2024.04.29

A. Kubilius ir R. Juknevičienė: Per penkeris metus sugebėjome pasiekti labai nemažai

Europarlamentarai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius paskutinėje savaitės apžvalgoje iš Strasbūro plenarinės sesijos apibendrino per penkeris metus Europos Parlamente nuveiktus darbus ir kilusius iššūkius bei artėjančius EP rinkimus.

“Nelengvas buvo šis laikotarpis ir Lietuvos, ir Europos, ir pasaulio žmonėms. Čia, Europos Parlamente, niekas nuo įsikūrimo nepamena tokios kadencijos, kurioje būtų du visiškai nauji ir netikėti išbandymai. Pandemija jau beveik užmiršta ir atrodo, kaip visai lengvas laikotarpis. Nors iš tikrųjų, nelengvas. Praradome dvejus metus, nes buvo uždraustos kelionės, negalėjome bendrauti. Po to – Rusijos karas prieš Ukrainą, kuris labai stipriai apvertė viską aukštyn kojomis”, – kalbėjo R. Juknevičienė.

Ji pasiūlė praėjusią kadenciją apibendrinti per užsienio politikos prizmę, nes kai kas teigia, kad neva užsienio politika Europos Parlamente yra visiškai nesvarbus dalykas ir net nebūtina čia dalyvauti ir kažką bandyti veikti, nes tai visai ne Europos Parlamento reikalas.

“Tai ateina iš konkurentų Europos Parlamento rinkimuose. Ir labai liūdna, kad tai ateina iš aplinkos žmogaus, kuris čia penkerius metus dirbo Lietuvos deleguotu Komisaru”, – sakė EP narė.

A. Kubilius teigė, kad jo tai visai nestebina.

“Kai kas, tikriausiai, jaučiasi silpnai užsienio politikos, geopolitinio saugumo reikaluose, todėl bando pasakyti, kad Europos Parlamentas užsienio politikoje nieko nereiškia”, – kalbėjo europarlamentaras.

Jo nuomone, apskritai yra sunkiai suvokiama, kas yra užsienio politika. Užsienio politikoje įstatymų, nutarimų ar direktyvų yra mažiau, nei finansų ar energetikos srityse. Užsienio politikoje labai svarbu yra tam tikrų nuostatų formulavimas.

“Tiek LR Seimas, tiek Europos Parlamentas šitoje vietoje vaidina svarbų vaidmenį. Daug kam atrodo, kad Europos Parlamento veikla yra mygtukų spaudymas. Noriu priminti, kad pats žodis Parlamentas yra kilęs iš prancūziško žodžio parle, kuris reiškia “kalbėti” ir susikalbėti, diskutuoti, ginčytis. Karas pakeitė labai daug. Mes patys pajutome, kad kartu su Komisija bei lyderiais galime labai stipriai įtakoti nuostatų formulavimą. Mes sugebėjome pasiekti labai nemažai: tavo, Rasa, pareigos pačioje didžiausioje Europos liaudies partijos frakcijoje ir dėl to atsiradusios galimybės, pačios didžiausios frakcijos idėjų formulavimas ir sklaida Ukrainos bei kitų geopolitinių iššūkių reikaluose”, – dėstė A. Kubilius.

Jo vertinimu, per praeitus penkeris metus padaryta tikrai labai nemažai.

R. Juknevičienės teigimu, šio karo akivaizdoje nebėra užsienio ir vidaus politikos.

“Tai, kas vyksta Ukrainos fronte ir ką mes bandėme daryti Vakarų fronte, nulems Lietuvos ir Europos Sąjungos visų lygių politikas”, – akcentavo europarlamnetarė.

Šią savaitę Europos Parlamente buvo labai gražiai paminėtas Lietuvos ir kitų valstybių įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. EK pirmininkė Ursula von der Leyen taip ir pasakė, kad, jei Ukraina pralaimės šitą karą, Europos Sąjunga nebebus tokia, kokia buvo, mes nebegyvensime taip pat.

R. Juknevičienės įsitikinimu, šis karas gerąja prasme išprovokavo visų europiečių kintantį požiūrį į gynybą, į tai, kad Europos Sąjunga turi eiti link gynybos sąjungos, ir tai neišvengiamai įvyks.

“Renkant Europos Parlamentą siūlau nepasiduoti klaidinančiam ir žalingam požiūriui, kad čia nieko negali padaryti globaliais ir svarbiais klausimais už Lietuvos ar Europos Sąjungos ribų. Būsima plėtra darys įtaką mūsų vidaus politikai ir saugumui”, – kalbėjo ELP frakcijos vicepirmininkė.

