2026.03.12

R. Juknevičienė: „Sakartvelas tikrai nėra prarastas“

Europos Parlamentas pritarė rezoliucijai dėl Elene Khoshtaria ir kitų politinių kalinių, įkalintų „Gruzijos svajonės“ režimo, bylos. (Už balsavo 324, prieš – 25, susilaikė – 87 EP nariai.)
Dokumente pabrėžiama, kad tai – dar vienas žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų atvejis Gruzijoje.
Rezoliucijos projektą pasirašė šešių frakcijų atstovai, tad šiuo klausimu rastas platus sutarimas. Tik kraštutinė prorusiška EP dešinė debatuose gynė „Gruzijos svajonės“ režimą.
Viena iš rezoliucijos iniciatorių Parlamento narė R. Juknevičienė, kalbėdama plenarinėje sesijoje Strasbūre, pabrėžė, kad šiandien Sakartvelo tauta išgyvena vieną iš sunkiausių laikotarpių savo naujausioje istorijoje, tačiau šalis tikrai nėra prarasta, nors yra manančiųjų kitaip.
Parlamentarė pacitavo E. Khoshtaria laišką, kurį buvo gavusi posėdžio išvakarėse. Politinė kalinė rašė, kad kalbama ne tik apie ją, bet apie Gruzijos žmones, kurie parodė neįtikėtiną atkaklumą kovojant su Rusija. Tai kova ne už vieno žmogaus išlaisvinimą, bet kova už tautos orumą ir jos europietiško kelio pasirinkimą.
„Esu pasirengusi būti kalėjime tiek, kiek reikės, ir nesijaudinu dėl savo asmeninio įkalinimo. Svarbiausia yra sutelkti pakankamai dėmesio į strateginius iššūkius, su kuriais susiduria Europa Gruzijoje, – rašė E. Khoshtaria. – Bidzina Ivanishvili gali norėti mus panaudoti kaip derybų kortą, kaip įkaitus, o to mes neturėtume leisti. Aš nesiekiu asmeninės laisvės, aš siekiu laisvės Gruzijos žmonėms. Kadangi kartvelai yra pasiryžę kovoti, mes, politiniai kaliniai, esame pasiryžę kovoti, o kadangi jūs, mūsų draugai, taip pat esate pasiryžę kovoti, esu įsitikinusi, kad mes nugalėsime!“
Dokumente dėl kurio ką tik teigiamai balsavo parlamentas, pažymima, kad Sakartvelo valdžios institucijos sustiprino represijas prieš politinę opoziciją ir pilietinę visuomenę, ypač po 2024 m. spalio parlamento rinkimų.
Nuo protestų pradžios buvo sulaikyti, nubausti baudomis ar patraukti baudžiamojon atsakomybėn šimtai asmenų, įskaitant politikus, žurnalistus ir aktyvistus, iš kurių daugelis yra suimti nelaukiant teismo sprendimo. Tarp jų ir Elene Khoshtaria, „Koalicijos už pokyčius“ lyderė.
Parlamentas rezoliucijoje griežtai smerkia politiniais motyvais pagrįstą E. Khoshtaria ir visų asmenų, kurie buvo persekiojami už savo nuomonės reiškimą ir taikių protestų rengimą, sulaikymą ir sistemingą politinių oponentų, žurnalistų bei aktyvistų persekiojimą, kurį vykdo „Gruzijos svajonės“ režimas.
Reikalauja atlikti nepriklausomą ir skaidrų tyrimą dėl netinkamo elgesio su sulaikytaisiais. Atlikti tyrimą dėl cheminių ginklų naudojimo prieš protestuotojus
Rezoliucijoje pabrėžiama, kad politinių kalinių buvimas yra nesuderinamas su Sakartvelo įsipareigojimais pagal ES ir Gruzijos asociacijos susitarimą.
Parlamentas ragina ES valstybes nares taikyti tikslingas sankcijas, taip pat vizų draudimą ES režimo atstovams ir jo rėmėjams, atsakingiems už politiniais motyvais pagrįstus areštus, baudžiamąjį persekiojimą ir smurtą prieš demokratinę opoziciją, disidentus, protestuotojus bei žurnalistus.

2026.03.02

EP nariai Rasa Juknevičienė ir Dainius Žalimas ragina pripažinti Federalinę saugumo tarnybą (FSB) ir Rusijos nacionalinę gvardiją (Rosgvardiją) teroristinėmis organizacijomis

Europos Parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir Dainius Žalimas inicijavo kreipimąsi į Europos Komisijos vadovus, ragindami nedelsiant imtis ryžtingų teisinių veiksmų, reaguojant į Rusijos saugumo struktūrų vykdomą sistemingą, koordinuotą teroro kampaniją prieš Ukrainos civilius gyventojus. Kreipimąsi pasirašo 48 EP nariai.
Parlamentarai prašo pripažinti Rusijos Federalinę saugumo tarnybą (FSB) ir Rusijos nacionalinę gvardiją (Rosgvardiją) teroristinėmis organizacijomis, nes jos yra tiesiogiai susijusios su Ukrainos civilių gyventojų kankinimu, grobimu, įkalinimu ir persekiojimu.
Skaičiuojama, kad šiuo metu Rusijoje ir okupuotose teritorijose gali būti sulaikyta nuo 16 tūkst. iki daugiau kaip 40 tūkst. Ukrainos civilių gyventojų. Jie nėra karo belaisviai – tai civiliai gyventojai, pagrobti ir sulaikyti be tinkamo teismo proceso, dažnai kankinami ir patiriantys nežmonišką bei žeminantį elgesį. Šiuo metu nėra veikiančio mechanizmo jiems išlaisvinti, todėl būtina sukurti veiksmingas priemones šių civilių sugrįžimui užtikrinti.
Ukrainos kompetentingos institucijos jau pradėjo daug baudžiamojo persekiojimo bylų dėl FSB ir Rosgvardijos narių veiksmų, įskaitant ir tuos, kurie pagal Ukrainos baudžiamąją teisę laikomi teroristiniais nusikaltimais.
„Sistemingi ir žiaurūs išpuoliai prieš civilius gyventojus turi tiesioginių pasekmių Europos žemyno saugumui ir stabilumui. Kai toks elgesys atitinka Europos Sąjungos kovos su terorizmu sistemoje nustatytus kriterijus, jie turi būti taikomi nuosekliai, objektyviai ir be dvejonių“, – pabrėžiama kreipimesi.
Pasak parlamentarų, nesugebėjimas reaguoti tinkamais teisiniais instrumentais keltų pavojų ES ribojamųjų priemonių režimo patikimumui ir nuoseklumui. Todėl FSB ir Rosgvardijos įtraukimas į teroristinių organizacijų sąrašą būtų aiškus signalas, kad valstybės remiamas teroras prieš civilius gyventojus ir sąmoningas suverenios valstybės destabilizavimas neliks be teisinių ir politinių pasekmių.
Kreipimosi tekstas pridedamas.
20260302_MEPs_letter_FSB_and_Rosgvardiya_EU_terrorist_list

