Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė šiandien plenarinėje sesijoje Strasbūre kalbėdama apie santykius su Kinija ir ekonominį susitarimą pirmiausia pabrėžė, kad bendradarbiavimo politika ir ekonominė priklausomybė nuo autoritarinių režimų yra pavojingi.
„Būtent tai nutiko mums su Putino Rusija. Nedarykime tų pačių klaidų, – iš parlamento tribūnos sakė EP narė. – Antra, ES ir Kinijos prekybos bei investicijų susitarimas negali būti ratifikuotas tol, kol Kinija nenutrauks ekonominio spaudimo ES valstybėms narėms“.
Pasak parlamentarės, Kinijos ekonominio spaudimo veiksmai prieš Lietuvą ir ES 2021 metais šiurkščiai pažeidė Pasaulio prekybos organizacijos teisines normas. Šie diskriminaciniai prekybos apribojimai, nukreipti prieš vieną ES valstybę narę, kelia grėsmę viso bloko vienybei.
„Nesiimant tinkamų veiksmų prieš Kinijos ekonominį spaudimą, bus padaryta ilgalaikė žala Europos Sąjungos, kaip patikimos geopolitinės veikėjos, reputacijai“, – sakė EP narė R. Juknevičienė.

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė šiandien plenarinės sesijos Strasbūre metu pasisakydama apie ES plėtrą pacitavo Europos Komisijos Pirmininkės Uršulos von der Leyn žodžius, kad „ES plėtra yra investicija į mūsų kolektyvinį saugumą“.
„Visiškai sutinku. Šiek tiek pavėluoti, bet labai teisingi žodžiai. Viena iš priežasčių, kodėl Putinas pradėjo šį karą, yra pilkosios nesaugumo zonos Europoje. Jei bent jau iškart po Krymo aneksijos būtume turėję tokį supratimą ir sprendimus, didelė tikimybė, kad Ukraina nebūtų užpulta“, – sakė EP narė.
Ir tai padaryti nėra vėlu.
Pasak EP narės, būtina siekti plataus sutarimo, kad plėtra yra tokia pat svarbi ES ateičiai kaip ir gynyba. ES plėtra yra būtina Sąjungos ateičiai.
„Europos žemyno suvienijimas demokratijos pagrindu yra mūsų pačių interesas, – sakė EP narė. – Arba didesnė, saugesnė, stipri ES, arba prie mūsų sienų esančios Rusija ir Kinija. Tokiam supratimui reikalingi tikri lyderiai kiekvienoje valstybėje narėje“.
Pasisakymą parlamentarė baigė amerikiečių politiko Jameso Freemano Clarke’o žodžiais: „Politikai galvoja apie kitus rinkimus. Valstybės žmonės – apie kitas kartas.“
„Bent jau pagalvokime apie abu – apie rinkimus ir apie ateinančias kartas“, – sakė R. Juknevičienė.

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė šiandien plenarinėje sesijoje Strasbūre kalbėdama diskusijoje apie artėjantį NATO viršūnių susitikimą kreipėsi į NATO ir ES valstybių narių vadovus, primindama, kad dabar būtume saugesni, jei būtume sutelkę visą įmanomą karinę pagalbą Ukrainai tuomet, kai jų drąsūs kareiviai išstūmė rusus iš Charkovo ir Chersono. Tačiau tada pasigirdo išsigandusių balsų apie Trečiojo pasaulinio karo grėsmes, nes tie, kurie turėjo veikti, buvo išsigandę.
„Daugiau negalime daryti klaidų ir leisti diktatoriams manyti, kad esame silpni, kad demokratijos nesugeba apsiginti, – sakė parlamentarė. – Atsakomybė už žemyno saugumą pereina į europiečių rankas kaip niekada anksčiau“.
R. Juknevičienė pabrėžė, jog Ukraina jau dabar aukoja daugiau dėl NATO, dėl mūsų visų, nei daugelis pačių NATO narių.
„Ukraina jau kariauja kaip de facto NATO narė. Šalies ryžtas yra Europos saugumo kertinis akmuo. Vėl darome egzistencinę, istorinę klaidą, leisdami Rusijai pasinaudoti veto teise NATO sprendimams, – sakė R. Juknevičienė. – Liaukimės skleisti Kremliaus naratyvus – NATO išsiplėtė, nes mes, tautos ir žmonės, to norėjome ir tebetrokštame. NATO, kaip ir ES, plečiasi dėl stabilios taikos, o ne karo. Neturime daug laiko kartoti tų pačių klaidų vėl ir vėl“.

