2021.12.16

Liudas Mažylis: „Bendras veikimas sveikatos srityje atneša naudos visoms valstybėms narėms“

Gruodžio 13–16 dienomis vykusios Europos Parlamento (EP) plenarinės sesijos metu toliau buvo diskutuojama dėl bendrų veiksmų sveikatos apsaugoje ir COVID-19 pandemijos valdymo.

Aplinkos ir visuomenės sveikatos bei maisto saugos komitete dirbantis EP narys prof. Liudas Mažylis pasisakė dviejų debatų metu.

Gruodžio 13 d. diskusijoje dėl sveikatos technologijų vertinimo EP narys pastebėjo, kad kalbame apie Europos sveikatos sąjungą, o pažangios sveikatos technologijos diegiamos atskirai, nesant net stabiliam finansavimui. „Per tą laiką COVID-19 iššūkiai įrodė, kaip svarbu veikti kartu. Bendro valstybių veikimo būtinybė tapo akivaizdi ir svarstant kovos su vėžiu strategiją, farmacijos strategiją. Džiaugiuosi, kad pagaliau susitarta ir dėl šio instrumento. Tai tam tikras žingsnis į priekį siekiant didinti sveikatos sistemų konvergenciją. Ir, tikėtina, mažinant biurokratizmą, – kalbėjo L. Mažylis. – Tai žingsnis link vienodesnių galimybių taikyti pažangias medicinos technologijas bet kurios valstybės pacientams. Valstybėms, turinčioms mažesnius resursus, bendri klinikiniai tyrimai ir vertinimai būtų naudingi. Ilgainiui per tai susilygintų ir pacientų galimybės“.

Pasisakymo metu L. Mažylis pabrėžė, kad inovatyvūs gydymo būdai, ypač orientuoti į sunkiai pagydomas ligas, turi būti įvertinami kaip įmanoma greičiau ir skaidriau. „Apgailestaudamas, kad valstybėms narėms bendrų klinikinių vertinimų pranešimai nebus įpareigojantys, tikiu, kad efektyvus ir sklandus bendradarbiavimas vertinant sveikatos technologijas galėtų prisidėti prie visų Europos pacientų sveikatos gerinimo“, – įvardijo politikas.

Gruodžio 15 d. diskusijoje dėl ES reagavimo į naujus COVID-19 protrūkius ir naujų COVID atmainų atsiradimą pasaulyje L. Mažylis pastebėjo, kad, džiaugdamiesi glaudesniu Europos valstybių bendradarbiavimu sveikatos srityje, turime konstatuoti, jog COVID-19 virusas vis dar sugeba pirmauti. „Europą užvaldė agresyvesnė delta atmaina, o šiandien jau su nerimu stebime situaciją ir gaunamus duomenis apie sparčiau plintančią omikron atmainą“, – kalbėjo politikas.

Jo teigimu, turime išlikti budrūs ir toliau laikytis nusibrėžto kelio, kuris, anot politiko, yra aiškus jau seniai. „Buvo aišku, kad virusas mutuos – ypač ten, kur maži skiepijimo tempai. Tad būtina sparčiau dalintis vakcinomis su trečiosiomis valstybėmis. Negalim pamiršti nuolatinio ir tęstinio viruso mutacijų sekimo, užtikrinant vienodas galimybes visoms valstybėms narėms. Antra, reikia ir toliau susitelkti į mokslo ir technologijų siūlomus sprendimus“, – savo kalboje akcentavo prof. L. Mažylis. Pasak jo, šiuo atveju, reikia orientuotis ne tik į vakcinacijos procesus bei vakcinų atnaujinimą prieš naujas viruso atmainas (jei prireiktų), bet ir į naujų vaistų, gydymo būdų bei efektyvesnio diagnozavimo paieškas. „Trečia, ir toliau turime pasitikėti europinėmis institucijomis ir suteikti joms pagrįstus įgaliojimus. Galų gale, skleidžiama visuomenei informacija turi būti tiksli, kryptinga ir subalansuota. Ji turi paskatinti vakcinuotis tuos, kurie to nepadarė, ir naujų viruso atmainų akivaizdoje priimti racionalius sprendimus“, – pastebėjo L. Mažylis.

