Vasario 22 d. Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis išsiuntė klausimą Europos Komisijai dėl riboto ES sankcijų poveikio Rusijos ekonomikai.

Pateiktas klausimas:

Praėjus beveik metams nuo beprecedenčio Putino karo Ukrainoje pradžios, Rusijos ekonomika toliau atsilaiko prieš ES sankcijų spaudimą. Negana to, remiantis Tarptautinio valiutos fondo prognozėmis, Rusijos BVP kitais metais turėtų augti 0,3 proc. Šis rodiklis atskleidžia, kad pastarųjų devynių sankcijų paketų priimtos ribojamosios priemonės nesudavė reikšmingo smūgio Rusijos energetikos sektoriui, kurio generuojamas pelnas iš esmės ir finansuoja karą. Europos Parlamentas ne kartą išreiškė poziciją dėl reikalingo absoliutaus ekonominio embargo Rusijai, kaip pavyzdžiui 2023 vasario 2 d. rezoliucijoje dėl pasirengimo ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimui. Tačiau, šiuo metu reikšmingo politinio rezultato, tai yra rusiškos energetikos embargo nėra.

Prašau Komisijos atsakyti į toliau pateiktus klausimus.

1. Kaip Komisija vertina pastarųjų devynių sankcijų paketų poveikį Rusijos ekonomikai ir ar buvo imtasi kokių nors veiksmų pašalinti esamas spragas?
2. Ar Komisija ir kitos ribojamųjų priemonių priežiūros institucijos ėmėsi veiksmų, jog Rusija su trečiųjų valstybių pagalba grubiai neapeidinėtų ES sankcijų, ir jeigu taip, ar ketinama imtis veiksmų ir prieš trečiąsias šalis?
3. Ar Komisija ketina imtis konkrečių priemonių dėl visiško iškastinio kuro ir urano importo iš Rusijos embargo, įtraukiant dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ atsisakymą?

Vasario 20 d. EURONEST parlamentinės asamblėjos nariai Kišiniove, Moldovoje, susirinko į 10-ąją eilinę sesiją. Dalyvavo Ukrainos ambasadorius, Moldovos ekonomikos ministras, Europos Komisijos, Europos investicijų banko atstovai, Europos Parlamento, Ukrainos Rados, Moldovos, Sakartvelo, Armėnijos, Azerbaidžano parlamentų deputatai ir demokratinės Baltarusijos opozicijos atstovai. Prieš asamblėjos atidarymo sesiją vyko komitetų ir darbo grupių posėdžiai, kuriuose daugiausia dėmesio buvo skiriama karo Ukrainoje poveikiui Rytų partnerystei, o darbotvarkėje dominavo regioninio saugumo, ekonominės integracijos, energetinio saugumo klausimai. Diskusijų metu, priimant rezoliucijas bei bendraujant su Moldovos valdžios, ES institucijų atstovais, įvairių valstybių diplomatais, tapo aiškesnė regiono eurointegracinė perspektyva, be kitko, ir pačios Moldovos politikos raidos būklė.

Visgi verta paminėti, kad Moldova – viena iš labiausiai Rusijos karo Ukrainoje politiškai ir ekonomiškai paveiktų valstybių Rytų Partnerystės regione. Pavyzdžiui, sieną kirtusių politinių pabėgėlių skaičius šiuo metu siekia 645 tūkst., o dabartiniu vertinimu šalyje yra beveik 100 tūkst. oficialiai registruotų pabėgėlių. Tačiau Moldovos nusiteikimas narystei ES čia yra labai ryškiai juntamas. Dabartinė Moldovos vadovybė įgyvendino daug demokratijos stiprinimo pokyčių.