Europos Parlamento narės, parlamentinės grupės „Europos Atminčiai“ pirmininkės Rasos Juknevičienės iniciatyva Parlamente Briuselyje rengiama konferencija „Nuo karo iki okupacijos: 80 metų po Europą padalijusios pergalės 1945-aisiais“
1945 m. gegužės 8 d. Europoje pasibaigęs Antrasis pasaulinis karas buvo išsivadavimo, nacizmo pralaimėjimo ir susivienijusios Europos pradžia. Tačiau milijonams Vidurio ir Rytų Europos gyventojų karo pabaiga laisvės neatnešė. Sovietų okupacija ir komunistinis totalitarizmas tęsėsi beveik pusę amžiaus, slopindami nacionalinį suverenitetą ir pratęsdami pasipriešinimo kovą.
Kol Vakarų Europa sparčiai judėjo į priekį, Rytų Europa liko įstrigusi už geležinės uždangos, palikusios skaudžių ekonominių, politinių ir socialinių pasekmių.
„Šiandien karas tęsiasi prieš Ukrainą ir, ne toks brutalus, – prieš Europos Sąjungą. Sovietinis imperinis totalitarizmas atgimė, nes nebuvo iki galo pasmerktas. Šį kartą jis atgimė „Ruskij mir“ ideologijos pavidalu, kuri bando sunaikinti visus, kurie nenori pasiduoti Kremliaus režimui“, – pabrėžia R. Juknevičienė.
Remiantis 2025 m. sausio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl „Rusijos dezinformacijos ir istorijos falsifikavimo siekiant pateisinti savo agresijos karą prieš Ukrainą“, šia konferencija siekiama Pergalės dienos minėjimui Europoje suteikti kitokį atspalvį. Nors nacių koncentracijos stovyklų sunaikinimas ir Holokausto pabaiga vis dar yra neginčijamos pergalės, tačiau tik dalinis totalitarizmo pralaimėjimas paliko Europą susiskaldžiusią. Šiandien matant bandymus vėl pasidalinti įtakos sferas, Antrojo pasaulinio karo palikimas lieka neišspręstas.
Šis renginys – tai proga tiek pasidžiaugti 1945 m. gegužės 8 d. laimėjimais, tiek pripažinti realybę, kad kai kurioms tautoms išsilaisvinimo teko laukti dar 45 metus. Rusija sąjungininkų pajėgų pergalę panaudojo savo autoritarinei propagandai, aktyviai skleisdama dezinformaciją ir naudodama ją savo agresijai pateisinti.
„Sujungdami Rytų ir Vakarų matymus, skatiname gilesnį bei išsamesnį mūsų bendros istorijos apmąstymą – istorijos, kuri išlieka pagrindine Europos taikos ir vienybės vizijos dalimi, stiprinančia mūsų atsparumą”, – teigia EP narė.
Konferenciją su Europos Parlamento nare R. Juknevičiene (ELP) rengia Inese Vaidere (ELP), Reinier van Lanschot (Žaliųjų frakcija/EFA), Dainius Žalimas (RENEW) ir Nathalie Loiseau (RENEW) ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija.
Renginys transliuojamas tiesiogiai gegužės 13 d. 16.00-18.30 Briuselio laiku. Prisijungimo nuorodą galima gauti užsiregistravus čia: https://forms.gle/kaiy9cfKtWNukevN9

