Trečiadienį Europos Parlamento (EP) Saugumo ir gynybos komitetas (SEDE) pritarė dokumentui „Dėl hibridinio karo ir ES teritorinio vientisumo bei ypatingos svarbos saugumo ir gynybos infrastruktūros apsaugos (2026/2024(INI))“, kurio parengimui vadovavo Parlamento narė Rasa Juknevičienė.
Pranešime aiškiai sakoma: hibridiniai veiksmai gali būti karo forma net ir nenaudojant įprastinės karinės jėgos.
Dokumentas priimtas didele balsų dauguma, jį rengiant labai aktyviai dalyvavo pagrindinės politinės grupės, išskyrus kraštutinius dešiniuosius.
Antrą kadenciją EP dirbanti R. Juknevičienė sakė matanti didžiulį Parlamento narių mąstysenos pokytį. Praėjusioje kadencijoje iki Rusijos plataus masto karo kalbėti apie hibridines grėsmes buvo labai nelengva, tik mažumai politikų apskritai atrodė tai svarbu.
„Tačiau šiandien dauguma sutinka, kad Europa jau nėra taikos būklėje, nors ES teritorijoje atviro karo ir nėra. Rusija sąmoningai veikia „pilkojoje zonoje“ – žemiau ginkluoto puolimo ribos, tikėdamosi, kad mes to nepavadinsime tikruoju vardu,“ – sako R. Juknevičienė. „Šis pranešimas pasako aiškiai: hibridiniai išpuoliai gali prilygti karui net tada, kai nepaleidžiamas nė vienas šūvis. Tai nebėra atskiri incidentai – tai koordinuota, priešiškų žvalgybų valdoma ataka prieš mūsų demokratijas.“
Pranešime nedviprasmiškai įvardijama, kad Rusija – veikianti tiesiogiai arba per Baltarusiją ir kitus tarpininkus – yra didžiausią hibridinę grėsmę kelianti valstybė. Be to, įvardijamos Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja.
Pranešimas taip pat atkreipia dėmesį, kad priešiškos valstybės panaudoja organizuoto nusikalstamumo tinklus, privačias karines bendroves, ekstremistinius judėjimus, „įtakos už pinigus“ operatorius ir net religines institucijas.
Hibridiniai išpuoliai vyksta ne fronte, o kasdienėje mūsų aplinkoje. Priešiškos valstybės skleidžia dezinformaciją, kad sukiršintų visuomenę, pakirstų pasitikėjimą valdžia ir mažintų paramą Ukrainai. Interneto erdvė tapo tikru mūšio lauku: visiškai apsisaugoti neįmanoma, todėl Europa turi išmokti greitai atsigauti po kibernetinių atakų ir pati įgyti stiprių pajėgumų.
Elektros tinklai, dujotiekiai, transportas, ryšiai ir kiti strateginiai objektai vis dažniau tampa taikiniu – todėl pranešime raginama mažinti priklausomybę nuo nepatikimų tiekėjų ir geriau apsaugoti šią infrastruktūrą, įskaitant ir kosmoso sritį.
Dokumento esminė žinia – ES turi pereiti nuo reaktyvios prie aktyvios laikysenos: ne tik atlaikyti hibridinius išpuolius, bet ir juos atgrasyti bei į juos atsakyti. Pabrėžiama, kad į bet kokį valstybės narės suvereniteto pažeidimą turi būti reaguojama veiksmingomis, proporcingomis ir koordinuotomis atsakomosiomis priemonėmis.
Raginama parengti visas sritis apimantį kovos su hibridiu karu ES veiksmų planą, paskirti Komisijos ir EIVT veiksmų koordinatorių ir nedelsiant sukurti horizontalią, būtent hibridinėms grėsmėms skirtą ES sankcijų sistemą, kuri užpildytų esamų režimų spragas ir leistų greičiau bei sistemingiau taikyti sankcijas. Pranešime taip pat raginama parengti ES sutarties 42 straipsnio 7 dalies (savitarpio gynybos sąlygos) veiksmų gaires, kurios būtų reguliariai išbandomos per didelės hibridinės atakos scenarijus ir tarpsektorines pratybas, ir toliau eiti tikros Europos gynybos sąjungos – stipresnio europinio NATO ramsčio – link.
