Pradedame darbus naujame Europos Parlamente. Kokie uždaviniai laukia Lietuvos atstovų? Ko Lietuva turėtų siekti per ateinančius penkerius naujos europietiškos kadencijos metus? Kur mes, Lietuvos atstovai, galime suteikti didžiausią pridėtinę vertę bendriems Europos Sąjungos reikalams?

Pirmieji įspūdžiai iš naujos sudėties Europos Parlamento – daug naujų narių ir didelis naujų narių susidomėjimas saugumo, gynybos, Ukrainos reikalais.

Atrodo, kad šios kadencijos Europos Parlamente yra susibūręs neblogas tarptautinis  potencialas bendruomeniškai dirbti ir siekti svarbiausių tikslų ir idėjų. Tokią situaciją reikia sugebėti tinkamai išnaudoti tam, kad per artimiausius penkerius metus Europos Sąjunga sugebėtų pasiekti esminių proveržių mums svarbiausiuose saugumo reikaluose, kurių visi yra susiję su Ukraina ir su Rusijos agresija.

Natūraliai kyla klausimas – kokių konkrečių tikslų mes, Lietuvos atstovai, sieksime šios kadencijos Europos Parlamente, matydami visą šios kadencijos laikotarpį iki pat 2029 metų.

Pirmos kadencijos patirtis leidžia teigti – kad mes, nors ir atstovaudami nedidelei Lietuvai,  galime pasiekti nemažai ir įtakoti bendrą Europos Sąjungos politiką, jeigu sugebame formuluoti aiškias idėjas ir aiškius tikslus bei sugebame burti bendraminčių koalicijas, kurios remia tokias idėjas.

Todėl labai svarbu yra pačioje naujos kadencijos pradžioje Lietuvos atstovams Europos Parlamente susitarti dėl tokių Lietuvai ir Europai svarbiausių bendrų tikslų. Tada bus nesunku burti ir platesnį įvairių partijų ir įvairių valstybių parlamentarų tinklą ir įtakoti bendrąją ES politiką.

Šiame tekste pabandysiu glaustai išdėstyti tai, kaip aš matau pagrindinius tikslus, kurių turime siekti šiame naujos kadencijos Europos Parlamente.

1. Ukraina – Europos strateginis prioritetas

Lieku įsitikinęs, kad per artimiausius 5 metus Ukrainoje spręsis Europos likimas. Ir Lietuvos. Pergalė kare, atstatymas, narystė Europos Sąjungoje ir NATO bus svarbiausieji Europos saugumo politikos klausimai. Saugi ir sėkminga Ukraina yra pagrindinis Vakarų geopolitikos instrumentas, kuriuo Europos Sąjunga gali įtakoti pozityvias permainas ir žymiai platesnėje Europos Rytų erdvėje, apimančioje ir Rusiją bei Baltarusiją. Permainos šiame platesniame regione yra svarbiausia prielaida tam, kad  Europos kontinente įsitvirtintų tvari taika. Ir mes, Lietuvos atstovai, kartu su bendraminčiais iš kitų šalių būtent šiuose reikaluose galime duoti daugiausiai pridėtinės vertės visai Europai. Ir savo saugumui.

2. Europos Sąjungai reikia „Ukrainos strategijos“ ir „Grand Strategijos Europos Rytams“

Nuo karo pradžios prabėgus  jau 2,5 metų, tampa aišku, jog  ligšiolinė Vakarų karinė parama Ukrainai leido Ukrainai nepralaimėti karo, bet buvo nepakankama pergalei pasiekti. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl už Rusiją žymiai turtingesnių  Vakarų karinė parama Ukrainai siekė tik 0,1% bendro Vakarų BVP  yra tai, kad iki šiol Vakarai neturi nei aiškios „Ukrainos strategijos“, nei aiškios „Europos Rytų strategijos“. Nesant tokių strateginių apsisprendimų, Rusijos eskalacijos baimė ir baimė, kas įvyks su Rusija po Putino, jeigu Rusija pralaimės karą, yra pagrindinės kliūtys Vakarų (tame tarpe ES) sprendimams suteikti didesnę  ir reikšmingesnę  Vakarų paramą Ukrainai.