2021.02.25

EP narys prof. Liudas Mažylis: „COVID-19 vakcinų eksporto skaidrumo ir leidimų kontrolė būtina, kol ES trūksta skiepų“

Vasario 24 dieną Europos Parlamento (EP) Tarptautinės prekybos komiteto (INTA) posėdyje buvo nagrinėjama COVID-19 vakcinų eksporto skaidrumo ir leidimų išdavimo mechanizmo tvarka. Klausimas buvo analizuojamas kaip neeilinis. Komiteto narys, prof. Liudas Mažylis pastebi, kad vakcinų eksportas ir leidimai užima itin svarbų vaidmenį įgyvendinant ES vakcinavimo politiką. „Europos Komisija šių metų sausio 30 dieną priėmė laikiną eksporto skaidrumo ir leidimų tvarką, kuri bendrai nedraudžia pačio eksporto, bet, prieš išvežant vakcinas už ES ribų, apie tai reikės iš anksto pranešti ir gauti leidimą“, – pasakoja Tarptautinės prekybos komiteto EP narys prof. L. Mažylis.

Jo teigimu, laikinas vakcinos eksporto leidimas tokiais laikais, kai visiems nepakanka vakcinų, gali būti gera priemonė patikrinti, ar mūsų partneriai elgiasi sąžiningai – ši priemonė turėtų užtikrinti, kad turėsime visą informaciją apie vakcinų kiekius, išvežamus iš ES. Ši priemonė kol kas taikoma būtent toms COVID-19 vakcinoms, dėl kurių su ES sudaryta išankstinio pirkimo sutartis. Ši Komisijos nustatyta laikina COVID-19 tvarka kol kas galios iki kovo 31 dienos.

Trečiadienį vykusio posėdžio metu prof. L. Mažylis taip pat kreipėsi į Europos Komisijos Prekybos generalinio direktorato generalinio direktoriaus pavaduotoją Denis Redonnet, kuris atsakingas už ES prekybos taisyklių laikymąsi. Europarlamentaras teiravosi, kokie veiksmai bus pasirinkti siekiant tikslingai komunikuoti, kad savo prekybiniams partneriams užtikrintume, jog ši priemonė nėra įrankis nacionalizuotam vakcinavimui? Pasak L. Mažylio, žiniasklaidoje jau dabar atsiranda šios priemonės sulyginimų su Pandoros skrynia. Profesorius taip pat domėjosi, kas bus daroma po kovo mėnesio pabaigos, nes vis dar yra didelė rizika, jog vakcinų trūks.

Atsakydamas į L. Mažylio klausimus, Denis Redonnet akcentavo, kad prekybos partneriai apie šią eksporto ir leidimų laikinąją priemonę buvo informuoti formaliai, o komunikacija taip pat tęsiama, bet veikti reikėjo taip pat greitai ir siekiant priimti šį mechanizmą. Visgi, kas bus po kovo 31 d., kai priemonė nustos galioti, dar nėra aišku – tai spręs Europos Komisija.

„Daugeliui turbūt kyla klausimas, kam bendrai reikėjo pradėti kontroliuoti eksporto skaidrumą, įsivesti leidimus. Bet paprasčiausiai po mėnesio vakcinavimo ES pajuto, kad ji vakcina nusiteikusi dalintis su visu pasauliu, tačiau štai mažai kas buvo nusiteikęs demonstruoti solidarumą su ES vakcinavimo klausimais“, – dėmesį atkreipia L. Mažylis. Europos Komisijai taip pat kilo susirūpinimas dėl kai kurių bendrovių veiklos skaidrumo trūkumo, todėl laikinoji eksporto ir leidimų priemonė pasirinkta siekiant turėti išsamią informaciją apie sutartinių įsipareigojimų vykdymą.

Tarptautinės prekybos komiteto narys prof. L. Mažylis pastebi, kad taikant COVID-19 vakcinų eksporto skaidrumo ir leidimų išdavimo priemonę buvo priimtas sprendimas padaryti išimtį mažas ir vidutines pajamas gaunančioms valstybėms ir mūsų kaimyninėms šalims. Pasak jo, tai yra ženklas, kad leidimas nėra tiesiog eksporto draudimas.

Prieš priimant šią priemonę, Europos Komisija pristatė, jog siekiama užtikrinti, kad visi ES piliečiai galėtų būti laiku paskiepyti COVID-19 vakcinomis, ir spręsti vakcinų eksporto už ES ribų skaidrumo, kuris šiuo metu nepakankamas, problemą. Europos Sąjunga rėmė greitą kelių rūšių COVID-19 vakcinų kūrimą ir gamybą – iš viso skirta 2,7 mlrd. EUR paramos, todėl svarbu užtikrinti, kad šios reikšmingos investicijos iš ES biudžeto būtų naudojamos tinkamai.

