2025.12.11

Liudas Mažylis. Europos demokratijos apsauga naujos geopolitinės realybės fone

Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą tęsiasi. Šiame kontekste spaudimą patiria ir Europos Sąjungos valstybės, ypač informacinėje erdvėje. Pridėkime dar Kinijos vykdomą ekonominę prievartą, iš Baltarusijos nutaikytus išpuolius mūsų oro erdvei, nuolatinius mėginimus apeiti sankcijas, taikomas Rusijai ir Baltarusijai – ir matysime, kaip veiksmingai autoritariniai režimai vienijasi prieš demokratiją. Prie to prisideda ir parama radikalioms politinėms jėgoms Europoje, užmojai energetikos srity, nelegalios migracijos skatinimas. Būtent šiame kontekste ir gimė Europos demokratijos skydas (EUDS) – iniciatyva, kuria siekiama užkirsti kelią užsienio veikėjų kišimuisi, informacinėms manipuliacijoms, politinių kampanijų finansavimo pažeidimams ir įvairioms hibridinėms atakoms.

EUDS atsiradimą galima laikyti natūraliu atsaku į daugelį metų nuosekliai augusias grėsmes – nuo Rusijos kišimosi į demokratinius procesus iki Baltarusijos režimo vykdytų hibridinių atakų, migrantų instrumentalizavimo ir pilietinės visuomenės slopinimo. Šie procesai atskleidė seniai žinomą faktą: Europos valstybių demokratija yra nuolatinio koordinuoto spaudimo objektas. Apie tai ne kartą kalbėjau ir rašiau Europos Parlamente. Buvo diskutuojama, tačiau ilgą laiką nebuvo suformuota struktūrinė sistema, galinti atremti tokio pobūdžio grėsmes – nuo dirbtinio intelekto naudojimo manipuliuojant viešąja nuomone iki kibernetinių atakų prieš politines partijas ir žiniasklaidos infrastruktūrą. Ekonominė įtampa ir socialiniai neramumai taip pat tampa derlinga dirva veikti autoritariniams režimams, mėginantiems paversti Europoje kylančias krizes savo geopolitiniais instrumentais. Pagrindiniai autoritariniai centrai – Rusija ir Kinija. Rusija dar iki karo Ukrainoje aktyviai kišosi į ES politinius procesus, naudodama dezinformaciją, energetikos šantažą, kibernetines atakas. Tam buvo skirta viena pirmųjų rezoliucijų, man tapus EP nariu, už kurią balsavau. Kinija veikia subtiliau, bet ne mažiau pavojingai – per ekonomines priklausomybes, technologinę infiltraciją, spaudimą valstybėms narėms bei ES institucijoms, subsidijuotą strateginių sektorių perėmimą bei įtakos tinklų kūrimą. Gerai žinome, kokią ekonominę prievartą patyrė Lietuva, kai atidarė taivaniečių atstovybę – tiksliau, todėl, kad nepasidavė Kinijos peršamam išskirtinių santykių formatui. Šios dvi valstybės, nepaisant skirtingų metodų, turi bendrą tikslą – silpninti Vakarų demokratijų vienybę, kurti priklausomybes ir mažinti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis. Solidūs veiksmai, skirti suvaldyti šias grėsmes tiek iš Europos Parlamento, tiek iš kitų institucijų buvo žengti 2022 m., kai nuosekliai priėmėme rezoliucijas dėl užsienio kišimosi į demokratinius procesus, hibridinių atakų ir dezinformacijos, taip kuriant politinį pagrindą EUDS atsiradimui. Vienas svarbiausių balsavimų įvyko 2023 m. birželio 1 d., kai priėmėme rezoliuciją dėl užsienio šalių kišimosi į ES demokratinius procesus ir dezinformacijos, kurioje tiesiogiai raginome kurti europinį demokratijos apsaugos mechanizmą. 2023 m. spalį Parlamentas patvirtino Kovos su prievarta priemonę (angl. Anti-Coercion Instrument), kuri tapo vienu iš EUDS idėjos kertinių elementų, nes suteikia apsaugą nuo ekonominio ir politinio spaudimo ES valstybėms narėms – o Lietuva buvo itin ryškus tokios prievartos pavyzdys.

2024 m. Parlamentas daug dėmesio skyrė „Russiagate“ tyrimams, EP narių saugumo procedūrų griežtinimui ir išorės finansavimo kontrolei. 2025 m. pradžioje diskusijose dėl Europos demokratijos stiprinimo oficialiai pritarta Tarybos siūlymui kurti nuolatinę ES demokratijos apsaugos struktūrą. Galima teigti, kad per EUDS iniciatyvą siekiama sukurti prevencinę skydinę struktūrą, apsaugančią Europos politinius procesus nuo išorės kišimosi. Tai apimtų kibernetinį saugumą, politinės reklamos skaidrumo mechanizmus, išorės finansavimo ribojimus, greito reagavimo į dezinformaciją priemones. Taip pat yra siekiama sukurti infrastruktūrą, skirtą informacinėms, hibridinėms ar ekonominėms atakoms atremti. Žinoma, Europa turi būti pajėgi reaguoti ne tik į kibernetines grėsmes, bet ir į platesnes hibridines kampanijas, kaip tas, kurias 2021 m. organizavo Lukašenkos režimas prieš ES sienas, tai yra Lietuvą, Latviją ir Lenkiją. Akivaizdu, kad šiuo metu Europai yra reikalingi papildomi instituciniai pajėgumai, kurie būtų išnaudoti atsakingai: užsienio veikėjų informacinės manipuliacijos ir kišimosi į ES procesus nustatymas, analizė ir dokumentavimas. Tokia struktūra turėtų ne tik identifikuoti ir sekti apgaulingą turinį, bet ir padėti jį šalinti, didinti visuomenės informuotumą, koordinuoti žvalgybos duomenų mainus bei kurti pajėgumus nustatyti atsakomybę ir taikyti atsakomąsias priemones. Todėl siekiant sistemingai spręsti šiuos klausimus, 2025 m. vasario 3 d. Europos Parlamente pradėjo veikti Specialusis komitetas Europos demokratijos skydo klausimams nagrinėti. Jo tikslas – užtikrinti, kad demokratinės institucijos, rinkimų procesai ir viešoji erdvė būtų apsaugoti nuo koordinuotų hibridinių grėsmių. Komitetas vertina esamų ES priemonių veiksmingumą ir teikia rekomendacijas, kaip jas stiprinti. Bendrai, reikia pripažinti, kad Europos Parlamento darbotvarkėje demokratijos iššūkių temos niekur nedingsta. Pavyzdžiui 2025 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl bendros saugumo ir gynybos politikos pabrėžėme ne tik tradicinių priemonių stiprinimą, bet ir platesnės ES gynybos integracijos viziją. 2025 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamentas diskutavo dėl Europos Komisijos pranešimo apie Europos demokratijos skydą. Debatų metu pabrėžėme būtinybę stiprinti demokratines institucijas, užtikrinti laisvus ir sąžiningus rinkimus, remti nepriklausomą žiniasklaidą. Komisija planuoja naujus finansavimo mechanizmus – AgoraEU su savo MEDIA+ ir CERV+ paketais, skirtais žiniasklaidos tvarumui, rinkimų procesų procesams ir pilietiniam įsitraukimui. Šios priemonės bus finansuojamos iš naujos 2028–2034 m. ES daugiametės finansinės programos.

