2023.04.13

L. Mažylis ragina Europos Komisiją ir Tarptautinę atominės energijos agentūrą imtis veiksmų dėl Astravo AE saugumo. Papildyta J. Borrelio atsakymu Europos Komisijos vardu

Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis šią savaitę kreipėsi į Tarptautinę atominės energetikos agentūrą (TATENA) ir į Europos Komisiją dėl branduolinės saugos pažeidimų antrajame Astravo AE reaktoriaus bloke ir ragina tarptautinę bendruomenę sustabdyti visas operacijas šioje Baltarusijos atominėje elektrinėje.

Astravo AE pajėgumus didins, o įtarimų dėl nesaugumo taip pat daugėja

„Baltarusija paskelbė, kad 2023 m. spalio mėn. prasidės pramoninis Astravo AE antrojo bloko eksploatavimas. „Rosatom“ ruošiasi Astrave paleisti antrąjį savo atominės elektrinės bloką ir planuoja prisijungti prie elektros tinklų. Nors jau ankstyvųjų Astravo AE statybos etapų metu Baltarusija šiurkščiai pažeidinėjo technologinius ir aplinkosaugos standartus“, – į neraminančią situaciją dėl Astravo AE atkreipia dėmesį prof. L. Mažylis. Kreipdamasis tiek į TATENA generalinį direktorių Rafaelį Mariano Grossi, tiek į ES vykdomąją valdžią – Europos Komisiją – europarlamentaras akcentuoja, kad, remiantis ekspertų duomenimis, 2022 m. pirmajame Astravo AE buvo užfiksuotos techninės problemos. „Pirmajame bloke – problemos, susijusios su turbogeneratoriaus automatinės apsaugos sistemos atsijungimu nuo tinklo, o antrajame bloke pernai buvo fiksuoti sutrikimai, susiję su susijusios bloko aušinimu“, – savo laiškuose pastebi L. Mažylis.

Gedimai slepiami nuo tarptautinės bendruomenės

Baltarusija ir „Rosatom“ nuslėpė nuo kaimyninių valstybių incidentus ir reaktorių sistemų gedimus Astravo AE. Pasak politiko, kuris nuo pat savo kadencijos pradžios daug dėmesio skiria Astravo atominės elektrinės saugumui, remiantis visais įvykusiais incidentais, galima tikėtis, kad jau esami defektai nebus išspręsti ir nebus laikomasi Europos branduolinės energetikos saugos standartų. „Kita svarbi problema yra ta, kad Baltarusijos ekstremalių situacijų ministerija atsisako dalytis informacija apie saugos gerinimo priemones, įgyvendintas vykdant planuojamą Baltarusijos AE 1-ojo bloko techninę priežiūrą ir 2-ojo bloko statybą bei paleidimą. Svarbiausia, kad tuo atveju dėl branduolinio reaktoriaus kritinio gedimo Europos žemynui iškiltų neišvengiamas pavojus“, – apie galimą pavojų visai Europai įspėja prof. L. Mažylis.

Misija į Astravo AE būtų prasminga

Savo laišku TATENA generaliniam direktoriui Rafaeliui Mariano Grossi, EP narys ragina Tarptautinę atominės energijos agentūrą vykdyti savo įgaliojimus, kad nedelsiant būtų sustabdyta Astravo AE veikla Baltarusijoje, kol bus išspręstos visos branduolinės saugos problemos. „Reikalinga JT Tarptautinės atominės energijos agentūros, Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupės, Europos Komisijos ir EBPO Branduolinės energijos agentūros bendrai koordinuota visų tarptautinių ekspertų misija, kad būtų pateikti naujausi saugos vertinimai, aiškios rekomendacijos ir jų įgyvendinimo rezultatai“, – teigia L. Mažylis bei akcentuoja tarptautinės bendruomenės atsakomybę užtikrinti, kad Baltarusija laikytųsi branduolinės energijos saugos standartų.

Pateikdamas klausimus Europos Komisijai, europarlamentaras taip pat domisi, ar ši už ES politikos įgyvendinimą atsakinga institucija ir Europos branduolinę saugos reguliuojančių institucijų grupė (ENSREG) yra informuoti apie praeitais metais įvykusius incidentus, keliančius grėsmę branduolinei saugai. „Jei – taip, tai svarbu, kaip jie yra vertinami ES. Tai pat pateikiau klausimą, ar Komisijai bei ENSREG nekyla abejonių dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitos rekomendacijų įgyvendinimo bei ar yra planuose organizuoti ekspertinę misiją“, –pristato EP narys. L. Mažylis savo kreipimesi taip pat prašo Komisijos įvardinti, kas ruošiamasi daryti, jeigu būtų nustatyta, jog branduolinės saugos rekomendacijos Astravo AE nėra įgyvendintos.

Europarlamentaras ragina tarptautinę bendruomenę imtis skubių veiksmų siekiant užkirsti kelią bet kokiai didelio masto nelaimei.

VYRIAUSIOJO ĮGALIOTINIO IR KOMISIJOS PIRMININKO PAVADUOTOJO J. BORRELLIO FONTELLESO ATSAKYMAS EUROPOS KOMISIJOS VARDU

2022.01.10

Liudas Mažylis kreipėsi į Europos Komisiją dėl artėjančio antrojo Astravo AE bloko paleidimo ir saugumo

Europos Parlamento (EP) narys prof. Liudas Mažylis kreipėsi į Europos Komisiją dėl artėjančio antrojo Astravo AE bloko paleidimo ir jo eksploatacijos saugumo užtikrinimo.

„Remiantis Baltarusijos energetikos ministerijos pranešimu, 2021 m. gruodžio 27 d. buvo baigti branduolinio kuro pakrovimo į Astravo AE antrojo bloko reaktoriaus aktyviąją zoną darbai. Tikėtina, kad pramoninė antrojo reaktoriaus eksploatacija prasidės šių metų pradžioje. Atsižvelgiant vien į praėjusiais metais užfiksuotas pirmojo bloko technines problemas, susijusias su turbogeneratoriaus automatinės apsaugos sistemos energijos bloko atjungimu nuo tinklo, akivaizdu, kad Astravo AE neatitinka Europos atominės energetikos saugumo standartų“, – kreipdamasis į Europos Komisiją akcentavo L. Mažylis.

