2022.12.22

Liudas Mažylis. Ar tikrai Europa jau išsprendė energetikos iššūkius?

Kupiniems iššūkių metams einant į pabaigą, Briuselyje dar neseniai vyko politinės diskusijos dėl aktualiausių bendrijos klausimų. Reiktų pažymėti, kad per pastarąsias kelias savaites įvyko keli esminiai proveržiai. Gruodžio 15 d. Europos Vadovų Taryboje sėkmingai susitarta dėl 18 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos Ukrainai paketo atblokavimo kitiems metams. Kiekvieną mėnesį Ukraina gaus vidutiniškai po 1,5 milijardo, neminint humanitarinės ir panašios paramos. Taip pat ES vadovai patvirtino ir devintąjį sankcijų paketą, skirtą Rusijai. Tačiau svarbu prabrėžti ir dar vieną ilgai lauktą sprendimą – ES energetikos ministrams pavyko susitarti dėl energijos rinkos korekcijos mechanizmo, skirto dujų kainoms riboti. Jo laukta nuo rudens pradžios.

Rusijai pradėjus agresyvų karą Ukrainoje, šiais metais Europos energijos rinka tapo pažeidžiama dėl neproporcingų kainų ir dėl pasiūlos sumažėjimo. Rusija jau nuo pavasario mažino dujų tiekimą į Europą. Dar birželį „Gazprom“ sumažino net apie 40 proc. įprastinio tiekimo. Po to sekė „Nord Stream 1“ dujotiekio epopėja, kuri pasibaigė vamzdžio sprogimu ir kaltininkų paieškomis, nors visi ženklai rodė, jog tai eilinė Kremliaus provokacija. Tačiau esminis energetikos iššūkis pasireiškė rugpjūtį, kai ES dujų kainos pasiekė precedento neturintį piką – apie 300 eurų už MWh. Žinoma, dujų kainos palaipsniui nusmuko, tačiau, jas lyginant su ankstesniais metais, kainos vis tiek išliko rekordinės. Toks kainų šuolis padarė spartų neigiamą poveikį ES ekonomikai bei namų ūkiams. Aukštos dujų kainos labiausiai prisidėjo prie infliacijos, kuri spalio mėnesį ES pasiekė 11,5 proc. Tačiau gruodį dujų kainos nukrito iki (vidutiniškai) 130 eurų už MWh. Taip įvyko dėl to, kad paklausa rinkoje sumažėjo, nes ES suspėjo laiku užpildyti dujų saugyklas iki žiemos. Visgi dėl naujo rinkos korekcijos mechanizmo sutarti buvo svarbu. ES energetikos ministrai sutarė, ir mechanizmas galės pradėti veikti jau kitais metais.

Pagrindinis iššūkis siekiant susitarimo buvo diskusijos dėl viršutinės dujų kainos ribos. Pradinis Europos Komisijos dujų kainos viršutinės ribos siūlymas – 275 eurai už megavatvalandę. Tokią kainą daugelis ES šalių laikė per didele ir todėl neefektyvia. Dauguma Pietų ir Rytų Europos valstybių intensyviai priešinosi tokiai viršutinei dujų kainos ribai, kadangi, dujoms rinkoje pasiekus Komisijos siūlytą ribą, ji mažoms Europos valstybėms vis tiek būtų per aukšta. Derybų metu Vokietija ir Nyderlandai oponavo žemesnėms gamtinių dujų kainos luboms, kadangi tai ilgainiui galėtų paveikti ES konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. Žinoma, Vokietija ir kitos industrinės valstybės nuogąstauja, kad jų vidaus rinkai gali ateityje būti sunku užsitikrinti dujų tiekimą, jeigu tarptautiniai suskystintų dujų tiekėjai dėl energijos rinkos nekonkurencingai žemų kainų nusigręš nuo Europos. Visgi galutinį rezultatą pavyko pasiekti. Sutarta, kad viršutinė gamtinių dujų kainos riba būtų sumažinta iki 180 eurų už MWh. O pats mechanizmas įsigalios tada, kai tris darbo dienas dujų kaina viršys 180 eurų už MWh ir tuo pačiu laikotarpiu bus 35 eurais didesnė už kitose tarptautinėse rinkose esantį kainų vidurkį. Mechanizmas bus pradėtas taikyti nuo 2023 m. vasario 15 d., atlikus vertinimus dėl tiekimo saugumo ir dujų paklausos augimo. Verta priminti, kad mėnesio pradžioje Taryba nusprendė nustatyti 60 dolerių už barelį naftos kainos viršutinę ribą naftos žaliavai ir jos produktams. Ironiška, kad Kremlius iškart puolė postringauti apie žalą laisvajai rinkai, žinant, kad pačioje Rusijoje verslas apskritai jokios autonomijos neturi. Visgi dabar ES po truputį užsitikrina dujų tiekimą ir vis labiau remiasi suskystintų dujų terminalų pajėgumais, todėl tikėtina, kad rusiškasis dujų šantažas kitais metais nebepasikartos. Žinoma, pavasarį vėl prasidės požeminių gamtinių dujų talpyklų pildymas ir pasiruošimas naujai 2023– 2024 metų žiemai, todėl tikėtina, kad naująjį mechanizmą gali tekti panaudoti.