Todėl, reikia pripažinti, kad lapkričio 25 d. debatai nubrėžė aiškią liniją: ES privalo kuo greičiau sukurti funkcionuojančią demokratijos apsaugos sistemą, kovai su informacinėmis manipuliacijomis, kibernetinį saugumą, rinkimų proceso skaidrumo užtikrinimą, politinio finansavimo kontrolę, pilietinės visuomenės stiprinimą ir nepriklausomos žiniasklaidos paramą. Tačiau jau dabar egzistuoja finansiniai instrumentai, galintys prisidėti prie demokratijos apsaugos sistemos kūrimo. Viena iš esminių finansavimo priemonių yra „Skaitmeninės Europos programa“ (angl. Digital Europe Programme). Tai yra, 2021–2027 m. ES daugiametėje finansinėje perspektyvoje įtvirtinta 7,5 mlrd. eurų vertės programa, skirta ne tik abstrakčiai „skaitmenizacijai“, o labai konkretiems, strategiškai jautriems pajėgumams, kurie šiandien tiesiogiai susiję su demokratijos apsauga. Svarbiausia „Skaitmeninės Europos“ kryptis – kibernetinis saugumas, kuriai skiriama beveik trečdalis viso programos biudžeto. Šios lėšos naudojamos kuriant pažangias kibernetinio atsparumo sistemas, nacionalinius ir Europos lygmens kibernetinio saugumo centrus. „Skaitmeninė Europa“ taip pat finansuoja krizių valdymo ir greito reagavimo priemones, kurios reikalingos stiprinant ES gebėjimą koordinuotai atsakyti į hibridines atakas. Programoje numatomi ištekliai, skirti greitai mobilizuoti ekspertų komandas, užtikrinti skaidrių algoritmų stebėseną ir plėtoti įrodymais grįstus informacijos patikros mechanizmus. Kita svarbi priemonė – „Globali Europa“, didžiausia ES išorės veiksmų finansavimo programa, kurios vertė siekia 79,5 mlrd. eurų. Ši priemonė veikia ne tik ES viduje, bet ir trečiosiose šalyse, ypač Rytų partnerystės regione, kur Kremlius aktyviai siekia silpninti proeuropietiškus naratyvus, skleisti dezinformaciją ir destabilizuoti situaciją. Todėl finansuojami projektai, skirti kibernetiniam saugumui, kritinės infrastruktūros apsaugai, kovai su užsienio kišimusi, institucinių pajėgumų stiprinimui.

Naujoje Rytų Partnerytės geopolitinėje situacijoje demokratinių procesų apsauga turi likti vienu iš ES. Norėdami padėti kitiems, turime ir patys gebėti apsiginti – ir parodyti pavyzdį. Juk nekyla abejonių, kad Europos demokratijos apsauga yra ilgas ir kompleksiškas procesas, reikalaujantis bendro ES institucijų ir valstybių narių įsitraukimo. Europa, nepaisant iššūkių, yra pasirengusi ginti savo vertybes taip pat ryžtingai, kaip ir savo ekonominius interesus. Naujos gynybos iniciatyvos rodo perėjimą nuo reaktyvaus prie proaktyvaus demokratijos saugumo modelio, kuriame Europa ne laukia, kol įvyks išpuolis, bet iš anksto formuoja atsparumo architektūrą.

Liudas Mažylis. Baltarusijos režimo provokacijų grandinė

Baltarusijos režimo nuosmukis, regis, neturi dugno. Hibridinės jų atakos prieš kaimynines valstybes nėra jokia naujovė, keičiasi tik forma, ir kiekvieną kartą jie sugeba nustebinti ir sugluminti, beatodairiškai didindami spaudimą. Lukašenkos valdoma kaimyninė šalis, kadaise bandžiusi išlaikyti bent minimalią tarptautinę pagarbą, pastaraisiais metais vis labiau grimzta į begėdiškas provokacijas. Šiek tiek aprimus migrantų stūmimui į Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, dabar į Lietuvą sistemiškai leidžiami balionai su kontrabandiniais kroviniais. Pigu. Veiksmas aiškiai nusikalstamas, bet „pasistengus“ – neva užkardomas… Betgi veiksenos esmė – ne kontrabanda, bent jau – tikrai ne vien kontrabanda. Sisteminga, sąmoninga hibridinė veiksena, pateikiama kaip rutininė cigarečių kontrabandininkų kasdienybė. Aišku, kad kontrabandininkai noriai vykdo savo verslą, jiems ar šiaip, ar taip – apsimoka. O režimui belieka visa tai sukoordinuoti ir tyliai džiūgauti dėl pasiektos „pridėtinės vertės“ – periodiško civilinės aviacijos skrydžių trikdymo. Ne kartą savęs klausiau, ar Lukašenkos režimas gali dar labiau degraduoti. Gali.

Žvelgiant į oficialius duomenis, šiemet tokių balionų jau perimta kelis kartus daugiau nei pernai. Balionai tikrai nėra vien ekonominė problema, susijusi su cigarečių kontrabanda. Tai yra instrumentas trikdyti Lietuvos oro erdvę ir civilinės aviacijos veiklą. Vilniaus oro uostas patyrė realius sutrikimus, kai dėl šių incidentų teko nukreipti keleivių skrydžius į Kauną, Palangą ar Rygą… Tai nėra menkniekis. Tai yra civilinės infrastruktūros saugumo pažeidimas, kurio tikslas griauti pasitikėjimą, o tai yra pačios civilinės aviacijos pamatas. Pridurčiau, kad pasikėsinta ir į esminį ES principą – laisvą asmenų judėjimą.

