramą iš įvairių šaltinių (yra informacijos jog pastarosiomis dienomis prieš ataką gauta didžiulė parama iš Rusijos).

„Viena iš priežasčių, kodėl buvo paspaustas mygtukas ir jie būtent dabar startavo su šiuo karu yra ta, kad Izraelis artėjo prie taikos susitarimo su Saudo Arabija. Taip, kaip prieš tai buvo susitarimai su Jungtiniais Arabų Emyratais, su Kataru“, -įžvalgomis dalijosi A. Kubilius.

Politikai taip pat apžvelgė rinkimų rezultatus Lenkijoje, kuriuose ypač džiugina didelis aktyvumas, gausiai dalyvavęs jaunimas ir aiški žinia, kad „Orbano tipo ES perspektyvos nėra“. „Ir Lietuvoje taip pat tiems, kurie bando atsukti Lietuvą į kažkokį retrogradinį orbanišką supratimą yra signalas. Iš Lenkijos visuomet ateidavo naujienos į mūsų kraštą. Čia yra svarbiausia žinia“, – sakė R. Juknevičienė.

„Tai yra vilties požymis. Aš vis bandau atrasti atsakymą į klausimą, kodėl centrinė Europa buvo populizmo, radikalizmo, antieuropietiškumo duobėje? Ir Lenkija pagaliau rodo pavyzdį, kad galima iš to išlipti. Nes mes irgi buvome to stipriai paveikti“, – sakė A. Kubilius.

R. Juknevičienė kviečia į parodos „Pernykštis sniegas” atidarymą Europos Parlamente

Ateinantį antradienį, spalio 24 d., 18 val., Europos Parlamente vyks vieno žymiausių Lietuvos jaunosios kartos fotografų, World Press Photo fotografijos konkurso prizininko Tadas Kazakevičius parodos „Pernykštis sniegas“ atidarymas.

„Tai – labai jautrus ir paliečiantis fotografo pasakojimas. 1946 m. vykdytos našlaičių pargabenimo iš tremties misijos. Į Lietuvą buvo pargabenti 250 našlaičių, kurių tėvai tremtyje jais pasirūpinti nebegalėjo ar tremtyje savo tėvų neteko. Ši paroda – tai pasakojimas apie tų vaikų dalią“, – sako parodos globėja Europos Parlamento narė R. Juknevičienė.

„Man, kaip autoriui be galo liūdna suprasti, kad mano fotografinis pasakojimas, pradėtas kurti dar 2019 metais, pasakoja jau daugiau nei prieš 80 metų vykusius įvykius, kurie, kad ir kaip būtų stebėtina, vėl kartojasi visai šalia mūsų – Ukrainos vaikai išgyvena tokį pat pragarą“, – mintimis dalijasi parodos autorius, fotografas T. Kazakevičius.

Parodos atidaryme dalyvaus jos autorius, taip pat prisiminimais dalinsis du fotografijų serijos herojai, pargabenti tuomet iš Sibiro, Algimantas Stakėnas ir Dainora Urboniene, bei pono Algimanto dukra, rašytoja Jurga Vilė, knygos „Sibiro haiku” autorė.

Gyvenančius ar ketinančius lankytis Briuselyje EP narė maloniai kviečia į parodos „Pernykštis sniegas“ atidarymą (spalio 24 d., 18 val. Briuselio laiku)

Registruotis galite čia: https://forms.gle/9bHEbyEYCor2s5Dw6

Jei turite leidimą patekti į Europos Parlamentą, parodą galite apžiūrėti ir savarankiškai nuo antradienio ryto iki ketvirtadienio vakaro (vieta – ANTALL 3Q).

2023.10.18

Liudas Mažylis: „Kiek ilgai Europos Bendroji rinka išliks atvira Rusijos veikėjams?“

Šios savaitės Europos Parlamento plenarinėje sesijoje parlamentarai diskutavo dėl ES sankcijų ir jų poveikio Rusijai, jos politiniam bei verslo elitui, bei kaip neleisti Maskvai jų apeiti.