O kalbant apie Europos Parlamento poziciją, tai dar 2022 m. spalio pradžioje pasisakėme už skubių energetikos rinką reguliuojančių priemonių priėmimą, skirtą sumažinti sparčiai augančių energijos kainų spaudimą Europos namų ūkiams ir įmonėms. Rezoliucijoje dėl ES atsako į energijos kainų padidėjimą Europoje gamtinių dujų kainų „lubų“ numatytas tikslas – siekti, jog ES įgautų didesnį vaidmenį reguliuojant energetikos rinką, kad ateityje galėtume laiku reaguoti į kainų šoką. Manau, esminis visos ES uždavinys, kuris iškeltas ir šioje rezoliucijoje, yra užtikrinti ES narių visišką energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro iki 2027 m. Nors ir tikiu, kad ES tai galėtų pasiekti dar anksčiau.

Visgi verta ir vėl pasikartoti, kad optimaliausias variantas yra nepamiršti ir atsinaujinančios energijos tikslų, kurie gali padėti užsitikrinti nepriklausomumą nuo Rusijos. Jeigu valstybės narės padidins žaliosios energijos gamybą ir energijos vartojimo efektyvumą bei ryžtingiau įgyvendins Europos žaliąjį kursą bei žiedinę ekonomiką, tai išvengti energetinio šantažo bus paprasčiau. Taip pat reikia tikėtis ir siekti, kad „REPowerEU“ iškeltas tikslas taptų realybe ir iki 2030 m. bent 40 proc. ES bendrojo galutinio energijos suvartojimo būtų iš atsinaujinančių šaltinių.

2022.11.22

Europarlamentarai ragina EK koordinuoti paramą Ukrainos energetikos infrastruktūrai

Lapkričio 22 d. Europos Parlamento (EP) nariai laišku kreipėsi į Europos Komisiją dėl Rusijos karo veiksmų sukeltos Ukrainos energetikos infrastruktūros krizės. Prie šios prof. Liudo Mažylio iniciatyvos prisijungė dar 26 europarlamentarai iš skirtingų politinių grupių bei ES valstybių ir ragina Komisiją imtis koordinuotų veiksmui padedant Ukrainai. „Dėl kryptingų rusų raketų ir iranietiškų dronų atakų, nutaikytų į Ukrainos energetikos infrastruktūrą, taikūs piliečiai, viešasis bei verslo sektoriai lieka be elektros“, – laiške rašo EP nariai.