Veiksmingas atsakas prasideda nuo bendro grėsmių vaizdo. Būtent čia yra ES pridėtinė vertė: sujungusi tarpvalstybinius duomenis, ji gali įžvelgti koordinuotų hibridinių kampanijų dėsningumus, kurių nė viena valstybė narė nepajėgi aptikti viena, taip pat koordinuoti bendrą situacijos suvokimą, grėsmių priskyrimą ir bendrus metodus. Todėl pranešime raginama šias funkcijas pripažinti ES koordinavimo ir rėmimo kompetencijomis, taip pat stiprinti ES bendrą žvalgybos analizės pajėgumą (SIAC) ir ES hibridinių grėsmių analizės skyrių („EU Hybrid Fusion Cell“), o valstybes nares skatinama aktyviau dalytis žvalgybos informacija – kartu paisant nacionalinės kompetencijos, principo „būtina žinoti” ir įslaptintos informacijos apsaugos.
Pranešime smerkiami sistemingi ES rytinį flango šalių oro erdvės pažeidimai, remiama rytinio flango stebėsenos iniciatyva ir raginama skirti tikslinį finansavimą išorės sienoms apsaugoti kitoję daugiametėj finansinėje ES programoje. Kartu išlaikomas 360 laipsnių požiūris, pripažįstant skirtingą Baltijos, Šiaurės–Baltijos, Juodosios jūros, Viduržemio jūros, pietryčių Europos ir Arkties regionų pažeidžiamumą. Pasmerkiamas migracijos instrumentalizavimas ir raginama stiprinti „Frontex“ įgaliojimus.
Pranešime pakartojama, kad NATO išlieka kolektyvinės gynybos kertiniu akmeniu, ir raginama, kad ES ir NATO veiksmai hibridinėje srityje vienas kitą papildytų ir būtų operatyviai koordinuojami. Akcentuojama glaudaus bendradarbiavimo svarba su Ukraina, Moldova, Armėnija ir Vakarų Balkanų šalimis, kurios patiria nuolatinius Rusijos hibridinius išpuolius, taip pat su bendramintėmis partnerėmis, pavyzdžiui, Taivanu.
„Didžiausias šio darbo laimėjimas – kad hibridinę grėsmę šiandien vienodai supranta visas proeuropietiškas politinis spektras. Dar visai neseniai tai buvo siauro rato rūpestis, dabar tai suvokia visi, – sako R. Juknevičienė. – Būtent bendras grėsmės suvokimas, politinė valia ir vienybė – tai, ką Rusijos hibridinė strategija pirmiausia siekia pakirsti – ir yra mūsų atgrasymo pagrindas. Šis pranešimas – žingsnis link Sąjungos, gebančios apginti ne tik savo teritoriją, bet ir demokratinius pamatus, ant kurių laikosi mūsų saugumas.“
Numatoma, kad dėl pranešimo Europos Parlamentas balsuos plenarinėje sesijoje Strasbūre rugsėjį.

Trečiadienį Europos Parlamento Saugumo ir gynybos komitete (SEDE) buvo pristatytas pranešimo „Dėl hibridinio karo ir ES teritorinio vientisumo bei ypatingos svarbos saugumo ir gynybos infrastruktūros apsaugos” projektas.
Jo pranešėja Rasa Juknevičienė, pristatydama dokumentą komitete, sakė, kad Europos Sąjunga jau dalyvauja kare – nors ir ne konvenciniame, bet hibridiniame.
„Europa jau susiduria su tam tikra karo forma. Ne su konvenciniu karu, ne su tankais, kertančiais sienas, tačiau su dronais virš karinių objektų, povandeninių kabelių sabotažu, GPS signalų trikdymu, padegimais, pasikėsinimais nužudyti, kibernetinėmis atakomis prieš ligonines ir energetikos tinklus, migracijos instrumentalizavimu, užsienio informacijos manipuliavimu ir kišimusi, – kalbėjo EP narė. – Už daugumos šių veiksmų slypi Rusijos žvalgybos tarnybos, pasitelkiančios tarpininkus, vienkartinius agentus ir organizuoto nusikalstamumo tinklus“.
Pasak parlamentarės, Rusija ištobulino gebėjimą veikti žemiau ginkluoto konflikto slenksčio. Jos tikslas – silpninti Europą iš vidaus, kurti neapibrėžtumą ir chaosą, skaldyti mūsų visuomenes, pakirsti pasitikėjimą institucijomis ir padaryti Europą mažiau pajėgią veikti.