2026.02.24

R. Juknevičienė: „Tie, kurie verčia Ukrainą atiduoti savo žemę, turi pamatyti, ką Rusija padarė okupuotose teritorijose“

Šiandien Europos Parlamentas surengė neeilinę plenarinę sesiją Briuselyje, skirtą Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą ketvirtosioms metinėms pažymėti.
Pasisakydama sesijoje EP narė Rasa Juknevičienė pristatė ir kitokią realybę:
„Pabandykime įsivaizduoti šiandieninę Europą, jei Rusijai būtų pavykę okupuoti visą Ukrainą per pirmąsias karo savaites. Šiandien aišku: Europą apgynė ukrainiečiai. Visi geros valios žmonės tai supranta, – sakė EP narė. – Stebuklas netoli Kyjivo – taip istorikai vieną dieną 2022 m. vasarį pavadins Rusijos nesėkme“.
Vis dėlto politikė pabrėžė, jog tikra gėda, kad Europoje yra tokių žmonių kaip V. Orbanas.
„Tikiu, kad Vengrijos žmonės netrukus padės mums visiems atsikratyti šios gėdos Europoje“, – referuodama į artėjančius Parlamento rinkimus kalbėjo EP narė.
Ji taip pat pabrėžė, kad negalima tikėti sandoriais su V. Putinu.
„Tie, kurie verčia Ukrainą atiduoti savo žemę, turi pamatyti, ką Rusija padarė okupuotose teritorijose. Tūkstančiai žmonių buvo pagrobti, kankinami arba dingo be žinios. Tai sistemingas, organizuotas teroras“, – sakė R. Juknevičienė.
Parlamentarė iš tribūnos Parlamentui pristatė jos iniciatyvą, kuria ragina dvi Ukrainoje nusikaltimus vykdančias struktūras – FSB ir „Rosgvardija“ – pripažinti teroristinėmis organizacijomis.
„Mes galime ir privalome laimėti šį karą prieš absoliutų blogį, kurio vardas yra „Ruskij mir“. Rusija turi būti nugalėta ir nubausta lygiai taip pat, kaip buvo nugalėti ir nubausti naciai“, – sakė EP narė.

2026.01.22

R. Juknevičienė debatuose dėl LRT: „Europos Parlamentas privalo išlikti demokratijos gynimo svarbiausia būstine“

Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Dėl bandymų perimti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“.
Už rezoliuciją balsavo 385 Europos Parlamento nariai, 165 prieš, 35 susilaikė.
Dokumentu Parlamentas išreiškė visišką solidarumą su Lietuvos žurnalistais, nacionaliniu transliuotoju LRT ir pilietinės visuomenės atstovais bei pasmerkė bandymus pakenkti LRT nepriklausomumui, įskaitant teisines ir administracines priemones bei politinį spaudimą, kuriuo siekiama įgyti politinę kontrolę nacionaliniam visuomeniniam transliuotojui.
Rezoliucijoje pažymima, kad teisėkūros iniciatyvos, akivaizdžiai nukreiptos prieš konkretų asmenį ir siekiančios sudaryti sąlygas pašalinti LRT generalinę direktorę, yra nesuderinamos su teisinės valstybės principais ir ES demokratiniais standartais.
Bendrą rezoliucijos projektą pasirašė 5 pagrindinės Europos Parlamento (EP) grupės, įskaitant socialistų S&D frakciją.
Didelį indėlį rengiant dokumentą įdėjo EP Liberalų frakcijos „Renew Europe“ narys, buvęs Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, kiti 5 EP nariai iš Lietuvos.
Atsakydama į valdančiųjų kritiką, kad tai, neva, Lietuvos vidaus reikalas, viena iš rezoliucijos autorių EP narė Rasa Juknevičienė pabrėžė, jog Europos Sąjunga Lietuvai nėra užsienis ar svetima teritorija.
„Europos Parlamentas yra tiek Lietuvos, tiek ir kitų ES narių. Tai – Lietuvos žmonių rinkta institucija ir ji privalo reaguoti į Lietuvos žmonių problemas”, – teigia EP narė.
Kalbėdama plenarinėje sesijoje Strasbūre EP narė pabrėžė: „Niekada nemaniau, kad man teks dalyvauti diskusijoje apie grėsmes demokratijai mano šalyje. Pagrindinė priežastis, kodėl taip nutiko, yra Lietuvos socialdemokratų sprendimas sudaryti koaliciją su partija, kurios tikslas yra kelti chaosą šalyje, kurios pirmininkas yra nuteistas dėl antisemitizmo, su partija, kuri mano nuomone, yra vienas iš Kremliaus įrankių“.
Pasak EP narės, melas, manipuliacijos, žurnalistų, kultūros žmonių puldinėjimai, neapykanta – visa tai dabar jau yra Lietuvos valdančiosios koalicijos politinėje darbotvarkėje.
„Koalicijos, kurios pagrindinė partija nešioja socialdemokratų vardą ir kuri pagal prigimtį neturėtų būti kartu su fašistuojančia politine jėga, – iš Parlamento tribūnos sakė EP narė ir pridūrė: – Visi antidemokratiniai poslinkiai prasideda nuo to paties – bandymų suvaržyti ir perimti nacionalinius transliuotojus. Taip jau yra nutikę ne vienoje ES valstybėje.
Įvykius Lietuvoje siūlau vertinti bendrame kontekste, kai autokratiniai poslinkiai randasi visur“.
Rasa Juknevičienė priminė, kad apie 40 tūkst. žmonių Lietuvoje susirinko į ginti žodžio laisvės, todėl rezoliucija – tai žinia iš Europos Parlamento bus pirmiausia už laisvą žodį bei prieš politinį nacionalinio transliuotojo užvaldymą kovojantiems Lietuvos piliečiams bei drąsiems žurnalistams, nepabijojusiems stoti ginti žodžio laisvės.
„Apgynėme laisvę prieš 35 metus, apginsime ir dabar. Ačiū visiems kolegoms iš įvairių politinių grupių, kurie nedvejodami stojo į Lietuvos laisvo žodžio gynėjų pusę. Europos Parlamentas privalo išlikti demokratijos gynimo svarbiausia būstine. Kas, jei ne mes?“, – pasisakymą plenarinių posėdžių tribūnoje didžiausios ELP frakcijos vardu baigė Rasa Juknevičienė.
Rezoliucijoje Parlamentas atkreipė dėmesį, kad bandymai poliarizuoti visuomenę, susilpninti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis ir pakenkti nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms atitinka Rusijos Federacijos ir kitų priešiškų valstybių hibridinio karo prieš Europos Sąjungą ir jos valstybes nares tikslus, kuriais siekiama susilpninti demokratinį atsparumą.
Tik stiprus, nepriklausomas visuomeninis transliuotojas yra pagrindinė gynybos linija nuo tokių priešiškų kišimosi veiksmų.
Dokumente pabrėžiama, kad silpninant nepriklausomą žiniasklaidą žymiai susilpnėja demokratinė atskaitomybė, palengvinamas dezinformavimas ir korupcija, silpninamos piliečių galimybės reikalauti iš valdžios atstovų atskaitomybės.
Dokumente taip pat įtvirtinta nuostata, kad LRT finansavimo įšaldymas ir sumažinimas, nesant objektyvios ekonominės būtinybės, gali būti politinis spaudimas, nesuderinamas su Konstitucija ir Europos žiniasklaidos laisvės aktu.
EP paragino Seimą atmesti svarstomus pakeitimus, užtikrinti, kad bet kokie sprendimai būtų priimami tik po Venecijos komisijos nuomonės, o Europos Komisijos paprašė stebėti su žiniasklaidos laisve ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumu susijusius pokyčius Lietuvoje ir panaudoti visas turimas priemones, jei būtų nustatytas šių reikalavimų nesilaikymas.
Rezoliucija nustato aiškius politinius įsipareigojimus ES institucijoms ir siunčia aiškų signalą Lietuvos Seimui dėl būtinybės laikytis Europos Sąjungos teisės, Konstitucijos ir demokratinių standartų.

2025.12.22

Liudas Mažylis. Baltarusija: seni režimo triukai ir nauji išbandymai Europai

2025 m. gruodžio 13d. Baltarusijos režimas paleido daugiau nei šimtą politinių kalinių, o netrukus po to Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė apie ribotą sankcijų režimo sušvelninimą, susijusį su Baltarusijos kalio trąšų sektoriumi. Šie įvykiai pateikiami kaip galimas „pozityvus signalas“, tačiau jie taip pat kelia rimtų klausimų dėl Vakarų politikos nuoseklumo ir ilgametės patirties, kurią Europa jau yra sukaupusi bendraudama su Aliaksandro Lukašenkos režimu.