Vertinant energetikos pokyčius, nereikia pamiršti, kad nuo sovietmečio Moldovoje (o ir kitose Rytų kaimynystės valstybėse) dujos ir šildymas šeimų ūkiams kainuodavo palyginti mažai. Tad Rusijos pradėtas energetinis šantažas iš pradžių sukėlė nemažą šoką. Gamtinės dujos, kurios prieš tai sudarė 56 proc. viso Moldovos energijos tiekimo, buvo 100 proc. importuojamos iš Rusijos per Ukrainą. Vis dėlto Moldovos vyriausybė susitvarkė su iššūkiais ir įvedė efektyvų kompensacijų mechanizmą. Pagaliau – pirmą kartą istorijoje – ši šalis nebėra priklausoma nuo Rusijos kaip vienintelio energijos tiekėjo. Moldovos valdžia – panašiai kaip Lietuvoje prieš kažkiek laiko – drąsiai planuoja naujas energetikos išteklių tiekimo jungtis. Konstruktyviai kalbama ir apie atsinaujinančios energetikos ateitį. O valstybės raida kažkuo primena poros dešimtmečių Lietuvos praeitį. Sovietmečio paveldą (ir fizinį, ir mentalinį) pamažu, bet įtikinamai išstumia pažangi europeizacija. Kaip pas mus „ėjo“ skandinaviško kapitalo bankai, taip dabar į Moldovą atėjo lietuviško kapitalo bankas, ir, beje, yra pirmaujantis. Vargu ar daug pozityvo atneštų esamos padėties sugrėsminimas (o tokių simptomų viešojoje erdvėje kartais pastebime). Geopolitiškai, Rusijai prarandant įtaką bei galią, nuolat minima potenciali fizinė Padniestrės grėsmė kuo toliau, tuo labiau eis į antrą planą.  Tas pat pasakytina ir apie kitas, tarp jų hibridines, grėsmes.

Viena vertus, atrodo, kad šalyje vykstantys protestai neapsieina be Kremliaus įtakos. Tačiau kalbant bendrai, tai yra perdėtai sureikšminama. Keli šimtai moldavų jau buvo išgabenti atgal į namus po sausio 19 d. patriukšmavimo – visuotinai kalbama, kad kiekvienas gavo po 20 eurų už tą pasivažinėjimą… Dar nebūtinai jie yra promaskvietiški, bet va vis pinigas kišenėn! Viešojoje erdvėje kartais pernelyg sutirštinamos provokacijų grėsmės. Čia pabuvus neatrodo, kad daugelis Moldovos gyventojų joms pasiduotų. Valdžia stabili, proeuropietiška vyriausybė toliau tęsia darbus. Moldova stengiasi – galėtų paspartinti sprendimus ir ES institucijos.

Žinoma, bendrija turi labai svarbų vaidmenį Moldovai formuojant ekonominį ir politinį saugumą. Per 2022 metus ES valstybių lyderiai turėjo rekordiškai didelį skaičių susitikimų su Moldovos Prezidente M. Sandu, taip patikinant abipusius tikslus. Europos Parlamentas taip tęsia savo įsipareigojimus sprendžiant Moldovos integracijos į ES klausimus. Pavyzdžiui, 2022 m. gegužės 5 d. Europos Parlamentas patvirtino Metinę ES ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarimo įgyvendinimo ataskaitą. Raporte akcentuojamas struktūrinio bendradarbiavimo poreikis tarp Europos Parlamento narių ir Moldovos parlamento narių, konkrečiai – dėl reformų vykdymo ir stebėsenos. Taip pat svarbus akcentas buvo paminėtas dėl poreikio Europos Komisijos lygmeniu įsteigti Moldovos paramos grupę, kuri būtų sudaryta pagal Ukrainai sukurtos grupės pavyzdį ir teiktų būtiną techninę pagalbą reformoms remti.