Pateikti klausimai Komisijai

1. Ar Komisijai žinomos 2021 m. užfiksuotos Astravo AE techninės problemos, dėl kurių elektrinė buvo atjungta nuo tinklo dėl automatinės apsaugos sistemos? Ar turima naujos informacijos dėl kitų 2021 m. įvykusių pažeidimų, susijusių su Astravo AE sauga, dėl kurių grėsmė potencialiai gali kilti patiems baltarusiams ir ES šalims?

2. Ar Baltarusija įgyvendino saugos rekomendacijas, nurodytas Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupės (ENSREG) antrojo vizito į Astravo AE galutinėje ataskaitoje?

3. Ar Komisija yra numačiusi tolesnį veiksmų planą, jei informacija dėl galimų Astravo AE defektų ir kitų gedimų, susijusių su ENSREG testavimu nepalankiausiomis sąlygomis, būtų nuslėpta, o galutinėje vizito ataskaitoje pateiktos rekomendacijos liktų neįgyvendintos?

2021.04.26

EP narys prof. L. Mažylis: „Černobylio (ne)išmoktos patirtys ir Astravo monstras. Politinis žaidimas likimais“

Liudas Mažylis yra Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Delegacijos ryšiams su Baltarusija Europos Parlamente narys

Šiandien – Černobylio katastrofos metinės. Prieš 35 metus Ukrainoje, tuometinėje Sovietų Sąjungos teritorijoje, įvyko Černobylio atominės elektrinės avarija, kuri pakeitė Rytų Europos psichologinę, ekologinę ir saugumo realybę. Ši istorinė balandžio 26-oji dekonstravo ir atominės energetikos sampratą. Tai mūsų savimonėje užsifiksavo kaip nedemokratinio režimo įrankis, už kurio „gedimą“ niekas nelinkęs prisiimti atsakomybės. Tiksliau, net sakyti tiesos… O (ne)išmoktos Černobylio patirtys, deja, bet gali vienomis ar kitomis formomis atsikartoti. Atsikartoti fiziškai, emociškai, politiškai. Už vos keliasdešimt kilometrų nuo Lietuvos sienos stovi Astravo atominės elektrinės monstras, kurį valdos paskutinis Europos diktatorius ir Kremliaus režimas.

Bet grįžkime į 1986-uosius. Kartu su vieno iš sprogusių Černobylio atominės elektrinės reaktorių radioaktyvių dalelių debesiu, užklojusiu Rytų Europą, dužo ir daugelio žmonių likimai. Ne tik katastrofą lydėjusių dienų kontekste, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje. Po šios atominės elektrinės avarijos visas regionas patyrė daugybę sveikatai įtaką turinčių pasekmių, kurios išliko iki šių dienų.

Šios gyvos istorijos liudininkai, mokslininkai, gydytojai ne kartą pasakojo apie fizines ir psichologines ligas, kurias patyrė žmonės po Černobylio avarijos. Tai – somatiniai sutrikimai, širdies ir kraujagyslių, neurologinės, virškinimo trakto ir kitos ligos… Žinoma, ši tragedija turi ir ilgalaikes psichologines pasekmes, tokias kaip depresija, nerimas ir kiti streso bei potrauminio sindromo sukelti sutrikimai.

Černobylio reaktoriaus sprogimo paveikto regiono neaplenkė ir ekonominiai padariniai. Šiandieniniame kontekste Pripetės miestelį, kuriame ir stovėjo elektrinė, žinome kaip miestą vaiduoklį. Evakuotas miestas, spinduliuotės paveiktas regionas pakeitė žmonių gyvenimus, įvairias tuometines sovietmečio pramonės sektorių veiklas. Smarkiai sumažėjo šio regiono pajamos, nes tiesiog nebebuvo galima saugiai dirbti, buvo ribojama žemės ūkio šaka. Žinoma, kartu su tuo atsirado ir demografiniai pokyčiai, nes mažėjo gimstamumas, didėjo migracija į kitus šalies regionus, o kartais net ir į kitas valstybes. Nereikėtų pamiršti ir milžiniškų ekologinių pasekmių, sukeltų radiacijos visai regiono faunai ir florai, kuri dar šimtams metų bus paveikta branduolinės spinduliuotės.

Visi šie padariniai atspindi sudėtingas pasekmes Rytų Europos šalims, kurias dalinai pavyko aplenkti Vakarų Europos valstybėms. Mūsų regionui teko neeilinė patirtis: tvarkytis su pačia pirma ir didžiausia branduolinės energetikos tragedija žmonijos istorijoje, kuri dar buvo apgaubta ir sovietinio režimo tylos ir melo. Žinoma, labiausiai nuo Černobylio avarijos radioaktyvios taršos nukentėjo dabartinės Ukrainos ir Baltarusijos teritorijos. Tačiau nereikėtų pamiršti Baltijos šalių, o kartu ir Lietuvos, kadangi mes taip pat patyrėme branduolinės avarijos padarinius. Geriausias pavyzdys būtų Baltijos jūra ir smarkiai padidėjęs jos užterštumas, patirtas dėl slenkančio radioaktyviųjų dalelių debesies iš rytų. Iki šių dienų mokslininkai teigia, kad galima rasti įvairių radionuklidų, esančių jūros vandenyje, o kartu ir cezio-137, kurio dabartinis lygis sumažės tik per 300 metų. Be abejo, jau nekalbu apie padarinius sveikatai, kurių realios statistikos turbūt nežino niekas… Nereikia pamiršti ir mūsų pačių baimių dėl aplinkosaugos bei žmonių saugumo, kai dar iki 2010 m. veikė Ignalinos atominė elektrinė, turėjusi du reaktorius, veikiančius tokiu pat principu kaip ir Černobylio atominė. Šį sovietinį palikimą mes sugebėjome uždaryti, tačiau pamiršti praeities grėsmių nederėtų.

