2023.09.13

EP narė R. Juknevičienė: „Tikime Baltarusijos europietiška ir demokratine ateitimi“

Europos Parlamento narė, ELP frakcijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė antradienį Strasbūre vykusiuose plenarinės sesijos debatuose dėl situacijos Baltarusijoje pabrėžė, kad tvirtai tiki šios šalies europietiška ir demokratine ateitimi, nepaisant nuolatinių Lukašenkos provokacijų.

„Lietuva turi ilgiausią sieną su Baltarusija ir nuolat patiriame Lukašenkos provokacijas. Tačiau mes tvirtai tikime Baltarusijos europietiška ir demokratine ateitimi. Patyrėme Lukašenkos ginkluotus migracijos išpuolius, lėktuvo užgrobimą, branduolinio ginklo dislokavimą, teroristinės „Vagnerio“ grupės atvykimą, nuolatinius grasinimus ir šantažą. Bet mes nebijome! – kalbėjo R. Juknevičienė. – Nebijome įvardyti Lukašenkos ir Putino kaip karo nusikaltėlių”.

Europarlamentarė pažymėjo, kad “nebijome pripažinti, kad triuškinanti Ukrainos pergalė atneš pokyčių Rusijoje, Baltarusijoje ir regione“.

R. Juknevičienės teigimu, Lietuva suteikė prieglobstį neregėtam baltarusių skaičiui. Šalyje veikia vienintelis Europoje universitetas tremtyje ir Baltarusijos opozicijos lyderės Svetlanos Cichanouskajos biuras.

Europarlamentarė paragino nuolat palaikyti ryšius su demokratinės Baltarusijos atstovais ir nepamiršti politinių kalinių.

„Ruoškimės demokratinei Baltarusijai ir padėkime jai išsipildyti!“ – sakė R. Juknevičienė.

Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje įvairiais pagrindais gyvena apie 60 tūkst. Baltarusijos piliečių. Statistikos departamento duomenimis, vien 2022-aisiais Baltarusijos piliečiams išduota beveik 31 tūkst. leidimų laikinai gyventi Lietuvoje.

2023.06.14

A.Kubilius. Už opozicijos kančias – Lukašenka į Hagos tribunolą! Iš paskos – ir Putinas!

Birželio 12 dieną Vilniuje vyko svarbi tarptautinė konferencija “Responsibility of Lukashenka’s regime for crimes against humanity and migrant crisis: prospects for international justice” (“Lukašenkos režimo atsakomybė už nusikaltimus žmoniškumui ir migrantų krizę: tarptautinio teisingumo perspektyvos”), kurią organizavo Teisingumo ministerija ir Justice Hub/Law and Democracy Centre, kuriam vadovauja prof. D.Žalimas.

Praėjusiais metais vykusi pirmoji Vilniaus konferencija buvo ta vieta, kur buvo nubrėžtas kelias link tarptautinio tribunolo Putinui už karo agresijos nusikaltimą. Toks tribunolas dabar ir yra kuriamas. Šiais metais antroji Vilniaus konferencija brėžia kelią link tarptautinio tribunolo Lukašenkai už nusikaltimus žmoniškumui. Iš paskos sektų ir toks tribunolas Putinui.

Turėjau galimybę ir aš pasisakyti. Mano pagrindinės tezės:

Pagrindinė paskutinių dešimtmečių išvаda, kurią turime pasidaryti – jeigu tarptautinė demokratinė bendruomenė nesustabdo autoritarinio režimo pačioje pradžioje, kai jis tik pradeda pažeidinėti žmogaus teises ir demokratines normas, tai ilgainiui toks režimas evoliucionuoja iki tarptautinio agresoriaus (Rusija, Baltarusija).

Kartu per keletą paskutinių metų tapo aišku, kad žinomi tarptautinės teisės ir politikos instrumentai, pavyzdžiui – personalinės sankcijos arba universalios jurisdikcijos instrumentai, kuriais tradiciškai yra siekiama sustabdyti kokio nors autoritarinio reźimo vykdomus žmogaus teisių ir demokratinių normų pažeidimus, – deja, bet neduoda norimo rezultato – režimai nestabdo savo nusikalstamos veiklos.

Taigi tenka konstatuoti, kad tarptautinė demokratinė bendruomenė iki šiol demonstravo negebėjimą sustabdyti tų nusikaltimų, kuriuos autoritariniai režimai vykdo prieš savo piliečius.

Klausimas – ar yra kokie nors dar nepanaudoti tarptautinės teisės instrumentai, kurie demokratinei bendruomenei padėtų apginti Lukašenkos persekiojamų baltarusių žmogaus teises. Ar gali eiliniai baltarusiai sulaukti tarptautinio teisingumo, o Lukašenka tarptautinės baudžiamosios atsakomybės už tuos nusikaltimus, kuriuos jis yra įvykdęs prieš baltarusių tautą? Tas pats būtų taikoma ir rusų, kuriuos persekioja Putino režimas, teisėms ginti ir Putino tarptautinei baudžiamajai atsakomybei ne tik už karo agresijos nusikaltimą, ne tik už nusikalstamą Ukrainos vaikų deportaciją, bet ir už nusikaltimus persekiojant Rusijos opoziciją ir pilietinę visuomenę, už nusikaltimus prieš Navalną, Kara-Murzą, Jašiną, Gorinovą, kuriuos dabar laiko kalėjime, už nužudytus Nemcovą, Starovoitovą, Litvinenko ir kitus režimo kritikus.