Tačiau kalbant apie konkrečią, šiuo metu reikalingą paramą Moldovai, ES institucijos tęsia jau anksčiau pradėtas iniciatyvas. Pavyzdžiui, 2023 m. sausio 24 d. Komisija pasiūlė padidinti Moldovai teikiamą makrofinansinę pagalbą (MFP) iki 145 mln. eurų, taigi bendra 2023 m. šiai šaliai teikiamos MFP paramos suma sieks 295 mln. eurų. Kalbant apie energetinės naštos mažinimą, Komisija praeitą rudenį pateikė 200 mln. eurų vertės paketą energetiniam saugumui, iš kurių pusė būtų skiriama dotacijomis, o kita pusė – paskolomis. Šiuo žingsniu siekiama ne tik palengvinti naštą gyventojams, tačiau ir padėti diversifikuoti energijos rinką. Prieš tai ES Moldovai skyrė dar 60 mln. eurų finansinę pagalbą – mazutą iš Rumunijos. ES delegacija Kišiniove sutelkė 5 mln. eurų, skirtus pažeidžiamiausioms grupėms, kurios labiausiai nukentėjo dėl energijos kainų augimo.  Taip pat bendradarbiavimas su Moldova yra stiprinamas saugumo ir gynybos srityje.  2022 m. buvo inicijuotas ES ir Moldovos aukšto lygio politinis ir saugumo dialogas, siekiant stiprinti bendradarbiavimą vykdant bendrą saugumo ir gynybos politiką. Akivaizdu, kad Moldova vykdo reformas, po kurių ji virsta kuo tikriausia Europos dalimi. Jau dabar bendrai 60 proc. Moldovos eksporto keliauja į ES valstybes. Palaipsniui ES rinka Moldovai taps dar svarbesnė, ypač kai išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvėje (DCFTA) bus įgyvendinti europiniai prekių standartai. Ši valstybė – tikrai reali kandidatė tapti dar viena sėkminga ES nare, o į iškylančias grėsmes ji reaguos operatyviai ir tinkamai.

Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis visus Vilniaus knygų mugės lankytojus vasario 23 d., ketvirtadienį, 16 val. kviečia į savo knygų pristatymą-diskusiją „Nuo Lietuvos Tarybos iki Europos Parlamento: geopolitinių iššūkių kaita“, kuris vyks Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius) 3 salėje, Vytauto Didžiojo universiteto stende nr. 3.57.     

Visi susirinkusieji išvys ir pačią naujausią, jau trečiąją, prof. L. Mažylio knygą apie veiklą Europos Parlamente ir politines aktualijas „Vėl karas Europoje“. „Totalinio Rusijos karo prieš Ukrainą metinių išvakarėse kviečiu susitikti Vilniaus knygų mugėje, kur pristatysiu naujausią savo knygą apie karą Europoje. Politiniu dienoraščiu parašyta knyga apima visus 2022-uosius metus: nuo stiprios karo nuojautos, karo pradžios – Vasario 24-osios, Rusijos agresijos ir teroro pieš Ukrainą, ukrainiečių ryžto iki kasdienių spendimų Europos Parlamente, Europos Sąjungos laikysenos“, – savo naujausią knygą aptaria prof. L. Mažylis. Pasak jo, „Vėl karas Europoje“ atspindi kaip keičiasi Europa ir demokratinis pasaulis, kaip naujai suvokiami geopolitiniai iššūkiai ir Lietuvoje. „Ši mano knyga yra išskirtinai emociškai nelengva, nes ar gali būti kitaip, kai visi klausimai ir įvykiai yra pažymėti karo prieš suverenią tautą temos… Bet kartu per kasdienį gyvenimą joje stipriai jaučiama viltis. Jaučiama, kad tiesa yra Ukrainos ir mūsų, ją palaikančių, pusėje ir tiesa veda į pergalę prieš agresorę maskvėnų federaciją“, – teigia Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis.

Laisvė, demokratija, nepriklausomybė, pagarbūs santykiai tarp valstybių yra tos vertybės, kurias privalu nuolat ginti. Tai užkoduota Vasario 16-osios Akte, tuo grindžiama ir šiandieninė Europos vienybė. Profesorius Liudas Mažylis visus Vilniaus knygų mugėje kartu kviečia padiskutuoti tema „Nuo Lietuvos Tarybos iki Europos Parlamento: geopolitinių iššūkių kaita“. „Ši diskusija paremta mano parašytomis skirtingų žanrų knygomis. Pirmoji – pernai išleistų istorinių šaltinių leidinys „Lietuvos valstybės atkūrimo procesas. 1918 m. vasaris–kovas“ (bendraautorė Rasa Zozaitė) apie Lietuvos Tarybos veiklą, kurios rezultatas – Vokietija pripažino nepriklausomą Lietuvos valstybę. Antroji – jau minėta naujausia knyga-dienoraštis „Vėl karas Europoje“, kurios centrinė tema – europinių ir bendražmogiškųjų vertybių gynimas, Europos Parlamento veiksmai remiant Ukrainą“, – diskusiją pristato ir į ją kviečia. L. Mažylis.