Atsižvelgdamas į besitęsiančią krizę Ukrainoje ir poreikį reaguoti į Rusijos veiksmus, europarlamentaras prof. Liudas Mažylis pateikė įžvalgas ir rekomendacijas dėl esamų sankcijų efektyvumo ir galimų priemonių situacijai spręsti.

„Sankcijas Rusijai svarstėme jau 2021 m. rudenį, kai Rusija subūrė šimtus tūkstančių karių aplink Ukrainos sienas. Jei Rusija inicijuos agresiją, mes teigėme jog ir toliau atsižvelgsime į galimybę atjungti Rusiją nuo SWIFT sistemos, – apmąstydamas pirmines diskusijas teigė europarlamentaras L. Mažylis. – Drąsesnieji regėjo Rusiją ekonomiškai parklupdytą, jos finansinę sistemą suardytą, gatvėse alkanas minias ir Kremliaus režimo krachą. To neįvyko.“

Tuo laikotarpiu buvo įgyvendinti sankcijų paketai ir draudimai. Taip, Rusijos pajamos, gaunamos už energetikos išteklius, per tą laiką esmingai sumažėjo. Vis dėlto sankcijų poveikis buvo nepakankamas. Kaip pastebėjo L. Mažylis, šios priemonės veikiau apribojo pačios Europos Sąjungos verslus. „Tai nesutrukdė Rusijai tęsti ginkluotės kaupimo, plėsti agresiją Ukrainoje ir investuoti įvairiuose regionuose, įskaitant Afriką“, – pastebėjo L. Mažylis. Europarlamentaro teigimu, kyla klausimas, aktualus daugeliui rinkėjų: kiek ilgai bendroji rinka išliks atvira Rusijos veikėjams?

„Dabar praėjo 600 karo dienų, o Rusijos pajamos iš naftos ir dujų smarkiai sumažėjo. Akivaizdu, kad kai kurie rusai jaučia įtampą dėl šių ekonominių priemonių. Turime įvertinti, kurios sankcijos veiksmingesnės siekiant norimų pokyčių“, – kalbėjo europarlamentaras, aptardamas dabartinių priemonių poveikį. Jis pritaria tiems, kurie siūlo įvesti embargą amonio trąšoms. Šis žingsnis yra labai svarbus siekiant pažaboti Rusijos išteklius.

L. Mažylis taip pat atkreipė dėmesį į tam tikrų Europos rinkos veikėjų siekius be jokių skrupulų plėtoti verslą su Rusija. Jis pritaria diskusijoje pasisakiusiems kolegoms, kurie siūlė uždrausti prekybą deimantais su Rusija. Tas pat pasakytina apie aliuminį, uraną, tanklaivius. L. Mažylis racionaliu laiko ir siūlymą uždrausti „Rosatom“ veiklą.

Politikas taip pat priminė Lukašenkos režimo veiksmų klausimą, pabrėždamas kad Baltarusijai būtina įvesti tokias pat sankcijas, kaip ir Rusijai. Beje, apie tai diskutuota ir delegacijos ryšiams su Baltarusija posėdyje. Jis taip pat pabrėžė, kaip svarbu atidžiai stebėti R. T. Erdogano vaidmenį ir poziciją vykstant krizei. Beje, EP plenariniame posėdyje nuskambėjo ir siūlymas į sankcionuojamų asmenų sąrašus įtraukti ir tokius Rusijos veikėjus kaip V. Nebenzia ir ir S. Karaganov ir sustabdyti bendras plėtros programas su valstybėmis, kurios netiesiogiai padeda Rusijai apeiti sankcijas.