Pagal tarptautinę teisę, jeigu režimo nusikaltimai prieš savo piliečių žmogaus teises pasiekia tokį masiškumo ir valdžios sąmoningos nusikalstamos politikos lygį, kad juos tarptautinė bendruomenė pripažįsta prilygstančiais nusikaltimams žmoniškumui, tokius režimo nusikaltimus turi tirti Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (International Criminal Court), kurį žmonės įprastai vadina Hagos Tribunolu. Jeigu Hagos Tribunolas konkrečios šalies atveju neturi mandato tirti tokius nusikaltimus, nes šalis nėra ratifikavusi Romos Statuto (taip yra su Baltarusija ir Rusija), tokiu atveju turi būti steigiamas Specialus Tarptautinis Tribunolas.

Tarptautinė bendruomenė jau sutarė taip elgtis dėl Putino režimo įvykdyto karo agresijos nusikaltimo tyrimo – bus steigiamas Specialus Tribunolas šiam nusikaltimui tirti.

Specialus Tarptautinis Tribunolas tirti Lukašenkos įvykdytus nusikaltimus žmoniškumui prieš pačią Baltarusijos visuomenę būtų stiprus tarptautinės bendruomenės žingsnis, suteikiant baltarusiams teisę į tarptautinį teisingumą. Kartu tai būtų signalas ir Lukašenkos elitui, kad laikas apsispręsti – ar jie tikrai nori kartu su Lukašenka patekti į Hagos Tribunolą.

Norint šiuo keliu eiti ir steigti specialų Tribunolą Lukašenkai, visų pirma reikia, kad tarptautinė bendruomenė įvardintų, jog Lukašenkos nusikalstami veiksmai prilygsta nusikaltimams žmoniškumui (geriausia jeigu tai padarytų Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja). Taip pernai prasidėjo kelias link dabar steigiamo specialaus tribunolo Putino karo agresijos nusikaltimui tirti: karo pradžioje Generalinė Asamblėja pareiškė, kad Putino kariniai veiksmai yra ne kokia nors speciali operacija, o nusikalstama karo agresija, pažeidžianti visas Jungtinių Tautų nustatytas tarptautinės taisykles.

Kelionė link to, kad tarptautinė bendruomenė pripažintų Lukašenkos veiksmus prilygstančiais nusikaltimams žmoniškumui, jau prasidėjo. Neseniai rašiau, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisaras paskelbė tyrimo ataskaitą, kurioje nustatė, kad Lukašenka galimai yra įvykdęs nusikaltimus žmoniškumui, persekiodamas prieš jo režimą protestuojančius žmones.

Tolesnis kelias: Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija, kuri patvirtintų tų pačių Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisaro atlikto tyrimo išvadas, kad Lukašenkos įvykdyti ir vykdomi nusikaltimai prieš Baltarusijos žmones prilygsta nusikaltimams žmoniškumui. Tai atvertų duris steigti specialų triubunolą tokiems nusikaltimams tirti.

Lygiai taip pat turėtų būti elgiamasi ir su Putino nusikaltimais prieš Rusijos piliečius. Putino nusikaltimai yra tokio pat pobūdžio ir masto, kaip ir Lukašenkos nusikaltimai. Todėl ir tarptautinio teisingumo kelias turėtų būti panašus: pradžioje išsamus Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisaro tyrimas, kuris tikėtina pripažintų, kad tokie nusikaltimai prilygsta nusikaltimams žmoniškumui, tada speciali JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija ir tada specialus tribunolas.

Taigi Putino (ir Lukašenkos) laukia net trys tribunolai: steigiamas Specialus Tribunolas Hagoje karo agresijos nusikaltimui tirti (Lukašenka kaip agresijos bendrininkas); ICC tribunolas Hagoje Ukrainos vaikų deportacijos nusikaltimui tirti (Putinui arešto orderis jau išduotas; yra tiriamas Lukašenkos dalyvavimas šiame nusikaltime); dabar siūlome steigti specialius tribunolus, kurie tirtų Lukašenkos ir Putino nusikaltimus žmoniškumui, persekiojant savo šalių piliečius.

Demokratijos turi išmokti gintis ir ginti žmogaus teises ten, kur jos yra nusikalstamai pažeidžiamos. Autokratai turi žinoti, kad demokratijos nėra bedantės ir kad autokratų laukia tribunolai. Lietuva šiame kelyje gali suvaidinti labai svarbų vaidmenį.

2023.04.13

L. Mažylis ragina Europos Komisiją ir Tarptautinę atominės energijos agentūrą imtis veiksmų dėl Astravo AE saugumo. Papildyta J. Borrelio atsakymu Europos Komisijos vardu

Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis šią savaitę kreipėsi į Tarptautinę atominės energetikos agentūrą (TATENA) ir į Europos Komisiją dėl branduolinės saugos pažeidimų antrajame Astravo AE reaktoriaus bloke ir ragina tarptautinę bendruomenę sustabdyti visas operacijas šioje Baltarusijos atominėje elektrinėje.

Astravo AE pajėgumus didins, o įtarimų dėl nesaugumo taip pat daugėja

„Baltarusija paskelbė, kad 2023 m. spalio mėn. prasidės pramoninis Astravo AE antrojo bloko eksploatavimas. „Rosatom“ ruošiasi Astrave paleisti antrąjį savo atominės elektrinės bloką ir planuoja prisijungti prie elektros tinklų. Nors jau ankstyvųjų Astravo AE statybos etapų metu Baltarusija šiurkščiai pažeidinėjo technologinius ir aplinkosaugos standartus“, – į neraminančią situaciją dėl Astravo AE atkreipia dėmesį prof. L. Mažylis. Kreipdamasis tiek į TATENA generalinį direktorių Rafaelį Mariano Grossi, tiek į ES vykdomąją valdžią – Europos Komisiją – europarlamentaras akcentuoja, kad, remiantis ekspertų duomenimis, 2022 m. pirmajame Astravo AE buvo užfiksuotos techninės problemos. „Pirmajame bloke – problemos, susijusios su turbogeneratoriaus automatinės apsaugos sistemos atsijungimu nuo tinklo, o antrajame bloke pernai buvo fiksuoti sutrikimai, susiję su susijusios bloko aušinimu“, – savo laiškuose pastebi L. Mažylis.