Avarija mus išmokė pažvelgti visai kitomis akimis į energetikos, ekologijos ir saugumo sritis. Mes esame tarp nedaugelio šalių, patyrusių branduolinės katastrofos padarinius. Dar blogiau, jog žinome grėsmes, kylančias, kai atominė energetika yra politinėje nedemokratinių režimų valioje… Todėl privalome atkreipti dėmesį į branduolinę saugą, kadangi nerimas dėl atominės energijos poveikio aplinkai turi išlikti aktualus, o šis klausimas dabar yra ypač susijęs su tomis Rytų Europos dalimis… Baltarusijoje, Astrave, visai šalia Lietuvos sienos stovi ir funkcionuoti pradėjo branduolinė atominė elektrinė, kurios pirmasis reaktorius pradėjo veikti praėjusių metų lapkričio pradžioje. O vos prieš kelias dienas buvo atvežtas kuras ir antrajam reaktoriui. Tiek incidentai statybų metu, tiek įvairūs sutrikimai vos pradėjus veikti Astravo atominei kelia didžiulį nerimą.

Pirmiausia, šis Minsko ir Maskvos įrankis neatitinka saugumo standartų bei Europos branduolinės saugos reikalavimų. Vakarų valstybės nėra patyrusios Černobylio tragedijos ir jos pasekmių, skirtingai nei Rytų erdvė, tačiau (ne)išmoktos pamokos šiuo metu virsta svarstymais dėl Astravo elektrinės. Europos Parlamente šis klausimas vis dažniau atsiranda balsavimuose bei komitetų posėdžių darbotvarkėse.

Savo ruožtu nuo pat kadencijos pradžios daug dėmesio skiriu Astravo atominės elektrinės saugumo temai. Tapau Lietuvoje veikiančio „Sąjūdžio prieš Astravo AE“ nariu, skelbiu publikacijas viešoje erdvėje, ne kartą kreipiausi į Europos Komisiją.

Dar praeitų metų sausį, reaguodamas į 2018 m. liepos 4 d. Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupės (ENSREG) svetainėje paskelbtą Astravo elektrinės rizikos ir atsparumo vertinimo testų (testavimo nepalankiausiomis sąlygomis) vertinimo ataskaitą, Komisijos domėjausi, kaip ji ar kitos ES institucijos vykdo stebėseną, kaip įgyvendinamos minėtoje ENSREG ataskaitoje pateiktos rekomendacijos dėl žemės drebėjimų, potvynių, kitų ekstremalių oro sąlygų, elektros dingimo bei staigaus šilumos kritimo. Be to, teiravausi, kokių veiksmų imtųsi Komisija, jei tos rekomendacijos liktų neįgyvendintos arba iš dalies įgyvendintos iki pirmojo Astravo elektrinės bloko paleidimo.

Minėtoje ataskaitoje pateikiama daug svarbių rekomendacijų dėl griežtos statomos elektrinės saugos, todėl nebuvo aišku, ar visos ENSREG rekomendacijos dėl Astravo bus įgyvendintos laiku ir ar tikrai tinkamai pasiruošta galimam neigiamam poveikiui aplinkai incidento atveju. Taip pat domėjausi, ar Komisija yra parengusi realų veiksmų ir priemonių planą, kuris būtų įgyvendinamas galimo incidento Astravo elektrinėje atveju, jei būtų padarytas realus neigiamas poveikis aplinkai. Buvo svarbu išsiaiškinti, ar ES institucijos gauna patikimą ir išsamią informaciją iš Baltarusijos dėl elektrinės…

Vis labiau kalbant, kad Astravo elektrinė bus paleista 2020 m., bei artėjant prezidento rinkimams Baltarusijoje, vėl kreipiausi į Europos Komisiją. Bandžiau išsiaiškinti, ar reikalaujama, kad šalis viešintų ir atsakingoms ES institucijoms nuolat teiktų informaciją apie realų Astravo elektrinės saugumą. O 2020 m. lapkričio 3 d. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriui „Litgrid“ užfiksavus, kad Baltarusija Astrave pradėjo elektros gamybą, vėl „atakavau“ Komisiją klausimais. Gi neįmanoma nusiraminti, kai šalia Vilniaus stovinti elektrinė neatitinka tarptautinių saugumo standartų. Aiškinausi, ar atsakingos ES institucijos buvo informuotos apie faktinį Astravo elektrinės paleidimą ir ar ES tebevykdo darbų joje nuolatinę stebėseną. Kėlė nerimą, kad Astravo elektrinėje iki šiol neišspręstos ENSREG nustatytos problemos ir neužbaigta nacionalinio veiksmų plano, kuriame turėjo būti atsižvelgta į šios elektrinės testavimo metu pateiktas rekomendacijas, peržiūra. Buvo akivaizdu, kad Baltarusija pradėjo gaminti elektrą Astrave neįgyvendinusi visų saugumo reikalavimų. Jau tuomet pradėjo rūpėti konkretūs Komisijos veiksmai, kad ES piliečiams būtų užtikrintas saugumas. Į savo pateiktus klausimus atsakymus gavau. Vieni jų – konkretūs ir teikiantys viltį dėl saugumo. Kiti – labiau biurokratiški, o dar kituose atsispindi reali nežinia.

Lygiai prieš mėnesį iki Černobylio metinių, kovo 26 dieną, reaguodamas į 2021 m. kovo 3 d. ENSREG ekspertų patvirtintą tarpusavio vertinimo ataskaitą dėl Astravo elektrinės testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rekomendacijų įgyvendinimo, išsiunčiau klausimus Komisijai. 2020 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Taryba priėmė išvadas, kuriomis prašoma išnagrinėti galimas priemones, užkertančias kelią komerciniam elektros importui iš trečiųjų valstybių branduolinės energetikos objektų, neatitinkančių ES pripažįstamo saugos lygio. Panašus prašymas buvo išreikštas ir Europos Parlamento 2021 m. vasario 11 d. priimtoje rezoliucijoje dėl Astravo elektrinės saugumo.

Taigi, šiuo metu laukiu atsakymų iš Komisijos apie tai, kurias konkrečiai prioritetines Astravo atominės elektrinės saugumo rekomendacijas laikoma „įgyvendintomis“ ir kokia informacija tai pagrįsta. Kalbant apie ateitį, įdomu, ar Komisija yra numačiusi konkrečius terminus, iki kada bus pasiūlytos priemonės, skirtos elektros importo iš trečiųjų šalių branduolinės energetikos objektų, neatitinkančių ES saugumo reikalavimų, apribojimui. Manau, kad šie ir kiti klausimai rūpi mums visiems. Bet ar to gana? Ar pakanka mūsų politinės valios?