2020.12.11

Prof. Liudas Mažylis. Europos iššūkiai ir politiniai sprendimai

Prof. Liudas Mažylis yra Europos liaudies partijos frakcijos Europos Parlamente narys

Europos Sąjunga pasitinka vis naujus iššūkius. 2019-aisiais imtasi ryžtingų veiksmų, siekiant suvaldyti klimato kaitą. Tada dar niekas nebūtų galėjęs nuspėti, kad didžiausias 2020-ųjų iššūkis Europoje ir pasaulyje bus COVID-19 pandemija. O dar Brexit procesas, nestabili padėtis kaimyninėje Baltarusijoje… Pasaulis pasikeitė. Grėsmes patiria sveikatos sistema, ekonomika, apriboti socialiniai kontaktai, kultūrinis gyvenimas… Pokyčių netrūko ir politinėje darbotvarkėje. Europos Komisijos ir Europos Parlamento veiklas privalu buvo papildyti priemonėmis, kurios leistų įveikti sveikatos apsaugos krizę ir padėti ekonomikai, neatsisakant ambicingų Žaliojo kurso, kovos su klimato kaita, skaitmeninimo siekių. Nemažiau dėmesio buvo skirta smulkiam ir vidutiniam verslui bei ūkininkams, skaitmeninimui.

Mano atstovaujama Europos liaudies partijos frakcija (o ji didžiausia Europos Parlamente) įprastai pasisako už mokslu grįstus politinius sprendimus. Manome, kad Europa turi koordinuoti veiksmus daugelyje mūsų gyvenimo sričių, o įvairių valstybių piliečiai – turėti realių galimybių sėkmingai veikti ir kurti savo bei Europos ateitį. Politikoje privalu ieškoti kompromisų. Šiais pandemijos metais tai ypač akivaizdu.

Europos Žaliasis kursas: misija (ne)įmanoma

Savo Europos liaudies partijos frakcijai ir Lietuvai atstovauju veikdamas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete. Nuo kadencijos pradžios buvo akivaizdu, kad Europos kontinento (o ir viso pasaulio) ateitį būtina sieti su aplinkos išsaugojimui palankia ekonomika. Pernai gruodį naujoji Europos Komisija suformulavo Europos žaliojo kurso tikslus. Numatytos priemonės, kuriomis iki 2050 m. ES taptų klimatui neutraliu žemynu. Europos liaudies partijos atstovai, taigi ir aš asmeniškai, daug dirbome, sukonkretindami šias priemones. Nuo pat pradžių laikėmės esminių principų: grįsti sprendimus mokslu, prioritetą teikti išmaniems sprendimams, nepadaryti žalos smulkiam ir vidutiniam verslui, išsaugant ir kuriant naujas darbo vietas. Investicijos turi būti orientuotos į būtinus mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Nuolat pasisakau už mokslinių tyrimų ir faktinių įrodymų būtinybę įgyvendinant Žaliąjį kursą. Aplinkosaugos problemos sudėtingos dar ir todėl, kad jų pasekmes pajaučiame ne iš karto. O kai pajaučiame, gali apvaldyti karštligiškos emocijos. Panašiai buvo svarstant Europos Parlamente tarpinį Žaliojo kurso tikslą – kiek iki 2030 metų turėtų būti mažinamos CO2 emisijos? Europos Komisija (ir mano frakcijos dauguma, ir aš) pasisakėme už mažinimą 55 proc. nuo 1990 m. lygio, o tai labai ambicingas tikslas. Turint omeny ekonomikos atsigavimą po pandemijos, reikės veikti apdairiai ir ryžtingai, skatinant investicijas į tausiai išteklius naudojančią ekonomiką, švarių technologijų inovacijas, konkurencingumą ir siekiant sukurti tvarias darbo vietas. Pateikdama šį siūlymą šių metų rugsėjį Europos Komisija aiškiai akcentavo, jog siūlymas yra pasvertas ir, remdamasi paskutiniais metais surengtų plataus masto konsultacijų rezultatais, Komisija atidžiai išnagrinėjo, kokį poveikį mūsų ekonomikai, visuomenei ir aplinkai padarytų veiksmai, kuriais būtų siekiama mažinti taršą. Mums, EP nariams, buvo pristatytas ir poveikio vertinimas, kuriame pateikta labai aiški analizė, koks turėtų būti turimų politikos priemonių derinys ir galimas kiekvieno ekonomikos sektoriaus indėlis iki 2030 m. Pritariau toms priemonėms, turėdamas omenyje ilgalaikes mūsų frakcijos nuostatas ir savo kolegos Peter Liese argumentus, jog pasiekti 55 proc. išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslą yra didžiulis iššūkis ne tik pramonei, bet ir mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms bei vidutinės klasės namų savininkams. Balsuojant Europos Parlamente viršų paėmė emocijos, lėmė kitų frakcijų dauguma ir buvo nubalsuota dėl vargiai įgyvendinamo tikslo – jog išmetamų teršalų kiekis turėtų būti mažinamas iki 60 proc. Laikome, kad tai nepamatuotas ir nepasvertas sprendimas. Tie papildomi penki procentai smarkiai viršija mokslu grįstus ekonomikos ir pramonės padėties vertinimus. Tokia Europos liaudies partijos frakcijos ir mano pozicija.