Gedimai slepiami nuo tarptautinės bendruomenės

Baltarusija ir „Rosatom“ nuslėpė nuo kaimyninių valstybių incidentus ir reaktorių sistemų gedimus Astravo AE. Pasak politiko, kuris nuo pat savo kadencijos pradžios daug dėmesio skiria Astravo atominės elektrinės saugumui, remiantis visais įvykusiais incidentais, galima tikėtis, kad jau esami defektai nebus išspręsti ir nebus laikomasi Europos branduolinės energetikos saugos standartų. „Kita svarbi problema yra ta, kad Baltarusijos ekstremalių situacijų ministerija atsisako dalytis informacija apie saugos gerinimo priemones, įgyvendintas vykdant planuojamą Baltarusijos AE 1-ojo bloko techninę priežiūrą ir 2-ojo bloko statybą bei paleidimą. Svarbiausia, kad tuo atveju dėl branduolinio reaktoriaus kritinio gedimo Europos žemynui iškiltų neišvengiamas pavojus“, – apie galimą pavojų visai Europai įspėja prof. L. Mažylis.

Misija į Astravo AE būtų prasminga

Savo laišku TATENA generaliniam direktoriui Rafaeliui Mariano Grossi, EP narys ragina Tarptautinę atominės energijos agentūrą vykdyti savo įgaliojimus, kad nedelsiant būtų sustabdyta Astravo AE veikla Baltarusijoje, kol bus išspręstos visos branduolinės saugos problemos. „Reikalinga JT Tarptautinės atominės energijos agentūros, Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupės, Europos Komisijos ir EBPO Branduolinės energijos agentūros bendrai koordinuota visų tarptautinių ekspertų misija, kad būtų pateikti naujausi saugos vertinimai, aiškios rekomendacijos ir jų įgyvendinimo rezultatai“, – teigia L. Mažylis bei akcentuoja tarptautinės bendruomenės atsakomybę užtikrinti, kad Baltarusija laikytųsi branduolinės energijos saugos standartų.

Pateikdamas klausimus Europos Komisijai, europarlamentaras taip pat domisi, ar ši už ES politikos įgyvendinimą atsakinga institucija ir Europos branduolinę saugos reguliuojančių institucijų grupė (ENSREG) yra informuoti apie praeitais metais įvykusius incidentus, keliančius grėsmę branduolinei saugai. „Jei – taip, tai svarbu, kaip jie yra vertinami ES. Tai pat pateikiau klausimą, ar Komisijai bei ENSREG nekyla abejonių dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitos rekomendacijų įgyvendinimo bei ar yra planuose organizuoti ekspertinę misiją“, –pristato EP narys. L. Mažylis savo kreipimesi taip pat prašo Komisijos įvardinti, kas ruošiamasi daryti, jeigu būtų nustatyta, jog branduolinės saugos rekomendacijos Astravo AE nėra įgyvendintos.

Europarlamentaras ragina tarptautinę bendruomenę imtis skubių veiksmų siekiant užkirsti kelią bet kokiai didelio masto nelaimei.

VYRIAUSIOJO ĮGALIOTINIO IR KOMISIJOS PIRMININKO PAVADUOTOJO J. BORRELLIO FONTELLESO ATSAKYMAS EUROPOS KOMISIJOS VARDU

2022.10.20

R. Juknevičienė paragino Europos Parlamentą oficialiai užmegzti ryšius su demokratine Baltarusija, kuriai vadovauja Sviatlana Cichanouskaja

Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje Strasbūre kalbėdama debatuose apie Lukašeknos režimo aktyvų vaidmenį Putino kare prieš Ukrainą EP narė, Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė pažymėjo, kad du karo nusikaltėliai – Lukašenka ir Putinas –laiko baltarusių tautą nelaisvėje ir ją terorizuoja.

„Lukašenka ne tik pavogė rinkimus, bet ir atidavė Baltarusijos suverenitetą Rusijai. Lukašenka, kaip ir Irano režimas, padeda Rusijai kare prieš Ukrainą. Jie atsakingi už karo nusikaltimus. Jiems turi būti taikomos sankcijos ir jie turi būti teisiami Tarptautiniame tribunole“, – sakė EP narė.

Pasak R. Juknevičienės, Lukašenka jaučiasi pažeidžiamas ir išsigandęs.

„Jis būtų atidaręs antrąjį frontą prieš Ukrainą. Tačiau jis žino tikrąją Baltarusijos žmonių valią – jie pasisako prieš Rusijos agresiją, siekia būti gerais ukrainiečių kaimynais“, – sakė politikė.

Iš baltarusių savanorių suformuotas K. Kalinausko pulkas Ukrainoje yra tikroji Baltarusijos žmonių valios išraiška.

Tačiau Lukašenkos režimas ir toliau represijomis bei kalinimais baugina žmones. Politinių kalinių yra beveik 1500. Jų skaičius vis auga.

„Kviečiu kiekvieną iš jūsų tapti vieno iš politinių kalinių krikštatėviu. Kiekvienas nusiųstas atvirukas ar telefono skambutis jų šeimai bus reikšmingas paramos ženklas. Pasirūpinkime, kad nė vienas iš jų nebūtų pamirštas, – paragino R. Juknevičienė, globojanti įkalinto Yuri Vlasovšeimą. – Taip pat raginu Europos Parlamentą oficialiai užmegzti ryšius su demokratine Baltarusija, kuriai vadovauja Sviatlana Cichanouskaja“.

Europos Parlamento narė įsitikinusi: „Laisva ir demokratiška Baltarusija yra įmanoma, tačiau turime padėti Ukrainai laimėti šį karą. Ukrainos pergalė atneš pergalę laisvai Baltarusijai ir laisvai Rusijai“.