Ir šiandien, tragedija pažymėtą balandžio 26-ąją, svarstau, kuri fizinė grėsmė yra labiau nekontroliuojama: virusas ar atominis monstras nedemokratinių režimų galioje? Viruso valdymui bent turime epidemiologines priemones, turime vakcinas… O Astravo atominei? Ar tikrai turime pakankamas saugumo kontrolės priemones? Ar išmokome Černobylio patirtis? Ir išvis, ar jos išmokstamos, kai atominė energetika yra nedemokratinių režimų politinėje valioje?

Visgi, tikiuosi, kad režimų įtaka silpnės, ir palaikau Baltarusijos pilietinės visuomenės demokratinius siekius. Viliuosi, kad įvyks lūžis demokratijos link. Taip pat tikiuosi, kad ES bei energetinio saugumo institucijos turės pakankamai įtakos būtinam Astravo atominės saugumo užtikrinimui.

Jono Petronio nuotr.

2021.02.11

A. Kubilius: „Ar norėtumėte turėti Lukašenkos ir „Rosatomo“ statomą elektrinę vos už 30 km nuo šio EP pastato?“

Šiandien kalbėdamas dėl rezoliucijos, kurioje EP nariai ruošiasi pareikšti susirūpinimą dėl Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimo ir reikalauja nepradėti jos komercinės veiklos be ES saugos rekomendacijų įgyvendinimo, EP narys Andrius Kubilius pirmiausia padėkojo kolegoms, kad šis Lietuvai svarbus klausimas persikėlė į Parlamento darbotvarkę.

Tokia rezoliucija ir plenarinė diskusija, skirta Astravo AE, yra unikali ir vyksta pirmą kartą EP. Anksčiau būdavo įtraukiami tik atskiri punktai bendrose Rezoliucijose dėl padėties Baltarusijoje ar dėl energetikos.

„Tai tikras solidarumo ženklas, – sakė EP narys. – Visi žino, kad Astravo AE pastatė Lukašenkos režimas ir Kremliaus režimo kontroliuojama „Rosatom“ vos 40 km. nuo Lietuvos sostinės Vilniaus. Štai todėl Astravo AE yra labai aiški ir reali grėsmė mūsų nacionaliniams saugumui“.

„Mes – nedidelė šalis, todėl įvykus avarijai neturėtume kur pabėgti ar pasilėpti, – sakė A. Kubilius. – Aš nesu prieš atominę energetiką. Bet nuo praėjusių metų visi mes labai gerai žinome, kas yra ponas Lukašenka. Ir nesunku suvokti, kokio skaidrumo, tarptautinių standartų, reguliuotojo nepriklausomumo galime tikėtis iš šio režimo. Pastarieji Prezidento rinkimai tai labai aiškiai parodė.

Anot A. Kubiliaus, kai kas gali argumentuoti, kad visai netoli Briuselio ar Antverpeno yra atominės jėgainės. „Bet aš norėčiau paklausti – ar norėtumėte turėti Lukašenkos ir „Rosatomo“ statomą elektrinę vos už 30 km nuo jūsų namų arba nuo šio Europos Parlamento pastato?

EP nariams A. Kubilius priminė, kad Espoo konvencijos (JT Konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste) komitetas pripažino, jog Astravo AE aikštelės vieta yra parinkta pažeidžiant šią Konvenciją. Per elektrinės statybas jau įvyko reikšmingas skaičius avarijų. Europiniai atsparumo stress testai parodė, jog nemažai grėsmių dėl saugumo slypi elektrinės technologinėje įrangoje, o tarptautinių ekspertų rekomendacijos vis dar nėra įgyvendintos.

„Jūs taip pat turėtumėte žinoti, kad tai – geopolitinis Kremliaus projektas, kur Kremliaus režimas paskolino 10 mlrd. USD dolerių, kad išlaikytų mus elektros sistemos tiekimo priklausomybėje ir senų sovietinių tinklų sistemoje BRELL, – sakė EP narys. – Štai todėl mes kovojame prieš šį projektą, štai todėl demokratiškoji Baltarusija, vedama Svetlanos Cichanouskajos, yra prieš šį projektą. Štai todėl mes nusprendėme uždrausti nesaugiose jėgainėse pagamintos elektros importą, kas visą projektą daro ekonomiškai neperspektyvų. Ir štai todėl mes paprasčiausiai prašome jūsų solidarumo – atsikratykime šios pabaisos“.

Priminsime, kad į EP Plenarinio posėdžio darbotvarkę Rezoliucija pateko po to, kai į EP Peticijų komitetą praėjusių metų vasarą kreipėsi Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę valdyba, prašydama pripažinti, kad Baltarusijos jėgainės veikimas Astrave prieštarauja tarptautiniams aplinkosaugos ir atominės energetikos saugumo reikalavimams, yra nesuderinamas su Europos žaliuoju kursu bei yra nepriimtinas.

Sąjūdžio prieš Astravo AE valdybos narys Arvydas Sekmokas, vienas iš peticijos iniciatorių, pristatydamas ją EP Peticijų komitete pažymėjo, kad vienintelis veiksmingas būdas priešintis grėsmei yra užkirsti kelią Baltarusijos elektros importui į Europos Sąjungą.

Europos liaudies partijos (ELP) Lietuvos delegacijos, kuriai vadovauja A. Kubilius, pastangomis, Peticijų komitetas perdavė klausimą svarstyti EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos (ITRE) komitetui, kuriame gana sutartinai pavyko pasiekti, kad būtų rengiama Rezoliucija ir plenarinė diskusija. Rezoliucija parengta ELP frakcijos Lietuvos delegacijos parlamentarų pasiūlymų pagrindu.

A. Kubilius pasidžiaugė, kad plenarinio posėdžio diskusijų metu absoliuti dauguma kalbėjusiųjų pritarė lietuvių parlamentarų išsakytiems argumentams.