Riboto masto politinių kalinių išlaisvinimai sutapo su intensyvesnėmis JAV diplomatinėmis pastangomis ir diskusijomis dėl sankcijų. Tačiau tuo pat metu nebuvo nutrauktos represijos, nebuvo atšauktas politiškai motyvuotų bylų nagrinėjimas ir neatsirado jokių ženklų, kad režimas būtų pasirengęs keisti savo elgesį struktūriniu lygmeniu. Baltarusijos teismuose ir toliau štampuojami nuosprendžiai, pilietinė visuomenė veikia pogrindyje arba tremtyje, o saugumo struktūros išlaiko visišką nebaudžiamumą.

Svarbu pabrėžti, kad kalbame ne apie sisteminius pokyčius Baltarusijoje, o apie pavienį ir riboto masto režimo veiksmą, nepalietusį represinės sistemos pagrindų. Net ir po pastarųjų paleidimų Baltarusijoje lieka daugiau nei tūkstantis politinių kalinių, toliau veikia represiniai teismai ir saugumo struktūros, o bet kokia politinė ar pilietinė veikla tebėra kriminalizuojama. Režimas neatsisakė nei politinių bylų fabrikavimo, nei kankinimų, nei visiškos informacinės izoliacijos.

Istorinė patirtis tik patvirtina šį režimo veidmainiškumą. 2015–2016 m. politinių kalinių išlaisvinimai taip pat paskatino Vakarus ieškoti „dialogo lango“, o Europos Sąjunga tuo metu sušvelnino dalį sankcijų. Šio ciklo pabaiga buvo tragiškai aiški: 2020 m. rugpjūčio 9 d. suklastoti prezidento rinkimai, masinės represijos, tūkstančiai sulaikytųjų, šimtai politinių bylų ir visiškas Baltarusijos visuomenės užgniaužimas. Todėl bet koks sankcijų švelninimas, paremtas pavieniais gestais, faktiškai tampa finansiniu atlygiu už įkaitų laikymą. Tokia praktika ne silpnina, o priešingai – įtvirtina režimo gebėjimą naudoti politinius kalinius kaip derybinį instrumentą.

Be to, šiandien Baltarusija nėra izoliuotas autoritarinis režimas – ji yra Kremliaus karinės ir geopolitinės infrastruktūros dalis, aktyviai prisidėjusi prie agresijos prieš Ukrainą. Ekonominių srautų atlaisvinimas neišvengiamai stiprina ir šią priklausomybę.

Kol kas dar anksti vertinti, kokių pasekmių Lietuvai turės JAV sprendimas švelninti sankcijas Baltarusijai. Tačiau atlaisvinti Baltarusijos trąšų eksporto kanalai neišvengiamai gali virsti nauju politiniu spaudimu iš Minsko, reikalaujant atnaujinti logistiką per Lietuvą. Todėl Europos Sąjungos privalo toliau išlaikyti sankcijas Baltarusijai, taip saugodama valstybių narių interesus. Jei ES nusileistų spaudimui ir imtų sekti pavieniais JAV sprendimais, neįtvirtinusi aiškių ir patikrinamų kriterijų, tai siųstų signalą, kad vertybinė politika gali būti lengvai koreguojama dėl taktinių režimo gestų. Tokia žinutė būtų pavojinga ne tik Baltarusijos atveju, bet ir platesniame autoritarinių režimų kontekste.

Nuoseklus sankcijų taikymas išlieka būtina priemone, siekiant apsaugoti Lietuvos saugumo interesus, išlaikyti ES vienybę ir nepakartoti klaidų, kurios praeityje jau kainavo pernelyg brangiai. Neatsitiktinai šia tema gruodžio 12 d. nusiunčiau parlamentinį klausimą Europos Komisijai, kuriame klausiau, kaip Komisija vertina pastaruosius režimo veiksmus politinių kalinių atžvilgiu platesniame sisteminių žmogaus teisių pažeidimų kontekste.

Esminė dilema – kaip užtikrinti, kad sankcijų politika išliktų nuosekli, nuspėjama ir orientuota į ilgalaikius tikslus: represijų nutraukimą, visų politinių kalinių besąlygišką paleidimą ir realius demokratinius pokyčius. Šią poziciją išsamiai išdėsčiau ir 2025 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento plenarinėje sesijoje, pabrėždamas, kad pastarieji politinių kalinių išlaisvinimai negali būti vertinami kaip humanitarinis gestas ar realios pažangos ženklas. Selektyvi „malonė“ yra ciniško režimo veikimo dalis, kai tuo pat metu už grotų tebelaikomi tokie žinomi politiniai kaliniai kaip Andrzejus Poczobutas, o represinė sistema veikia visu pajėgumu.

Gruodžio mėnesio Europos Parlamento plenarinės sesijos metu Baltarusijai buvo skirta itin daug dėmesio. Parlamente raginome plėsti ir griežtinti sankcijas Baltarusijos režimui, įtraukiant ne tik asmenis, atsakingus už represijas, bet ir struktūras bei veiklas, susijusias su hibridinėmis atakomis prieš Europos Sąjungą. Vienu svarbiausių mėnesio įvykių tapo ir Baltarusijos režimo veiksmai prieš ES valstybes nares, ypač prieš Lietuvą – buvo aptartos oro balionais vykdomos provokacijos Lietuvos su Baltarusija pasienyje.

Stebint naujausias Minsko režimo provokacijas, verta priminti, kad Baltarusijos hibridinės atakos tęsiasi jau nuo 2020 metų. Po suklastotų rinkimų ir masinių represijų režimas nuosekliai eskalavo konfrontaciją su Vakarais: 2021 m. įvykdytas „Ryanair“ lėktuvo nutupdymas Minske tapo precedento neturinčiu valstybiniu oro piratavimu, vėliau sekė migrantų instrumentalizavimas prieš Lietuvą, Latviją ir Lenkiją, nuolatinės provokacijos pasienyje, dezinformacijos kampanijos ir bandymai trikdyti Vilniaus oro uosto bei kitos kritinės infrastruktūros veiklą pasitelkiant oro balionus. Ši seka rodo ne atsitiktinius incidentus, o sistemingą priešišką politiką, kurią bet koks sankcijų švelninimas tik paskatintų.

Papildomą nerimą kelia Lietuvos sunkvežimių areštai Baltarusijoje, akivaizdžiai peržengiantys įprastų muitinių ar teisinių ginčų ribas. Šie veiksmai turi aiškų politinį atspalvį ir gali būti vertinami kaip ekonominio spaudimo bei hibridinių priemonių dalis, nukreipta prieš Lietuvą. Tokia praktika tik patvirtina, kad Baltarusija yra pasirengusi naudoti civilinę logistiką kaip politinio spaudimo instrumentą, sąmoningai griaudama bet kokias galimo bendradarbiavimo galimybes kaimynystėje.

Šie incidentai turi būti vertinami platesniame Baltarusijos ir Rusijos karinės sąjungos kontekste. Pastaraisiais metais Baltarusija faktiškai prarado strateginį savarankiškumą ir tapo Rusijos karinės infrastruktūros dalimi. Bendros pratybos, nuolatinis Rusijos karių buvimas, branduolinio ginklo dislokavimas bei „Orešnik“ tipo raketinių sistemų atsiradimas Baltarusijoje reikšmingai keičia regiono saugumo balansą. Šios sistemos siejamos su modernizuotais trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų bei oro gynybos – smogiamųjų pajėgumų sprendiniais, integruojamais į bendrą Rusijos priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos architektūrą. Dislokuotos Baltarusijoje, jos išplečia Rusijos karinių pajėgumų veikimo nuotolį, sutrumpina reagavimo laiką ir padidina netikėtumo riziką krizės atveju.Tai didina grėsmių lygį visam NATO rytiniam flangui ir verčia Baltijos valstybes planuoti ne tik tradicines, bet ir hibridines bei netiesiogines grėsmes.