R. Juknevičienė dar kartą paragino Europos Parlamentą padaryti viską, kad pasiektume Ukrainos pergalę.

2022.05.20

Liudas Mažylis. Baltarusijos karinė integracija su Rusija: kaina – šalies suverenitetas

Europos ligšiolinė senoji saugumo architektūra keičiasi. Vakarų Europos valstybės vis mažiau abejoja dėl tikrųjų Rusijos užmojų kare su Ukraina. Ekspertai pastebi kardinalias geopolitines slinktis visame regione: Baltarusija tampa visiškai Maskvos valdoma, dešimtmečius neutralios Švedija ir Suomija teikia paraiškas tapti NATO narėmis, Moldovoje saugumo parengtis – aukščiausia, o kovo 3 d. pateikta paraiška dėl narystės ES tik dar kartą primena laisvą demokratinės valstybės apsisprendimą. Baltarusijoje priešingai: dėl A. Lukašenkos politinės laikysenos ji tapo kaip niekada priklausoma nuo Maskvos režimo. Dabartinė Baltarusija – tiesioginis Rusijos satelitas, visiškai neribojama Rusijos politikos veikimo erdvė. Stojus atpildo valandai dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, Baltarusija, kaip tiesioginė Rusijos sąjungininkė tame kare, taip pat turės prisiimti atsakomybę.

Nėra jokių abejonių, kad diktatoriaus Lukašenkos valdoma Baltarusija jau seniai tapo lygiaverte Rusijai kaltininke invazijos prieš Ukrainą kontekste. Nuo vasario 24 d. iš Baltarusijos teritorijos į Ukrainą paleista mažiausiai 700 raketų. Vykstant agresijai prieš Ukrainą Baltarusija teikia Rusijai pilną logistinę paramą. Teritorinė, oro, infrastruktūra, oro operacijų kontrolė – Ukrainoje veikia 50 punktų. Lukašenka sudaro galimybę dislokuoti ir transportuoti Rusijos karinį personalą (5000 dislokuotų rusų karių) šalies teritorijoje, saugoti karinę įrangą ir ginklus, įskaitant sunkiuosius (atsiranda branduolinio ginklo dislokavimo galimybė), leidžia Rusijos kariniams orlaiviams skristi virš Baltarusijos oro erdvės į Ukrainą, aprūpinant degalų papildymo punktais. Viso to dėka, Putinas tampa šalies de facto šeimininku. Rusijos ginkluotės telkimas Baltarusijos teritoriją paverčia „Vakarų karine apygarda“. Kalbant apie karinį Baltarusijos suverenitetą, jo tiesiog neliko. Dar 2021 m. lapkritį Lukašenka pasirašė dekretą, patvirtinantį „sąjunginės valstybės“ karinę doktriną, kurioje šalies kariuomenė yra pilnai integruojama su Rusijos kariniais daliniais. Operaciniame lygmenyje, pagal naująją karinę doktriną baltarusių daliniai veiks išvien su rusų pajėgomis, todėl galimybė, jog Lukašenka sausumos pajėgas pasiųs į Ukrainą, yra labai reali. Tiesa, buvo išreikšta abejonių, kad aukšto lygio karininkai Baltarusijoje bandė vilkinti šalies procesą dėl tiesioginio savo pajėgų įtraukimo į karą. Tačiau jau nuo gegužės 10 d. Baltarusija pradėjo antrąjį reagavimo pajėgų patikrinimo etapą, todėl sausumos pajėgų taktinės grupės buvo nukreiptos Vakarų ir Šiaurės Vakarų kryptimis, laukiant tolimesnių veiksmų. Didžioji dalis baltarusių, remiantis „Chatham House“ apklausomis, nepalaiko karo Ukrainoje ir tiki, kad įsitraukimas neigiamai paveiks šalį. Tad, jeigu Baltarusija pasiųstų savo karines pajėgas į Ukrainą, pilietinės visuomenės konfrontacija su režimu ir naujų protestų tikimybė tik padidėtų.

Kitu požiūriu, tokia karinė integracija tiesiogiai paliečia Baltijos šalių saugumą: Kaliningrade dislokuotos trumpojo nuotolio raketos „Iskander“ dabar galimai bus dislokuotos ir Baltarusijoje. O dar ir 2022 m. vasario 27 d. Baltarusija surengė neteisėtą referendumą, kuriame buvo patvirtinta nauja konstitucija, pakeitusi šalies neutralumo, tiksliau, nebranduolinės valstybės statusą. Todėl Rusija dabar dėl pilnos karinės integracijos galės pasinaudoti Baltarusijos teritorija laikyti branduolinius ginklus, o tai komplikuoja Europos gynybines pozicijas. Kitas klausimas, kaip ateityje Suomija ir Švedija papildys šiaurinę gynybą, Baltijos jūrai tampant „NATO vidaus ežeru“.