Prieš keliolika dienų išgirdome mūsų valdžios pareiškimus, kad hibridinės atakos suvaldytos, tačiau jau tada buvo akivaizdu, kad ta ramybė apgaulinga ir verta ruoštis kitoms veiksmų formoms. Tai neatleidžia mūsų nuo pareigos ruoštis. Juk hibridinės atakos niekada nebūna statiškos, jos nuolat kinta. Taip ir įvyko. Pabandžius uždaryti pasienio punktus iš Lietuvos pusės, Baltarusijos režimas pakeitė hibridinę veikseną. Išmąstė nesunkiai. Jie areštavo turtą – Lietuvoje registruotus sunkvežimius. Pigu? Čia jau ne tik pigu, bet dar ir pelninga. Jie sumanė apmokestinti „paslaugas“ už areštuoto turto apsaugą. Brutalu. Tikėtasi, kad staigus pasienio punktų atidarymas pagelbės. Lūkesčiai nepasiteisino. Pasienio punktų uždarymas ir vėl atidarymas režimui įspūdžio nepadarė.

Balionai skrenda virš mūsų laukų, o vilkikų vairuotojai kenčia dirbtinai sukurtą spaudimą. Bet gi ir buvo galima manyti, kad Lukašenkos atsakas bus neadekvatus. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija išplatino įžeidų pareiškimą, esą Lietuva „išpūtė situaciją“ ir be reikalo apkaltino Baltarusiją, užuot ieškojusi kontrabandininkų tarp savo piliečių.

O ką Lietuvos valdžia pozityvaus pasiūlė? Paskelbė milijono eurų konkursą įmonėms, kurios pateiks veiksmingų sprendimų, kaip neutralizuoti balionus. Suma, tiesą sakant, atrodo kiek šykšti, turint omenyje grėsmių mastą. Ironiška: prieš 8 metus aš irgi esu susidūręs su milijono pasiūlymu. Pasiūlė vienas toks verslininkas, ne valstybė. Vis dėlto pats faktas, kad valstybė ieško technologinių atsakų į hibridines atakas galėtų būti tam tikras žingsnis į priekį.

Hibridinės veiksenos klausimu pasisakiau ne kartą. Tai nėra vien Lietuvos problema. Belgijoje, Danijoje ir kitose valstybėse jau matėme įtartiną dronų veiklą, skrydžių trikdymus, oro erdvės pažeidimus. Tai rodo, kad ši hibridinių instrumentų mozaika yra platesnio regioninio spaudimo dalis, ir tą daro ne tik Baltarusija, o neabejotinai – ir Rusija. Dėl to kreipiausi į Europos Komisiją, paprašydamas paaiškinti, ar ji renka ir sistemina informaciją apie visoje Europoje gausėjančius oro erdvės pažeidimus. Taip pat klausiau, ar matoma būtinybė kurti bendrą Europos reakcijos mechanizmą ir kokių teisinių bei techninių priemonių Komisija yra pasirengusi imtis. Komisija privalo rasti atsakymą, nes tai jau nebe pavieniai incidentai, o bendras europinis iššūkis.

Mūsų reakcija negali būti nei pavėluota, nei fragmentuota. Balionais tikrinama tai, ką mes saugome. Oro erdvė, sienų kontrolė, civilinė aviacija, žmonių judėjimas ir visos mūsų institucijos. Ir jei neatsakysime ryžtingai, režimas ieškos naujų metodų. Todėl turime veikti ne tik šiandien, bet ir ruoštis tam, kas bus rytoj. Hibridinių atakų forma keičiasi nuolat, o mūsų užduotis yra nesileisti įstumti į gynybinį kampą.

Man nepatinka ir Lietuvos valdžios komunikacinė taktika. Kažkodėl siekiama vartoti neutralius terminus ten, kur, mano nuomone, būtina rėžti aiškią ir negailestingą tiesą. Vykdoma grubi agresija prieš Lietuvos civilinę aviacijos infrastruktūrą, pažeidžiami asmeniniai keliaujančių žmonių interesai. O girdime – „reikia išgaudyti kontrabandininkus“. Baltarusijos režimas įvykdė neteisėtą sunkvežimių areštą – o mes girdim, kad sunkvežimiai „įstrigo“. Kartojama, kad pasieniečiai turėtų vykdyti „techninius pasikalbėjimus“. Techninius – apie ką? Apie šlagbaumo aukštį? O ką aiškinsim Lietuvos žmonėms, kai Baltarusija, už kurios neabejotinai stovi Rusija, pareikalaus padidinti šlagbaumo aukštį, kad tankas tilptų pravažiuoti?! Kokį terminą vartosim tada? Techniniai pasikalbėjimai agresoriaus tikrai netenkins, juk jie atvirai reikalauja diplomatinio dialogo, o to mes sau leisti, žinoma, negalime. Tad vienintelė išeitis – Europoje veikti koordinuotai ir griežtinti sankcijas ir Rusijai, ir Baltarusijai. Taip ir kalbėjau lapkričio 26 dieną Europos Parlamente.

Liudas Mažylis. Rytų Partnerystės asamblėja Jerevane: Europa, energetika ir „realios Armėnijos“ kontūrai

Spalio 27-30 dienomis Jerevane vyko Rytų partnerystės parlamentinės asamblėjos sesija. Kaip įprasta, darbas vyko frakcijose, komitetuose ir plenariniuose posėdžiuose – savotiškai atkartojo Europos Parlamento „mini modelį“. Dalyviai diskutavo aktualiausius regiono klausimus, dalijosi patirtimi ir aptarė bendrus iššūkius. Programoje netrūko susitikimų su Armėnijoje reziduojančiais ES bei valstybių narių ambasadoriais – tai suteikė platesnį geopolitinį kontekstą ir leido aiškiau suprasti Europos buvimą šiame jautriame regione.

Energetikos komitetas

Energetinis saugumas šiandien tapo neatsiejama nacionalinio ir kolektyvinio saugumo dalimi. Rytų partnerystės šalys šią realybę išgyvena kasdien – jų energetikos sistemos lieka geopolitinių konfrontacijų priešakyje. Rusijos agresija prieš Ukrainą ir nuolatinės manipuliacijos dujų bei elektros tiekimu parodė, kaip energetinė priklausomybė gali būti paversta ginklu prieš suverenitetą ir stabilumą. Bendra Ukrainos ir Moldovos patirtis liudija: tik stipresnis energetinis susijungimas su Europa gali tapti patikimu skydu.