Dokumento rengėja R. Juknevičienė pabrėžė, kad hibridinės atakos nėra pavieniai incidentai. Jos yra koordinuotos kampanijos dalis, kai viename regione yra nutraukiamas kabelis, kitame – įvykdoma kibernetinė ataka. Kitas puolimo aspektas – dezinformacijos kampanija, nukreipta į rinkimus. Skirtingi metodai. Skirtingi taikiniai. Tačiau dažnai tas pats strateginis tikslas – susilpninti mūsų bendrą saugumą ir politinę valią.
Todėl šiame Parlamento pranešime į saugumą žvelgiama plačiau.
Europos Sąjungos pridėtinė vertė – gebėjimas apjungti informaciją iš skirtingų valstybių, nustatyti koordinuotas kampanijas ir atpažinti dėsningumus. Tai ne nacionalinių Vyriausybių pakeitimas. Tai būdas sustiprinti nacionalinius atsakus per europinį bendradarbiavimą.
Antroji žinia – vien atsparumo nepakanka. Turime ir atgrasyti. Atgrasymas prasideda nuo supratimo, kas vyksta. ES reikia geriau dalintis žvalgybine informacija.
Tačiau vien žinoti nepakanka. Turime būti pasirengę veikti greitai. Kuo geriau būsime pasirengę ir koordinuoti, tuo patikimesnis bus mūsų atgrasymas.
Trečioji dokumento žinia – atgrasymas priklauso nuo pajėgumų. Vien politiniai pareiškimai priešiškų veikėjų neatgraso. Pajėgumai – taip. Hibridinės grėsmės neskiria civilinių ir karinių taikinių. Todėl ir mūsų pasirengimas neturėtų jų skirti. Kabelių, uostų, transporto koridorių, energetikos tinklų ir ryšių sistemų apsauga nėra vien ekonominis klausimas. Tai saugumo ir gynybos klausimas. Todėl saugumo bei gynybos reikalavimai turi būti integruoti į infrastruktūros planavimą, vystymą ir finansavimą nuo pat pradžių. Tam reikia glaudesnio vyriausybių, ginkluotųjų pajėgų, infrastruktūros operatorių ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo.
Pranešime taip pat atkreipiamas dėmesys į ES priklausomybę nuo didelės rizikos ne ES šalių, ypač Kinijos, tiekiamos prie tinklų prijungtos techninės ir programinės įrangos. Šios technologijos gali nuotoliniu būdu pasiekti, perduoti ar valdyti sistemas, todėl jos tampa strateginėmis pažeidžiamumo vietomis.
Dar vienas svarbus aspektas – mūsų informacinės erdvės apsauga. Informacinė aplinka tapo strateginiu kovos lauku. Rusijai nebūtina mūsų nugalėti karine prasme, jei ji gali įtikinti mūsų visuomenes, kad grėsmės nėra arba kad gintis neverta. Todėl informacinė erdvė turi būti traktuojama kaip saugumo erdvė.
Dokumente taip pat pabrėžiama ES ir NATO bendradarbiavimo svarba bei būtinybė remti tokius partnerius kaip Ukraina, Moldova ir Vakarų Balkanų šalys. Jie yra išbandymų poligonas. Turime jiems padėti ir mokytis iš jų patirties.
„Nėra klausimų, ar Europa yra taikinys. Klausimas tik vienas – ar Europa yra pasirengusi atsakyti. Šiame pranešime teigiama, kad Europa turi tapti greitesnė. Geriau koordinuota, pajėgesnė ir ryžtingesnė veikti“, – pabrėžė EP narė.
Dokumentą galite rasti: https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/SEDE-PR-788818_LT.html

Dešimtys europarlamentarų iš keturių politinių frakcijų (ELP, S&D, „Renew“, „Žaliųjų“) susivienijo į Europos Gynybos sąjungos grupę, kurios tikslas – sukurti Europos Gynybos sąjungą, kad Europa galėtų savarankiškai apsiginti.
