Europos Parlamentas šiandien pritarė Parlamento nuolatinės pranešėjos Sakartvelo klausimu Rasos Juknevičienės rengtam raportui dėl Sakartvelo.
Vakar pasisakydama plenarinėje sesijoje Strasbūre apie situaciją šalyje parlamentarė apgailestavo, jog toje pačioje sesijoje tenka kalbėti apie padėtį Sakartvele ir Baltarusijoje.
„Kas būtų pagalvojęs, kad Sakartvelas – kadaise demokratijos vėliavnešys ne tik regione, bet ir tarp visų Rytų partnerystės šalių – virs Lukašenkos stiliaus autokratija?“ – kalbėjo EP narė. – Kad šiandien kalbėsime ne tik apie baltarusius Lukašenkos kalėjimuose, bet ir apie kartvelus Bidzinos Ivanišvilio kalėjimuose?“
R. Juknevičienė pabrėžė, kad situacija šalyje vis blogėja. Todėl parlamento pranešime atsirado naujų akcentų. Vienas iš jų – susijęs su pastarojo meto įvykiais, kai sulaikyti ir vadovaujantis politiniais argumentais nuteisti beveik visi pagrindiniai opozicijos lyderiai, o žinomoms pilietinės visuomenės organizacijoms pradėti teisinio persekiojimo procesai. Todėl artėjantys savivaldos rinkimai Sakartvele negali būti laikomi laisvais ir sąžiningais.
Savo kalboje R. Juknevičienė paragino į pranešimą įtraukti papildymą apie blogėjančią režimo įkalintos žurnalistės Mzios Amaglobeli sveikatą. Jai nesuteikiama tinkama medicininė pagalba ir dėl politinių priežasčių žurnalistė lieka už grotų.
Taip pat sustiprinta formuluotė, susijusi su ES ir Gruzijos asociacijos susitarimo peržiūra. Joje raginama nedelsiant imtis veiksmų, nes Sakartvelas akivaizdžiai pažeidė pagrindinius demokratinius principus.
„Noriu pabrėžti: visa atsakomybė už galimą Gruzijos bevizio režimo sustabdymą tenka B. Ivanišviliui ir jo partijai“, – sakė EP narė.
Tai pirmoji ataskaita apie Sakartvelo, kaip ES šalį kandidatę, atsižvelgiant į 2023 ir 2024 m. Komisijos ataskaitas. Joje fiksuojamas reikšmingas padėties šalyje pablogėjimas nuo 2024 m. pradžios.
Sakartvele vyksta demokratijos nuosmukis, kuris sustiprėjo po suklastotų parlamento rinkimų 2024 m. spalio 26 d. Šalies valdžia paskelbė apie Europos integracijos sustabdymą iki 2028 m., kas išprovokavo masinius protestus visoje šalyje, į kuriuos buvo atsakyta žiauriu smurtu ir demokratiją ribojančių teisės aktų priėmimu.
Dokumente konstatuojama, kad šalis atsidūrė politinėje ir konstitucinėje krizėje, kuri dar labiau kursto ilgalaikę politinę poliarizaciją. Vienintelis krizės sprendimas – nauji demokratiniai rinkimai, prižiūrimi nešališkų tarptautinių institucijų.
Sakartvelo valdžia toliau skleidžia manipuliacinius naratyvus ir dezinformaciją apie ES ir Europos integraciją. Pilietinė visuomenė, opozicinės politinės partijos ir nepriklausoma žiniasklaida toliau susiduria su grasinimais, bauginimais ir išpuoliais.
Masiniai protestai tęsiasi be perstojo nuo 2024 m. lapkričio 28 d., reikalaujant naujų skaidrių demokratinių rinkimų, atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus ir grįžimo į proeuropietišką kelią.
Ataskaitoje pabrėžiamas ES vaidmuo ir atsakomybė remti Sakartvelo visuomenę ir jos teisėtus konstitucinius proeuropietiškus siekius.
ES ir jos valstybės narės turi skubiai iš naujo įvertinti savo santykius su Sakartvelo savarankiškai pasiskelbusiu režimu ir imtis konkrečių priemonių pilietinei visuomenei bei žiniasklaidai remti, be kita ko, įgyvendindamos koordinuotas dvišales sankcijas, nepripažindamos neteisėtos valdžios, gerokai padidindamos finansinę paramą nevyriausybiniam sektoriui ir nepriklausomai žiniasklaidai bei tarpininkaudamos dėl naujų rinkimų.
Dokumente pakartojama Parlamento pozicija, kad norint įveikti dabartinę politinę krizę, šalyje būtina surengti naujus, nepriklausomų stebėtojų prižiūrimus rinkimus.
EP raporto apie padėtį Sakartvele rengėja R. Juknevičienė padėkojo visoms proeuropietiškoms politinėms frakcijoms Europos Parlamente ir jų paskirtiems šešėliniams pranešėjams už puikų bendradarbiavimą.
„Ištisus metus glaudžiai ir nuosekliai bendradarbiavome su pagrindinėmis politinėmis frakcijomis Gruzijos klausimais ir išliekame vieningi. B. Ivanišvilio režimo atstovų išpuoliai prieš Europos Parlamento narius – net prieš ES ambasadorius – tik sustiprino mūsų bendrą poziciją. Suprantame, kad šie pareiškimai neatspindi Sakartvelo žmonių požiūrio. Matome jų kovą ir pripažįstame jų aiškų norą tęsti kelią į ES narystę, – sakė EP narė ir pabrėžė – Sakartvelas svarbus visai Europai“.