Priminsime, kad Rezoliucijoje reiškiamas susirūpinimas dėl „skubotos“ Astravo AE eksploatacijos pradžios ir kovą numatytos jos komercinės veiklos pradžios, nepaisant „prasto kokybės užtikrinimo bei kontrolės“, abejonių dėl ES ir kitų tarptautinių organizacijų rekomendacijų įgyvendinimo bei skaidrumo trūkumo.

Europos Komisija raginama glaudžiai bendradarbiauti su Baltarusija, kad elektrinės komercinės veiklos pradžia būtų sustabdyta, kol bus iki galo įgyvendintos visos ES testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rekomendacijos ir atlikti visi būtini saugos patobulinimai, o kaimyninės šalys – tinkamai apie tai informuotos.

2021.01.14

EP narys A. Kubilius: „Astravo AE – grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui“

Europos Parlamento (EP) narys Andrius Kubilius ketvirtadienį parlamento ITRE komiteto posėdyje vykusioje diskusijoje dėl Baltarusijoje pastatytos Astravo atominės elektrinės (AE) pažymėjo, kad Astravo AE yra aiški ir dabar kylanti grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui.

Šio klausimo komitete svarstymas – Arvydo Sekmoko peticijos dėl Astravo AE nagrinėjimo Europos Parlamente tęsinys. Svarstyme dalyvavo Europos Komisijos energetikos departamento direktoriaus pavaduotojas Masimas Gariba.

M. Gariba komiteto nariams pristatė Astravo AE europinių streso testų ir sinchronizacijos klausimą. EK atstovo teigimu, šį vasarį Komisijos įvertinimo („peer review“) misija vyks į Astravą ir tikisi iki kovo, kai Baltarusija pradės komercinį atominės paleidimą, užbaigti ataskaitą dėl streso testų įgyvendinimo ir saugumo. Jis patikino, kad Komisija deda visas pastangas, kad Astravo AE
atitiktų aukščiausius saugumo standartus. Jis taip pat pažymėjo, kad nuo lapkričio 3 dienos elektra iš Baltarusijos ir Astravo AE nebepatenka į Baltijos šalis. Jo teigimu, į Latviją iš Baltarusijos ateinančiais patenka tik Rusijoje pagaminta elektros energija su aiškiais kilmės sertifikatais.

Posėdyje pasisakęs EP narys A. Kubilius teigė, kad „Lietuva nėra didelė šalis. Avarijos atveju mes neturėsime, kur bėgti ir slėptis. Astravo AE Aliaksandro Lukašenkos režimas pastatė kartu su kompanija „Rosatom“ 40 km netoli Vilniaus, Lietuvos sostinės“.
Nuo europarlamentaro namų, esančių Vilniaus priemiestyje, elektrinė nutolusi tik 30 km. A. Kubilius pabrėžė, kad jis iš principo nėra nusiteikęs prieš branduolinę energiją.

„Tačiau mes puikiai žinome, kaip A. Lukašenka elgiasi nuo praėjusių metų. Kai kas gali pasakyti, kad atominių elektrinių yra ir šalia Briuselio ar Antverpeno. Tačiau norėčiau jūsų paklausti, ar norėtumėte, kad A. Lukašenka su „Rosatom“ pastatytų elektrinę šalia jūsų namų ar šalia Europos Parlamento pastato?“ – klausė jis.

EP narys taip pat pažymėjo, kad šis Astravo AE projektas – tai geopolitinis Kremliaus projektas, o Kremliaus suteikta 10 mlrd. JAV dolerių paskola elektrinės statybai skirta išlaikyti Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes priklausomomis nuo šios elektrinės tiekiamos elektros.

„Todėl mes ir kovojame prieš šią elektrinę, o Svetlanos Cichanouskajos vedama demokratinė Baltarusija taip pat yra prieš šį projektą. Tad mes nusprendėme uždrausti šios elektrinės pagamintos elektros importą“, – kalbėjo A. Kubilius. Jis pakvietė kolegas EP narius būti solidariais ir „padaryti viską, kad atsikratytume šios grėsmės ne tik Lietuvai, bet ir visai ES bei demokratinei Baltarusijai“.

Europarlamentaras taip pat priminė, kad Astravo AE vieta buvo parinkta pažeidžiant ESPO konvenciją, o statant elektrinę įvyko keli rimti incidentai. „Be to, pagal ES metodologiją atlikti AE streso testai parodė, kad yra aiškių trūkumų, susijusių su elektrinės technologijų saugumu, o pateiktos rekomendacijos – neįgyvendintos“, – sakė EP narys.

Absoliuti ITRE komiteto kalbėjusių narių dauguma išreiškė susirūpinimą dėl AE saugumo ir streso testų. Latvijos europarlamentaras Ivars Ijabs teigė, kad reikia nepamiršti ir Baltarusijoje esančios politinės rizikos, kuri yra akivaizdi dabartinėmis aplinkybėmis. Pasak jo, Baltijos šalyse po rugpjūčio įvykių visi suprato, kad Baltarusija yra policinė valstybė, persekiojanti savo žmones. Jis nerimavo, kad dabartinis režimas yra linkęs slėpti informaciją, taip pat kad jis valdys Kremliaus
pastatytą atominę elektrinę, visiškai priklausomą nuo „Rosatom“. „Tai kelia grėsmę mūsų energetiniam saugumui, aplinkai ir žmonių sveikatai“, – sakė jis.

EP narys iš Lenkijos Jerzy Buzekas pritarė, kad šis projektas yra geopolitinis ir techniniu lygiu mes šios problemos neišspręsime, todėl reikia rimto politikų įsitraukimo ES lygmeniu bei šalių narių solidarumo. „Negalime įsileisti į savo rinką jokios elektros energijos, pagamintos nesilaikant saugumo standartų“, – sakė europarlamentaras.

Šiandieninė diskusija ITRE komitete vyko Europos Parlamento Peticijų komiteto sprendimu, kuris atsirado po to, kai Europos Parlamento Peticijų komitetas 2020 m. spalį apsvarstė Sąjūdžio prieš Astravo AE inicijuotą peticiją, kurią Peticijų komiteto posėdžiui tada pristatė buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Peticija buvo prašoma, kad Europos Parlamentas
patvirtintų rezoliuciją, draudžiančią importuoti Astrave pagamintą elektrą į ES rinką. Tuo atveju, jei nesaugi Astravo atominė elektrinė bus pradėta eksploatuoti, Europos Parlamentas, Europos Komisija ir Europos Taryba raginama įvesti sankcijas atominės elektrinės statytojams bei su statyba ir jėgainės eksploatavimu susijusiems asmenims.