Kaip pavyzdį politikai pateikia, 2022 m. spalio 22 dieną, kai 1,5 milijono žmonių Ukrainoje buvo likę be elektros. Kreipdamiesi europarlamentarai akcentuoja , kad remiantis Ukrainos institucijų duomenimis, šiai dienai daugiau nei 30 proc. viso energetikos sektoriaus yra sunaikinta. „Tokio plataus masto rusų išpuoliai Ukrainoje toliau tęsiasi, o dabartiniai elektros energijos tiekimo pajėgumai, atėjus žiemai, gali būti nepakankami aprūpinti gyventojus elektra, šiluma, taip pat ir geriamuoju vandeniu“, – apie nuolat gilėjančią humanitarinę katastrofą Ukrainoje erspėja EP nariai.

Laiške europarlamentarai prašo už vykdomąją ES politiką atsakingos institucijos atsakyti apie tai, kokių skubių veiksmų Komisija ėmėsi dėl Ukrainos energetikos infrastruktūros saugumo užtikrinimo bei jos atstatymo proceso. Kartu politikai klausia, ar Komisija ketina parengti ilgalaikę finansinės bei techninės paramos Ukrainos energetikos infrastruktūrai strategiją bei įsteigti koordinuotos paramos mechanizmą tarp tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos valstybių. Laiške pateiktas klausimas ir apie papildomas ES sankcijas Rusijai dėl tyčinio energetikos infrastruktūros naikinimo bei teiraujamasi ar Komisija svarsto apie tai ir jeigu svarsto, kada ketina pateikti pasiūlymus.

„Jau tuoj žiema, vidury Europos laisva tauta kenčia nuo brutalių Rusijos karo prieš Ukrainą veiksmų. Sugriauta, o ir toliau griaunama svarbiausia kritinė infrastruktūra. Žmonės šąla, neturi elektros, vandens. Sunkiai įsivaizduojama, kaip tokiomis sąlygomis bus įmanoma teikti elementarią medicininę pagalba, juolab specializuotą. Negalime leisti, kad tai tęstųsi, turime padėti Ukrainai užtikrinti svarbiausios energetikos infrastruktūros saugumą, sugriautos – atstatymą. Turime padėti ukrainiečiams išgyventi šią žiemą. O Rusija negali likti papildomai nenubausta. Tai tikrų tikriausi karo nusikaltimai, terorizmas prieš žmogiškumą“, – situaciją aptaria laiško Europos Komisijai iniciatorius prof. Liudas Mažylis.

2022.07.19

Liudas Mažylis. Energetikos iššūkiai Europoje: dabarties realybė ir atsinaujinančios energijos siekiamybė

ES institucijos pasiekė susitarimą dėl Europos Komisijos siūlyto „taksonomijos įstatymo“ pakeitimų, taip laikinai įtraukiant dujas ir branduolinę energiją kaip tvarią energetikos rūšį. Europos Parlamente balsavau „prieš“ šį Komisijos siūlymą, bet kitų europarlamentarų balsų pakako, jog būtų priimtos pataisos dėl šio teisės akto. Tai leis skatinti investicijas į branduolinę ir dujomis pagrįstą energiją kaip „žaliąsias“. Manau, kad sprendimas ne tik paveikia ES Žaliojo kurso idėjinį pagrindą, bet ir (ir ne tik trumpuoju laikotarpiu) vėl gražina prie iškastinio kuro infrastruktūros tolimesnio plėtojimo. Taip neatsikratoma priklausomybė nuo rusiškos energijos. Tokį politinį sprendimą būtina vertinti Rusijos agresyvaus karo Ukrainoje kontekste. Išaugusios energijos kainos veikia gyventojus. O žaliavų stoka iš tiesų verčia Europą pergalvoti savo ateitį, persvarstyti savo „žaliąsias“ ambicijas. Visgi reikia suvokti, kad kaltininkė dėl energijos (konkrečiai – dujų) nepritekliaus yra Rusija.