Todėl pastarųjų metų įvykiai, susiję su Baltarusija, tik patvirtina, kad Europos Sąjunga privalo išlikti principinga, nekeisti sankcijų politikos fragmentiškai ir saugoti valstybių narių saugumo interesus. Sankcijų švelninimas Minsko režimui dar niekada neatnešė realių pokyčių. Žvelgiant į ateinančius metus, pagrindinis lūkestis – kad Europos Sąjunga išlaikytų strateginę kantrybę ir principingumą. Tai reiškia ne tik sankcijų režimo išsaugojimą ir pratęsimą, bet ir aiškių kriterijų įtvirtinimą: visišką ir besąlygišką politinių kalinių paleidimą, represijų nutraukimą ir realų atsitraukimą nuo Rusijos karinės infrastruktūros.

2025.12.18

R. Juknevičienė: „Netikiu, kad su diktatoriais galima sudaryti tvarius ir teisingus sandorius“

Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, remiančią Lietuvą dėl tebesitęsiančių hibridinių atakų iš Baltarusijos. Rezoliucijai pritarta 438 balsais, 37 balsavo prieš ir 48 susilaikė.
Rezoliuciją inicijavo dauguma Lietuvoje išrinktų parlamentarų, jų pastangomis buvo suderintas pagrindinis dokumento tekstas. EP vardu priimta Rezoliucija yra svarbi žinia šiandien posėdžiaujančiai Europos Vadovų tarybai.
Rezoliucija parlamentas pasmerkė Baltarusijos vykdomus hibridinius išpuolius prieš Lietuvą: bepiločių orlaivių ir balionų įsibrovimus, instrumentalizuotą migraciją, ekonominį spaudimą, kontrabandos operacijas, karines provokacijas, kibernetinius išpuolius ir valstybės remiamą dezinformaciją.
Europos Parlamentas (EP) išreiškė solidarumą su Lietuva ir kitomis valstybėmis narėmis, prieš kurias nukreiptos Baltarusijos hibridinės atakos.
Dokumente teigiama, kad grėsmės vienos valstybės narės saugumui turi įtakos visai ES ir reikalauja vieningo atsako.
Rezoliucijoje apgailestaujama dėl koordinavimo trūkumo, susijusio su JAV 2025 m. gruodžio 13 d. daliniu sankcijų Baltarusijai panaikinimu, kuris pažeidžia solidarumą ir kolektyvinę paramą ES bei NATO narėms, o šios yra Baltarusijos hibridinės agresijos taikinys.
EP narė Rasa Juknevičienė kalbėdama Parlamento plenarinėje sesijoje pabrėžė, kad ypač svarbu, jog dokumente yra aiški žinia apie ES laikyseną dėl sankcijų Baltarusijos režimui.
„Gerai, kad Europos Taryba pirmadienį priėmė naują sankcijų kriterijų. Jos galės būti įvestos dėl hibridinių atakų prieš šalis nares. Taigi – Lukašenkos atžvilgiu taip pat, – sakė EP narė. – Pritariu kritiškam rezoliucijos paragrafui apie JAV sprendimą sumažinti sankcijas „Belaruskalyj“, nesikonsultuojant su ES. Aš netikiu, kad su diktatoriais galima sudaryti tvarius ir teisingus sandorius“.
Pasak parlamentarės, prekyba kaliniais yra Lukašenkos biznis. Todėl ES turi išlaikyti stiprų spaudimą sankcijomis. Jos veikia.
„Stipru, kad rezoliucija ragina valstybes nares ir NATO sąjungininkes iš naujo įvertinti esamas strategines ir operacines sistemas, skirtas kovai su hibridinėmis grėsmėmis, siekiant sustiprinti atgrasymą, pasirengimą ir savalaikį reagavimą, pereinant nuo reaktyvaus požiūrio prie iniciatyvaus atgrasymo“, – pažymėjo R. Juknevičienė.
Dokumente konstatuojama, kad Baltarusija sustiprino hibridines operacijas prieš Lietuvą, įskaitant bepiločių ir oro balionų įsibrovimus, kibernetines atakas, dezinformacijos kampanijas, ir toliau naudoja migraciją kaip priemonę. 2023 m. buvo aptikti 3 balionai, 2024 m. – 184, o 2025 m. – jų skaičius žaibiškai išaugo iki 700 balionų ir 200 dronų įsibrovimų.
Tai kelia pavojų žmonių gyvybei, pažeidžia saugumą ir trikdo civilinę aviaciją, nes 19 kartų buvo uždaryti oro uostai, atšaukti skrydžiai ir nepatogumų patyrė šimtai keleivių.
ES žvalgybos ir saugumo vertinimai rodo, kad Baltarusijos hibridinės taktikos yra glaudžiai susijusios su platesne Rusijos priešiška strategija prieš ES ir jos valstybes nares ir prisideda prie jos.
Rytinis flangas yra strateginė zona Europos bendram saugumui, todėl jame reikia stiprinti infrastruktūrą, didinti stebėjimo pajėgumus.
EP paragino Tarybą imtis tolesnių sektorių priemonių prieš Baltarusiją, įskaitant išplėstus apribojimus aviacijos ir finansų sektoriuose, papildomus importo ir investicijų draudimus, platesnius paslaugų draudimus, apribojimus užimti valdymo pareigas Europos kritinėje infrastruktūroje.

2025.12.11

Liudas Mažylis. Europos demokratijos apsauga naujos geopolitinės realybės fone

Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą tęsiasi. Šiame kontekste spaudimą patiria ir Europos Sąjungos valstybės, ypač informacinėje erdvėje. Pridėkime dar Kinijos vykdomą ekonominę prievartą, iš Baltarusijos nutaikytus išpuolius mūsų oro erdvei, nuolatinius mėginimus apeiti sankcijas, taikomas Rusijai ir Baltarusijai – ir matysime, kaip veiksmingai autoritariniai režimai vienijasi prieš demokratiją. Prie to prisideda ir parama radikalioms politinėms jėgoms Europoje, užmojai energetikos srity, nelegalios migracijos skatinimas. Būtent šiame kontekste ir gimė Europos demokratijos skydas (EUDS) – iniciatyva, kuria siekiama užkirsti kelią užsienio veikėjų kišimuisi, informacinėms manipuliacijoms, politinių kampanijų finansavimo pažeidimams ir įvairioms hibridinėms atakoms.