Tam, kad Vakarai įveiktų tokias baimes, visų pirma Europos Sąjunga privalo neatidėliodama parengti ir pradėti įgyvendinti „Ukrainos Strategiją“ ir „Europos Rytų  Grand strategiją“. Jos abi yra tarpusavyje susijusios ir turi būti įgyvendinamos kartu.“

Lietuvos atstovai Europos Parlamente bendromis pastangomis per savo politines grupes, komitetus ir delegacijas turi vieningai siekti, kad Europos Parlamentas taptų tokių strategijų rengimo epicentru.

3. Bendraminčius vienijančių tinklų svarba

Bet kokia politinė idėja gali tapti realybe tik tuo atveju, jeigu idėjos iniciatoriai sugeba aplink tokią idėją suburti platų bendraminčių ratą, kuris padeda tokias idėjas paversti realybe. Taip praeitos kadencijos metu pavyko suburti platų tarptautinį parlamentarų ir ekspertų tinklą „United for Ukraine“. Jis savo aktyvia veikla teikiant Vakarų paramą Ukrainai  užsitarnavo platų tarptautinį pripažinimą. Ne mažiau sėkmingai veikė ir mūsų įsteigtas neformalus „Europietiškos Rusijos draugų Forumas“, subūręs visus,  kam rūpi demokratijos Rusijoje ateitis.

Tokia patirtis ir jau veikiantys mūsų suburti  bendraminčių tinklai leidžia tikėtis, kad ir naujame Europos Parlamente  sugebėsime burti platesnes įvarių partijų ir valstybių atstovų koalicijas, tuo pačiu kviesdami prisidėti prie mūsų iniciatyvų rengti „Ukrainos Strategiją“ ir „Europos Rytų strategiją“.

4. Ukrainos strategija

„Ukrainos strategija“ turi būti  tiek Ukrainos, tiek ir ES (bei platesnių Vakarų) pastangomis įgyvendinama bendra strategija, kuria būtų siekiama ne tik padėti Ukrainai apsiginti, bet ir sukurti prielaidas esminėms politinėms transformacijoms platesniame Europos Rytų regione, apimančiame ir Rusiją bei Baltarusiją. „Ukrainos strategija“ turi susidėti iš 2 esminių dalių: „Ukrainos pergalės strategijos“ ir „Ukrainos sėkmės strategijos“:

4.1. „Ukrainos pergalės strategija“: esminis „Ukrainos pergalės strategijos“ elementas – ES Planas Ukrainos pergalei pasiekti  (apie tai rašiau anksčiau). Jame turi būti numatyta ne mažesnė nei 100 mlrd eurų vertės  Vakarų karinė parama Ukrainai kiekvienais metais (2023 metais tokia parama siekė tik 40 mlrd eurų). Tokios lėšos turi būti naudojamos ir tam, kad ginklų pramonės gamybos apimtys  tiek Ukrainoje, tiek ir ES būtų nedelsiant ir radikaliai išplėstos.

Ukrainos pergalės strategijos sudėtinėmis dalimis turi būti ir tolesnis ekonominių sankcijų stiprinimo planas bei Tarptautinio Tribunolo už karo agresijos nusikaltimą steigimo planas.

„Ukrainos pergalės strategija“ turi apimti ir globalias  pastangas priversti Putiną sutikti su tarptautinės bendruomenės parengtomis taikos sąlygomis, kurių pagrindinė nuostata turi būti nekintama – visiškas Rusijos kariuomenės išvedimas iš okupuotų Ukrainos žemių.

4.2. „Ukrainos sėkmės strategija“: tai ES strategija kaip bus kuriama Ukrainos ekonominė, socialinė ir geopolitinė sėkmė. Tokia sėkmė  gali būti pasiekta tik įgyvendinant dvi strategijas: „Ukrainos atstatymo strategiją“ ir „Ukrainos ES (euroatlantinės) integracijos strategiją“. Abiejų įgyvendinimas yra tarpusavyje tampriai susijęs. Ukrainos sėkmės strategija yra reikalinga ne tik Ukrainai, bet ir visai ES, nes Ukrainos sėkmės pavyzdys suvaidintų esminį vaidmenį skatinant permainas ir platesnėje Europos Rytų erdvėje.

4.2.1. Ukrainos atstatymo strategijoje svarbiausieji bus trys aspektai:

• pakankamos lėšos atstatymui;
• europinių taisyklių (acquis communautaire) įgyvendinimas Ukrainoje, siekiant kad jos galiotų atstatymo projektų realizavimui;
• Vakarų privataus kapitalo atėjimas į Ukrainą;

Ukrainos atstatymas turi vykti taip, kad sinergiškai skatintų Ukrainos modernizaciją, integracines reformas ir sukurtų galimybes Vakarų verslui įsitikinti, kad Ukraina yra geriausia kryptis Vakarų investicijoms.