Jau nuo kovo mėnesio Kremlius dirbtinai mažino dujų srautus į Europą. O birželio mėnesį sumažino net apie 40 proc. įprastinio tiekimo. Lyginant su 2021 m. pirmąją puse, magistraliniais dujotiekio maršrutais srautai sumažėjo apie 50 proc. Tai labai stipriai paveikė ir dujų kainą rinkoje. Todėl tokius Kremliaus žingsnius reikia vertinti tik kaip Rusijos kerštą dėl Vakarų ir ES taikomų sankcijų. Didžiosios industrinės šalys, visų pirma Vokietija, tiesiog nėra pajėgios įgyvendinti absoliutaus ir greito atsitraukimo nuo rusiškos energijos. Dar gegužės 19 d., priimdami Europos Parlamento rezoliuciją dėl Rusijos karo Ukrainoje socialinių ir ekonominių pasekmių ES, pritarėme, kad nedelsiant būtų įvestas visiškas Rusijos naftos, anglies, branduolinio kuro ir dujų importo embargas ir visiškai atsisakyta „Nord Stream“ 1 ir 2 dujotiekių. „Nord Stream 2“ dujotiekio sertifikavimas yra sustabdytas. Todėl galima sakyti, kad „Nord Stream 2“ projektas šiuo metu yra „miręs“. Tai būtų buvęs dar vienas Kremliaus geopolitinis instrumentas, kuriuo būtų daromas spaudimas Europai, manipuliuojant dujų srautais bei rinkos kainomis. Sertifikavimas buvo sustabdytas jau pilnai baigus dujotiekio tiesimo darbus. Tad dabar vamzdynas gulės Baltijos jūros dugne neribotą laiką, paliekant galimybę ateityje šį projektą vėl „prikelti“. Nesinorėtų, kad tai taptų galimybe naujam energetiniam šantažui iš Rusijos pusės.

Reikia tikėtis, kad Europa pasimokė iš praeities klaidų. Pagaliau pasigirdo kalbos ir dėl visiško „Nord Stream 1“ dujotiekio stabdymo. Teoriškai toks žingsnis turėtų neigiamai paveikti Rusijos ekonomiką. Nors pagal „Business Insider“ ataskaitą, Maskva per pavasarį, pardavinėdama iškastinį kurą (t. y. anglį, naftą ir dujas) Indijai ir Kinijai už beveik dvigubai mažesnę negu rinkos kainą, sugebėjo užsidirbti apie 24 mlrd. dolerių. Tačiau Azijos šalių rinkų paklausa rusiškai energijai jau mažėja. Pavyzdžiui, per birželio mėnesį poreikis smuko 15 proc. Todėl Vakarų ir ES taikoms energetikos sektoriaus sankcijomis „įsivažiuojant“ pilnu pajėgumu, „Nord Stream 1“ dujotiekio sustabdymas lieka tik laiko klausimas.

Žinoma, žiūrint į praeitį Europa turėjo laiko pasiruošti ir bandyti sumažinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Tačiau gavosi atvirkščiai – priklausomybė išaugo ir tik 2022 m. vasario 24 d. tapo lemtinga naujos epochos riba. Kalbant apie Vokietiją, tai čia nuo 2014 m. iki dabartinės Rusijos invazijos į Ukrainą, importuojamų dujų iš Rusijos kiekiai padidėjo nuo 36 proc. iki 55 proc. O ES 2021 m., remiantis Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, iš Rusijos importavo 155 milijardus kubinių metrų gamtinių dujų. Tai sudaro apie 45 proc. visų į ES importuojamų dujų. Tačiau Europos Komisijos planas „REPowerEU“, kuris skirtas padidinti energetikos sistemos atsparumą ir diversifikaciją jau yra vykdomas. Pagal Vadovų Tarybos birželio 27 d. patvirtintą reglamentą, šiuo metu pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad kiekvienais metais dujų saugyklų pajėgumai ES būtų užpildyti prieš žiemos sezoną. Požeminės dujų saugyklos valstybių narių teritorijoje iki 2022–2023 metų žiemos turi būti užpildytos ne mažiau kaip 80 proc. Šiuo metu ES dujų saugykla užpildyta 62 proc., tai dar gan toli nuo tikslo, tačiau judama teisinga kryptimi.