Nuo 2020 m. prezidento rinkimų, represijų Baltarusijoje tempas nelėtėja. 2022 m. gegužės 4 d. buvo priimtas baudžiamojo kodekso 289 straipsnio pakeitimas, kuriuo įvedama mirties bausmė už „bandymus vykdyti teroro aktus“. Todėl jokia santykių normalizacija su ES atrodo neįmanoma. Lukašenka nesutinka įgyvendinti jokių reikalavimų dėl politinių kalinių paleidimo, represijų nutraukimo ar demokratinių rinkimų organizavimo. Europos Parlamento gegužės 18 d. rezoliucijoje dėl opozicijos persekiojimo ir profesinių sąjungų vadovų sulaikymų Baltarusijoje išreikšta pozicija, jog visos ES sankcijos, taikomos Rusijai, turi būti griežtai pritaikytos ir Baltarusijai. To dėka, principinga politika Lukašenkos atžvilgiu stumia jį į vis gilesnę izoliaciją. Ekspertai nebemato galimybių kaip nors „įkalti pleištą“ tarp dabartinių Rusijos ir Baltarusijos režimų. O patsai Lukašenka vis dar neatsisako ambicijų tapti „didžiuoju derybininku“ ir užimti vietą tarp įtakingų veikėjų prie derybų stalo, kaip tai buvo įvykę 2014 m. Minske po Krymo aneksijos. Būdamas de facto Rusijos agresijos Ukrainoje dalyvis ir bendrininkas, Lukašenka bando atrodyti nenorįs dalyvauti kare prieš Ukrainą (nors faktiškai tai daro nuo pat pirmos karo dienos) ir vaizduoti, jog bando sugrįžti prie „balansavimo politikos“, kuri savo laiku Minsko režimui buvo naudinga. Balandį Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus išsiuntė konfidencialų laišką daugeliui Europos šalių lyderių, prašydamas Vakarų panaikinti sankcijas Baltarusijai ir neigdamas, kad šalis dalyvauja kare prieš Ukrainą. Tokie desperatiški žingsniai tik parodo, kad Lukašenkos ir jį supančių aplinkos žmonių ateitis yra komplikuota.

Politinės Lukašenkos perspektyvos miglotos dar ir dėl finansinės priklausomybės nuo Maskvos. Lukašenka, matydamas, kad režimo ekonomika yra tiesiog traiškoma dėl ES taikomų sektorinių ekonominių sankcijų, imasi desperatiškų veiksmų. Pavyzdys – bevizio režimo įvedimas Lietuvos ir Latvijos gyventojams. Žinoma, tokia strategija tikrai neatgaivins ekonomikos, nebent bus eilinį kartą bus išnaudota propagandiniams tikslams.

O apibendrinant analizę, tenka su nerimu konstatuoti, kad, net ir karui Ukrainoje pasibaigus, Rusijos politinė ir karinė įtaka Baltarusijai nesumažės, o Rusijos kariuomenė liks Baltarusijoje ilgam.

Nuotraukos šaltinis: atlanticcouncil.org

2022.05.19

A. Kubilius: Opozicijos ir profsąjungų lyderių persekiojimas Baltarusijoje – sunkus Lukašenkos režimo nusikaltimas

Europos Parlamento narys Andrius Kubilius, trečiadienį Briuselyje vykusioje plenarinės sesijos diskusijoje dėl situacijos Baltarusijoje pareiškė, kad „situacija Baltarusijoje pasikeis į gerąją pusę tik tuomet, kai Putinas ir Lukašenka bus nugalėti Ukrainoje“ ir „jei Ukrainai bus suteiktas ES kandidatės statusas“.

Jis pažymėjo, jog akivaizdu, kad nesibaigiantis opozicijos ir profsąjungų lyderių persekiojimas Baltarusijoje – sunkus Lukašenkos režimo nusikaltimas.

„Šiandien esame kartu su visais persekiojamais kovotojais už demokratinę Baltarusiją ir su legitimia demokratinės Baltarusijos lydere Sviatlana Cichanouskaja. Nebūkime naivūs – mūsų raginimai Lukašenkos režimui paleisti įkalintus kovotojus už demokratiją nebus išgirsti. Būtent dėl šios priežasties neturime apsiriboti tik Rezoliucijomis, kuriose pastaruosius kelerius metus kartojame tuos pačius raginimus“, – kalbėjo EP narys A. Kubilius.

Baltarusija – nėra tolima šalis kažkur Afrikoje su kažkokiomis žmogaus teisių problemomis. Baltarusija – yra mūsų kaimynystėje, geografiniame Europos žemyno centre. Pasak europarlamentaro, turime prisiimti atsakomybę, turime pažiūrėti, kokių esame padarę klaidų, leidusių įvykti šiems žiaurumams ir šiai karinei agresijai Europos centre, mūsų pašonėje.

A. Kubiliaus teigimu, šiandien turime išmokti akivaizdžią pamoką – jei savo regione nesugebame sustabdyti autoritarinių režimų vykdomų žmogaus teisių pažeidimų nuo pat pradžių, tuomet tie režimai kažkuriuo metu tampa naujaisiais fašistiniais režimais ir tarptautiniais agresoriais.

„Štai todėl turime įsisąmoninti vieną paprastą tiesą – situacija Baltarusijoje pasikeis į gerąją pusę tik tuomet, kai Putinas ir Lukašenka bus nugalėti Ukrainoje. Ir jei Ukrainai bus suteiktas ES kandidatės statusas. Ukrainos sėkmė yra raktas į demokratinę ateitį Baltarusijoje ir Rusijoje. Štai todėl turime remti Ukrainą ir kartu su ja laimėti karą“, – sakė A. Kubilius.

2022.02.10

Liudas Mažylis. Naujasis Baltarusijos vaidmuo Rusijos karinių užmačių akivaizdoje

2020 m. rugpjūčio mėn. suklastoti Baltarusijos prezidento rinkimai tapo geopolitinės įtampos regione atskaitos tašku, o ji palaipsniui tik augo. Nuo tada Aleksandras Lukašenka vis atviriau deklaravo politinį ir ekonominį lojalumą Kremliui. „Sąjunginės valstybės“ įsipareigojimų kontekste Baltarusijos autoritarinis lyderis galutinai pasiryžo karinei integracijai su Rusija, nors Baltarusija pagal galiojančią konstituciją laikė save neutralia šalimi. Vasario 10–20 d. vykstantys bendri Rusijos ir Baltarusijos kariniai veiksmai prie Ukrainos sienos kelia didžiulę įtampą. NATO Generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo teigimu, šiai dienai Baltarusijoje yra dislokuota virš 30 tūkst. karių iš Rusijos. Tad ko galima tikėtis po karinių pratybų, pavadintų „Sąjungininkų ryžtas“, pabaigos? Ar Lukašenkos režimas, o kartu ir Baltarusija, turi suverenią ateitį?