Todėl komiteto svarstyti dokumentai ir priimtos pataisos aiškiai pabrėžė, kad saugumas prasideda nuo jungčių. Sinchronizacija su Europos tinklais, investicijos į tarpvalstybinę infrastruktūrą, skaidrus valdymas, kibernetinis saugumas ir koordinuotas reagavimas į krizes – tai strateginiai prioritetai, o ne techninės detalės. Kuo stipresnis Rytų partnerystės šalių energetinis savarankiškumas, tuo saugesnė Europa.

Rezoliucijos

Asamblėjos metu buvo priimtos keturios rezoliucijos. Taip pat, Ukrainos delegacija papildomai pateikė pasiūlymą rezoliucijai dėl derybinių klasterių atidarymo Moldovai ir pačiai Ukrainai – žingsnio, priartinančio šias šalis prie ES integracijos, kuri irgi buvo priimta.

Diskusijos atskleidė ir bendrystę, ir skirtumus tarp šešių Rytų kaimynystės valstybių. Moldovoje matomas realus progresas. Ukraina ruošiasi sunkiai žiemai ir vis dar gyvena karo tęstinumo sąlygomis. Sakartvelo vyriausybė delegacijos neatsiuntė, tačiau pažymėtas pozityvus proveržis Armėnijos ir Azerbaidžano santykiuose – nors Azerbaidžano delegacijos taip pat nebuvo.

Armėnijos dabartis ir iššūkiai

Asamblėjos diskusijose daug dėmesio skirta ir pačios Armėnijos „einamosioms“ problemoms. Dabartinio premjero Nikolo Pašiniano pristatoma „realios Armėnijos“ idėja grindžiama pragmatizmu – valstybės plėtra ir stiprinimu esamose sienose dabartinėje geopolitinėje realybėje. Tačiau ar toks požiūris gali būti priimtinas visiems? Atrodo, kad jis smarkiai sujudina visą armėnų tautinę savivoką. Pasigirsta balsų, kvestionuojančių demokratinę Armėnijos ateitį. Jautrios temos – pabėgėliai iš Arcacho (Kalnų Karabacho) bei kalinių Azerbaidžane likimas – nuolat sugrąžina dėmesį į vidaus politikos jautrumą.

Simboliškai galima sakyti, jog tai – Armėnija be Ararato, be jūros, kuria kadaise, pasak legendos, atplaukė Nojaus laivas, ir be Arcacho (Kalnų Karabacho), iš kurio tūkstančiai ten gyvenusių armėnų per kelias dienas tapo politiniais pabėgėliais. Opozicija kelia konceptualius klausimus dėl valstybės santykio su religiniais lyderiais – trys vyskupai šiuo metu yra sulaikyti. Be to, reikia nepamiršti, kad armėnų diaspora išsibarsčiusi po visą pasaulį. Tai įtakinga ir dažnai pasiturinti bendruomenė, kurios narių skaičius maždaug dvigubai daugiau nei „realios Armėnijos“ gyventojų. Tad natūralu, kad tautinės savivokos pokyčiai gali kelti ir prieštaringas emocijas.

Armėnijos santykiai su Rusija išlieka sudėtingi: pasitikėjimo rusais nebeliko, tačiau fiziškai jie dar nėra iš čia visiškai pasitraukę, o politiniame spektre esama ir atvirai prorusiškų jėgų. Neramina, kad 2026-ųjų rinkimuose Rusija bandys įvairius, jų gerai įvaldytus, poveikio instrumentus. Asamblėjoje daugybę kartų buvo minimas pastarųjų Moldovos rinkimų atvejis. Moldavams pavyko atsispirti beprecedentiniam Rusijos spaudimui, jie išsirinko proeuropietišką parlamentą. Bet neabejotinai, rusai bandys tą patį ir Armėnijoje.

ES „buvimas“ ir investicijos

ES buvimas regione neapsiriboja deklaracijomis – jis matomas konkrečiais darbais, investicijomis ir partneryste, kurios prisideda prie energetikos, transporto, miesto infrastruktūros ir verslo plėtros. Armėnijoje ši parama įgauna realią formą per įvairius projektus, kurie ne tik modernizuoja infrastruktūrą, bet ir stiprina šalies atsparumą, skatina ekonomikos augimą bei gerina gyvenimo kokybę miestų ir kaimo bendruomenėse.

Pavyzdžiui, energetikos srityje vyksta Armėnijos–Sakartvelo elektros jungties projektas (Europos Investicijų Bankas, EIB) – strateginis projektas, jungiantis Armėnijos elektros tinklus su Sakartvelu ir didinantis regiono energetinį saugumą. Transporto infrastruktūra taip pat modernizuojama: „North–South Road Corridor Investment Program“ Sisian–Kajaran ruože (~85 mln. eurų, EIB) įrengti nauji keliai su 9 tuneliais ir 27 tiltais, o urbanistinė plėtra apima Gyumri miesto atnaujinimo projektą („Gyumri Urban Development“, ES grantai), kuriame gerinamas energinis efektyvumas, renovuojami viešieji pastatai ir modernizuojami apšvietimo tinklai.

Kitas svarbus žingsnis – vandens tiekimo ir nuotekų tinklų modernizavimas Jerevane, Giumri ir Vanadzore (EIB + ES grantai), leidžiantis atnaujinti kelis šimtus kilometrų vamzdynų, sumažinti vandens nuostolius ir pagerinti sanitariją. Kaimo ir žemės ūkio sektorius stiprinamas ENPARD programos (~26 mln. eurų, ES) parama, remiančia žemės ūkį, kaimo infrastruktūrą ir kooperatyvus. Viešojo transporto tinklas modernizuojamas Jerevano metro projekte (EBRD + ES grantai), užtikrinant patogesnį ir efektyvesnį keleivinio transporto aptarnavimą.

Visa tai įsikomponuoja į Global Gateway iniciatyvą – ilgalaikį ES investicijų paketą, apimantį transporto, energetikos ir skaitmeninės infrastruktūros projektus regione, papildomai įgyvendinant Armėnijos atsparumo ir augimo projektą, skatinantį reformas prekybos, transporto, energetikos ir kitose pagrindinėse srityse, kuriose taikomas vizų liberalizavimo dialogas, ir skirta daugiau nei 200 mln. eurų investicijų.