EUDS atsiradimą galima laikyti natūraliu atsaku į daugelį metų nuosekliai augusias grėsmes – nuo Rusijos kišimosi į demokratinius procesus iki Baltarusijos režimo vykdytų hibridinių atakų, migrantų instrumentalizavimo ir pilietinės visuomenės slopinimo. Šie procesai atskleidė seniai žinomą faktą: Europos valstybių demokratija yra nuolatinio koordinuoto spaudimo objektas. Apie tai ne kartą kalbėjau ir rašiau Europos Parlamente. Buvo diskutuojama, tačiau ilgą laiką nebuvo suformuota struktūrinė sistema, galinti atremti tokio pobūdžio grėsmes – nuo dirbtinio intelekto naudojimo manipuliuojant viešąja nuomone iki kibernetinių atakų prieš politines partijas ir žiniasklaidos infrastruktūrą. Ekonominė įtampa ir socialiniai neramumai taip pat tampa derlinga dirva veikti autoritariniams režimams, mėginantiems paversti Europoje kylančias krizes savo geopolitiniais instrumentais. Pagrindiniai autoritariniai centrai – Rusija ir Kinija. Rusija dar iki karo Ukrainoje aktyviai kišosi į ES politinius procesus, naudodama dezinformaciją, energetikos šantažą, kibernetines atakas. Tam buvo skirta viena pirmųjų rezoliucijų, man tapus EP nariu, už kurią balsavau. Kinija veikia subtiliau, bet ne mažiau pavojingai – per ekonomines priklausomybes, technologinę infiltraciją, spaudimą valstybėms narėms bei ES institucijoms, subsidijuotą strateginių sektorių perėmimą bei įtakos tinklų kūrimą. Gerai žinome, kokią ekonominę prievartą patyrė Lietuva, kai atidarė taivaniečių atstovybę – tiksliau, todėl, kad nepasidavė Kinijos peršamam išskirtinių santykių formatui. Šios dvi valstybės, nepaisant skirtingų metodų, turi bendrą tikslą – silpninti Vakarų demokratijų vienybę, kurti priklausomybes ir mažinti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis. Solidūs veiksmai, skirti suvaldyti šias grėsmes tiek iš Europos Parlamento, tiek iš kitų institucijų buvo žengti 2022 m., kai nuosekliai priėmėme rezoliucijas dėl užsienio kišimosi į demokratinius procesus, hibridinių atakų ir dezinformacijos, taip kuriant politinį pagrindą EUDS atsiradimui. Vienas svarbiausių balsavimų įvyko 2023 m. birželio 1 d., kai priėmėme rezoliuciją dėl užsienio šalių kišimosi į ES demokratinius procesus ir dezinformacijos, kurioje tiesiogiai raginome kurti europinį demokratijos apsaugos mechanizmą. 2023 m. spalį Parlamentas patvirtino Kovos su prievarta priemonę (angl. Anti-Coercion Instrument), kuri tapo vienu iš EUDS idėjos kertinių elementų, nes suteikia apsaugą nuo ekonominio ir politinio spaudimo ES valstybėms narėms – o Lietuva buvo itin ryškus tokios prievartos pavyzdys.

2024 m. Parlamentas daug dėmesio skyrė „Russiagate“ tyrimams, EP narių saugumo procedūrų griežtinimui ir išorės finansavimo kontrolei. 2025 m. pradžioje diskusijose dėl Europos demokratijos stiprinimo oficialiai pritarta Tarybos siūlymui kurti nuolatinę ES demokratijos apsaugos struktūrą. Galima teigti, kad per EUDS iniciatyvą siekiama sukurti prevencinę skydinę struktūrą, apsaugančią Europos politinius procesus nuo išorės kišimosi. Tai apimtų kibernetinį saugumą, politinės reklamos skaidrumo mechanizmus, išorės finansavimo ribojimus, greito reagavimo į dezinformaciją priemones. Taip pat yra siekiama sukurti infrastruktūrą, skirtą informacinėms, hibridinėms ar ekonominėms atakoms atremti. Žinoma, Europa turi būti pajėgi reaguoti ne tik į kibernetines grėsmes, bet ir į platesnes hibridines kampanijas, kaip tas, kurias 2021 m. organizavo Lukašenkos režimas prieš ES sienas, tai yra Lietuvą, Latviją ir Lenkiją. Akivaizdu, kad šiuo metu Europai yra reikalingi papildomi instituciniai pajėgumai, kurie būtų išnaudoti atsakingai: užsienio veikėjų informacinės manipuliacijos ir kišimosi į ES procesus nustatymas, analizė ir dokumentavimas. Tokia struktūra turėtų ne tik identifikuoti ir sekti apgaulingą turinį, bet ir padėti jį šalinti, didinti visuomenės informuotumą, koordinuoti žvalgybos duomenų mainus bei kurti pajėgumus nustatyti atsakomybę ir taikyti atsakomąsias priemones. Todėl siekiant sistemingai spręsti šiuos klausimus, 2025 m. vasario 3 d. Europos Parlamente pradėjo veikti Specialusis komitetas Europos demokratijos skydo klausimams nagrinėti. Jo tikslas – užtikrinti, kad demokratinės institucijos, rinkimų procesai ir viešoji erdvė būtų apsaugoti nuo koordinuotų hibridinių grėsmių. Komitetas vertina esamų ES priemonių veiksmingumą ir teikia rekomendacijas, kaip jas stiprinti. Bendrai, reikia pripažinti, kad Europos Parlamento darbotvarkėje demokratijos iššūkių temos niekur nedingsta. Pavyzdžiui 2025 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl bendros saugumo ir gynybos politikos pabrėžėme ne tik tradicinių priemonių stiprinimą, bet ir platesnės ES gynybos integracijos viziją. 2025 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamentas diskutavo dėl Europos Komisijos pranešimo apie Europos demokratijos skydą. Debatų metu pabrėžėme būtinybę stiprinti demokratines institucijas, užtikrinti laisvus ir sąžiningus rinkimus, remti nepriklausomą žiniasklaidą. Komisija planuoja naujus finansavimo mechanizmus – AgoraEU su savo MEDIA+ ir CERV+ paketais, skirtais žiniasklaidos tvarumui, rinkimų procesų procesams ir pilietiniam įsitraukimui. Šios priemonės bus finansuojamos iš naujos 2028–2034 m. ES daugiametės finansinės programos.

Todėl, reikia pripažinti, kad lapkričio 25 d. debatai nubrėžė aiškią liniją: ES privalo kuo greičiau sukurti funkcionuojančią demokratijos apsaugos sistemą, kovai su informacinėmis manipuliacijomis, kibernetinį saugumą, rinkimų proceso skaidrumo užtikrinimą, politinio finansavimo kontrolę, pilietinės visuomenės stiprinimą ir nepriklausomos žiniasklaidos paramą. Tačiau jau dabar egzistuoja finansiniai instrumentai, galintys prisidėti prie demokratijos apsaugos sistemos kūrimo. Viena iš esminių finansavimo priemonių yra „Skaitmeninės Europos programa“ (angl. Digital Europe Programme). Tai yra, 2021–2027 m. ES daugiametėje finansinėje perspektyvoje įtvirtinta 7,5 mlrd. eurų vertės programa, skirta ne tik abstrakčiai „skaitmenizacijai“, o labai konkretiems, strategiškai jautriems pajėgumams, kurie šiandien tiesiogiai susiję su demokratijos apsauga. Svarbiausia „Skaitmeninės Europos“ kryptis – kibernetinis saugumas, kuriai skiriama beveik trečdalis viso programos biudžeto. Šios lėšos naudojamos kuriant pažangias kibernetinio atsparumo sistemas, nacionalinius ir Europos lygmens kibernetinio saugumo centrus. „Skaitmeninė Europa“ taip pat finansuoja krizių valdymo ir greito reagavimo priemones, kurios reikalingos stiprinant ES gebėjimą koordinuotai atsakyti į hibridines atakas. Programoje numatomi ištekliai, skirti greitai mobilizuoti ekspertų komandas, užtikrinti skaidrių algoritmų stebėseną ir plėtoti įrodymais grįstus informacijos patikros mechanizmus. Kita svarbi priemonė – „Globali Europa“, didžiausia ES išorės veiksmų finansavimo programa, kurios vertė siekia 79,5 mlrd. eurų. Ši priemonė veikia ne tik ES viduje, bet ir trečiosiose šalyse, ypač Rytų partnerystės regione, kur Kremlius aktyviai siekia silpninti proeuropietiškus naratyvus, skleisti dezinformaciją ir destabilizuoti situaciją. Todėl finansuojami projektai, skirti kibernetiniam saugumui, kritinės infrastruktūros apsaugai, kovai su užsienio kišimusi, institucinių pajėgumų stiprinimui.