Apie didelę Rusijos invazijos į Ukrainą tikimybę saugumo ekspertai įsakmiai perspėja nuo 2020 m. pavasario. Daug neapibrėžtumo yra ir dėl situacijos raidos Baltarusijoje. Vienas iš pirmųjų ženklų, parodančių naują – karinį – Baltarusijos vaidmenį Rusijos geopolitiniuose žaidimuose buvo karinės pratybos „Zapad“ 2021 m. Iki 2020 m. įvykių Lukašenka dar buvo linkęs išlaikyti neutralitetą Ukrainos atžvilgiu: šalys turėjo gan artimus prekybinius ryšius. Tačiau jau šį rudenį A. Lukašenka tiesiai pareiškė, kad Rusijos konflikto su Ukraina atveju Baltarusija nuošalyje neliks. Galima neabejoti, kad toks pokytis yra Kremliaus spaudimo pasekmė. Aneksuotą Krymo teritoriją Baltarusija jau pripažįsta de jure Rusijos dalimi. Taigi Minsko režimas, kuris praeityje sugebėdavo gauti pragmatinės naudos, palaikydamas bent tam tikrą balansą tarp Rytų ir Vakarų, nebebando to daryti.

Tad 2022 m. pradžioje regime naują militarizuojamą Baltarusiją. Toks naujas jos vaidmuo išties strateginiu požiūriu Ukrainos padėtį apsukins. Karinių manevrų atveju iš Šiaurės Vakarų pusės Kijevas tampa tiesioginiu taikiniu. Kaip ir anksčiau, lieka ir tikimybė, kad kariniai veiksmai gali prasidėti ir iš Pietryčių pusės, tai yra, rusų sausumos divizijos iš Krymo pusiasalio bei Donecko ir Luhansko remiamų separatistinių respublikų galėtų bandyti užimti strategiškai svarbius miestus (tarkime, Mariupolį ar Odesą). Jie svarbūs dėl savo tiekimo grandžių bei prieigos prie Juodosios jūros. Remiantis pranešimais iš Baltųjų rūmų, Rusija dislokavo naują karinę techniką Baltarusijoje ties Ukrainos siena, pavyzdžiui, priešraketines gynybos sistemas „Iskander“, o šios balistinės raketos yra pajėgios nešti branduolines galvutes net 400 km. Taip pat, remiantis Baltųjų rūmų paviešintomis palydovinėmis nuotraukomis, Lunineco kariniame aerodrome yra dislokuoti naikintuvai ir priešraketinės oro gynybos sistemos, o Rusijos kariniai daliniai Baltarusijoje kuria lauko stovyklas, nutolusias tik 30 km nuo Ukrainos sienos. Kiti Baltarusijos miestai taip pat yra palaipsniui sukarinami. Pavyzdys – Jelskas, kur yra pastebėtos mažiausiai trys Rusijos bataliono taktinės grupės. Nereikia pamiršti dar ir potencialios grėsmės, kylančios iš Padnestrės separatistinio regiono Moldavijoje, kuri taip pat veikia kaip Rusijos marionetinė teritorija ir turi dislokuotų karių.

Kadangi, remiantis pastarųjų dienų žiniomis, apie 70 proc. Rusijos pajėgų yra karinėje parengtyje, invazijos grėsmė išlieka didelė. Ar tikrai Rusija ryšis pradėti karą, lieka neaišku. Dedama daug diplomatinių pastangų, kad tai neįvyktų. Gaila, bet tokie derybų formatai, kaip „Normandijos ketvertas“, nesugebėjo sušvelninti padėties. Tik visiškai akivaizdu, kad Baltarusijai pirmą kartą iškyla reali grėsmė dėl teritorinio suvereniteto, ten be jokių apribojimų judant Rusijos pajėgoms.

Paradoksalu, tačiau globalios sumaišties dėl Ukrainos fone pagrindinis kandidatas netekti suvereniteto yra galbūt visai ne Ukraina, o Baltarusija. Galima hipotetiškai svarstyti, ir sunku būtų paneigti, kad dėl Ukrainos vykstančios pratybos Baltarusijos teritorijoje yra tik pretekstas galutinai aneksuoti Baltarusiją. Rusijos siųsti kariai, jei liktų, ir toliau darytų spaudimą Lukašenkos režimui. Laiko požiūriu reikšmingas ir vasario 27-osios referendumas dėl Baltarusijos konstitucinių pataisų. Nors apie referendumo legitimumą kalbėti netenka, bet vis dėlto Rusijos kariuomenės buvimas po vasario 20-osios, kai numatyta Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų pabaiga, būtų svarbus papildomas faktorius. Prisimintina, kad, 2014 m. Kryme surengto referendumo metu, balsuojant piliečiams Rusijos kariuomenė jau stovėjo Kryme.

Taigi regime tolesnį Baltarusijos ir Rusijos artėjimą, kai Lukašenkos režimui beliks autonomijos trupiniai. Tiesa, vasario 7 d. Putinas pažadėjo Prancūzijos prezidentui Emanueliui Makronui po vasario 20-osios atitraukti Rusijos pajėgas. Vis dėlto, Rusijos įtakos Minsko režimui didėjimas vis akivaizdesnis, ir galima laukti naujų Kremliaus veikimo per Baltarusiją formų. Argi ne tai mes matome hibridinių atakų, naudojant migrantus prie ES sienų, metu?

2021.11.30

Baltarusija: EP nariai diskutuos apie žmogaus teisių pažeidėjų tarptautinę atsakomybę

Šį antradienį, 10.00 – 11.30 val. Lietuvos laiku, Europos Parlamento nariai ir kviestiniai pranešėjai susitiks ir aptars teisines galimybes patraukti tarptautinėn atsakomybėn asmenis, atsakingus už masinius žmogaus teisių pažeidimus.