Pasak L. Mažylio, kitas svarbus dėmuo, ties kuriuo gali dirbti Europos Sąjunga, yra Rusijos įtakos slopinimas centrinės Azijos regione. Anot europarlamentaro, Uzbekistanas yra raktinė regiono valstybė, siekiant išplėsti ES įtaką regione. Dėl to yra svarbu palaikyti Uzbekistane vykstančias reformas ir teikti reikšmingą pagalbą, taip parodant visoms šio regiono valstybėms, jog proeuropietiškas kelias atves prie daug didesnės naudos nei bendradarbiavimas su Rusija. Vis dėlto nėra paneigta, kad Centrinės Azijos valstybės prisideda prie sankcijų apeidinėjimo nukreipiant per jas prekybos srautus su Rusija.

Europarlamentaras Liudas Mažylis teigė esantis ir toliau pasiryžęs siekti tebesitęsiančios krizės sprendimo. Tačiau, anot jo, esminis pokytis turi įvykti apsibrėžiant sankcijų tikslus. „Ligšiolinių veiksmų nepakanka. Negalima apsiriboti vien tik apsunkinimu Rusijai tęsti agresiją Ukrainoje. Reikia tikslingų veiksmų, kurie kuo greičiau padarytų karo tęsimą neįmanomu“, – teigė L. Mažylis.

EP narė R. Juknevičienė: „Hamas“ nusikaltimų teisinimas yra tas pats, kas Holokausto teisinimas

Europos Parlamento narė, ELP frakcijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė trečiadienį Strasbūre vykusioje plenarinės sesijos diskusijoje dėl teroristinio „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį pabrėžė, kad „Hamas“ nusikaltimų teisinimas yra tas pats, kas Holokausto teisinimas.

Ji išreiškė pagarbą ir teigė besididžiuojanti dviem drąsioms lyderėms, dviem prezidentėmis – Roberta Metsola ir Ursula von der Leyeyn, kurios aplankė Izraelį netrukus po „Hamas“ kruvino išpuolio spalio 7 d.

„Dauguma šiuose rūmuose sutaria, kad turime būti vieningi ir kad reikia sunaikinti „Hamas“ kaip Al-Qaeda ar ISIS. Sutardami dėl to, turime būti vieningi ir padėti Izraeliui taip padaryti. “Hamas” sunaikinimas išlaisvintų Izraelio ir Palestinos žmones nuo kančių, – sakė EP narė. – Girdime šūkius „Laisva Palestina!“ Aš visiškai pritariu – mes turime išlaisvinti Palestiną nuo „Hamas“!”

Pasak R. Juknevičienės, „Hamas“ nusikaltimų teisinimas yra tas pats, kas Holokausto teisinimas.

Europarlamentarė pažymėjo, kad “Hamas” yra Irano ir Rusijos įrankis.

„Šie du režimai yra terorizmo šaltinis. Jei nepadėsime Ukrainai laimėti karo kaip įmanoma greičiau, užsiliepsnos daugiau laužų”, – kalbėjo ji.

Ir galiausiai, pasak R. Juknevičienės, šių baisių karų akivaizdoje mes visi privalome išlikti žmonėmis.

2023.10.17

A. Kubilius: „50 mlrd. eur Ukrainos finansavimo priemonė – viena svarbiausių ES geopolitinių iniciatyvų“

Europos Parlamento (EP) narys Andrius Kubilius pirmadienį Strasbūre vykusioje plenarinės sesijos diskusijoje dėl 50 mlrd. eurų apimties Ukrainos finansavimo priemonės, pabrėžė, kad „svarstome vieną svarbiausių ES geopolitinių iniciatyvų“.

„Galiu tik pasveikinti Europos Komisiją dėl pasiūlymo nustatyti Ukrainos (finansavimo) priemonę ir paskirti 50 milijardų eurų 2024-2027 metų laikotarpiui. Tačiau, kaip Komisija nurodė Aiškinamajame rašte, reikės 384 milijardų eurų per ateinančius 10 metų. Štai kodėl priemonė su 50 milijardų eurų yra tik pradžia. Turime ieškoti, iš kur ir kada ateis papildomi finansiniai ištekliai“, – kalbėjo europarlamentaras.