Profesorius šalia savo pagrindinių darbų Europos Parlamente daug dėmesio ir toliau skiria istorinei atminčiai ir jos sklaidai, Vasario 16-osios Lietuvos temai. „Diskusijoje pristatomas laikotarpis atspindi kaip svarbu yra istorinė atmintis šiandienos sprendimams. Tiek mums patiems, tiek ir kitoms Europos valstybėms, kurios gal ne taip gerai supranta Rusijos veikseną, neturi tokių skaudžių patirčių kaip mes. Kartu per istorinę atmintį kviečiu žvelgti į ryžtingus Lietuvos Tarybos sprendimus, atvedusius į tarptautinį Lietuvos valstybės pripažinimą 1918-aisiais bei mokytis iš jų šiandieninių geopolitinių iššūkių kontekste“, – teigia L. Mažylis.

Prof. Liudas Mažylis visus Vilniaus knygų mugės lankytojus kviečia į savo knygų pristatymą-diskusiją „Nuo Lietuvos Tarybos iki Europos Parlamento: geopolitinių iššūkių kaita“. Vieta ir laikas: Vasario 23 d., ketvirtadienis, 16 val. Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius) 3 salė, Vytauto Didžiojo universiteto stendas Nr. 3.57.

Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre buvo priimtos rezoliucijos dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą metinių ir dėl buvusio Sakartvelo Prezidento Michailo Saakašvilio įkalinimo.

Šiomis temomis reikšmingai pasisakė ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen bei ES Vyriausiasis įgaliotinis  užsienio reikalams ir saugumo politikai Josep Borrell.

Kaip pasakojo Rasa Juknevičienė, ypač didelių atgarsių sulaukė buvusio Italijos Premjero, buvusio EP nario Silvio Berlusconi, vadovaujančio įtakingai, šiuo metu Italijoje valdančiojoje daugumoje esančiai partijai Forza Italia (priklauso Europos liaudies partijos (ELP) šeimai), žodžiai, esą, jis nesusitiktų su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu, nes jo vadovaujama šalis pati yra kalta ir turėtų atiduoti Donbaso regioną.

Pasak europarlamentarės, reakcija į šiuos pasisakymus buvo griežta ir smerkianti. Vidiniai ELP grupės narių pasisakymai buvo paskelbti „Politico“ dienraštyje. Vasarą planuojamos grupės išvažiuojamasis posėdis Neapolyje (Italija), tačiau po šių pareiškimų daug grupės narių pasakė, jog jei ten dalyvaus S. Berlusconi, – jie neatvyks.

„Kas įdomiausia, kad mūsų frakcijos posėdžiuose ne mes aštriausiai pasisakėme, ne mes griežčiausiai pasmerkėme S. Berlusconį, ne mes, tai turiu omeny Rytų flangą, kuris tradiciškai yra Ukrainos pusėje, bet Belgijos delegacijos EP vadovas. Jis pasisakė griežčiausiai ir pareikalavo, kad Forza Italia pakeistų pirmininką (S. Berlusconi). Prie tokio pasisakymo prisijungė švedai, suomiai, ispanai, portugalai. Nebėra to susiskirstymo, kokį buvo galima matyti anksčiau, dar prieš metus, kur į Rytų problemas mes žiūrėjome vienaip, o vakariečiai kitaip,“ – sakė R. Juknevičienė.

EP narei teko reaguoti ir į socialistų laikyseną. „Man teko pasakyti, kad taip, S. Berlusconi yra baisus, (angl. horrible), bet, ponai socialistai, pasižiūrėkite į G. Šrioderį, į Bulgarijos, Kroatijos Prezidentus, kurie yra socialistai ir kurie atvirai remia Putiną, pasižiūrėkite į Slovakų socialistų lyderį, kuris kalba baisius dalykus. Žodžiu, kaip Danguje, taip ir ant žemės. Pas mus taip pat daug visokių įtampų, kaltinimų ir panašių dalykų“, – sakė R. Juknevičienė.