Žinoma, Kremliaus veikėjai darė savuosius ėjimus. Nujausdami, kad įtaka Europos energijos rinkoje mažėja, dėl techninių priežiūros darbų liepos 11 d. atjungė „Nord Stream 1“ dujotiekį dešimčiai dienų. Taip Rusija specialiai siekia, kad ES neapsirūpintų savo saugyklų reikiamu dujų kiekiu iki žiemos. Todėl tikėtina, kad šio dujotiekio veikimas bus dar negreitai atnaujintas. Jau dabar Rusijos užsienio reikalų ministerija skelbia, kad „Nord Stream 1“ įjungimas priklausys tik nuo Vakarų. Tai reiškia, kad Maskva gali reikalauti nuolaidų dėl ekonominių ir kitų sektorinių sankcijų, bandant paveikti labiausiai energetiškai pažeidžiamas ES nares. Labai tikėtina, kad jeigu per „Nord Stream 1“ iš viso nebus pratęstas dujų srautas, Vokietijoje verslo sutrikdymo ekonominės išlaidos 2022 m. antrąjį pusmetį gali siekti 193 mlrd. Berlyne tvyro baimė dėl energetikos neužtikrintumo, todėl skubos tvarka abeji parlamento rūmai susitarė dėl nepaprastosios padėties įstatymo, įgalinančio anglies jėgainių veikimą. Dėl šios priežasties Vokietijos tikslas atsisakyti anglies iki 2030 m. tampa vis sunkiau pasiekiamas. Investicijos į atsinaujinančią energiją kol kas per lėtos. Papildomos, tai yra kritinės, elektros generacijos dabar tikimasi iš anglies jėgainių, ateityje – iš suskystintų gamtinių dujų terminalų. Jų statybą Olafas Scholzas pasižadėjo pradėti artimiausiu metu. Žaliosios energijos perspektyvos kol kas dar atrodo išlieka iškastinio kuro šešėlyje, o trumpuoju laikotarpiu aprūpinti vartotojų poreikius elektros generacijai alternatyvos ribotos.

Kalbant apie Lietuvą, akivaizdu, kad čia prioritetu yra laikoma saulės ir vėjo energetika. SDG terminalas Klaipėdoje toliau sėkmingai aprūpina mūsų poreikius. Tikėtina, kad plečiant pajėgumus, bus galima eksportuoti dujas ir į Latviją bei Estiją. Lietuva buvo viena iš pirmųjų ES valstybių, kurios sustabdė rusiškų dujų ir naftos importą. Dabar pagrindinis tikslas turėtų būti kuo greičiau – nelaukiant 2025 metų pabaigos – sinchronizuoti savo elektros tinklus su kontinentinės Europos sistema ir atsijungti nuo posovietinio BRELL žiedo bei jo ligi šiol tebeaptarnaujamų techninių elektros srautų. Pagal 2021 m. duomenis, Lietuva kol kas pasigamina beveik 30 proc. reikalingos elektros energijos. Todėl akivaizdu, kad gamybos pajėgumų didinimas turėtų būti prioretizuojamas bei orientuotas į Žaliąjį kursą. Iki 2030 m. elektros energijos rezervai turi būti didinami jau kuriant žaliąją infrastruktūrą, tai yra atsinaujinančiai energijai reikalingus projektus. Todėl teisinga kryptis – sparti ir visapusiška žaliosios energijos plėtra. Anksčiau jau ne kartą minėjau, jog Lietuva negali sau leisti „sėdėti toje pačioje“ valtyje su Rusija ir Baltarusija, o ir atsijungimui nuo BRELL būtina infrastruktūra iš esmės jau yra sukurta, todėl nebūtina laukti numatytos sinchronizacijos projekto įgyvendinimo datos pabaigos. Desinchronizacija būtų ryžtingas atsakas į Rusijos karą prieš Ukrainą bei pozityvi žinia partneriams. Principinga Lietuvos laikysena dėl karo Ukrainoje tarp ES narių yra gerai atpažįstama. Todėl ir pozicija dėl energetikos, nutraukiant paskutinius galimus ryšius su Kremliaus režimu, tik dar kartą primins, jog taip, kaip Europa gyveno iki Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, gyventi nebeprivalės.