Tikimės, kad pernelyg ambicingi kai kurių frakcijų tikslai nesutrukdys ir toliau priiminėti mokslu ir tyrimais grįstus sprendimus, kurie realiai, o ne tik triukšmingais šūkiais padės įgyvendinti Žaliąjį kursą, kartu apsaugant ir Bendrijos piliečius, jų darbo vietas, namų ūkius. Norėdami tapti pirmuoju klimato požiūriu neutraliu žemynu iki 2050 m., turime padėti Europos žmonėms, regionams ir pramonės šakoms, reikalaujantiems daug energijos bei priklausomiems nuo iškastinio kuro. Tam reikalingos didelės Europos Sąjungos ir valstybių narių finansinės pastangos. Tam reikalingos didesnės biudžeto apimtys, už kurias ir pasisakėme. Būtinos investicijos, perorientuojant pramonę į šiuolaikines švarias ir nekenksmingas technologijas. Tvarios ekonomikos, energetikos ir pramonės siekis, skaitmeninimo projektų įgyvendinimas turi padėti kurti tvarias darbo vietas.

2020.11.13

EP narys prof. L. Mažylis. Europa laukia skiepų, sunkiai tvarkydamasi su antrąja COVID-19 banga

Prof. Liudas Mažylis yra Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto Europos Parlamente narys

Antroji COVID-19 pandemijos banga užplūdo visą Europą anksčiau, negu manyta. Ar buvo tinkamai ruoštasi? Dabartinė situacija rodo, kad ne. Būta biurokratinio veikimo, o galų gale pasiduota likimui: kaip bus, taip ir elgsimės. Tų, kurie perspėdavo, kad virusas tikrai vėl pradės smarkiai plisti, būdavo tik mandagiai išklausoma. Turim pirmosios pandemijos bangos patirtį – tai ir išsispręs. O dabar situacija panaši į pavasarinę ir vis blogėja. Vėl kalbama apie reagentų stygių, vėl prabilome apie medikų heroizmą, kuriems tenka dirbti ant žmogiškųjų galimybių ribos.

Ką reikėjo daryti, ar buvo alternatyva? Manau, europiečiams nebūtų kenkę pasižvalgyti į Rytų pusrutulio dalį, į jų patirtį kovojant su pandemija. O mes atsainiai numojome ranka. „Maža ką ten autokratinė Kinija mums meluoja“, galvojome. Bet pandemiją sėkmingai suvaldė ne tik jie, o ir, pavyzdžiui, demokratinis Taivanas. Ten net 200 dienų nebuvo nei vieno vietinio užsikrėtimo atvejo, ir tik 7 mirtys nuo sausio… O Lietuvoje tiek asmenų – ir daugiau! – numiršta per dieną…