A. Kubilius, apžvelgdamas šią situaciją, retoriškai teiravosi, kas žmogų priverčia taip kalbėti: „Man lieka vienas klausimas: ar žmogus taip kalba tikrai dėl to, kad jis labai myli Rusiją, jam Rusija labai patinka ir tokie yra jo įsitikinimai, ar jis kalba todėl, kad jam liepia taip kalbėti. Liepia su šantažo elementais“.

Apžvelgiant vakariečių kolegų reakcijas šiuo klausimu, pasak politiko „pasimatė artėjančių rinkimų požymių. Po metų EP rinkimai, kitur – nacionaliniai, ir staiga visi pradėjo suprasti tai, ką mes visą laiką sakėme, kad Ukrainos tema tikrai yra svarbi visiems rinkėjams, gal kažkur labiau, aštriau, bet tikrai nėra taip, kad vakarų Europos rinkėjams tai nerūpi. Tai pradeda aiškėti ir politikams. Ir su tokiu berluskonišku trigerinimu staiga visiems paaiškėjo, kad jų rinkėjai į tai reaguoja labai piktai ir kad tada jiems, mūsų kolegoms, į tai irgi reikia reaguoti“, – sakė A. Kubilius.

Panašiai kalba ir europarlamentaras S. Jakeliūnas, esą, ukrainiečiai patys išsiprovokavo karą.

„Palikime tuos dalykus mūsų visuomenei vertinti, bet noriu pabrėžti, kad S. Jakeliūnas arba kai kurie kiti R. Karbauskio kandidatai panašiai kalba suprasdami, kad jų rinkėjų Lietuvoje irgi yra. Lietuvoje irgi turime labai rimtą dirvą, kurioje Putinas gali darbuotis. Tokius žmones pastumdamas į priekį jis gali sukelti tektoninių pokyčių Lietuvoje“, – sakė R. Juknevičienė.

A. Kubilius prisiminė labai svarbią mintį, išgirstą vienoje darbinėje ELP išvažiuojamoje konferencijoje, kur prancūzė, garsaus think tank (liet. smegenų centro) atstovė įgarsino mintį, jog JAV kongrese norėdamas turėti palaikymą ir įtaką Ukrainos klausimu, antru punktu turi kalbėti apie Kiniją. Tai reiškia, kad pergalė prieš Rusiją būtų svarbus signalas Kinijai, kad ji irgi galimai sumažins savo geopolitines ambicijas.

„Todėl mūsų bendradarbiavimas su Taivanu ir stovėjimas su JAV vienoje barikadų pusėje yra toks svarbus“, – sakė A. Kubilius.

Tos pačios ekspertės nuomone, JAV baiminamasi Ukrainos totalinės pergalės prieš Rusiją ir dėl pasekmių pačiai Rusijai, kad Rusija gali subyrėti, kad bus dar blogiau nei yra Putinas. „Todėl kai yra tokių baimių Vakarų sostinėse, kai negalvojama, kad Rusijos sutriuškinimas gali atverti duris į demokratines permainas, nėra tikima demokratijos perspektyva Rusijoje, tada atsiranda tokių baimių, kad Ukrainos  pergalė gali atnešti blogų pasekmių Rusijai ir tada visam pasauliui bus pavojinga ir todėl atsiranda vidiniai, psichologiniai barjerai duoti Ukrainai tiek ir tokių ginklų, kurie leistų pasiekti tokią triuškinančią pergalę“, – svarstė A. Kubilius.

R. Juknevičienė pasakojo girdinti Rusijos propagandinėje erdvėje ir kitokių nuotaikų – kylantį sąmyšį dėl Japonijos krypties keitimo – gynybos lėšų didinimo, jėgų stiprinimo.

Visą vaizdo įrašą žiūrėkite: https://youtu.be/fpQRHyAvUb8