Profesorių L. Mažylio ir V. Landsbergio diskusijoje: Rusijos grėsmė Europai, kirčiai JTO ir ES vaidmuo karo akivaizdoje
2023-11-11 |Besitęsiant herojiškam Ukrainos pasipriešinimui prieš agresorę Rusiją, Signatarų namuose Vilniuje įvyko neeilinė buvusio ir dabartinio europarlamentarų diskusija. Prof. Liudas Mažylis ir prof. Vytautas Landsbergis ne tik pasidalino savo asmeninėmis įžvalgomis ir patirtimi dirbant Europos Parlamente, bet ir pokalbio metu didelį dėmesį skyrė Senojo žemyno saugumo iššūkiams bei Europos Parlamento veiksenai dėl tarptautinės ir saugumo politikos.
Palygino Europos Parlamentą prieš 20 metų ir dabar
Nuo 2004 m. dvi kadencijas paeiliui Europos Parlamente dirbęs prof. V. Landsbergis darbo metus šioje institucijoje prisimena kaip karštų debatų laiką.
„Pirmiausia tai buvo įdomus metas – visi nariai laisvi, visi su daug įdomių idėjų, debatai turiningi, bet dažniausiai bevaisiai. Nežinau, kaip yra dabar, reikėtų klausti dabartinių Lietuvos europarlamentarų. Kaip dabar jaučiasi Europos Parlamentas, kiek jo sprendimai daro realios įtakos Europos Sąjungos ir atskirų valstybių sprendimams“, – sakė prof. V. Landsbergis.
Atsakydamas jam, prof. L. Mažylis teigė, kad nors galutinius sprendimus priima Europos Vadovų Taryba (EVT) arba Ministrų taryba, Europos Parlamentas yra žymiai stipresnė institucija, nei buvo anksčiau.
„Europos Parlamento įtaka ir galios didėja bendrosios rinkos erdvėse – ekonomikoje, prekyboje, konkurencijoje. Parlamentas yra atsakingas už ES biudžetą, jautriausias Europai klausimais gali priiminėti rezoliucijas, inicijuoti įvairius dokumentus. Pavyzdžiui, inicijavome rezoliucijų seriją, įvardijant Rusiją kaip teroristinę valstybę, rezoliucijas dėl Kinijos kišimosi į ES ūkį“, – pasakojo nuo 2019 m. Europos Parlamente besidarbuojantis prof. L. Mažylis.
Prof. V. Landsbergis prisiminė, kad dirbdamas Europos Parlamento Užsienio reikalų komitete, visada garsiai kalbėjo apie Rusijos keliamas grėsmes, tačiau tai laikais jo balsą girdėjo tikrai ne visi – 2008 m. Rusija atvirai smogė Sakartvelui ir atplėšė Pietų Osetiją ir Abchaziją.
„Vieno posėdžio metu, per tą minutę, kuri suteikiama parlamentarų pasisakymams, aiškiai paklausiau: „Ar ES yra pasirengusi imtis priemonių dėl galimos Rusijos invazijos į Gruzijos teritoriją?“ Klausdavau tokių klausimų, kurie daugeliui buvo nepatogūs. Buvau išsišokėlis iš Baltijos šalių“, – sakė pirmasis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.
Tikrasis priešas – visiems aiškus
Maidano įvykiai ir Krymo aneksija – dar du Rusijos grobuoniškumo įrodymai, pagaliau privertę Europą reaguoti. 2022 m. rusams įsiveržus į Ukrainą, kas agresorius, o kas auka – klausimų jau nekilo niekam.
„Man įdomu stebėti, kaip daugelis ES valstybių pagaliau suprato, jog eiti obuoliauti su velniu – nėra pats geriausias biznis, nes liksi ir be obuolių, ir be maišo. Nepasitikėjimo Rusija buvo ir mano europarlamentavimo laikais, tačiau ilgus metus būdavo vis patikima Rusija, kad jis pasikeis, kad bus geresnė, demokratiškesnė. Deja, taip neįvyko.
Gaila tik dėl to, jog dabar užpultasis yra ginamas tik iš dalies, kad užpuolikas per daug nesupyktų, o tai yra ilgo nuolaidžiavimo ir priklausomybės nuo Rusijos pasekmė“, – kalbėjo prof. V. Landsbergis ir pridūrė, kad jei Europa nori būti laisva, ji turi išmokti gyventi be agresorės Rusijos.
Jam pritarė ir prof. L. Mažylis. Europarlamentaro teigimu, tautos pagaliau vieningai suprato, kas yra agresorius ir didžiausia grėsmė Europai, o kas gina demokratiją ir nori būti laisva šalimi.