Pasak jo, laikas priimti drąsų sprendimą dėl atsakomųjų priemonių ir konfiskuoti visus 300 milijardų eurų įšaldyto Rusijos turto.

Be to, A. Kubilius pažymėjo, kad “turime būti labai tikslūs įsteigdami reikalingą institucinę architektūrą visam, beveik trečdalio trilijono eurų vertės atstatymo planui“.

Jis pasiūlė steigti specialią tam tikslui skirtą ES agentūrą.

„Mano nuomone, dėl šios visos rekonstrukcijos geopolitinės svarbos, turėtų būti steigiama speciali tam skirta ES agentūra, kaip buvo įsteigta ES Agentūra Vakarų Balkanų atstatymui“, – sakė EP narys.

Taip pat, anot jo, reikia paskirti specialųjį ES aukšto lygio įgaliotinį atstatymui, kaip padarė JAV, paskirdamos buvusią prekybos sekretorę P.Pritzker atsakinga už šį klausimą.

Europarlamentaras mano, kad šios priemonės struktūra būtų panaši į PNPP III (Pasirengimo narystei paramos priemonė) struktūrą, nes ši priemonė pakeis esamą PNPP.

„Dabar turime patvirtinti 50 milijardų eurų vertės instrumentą, tačiau žiūrint į ateitį, reikės daugiau: daugiau lėšų ir efektyvesnės ES institucinės sąrangos“, – sakė A. Kubilius.

Europos Parlamentas plenarinėje sesijoje Strasbūre antradienį balsuos dėl 50 mlrd. eurų dydžio ES fondo, kuris finansuotų Ukrainos atstatymą ir modernizaciją nuo 2024 iki 2027 metų.

EP siekia padidinti šio fondo skaidrumą ir atskaitomybę, taip pat ES paramai Ukrainai panaudoti užšaldytas Rusijos lėšas. Šio fondo kūrimas yra susijęs su daugiamečio 2021-2027 m. ES biudžeto peržiūra, kuri vyksta šiuo metu.

A. Kubilius siūlo žingsnius, kurie padėtų sumažinti Rusijos pajamas iš iškastinio kuro eksporto

Europos Parlamento narys Andrius Kubilius antradienį Parlamente Strasbūre kalbėdamas diskusijoje dėl „Sankcijų Rusijai efektyvumo“ pažymėjo, kad Rusija vis dar gali finansuoti savo karą prieš Ukrainą, nes kasdien iš iškastinio kuro eksporto gauna apie 700 mln. eurų.

Neseniai Rusija pranešė, kad 2024-aisiais jos gynybos biudžetas padidės daugiau nei 70 procentų ir pasieks 107 milijardus eurų.

EP narys priminė, kad nuo pat karo pradžios buvo įvestos sankcijos rusiškos naftos ir dujų eksportui, kaip didžiausiam Rusijos biudžeto pajamų šaltiniui.

Pasak A. Kubiliaus, akivaizdu, kad įvestos sankcijos veikia: Rusija iš naftos ir dujų eksporto gauna dukart mažiau biudžeto įplaukų nei prieš karą. Skaudžiausios sankcijos buvo įvestos praėjusį gruodį: viršutinė naftos kainų riba – nes nafta atneša daugiausiai pajamų į biudžetą.

„Nepaisant to, kad viršutinė naftos kainų riba Rusijos biudžeto įplaukas paveikė labai stipriai, Rusija vis dar pajėgia gauti apie 700 milijonų eurų per dieną iš iškastinio kuro eksporto, o ES Rusijai kas mėnesį vis dar siunčia apie 2 milijardus eurų už naftos ir dujų importą. Laikas mums įvertinti, kaip galėtume padidinti savo sankcijų politikos efektyvumą, ypač dėl dujų ir naftos“, – pabrėžė europarlamentaras.