Šiame, jau trečiajame susitikime, kurį organizuoja Europos Parlamentas, kovodamas prieš nebaudžiamumą Baltarusijoje, daugiausia dėmesio bus skiriama pažeidėjų atsakomybei ir teisingumui aukų atžvilgiu.

Europarlamentarai kartu su Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovais, akademikais, kitų ES institucijų atstovais aiškinsis galimybes tarptautinei bendruomenei reaguoti į Baltarusijoje vykstančius įvykius.

EP narys Andrius Kubilius pažymi, kad Baltarusijos diktatoriui Aleksandrui Lukašenkai turi būti surengtas tarptautinis tribunolas ir jis patrauktas atsakomybėn už nusikaltimus prieš Baltarusijos žmones.

„ES turi imtis lyderystės inicijuojant tarptautines bylas prieš A. Lukašenką ir jo režimą. Baltarusijos vykdoma neteisėta migrantų kontrabanda yra nusikaltimas, apibrėžtas Jungtinių Tautų konvencijoje, kurią Baltarusija taip pat yra pasirašiusi“, – teigia europarlamentaras A. Kubilius.

Jis pradėjo konsultacijas su garsiomis Europos tarptautinių teisininkų kontoromis dėl tribunolo proceso inicijavimo A. Lukašenkai.

„Tribunolo inicijavimas, kaip tam tikras politinis–teisinis žingsnis, gali labai stipriai paveikti A. Lukašenkos režimą, jo artimiausią aplinką. Tai jį paveiktų net labiau nei papildomos sankcijos“, – pabrėžė A. Kubilius.

Posėdžio dalyviai aiškinsis, kaip panaudoti tarptautinę jurisdikciją tiriant ir keliant bylas už Baltarusijos režimo įvykdytus nusikaltimus, taip pat kokį vaidmenį gali vaidinti Tarptautinis teisingumo teismas ir Tarptautinis baudžiamasis teismas Baltarusijos byloje.

Posėdžio darbotvarkė: https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/DROI-OJ-2021-11-29-1_EN.html

Posėdį galima stebėti čia: https://multimedia.europarl.europa.eu/en/subcommittee-on-human-rights_20211130-0900-COMMITTEE-DROI_vd .

2021.11.25

A. Kubilius: „Demokratijos ateitis Baltarusijoje yra taip pat svarbi, kaip ir demokratijos ateitis Europoje“

Trečiadienį, lapkričio 24 dieną, plenarinės Europos Parlamento (EP) sesijos metu kalbą sakiusi Baltarusijos išrinktoji Prezidentė Sviatlana Cichanouskaja paragino Europą nepamiršti Lukašenkos režimo įkalintų ir persekiojamų aktyvių visuomenės veikėjų bei imtis lyderystės sprendžiant neteisėtos migrantų kontrabandos ir demokratijos įtvirtinimo Baltarusijoje klausimų.

Po Baltarusijos Prezidento rinkimų praėjusių metų rugpjūtį prasidėjusios represijos prieš demokratijos siekiančius baltarusius nesibaigia iki šiol. Toliau lieka įkalinti žmogaus teisių gynėjas Alesis Beliackis, žurnalistai Romanas Protasevičius, Darja Čulcova, Kaciarina Andrejeva, politikė Marija Kolesnikova, mokytojas Ramanas Bandarenka, atletė Kryscina Cimanouskaja ir kiti.

EP Plenary Session – Formal sitting – Address by Sviatlana TSIKHANOUSKAYA, Belarussian opposition leader

Parlamentinės asamblėjos „Euronest“ vienas iš pirmininkų EP narys A. Kubilius pažymėjo, kad nuo to, kaip ES sugebės padėti Baltarusijai susidoroti su Lukašenkos režimu, priklauso ir viso regiono ateitis.

„ES turi aiškiai suprasti, kad ji yra atsakinga ir už savo kaimynystės sėkmę. Demokratijos ateitis Baltarusijoje yra taip pat svarbi, kaip ir demokratijos ateitis Europoje. Ir šiame kelyje mes esame bendrakeleiviai su baltarusiais, tačiau taip pat turime dalintis ir atsakomybe“, – sakė EP narys A. Kubilius.

Įkalinti ir persekiojami demokratijos siekiantys Baltarusijos žmonės turi būti paleisti iš kalėjimų. Turi liautis visuomenės aktyvistų persekiojimas. Parlamentaras siekia, kad jiems būtų skirta vieta Rytų partnerystės viršūnių susitikime gruodį.

S.Cichanouskaja Europos Parlamentą ragino pakeisti Europos solidarumą ir reiškiamą susirūpinimą konkrečiais veiksmais bei aktyviau kovoti su autokratija. Ji patikino europarlamentarus, kad ES sankcijos prieš Baltarusijos režimą veikia, paragino jų toliau laikytis ir atkreipė dėmesį, kad sankcijos skaldo elitą, griauna korupcines schemas ir suskaldo žmones aplink Lukašenką.

Kalbėdama apie neteisėtos migracijos srautus prie Baltarusijos sienos su ES, S. Cichanouskaja atkreipė dėmesį, kad režimas nusiteikęs didinti narkotikų kontrabandos ir karinių provokacijų mastus, galimai net įvykiams krypstant link branduolinių grasinimų prie ES išorinių sienų.

Režimas gražiuoju nepasiduos, todėl reikia imtis konkrečių veiksmų. Tokiais matomos realios sankcijos režimo pakalikams.

„Sankcijos yra reikalingos siekiant užkirsti kelią migrantų atskraidinimui į Baltarusiją. EP jau yra pritaręs taikyti sankcijas Baltarusijos oro uostams ar oro linijoms, kurios skraidina neteisėtus migrantus. Būtina taikyti griežtas ekonomines sankcijas svarbiausioms šakoms, iš kurių Lukašenkos režimas gauna pajamų. JAV nuo gruodžio jau įveda sankcijas kalio trąšų gamintojui „Belaruskalij“. Tikiuosi, kad prie šių sankcijų prisijungs ir ES“, – sakė EP narys.