Ji pažymėjo, kad pirmą kartą Europos Parlamento istorijoje Rusija taip aktyviai bando kištis į šios institucijos rinkimus. Tai rodo faktai: atlikti tyrimai Čekijoje, suimti partijos Alternatyva Vokietijai kai kurių parlamentarų patarėjai, įtariami patys parlamentarai.

Svarstydama, kodėl Rusija tai daro, R. Juknevičienė teigė, kad jie supranta, jog Europos Parlamento politika pirmą kartą istorijoje tokia svarbi.

“Čia gimsta daug svarbių dalykų apie sankcijas ar Rusijos ateitį, kurie Rusijai nepatinka. Mūsų darbas ir lyderystė atsako į klausimus visiems, kurie bando demagogiškai manipuliuoti nelabai Europos Parlamento reikalus išmanančių žmonių galvosena”, – kalbėjo politikė.

A. Kubiliaus nuomone, Rusiją ypač gąsdina, kad Europos Sąjunga stoja į kelią, kuris gali lemti ne tik Ukrainos narystę Europos Sąjungoje, bet per tai gali būti paskatintos labai didelės permainos visoje Rytų erdvėje, taip pat Rusijoje ir Baltarusijoje. “Šiandien priimsime svarbią rezoliuciją dėl Rusijos įtakų šitame laikotarpyje. Rezoliucija įdomi tuo, kad ji vienoje vietoje pateikia visą katalogą, kaip ir kurioje šalyje Rusija bando įtakoti. Tas klausimas svarbus ir Lietuvoje. Jei visoje Europoje Rusija labai agresyviai bando įtakoti Europos Parlamento rinkimus, ar tikrai Lietuvoje Europos Parlamento rinkimai bus palikti be kremliaus bandymo įtakoti?” – svarstė EP narys.

Pasak R. Juknevičienės, prieš Prezidento rinkimus Lietuvoje žmonės tikrinasi, kurie kandidatai yra arčiau jų pažiūrų arba kokį kandidatą rinktis pagal jų pažiūras, piešiami skrituliai, kur tas kandidatas yra pagal laisvą rinką, socialinę politiką, žmogaus teises. Tačiau europarlamentarė pastebėjo, kad nematė nei vieno tyrimo ar bandymo parodyti apie kremliui dirbančius kandidatus, kurių akivaizdžiai yra.

“Ir tai nebūtinai tie, kurie atvirai skleidžia rusiškus naratyvus. Ką girdime iš Sakartvelo, Moldovos, Slovakijos, Vengrijos. Iš Europos Parlamento visi tokie vaizdai labai gerai matosi ir Lietuvoje. Yra veikėjų, kurie sako, kad mes sugrįšim prie Kinijos politikos, kokia buvo iki Taivano atstovybės įsteigimo. Ne tik Rusija, bet ir Kinija bando korupciniais būdais daryti įtaką rinkimuose”, – teigė EP narė.

Pasak A. Kubiliaus, neužtenka Rusijos įtakos agentais laikyti tik tuos žmones, kuriuos su pinigais sugavo saugumo tarnybos. Matoma daug atvejų, kai įvairių šalių politikai kalba kremliaus naratyvais.

“Akivaizdu, kad jie tarnauja kremliaus hibridiniam karui, tik nėra pagauti, jog gauna pinigus. Tokius reikia aiškiai parodyti rinkėjams, nes kai bus išrinkta, jau bus per vėlu”, – pažymėjo europarlamentaras.

Baigdama pokalbį R. Juknevičienė padėkojo visiems už tuos penkerius metus ir palinkėjo gerų pasirinkimų.

2023.09.26

EP nariai Kroatijoje diskutuos apie pasirengimą kitų metų rinkimams į Europos Parlamentą

Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė antradienį išvyksta į Splitą (Kroatija), kur dalyvaus rugsėjo 26 – 29 d. vyksiančiose Europos liaudies frakcijos studijų dienose bei frakcijos posėdyje.

Svarbiausia šio susitikimo tema bus 2024 m. Europos Parlamento rinkimų kampanija, bus aptarta politinė situacija ateinančiais metais. Susitikime dalyvaus Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, EP pirmininkė Roberta Metsola, Kroatijos užsienio ir europinių reikalų ministras Gordanas Grlic-Radmanas, Kroatijos Seimo pirmininkas Gordanas Jandrokovičius, kiti svarbūs ELP atstovai.