Kas daroma Taivane, tokiose valstybėse kaip Japonija, Pietų Korėja? Stengiamasi atsekti kiekvieną kontaktą. Kiekvieną. O Lietuvoje ir Europoje daugelio kontaktų atsekti nebeįmanoma. Daug triukšmaujama apie pačias įvairiausias europiečio teises. O teisė į gyvybę?.. Virusas yra visur. Kaip tai atsitiko? Visi atsipalaidavome vasarą, o pagaliau – nueinanti valdžia buvo priversta paskelbti karantiną. O žmonės ir pavargę, ir vis vien atsipalaidavę. Aš tai svarstau: ar išvengsim komendanto valandos įvedimo? Ji tokia yra Europos didmiesčiuose. Kam? O kad žmonės neužsibūtų privačiuose vakarėliuose, jau neminint restoranų, barų ir klubų. Verslai neatsilaikys? O ar valdžia vykdė savo pažadus padėti verslui? Bet pirmiausia būtina užtikrinti žmonių sveikatą. Štai kitas pavyzdys – irgi iš Rytų pusrutulio, irgi iš demokratinio pasaulio: Australija dar rugpjūčio pradžioje įsivedė komendanto valandą Melburne, virusą suvaldė, ir žmonės jau grįžta į restoranus atšvęsti apribojimų pabaigą. Kaip tik šv. Kalėdoms.

Bet apie ką aš čia? Man dera kalbėti iš Europos Sąjungos perspektyvos. Ką šiuo metu gali Europos sveikatos sistema? Iki pandemijos tokia praktiškai neegzistavo. Tai buvo atskirų valstybių atsakomybė. Dar iki COVID-19 pasisakiau, kad koordinuotų veiksmų sveikatos apsaugos srity Bendrijai būtinai reikia. Pavyzdžiui, kovojant su vėžiu jau šis tas pradėta. O kovoti su COVID-19 imtasi pakankamai rimtai. Derinami ES, nacionaliniai ir regioniniai pasirengimo ir atsako planai, jie bus testuojami nepalankiausiomis sąlygomis. Stebimas vaistų ir medicinos priemonių tiekimas (juk jau vėl skaičiuojama, ar ilgam Lietuvoje užteks COVID-19 testų), bus institucija, atsakinga už naujų biomedicinos produktų kūrimą ir pirkimą.

Šios savaitės EP plenarinės sesijos metu, balsuojame dėl „EU4Health“ programos. Ji skirta tiek sveikatos priežiūros darbuotojams, tiek pacientams. Investuojama 9,4 mlrd. eurų. Kol kas tai didžiausia investicija. Nuo 2021 m. jau bus galima teikti projektų paraiškas.

Ir kol valstybės kiek koordinuotai, o veikiau chaotiškai sprendžia dėl karantinų įvedimo ir jų griežtumo, karštligiškai kaitalioja apsaugos taisykles ir, rodos, chaosui imant viršų – pasirodė ir svarbiausioji gera žinia. Galimai visai netrukus ir rekordiškai greitai turėsime vakciną. Lapkričio 9 dieną JAV „Pfizer“ ir Vokietijos „BioNTech“ farmacijos kampanijų bendrai kuriama vakcina pasirodė besanti netgi efektyvesnė, negu tikėtasi. Panašu, kad ji apsaugo 90 proc. asmenų nuo apsikrėtimo, o tai išties įspūdinga. Tikimasi greit pradėti masinę gamybą. Visa tai – labai gerai apgalvotų Europos institucijų veiklos rezultatas.

Veiksmų imtasi, kai nuo oficialios žinios apie viruso genomo sekos išaiškinimą buvo praėjusios vos trys dienos. Pasitarnavo mokslo pažanga, o tiksliau „DNR žirklės“, prie kurių išradimo kadaise labai prisidėjo ir prof. Virginijus Šikšnys. Šis instrumentas buvo lemiamas sukuriant efektyvią vakciną greičiau, negu bet kada anksčiau.

Kalbėta, kad vakcinos kūrimas – tai tam tikrų farmacijos kampanijų lobizmas. Bet gi turime suprasti, jog jokia farmacijos kampanija pati neinvestuotų į tokį brangų ir sudėtingą procesą kaip vakcinos kūrimas – juolab nuo naujo nežinomo viruso. Tai galėjo būti įgyvendinta tik valstybių (šiuo atveju – Europos Komisijos) užsakymu. Taip, farmacinės firmos gaus milžiniškus pelnus, bet tai jau bus paskui, kai tapsim apsaugoti nuo pražūtingos infekcijos.