4.2.2. Ukrainos ES integracijos strategijoje tenka išskirti dvi vienodai svarbias puses: ką turi padaryti Ukraina, ir ką turi padaryti pati Europos Sąjunga. Ukrainos ES integracijos strategija labai tampriai koreliuos su kitų ES narystės siekiančių kandidačių strategijomis, tačiau Ukrainos strategijos įgyvendinimo sėkmė turės ypatingą geopolitinę reikšmę, nes Ukraina vaidina ledlaužio vaidmenį, atveriant integracijos duris ir kitoms kandidatėms. Ukrainos integracijos sėkmę lems daugybė faktorių ir tik dalis jų priklauso nuo pačios Ukrainos. Daugelis tų faktorių veiks už narystės  derybų formato tiesioginių ribų, bet labai stipriai įtakos pačias derybas. Mūsų uždavinys ieškoti būdų, kaip stiprinti tuos faktorius, kurie gali paspartinti integracijos procesą, ir kaip mažinti įtaką tų faktorių, kurie gali trukdyti integracijai.

Kas svarbiausia integracijos kelyje turės įvykti Ukrainos pusėje:

• Ukrainai bus reikalinga europietiška patirtis ir europietiška parama būtinoms reformoms, visų pirma koncentruojantis į bent dešimties svarbiausių  europietiškų  reglamentų (ypač verslo veikimo srityse) perkėlimą, jų įgyvendinimui būtinų institucijų sukūrimą arba pertvarką ir žmogiškųjų resursų parengimą tokių reglamentų įgyvendinimui; Lietuva gali suvaidinti reikšmingą vaidmenį, perteikdama savo integracinę patirtį;
• Ukrainai ir kitoms kandidatėms labai svarbu bus visų pirma koncentruotis į tas reformas, kurios leistų siekti sparčios integracijos į Bendrąją Rinką, nes būtent tai atvertų ne tik duris Ukrainos verslui veikti žymiai turtingesnėje rinkoje, bet kartu atvertų ir galimybes europietiškajam verslui žymiai drąsiau investuoti į Ukrainos ekonomiką.
• Europos Sąjungos šalių narių verslo gausios investicijos į Ukrainą yra tai, kas galėtų efektyviausiai silpninti kai kurių ES šalių narių abejones ar tylią politinę rezistenciją spartesnei Ukrainos integracijai.
• Ukrainai bus labai svarbu siekti bendros sąveikos su kitomis kandidatėmis, tiek iš Rytų Partnerystės, tiek ir iš Vakarų Balkanų regionų. Tai ženkliai stiprintų Ukrainos ir kitų kandidačių geopolitinį poveikį ES šalims narėms, kurios turės priimti sprendimus dėl integracijos, o kartu mažins erdvę tarpusavio įtampoms ar nesveikai konkurencijai tarp kandidačių ar jas remiančių ES šalių narių.

Be abejo, pati Ukraina apsispręs kokios strategijos laikytis integracijos kelyje, tačiau bandydami padėti Ukrainai efektyviausiu būdu eiti šiuo  keliu,  mes patys tarpusavyje ir kartu su bendraminčiais iš kitų ES šalių turime sutarti kokių strateginių prioritetų laikytis Ukrainai mes patariame. Nes nėra nieko blogiau kaip kakofonija vienas kitam prieštaraujančių patarimų, net ir jeigu tokius patarimus duodantys nori tik gero.

Svarbiau nei mūsų patarimai Ukrainos pusei yra tai, ką mes vardan Ukrainos sparčios integracijos turime padaryti ir pasiekti savo, tai yra ES pusėje. Nes iki šiol ES plėtra ir Ukrainos bei kitų kandidačių integracija strigo visų pirma todėl, kad Europos Sąjungos pusėje nebuvo pakankamai politinės valios tokiai plėtrai vykdyti. Ir tik Rusijos karas prieš Ukrainą iš esmės pakeitė situaciją Europos Sąjungos pusėje. Tačiau mūsų pusėje kliūčių  plėtrai, jau žinomų ir dar tik ateityje išryškėsiančių,  yra daugiau, nei mes patys drįstame sau pripažinti. Jų įveikimui reikia ruoštis jau dabar ir tam reikia kolektyvinių visų bendraminčių pastangų. Keletas veiksmų į ką artimiausiu metu reikėtų koncentruoti daugiausia dėmesio ir pastangų:

• visose ES šalyse narėse būtina imtis bendros politinės kampanijos, aiškinant kad Europos Sąjungos plėtra ir ypač Ukrainos narystė Europos sąjungoje yra reikalinga ne tik pačiai Ukrainai, bet yra strategiškai reikalinga ir naudinga pačiai Europos Sąjungai.
• siekiant efektyviausiai įtakoti ES šalių narių politinės valios konsolidaciją, kurios reikia plėtrai, artimiausiu metu reikia inicijuoti bendraeuropinio parlamentinio/ekspertinio Europos Plėtros Forumo kūrimą, į kurį jungtųsi bendraminčiai tiek iš ES šalių narių, tiek ir iš šalių kandidačių. Panašiai  veikia mūsų inicijuotas pasaulinis parlamentinis/ekspertinis „United for Ukraine“ (U4U) forumas.
• didžiausia kliūtimi plėtrai gali tapti Centrinė Europa, nors atrodytų kad kaip tik šio regiono šalys   turėtų būti didžiausiomis   plėtros entuziastėmis. Deja, kaip rodo tiek paskutinių dešimtmečių, tiek ir paskutinių metų patirtis, kai kurios Centrinės Europos šalys savo nukrypimais nuo bazinių teisinės valstybės ir demokratinių vertybių nuteikia „senosios Europos“ šalis prieš plėtrą, nes  pradedama bijoti, kad tolesnė plėtra tik didins panašiai besielgiančių valstybių skaičių; kai kurios Centrinės Europos valstybės atvirai pasisako prieš bet kokią paramą Ukrainai, tame tarpe  ir prieš jos ES narystę; per paskutinius metus paaiškėjo, kad daugelyje Centrinės Europos valstybių yra bijoma ekonominės konkurencijos (ypač žemės ūkyje) su Ukraina; Centrinės Europos šalys nevengia savo istorinius ginčus su kaimynais spręsti stabdydamos tokių kaimynų europinės integracijos procesus; Centrinės Europos šalys yra didžiausios  „veto“ teisės šalininkės, o tai gali tapti rimčiausia  kliūtimi tolesnei plėtrai.

Tokios iš Centrinės Europos spartesnei Ukrainos integracijai kylančios ar galinčios kilti kliūtys reikalauja specialaus politinio dėmesio ir specialios strategijos, kaip tokias kliūtis šalinti ar bent jau mažinti. Tokia strategija turi gimti ir būti įgyvendinama pačiame Centrinės Europos regiono. Priklausome šiam regionui ir turime nevengti atvirai kalbėti su regiono partneriais apie tai kokias kliūtis mes patys sukeliama ES plėtrai ir kaip jas reikia įveikti.

• Nors iki šiol vengiame apie tai kalbėti, tačiau akivaizdu, kad ES plėtra reikalaus ir institucinių bei biudžetinių pertvarkų pačioje Europos Sąjungoje. Turime būti tie, kurie ieškome sprendimų, o ne tie kurie stabdome tokių sprendimų paiešką.

5. ES Grand Strategija Europos Rytams

Sėkmingai įgyvendinama „Ukrainos strategija“ būtų vienas iš pagrindinių instrumentų, siekiant taip pat sėkmingai įgyvendinti ir „ES Grand Strategiją Europos Rytams“. „ES Grand Strategija Europos Rytams“ iš esmės yra strategija, kaip Europos Rytams, visų pirma Rusijai ir Baltarusijai,  padėti transformuotis į normalias valstybes.  Tai galima pasiekti tik tuo atveju, jeigu ir vienoje, ir kitoje valstybėje nebeliks diktatūrinių ir agresyvių Putino ir Lukašenkos režimų. Tam reikalingas aiškus strateginis „regime change“ tikslas, nors Vakarai ir bijo, ir vengia apie tai kalbėti ir tokią sąvoką vartoti. Vakarai patys režimų Maskvoje ir Minske nepakeis, tai gali padaryti tik patys baltarusiai ir rusai, tačiau Vakarai, ir visų pirma Europos Sąjunga,  gali sukurti visas sąlygas, kad tokia transformacija Europos Rytuose įvyktų. Tam ir reikalinga „ES Grand Strategija Europos Rytams“.