Frakcijos nariai diskutuos apie Europos saugumo iššūkius, energetinio saugumo svarbą ir skaitmeninę revoliuciją, svarstys politikos dokumentą dėl žemdirbystės sektoriaus, kt.

2022.02.23

ELP frakcijos vadovybė lankėsi NATO priešakinių pajėgų batalione

Vasario 22 d. Lietuvoje viešinti Europos Parlamento Europos liaudies partijos frakcijos delegacija, vadovaujama pirmininko Manfredo Weberio, lankėsi Rukloje, NATO Priešakinių pajėgų bataliono karinėje grupėje bei susitiko su krašto apsaugos viceministru Žilvinu Tomkumi.

Vizito metu viceministras ir delegacija susitiko su bataliono vadovybe ir apžiūrėjo karinę techniką.

„Jūsų vizitas vyksta esant itin pavojingai saugumo situacijai Rytų kaimynystėje. Esame dėkingi už šią tvirtą solidarumo ir įsipareigojimo tvirtai, stabiliai ir į saugumą orientuotai Europai išraišką“, – susitikime kalbėjo viceministras.

Viceministras su parlamentarais aptarė didėjančią Rusijos karinę grėsmę, paramą Ukrainai ir nacionalines priemones saugumui užtikrinti.

„Dabartinė saugumo situacija Rytų kaimynystėje reikalauja bendrų NATO sąjungininkių ir ES pastangų ir vienybės, kad nekiltų grėsmė Europos stabilumui ir saugumui. Taip pat NATO turi turėti visas reikiamas pajėgas ir pajėgumus, kad galėtų atremti didėjančią Rusijos karinę grėsmę, taip pat ir per trumpą laiką“, – kalbėjo Ž. Tomkus.

Rukloje apsilankė parlamentarai Rasa Juknevičienė, Aušra Maldeikienė, Liudas Mažylis, Petteris Orpo, Manfredas Weberis, Andrzejus Halickis, Michaelis Gahleris, Estebanas Gonzálezas Ponsas, Inese Vaidere, Paulo Rangelis.

Reaguojant į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir pasikeitusią saugumo aplinką regione, sprendimą dislokuoti NATO priešakinių pajėgų bataliono dydžio kovines grupes Baltijos šalyse ir Lenkijoje visų NATO valstybių vadovai priėmė 2016 m. liepą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje. Šie aukštos parengties daugianacionaliniai koviniai pajėgumai yra reikšmingas ir ilgalaikis sąjungininkų indėlis į regiono saugumo sustiprinimą.

 

Nuo dislokavimo pradžios rotuodamiesi kas pusmetį NATO kovinėje grupėje jau yra treniravęsi per 15 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių. Karius ir personalą į Lietuvą yra siuntusios Vokietija, Nyderlandai, Norvegija, Belgija, Čekija, Prancūzija, Kroatija, Liuksemburgas ir Islandija, su kuriomis į Lietuvą per penkerius metus yra atvykę apie 6000 karinių mašinų. Kovinių pajėgumų pastiprinimas į Ruklą siunčiamas pagal poreikį. Vieną rotaciją sudaro apie 1200 karių, 600 iš jų šiuo metu yra skiriami Vokietijos, reaguodama į pastaruoju metu vis agresyvėjančius Rusijos karinius veiksmus prie Ukrainos sienų ir blogėjančią saugumo situaciją Baltijos šalyse, papildomai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Lietuvoje skyrė 350 karių.

Krašto apsaugos ministerijos nuotraukos

2022.02.21

ELP frakcijos vadovybės delegacija Lietuvoje susitiks su Baltijos šalių premjerais

Rusijos karinės grėsmės akivaizdoje vasario 2223 dienomis Vilniuje lankysis Europos Parlamento Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos vadovybės delegacija, kuri susitiks su Lietuvos premjere Ingrida Šimonyte, Latvijos premjeru Krišjaniu Karinsu, Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu, Europos liaudies partijos šeimai priklausančių partijų lyderiais ir Lietuvos parlamentarais.

„Šiuo vizitu norime parodyti mūsų besąlyginę paramą ES ir NATO partneriams, ginantiems sąjungininkes ir europietišką gyvenimo būdą. Mūsų žinia jūsų siena yra mūsų bendra siena. Jūsų saugumas yra  mūsų bendras saugumas, todėl galite pasikliauti mūsų parama“, sako ELP frakcijos pirmininkas Manfredas Vėberis. 