Yra numatoma, kad po šiandieninio ITRE komiteto svarstymo, Europos Parlamento vasario mėnesio plenarinėje sesijoje bus svarstoma ir priimama viso Europos Parlamento speciali rezoliucija, skirta Astravo AE problemoms.

2020.07.15

Liudas Mažylis. Baltarusijos drama: tarp teisės į laisvą žodį, teisės į sveikatą ir teisės į gyvenimą

Prof. Liudas Mažylis yra Delegacijos ryšiams su Baltarusija narys Europos Parlamente ir Sąjūdžio prieš Astravo AE narys Lietuvoje

Liko mažiau nei mėnuo iki prezidento rinkimų Baltarusijoje. Dabartinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka neseniai išsakė mintį, jog darys viską, „kad Maidano situacijos šioje šalyje nebūtų“. Ir Maidano pavyzdys čia minimas tikrai ne veltui: Baltarusijos piliečiai ir opozicija aiškiai rodo, kad nori pokyčių šalyje, o štai dabartinė valdžia vykdo masinius suėmimus ir represijas… Baltarusijoje verda tikra politinė drama: nenumaldomas noras išlikti valdžioje neišvengiamai atveda prie žmogaus teisių pažeidimų.

Būdamas delegacijos ryšiams su Baltarusija nariu Europos Parlamente, neretai patiriu dviprasmius jausmus. Štai dar kadencijos pradžioje, praėjusių metų rudenį, galėjo atrodyti, kad su Baltarusijos valdžia galima bent jau ieškoti sąlyčio taškų. Tarsi buvo galima tikėtis bent jau dalykiškų diskusijų tarp ES ir Baltarusijos. Ir Europos Komisija, ir ES ambasadorius Baltarusijoje ėmėsi tam tikrų iniciatyvų, kurios buvo naudingos paprastiems Baltarusijos piliečiams. Žengti bent jau keli nedideli žingsneliai: vyksta prekybos dialogas, šiokia ar tokia, bet diskusija dėl Astravo, švelninami vizų ir readmisijos režimai. O štai šiandien mes visi puikiai matome realų diktatoriaus Lukašenkos portretą. Panašu, kad dabar jau piliečiai nebenori taikytis su 26 metus Baltarusijos valdžią savo rankose laikančiu Lukašenka, o jis pats nebepajėgia sudaryti „bent jau kažkiek demokratiškų“ rinkimų įvaizdžio ir politinių priešininkų suėmimus bei represijas pradėjo vykdyti jau dabar. Tai – bandymas sudrausminti politinius priešininkus ir tautą, o su priemonėmis nesiskaitoma.

Artėjantys rinkimai tik dar labiau atvėrė akis pasauliui dėl situacijos Baltarusijoje. Ir faktas čia vienas – turime reikalų su nedemokratine valstybe. Ir kad ir kaip tikėtumėmės, kad Vakarų ir Baltarusijos santykis keisis, aš vis pavartau savo paties rašytas mokslines knygas, monografijas, publikacijas ir suprantu, kad situacija tiesiog nejuda iš lūžio taško jau nebe pirmą dešimtmetį. Ir 2006-aisiais, ir 2010-aisiais represijos vyko jau po rinkimų rezultatų paskelbimo. Šiemet situacija pakitusi tik tiek, kad nebėra kuo „pamaloninti“ žmonių – ekonominė situacija tik prastėja – ir valdžios veiksmai COVID-19 akivaizdoje smarkiai pakirto bet kokį pasitikėjimą valdžia.

2020.07.03

EP narė R. Juknevičienė: „Pradėjus veikti Astravo AE Europos Sąjunga turi būti pasirengusi apginti savo piliečius“

Europos Parlamento (EP) Vystymosi komiteto (DEVE) narė Rasa Juknevičienė ketvirtadienį kreipėsi į eurokomisarą krizių valdymui Janešą Lenarčičių (Janez Lenarčič) dėl nesaugios Astravo AE šalia Europos Sąjungos sienos ir humanitarinės pagalbos civiliams konfliktų zonose. Komitete vyko diskusija apie krizių valdymą ir ES teikiamos humanitarinės pagalbos pokyčius dėl COVID-19 krizės.

„Turime ir toliau stiprinti Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą ir greitus bendrus pirkimus, kadangi tai ne paskutinė krizė, su kuria susiduriame. Pradėjus veikti nesaugiai Astravo atominei elektrinei Baltarusijoje, šalia ES sienų mes galime turėti kitą iššūkį. Europos Sąjunga turi būti pasirengusi apginti savo piliečius“, – sakė EP narė R. Juknevičienė.

Eurokomisaro J. Lenarčičiaus teigimu, egzistuojantis ES civilinės saugos mechanizmas, kuriame dalyvauja visos ES šalys, numato galimybę turėti strateginį rezervą teikiant pagalbą cheminės, biologinės, radiologinės ar branduolinės krizės metu. Jis teigė besitikintis, kad netolimoje ateityje ES šalys narės parems ES atsakomųjų priemonių rezervo, skirto reaguoti į tokias krizes, sukūrimą.

Europarlamentarė taip pat teigė, kad konfliktų metu humanitarinė pagalba dažnai yra vienintelė civilių gelbėjimo galimybė. Tačiau vien humanitarinės pagalbos negana – reikia užtikrinti saugumą.

„Tik esant saugiai situacijai atsiranda galimybė atsikurti ir vystytis. Ar Komisija siekia užtikrinti sąryšį tarp humanitarinės pagalbos, vystymosi bei taikos Sirijoje ir Libijoje, ir kokiu būdu? Tai yra turbūt tikras iššūkis, ypač Libijos atveju, kur ES šalys narės laikosi labai skirtingų pozicijų?“ – klausė EP narė.

Atsakydamas į R. Juknevičienės klausimus, eurokomisaras J. Lenarčičius patikino, kad sąsaja tarp humanitarinės pagalbos, vystymosi ir taikos yra ypač svarbi, kadangi su koronaviruso pandemija kovoti labai sudėtinga, jei nėra taikos.