Naujoje Rytų Partnerytės geopolitinėje situacijoje demokratinių procesų apsauga turi likti vienu iš ES. Norėdami padėti kitiems, turime ir patys gebėti apsiginti – ir parodyti pavyzdį. Juk nekyla abejonių, kad Europos demokratijos apsauga yra ilgas ir kompleksiškas procesas, reikalaujantis bendro ES institucijų ir valstybių narių įsitraukimo. Europa, nepaisant iššūkių, yra pasirengusi ginti savo vertybes taip pat ryžtingai, kaip ir savo ekonominius interesus. Naujos gynybos iniciatyvos rodo perėjimą nuo reaktyvaus prie proaktyvaus demokratijos saugumo modelio, kuriame Europa ne laukia, kol įvyks išpuolis, bet iš anksto formuoja atsparumo architektūrą.

Liudas Mažylis. Baltarusijos režimo provokacijų grandinė

Baltarusijos režimo nuosmukis, regis, neturi dugno. Hibridinės jų atakos prieš kaimynines valstybes nėra jokia naujovė, keičiasi tik forma, ir kiekvieną kartą jie sugeba nustebinti ir sugluminti, beatodairiškai didindami spaudimą. Lukašenkos valdoma kaimyninė šalis, kadaise bandžiusi išlaikyti bent minimalią tarptautinę pagarbą, pastaraisiais metais vis labiau grimzta į begėdiškas provokacijas. Šiek tiek aprimus migrantų stūmimui į Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, dabar į Lietuvą sistemiškai leidžiami balionai su kontrabandiniais kroviniais. Pigu. Veiksmas aiškiai nusikalstamas, bet „pasistengus“ – neva užkardomas… Betgi veiksenos esmė – ne kontrabanda, bent jau – tikrai ne vien kontrabanda. Sisteminga, sąmoninga hibridinė veiksena, pateikiama kaip rutininė cigarečių kontrabandininkų kasdienybė. Aišku, kad kontrabandininkai noriai vykdo savo verslą, jiems ar šiaip, ar taip – apsimoka. O režimui belieka visa tai sukoordinuoti ir tyliai džiūgauti dėl pasiektos „pridėtinės vertės“ – periodiško civilinės aviacijos skrydžių trikdymo. Ne kartą savęs klausiau, ar Lukašenkos režimas gali dar labiau degraduoti. Gali.

Žvelgiant į oficialius duomenis, šiemet tokių balionų jau perimta kelis kartus daugiau nei pernai. Balionai tikrai nėra vien ekonominė problema, susijusi su cigarečių kontrabanda. Tai yra instrumentas trikdyti Lietuvos oro erdvę ir civilinės aviacijos veiklą. Vilniaus oro uostas patyrė realius sutrikimus, kai dėl šių incidentų teko nukreipti keleivių skrydžius į Kauną, Palangą ar Rygą… Tai nėra menkniekis. Tai yra civilinės infrastruktūros saugumo pažeidimas, kurio tikslas griauti pasitikėjimą, o tai yra pačios civilinės aviacijos pamatas. Pridurčiau, kad pasikėsinta ir į esminį ES principą – laisvą asmenų judėjimą.

Prieš keliolika dienų išgirdome mūsų valdžios pareiškimus, kad hibridinės atakos suvaldytos, tačiau jau tada buvo akivaizdu, kad ta ramybė apgaulinga ir verta ruoštis kitoms veiksmų formoms. Tai neatleidžia mūsų nuo pareigos ruoštis. Juk hibridinės atakos niekada nebūna statiškos, jos nuolat kinta. Taip ir įvyko. Pabandžius uždaryti pasienio punktus iš Lietuvos pusės, Baltarusijos režimas pakeitė hibridinę veikseną. Išmąstė nesunkiai. Jie areštavo turtą – Lietuvoje registruotus sunkvežimius. Pigu? Čia jau ne tik pigu, bet dar ir pelninga. Jie sumanė apmokestinti „paslaugas“ už areštuoto turto apsaugą. Brutalu. Tikėtasi, kad staigus pasienio punktų atidarymas pagelbės. Lūkesčiai nepasiteisino. Pasienio punktų uždarymas ir vėl atidarymas režimui įspūdžio nepadarė.

Balionai skrenda virš mūsų laukų, o vilkikų vairuotojai kenčia dirbtinai sukurtą spaudimą. Bet gi ir buvo galima manyti, kad Lukašenkos atsakas bus neadekvatus. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija išplatino įžeidų pareiškimą, esą Lietuva „išpūtė situaciją“ ir be reikalo apkaltino Baltarusiją, užuot ieškojusi kontrabandininkų tarp savo piliečių.

O ką Lietuvos valdžia pozityvaus pasiūlė? Paskelbė milijono eurų konkursą įmonėms, kurios pateiks veiksmingų sprendimų, kaip neutralizuoti balionus. Suma, tiesą sakant, atrodo kiek šykšti, turint omenyje grėsmių mastą. Ironiška: prieš 8 metus aš irgi esu susidūręs su milijono pasiūlymu. Pasiūlė vienas toks verslininkas, ne valstybė. Vis dėlto pats faktas, kad valstybė ieško technologinių atsakų į hibridines atakas galėtų būti tam tikras žingsnis į priekį.

Hibridinės veiksenos klausimu pasisakiau ne kartą. Tai nėra vien Lietuvos problema. Belgijoje, Danijoje ir kitose valstybėse jau matėme įtartiną dronų veiklą, skrydžių trikdymus, oro erdvės pažeidimus. Tai rodo, kad ši hibridinių instrumentų mozaika yra platesnio regioninio spaudimo dalis, ir tą daro ne tik Baltarusija, o neabejotinai – ir Rusija. Dėl to kreipiausi į Europos Komisiją, paprašydamas paaiškinti, ar ji renka ir sistemina informaciją apie visoje Europoje gausėjančius oro erdvės pažeidimus. Taip pat klausiau, ar matoma būtinybė kurti bendrą Europos reakcijos mechanizmą ir kokių teisinių bei techninių priemonių Komisija yra pasirengusi imtis. Komisija privalo rasti atsakymą, nes tai jau nebe pavieniai incidentai, o bendras europinis iššūkis.

Mūsų reakcija negali būti nei pavėluota, nei fragmentuota. Balionais tikrinama tai, ką mes saugome. Oro erdvė, sienų kontrolė, civilinė aviacija, žmonių judėjimas ir visos mūsų institucijos. Ir jei neatsakysime ryžtingai, režimas ieškos naujų metodų. Todėl turime veikti ne tik šiandien, bet ir ruoštis tam, kas bus rytoj. Hibridinių atakų forma keičiasi nuolat, o mūsų užduotis yra nesileisti įstumti į gynybinį kampą.

Man nepatinka ir Lietuvos valdžios komunikacinė taktika. Kažkodėl siekiama vartoti neutralius terminus ten, kur, mano nuomone, būtina rėžti aiškią ir negailestingą tiesą. Vykdoma grubi agresija prieš Lietuvos civilinę aviacijos infrastruktūrą, pažeidžiami asmeniniai keliaujančių žmonių interesai. O girdime – „reikia išgaudyti kontrabandininkus“. Baltarusijos režimas įvykdė neteisėtą sunkvežimių areštą – o mes girdim, kad sunkvežimiai „įstrigo“. Kartojama, kad pasieniečiai turėtų vykdyti „techninius pasikalbėjimus“. Techninius – apie ką? Apie šlagbaumo aukštį? O ką aiškinsim Lietuvos žmonėms, kai Baltarusija, už kurios neabejotinai stovi Rusija, pareikalaus padidinti šlagbaumo aukštį, kad tankas tilptų pravažiuoti?! Kokį terminą vartosim tada? Techniniai pasikalbėjimai agresoriaus tikrai netenkins, juk jie atvirai reikalauja diplomatinio dialogo, o to mes sau leisti, žinoma, negalime. Tad vienintelė išeitis – Europoje veikti koordinuotai ir griežtinti sankcijas ir Rusijai, ir Baltarusijai. Taip ir kalbėjau lapkričio 26 dieną Europos Parlamente.

