Liudas Mažylis yra Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto Europos Parlamente narys
Gegužės 22-oji – Tarptautinė biologinės įvairovės diena. Panašu, kad pasaulio dėmesys šiai temai pasireiškia „pliūpsniais“ maždaug kas dešimtmetį. 2000-aisiais Jungtinės Tautos paskelbė gegužės 22-ąją Tarptautine biologinės įvairovės diena, o 2010-uosius pasaulyje minėjome kaip Biologinės įvairovės metus. Šie metai, 2020-ieji, mums taip pat svarbūs. ES priima Europos Žaliąjį kursą (angl. European Green Deal), o štai likus vos kelioms dienoms iki gegužės 22-osios Europos Komisija pristatė itin svarbią Žaliojo kurso dalį – ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m.
Ir tai tikrai ne pirmieji ES veiksmai sprendžiant sudėtingus ir kompleksinius biologinės įvairovės išsaugojimo klausimus. ES dar 2011 m. turėjo išsikėlusi itin aiškią ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m. Jau tada buvo susirūpinta ES biologinės įvairovės nykimo ir ekosistemų funkcijų blogėjimo stabdymu ir atkūrimu, apibūdintas siekiamas ES indėlis stabdant biologinės įvairovės nykimą.
Mėginant apsaugoti biologinę įvairovę, nestigo kontrastų ir netgi katastrofų. 2015 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP21) metu priimtas istorinis susitarimas (Paryžiaus susitarimas), bet toli gražu ne visur jo laikomasi. 2019 metais susidūrėme su neregėto masto Amazonės miškų (vaizdžiai vadinamų „pasaulio plaučiais“) gaisrais. O juk kaip tik atogrąžų miškų ekosistemoje ir esama didžiausios biologinių Žemės rūšių įvairovės! Šie metai neeiliniai dar ir todėl, kad išgyvename pasaulinę COVID-19 pandemiją. Turbūt tenka tik džiaugtis, kad Europos Komija net ir šios krizės metu nepamiršta savo atsakomybės ir prioriteto aplinkosaugai, kuris dar praeitais metais buvo įvardintas kaip vienas esminių. Todėl tikiu, kad ši ES naujai pristatyta bioįvairovės strategija, būdama itin sudėtingo ir ambicingo Žaliojo kurso dalimi, gali pasiekti esminių proveržių.
ES primena visiems: pasauliui reikia pokyčių, ir ES atsigavimas po krizės gali būti puiki proga. Ekonomikos gaivinimą po krizės galima ir būtina grįsti Žaliuoju kursu. Tai puiki galimybė europiniu lygmeniu pradėti įgyvendinti realius veiksmus. Juk bioįvairovės ir ekonomikos sąsajos yra neatsiejamos – pusė viso pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP), 40 trilijonų eurų, priklauso nuo gamtos. Pramonė ir įmonių veiklos priklauso nuo genų, rūšių ir ekosistemų. Toji karuselė nesustoja: ekonomika priklauso nuo bioįvairovės, bioįvairovė nuo ekonomikos ir žmonių veiklos veiksnių, didėjanti pandemijos krizė daro didžiulę įtaką ekonomikai, tam, kad sustabdytume pandemiją – reikia visuotinio susitelkimo… Ir viskas vėl iš pradžių, o esminiai dalykai aiškūs – mūsų sveikata ir ekonomika kuo glaudžiausiai susiję su gamta ir rūšių įvairove. Tai puikiai žinau dar iš savo kaip chemiko, o dabar – ir iš darbo EP komitete, patirties.