2022.03.10

Liudas Mažylis. Lietuvos atsijungimas nuo BRELL žiedo: kada, jei ne dabar?

Rusijos pradėtas negailestingas karas Ukrainoje privertė permąstyti Europos energetikos politiką, konkrečiai – priklausomybę nuo iškastinio Rusijos kuro: dujų, naftos ir anglies. Europos Parlamente labai drąsiai svarstoma apie absoliutų embargą visam Rusijos energijos sektoriui, visoms energetikos rūšims. Kaip tai galėtų paveikti Lietuvą? Pagal „Litgrid“ duomenis, Baltijos šalims siekiant sinchronizuotis su Vakarų Europos elektros tinklais, jau baigta daugiau nei 40 proc. visų sinchronizacijai reikalingų darbų ir įgyvendinti penki sinchronizacijos projektai. Todėl, atsižvelgiant į visas aplinkybes, Lietuva jau dabar turėtų bandyti kuo greičiau pati atsijungti nuo vadinamojo BRELL žiedo – energetikos sistemos, jungiančios Baltarusiją, Rusiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą.

Kalbant apie elektros poreikius, „Antiastravinis įstatymas“, veikiantis jau nuo 2017 m., draudžia patekti į Lietuvos rinką elektrai iš Baltarusijos. Anksčiau kildavo nesutarimų su kitomis Baltijos šalimis dėl bendros metodikos taikymo nustatant maksimalų pralaidumą Baltarusijos ir Lietuvos tarpsisteminėje jungtyje, bandant išvengti baltarusiškos elektros energijos srautų. Tačiau esminė pozicija išlieka vieninga, tai yra, Astravo elektrai taikomas embargas. Dėl politinių susitarimų, jau nuo 2007 m. Europos Komisija ir Baltijos šalys techniniame lygmenyje patvirtino sinchronizacijos su kontinentiniu Europos tinklu projektą. O 2019 m. buvo sudarytas veiksmų planas dėl sinchronizacijos iki 2025 m. Per tuos metus nemažai infrastruktūros buvo sukurta siekiant patenkinti energijos poreikius ir pasiruošti perėjimui prie Europos tinklų. Dabar mes jau turime užmegztas jungtis – „LitPol Link“ su Lenkija, „NordBalt“ su Švedija ir „Estlink 1“ bei „Estlink 2“ su Suomija. Baltijos šalys yra sujungtos su Europos partneriais, ir šiuo metu sinchronizacija gali būti užtikrinta per esamą dviejų grandžių 400kV AC liniją „LitPol Link“ bei naują jūrinę aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) jungtį tarp Lenkijos ir Lietuvos. Todėl dabar egzistuoja viena iš geriausių progų derėtis, bent jau techniniame lygmenyje, su Baltarusija ir Rusija dėl atsijungimo. Prekyba baltarusiška elektra yra sustabdyta. Pasitraukimas iš BRELL sutarties ir linijų su Baltarusija atjungimas jokių ekonominių nuostolių tiesiogiai negalėtų sukelti. Energetikos ministras D. Kreivys dar neseniai pranešė, kad elektros energetikos srityje nuo kovo trijų Baltijos šalių susitarimu komercinis srautas iš Rusijos sumažinamas iki minimalaus techninio lygio. O bendras sistemos veikimas yra užtikrinamas vietine generacija bei importu per jungtis su Švedija, Lenkija ir Latvija. Tas pats 2017 m. pasirašytas „Antiastravinis įstatymas“ apibrėžia elektrinės keliamą grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. O dabar dar ir karas vyksta. Todėl finansiškai remti Kremlių ir leisti jiems pirkti ginkluotę už mūsų pinigus būtų nedora.