Liudas Mažylis. Rytų Partnerystės asamblėja Jerevane: Europa, energetika ir „realios Armėnijos“ kontūrai

Spalio 27-30 dienomis Jerevane vyko Rytų partnerystės parlamentinės asamblėjos sesija. Kaip įprasta, darbas vyko frakcijose, komitetuose ir plenariniuose posėdžiuose – savotiškai atkartojo Europos Parlamento „mini modelį“. Dalyviai diskutavo aktualiausius regiono klausimus, dalijosi patirtimi ir aptarė bendrus iššūkius. Programoje netrūko susitikimų su Armėnijoje reziduojančiais ES bei valstybių narių ambasadoriais – tai suteikė platesnį geopolitinį kontekstą ir leido aiškiau suprasti Europos buvimą šiame jautriame regione.

Energetikos komitetas

Energetinis saugumas šiandien tapo neatsiejama nacionalinio ir kolektyvinio saugumo dalimi. Rytų partnerystės šalys šią realybę išgyvena kasdien – jų energetikos sistemos lieka geopolitinių konfrontacijų priešakyje. Rusijos agresija prieš Ukrainą ir nuolatinės manipuliacijos dujų bei elektros tiekimu parodė, kaip energetinė priklausomybė gali būti paversta ginklu prieš suverenitetą ir stabilumą. Bendra Ukrainos ir Moldovos patirtis liudija: tik stipresnis energetinis susijungimas su Europa gali tapti patikimu skydu.

Todėl komiteto svarstyti dokumentai ir priimtos pataisos aiškiai pabrėžė, kad saugumas prasideda nuo jungčių. Sinchronizacija su Europos tinklais, investicijos į tarpvalstybinę infrastruktūrą, skaidrus valdymas, kibernetinis saugumas ir koordinuotas reagavimas į krizes – tai strateginiai prioritetai, o ne techninės detalės. Kuo stipresnis Rytų partnerystės šalių energetinis savarankiškumas, tuo saugesnė Europa.

Rezoliucijos

Asamblėjos metu buvo priimtos keturios rezoliucijos. Taip pat, Ukrainos delegacija papildomai pateikė pasiūlymą rezoliucijai dėl derybinių klasterių atidarymo Moldovai ir pačiai Ukrainai – žingsnio, priartinančio šias šalis prie ES integracijos, kuri irgi buvo priimta.

Diskusijos atskleidė ir bendrystę, ir skirtumus tarp šešių Rytų kaimynystės valstybių. Moldovoje matomas realus progresas. Ukraina ruošiasi sunkiai žiemai ir vis dar gyvena karo tęstinumo sąlygomis. Sakartvelo vyriausybė delegacijos neatsiuntė, tačiau pažymėtas pozityvus proveržis Armėnijos ir Azerbaidžano santykiuose – nors Azerbaidžano delegacijos taip pat nebuvo.

Armėnijos dabartis ir iššūkiai

Asamblėjos diskusijose daug dėmesio skirta ir pačios Armėnijos „einamosioms“ problemoms. Dabartinio premjero Nikolo Pašiniano pristatoma „realios Armėnijos“ idėja grindžiama pragmatizmu – valstybės plėtra ir stiprinimu esamose sienose dabartinėje geopolitinėje realybėje. Tačiau ar toks požiūris gali būti priimtinas visiems? Atrodo, kad jis smarkiai sujudina visą armėnų tautinę savivoką. Pasigirsta balsų, kvestionuojančių demokratinę Armėnijos ateitį. Jautrios temos – pabėgėliai iš Arcacho (Kalnų Karabacho) bei kalinių Azerbaidžane likimas – nuolat sugrąžina dėmesį į vidaus politikos jautrumą.

Simboliškai galima sakyti, jog tai – Armėnija be Ararato, be jūros, kuria kadaise, pasak legendos, atplaukė Nojaus laivas, ir be Arcacho (Kalnų Karabacho), iš kurio tūkstančiai ten gyvenusių armėnų per kelias dienas tapo politiniais pabėgėliais. Opozicija kelia konceptualius klausimus dėl valstybės santykio su religiniais lyderiais – trys vyskupai šiuo metu yra sulaikyti. Be to, reikia nepamiršti, kad armėnų diaspora išsibarsčiusi po visą pasaulį. Tai įtakinga ir dažnai pasiturinti bendruomenė, kurios narių skaičius maždaug dvigubai daugiau nei „realios Armėnijos“ gyventojų. Tad natūralu, kad tautinės savivokos pokyčiai gali kelti ir prieštaringas emocijas.

Armėnijos santykiai su Rusija išlieka sudėtingi: pasitikėjimo rusais nebeliko, tačiau fiziškai jie dar nėra iš čia visiškai pasitraukę, o politiniame spektre esama ir atvirai prorusiškų jėgų. Neramina, kad 2026-ųjų rinkimuose Rusija bandys įvairius, jų gerai įvaldytus, poveikio instrumentus. Asamblėjoje daugybę kartų buvo minimas pastarųjų Moldovos rinkimų atvejis. Moldavams pavyko atsispirti beprecedentiniam Rusijos spaudimui, jie išsirinko proeuropietišką parlamentą. Bet neabejotinai, rusai bandys tą patį ir Armėnijoje.

ES „buvimas“ ir investicijos

ES buvimas regione neapsiriboja deklaracijomis – jis matomas konkrečiais darbais, investicijomis ir partneryste, kurios prisideda prie energetikos, transporto, miesto infrastruktūros ir verslo plėtros. Armėnijoje ši parama įgauna realią formą per įvairius projektus, kurie ne tik modernizuoja infrastruktūrą, bet ir stiprina šalies atsparumą, skatina ekonomikos augimą bei gerina gyvenimo kokybę miestų ir kaimo bendruomenėse.

Pavyzdžiui, energetikos srityje vyksta Armėnijos–Sakartvelo elektros jungties projektas (Europos Investicijų Bankas, EIB) – strateginis projektas, jungiantis Armėnijos elektros tinklus su Sakartvelu ir didinantis regiono energetinį saugumą. Transporto infrastruktūra taip pat modernizuojama: „North–South Road Corridor Investment Program“ Sisian–Kajaran ruože (~85 mln. eurų, EIB) įrengti nauji keliai su 9 tuneliais ir 27 tiltais, o urbanistinė plėtra apima Gyumri miesto atnaujinimo projektą („Gyumri Urban Development“, ES grantai), kuriame gerinamas energinis efektyvumas, renovuojami viešieji pastatai ir modernizuojami apšvietimo tinklai.

Kitas svarbus žingsnis – vandens tiekimo ir nuotekų tinklų modernizavimas Jerevane, Giumri ir Vanadzore (EIB + ES grantai), leidžiantis atnaujinti kelis šimtus kilometrų vamzdynų, sumažinti vandens nuostolius ir pagerinti sanitariją. Kaimo ir žemės ūkio sektorius stiprinamas ENPARD programos (~26 mln. eurų, ES) parama, remiančia žemės ūkį, kaimo infrastruktūrą ir kooperatyvus. Viešojo transporto tinklas modernizuojamas Jerevano metro projekte (EBRD + ES grantai), užtikrinant patogesnį ir efektyvesnį keleivinio transporto aptarnavimą.

Visa tai įsikomponuoja į Global Gateway iniciatyvą – ilgalaikį ES investicijų paketą, apimantį transporto, energetikos ir skaitmeninės infrastruktūros projektus regione, papildomai įgyvendinant Armėnijos atsparumo ir augimo projektą, skatinantį reformas prekybos, transporto, energetikos ir kitose pagrindinėse srityse, kuriose taikomas vizų liberalizavimo dialogas, ir skirta daugiau nei 200 mln. eurų investicijų.

Simboliška, kad į šių metų renginį atvyko du Turkijos parlamento nariai – per dešimtmečius tai būtų buvę neįsivaizduojama. Prisimintina, kaip buvęs Turkijos premjeras Suleimanas Demirelis sakė: „Santykių su Armėnija užmezgimas – niekada“. O dabar Turkija jau svarsto investicijų galimybes, kurios būtų reikšmingos ir Armėnijai.