Simboliška, kad į šių metų renginį atvyko du Turkijos parlamento nariai – per dešimtmečius tai būtų buvę neįsivaizduojama. Prisimintina, kaip buvęs Turkijos premjeras Suleimanas Demirelis sakė: „Santykių su Armėnija užmezgimas – niekada“. O dabar Turkija jau svarsto investicijų galimybes, kurios būtų reikšmingos ir Armėnijai.

Armėnijos ir Azerbaidžano santykių dinamika

Šiuo metu stebimas palyginti ramus laikotarpis – taika tarp Armėnijos ir Azerbaidžano suteikė atokvėpį: neskamba šūviai, nebekrenta sviediniai, nežūsta žmonės. Tai vienas iš pozityvių ženklų po dešimtmečius trukusių karinių įtampų. Vienas pagrindinių iššūkių – vadinamasis Zangezūro koridorius, apie 40 km ilgio ruožas per pietų Armėniją, jungiantis Azerbaidžano žemyninę dalį su Nachičevanės eksklavu. Nors Baku šį projektą laiko strateginiu tranzitu, Jerevanas pabrėžia valstybės suvereniteto apsaugą.

Diskusijose svarstomi keli modeliai – nuo „Kaliningrado modelio“, kur tranzitas vyksta be pasienio patikrų, bet kelias lieka armėniškas, iki abipusio kompromiso, kai tiek Armėnija, tiek Azerbaidžanas turi laisvą judėjimą, tačiau be eksteritorialumo. Nuo 2003 m. Rusijos piliečiai kerta Lietuvos teritoriją specialiais traukiniais, tiesa, privalo deklaruoti savo tapatybę, o tai gali būti prilyginta savotiškam „tranzitinės vizos“ analogui. Rusiškos prekės vežamos be muitų. Panaši schema gali tapti orientyru ir regione, leidžianti derinti laisvą judėjimą su suvereniteto apsauga. Taip pat svarstomas Arazos maršrutas per Iraną, leidžiantis Baku apeiti Armėniją. Vis dėlto kiekvienas variantas turi savo geopolitines kliūtis – įtaką lemia Irano, Rusijos ir Turkijos interesai bei vidaus politinis pasipriešinimas Armėnijoje. Nepaisant to, nutilę šūviai suteikia erdvės diplomatinėms alternatyvoms.

Šio konteksto fone akivaizdu, kad kiekvienas iš galimų modelių turi savo iššūkių. Armėnijoje – stiprus vidaus politinis pasipriešinimas: bet koks susitarimas dėl „koridoriaus“ laikomas rizika valstybingumui. Azerbaidžane – lūkesčiai po karinės pergalės, todėl bet koks lankstumas gali būti suprastas kaip silpnumas. Iranas kategoriškai priešinasi bet kokiam eksteritorialiam keliui per Armėniją, o Rusija, formaliai išlikdama proceso garante, šiandien pati ieško savo vaidmens tarp prarandamų įtakų. Šioje situacijoje Pietų Kaukaze ir platesniu mastu ryškėja „įmūrytų“ sienų problema, kuri stabo fizinius ryšius. Jeigu jas pavyktų „sugriauti“, Europa priartėtų prie regiono, o ryšiai su Centrine Azija palengvėtų.

Liudas Mažylis. Istoriniai Moldovos rinkimai – rinkėjai pasirinko Europą

Sekmadienio rytas Moldovoje prasidėjo įtampa, bet ir dideliu laukimu. Kaip ir buvo galima tikėtis – tai turėjo būti lemtinga diena šalies ateičiai. Dar penktadienį vakare, vos prieš prasidedant „tyliajam laikotarpiui“, Centrinė rinkimų komisija paskelbė sprendimą, kuris sukrėtė prorusišką stovyklą: neleista dalyvauti net dviem partijoms, „Didžioji Moldova“ ir „Moldovos širdis“, dėl neteisėto finansavimo bei tiesioginio kišimosi iš užsienio! Kažkam buvo neramu – juk tai reiškė, kad Maskva prarado pagrindinius savo instrumentus.

7:00 val. – rinkimų apylinkės atvėrė duris. „Svarbiausi rinkimai Moldovos šiuolaikinėje istorijoje“, – dar prieš balsavimą sakė prezidentė Maia Sandu. Nerimą kėlė ir jos žodžiai apie „masinį Rusijos kišimąsi“ – kaip ir buvo galima laukti, Maskva nematė kito kelio, kaip tik mėginti griauti demokratinį procesą.

Diena slinko kupina signalų. 9:30 Sandu dar kartą perspėjo: „Maskvos statymai labai dideli“. 12:00 prorusiškas eksprezidentas Dodonas iš karto pakvietė savo šalininkus į protestą „apginti pergalę“ (kurią jau buvo iš anksto sau prisiskyrę, bet, pasirodo, apsiriko). 14:00 pasipylė pranešimai apie organizuotą rinkėjų vežimą iš Rusijos – neramu buvo ir tai, kad prie Moldovos ambasados Maskvoje net skambėjo „Katyuša“. Kaip ir galima buvo nujausti, provokacijos tik didėjo.

Vakare, artėjant balsų skaičiavimui, įtampa dar labiau augo. 19:00 – melagingi pranešimai apie bombas Romoje ir Alikantėje. Melagingi pranešimai apie bombų grėsmę iki šiol buvo gauti iš Ženevos, Romos (2 vietos), Bukarešto (2), Asheville (JAV), Alikantės, Briuselio. Tai buvo organizuotas bandymas sustabdyti ES palankią Moldovos diasporą Vakarų šalyse nuo balsavimo. 21:00 – rinkimų apylinkės uždarytos, aktyvumas viršijo 52 proc., o tai jau signalas, kad rinkėjai susitelkė! Iškart po uždarymo policija sulaikė provokatorių grupę – dar vienas ženklas, jog Maskvos planas buvo destabilizuoti procesą.

Pirmieji rezultatai buvo nerimą keliantys: 21:40 prorusiškas blokas pirmavo. Kaip ir galima buvo nujausti, jų bazinis elektoratas buvo aktyvus. Tačiau netrukus situacija pradėjo keistis. 22:00 – PAS šoktelėjo į pirmą vietą. 23:00 – jau 17 proc. persvara! Naktį skaičiuojant balsus persvara tik augo.