Dabar nebekyla abejonių, kad būtini ryžtingi ES žingsniai, siekiant atsisakyti nešvarios rusiškos energijos. Todėl Komisijos siūlomas naujas planas „REPowerEU“ turi potencialo padidinti visos ES energetikos sistemos atsparumą, remiantis dujų tiekimo įvairinimu, didesniu suskystintų gamtinių dujų (SGD) ir vamzdynų importu iš ne Rusijos tiekėjų bei didesne biometano ir vandenilio gamyba. Kartu kalbama ir apie atsinaujinančiąją energiją ir elektrifikavimą bei šalinant infrastruktūros kliūtis, o tai jau susiję su Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija. Todėl Europos bandymas atskirti nuo Rusijos energijos išteklių yra geras momentas Baltijos šalims bandyti paspartinti atsijungimą nuo BRELL.

Lietuva rusiškų dujų ir elektros gali bandyti atsisakyti visiškai, kadangi jau yra pasirengusi ir turi būtiną infrastruktūrą transformacijai. Nereikia laukti dar trejų metų iki numatytos sinchronizacijos projekto įgyvendinimo datos pabaigos. Vykstant karui, kuo skubiau reikia Lietuvai bandyti pasitraukti iš BRELL sutarties. Tai kartu būtų ir atsakas į Rusijos veiksmus Ukrainoje bei paskatinimas, kad partneriai elgtųsi panašiai. Lietuva turi pakankamą pajėgumą apsirūpinti dujomis, kurios daugiausia ir yra naudojamos elektros gamybai. Kritiniu atveju, elektrą įmanoma importuoti iš Švedijos, Latvijos ir Lenkijos. O suskystintas dujas taip pat galima pirkti ir iš alternatyvių rinkų. Tas pats galioja naftos produktams. Elektros tinklų sinchronizacija su Vakarų Europa privalo būti skubinama.

2021.10.06

EK narė K. Simpson: „Svarbu stiprinti Europos pasirengimą ir atsparumą kainų šuoliams“

Europos Komisijos narė Kadri Simpson trečiadienį Strasbūre vykstančioje plenarinėje sesijoje diskusijoje apie išaugusias energijos kainas teigė, kad kainų kilimą nulėmė keli faktoriai.

„Ekonomika pradėjo atsigauti po pandemijos, todėl išaugo energijos poreikis, ypač Azijoje, o dujų tiekimas susiduria su problemomis. Praėjusių metų šalta žiema ir pavasaris lėmė, kad buvo išeikvotos dujų atsargos Europoje, susiduriama su dujotiekio remonto problemomis, energijos tiekimas stringa dėl mažų investicijų ir techninių problemų. Ilgalaikės sutartys su Rusija taikomos, jų laikomasi, tačiau nebuvo užsakyta papildomo tiekimo, nepaisant to, kad kainos kyla dėl augančios energijos išteklių paklausos“, – kalbėjo EK narė K. Simpson.

Be to, pasak eurokomisarės, padėtį sunkina tai, kad Vakarų Europoje mažiau energijos pagaminama iš vėjo ir vandens, dėl to auga elektros kainos.

Ji teigė, kad remiantis rinkų apžvalga, tai laikina situacija, tačiau dujų kainos išliks aukštos žiemos metu ir turėtų palaipsniui mažėti nuo kitų metų pavasario, priklausomai nuo dabartinio poreikio prognozių.

„Matome, kad dujų išteklių situacija Europoje yra sudėtinga, jų yra 75 proc. lyginant su ankstesniais metais, tačiau to pakaks poreikiams padengti“, – sakė K. Simpson.

Pasak jos, kainų šokas ypač sudėtingą situaciją kuria ypač namų ūkiuose, tai stiprina infliaciją ir jeigu nebus nieko daroma, tai pakenks Europos atsigavimui.

Ji pabrėžė, kad reikia imtis politinių priemonių.

„Europa ne kartą patyrė energijos kainų augimą praeityje ir į tai atsakė diversifikuodama tiekimo šaltinius bei integruodama rinką“, – teigė EK narė.

K. Simpson teigimu, dabartinis kilimas susijęs su mūsų priklausomybe nuo iškastinio kuro.

Ji pažymėjo, kad Žaliasis kursas – vienintelis ilgalaikis sprendimas: greičiau siekti savo tikslo iki 2030 metų 65 procentus elektros pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių. Praėjusiais metais elektra pigiausia buvo tose valstybėse narėse, kuriose daugiausiai elektros pagaminta iš atsinaujinančių išteklių.