Armėnijos ir Azerbaidžano santykių dinamika

Šiuo metu stebimas palyginti ramus laikotarpis – taika tarp Armėnijos ir Azerbaidžano suteikė atokvėpį: neskamba šūviai, nebekrenta sviediniai, nežūsta žmonės. Tai vienas iš pozityvių ženklų po dešimtmečius trukusių karinių įtampų. Vienas pagrindinių iššūkių – vadinamasis Zangezūro koridorius, apie 40 km ilgio ruožas per pietų Armėniją, jungiantis Azerbaidžano žemyninę dalį su Nachičevanės eksklavu. Nors Baku šį projektą laiko strateginiu tranzitu, Jerevanas pabrėžia valstybės suvereniteto apsaugą.

Diskusijose svarstomi keli modeliai – nuo „Kaliningrado modelio“, kur tranzitas vyksta be pasienio patikrų, bet kelias lieka armėniškas, iki abipusio kompromiso, kai tiek Armėnija, tiek Azerbaidžanas turi laisvą judėjimą, tačiau be eksteritorialumo. Nuo 2003 m. Rusijos piliečiai kerta Lietuvos teritoriją specialiais traukiniais, tiesa, privalo deklaruoti savo tapatybę, o tai gali būti prilyginta savotiškam „tranzitinės vizos“ analogui. Rusiškos prekės vežamos be muitų. Panaši schema gali tapti orientyru ir regione, leidžianti derinti laisvą judėjimą su suvereniteto apsauga. Taip pat svarstomas Arazos maršrutas per Iraną, leidžiantis Baku apeiti Armėniją. Vis dėlto kiekvienas variantas turi savo geopolitines kliūtis – įtaką lemia Irano, Rusijos ir Turkijos interesai bei vidaus politinis pasipriešinimas Armėnijoje. Nepaisant to, nutilę šūviai suteikia erdvės diplomatinėms alternatyvoms.

Šio konteksto fone akivaizdu, kad kiekvienas iš galimų modelių turi savo iššūkių. Armėnijoje – stiprus vidaus politinis pasipriešinimas: bet koks susitarimas dėl „koridoriaus“ laikomas rizika valstybingumui. Azerbaidžane – lūkesčiai po karinės pergalės, todėl bet koks lankstumas gali būti suprastas kaip silpnumas. Iranas kategoriškai priešinasi bet kokiam eksteritorialiam keliui per Armėniją, o Rusija, formaliai išlikdama proceso garante, šiandien pati ieško savo vaidmens tarp prarandamų įtakų. Šioje situacijoje Pietų Kaukaze ir platesniu mastu ryškėja „įmūrytų“ sienų problema, kuri stabo fizinius ryšius. Jeigu jas pavyktų „sugriauti“, Europa priartėtų prie regiono, o ryšiai su Centrine Azija palengvėtų.

Liudas Mažylis. Istoriniai Moldovos rinkimai – rinkėjai pasirinko Europą

Sekmadienio rytas Moldovoje prasidėjo įtampa, bet ir dideliu laukimu. Kaip ir buvo galima tikėtis – tai turėjo būti lemtinga diena šalies ateičiai. Dar penktadienį vakare, vos prieš prasidedant „tyliajam laikotarpiui“, Centrinė rinkimų komisija paskelbė sprendimą, kuris sukrėtė prorusišką stovyklą: neleista dalyvauti net dviem partijoms, „Didžioji Moldova“ ir „Moldovos širdis“, dėl neteisėto finansavimo bei tiesioginio kišimosi iš užsienio! Kažkam buvo neramu – juk tai reiškė, kad Maskva prarado pagrindinius savo instrumentus.

7:00 val. – rinkimų apylinkės atvėrė duris. „Svarbiausi rinkimai Moldovos šiuolaikinėje istorijoje“, – dar prieš balsavimą sakė prezidentė Maia Sandu. Nerimą kėlė ir jos žodžiai apie „masinį Rusijos kišimąsi“ – kaip ir buvo galima laukti, Maskva nematė kito kelio, kaip tik mėginti griauti demokratinį procesą.

Diena slinko kupina signalų. 9:30 Sandu dar kartą perspėjo: „Maskvos statymai labai dideli“. 12:00 prorusiškas eksprezidentas Dodonas iš karto pakvietė savo šalininkus į protestą „apginti pergalę“ (kurią jau buvo iš anksto sau prisiskyrę, bet, pasirodo, apsiriko). 14:00 pasipylė pranešimai apie organizuotą rinkėjų vežimą iš Rusijos – neramu buvo ir tai, kad prie Moldovos ambasados Maskvoje net skambėjo „Katyuša“. Kaip ir galima buvo nujausti, provokacijos tik didėjo.

Vakare, artėjant balsų skaičiavimui, įtampa dar labiau augo. 19:00 – melagingi pranešimai apie bombas Romoje ir Alikantėje. Melagingi pranešimai apie bombų grėsmę iki šiol buvo gauti iš Ženevos, Romos (2 vietos), Bukarešto (2), Asheville (JAV), Alikantės, Briuselio. Tai buvo organizuotas bandymas sustabdyti ES palankią Moldovos diasporą Vakarų šalyse nuo balsavimo. 21:00 – rinkimų apylinkės uždarytos, aktyvumas viršijo 52 proc., o tai jau signalas, kad rinkėjai susitelkė! Iškart po uždarymo policija sulaikė provokatorių grupę – dar vienas ženklas, jog Maskvos planas buvo destabilizuoti procesą.

Pirmieji rezultatai buvo nerimą keliantys: 21:40 prorusiškas blokas pirmavo. Kaip ir galima buvo nujausti, jų bazinis elektoratas buvo aktyvus. Tačiau netrukus situacija pradėjo keistis. 22:00 – PAS šoktelėjo į pirmą vietą. 23:00 – jau 17 proc. persvara! Naktį skaičiuojant balsus persvara tik augo.

00:00 – 45 proc. PAS palaikymas. 3:00 – beveik galutinis rezultatas: 49,7 proc. už valdžią išlaikančią proeuropietišką partiją, 24 proc. – už prorusišką bloką. Ir tai – nepaisant dešimčių milijonų, kuriuos Maskva investavo į šiuos rinkimus! Nepaisant melagingų naujienų, papirkinėjimo, net kibernetinių atakų – moldavai pasirinko Europą.

Istorinis momentas. PAS partija ne tik laimėjo, bet ir išlaikė daugumą su 55 vietomis Moldovos parlamente, o juk daugumai reikia tik 51! Tai reiškia, kad valdantieji įgijo aiškų mandatą valdyti be koalicinių kompromisų, kad kursas į Europą bus tęsiamas be stabtelėjimų, o Sandu vizija – įstoti į ES iki 2030 m. – lieka reali kryptis. Kaip ir buvo galima tikėtis, žmonės, patyrę beprecedentį spaudimą, pasirinko stabilumą ir demokratiją, o ne grįžimą į Maskvos orbitą. Moldovos piliečiai davė mandatą savo valdžiai tvirtai laikyti europietišką kursą!

Prezidentė Maia Sandu pirmadienį vidudienį pranešė: „Moldovos žmonės pasisakė. Tai – ne tik partijos pergalė, tai – Moldovos pergalė. Europos kelias yra mūsų kelias pirmyn..“ Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen taip pat pasveikino proeuropietiškų jėgų laimėjimą Moldovoje pridurdama: „Moldova, jūs tai padarėte dar kartą… Europa. Demokratija. Laisvė.“

Taip, būtent! Žmonės susitelkė ir ši pergalė yra žinia visai Rytų Europai: Maskvos orbitą galima palikti! Ir palikti visiems laikams.