ES šiuo metu derasi arba yra pasirašiusi susitarimus su net šešiomis skirtingomis farmacijos kompanijomis. Bendradarbiaujama arba planuojama bendradarbiauti su tokiomis įmonėmis kaip „AstraZeneca“, „Sanofi-GSK“ , „BioNTech-Pfizer, „Moderna“, „CureVac“ ir „Johnson & Johnson“. Teisės požiūriu derybos nėra tokios paprastos. Šiuo metu jau galioja keturios realios Europos Komisijos išankstinio pirkimo sutartys. Asmeniškai man nuo pat pradžių imponavo „BioNtech“ bendras darbas su JAV kompanija „Pfizer“. Panaudotos Europos mokslinių tyrimų programos „Horizontas 2020“ lėšos, įjungta finansinė priemonė „InnovFin“ ir Europos strateginių investicijų fondas, be to, prisidėjo ir Vokietijos federalinė švietimo ir tyrimų ministerija. Gražus europinio solidarumo pavyzdys.

Žinoma, greičio dėl kokybės niekas neaukos. Europos vaistų agentūra atsakingai tikrins vakcinas prieš jas paleidžiant masinei gamybai į ES rinką. Asmeniškai aš dar iš savo paties mokslininko patirties gerai žinau, koks ilgas ir sudėtingas būna naujų vaistų kūrimo procesas. Šį kartą EK patvirtino Europos vaistų agentūrai taikytinas skubos tvarkos sąlygas. Kol kas tik „BioNTech-Pfizer“ kartu su „AstraZeneca“ yra pripažintos tinkamomis pagreitintam procesui.

Ar viskas vyks taip sklandžiai kaip norėtųsi? Nebūtinai. Man keistokai skamba aiškinimai, kad Lietuva neįsigijo pakankamai vakcinos nuo gripo, nes nesitikėjo, jog žmonės puls taip aktyviai skiepytis… O ir sukurtoji vakcina nuo COVID-19 reikalaus specifinių tiekimo sąlygų (kalbama apie minus 70 laipsnių temperatūrą), gali tekti skiepytis kas pusmetį… Bet tai jau ateities klausimai.

O kol kas sau patiems palinkėkim neatsipalaiduoti. Gyvenimas sunormalės, o kol to nėra – saugokim save ir… būkim sveiki!

2020.04.20

EP narė R. Juknevičienė siūlo Europos Sąjungai stiprinti karinio mobilumo pajėgumus krizių metu

Europos Parlamento Saugumo ir gynybos pakomitečio nariai Rasa Juknevičienė bei Atila Ara-Kovacs pirmadienį laišku kreipėsi į Europos Sąjungos vyr. įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai Džozefą Borelį (Josep Borrell), siūlydami Europos Sąjungai (ES) stiprinti karinio mobilumo pajėgumus, kurie ypač reikšmingi ES krizių valdymo srityje, skiriant šiai sričiai tinkamą finansavimą.

EP narė R. Juknevičienė pabrėžia, kad Europą užklupusi koronaviruso pandemija yra civilinio pobūdžio krizė, tačiau NATO ir nacionaliniai kariniai pajėgumai labai paremia civilinį atsaką į COVID 19 – ypač naudojantis lėktuvų transportavimo pajėgumais pristatant medicines priemones. Vietoje to, kai kurios valstybės, kurioms reikėjo skubios pagalbos, naudojosi su Rusija susijusių kompanijų paslaugomis pristatant medicinę įrangą ir apsaugos priemones.

„Deja, mano žiniomis, ES ilgamečiame biudžete kariniam mobilumui skirti lėšų nenumatyta. Politinės valios trūkumas būtų didelė klaida, kadangi tokiu atveju ES neturėtų svarbaus mechanizmo greitai ir efektyviai reaguoti į iškylančius poreikius didelio mąsto civilinės krizės, su kuria Europa susiduria šiuo metu, ir su ateityje galinčiomis kilti krizėmis. Koronaviruso pandemija parodė, kad karinio mobilumo pajėgumas yra labai reikalingas ir jį reikia stiprinti“, – pažymi R. Juknevičienė.

Pasak EP narės, karinis mobilumas Europoje prisidėtų prie didesnio lankstumo, leidžiančio greitai reaguoti tiek užkertant kelią krizėms, tiek atsakant į jas, pademonstruoti potencialiems geopolitiniams priešininkams ES ir NATO ryžtą, taip pat tai būtų svarbus instrumentas transportuoti pagalbą civilinių krizių metu.

„ES gali sukurti realią ir reikšmingą pridėtinę vertę ne tik tarpvalstybinio koordinavimo ir procedūrų supaprastinimo srityje, bet ir pritaikant bei vystant infrastruktūrą“, – teigia europarlamentarė R. Juknevičienė.

Visą laišką galite perskaityti paspaudę nuorodą: LETTER_EU military mobility