Ta proga šiandien surengtoje spaudos konferencijoje buvo pristatyta Europos Gynybos sąjungos grupė ir trys konkretūs siūlomi žingsniai: gynybos omnibuso, bendros gynybos rinkos ir Europos Gynybos sąjungos, kuri stiprintų NATO ir galėtų veikti nepriklausomai nuo JAV, sukūrimas.
„Žaliųjų“ frakcijos vardu kalbėjęs Reinier van Lanschot pasidžiaugė kardinaliais pokyčiais ir priminė, kad prieš kurį laiką EP neturėjo net savarankiško Saugumo ir gynybos komiteto (SEDE).
„Per pastaruosius dvejus metus geopolitiniai sukrėtimai mus pažadino, tačiau nepakankamai greitai. Noriu, kad Europa būtų pajėgi savarankiškai gintis, – kalbėjo R. van Lanschot. – Raginsime valstybes nares pažvelgti toliau nei jų siauri nacionaliniai interesai – turime veikti greičiau. Tai mums reiškia europinius strateginius pajėgumus, integruotas vadovavimo struktūras ir Europos greitojo reagavimo pajėgas. Ir visa tai – NATO rėmuose, bet kartu ir galinčias veikti savarankiškai. Tai pirmasis mūsų žingsnis raginant nacionalines vyriausybes paskubėti ir kurti Europos Gynybos sąjungą“.
Spaudos konferencijoje pasisakydama grupės narė Rasa Juknevičienė pabrėžė, kad Lietuva ir Baltijos regiono šalys visada buvo ir tebėra stiprios Euroatlantinės sąjungos rėmėjos. Tačiau situacija keičiasi iš esmės, nes JAV požiūris į atsakomybę už Europos žemyno saugumą keičiasi.
„Jei kas nors mano, kad tai – tik šios administracijos požiūris ir viskas grįš į senas vėžes, klysta. Daugiau taip nebus. Mes, europiečiai, turime prisiimti atsakomybę už savo pačių saugumą, – teigė EP narė. – Siūlau perskaityti JAV Nacionalinę gynybos strategiją, kurioje aiškiai suformuluotas JAV vaidmuo Europoje ir kokias atsakomybes turi prisiimti Europa: „Europa yra „stipriai pozicionuota prisiimti pagrindinę atsakomybę už Europos konvencinę gynybą.“
Pasak EP narės, ši grupė taip pat sukurta tam, kad įvairių šalių ir įvairių politinių grupių atstovai galėtų rasti bendrą pagrindą kuriant ambicingą naują projektą Europoje – Europos Gynybos sąjungą. Tai ne NATO dubliavimo klausimas. Reikės spręsti, kokia turėtų būti šios struktūros apimtis?
„Mano šiandieninės žinutės yra tokios: pirma – Europos gynyba turi būti kuo stipriau grindžiama euroatlantiniu ryšiu. Antra – Ukraina yra vienas svarbiausių elementų. Man Ukrainos dalyvavimas yra toks pat svarbus kaip ir JAV. Trečia – taip pat turi būti įtrauktos Didžioji Britanija, Norvegija ir galbūt kiti partneriai. Ir paskutinis dalykas – tikriausiai reikės naujo susitarimo būtent šiuo klausimu. Manau, tai – istorinis ir globalus uždavinys mums visiems – Parlamentui, Komisijai, Tarybai ir svarbiausia – valstybėms narėms“, – pabrėžė R. Juknevičienė.
Spaudos konferencijoje dalyvavusi vokietė Marie-Agnes Strack-Zimmermann („Renew“) pasidžiaugė, kad šiuo metu grupėje yra 30 europarlamentarų iš 11 šalių.
„Turime veikti greičiau. Nebėra laiko delsti. Kaip vokietė, esu tikrai pikta dėl dabartinės situacijos mano šalyje, nes visa Europa stebi, kas vyksta Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose didžiosiose valstybėse. Todėl privalome spartinti veiksmus, – sakė M.A. Strack-Zimmermann. – Kartu parengėme dokumentą, raginantį mūsų vyriausybes imtis veiksmų. Jau dabar dirbame triloguose ir bendradarbiaujame su Komisija kaip Europos Parlamento nariai, tačiau matome, kad daugelį iniciatyvų vis dar žlugdo nacionaliniai interesai. Mes labai glaudžiai bendradarbiaujame su Komisaru Andriumi Kubiliumi“.