00:00 – 45 proc. PAS palaikymas. 3:00 – beveik galutinis rezultatas: 49,7 proc. už valdžią išlaikančią proeuropietišką partiją, 24 proc. – už prorusišką bloką. Ir tai – nepaisant dešimčių milijonų, kuriuos Maskva investavo į šiuos rinkimus! Nepaisant melagingų naujienų, papirkinėjimo, net kibernetinių atakų – moldavai pasirinko Europą.

Istorinis momentas. PAS partija ne tik laimėjo, bet ir išlaikė daugumą su 55 vietomis Moldovos parlamente, o juk daugumai reikia tik 51! Tai reiškia, kad valdantieji įgijo aiškų mandatą valdyti be koalicinių kompromisų, kad kursas į Europą bus tęsiamas be stabtelėjimų, o Sandu vizija – įstoti į ES iki 2030 m. – lieka reali kryptis. Kaip ir buvo galima tikėtis, žmonės, patyrę beprecedentį spaudimą, pasirinko stabilumą ir demokratiją, o ne grįžimą į Maskvos orbitą. Moldovos piliečiai davė mandatą savo valdžiai tvirtai laikyti europietišką kursą!

Prezidentė Maia Sandu pirmadienį vidudienį pranešė: „Moldovos žmonės pasisakė. Tai – ne tik partijos pergalė, tai – Moldovos pergalė. Europos kelias yra mūsų kelias pirmyn..“ Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen taip pat pasveikino proeuropietiškų jėgų laimėjimą Moldovoje pridurdama: „Moldova, jūs tai padarėte dar kartą… Europa. Demokratija. Laisvė.“

Taip, būtent! Žmonės susitelkė ir ši pergalė yra žinia visai Rytų Europai: Maskvos orbitą galima palikti! Ir palikti visiems laikams.

R. Juknevičienė: „Kovokite, kol dar ne per vėlu“

Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) tarpparlamentiniame posėdyje Europos Parlamento narės Rasos Juknevičienės iniciatyva buvo įtrauktas klausimas dėl teisės viršenybės, žiniasklaidos laisvės ir žmogaus teisių padėties ES.
Parlamentarė atkreipė dėmesį į situaciją Lietuvoje, kai nepaisant 40 tūkstančių žmonių protesto antradienį, nepaisant beveik 140 tūkstančių žmonių, pasirašiusių peticiją ginti nacionalinį transliuotoją, šiandien Lietuvos Seimas skubos tvarka priima naujus įstatymus, kuriais numatomas paprastesnis nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus atleidimas. Visai neseniai buvo sumažintas ir trejiems metams įšaldytas LRT biudžetas.
„Šie veiksmai kelia grėsmę nacionalinio transliuotojo nepriklausomumui. Valdantieji ignoruoja aiškius Konstitucinio Teismo, Seimo Teisės departamento, Europos transliuotojų sąjungos ir Europos Tarybos įspėjimus“, – pabrėžė R. Juknevičienė.
Parlamentarė kreipėsi į Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komitetą ir ES institucijų, S&D frakcijos atstovus, prašydama nedelsiant reaguoti į grėsmę nacionalinio transliuotojo nepriklausomumui ir demokratijai keliamus valdančiųjų veiksmus.
„Mes susiduriame su visiškai nauja realybe, kai demokratiškiausias projektas Europos istorijoje – ES – yra puolamas ne tik diktatorių, kai žemyne vyksta tikras karas, kai mūsų artimiausias sąjungininkas – JAV – bando šį projektą suskaldyti“, – kalbėjo EP narė.
Pasak jos, trečias destruktorius veikia iš vidaus: „Dabartinė vyriausybė – socialdemokratai kartu su kraštutinės dešinės partija koalicijoje, kurios pirmininkas teismo pripažintas kaltu dėl antisemitizmo – bando perimti Lietuvos nacionalinio visuomeninio transliuotojo kontrolę. Prieš akis – Vengrijos ir Slovakijos pavyzdžiai“, – kalbėjo EP narė.
R. Juknevičienė pasisakymą baigė šių metų Sacharovo premijos laureatės Gruzijoje įkalintos žurnalistės Mzia Amaglobeli žodžiais: „Kovokite, kol dar ne per vėlu“.

2025.12.01

Europos Parlamento nariai iš Lietuvos Europos institucijų prašo kuo skubiau reaguoti dėl situacijos su nacionaliniu transliuotoju LRT

Europos Parlamento nariai Dainius Žalimas, Petras Auštrevičius, Rasa Juknevičienė, Liudas Mažylis, Paulius Saudargas, Virginijus Sinkevičius kreipėsi į Europos Komisijos vadovus bei Europos socialistų ir demokratų partijos Europos Parlamente (S&D) lyderius, atkreipdami dėmesį į grėsmę demokratijai keliančią situaciją dėl Lietuvos nacionalinio transliuotojo LTR, kuri susidarė po valdančiosios koalicijos veiksmų, turinčių įtakos Lietuvos nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui.
„Nepriklausoma ir pliuralistinė žiniasklaida yra bet kurios demokratijos pagrindas, užtikrinantis piliečiams prieigą prie įvairios ir patikimos informacijos. Rašome norėdami išreikšti didelį susirūpinimą dėl pastarųjų teisėkūros ir politikos pokyčių Lietuvoje, kurie kelia rimtą ir vis didėjančią grėsmę nacionalinio visuomeninio transliuotojo – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) – nepriklausomumui“, – teigiama kreipimesi.
Dokumentuose primenama, kad po praėjusių metų Seimo rinkimų Lietuvoje buvo suformuota valdančioji koalicija, kurią sudarė Lietuvos socialdemokratų partija (Socialistų ir demokratų šeimos narė) kaip pagrindinė politinė jėga, prie kurios prisijungė kraštutinių dešiniųjų populistinė partija „Nemuno aušra“ („Nemuno aušra“), analogiška vengrų „Fidesz“ ir vokiečių „AfD“. Nuo pat pradžių iki šiol koaliciją remia Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Partijai „Nemuno aušra“ vadovauja Lietuvos parlamento narys Remigijus Žemaitaitis, kurį Konstitucinis Teismas neseniai pripažino šiurkščiai pažeidusiu Konstituciją dėl antisemitinių ir neapykantą kurstančių pareiškimų ir kuriam dabar pareikšti panašūs baudžiamieji kaltinimai bendrosios praktikos teismuose. Be to, vyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimo neteisėto šios partijos rinkimų kampanijos finansavimo.
Nuo pat koalicijos pradžios socialdemokratų ir „Nemuno aušros“ partijų susitarime buvo numatytas pastarosios reikalavimas atlikti LRT veiklos auditą ir spaudimas keisti LRT transliacijų turinį. Turėdamas visapusišką socialdemokratų paramą, „Nemuno aušros“ lyderis vadovauja šiai prieš LRT nukreiptai kampanijai, atvirai reikšdamas savo nepasitenkinimą LRT veikla ir siekį pakeisti LRT vadovą.
Išpuoliai kulminaciją pasiekė praėjusią savaitę (lapkričio 27 d.), kai buvo priimtas vienas įstatymas, kuriuo sumažintas LRT finansavimas, ir pateiktas kitas įstatymo projektas, kuriuo siekiama supaprastinti LRT vadovo atleidimą.
Situacija nuolat blogėja ir reikalauja skubaus reagavimo.
Atsižvelgdami į šių įvykių rimtumą ir galimą priimtų ir siūlomų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimų neatitikimą Europos ir konstituciniams standartams, Parlamentarai prašo Europos Komisijos imtis visų būtinų skubių veiksmų, tarp kurių prašymas įvertinti minėtų dviejų įstatymų, iš dalies keičiančių Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, suderinamumą su Europos žiniasklaidos laisvės įstatymu (ERLA) ir ES teisinės valstybės standartais. Taip pat pradėti dialogą su Lietuvos valdžios institucijomis, siekiant užtikrinti, kad neseniai priimti pakeitimai, ribojantys LRT finansavimą, būtų atšaukti ir kad siūlomas pakeitimas, leidžiantis savavališkai atleisti LRT vadovą, nebūtų priimtas.
Kreipimaisi pridedami.
Letter_EC_LRT-Independence copy
Letter_SD_LRT-Independence