Ką galime padaryti šiandien?

„Komisijos nuomone, koordinuoti valstybių narių veiksmai padėtų ruoštis ateities krizėms. Pagal ES taisykles, valstybės turi visą pluoštą prieinamų priemonių: tikslinga parama vartotojams, tiesioginės išmokos pažeidžiamiausiems, energijos mokesčių mažinimas. Artimiausio laikotarpio prioritetas – sumažinti socialinį aukštų kainų poveikį ir apsaugoti pažeidžiamiausius vartotojus, užtikrinant, kad nedidėtų energetinis skurdas. Verslui (ypač – MVĮ) galima pagelbėti valstybės pagalbos priemonėmis arba palengvinant ilgalaikius energijos įsigijimo susitarimus. Taip pat turime užtikrinti, kad rinkos veiktų sąžiningai ir skaidriai, užkertant kelią konkurenciją ribojančioms priemonėms“, – kalbėjo eurokomisarė.

Taip pat, anot jos, svarbu stiprinti Europos pasirengimą ir atsparumą kainų šuoliams.

„Turime daugiau investuoti į lankstumą ir saugyklas, kad kuo daugiau skirtingų atsinaujinančių išteklių būtų integruota į rinką. Pereinamuoju laikotarpiu mums reikia gerai veikiančių suskystintų dujų pajėgumų. Iki metų pabaigos Europos Komisija pateiks dujų sektoriaus reformos siūlymus. Taip pat turime atsiminti ir energetikos geopolitiką, bei laikytis labiau strateginio požiūrio į energetikos politikos išorės aspektus”, – sakė K. Simpson.

2021.09.17

EP nariai Europos Komisijos prašo pradėti tyrimą dėl galimų „Gazprom“ manipuliacijų dujų kainomis ir ES konkurencijos taisyklių pažeidimo

Daugiau nei 40 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Europos Parlamento narių laišku kreipėsi į Europos Komisijos nares Margretą Vestager ir Kadri Simson prašydami Komisijos pradėti tyrimą dėl beprecedenčio gamtinių dujų kainų kilimo ir Rusijos kompanijos „Gazprom“ galimai tyčinių manipuliacijų rinkoje bei galimo ES konkurencijos taisyklių pažeidimo.

EP nariai išreiškė susirūpinimą dėl rekordinių dujų kainų Europoje, viršijančių 700 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų ir įtaria, kad tai susiję su „Gazprom“ veiksmais, kurie ir nulėmė tokį kainų augimą.

Laišką pasirašiusių EP narių teigimu, tam tikri „Gazprom“veiksmai – atsisakymas rezervuoti dujų transportavimo pajėgumus per egzistuojančias vamzdynų sistemas, gamtinių dujų išgavimo sustabdymas Jamal dujų gręžiniuose argumentuojant gaisru Rusijos dujų kondensato gamykloje, nors nėra aišku, ar šis gaisras yra pakankama priežastis sustabdyti visą dujų gavybą bei „Gazprom“ atsisakymas atsakyti į Europos gamtinių dujų vartotojų kvietimą garantuoti papildomas dujų tiekimo apimtis 2021 m. vasarą – kelia pagrįstų įtarimų, kad rekordinis gamtinių dujų kainų kilimas Europoje gali būti tiesioginis „Gazprom“veiksmų rezultatas.

„Tai kelia įtarimų dėl „Gazprom“ tyčinių pastangų spausti Europą sutikti su skubiu Nord Stream 2 dujotiekio paleidimu, nepaisant to, kad jis neatitinka ES energetikos rinkos taisyklių“, – pažymi EP nariai.

„Komisija turi galimybę pritaikyti teisines laikinąsias priemones „Gazprom“ atžvilgiu, jei dujotiekis Nord Stream 2 pradės veikti neteisėtai, taip pat ir kitas priemones, kurios priverstų „Gazprom“ elgtis atitinkamai pagal ES energetikos ir konkurencijos taisykles“, – rašo europarlamentarai.