Europos Parlameno narė iš Vokietijos pažymėjo, kad problema vis dar yra nacionalinis egoizmas.
„Galiausiai privalome turėti drąsos atverti ES Europos Gynybos sąjungai. Labai sveikinu tai, kad Komisijos narys A. Kubilius taip pat ragina tai daryti. Turime keisti sutartis“, – ryžtingai pasisakė M.A. Strack-Zimmermann.
Jos teigimu, pirma – Europos gynybos sąjunga nėra teorinis projektas Briuselyje. Tai atgrasymo, išlikimo ir politinio patikimumo klausimas.
Antra – valstybės narės daugelį metų kalba apie didesnius Europos gynybos pajėgumus, tačiau Briuselyje jos dažnai blokuoja net pirmuosius praktinius žingsnius. Tai neatsakinga saugumo politikos prasme. Putinas nelaukia nacionalinių derinimo procedūrų ir europinių jautrumų.
Mums reikia „gynybos omnibuso“, mažiau biurokratijos, tikros bendros gynybos rinkos ir politinės valios padaryti Europą pajėgią apsiginti.
Trečia – Europos gynybos sąjunga nereikštų nusigręžimo nuo transatlantinės sąjungos. Priešingai – tai atsakas į pasaulį, kuriame nebegalime aklai pasikliauti Vašingtonu. Kas rimtai žiūri į Europos saugumą, turi veikti dabar.
„Bendri pirkimai, bendri pajėgumai, bendros vadovavimo struktūros ir galiausiai – Europos kariuomenė“, – apibendrino EP narė.
Spaudos konferenciojoje taip pat dalyvavo Lucia Yar („Renew“), Matej Tonin (EPP), Hilde Vautmans („Renew“), Martins Stakis („Žalieji“), Lukas Sieper („Renew“).

Europos Parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir Dainius Žalimas inicijavo kreipimąsi į Europos Komisijos vadovus, ragindami nedelsiant imtis ryžtingų teisinių veiksmų, reaguojant į Rusijos saugumo struktūrų vykdomą sistemingą, koordinuotą teroro kampaniją prieš Ukrainos civilius gyventojus. Kreipimąsi pasirašo 48 EP nariai.
Parlamentarai prašo pripažinti Rusijos Federalinę saugumo tarnybą (FSB) ir Rusijos nacionalinę gvardiją (Rosgvardiją) teroristinėmis organizacijomis, nes jos yra tiesiogiai susijusios su Ukrainos civilių gyventojų kankinimu, grobimu, įkalinimu ir persekiojimu.
Skaičiuojama, kad šiuo metu Rusijoje ir okupuotose teritorijose gali būti sulaikyta nuo 16 tūkst. iki daugiau kaip 40 tūkst. Ukrainos civilių gyventojų. Jie nėra karo belaisviai – tai civiliai gyventojai, pagrobti ir sulaikyti be tinkamo teismo proceso, dažnai kankinami ir patiriantys nežmonišką bei žeminantį elgesį. Šiuo metu nėra veikiančio mechanizmo jiems išlaisvinti, todėl būtina sukurti veiksmingas priemones šių civilių sugrįžimui užtikrinti.
Ukrainos kompetentingos institucijos jau pradėjo daug baudžiamojo persekiojimo bylų dėl FSB ir Rosgvardijos narių veiksmų, įskaitant ir tuos, kurie pagal Ukrainos baudžiamąją teisę laikomi teroristiniais nusikaltimais.
„Sistemingi ir žiaurūs išpuoliai prieš civilius gyventojus turi tiesioginių pasekmių Europos žemyno saugumui ir stabilumui. Kai toks elgesys atitinka Europos Sąjungos kovos su terorizmu sistemoje nustatytus kriterijus, jie turi būti taikomi nuosekliai, objektyviai ir be dvejonių“, – pabrėžiama kreipimesi.
Pasak parlamentarų, nesugebėjimas reaguoti tinkamais teisiniais instrumentais keltų pavojų ES ribojamųjų priemonių režimo patikimumui ir nuoseklumui. Todėl FSB ir Rosgvardijos įtraukimas į teroristinių organizacijų sąrašą būtų aiškus signalas, kad valstybės remiamas teroras prieš civilius gyventojus ir sąmoningas suverenios valstybės destabilizavimas neliks be teisinių ir politinių pasekmių.