Jis sveikino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl 90 dienų pasaulinių paliaubų visuose konfliktuose. Paliaubų metu bus sprendžiamos su pandemija susijusios problemos.

2020.02.18

Andrius Kubilius. Ar gali Astravo AE bankrutuoti?

Astravo Atominė elektrinė (AE) yra Kremliaus geopolitinis projektas, keliantis didžiausią grėsmę Lietuvos saugumui. Tai Lietuvoje jau gerai žinome. Briuselis taip pat mūsų susirūpinimą pradeda girdėti. Kremlius šio projekto realizavimui skyrė milžinišką pinigų sumą: Lukašenka iš Kremliaus paėmė 10 mlrd. dolerių kreditą Astravo AE projektui realizuoti. Tai tokia pat pinigų suma, kurią Kremlius skyrė kito geopolitinio energetinio projekto – „NordStream 2“ realizavimui.

10 mlrd. dolerių, skirtų Astravo AE statybai, Lukašenka, pagal pasirašytas sutartis su „Rosatom“, turės grąžinti per 25 metus po to, kai Astravo AE pradės veikti, mokėdamas 4.7 proc. metinių palūkanų. Tai yra brangus kreditas, brangesnis nei „Rosatom“ yra siūlęs kitoms šalims, pvz. Vietnamui, kuriam „Rosatom“ siūlė pastatyti atominę elektrinę, suteikdamas kreditą su 3 proc. palūkanomis.

„Rosatom“, planuodamas Astravo AE statybą, projektavo, kad čia pagaminta elektra bus parduodama ne tik Baltarusijos rinkoje, bet ir Baltijos valstybėse bei per jas platesnėse Europos Sąjungos rinkose. Nes elektrą pardavinėjant Baltijos ir Europos rinkose yra vienintelė galimybė uždirbti tvirtą valiutą ir sugrąžinti 10 mlrd. dolerių kreditą. To negali padaryti pardavinėdamas elektrą tik už baltarusiškus rublius Baltarusijos rinkoje.

Lietuvos atsakas į tokius Kremliaus/Rosatomo/Minsko planus buvo visiškai aiškus – uždrausti galimybę pardavinėti Astravo AE elektrą Lietuvoje (atrodo, kad bus pasiektas sutarimas dėl tokio paties draudimo ir kitose Baltijos valstybėse bei Lenkijoje) ir taip paversti „Rosatomo“ parengtą Astravo AE verslo planą niekiniu. Baltarusijai sugrąžinti 10 mlrd. dolerių kreditą Kremliui, neturint galimybių pardavinėti elektros už dolerius ar eurus Baltijos šalių ir ES rinkose, praktiškai gali būti neįmanoma arba elektros kaina pačioje Baltarusijoje turės būti nepakeliama.

Atrodo, kad tai vis geriau pradeda suprasti ir pats Lukašenka. Ir tai tampa vis aštresne jo pokalbių su Putinu tema. Štai ir po pastarųjų pokalbių Sočyje vasario 7 dieną paaiškėjo, kad buvo kalbama ne tik apie naftos ir dujų tiekimą Baltarusijai, bet ir apie Astravo AE statybos kreditų gražinimą: „Sočyje Rusijos ir Baltarusijos vadovai svarstė galimybę atidėti mokėjimų pradžią ir sumažinti Rusijos paskolos palūkanų normą Astravo AE statyboms. Tačiau sprendimas dar nepriimtas“

Lukašenkos pastangas persiderėti dėl Astravo AE kreditų su nerimu stebi Kremlius. Kremliui pastaruoju laikotarpiu Lukašenkos laikysena kelia vis daugiau rūpesčių. Praėjusių metų pabaigoje Putinui Lukašenkos nepavyko iki galo „prilaužti“ dėl vieningos valstybės kūrimo, dėl to Putinas dabar turi keisti Rusijos Konstituciją, kad išspręstų savo amžino išlikimo valdžioje klausimus. Keršydamas už nepaklusnumą, Kremlius Baltarusiją palieka be pigesnės rusiškos naftos ir dujų, bet Lukašenka pradeda kelti klausimus dėl Astravo AE kreditų grąžinimo.

Kremliui artimas portalas regnum.ru, po Sočio pokalbių, paskelbė tekstą „apokaliptiniu“ pavadinimu „После Сочи: Лукашенко готов идти по украинскому пути до конца“ („Po susitikimo Sočyje: Lukašenka pasiruošęs eiti ukrainietišku keliu iki pabaigos“). Straipsnyje detaliau aprašomi Lukašenkos išsakyti pageidavimai: „Vasario 7 d. derybose Lukašenka bandė įtikinti Putiną ne tik sumažinti Rusijos Federacijos vyriausybės paskolos normą, bet ir pratęsti Baltarusijos įsipareigojimą skolos aptarnavimo ir grąžinimo laikotarpį pailginti nuo 25 iki 35 metų. Tarpvyriausybinė paskolos sutartis dėl Rusijos vyriausybės eksporto paskolos suteikimo Baltarusijos atominės elektrinės statybai buvo pasirašyta 2011 m. lapkričio 25 d. Dešimties milijardų dolerių apimties lėšos iš Rusijos biudžeto sudaro didžiąją šio projekto finansavimo dalį.

Dar po kelių dienų tame pačiame regnum.ru pasirodė dar vienas, dar labiau „aliarminis“ ir „apokaliptinis“ tekstas, įvardinantis ypatingą Lietuvos vaidmenį visoje Astravo AE finansavimo istorijoje: „Второй фронт: ключевая роль Литвы в отношениях Белоруссии и России“ („Antrasis frontas: svarbus Lietuvos vaidmuo Baltarusijos ir Rusijos santykiuose“). Pagrindinė teksto mintis – išgąstis, kad Lukašenka gali nutarti nebegrąžinti Astravo AE statybos kreditų, atsisakydamas priimti sprendimą, kad statybos yra baigtos (nes pagal sutartį tik po elektrinės eksploatacijos pradžios Baltarusija turi pradėti kredito grąžinimą): „O kas, jei rytoj Lukašenka nuspręs, kad draugas yra Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė?! Kad Rusija jam suteikė paskolą Astravo AE statybai, bet projekto galima nepabaigti? Tegul tai lieka užšaldyta statybų aikštele, tokia kaip Baltijos AE Kaliningrado srityje? Kodėl gi ne? Ar tai – ne scenarijus?“

Taigi, kokią turime situaciją su Astravo AE finansavimu?