Pasak A. Kubiliaus, ES turi imtis lyderystės inicijuojat tarptautines bylas prieš A. Lukašenką ir jo režimą. Baltarusijos vykdoma neteisėta migrantų kontrabanda yra nusikaltimas, apibrėžtas Jungtinių Tautų konvencijoje, kurią Baltarusija taip pat yra pasirašiusi.

A.Kubilius pradėjo konsultacijos su garsiomis Europos tarptautinių teisininkų kontoromis dėl tribunolo proceso inicijavimo A. Lukašenkai.

Vizito metu S. Cichanouskaja susitiko su Europos Parlamento vadovybe, politinėmis grupėmis. Vakare neformali „Demokratinės Baltarusijos draugų“ grupė, kurios vienu iš vadovų yra A. Kubilius, susitikime su S. Cichanouskaja išsamiai aptarė artimiausio laikotarpio bendrus veiksmus. A. Kubilius pristatė parengtą „5 veiksmų planą 2022 metams“.

2021.11.11

EP narys L. Mažylis ragina ES kurti fizinį barjerą nuo nelegalių migrantų

„Reaguojant į pastarųjų dienų hibridinę nedemokratinio Baltarusijos režimo ataką ties Lenkijos ir Baltarusijos siena bei dėl esamos situacijos Lietuvai įvedus nepaprastąją padėtį, turime skatinti ES apsaugoti savo sieną“, – teigia Europos Parlamento narys (EP) prof. Liudas Mažylis.

EP narys lapkričio 11 dieną kreipėsi į Europos Komisiją dėl fizinio barjero sukūrimo apsaugai nuo nelegalių migrantų tarp Baltarusijos ir ES.

„Lietuva, Lenkija ir Latvija pastaraisiais mėnesiais tapo karštaisiais nelegalios migracijos taškais Europoje, vykstant Baltarusijos režimo hibridinei atakai. Šios fronto linijoje esančios valstybės susiduria su didžiule grėsme, tūkstančiams sąmoningai Baltarusijos diktatoriaus suburtų imigrantų žengiant į Europos Sąjungą“, – pastebi L. Mažylis. Pasak europarlamentaro, įtampa auga, kadangi kasdien užsakoma vis daugiau skrydžių tarp Minsko oro uosto ir įvairių vietovių Artimuosiuose Rytuose, o prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos renkasi šimtai žmonių, pavyzdžiui, Lietuva turėjo skirti 152 mln. eurų tam, kad iki kitų metų rudens būtų pabaigta statyti 500 km ilgio siena.

„Šengeno erdvės išorinių sienų gynyba turėtų būti bendras Europos interesas, tačiau šią finansinę naštą prisiėmė tik Lietuva, Lenkija ir Latvija“, – į Europos Komisiją kreipdamasis akcentavo L. Mažylis ir uždavė klausimą: ar Komisija, atsižvelgdama į tai, kaip greitai keičiasi situacija prie ES išorinės sienos, Baltarusijos pareigūnams vis agresyviau brukant nelegalius imigrantus, ketina netolimoje ateityje iš naujo persvarstyti savo poziciją dėl fizinio barjero tarp Baltarusijos ir ES finansavimo? „Jei taip, kada?“, – įvardinti laikotarpį klausime Komisijai prašo europarlamentaras.

Taip pat trečiadienį vakare EP plenarinės sesijos metu vyko debatai dėl gilėjančios humanitarinės krizės ES ir Baltarusijos pasienyje, ypač Lenkijoje. Posėdžio metu pasisakydamas L. Mažylis dar kartą pastebėjo, kad fizinio barjero konstravimas ant išorinės ES sienos yra labai svarbus šios problemos aspektas. „Ir tai yra ne tiek finansinis ir ne tiek teisinis, o iš tikrųjų politinis klausimas. Ir kada, jei ne dabar, ES institucijos turi parodyti vienybę atremiant hibridinę Baltarusijos režimo ataką, kurioje apgauti žmonės naudojami kaip ginklas ir iš tikrųjų kaip aukos“, – ES vienybę savo kalboje skatino EP narys. Anot jo, fizinio barjero finansavimas vienaip ar kitaip jau yra faktas: ir Lenkija, ir Lietuva nemato kitos išeities, kaip atremti hibridinę ataką, ir taip gina Šengeno ir visos ES erdvę. „Taigi, tai ne tik humanitarinė problema, tai – bendresnio saugumo problema, tad pasisakau ir už sankcijų išplėtimą, o fizinis barjeras turi būti kartu su „Frontex“ stebėjimo sistemomis, finansuojamas Europos Komisijos“, – saugumą kaip prioritetą akcentavo L. Mažylis.

Kad tai yra hibridinė ataka prieš visą ES, teigė ir J. Borellis, ir M. Weberis. ES diplomatijos vadovas aiškiai įvardijo, kad Baltarusijos valdžia panaudojo žmones kaip įrankį politiniais tikslais. „Migrantai šiuo atveju yra nešvaraus biznio ir hibridinio karo aukos, todėl pritariu J. Borelliui dėl dialogo su jų kilmės šalimis bei humanitarinio koridoriaus sukūrimo, kad jie galėtų grįžti“, – pastebi L. Mažylis. Pasak politiko, naujų sankcijų būtinybė, dėl aviacijos kompanijų, kurios bendradarbiauja su „Belavia“, buvo akivaizdus viso EP (ir kitų ES institucijų) sutarimas. „Ir, kaip pastebėjo mano frakcijos vadovas M. Weberis, niekas nenori sienų, bet jei kitų būdų techniškai apsisaugoti nėra, reikės investicijų barjerui ir tam turi būti sudarytos galimybės, – teigia EP narys.