A. Kubilius pasiūlė keletą žingsnių, kurie padėtų sumažinti Rusijos gaunamas pajamas iš iškastinio kuro eksporto.

„Nustatyti dar žemesnę viršutinę kainų ribą žaliai naftai – nuo dabartinių 60 JAV dolerių už barelį iki 30 JAV dolerių už barelį. Uždrausti rusiškų suskystintų dujų importą. Apriboti naftos produktų importą, jei jie pagaminti trečiosiose šalyse iš rusiškos naftos. Taip pat nustatyti viršutinę kainų ribą rusiškų azoto trąšų eksportui“, – kalbėjo EP narys.

Be to, politikas siūlo uždrausti transportuoti rusišką naftą ir suskystintas dujas per ES teritorinius vandenis ir išskirtinę ekonominę zoną. Nustatyti apribojimus Europos tankerių teikiamoms paslaugoms, tankerių pardavimui, o taip pat tankerių draudimo paslaugoms, jei tankeriai naudojami rusiškos naftos eksportui.

Taip pat jis siūlo nustatyti sugriežtintą ir centralizuotą sankcijų taikymo priežiūros mechanizmą ES lygiu.

Pabaigai – įveskime sankcijas įmonėms, kurios Rusijoje stato Arktis-2 suskystintų dujų terminalą, rusiško aliuminio eksportui, įmonei „Rosatom“ ir branduolinio kuro eksportui.

„Nuo mūsų priklauso, ar Rusija ir toliau galės finansuoti savo karą!“ – akcentavo A. Kubilius.

2023.10.12

Andrius Kubilius. Du pastebėjimai ir išvados

Pirmasis pastebėjimas

Ne taip seniai, 2015 m. visi žinojome apie tokią Daesh, arba kitaip vadinamą „Islamo valstybę“ – išgarsėjusią teroristinę organizaciją, veikusią Irako, Sirijos teritorije, okupavusią didžiules regiono teritorijas. Žudė arabus, prievartavo jų moteris, kirsdino vaikų galvas. Jazidų religinė bendruomenė patyrė tikrą genocidą. Galų gale Irako kariuomenė ir kurdai, su amerikiečių kariškių pagalba, sugebėjo sutriuškinti Daesh. Visas demokratinis pasaulis tam pritarė. Net ir Putinas vaizdavo, kad Sirijoje jis kariauja su Daesh. Galų gale arabai buvo išvaduoti nuo Daesh teroro.

Hamas teroristai Izraelyje elgiasi lygiai taip pat, kaip elgėsi Daesh. Gal net žiauriau. Kai kas sako, kad Hamas yra tas pats Daesh, nauja jo atauga. Su Hamas turi būti elgiamasi taip, kaip buvo pasielgta su Daesh. Hamas turi būti sutriuškintas. Ir tai turi būti ne tik Izraelio reikalas. Tai turi būti visų Vakarų reikalas. Ir reikalas tų arabų, kurie nebenori gyventi okupuoti savo teroristų. Bet atrodo, kad kažkas mato skirtumą tarp kovos su Daesh ir kovos su Hamas. Nepalieka jausmas, kad skirtumas yra matomas tik todėl, kad su Daesh kovojo patys arabai, patyrę Daesh terorą, o su Hamas kovoja Izraelio žydai, patyrę Hamas terorą. Man toks skirtingas reagavimas į Daesh ir Hamas teroristų triuškinimą yra panašus į sisteminį antisemitizmą.

2015 metais Daesh teroras ir rusų „kiliminis“ Sirijos miestų bombardavimas sukėlė milžinišką pabėgėlių srautą į Europą. Europos Sąjunga išgyveno vieną iš didesnių krizių.

Antras pastebėjimas

Iki šiol Vakarai labai stengėsi padaryti viską, kad Rusija savo karinius veiksmus ir agresiją realizuotų tik Ukrainoje. Todėl iš Vakarų visada girdėjosi NATO vadų ir valstybių vadovų pareiškimai, kad Vakarai šio karo nekariauja, kad NATO nedalyvauja ir kad tai tik Ukrainos karas ginantis nuo Rusijos agresijos. Net ir pakankamai ginklų duoti Ukrainai Vakarai bijojo, labai nerimaudami, kad Putinas keršydamas už ginklų tiekimą, išplės savo karinius teroristinius veiksmus į platesnes erdves.