Jo vadovaujama delegacija, kurią sudaro pavaduotojai bei Europos Parlamento nariai, antradienį lankysis NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje (eFP) Rukloje. Čia iš pirmų lūpų bus supažindinta su saugumo situacija regione, kuriai grėsmę kelia agresyvūs Rusijos veiksmai bei Rusijos dislokuoti kariai Baltarusijoje.

„Svarbiausias šio vizito tikslas – solidarumas su visu regionu ir su politinės šeimos kolegomis. Esame vieningi su Ukraina, su Baltarusijos opozicija“, – pažymi delegacijos sudėtyje esanti ELP frakcijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė.

Trečiadienį, vasario 23 d., 9 val., ELP frakcijos delegacija dalyvaus aukšto lygio saugumo konferencijoje Seime, kurioje aptars dabartinę saugumo situaciją ir kylančius iššūkius. 

Į renginį atvyksta ir lenkų bei suomių parlamentarai.

ELP frakcijos vadovybės delegacijos spaudos konferencija žiniasklaidai Lietuvos Respublikos Seime numatoma trečiadienį, 10:45 val. 

2021.12.07

Aplinkosaugos komiteto narys prof. L. Mažylis apie chemikalų naudojimą: „Reikia remtis tyrimais, ne emocijomis“

Gruodžio 6 d. Europos Parlamento (EP) Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto posėdyje buvo pritarta Europos Komisijos pasiūlymui padidinti didžiausią flonikamido likučių kiekį maiste ar ant jų. Flonikamidas – pesticidas (insekticidas), naudojamas įvairių augalų, tokių kaip bulvės, kviečiai, kriaušės ir kt., apsaugai nuo amarų. Tai buvo trečiasis kartas, kai EP svarstė šį klausimą, o EP narys prof. Liudas Mažylis džiaugėsi, jog jo atstovaujama Europos liaudies partijos frakcija nuo pat pradžių palaikė EK pasiūlymą.

Europos Komisijos siūlo padidinti šio pesticido leidžiamą koncentraciją braškėms, gervuogėms ir avietėms, erškėtuogėms, šilkmedžio, šeivamedžio uogoms ir kitiems mažiems vaisiams ir uogoms, mėlynėms, spanguolėms, serbentams, agrastams, bendrai kitiems šakniavaisiams ir gumbavaisiams, ridikėliams, salotoms ir salotiniams bei ankštiniams augalams. Žaliųjų frakcijos EP atstovė Michèle Rivasi pabandė paprieštarauti šiam siūlymui ir kvietė išlaikyti esamą didžiausią chemikalo leistiną kiekį: 0,03 mg/kg. Šiam prieštaravimui buvo pritarta Europos Parlamento rezoliucijomis šių metų balandį ir 2020-ųjų rugsėjį.

Komitete Žaliųjų frakcijos atstovė Michèle Rivasi teigė nesuprantanti Komisijos siūlymo dėl galimybės didinti šio pesticido vartojimą, o savo atsargumą aiškino tuo, jog ES vykdo strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (angl. „From Farm to Fork“), kuri nustato, kad turime sumažinti pesticidų lygį.

Aplinkos komiteto narys prof. Liudas Mažylis posėdyje atstovavo savo frakcijos pozicijai ir siūlė balsuoti prieš prieštaravimą. Jo teigimu, tokiais atvejais visuomet reikia remtis atliktais tyrimais ir ekspertų išvadomis, o ne vien „žalinimo“ emocijomis.

„Aš nepalaikau šio prieštaravimo. Europos Komisijos siūlymas atrodo deramai įvertintas. Reglamento projektas, kuriuo siekiama padidinti esamas flonikamido didžiausias leistinas koncentracijas tam tikruose produktuose, remiasi rizikos vertinimais, atliktais kelių valstybių narių ir Europos maisto saugos tarnybos (EMST), – nepritardamas Žaliųjų frakcijos prieštaravimui argumentus vardijo L. Mažylis. – Taip pat reglamento projektu numatoma patvirtinti esamas didžiausias leistinas koncentracijas kai kuriems kitiems produktams, pavyzdžiui, citrusiniams vaisiams“.  Kaip teigė EP narys, atsižvelgiant į rizikos vertinimo rezultatus, EMST padarė išvadą, kad trumpalaikis ir ilgalaikis likučių, atsiradusių po flonikamido pakartotinio vartojimo, vartojimas, turint omenyje pateikiamą informaciją apie žemės ūkio praktikas, neturėtų sukelti pavojaus vartotojų sveikatai. „Siūlomas reglamentas remiasi tvirtu moksliniu pagrindu ir, mano nuomone, mes turėtume jį palaikyti ir balsuoti prieš prieštaravimą“, – Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete sakė L. Mažylis.