Tokia Grand Strategija turi būti subordinuota ES „Ukrainos strategijos“ įgyvendinimui, nes Ukrainos pergalė ir vėliau kuriama jos sėkmė gali būti pagrindiniu trigeriu, kuris paskatintų  Putino režimo subyrėjimą ir patiems rusams ir baltarusiams Ukrainos sėkmė taptų įkvėpimu siekti permainų pas save. „Ukrainos strategijos“ įgyvendinimas 99% priklauso nuo Vakarų politinės valios ir jų skiriamų resursų tokios strategijos įgyvendinimui. Vakarai neturi galimybių patys tiesiogiai keisti situaciją ar įgyvendinti permainas Rusijoje ar Baltarusijoje, tačiau Vakarai turi unikalų ir vienintelį instrumentą, kuris gali paskatinti pozityvias permainas Europos Rytuose (t.y. Rusijoje ir Baltarusijoje) – tai „Ukrainos strategijos“ įgyvendinimas.

Kodėl Vakarams reikia permainų Europos Rytuose?

Yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl tokių permainų reikia ne tik eiliniams rusams ar baltarusiams, bet ir visai Europos Sąjungai.

Pirmoji priežastis – tokios permainos Rusijoje ir Baltarusijoje yra vienintelis kelias į autoritarinės Rusijos permanentinės grėsmės likvidavimą, kitaip sakant tai yra vienintelis kelias į tvarią, pastovią, tikrą taiką Europos kontinente, o į „taikos“ imitaciją, priimant Putino sąlygas tokiai taikai.

Antroji priežastis – toks „Grand Strategijos Europos Rytams“ tikslų suformulavimas ir tokios strategijos įgyvendinimas padėtų Vakarams šiandien  įveikti Ukrainos pergalės ir Rusijos pralaimėjimo baimę (ir kas bus su Rusija be Putino), kuri šiandien yra pagrindinė kliūtis, kodėl Vakarai nedrįsta skirti didesnės karinės paramos Ukrainai. Taigi „ES Grand Strategija Europos Rytams“ yra reikalinga Vakarams tam,  kad Ukrainoje pagaliau būtų pasiekta pergalė.

Tokia „ES Grand Strategija Europos Rytams“ turėtų esmines penkias sudėtines dalis: a) Ukrainos pergalės strategija; b) Ukrainos sėkmės strategija; c) Ukrainos pakvietimas tapti NATO nare; d) parama Rusijos ir Baltarusijos opozicijai ir pilietinei visuomenei; e) artimiausiu metu parengta ir paskelbta ES būsimųjų santykių su demokratine Rusija ir demokratine Baltarusija strategija;

5.1 ir 5.2. Pirmosios dvi dalys, –  „Ukrainos pergalės strategija“ ir „Ukrainos sėkmės strategija“, – yra aprašytos aukščiau ir jų esminis vaidmuo – būti trigeriu ir įkvėpimu permainoms Europos Rytuose. Jų įgyvendinimas priklauso tik nuo Vakarų politinės valios.

5.3. Ukrainos pakvietimas tapti NATO nare yra reikalingas ne tik tam, kad būtų garantuotas Ukrainos saugumas, bet ir tam, kad Rusijos elitui ir eiliniams rusams būtų nusiųstas nedviprasmiškas  Vakarų signalas, – užmirškite savo svajones „susigrąžinti“ Ukrainą; Ukraina amžiams paliko Rusijos postimperinę erdvę ir su tokiu pakvietimu tampa sudėtine demokratinių Vakarų dalimi. Taip būtų pradėta įgyvendinti dar  Zbigniew Brzezinski suformuluota pranašystė: Rusija,  kuri turės galimybę kontroliuoti Ukrainą, visada išliks imperija; Rusija, kuri praras Ukrainos kontrolę, turi galimybe tapti demokratija. Ukrainos pakvietimas tapti NATO nare padėtų Rusijai atsikratyti imperinių Ukrainos kontrolės nostalgijų ir padėtų Rusijai ilgainiui tapti normalia valstybe.