Putinas savo agresijos veiksmus išplėtė. Į Europos Sąjungos „papilvę“: Vidurio Rytus. Tik aklas gali nematyti Kremliaus sąsajų su visu tuo Hamas terorizmu: Kremliaus bendrystė su Iranu, Šiaurės Korėja, Sirija (visos trys yra JAV oficialiai pripažintos teroristinėmis valstybėmis), šiuometiniai Hamas lyderių vizitai į Kremlių – visa tai buvo įžanga į Hamas pradėtą teroristinį karą prieš Izraelį. Kremliaus tikslai aiškūs – nukreipti Vakarų dėmesį nuo Ukrainos ir sukelti „instrumentalizuotos“ migracijos bangą į Europą. Tuo pačiu įkvėpti savo bendražygius „teroristus“ sekti Hamas pavyzdžiu ir plėsti „teroristinio karo“ veiksmus į naujus regionus: Pietų Korėjos žvalgyba jau perspėja, kad Šiaurės Korėja jau ruošiasi pakartoti Hamas „sėkmę“, šturmuojant Šiaurės ir Pietų Korėjas skiriančią sieną; JAV žvalgyba perspėja, kad per artimiausias 2 savaites Iranas jau gali turėti atominę bombą. Putinas pasistengė, kad ne tik Hamas, bet ir Šiaurės Korėja bei Iranas būtų pasiruošę plėtoti „teroristinį karą“ (gal net branduolinį) vis naujose teritorijose.

Naujoji Putino karo prieš Vakarus strategija – nereikia tankų, divizijų ar karinės aviacijos, užtenka organizuotų, dar geriau valstybinių teroristų, nesvarbu kaip jie vadinasi: Hamas, Wagner ar Daesh.

Vakarai turi suprasti, kad Putinas prieš Vakarus, prieš Europą kovoja jau ne vien tik Ukrainoje. Kruvinąjį savaitgalį tai buvo perkelta į Izraelį. Ilgam ir su neprognozuojamomis pasekmėmis. Poryt tai gali persikelti į Pietų Korėją ar Vakarų Balkanus. Putinui nesunku tokiam „teroristiniam karui“ suvadovauti. Jis tam yra nuo seno gerai pasiruošęs. Dar nuo sovietmečio laikų KGB gyveno su vienu šūkiu: „Visų šalių teroristai – vienykitės!“. Putinas ir šią KGB užduotį efektyviai realizavo.

Išvados po dviejų pastebėjimų: ką turi daryti Vakarai?

Pirma, Vakarai jau gali nebesibaiminti, kad dėl Vakarų veiksmų, tiekiant ginklus Ukrainai, Putinas išplės savo karo teritorijas. Putinas savo teroristinio karo prieš Vakarus teritoriją jau išplėtė. Tai jau nebe vien tik Ukraina. Todėl Vakarai jau gali nebesibaiminti tiekti ginklus Ukrainai.

Antra, Vakarai turi suprasti, kad pradėto teroristinio karo smegenų ir finansų centras yra Kremlius. Todėl teroristinį Kremlių reikia sutriuškinti taip, kaip buvo sutriuškintas Daesh, o dabar triuškinamas Hamas. Ir tai neatidėliojant reikia padaryti Ukrainoje. Neatidėliojant, nes kitaip Kremlius savo „teroristinį karą“ perkels dar į naujas teritorijas. Ir nežinome į kurias.

Kai kas pergyvena, kad dėl Hamas pradėto teroristinio karo prieš Izraelį Ukraina dabar praranda Vakarų dėmesį.

Ukrainai reikia ne Vakarų dėmesio, o Vakarų ginklų. Ir Vakarų smegenų bei supratimo, kad pasaulinį teroristinį karą galima ir reikia sustabdyti dabar, Ukrainoje sutriuškintant Putiną, vyriausiąjį pasaulio teroristą.