Kreipimosi tekstas pridedamas.
20260302_MEPs_letter_FSB_and_Rosgvardiya_EU_terrorist_list

Šiandien Europos Parlamentas surengė neeilinę plenarinę sesiją Briuselyje, skirtą Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą ketvirtosioms metinėms pažymėti.
Pasisakydama sesijoje EP narė Rasa Juknevičienė pristatė ir kitokią realybę:
„Pabandykime įsivaizduoti šiandieninę Europą, jei Rusijai būtų pavykę okupuoti visą Ukrainą per pirmąsias karo savaites. Šiandien aišku: Europą apgynė ukrainiečiai. Visi geros valios žmonės tai supranta, – sakė EP narė. – Stebuklas netoli Kyjivo – taip istorikai vieną dieną 2022 m. vasarį pavadins Rusijos nesėkme“.
Vis dėlto politikė pabrėžė, jog tikra gėda, kad Europoje yra tokių žmonių kaip V. Orbanas.
„Tikiu, kad Vengrijos žmonės netrukus padės mums visiems atsikratyti šios gėdos Europoje“, – referuodama į artėjančius Parlamento rinkimus kalbėjo EP narė.
Ji taip pat pabrėžė, kad negalima tikėti sandoriais su V. Putinu.
„Tie, kurie verčia Ukrainą atiduoti savo žemę, turi pamatyti, ką Rusija padarė okupuotose teritorijose. Tūkstančiai žmonių buvo pagrobti, kankinami arba dingo be žinios. Tai sistemingas, organizuotas teroras“, – sakė R. Juknevičienė.
Parlamentarė iš tribūnos Parlamentui pristatė jos iniciatyvą, kuria ragina dvi Ukrainoje nusikaltimus vykdančias struktūras – FSB ir „Rosgvardija“ – pripažinti teroristinėmis organizacijomis.
„Mes galime ir privalome laimėti šį karą prieš absoliutų blogį, kurio vardas yra „Ruskij mir“. Rusija turi būti nugalėta ir nubausta lygiai taip pat, kaip buvo nugalėti ir nubausti naciai“, – sakė EP narė.

Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, remiančią Lietuvą dėl tebesitęsiančių hibridinių atakų iš Baltarusijos. Rezoliucijai pritarta 438 balsais, 37 balsavo prieš ir 48 susilaikė.
Rezoliuciją inicijavo dauguma Lietuvoje išrinktų parlamentarų, jų pastangomis buvo suderintas pagrindinis dokumento tekstas. EP vardu priimta Rezoliucija yra svarbi žinia šiandien posėdžiaujančiai Europos Vadovų tarybai.
Rezoliucija parlamentas pasmerkė Baltarusijos vykdomus hibridinius išpuolius prieš Lietuvą: bepiločių orlaivių ir balionų įsibrovimus, instrumentalizuotą migraciją, ekonominį spaudimą, kontrabandos operacijas, karines provokacijas, kibernetinius išpuolius ir valstybės remiamą dezinformaciją.
Europos Parlamentas (EP) išreiškė solidarumą su Lietuva ir kitomis valstybėmis narėmis, prieš kurias nukreiptos Baltarusijos hibridinės atakos.
Dokumente teigiama, kad grėsmės vienos valstybės narės saugumui turi įtakos visai ES ir reikalauja vieningo atsako.
Rezoliucijoje apgailestaujama dėl koordinavimo trūkumo, susijusio su JAV 2025 m. gruodžio 13 d. daliniu sankcijų Baltarusijai panaikinimu, kuris pažeidžia solidarumą ir kolektyvinę paramą ES bei NATO narėms, o šios yra Baltarusijos hibridinės agresijos taikinys.
EP narė Rasa Juknevičienė kalbėdama Parlamento plenarinėje sesijoje pabrėžė, kad ypač svarbu, jog dokumente yra aiški žinia apie ES laikyseną dėl sankcijų Baltarusijos režimui.
„Gerai, kad Europos Taryba pirmadienį priėmė naują sankcijų kriterijų. Jos galės būti įvestos dėl hibridinių atakų prieš šalis nares. Taigi – Lukašenkos atžvilgiu taip pat, – sakė EP narė. – Pritariu kritiškam rezoliucijos paragrafui apie JAV sprendimą sumažinti sankcijas „Belaruskalyj“, nesikonsultuojant su ES. Aš netikiu, kad su diktatoriais galima sudaryti tvarius ir teisingus sandorius“.