Posėdyje pasisakė ir Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato Pesticidų ir biocidų skyriaus vadovas dr. Klaus Berend. Anot jo, priežastys, pateiktos Michèle Rivasi prieštaravime dėl flonikamido, nėra pagrįstos. Europos maisto saugos tarnyba kaskart pateikė tris pagrįstas nuomones, kad šios chemikalo didžiausių leistinų kiekiai yra saugūs vartotojams. „Konkrečiau, kalbant apie dvi priežastis, kurias pateikė M. Rivasi, noriu atkreipti dėmesį, kad klaidinga teigti, jog ši medžiaga yra toksiška reprodukcijai. Ji nėra taip klasifikuota, nes Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) Rizikos vertinimo komitetas (RAC) vieningai priėmė tokią išvadą. „O dėl galimo poveikio apdulkintojams, EMST jau 2010 m. priėmė išvadą, kad ši medžiaga nekelia rizikos jiems, jei yra tinkamai naudojama ir jei yra laikomasi sąlygų, kurias nustatė Komisija“, – pastebėjo EK atstovas ir patikslino, jog svarstomo pesticido negalima taikyti bičių maitinimosi metu.

Nors Žaliųjų frakcija ir ragino nepritarti EK, visgi, prieštaravimas buvo atmestas. „Džiaugiuosi, kad galiausiai Europos liaudies partijos frakcijos vedamai linijai palaikyti Komisiją ir remtis tyrimais pritarė ir kitų didžiųjų Parlamento frakcijų, tokių kaip socialistai ar liberalai, nariai“, – po balsavimo savo atstovautos pozicijos laimėjimu džiaugėsi prof. L. Mažylis. Kaip pastebėjo EP narys, ne visų chemikalų naudojimas yra savaime blogis. „Mes negalime uždrausti našaus ūkininkavimo, bet turime apsaugoti bites, sveikatą, maisto produktų saugumą remiantis mokslu“, – teigė europarlamentaras.  – Tokį pavyzdį turime ir dabar, kai flonikamido likučių kiekius maiste ir ant jų nuspręsta didinti remiantis atliktais vertinimais ir tyrimais“.

2021.11.23

R. Juknevičienė didžiausioje EP frakcijoje koordinuos užsienio reikalų ir saugumo sritį

Šiandien vykusiame Europos liaudies partijos frakcijos vadovybės posėdyje jos pirmininkas Manfredas Vėberis (Manfred Weber) paskelbė, jog europarlamentarė Rasa Juknevičienė bus atsakinga už užsienio reikalų ir saugumo politikos koordinavimą didžiausioje EP politinėje grupėje. Frakcijos vicepirmininke š.m. spalį tapusi R. Juknevičienė paskirta vadovauti frakcijos užsienio politikos darbo grupei. Visi vicepirmininkai yra atsakingi už jiems paskirtas sritis.

EP narė pažymi, kad užsienio reikalų ir saugumo srityje Europos Sąjungai kyla nemažai iššūkių hibridinė Baltarusijos režimo vykdoma ataka prieš ES, Kremliaus eskalacija Rytų Europoje ir Vakarų Balkanuose, pastaruoju metu daug dėmesio susilaukę santykiai su Kinija ir Taivanu, saugumo situacija Sahelyje, peržiūrima ES ir Afrikos partnerystės strategija, Afganistanas ir santykių su JAV ateitis, kibernetinio saugumo iššūkiai ir kt.  

Esu pasirengusi kartu su kolegomis ieškoti bendro sutarimo formuojant ELP frakcijos poziciją šiais svarbiais užsienio ir saugumo politikos klausimais, teigia R. Juknevičienė.

ELP frakcijos prezidiumą sudaro pirmininkas ir 10 vicepirmininkų. Frakcijos prezidiumas koordinuoja visų 20 Parlamento komitetų narių darbą ir aktyviai dalyvauja formuojant frakcijos politinę kryptį ir poziciją EP plenarinėse sesijose.

R. Juknevičienė yra pirmoji lietuvė, kuri užima tokias aukštas pareigas ELP frakcijos vadovybėje.

Ji yra EP Saugumo ir gynybos pakomitečio vicepirmininkė, Vystymosi komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų bei Užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus ES komitetų narė, grupės Europos atminčiaiiniciatorė ir koordinatorė, Pietų Kaukazo delegacijos vicepirmininkė, ji taip pat sėkmingai atstovavo Europos Parlamentui derybose dėl didžiausio ES finansinio instrumento Globali Europa.

×