„Iki šiol daug ekspertų stebisi, kad nėra dviejų nuomonių – visiems viskas aišku – Rusija agresorė. Žinoma, netrūksta atskirų europarlamentarų, kurie bando teisinti Rusiją, bet labai tyliai ir netiesiogiai. Aišku, egzistuoja ir veto teisė, kai bet kuri iš šalių gali pasakyti „ne“ rezoliucijoms. Pavyzdžiui, Vengrijos, Slovakijos atvejai, kai šios derybų metų imasi tokių veiksmų, kurie atrodo neetiški, nes tiesiogiai blokuoja paramą Ukrainai“, – sakė prof. L. Mažylis.
„Kas neremia Ukrainos – tas remia Rusiją. Tai – Volodymyro Zelenskio žodžiai“, – pridūrė prof. V. Lansbergis.
Požiūris į kaltuosius vienodas
Pokalbio metu buvo aptarta ir Lenkijos, kaip susiskaldžiusios šalies, įvaizdis Europos Parlamente bei lenkų ir lietuvių parlamentarų santykiai.
„Nors lenkų parlamentarai tarpusavyje „pjaunasi“, mūsų, lietuvių, santykiai su jais išlieka labai šilti. Su lenkais esame visiškai vieningi, įvykių Baltarusijoje, karo Ukrainoje kontekste mūsų požiūris į kaltuosius yra vienodas. Toks pat požiūris vyrauja ir tarp Čekijos ir Rumunijos parlamentarų. Tuo metu su vengrais situacija kiek kitokia – susitariam dėl bendro tikslo, viską aptariam, o sugrįžę į Europos Parlamentą, jie balsuoja, kaip jiems liepta“, – apie santykius su kolegomis pasakojo prof. L. Mažylis.
„Ar tikrai negalima pasipriešinti Rusijai?“ – tokį atvirtą klausimą diskusijoje uždavė prof. V. Landsbergis. Nuolaidžiavimas agresoriui, jo teigimu, yra tolygus kapituliacijai.
„Pažanga ir parama Ukraina yra per maža“, – sutiko europarlamentaras.
Skirtingai vertina žmones
Kritikos strėlių prof. V. Landsbergis paleido į JTO ir NATO daržą. Pasak jo, kol Ukraina savo krauju ginasi nuo okupantų, Rusija savo žmones tiesiog siunčia į mirtį.
„Šiame kare Ukrainos silpnybė, kad ji laikosi žmoniškumo, tuo metu Rusijai nesilaikymas žmogiškumo yra privalumas, žmonės jiems – patrankų mėsa. Tuo turi rūpintis JTO Saugumo taryba. Saugumo Taryba yra atsakinga už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą. Tačiau ji neegzistuoja, ji tarsi leisgyvis vamzdys, kurio kojeles kažkas tampo“, – sakė profesorius, kuris pasigedo ir Europos supratimo, kad užpulta Ukraina reiškia užpultą Europą.
„Dabar kalbama, kad, taip, tai yra karas, kurį pradėjo Rusija, užpuldama Ukrainą. Bet juk Ukraina ir yra Europa. Jei užpultų NATO valstybę, tada mes jau atsakysime, o kilometras už NATO sienos – darykit, ką norit“, – realybę konstatavo prof. V. Landsbergis.
Diskusijoje buvo aptartas ir Izraelio bei „Hamas“ karas. Prof. L. Mažylis papasakojo apie visai neseniai Parlamentare priimtą rezoliuciją dėl teroro prieš Izraelį.
„Kitaip nei dėl Ukrainos, kur visi supranta, kas yra auka ir kas užpuolikas, Parlamente yra matomas aiškus pasiskirstymas tarp kairiųjų ir dešiniųjų. Mūsų frakcija vienareikšmiškai tai įvardija kaip teroro aktą, tuo metu iš kairiųjų pusės buvo pasiūlymas – nutraukti bet kokius karo veiksmus Izraelio teritorijoje. Mes griežtai nesutikome, nes tai nėra karo veiksmai, tai yra ginimasis nuo teroro, tuomet buvo rastas kompromisas – smarkiai didinti humanitarinę pagalbą palestiniečiams“, – atskleidė prof. L. Mažylis.
Profesorių pokalbyje buvo aptarti ir Lietuvos bei Kinijos santykiai. Pasak prof. L. Mažylio, nutraukti prekybiniai santykiai ir Kinijos veiksena prieš Lietuvą – tai tarsi Dovydo kova prieš Galijotą ir pavyzdys visai Europai, kaip atsikirsti prieš Kinijos įtaką.
Diskusijoje buvo aptarti ir Kinijos bei ES santykiai, vetavimo klausimas Europos Parlamentare, ES plėtros galimybės ir kiti Lietuvai bei visai Europai aktualūs klausimai. Daugiau įdomių profesorių minčių ir pasvarstymų galite išgirsti peržiūrėję diskusijos vaizdo įrašą.
Arūno Sartanavičiaus nuotr.