Pasak parlamentarės, prekyba kaliniais yra Lukašenkos biznis. Todėl ES turi išlaikyti stiprų spaudimą sankcijomis. Jos veikia.
„Stipru, kad rezoliucija ragina valstybes nares ir NATO sąjungininkes iš naujo įvertinti esamas strategines ir operacines sistemas, skirtas kovai su hibridinėmis grėsmėmis, siekiant sustiprinti atgrasymą, pasirengimą ir savalaikį reagavimą, pereinant nuo reaktyvaus požiūrio prie iniciatyvaus atgrasymo“, – pažymėjo R. Juknevičienė.
Dokumente konstatuojama, kad Baltarusija sustiprino hibridines operacijas prieš Lietuvą, įskaitant bepiločių ir oro balionų įsibrovimus, kibernetines atakas, dezinformacijos kampanijas, ir toliau naudoja migraciją kaip priemonę. 2023 m. buvo aptikti 3 balionai, 2024 m. – 184, o 2025 m. – jų skaičius žaibiškai išaugo iki 700 balionų ir 200 dronų įsibrovimų.
Tai kelia pavojų žmonių gyvybei, pažeidžia saugumą ir trikdo civilinę aviaciją, nes 19 kartų buvo uždaryti oro uostai, atšaukti skrydžiai ir nepatogumų patyrė šimtai keleivių.
ES žvalgybos ir saugumo vertinimai rodo, kad Baltarusijos hibridinės taktikos yra glaudžiai susijusios su platesne Rusijos priešiška strategija prieš ES ir jos valstybes nares ir prisideda prie jos.
Rytinis flangas yra strateginė zona Europos bendram saugumui, todėl jame reikia stiprinti infrastruktūrą, didinti stebėjimo pajėgumus.
EP paragino Tarybą imtis tolesnių sektorių priemonių prieš Baltarusiją, įskaitant išplėstus apribojimus aviacijos ir finansų sektoriuose, papildomus importo ir investicijų draudimus, platesnius paslaugų draudimus, apribojimus užimti valdymo pareigas Europos kritinėje infrastruktūroje.

Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) tarpparlamentiniame posėdyje Europos Parlamento narės Rasos Juknevičienės iniciatyva buvo įtrauktas klausimas dėl teisės viršenybės, žiniasklaidos laisvės ir žmogaus teisių padėties ES.
Parlamentarė atkreipė dėmesį į situaciją Lietuvoje, kai nepaisant 40 tūkstančių žmonių protesto antradienį, nepaisant beveik 140 tūkstančių žmonių, pasirašiusių peticiją ginti nacionalinį transliuotoją, šiandien Lietuvos Seimas skubos tvarka priima naujus įstatymus, kuriais numatomas paprastesnis nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus atleidimas. Visai neseniai buvo sumažintas ir trejiems metams įšaldytas LRT biudžetas.
„Šie veiksmai kelia grėsmę nacionalinio transliuotojo nepriklausomumui. Valdantieji ignoruoja aiškius Konstitucinio Teismo, Seimo Teisės departamento, Europos transliuotojų sąjungos ir Europos Tarybos įspėjimus“, – pabrėžė R. Juknevičienė.
Parlamentarė kreipėsi į Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komitetą ir ES institucijų, S&D frakcijos atstovus, prašydama nedelsiant reaguoti į grėsmę nacionalinio transliuotojo nepriklausomumui ir demokratijai keliamus valdančiųjų veiksmus.
„Mes susiduriame su visiškai nauja realybe, kai demokratiškiausias projektas Europos istorijoje – ES – yra puolamas ne tik diktatorių, kai žemyne vyksta tikras karas, kai mūsų artimiausias sąjungininkas – JAV – bando šį projektą suskaldyti“, – kalbėjo EP narė.
Pasak jos, trečias destruktorius veikia iš vidaus: „Dabartinė vyriausybė – socialdemokratai kartu su kraštutinės dešinės partija koalicijoje, kurios pirmininkas teismo pripažintas kaltu dėl antisemitizmo – bando perimti Lietuvos nacionalinio visuomeninio transliuotojo kontrolę. Prieš akis – Vengrijos ir Slovakijos pavyzdžiai“, – kalbėjo EP narė.