„Režimas melagingai teigia, kad niekam nerūpi šalies žmonės. Štai kodėl jų draugai Kremliuje ir kraštutiniai dešinieji pasiūlė pataisas, prieštaraujančias Sakartvelo stojimui į ES, – teigė EP narė.
„Šalies žmonės, kurie daugiau nei 200 dienų kovoja už europietišką šalies kelią, yra tikri Europos didvyriai. Jie nusipelno besąlygiškos mūsų pagarbos ir paramos“ – iš Parlamento tribūnos kalbėjo R. Juknevičienė.

Europos Parlamentas (EP) pritarė rezoliucijai „Dėl žiniasklaidos laisvės padėties Gruzijoje, ypač Mzios Amaglobeli atvejo“, parengtai EP nuolatinės pranešėjos Sakartvelo klausimu Rasos Juknevičienės iniciatyva.
Sakartvelo valdžios institucijos, paklūstančios valdančiai partijai „Gruzijos svajonė“, beveik sunaikino nepriklausomą žiniasklaidą šalyje. Viešojoje erdvėje visiškai dominuoja provyriausybiniai kanalai, skleidžiantys rusiško stiliaus propagandą ir antieuropietišką dezinformaciją. Priimami teisės aktai, kurie kelia didžiulę grėsmę žodžio laisvei ir demokratijai.
Autoritarinė „Gruzijos svajonė“ siekia nutildyti kritiškai apie juos atsiliepiančius balsus.
Viena iš tokių aukų – Sakartvelo nepriklausomų TV kanalų „Batumelebi“ bei „Netgazeti“ bendraįkūrėja žurnalistė Mzia Amaglobeli, kuri buvo suimta per proeuropietiškus protestus 2025 m. sausio 12 d. Jai gresia nuo ketverių iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Žurnalistę valdantieji baudžia už korupcijos atskleidimą ir išaiškintą sukčiavimą 2024 m. rinkimų metu.
EP narė Rasa Juknevičienė, kalbėdama dėl šios rezoliucijos sesijoje Strasbūre pabrėžė, kad žurnalistė M. Amaglobeli tapo visų Bidzinos Ivanišvilio režimo įkalintų gruzinų simboliu.
Parlamentarė atkreipė dėmesį, jog represijos prieš kitaip mąstančius įgauna pagreitį.
„Prieš savaitę drąsių gruzinų, kurie daugiau nei 200 dienų kovoja už europietišką Sakartvelą, atstovai dalyvavo žmogaus teisių komiteto DROI klausymuose EP. Tačiau vakar (birželio 17 d.) Rusijos oligarcho Bidzinos Ivanišvilio režimas pradėjo plataus masto teisinį puolimą prieš juos. Padėtis kasdien blogėja“.
Parlamento narė paragino Europos Vadovų Tarybą, valstybes nares imtis rimtų sankcijų prieš Sakartvelo valdančiosios daugumos lyderius ir pakalikus.
Reikalingos rimtos sankcijos.
„Turime visais įmanomais būdais daryti spaudimą režimui ir daugiau neprašyti jo grįžti į ES kelią. Jie negrįš. Nes šis režimas yra Kremliaus svajonė. Jie melavo savo žmonėms apie ES, jie melavo mums čia, ES. Tik nauji sąžiningi rinkimai gali padėti gruzinams susigrąžinti savo šalį. Reikia politinės valios. Nepriklausomos žiniasklaidos beveik neliko, tik „Sputnik“ tipo propagandos kanalai, – sakė EP narė ir replikavo: – Nesuprantu, kodėl jie, kurie skleidžia nuodus apie ES, vis dar aktyviai veikia čia, Europos Parlamente?“
EP ką tik priimtoje rezoliucijoje reikalaujama nedelsiant paleisti M. Amaglobeli ir panaikinti visus jai pateiktus kaltinimus bei smerkiamas jos areštas ir baudžiamais persekiojimas politiniu pagrindu.
Griežtai smerkiami „Gruzijos svajonės“ režimo sisteminiai išpuoliai prieš demokratines institucijas, opoziciją, nepriklausomą žiniasklaidą, pilietinę visuomenę ir teismų nepriklausomumą.
Dokumentu Sakartvelo valdžios institucijas raginamos nedelsiant paleisti visus politinius kalinius ir kitus neteisėtai sulaikytus asmenis, tokius kaip aktyvistas Mate Devidze, opozicijos lyderiai Zurabas Džaparidzė, Nika Melia, Nika Gvaramia ir buvęs prezidentas Michailas Saakašvilis. Parlamentas smerkia smurtinį UNM pirmininkės Tinos Bokučavos vyro pagrobimą bei grasinimus jos vaikams.
Apgailestaujama dėl nuolatinio Europos Tarybos, valstybių narių ir Komisijos neveiklumo bei pakartojamas raginimas valstybėms narėms taikyti dvišales sankcijas „Gruzijos svajonės“ lyderiams ir pareigūnams, atsakingiems už demokratijos eroziją šalyje.