Pagal „Rosatom“ parengtą verslo planą ir Lukašenkos pasirašytą paskolos sutartį, Baltarusija turėtų pradėti paskolą grąžinti tik tada, kai jėgainė pradės veikti. Grąžinimo terminai glausti – tik 25 metai, o palūkanos aukštos – beveik 5 nuošimčiai.

Įprasta pasaulinė praktika yra naujų branduolinių jėgainių veiklą finansuoti ilgalaikėmis 60–ties metų paskolomis su mažomis palūkanomis, nes branduolinei jėgainei nuolat veikiant ir gaunant užtikrintas pajamas didesnių rizikų nėra. Bet su Astravo AE yra kitaip, ji neturi užsitikrinusi nuolatinių pardavimų už tvirtą valiutą (pirmiausia į Lietuvą) ir tuo pačiu – finansinių srautų. Neturėdami garantijų bankai neskubės gerinti paskolos sąlygų ir Baltarusijai kredito gražinimui tektų ieškoti pinigų tuščiame biudžete.

Taigi norint Astravo AE paskolą grąžinti pagal pasirašytą sutartį, Minskui reikia pardavinėjant elektrą uždirbti dolerius arba eurus, o tokių galimybių nebenusimato, nors tai ir buvo numatyta „Rosatom“ parengtame Astravo AE verslo plane. Tokiomis sąlygomis jėgainės paleidinėti neapsimoka. Lukašenka tai supranta ir dėl tos priežasties nebeskubina jėgainės paleidimo, nes jeigu paleistų, tai vargiai galėtų grąžinti paskolą. Kremlius pradeda nerimauti, nes supranta, kad Lukašenka savo rankose turi svarų „kozirį“.

Tolesnė Lukašenkos veiksmų logika gali būti paprasta ir pakankamai pagrįsta: pagal tarptautinę praktiką tokie stambūs projektai, kaip „Rosatom“ statoma Astravo AE, prieš pradedant juos realizuoti, turi būti pagrįsti gerai parengtu verslo planu, kurį valstybei užsakovei (šiuo atveju – Baltarusijai) pateikia pagrindinis projektuotojas, technologijų ir finansinių resursų tiekėjas bei statybos darbų rangovas (šiuo atveju – „Rosatom“).

Tokiu verslo planu remiasi visos kitos sutartys ir sprendimai dėl projekto realizavimo pradžios. Tokiame verslo plane privalo būti numatyta ir kur bus pardavinėjama pagaminta elektra bei kaip bus uždirbama valiuta, kurios reikia kreditams sugrąžinti. Verslo plano realizavimas yra sudėtinė viso projekto realizavimo dalis – neužtenka vien tik pastatyti elektrinę, pastaroji dar turi pagal verslo planą dirbti pelningai ir pajamomis, gaunamomis už joje pagamintą ir parduodamą produkciją, turi padengti jos statybai panaudotą kreditą. Jeigu statybos metu paaiškėja, kad pastatyta elektrinė nesugebės uždirbti tokios ir tiek valiutos, kiek buvo numatyta verslo plane, reiškia projekto rangovas („Rosatom“) nesugebėjo realizuoti savo parengto verslo plano.

O tai yra esminės svarbos priežastis, leidžianti Baltarusijos valdžiai traktuoti, kad projektas yra neįgyvendintas taip, kaip buvo sutarta pasirašytose sutartyse, ir kad sutarčių esmines sąlygas pažeidė rangovas „Rosatom“, nesugebėjęs įgyvendinti savo parengto verslo plano. O jeigu projektas yra neįgyvendintas pagal verslo planą, tai jis ir nėra užbaigtas. O jeigu jis nėra užbaigtas, tai ir kreditų nereikia pradėti gražinti.

Štai tokia galėtų būti Lukašenkos veiksmų logika, kuri leistų jam išvengti kilpos, kurią jam ir visai Baltarusijai ant kaklo bando užmesti Kremlius su ekonomiškai nepagrįstu Astravo AE projektu.

Lukašenkos laukia nelengvas pasirinkimas – arba skelbti Astravo AE projekto bankrotą dėl to, kad „Rosatom“ parengtas Astravo AE verslo planas yra žlugęs ir nėra sąlygų jo įgyvendinti bei grąžinti statybai panaudotą kreditą, arba, pripažinus, kad Astravo AE projektas yra užbaigtas ir elektrinė gali pradėti veikti, ruoštis skelbti Baltarusijos valstybės finansinį bankrotą, kai paaiškės, kad Baltarusija yra nepajėgi grąžinti Astravo AE statybai panaudoto 10 mlrd. dolerių kredito.

Stebint dabartines derybas tarp Lukašenkos ir Putino ir Kremliaus viešai demonstruojamą nervingumą atrodo, kad Lukašenka renkasi pirmąjį variantą. Ir tai yra logiškas pasirinkimas. O jį lemia aiški ir logiška įstatymu įtvirtinta Lietuvos pozicija – nepirkti Astravo AE elektros.

2020.02.13

L. Mažylis apie Astravo grėsmę: „Turime tik vieną lemtį: būti vieningi“

Šių metų pradžioje Baltarusijoje numatytas pirmojo Astravo atominės elektrinės (AE) reaktoriaus atidarymas. O Lietuvoje įkuriamas Sąjūdis prieš Astravo AE. Lietuvos gimtadienio išvakarėse, vasario 15 d., kviečiamas Pirmasis Sambūris. Organizatorių teigimu, veikti ir vieningai pasakyti „ne“ dar nėra vėlu. Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis irgi pateikė paraišką būti Astravo Sąjūdžio nariu. Astravo klausimu jis yra kategoriškas – tai didžiulė grėsmė mūsų valstybės funkcionavimui. Pasak profesoriaus, politikavimui, abejonėms ir klišių konstravimui nėra laiko – būtina veikti vieningai.