R. Juknevičienė pasisakymą baigė šių metų Sacharovo premijos laureatės Gruzijoje įkalintos žurnalistės Mzia Amaglobeli žodžiais: „Kovokite, kol dar ne per vėlu“.

Lietuvoje išrinktų dalies parlamentarų iniciatyva Į Europos Parlamento darbotvarkę šiandien įtraukti debatai dėl Europos Sąjungos reagavimo į Rusijos ir Baltarusijos vykdomas atakas oro erdvėje prieš šalių narių kritinę infrastruktūrą.
Debatų pradžioje kalbėjusi Europos Komisijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja Roxana Mînzatu priminė, kad pastarosiomis savaitėmis oro erdvė buvo pažeista virš Belgijos, Nyderlandų, Lenkijos, Rumunijos, Danijos, Estijos, Vokietijos, Lietuvos, Latvijos ir vakar vėl Rumunijos.
„Šie incidentai yra tendencija, o ne atsitiktinumas. Šie incidentai yra hibridinio karo, tyčinės pilkosios zonos kampanijos, nukreiptos prieš Europą, elementai. Jie išbando mūsų ryžtą, tikrina mūsų sistemas ir bando sutrikdyti mūsų piliečius, – kalbėjo R. Mînzatu. – Jie sukurti taip, kad nebūtų lengva nustatyti, iš kur, bet mes neturime vengti įvardinti kaltininkų. Tyrimai turi būti tęsiami, o kai galima nustatyti atsakomybę, privalome ją pareikšti. Hibridiniai veiksmai klesti dėl dviprasmybės. Atgrasymui reikia aiškumo. Mūsų atsakas turi būti kolektyvinis ir patikimas“.
Pasak Komisijos atstovės, prioritetas – stiprinti Europos gebėjimą realiuoju laiku aptikti, atgrasyti ir reaguoti į hibridines grėsmes fizinėje ir skaitmeninėje srityse. Tokios nuomonės laikėsi ir dauguma kalbėjusių europarlamentarų iš įvairių šalių.
Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos vardu pasisakiusi Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė patikino, kad esame sąmoningai puolami įvairiais būdais, siekiant sukelti chaosą, baimę ir atgrasyti nuo paramos Ukrainai.
Panašiai buvo daroma pasinaudojant nelegaliais migrantais ir Baltarusijos, dabar tam pačiam tikslui pasitelkiami cigarečių kontrabandininkai.
„Žinome, kaip Baltarusijoje veikia sienų apsauga: net pelė nekerta 5 km pasienio zonos be pasienio apsaugos pareigūnų žinios ir pritarimo. Akivaizdu, kad Putino įgaliotinis Lukašenka kontroliuoja ir vadovauja šiems išpuoliams – kaip buvo ir ginkluotos migracijos atveju. Ši veikla yra pavojinga. Ji kelia grėsmę Vilniaus oro uostui, verčia nutraukti skrydžius, sukelia finansinių nuostolių, sutrikdo keleivių eismą ir kelia pavojų žmonių gyvybėms“, – iš Parlamento tribūnos apie situaciją Lietuvoje sakė EP narė.
Pasak politikės, šiandien cigaretėms gabenti naudojami meteorologiniai balionai; rytoj jie gali gabenti sprogmenis. Tai turi būti sustabdyta.
Sankcijos išlieka vienintele kalba, kurią supranta Baltarusijos režimas, ir jos yra skubiai reikalingos.
R. Juknevičienė paragino: „ES priemonės turi apimti sankcijas Baltarusijos aviacijai, azoto trąšų eksporto apribojimus ir draudimą teikti teisines, audito ir kitas profesines paslaugas Baltarusijos įmonėms.“
Pasak jos, Baltarusija sąmoningai didina įtampą, kad įtrauktų Lietuvą į politines derybas. Lukašenkos režimas griebiasi šantažo, konfiskuoja Lietuvos įmonėms priklausančius sunkvežimius ir atsisako juos perduoti.
„Tai ciniška taktika: inicijuoti priešiškus veiksmus, kad auka būtų spaudžiama derėtis. Privalome veikti. Privalome reaguoti dabar“, – teigė R. Juknevičienė.