2025.11.26

R. Juknevičienė: „Šiandien cigaretėms gabenti naudojami meteorologiniai balionai, rytoj jie gali gabenti sprogmenis“

Lietuvoje išrinktų dalies parlamentarų iniciatyva Į Europos Parlamento darbotvarkę šiandien įtraukti debatai dėl Europos Sąjungos reagavimo į Rusijos ir Baltarusijos vykdomas atakas oro erdvėje prieš šalių narių kritinę infrastruktūrą.
Debatų pradžioje kalbėjusi Europos Komisijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja Roxana Mînzatu priminė, kad pastarosiomis savaitėmis oro erdvė buvo pažeista virš Belgijos, Nyderlandų, Lenkijos, Rumunijos, Danijos, Estijos, Vokietijos, Lietuvos, Latvijos ir vakar vėl Rumunijos.
„Šie incidentai yra tendencija, o ne atsitiktinumas. Šie incidentai yra hibridinio karo, tyčinės pilkosios zonos kampanijos, nukreiptos prieš Europą, elementai. Jie išbando mūsų ryžtą, tikrina mūsų sistemas ir bando sutrikdyti mūsų piliečius, – kalbėjo R. Mînzatu. – Jie sukurti taip, kad nebūtų lengva nustatyti, iš kur, bet mes neturime vengti įvardinti kaltininkų. Tyrimai turi būti tęsiami, o kai galima nustatyti atsakomybę, privalome ją pareikšti. Hibridiniai veiksmai klesti dėl dviprasmybės. Atgrasymui reikia aiškumo. Mūsų atsakas turi būti kolektyvinis ir patikimas“.
Pasak Komisijos atstovės, prioritetas – stiprinti Europos gebėjimą realiuoju laiku aptikti, atgrasyti ir reaguoti į hibridines grėsmes fizinėje ir skaitmeninėje srityse. Tokios nuomonės laikėsi ir dauguma kalbėjusių europarlamentarų iš įvairių šalių.
Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos vardu pasisakiusi Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė patikino, kad esame sąmoningai puolami įvairiais būdais, siekiant sukelti chaosą, baimę ir atgrasyti nuo paramos Ukrainai.
Panašiai buvo daroma pasinaudojant nelegaliais migrantais ir Baltarusijos, dabar tam pačiam tikslui pasitelkiami cigarečių kontrabandininkai.
„Žinome, kaip Baltarusijoje veikia sienų apsauga: net pelė nekerta 5 km pasienio zonos be pasienio apsaugos pareigūnų žinios ir pritarimo. Akivaizdu, kad Putino įgaliotinis Lukašenka kontroliuoja ir vadovauja šiems išpuoliams – kaip buvo ir ginkluotos migracijos atveju. Ši veikla yra pavojinga. Ji kelia grėsmę Vilniaus oro uostui, verčia nutraukti skrydžius, sukelia finansinių nuostolių, sutrikdo keleivių eismą ir kelia pavojų žmonių gyvybėms“, – iš Parlamento tribūnos apie situaciją Lietuvoje sakė EP narė.
Pasak politikės, šiandien cigaretėms gabenti naudojami meteorologiniai balionai; rytoj jie gali gabenti sprogmenis. Tai turi būti sustabdyta.
Sankcijos išlieka vienintele kalba, kurią supranta Baltarusijos režimas, ir jos yra skubiai reikalingos.
R. Juknevičienė paragino: „ES priemonės turi apimti sankcijas Baltarusijos aviacijai, azoto trąšų eksporto apribojimus ir draudimą teikti teisines, audito ir kitas profesines paslaugas Baltarusijos įmonėms.“
Pasak jos, Baltarusija sąmoningai didina įtampą, kad įtrauktų Lietuvą į politines derybas. Lukašenkos režimas griebiasi šantažo, konfiskuoja Lietuvos įmonėms priklausančius sunkvežimius ir atsisako juos perduoti.
„Tai ciniška taktika: inicijuoti priešiškus veiksmus, kad auka būtų spaudžiama derėtis. Privalome veikti. Privalome reaguoti dabar“, – teigė R. Juknevičienė.