5.4. Parama Rusijos ir Baltarusijos opozicijai ir pilietinei visuomenei yra tai, ką atrodytų Europos Sąjunga ir šalys narės ir taip intensyviai daro. Tai reikia tęsti ir didinti tokios paramos apimtys. Yra būtina plėtoti formalias ir neformalias dialogo struktūras tarp Europos Sąjungos institucijų bei  Rusijos ir Baltarusijos opozicijos. Tokia parama ir nuolatinis dialogas yra reikalinga ir patiems Vakarams, kad jie kiek galima greičiau sugrįžtų prie tikėjimo, kad demokratija yra galima ir Rusijoje bei Baltarusijoje. Tik sugrįžus tokiam tikėjimui Vakarai nustos baimintis Rusijos pralaimėjimo, Putino režimo griūties ir kad Rusija be Putino bus dar agresyvesnė. Visos šios baimės šiandien yra plačiai ir giliai paplitę Vakarų lyderių mąstyme ir tai paverčia juos bijančiais ir Ukrainos pergalės.

Labai svarbu yra siekti, kad ukrainiečiai  imtųsi lyderystės buriant Transformacijos Trikampio (Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos) bendrą politinį ir intelektinį potencialą, prie ko prisidėtų ir Vakarai. Nes ukrainiečiai yra labiausiai suinteresuoti, kad Putino ir Lukašenkos režimai galų gale žlugtų, o tuo pačiu nyktų ir iš Europos Rytų kylanti grėsmė visai Europai, ir ypač Ukrainai.

5.5. Būsimųjų Europos Sąjungos santykių  su demokratine Rusija ir Baltarusija strategija – yra tai, ką Europos Sąjunga, tardamasi su Rusijos ir Baltarusijos pilietine visuomene turėtų parengti ir paskelbti neatidėliojant. Rusijos ir Baltarusijos eiliniai piliečiai turi žinoti, kad po to kai žlugs Putino ir Lukašenkos režimai, jų laukia galimybės su Europos Sąjungos strategine parama patiems kurti savo šalių sėkmę, taip kaip ją kūrė Lietuva, Baltijos valstybės, Centrinė Europa, o dabar kuria ES kandidatės Ukraina, Moldova, Vakarų Balkanų valstybės. Jau dabar Europos Sąjunga turi aiškiai skelbti, kad demokratinė  Balatarusija bus kviečiama tapti ES nare ir jau dabar galėtų būti rengiamas Asociacijos sutarties su būsimąja demokratine Baltarusija projektas. Demokratinei Rusijai nebus siūloma formaliai integruotis į Europos Sąjungą, tačiau ekonominė ir techninė partnerystė tarp ES ir demokratinės Rusijos galės būti pakankamai tampri. Jau dabar eiliniai rusai turi patikėti, kad kartu su Europos Sąjunga demokratinėje Rusijoje po Putino režimo griūties jie galės realizuoti A.Navalno įvardintą svajonę: „nuostabi ateities Rusija“ («прекрасная Россия будущего»).

6. Vietoj išvadų: Pradžioje buvo Žodis

Kai kam gali atrodyti, kad „Ukrainos strategijos“ ir „ES Grand Strategijos Europos Rytams“ reikalas gal ir yra svarbus, bet tikrai ne mažajai Lietuvai imtis tokios ambicijos ir siekti tokių ES strategijų parengimo bei įgyvendinimo. Nes kai Lietuva apie tai kalba tai yra gražu, romatiška, bet kartu ir naivu, nes Lietuva,  tariamai, neturi galios ir galimybių tokias strategijas įgyvendinti.

Mano atsakymas į visus tokius „netikėjimus“ yra labai paprastas. Visada raginu prisiminti labai tikslius pirmuosius Šventojo Rašto žodžius: Pradžioje buvo Žodis. Šventas Raštas iki šių dienų yra geriausias politinės vadybos vadovėlis. Žodžio (arba idėjos) svarba ir tada, ir dabar lieka tokia pat pirmapradiškai svarbi. Jeigu gimsta teisingas žodis (idėja), tada iš paskos seka visi kiti.

Lietuva tam tikrais svarbiausiais šių dienų geopolitiniais klausimais gali būti tų teisingų žodžių gimdytoja. Ypač kiek tai liečia Ukrainą ir Rusijos agresiją. Mes esame pajėgūs šiuose  Ukrainos ir Rusijos reikaluose ne tik būti tų teisingų pradžios žodžių (idėjų) gimdytojais, bet esame pajėgūs siekti kad paskui mūsų žodį sektų ir kiti, kitaip sakant sugebame ir burti plačias bendraminčių koalicijas aplink tokius tesingus žodžius (idėjas).

Tad ir imkimės tai daryti! Pradžioje tarpusavyje susitarkime dėl teisingų žodžių. Tada bandykime juos versti platesnės Europos bendru tikėjimu.

Nebus lengva.

Bet lengvas kelias – ne mūsų kelias!