Proeuropietiškos politinės grupės yra vieningos dėl paramos Ukrainai ir dėl jos svarbos Europos saugumui

Šiandien Europos Parlamento Plenarinėje sesijoje Strasbūre įvykusiuose svarbiausiuose šios savaitės debatuose apie ES plėtros planą ir ilgalaikės taikos siekį Ukrainoje kalbėjo Europos Komisijos Pirmininkė Uršula von der Leyen, visų frakcijų lyderiai, EP komitetų, delegacijų svarbiausi atstovai.
Uršula von der Leyen pabrėžė, kad Rusijai Ukraina tėra tik pirmas ėjimas daug didesniame žaidime. Bet koks taikos susitarimas Rusijai reikštų nuolatinį žemėlapių perbraižymą, o tai – sugrįžimas prie didžiųjų galių santykių ir įtakos sferų pasidalijimo.
Pasak didžiausios parlamentinės frakcijos Europos Liaudies partijos (ELP) pirmininko Manfredo Weberio, dabar pats laikas investuoti į Europos gynybos ašį: dronų sieną, raketų gynybos sistemas, palydovinę stebėseną, kibernetinę brigadą.
M. Weberis pabrėžė, kad ilgalaikėje perspektyvoje Europai reikia vieningos armijos.
Visos proeuropietiškos politinės grupės yra vieningos dėl paramos Ukrainai ir dėl jos svarbos Europos saugumui.
Debatuose kalbėjusi EP narė Rasa Juknevičienė pabrėžė, kad tai, kas nutiko praėjusią savaitę, yra ne Ukrainos, o Putino gelbėjimo planas.
„Rusija yra monstras ant molinių kojų. Putinui desperatiškai reikia Vašingtono pagalbos, kad imperija nežlugtų kaip žlugo Sovietų Sąjunga, – kalbėjo R. Juknevičienė. – Tuo tarpu Ukrainai taikos reikia labiau nei bet ko kito, o Rusija nori tęsti savo agresyvią politiką“.
Pasak politikės, vienintelis kelias į teisingą ir ilgalaikę taiką – padėti Ukrainai laimėti karą ir nebijoti nubausti agresoriaus. Nebus gero ilgalaikio susitarimo su Putinu, kaip nebuvo gero susitarimo su Hitleriu.
Europos Sąjungos vaidmuo šiame kare yra esminis.
„Šiandien mums reikia Europos plano ne tik dėl Ukrainos europietiškos ateities, bet ir dėl Rusijos. Mums reikia plano ne Putino gelbėjimui, ką daro Vašingtonas, bet plano, kad Rusija taptų normali valstybė, – kalbėjo parlamentarė. – Sakote, neįmanoma? Leiskite Putinui pralaimėti Ukrainoje, tada pamatysime“.
Europa turi pirmauti padedant Ukrainai, nes tai – visos ES egzistencinis karas.
Pasak R. Juknevičienės, svarbiausia strateginė Europos plano nuostata yra ta, kad Ukraina taptų ES nare.
„Mes jau dabar turime integruoti Ukrainą į visus kuriamus ES gynybos projektus. Šiandien Ukraina mūsų saugumui yra ne mažiau svarbi nei iki šiol mums buvo svarbios Jungtinės Amerikos Valstijos. Mes esame teisingame kelyje, tačiau strateginių sprendimų, kuriuos priimame dabar, vaisiai pasirodys vėliau, o pavojingiausias laikotarpis yra dabar. Laukia ilgas ir sunkus kelias, nebijokime atvirai kalbėti su savo žmonėmis – neturime kito pasirinkimo, privalome prisiimti didelę atsakomybę už Europos saugumą“, – kalbėjo EP narė.

2025.11.20

Rasa Juknevičienė Stambule susitiks su J. E. Konstantinopolio Ekumeniniu patriarchu Bartholomėjumi I

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė kartu su Europos Parlamento „Tarpkultūrinio ir religinio dialogo“ darbo grupe lapkričio 20 d. išvyksta į Stambulą, kur susitiks su J. E. Konstantinopolio Ekumeniniu patriarchu Bartholomėjumi I ir Ekumeninio patriarchato atstovais.

„Putinas naudoja religiją kaip įrankį legitimizuoti karą, kontroliuoti visuomenę, skleisti dezinformaciją ir įtvirtinti „Ruskij mir“ ideologiją Rusijoje ir už jos ribų. O tai yra amoralu bei nusikalstama“, – teigia europarlamentarė R. Juknevičienė.

Priminsime kad J. E. Bartholomėjus I tuometinės Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės kvietimu lankėsi Lietuvoje 2023 m. Tuo metu „Tarpkultūrinio ir religinio dialogo“ darbo grupės ir jai priklausančios Rasos Juknevičienės iniciatyva buvo surengta konferencija „Bažnyčių ir religinių bendruomenių reakcija į karą ir konfliktus“. Netrukus po šio vizito Lietuvoje buvo įsteigtas Konstantinopolio patriarchato egzarchatas.

2025.11.13

EP narė Rasa Juknevičienė dalyvauja Saugumo ir gynybos forume Londone

Europos Parlamento narė, Saugumo ir gynybos komiteto (SEDE) ELP frakcijos vice koordinatorė Rasa Juknevičienė lapkričio 13-14 dienomis dalyvauja ir diskutuos Europos Liaudies partijos frakcijos inicijuotame Saugumo ir gynybos forume Londone.
Renginyje bus akcentuojama ES ir Jungtinės Karalystės (JK) bendradarbiavimo saugumo srityje svarba šiais neramiais laikais.
2023 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimo.
Dokumente konstatuojama, kad po Brexit (JK pasitraukimo iš ES) taip ir nepavyko sukurti tvirtos bendradarbiavimo struktūros užsienio, saugumo ir gynybos politikos srityse, ypač po Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltos pasaulinės įtampos.
Rezoliucijoje, be kitų svarbių bendradarbiavimo sričių, teigiama, kad Jungtinė Karalystė ir ES turėtų sustiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje, nes jas sieja bendros vertybės ir interesai.
„Jungtinė Karalystė ir ES turi stiprinti bendradarbiavimą ir koordinavimą, ypač teikiant paramą Ukrainai ir atremiant Rusijos agresiją, dezinformaciją ir kibernetinius išpuolius“, – teigia EP narė R. Juknevičienė.
Forume diskutuos ELP frakcijos pirmininkas Manfredas Weberis. Diskusijas moderuos Saugumo ir gynybos komiteto (SEDE) ELP frakcijos koordinatorius Nicolás Pascual de la Parte, ELP frakcijos pirmininko pavaduotoja Romana Tomc.
Renginyje pasisakys JK Europos reikalų komiteto pirmininkas, buvęs JK nacionalinio saugumo patarėjas, buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Prancūzijoje, buvęs atstovas NATO lordas Peteris Ricketts, taip pat buvęs Europos saugumo sąjungos komisaras seras Julian King, Jean Monnet universiteto profesorius Jolyon Howorth ir kiti politikai, ekspertai.