Apžvelgdama savaitę, Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė daug dėmesio skyrė Lietuvai. Pakalbėti apie mūsų šalies situaciją ją paskatino du dalykai. Pirmas – žinia iš kandidato į Saugumo departamentą vadovus apie tai, kad Lietuvoje kiemas iššluotas ir kad ši svarbi mūsų saugumui struktūra orientuosis labiau į žvalgybą, nei į kontržvalgybą. Antras – Seimo Pirmininko Sauliaus Skvernelio dalyvavimas Janutienės laidoje tą pačią savaitę, kai jis pats prabilo apie 5 koloną Seime.
Pirmiausia apie iššluotą kiemą.
„Tradicinių senovinių šnipų gal ir jau ir nebėra daug, bet kad Lietuva būtų Rusijos hibridinio karo prieš visą Europą švari oazė, tuo neįmanoma patikėti. Ir čia daug sunkesnis kontržvalgybinis darbas, nei tik sugaudyti senukus kasmet važinėjančius su informacija į Rusiją, – sakė EP narė. – Siekis užvaldyti žmonių protus ir paruošti dirvą per kolaborantus, per naudingus idiotus (Lenino terminas, beje) – tai yra pirmoji karo prieš mus fazė. Labai svarbi“.
Pasak parlamentarės, tai – ne dronų, ne artilerijos karas ir ne karas, atakuojant raketomis, tačiau karas. Kremlius siekia kiekvienoje ES valstybėje padėti laimėti valdžią tokiems, kurie būtų jei ne atviri jų šalininkai ir pagalbininkai ES ar NATO viduje, tai bent jau silpni ir lengviau palenkiami. Šio karo pagrindinis naikinantis ginklas – melas ir manipuliacijos.
„Todėl šiandien labiau nei rusiškai kalbantys Kremliaus kanalai, grėsmę kelia lietuviškai Kremliaus žinutes skleidžiantys youtubai ar kitokios melo platformos. Deja, bet demokratijos teturi vienintelį ginklą apsisaugoti nuo tokios agresijos – protingus ir išsilavinusius žmones su atspariomis smegenimis. Tokių valstybių, kur 100 proc. visi būtų įžvalgūs, apskritai nėra. O ir JAV pavyzdys visai neįkvepia optimizmui“, – kalbėjo R. Juknevičienė.
Pasak jos, negalima to nematyti ir sakyti, kad esame saugūs savo švariame nuo šnipų kieme.
Stebina ir S. Skvernelis, prieš rinkimus entuziastingai dalyvavęs pas Yanutene. Daugelis tai nurašė rinkimams – nori politikas pasiekti daugiau balsų. Tačiau dabar jis – antras žmogus pagal Lietuvos Konstituciją valstybėje. Žmogus, kuris tik ką prabilęs apie 5 koloną, tą pačią savaitę nueina kalbėti į tos kolonos irštvą!
„Kai kas sakys, kad reikia kalbėti ir Yanutene auditorijai. Ten irgi rinkėjai. Taip, tačiau dar svarbiau yra penktos kolonos legitimizacija. Politinė, psichologinė legimitizacija. Čia kaip fronto linija. Tu negali būti ir už Ukrainą, ir už Rusiją vienu metu. Tu negali, tiesiog! Juk ir tarp Solovjovo laidų žiūrovų yra rinkėjų iš Lietuvos. Tai kodėl ten nenuėjus? Sakot ne, tai kas kita! – pabrėžė R. Juknevičienė. – Kodėl? Juk esmė ar Yanutene, ar Solovjovas yra ta pati. Tik adaptuota lietuviškai auditorijai“.
Politikoje nuo Lietuvos Nepriklausomybės esanti R. Juknevičienė sakė gerai žinanti, jog viešas melas nėra kažkas naujo.
„Kai prasidėjo Sąjūdis, vienas iš stipriausių mus užvaldžiusių jausmų buvo – išsivadavimas iš sovietinio melo. Tai buvo tokia galinga laisvės kalbėti, skaityti, pasakoti tiesą banga, kad gal net neįmanoma išreikšti žodžiais. Pamenu, kaip skaitėm, dalinomės kiekvienu pasirodžiusiu straipsniu apie tremtį, apie partizanų kovas. Nustebsit, bet daug laisvės plūdo iš Maskvos leidinių, eidavom jų skaityti į bibliotekas. Ir, va, šiandien, stovėdama prieš jus, jaučiu priešingą jausmą – sunkiai sustabdoma melo banga plūsta atgal ir mes pradedame joje skęsti“, – kalbėjo EP narė.
Anot jos, dar vos prieš dešimtmetį atrodė, kad su nauja socialinių tinklų banga ateis dar daugiau laisvės kalbėti, rašyti. Ir tai tikrai atėjo. Tačiau atėjo ir tikras protų bei emocijų karas. Susigrupavome į nesutaikomus burbulus, plinta neapykanta.
Tai ne naujas karas, tačiau kitoks.
„Kol siaubingas melas plito iš melo imperijos Rusijos, iš Kremliaus, atrodė, susitvarkysim, esam atsparūs. Ar atsparūs? Bijau, kad nebe. Būtent todėl galimo didelio ir tikro karo akivaizdoje pačia pavojingiausia grėsme laikau dalies mūsų visuomenės mažėjantį atsparumą melui“, – kalbėjo R. Juknevičienė.
Į žmonių dažną klausimą, o kaip atskirti, kas ten iš jūsų meluoja, o kas sako tiesą, ji atsakė: „Tikrai nelengva atskirti. Reikia daug pastangų, kad suprastum. Va, tada ir ateina Žemaitaitis su Janutiene į jūsų protus. Ne, ne tų, kurie dabar manęs klausosi. Į tų, kurie niekada čia nebūna. Va, čia ir yra S. Skvernelio nelaimė – eidamas pas Janutienę jis dar labiau supainioja žmonių protus, supainiodamas gėrį ir blogį, melą ir tiesą į vieną nuodingą kokteilį.“
Kaip pradėti susikalbėti? Ar įmanoma skiepus neigiančiam žmogui paaiškinti, kad karas Ukrainoje nėra JAV darbas? Tuo labiau kad dabar jau tai sakoma ne tik iš Kremliaus, bet ir iš Baltųjų rūmų?
„Gerų atsakymų ir greitų sprendimų jums neturiu. Tik viena žinau – turime atsilaikyti. Nes kai nuskęsim yanutienių baloje, bus per vėlu“, – apžvalgą baigė R. Juknevičienė.

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė vakar kalbėdama plenarinėje sesijoje Strasbūre apie „Laisvosios Europos“ radijo ateitį, priminė, kad mieste, kuriame užaugo, Panevėžyje, vis dar stūkso sovietų laikais statyti du bokštai. Jų tikslas buvo blokuoti „Radio Free Europe“, „Voice of America“ ir „Vatican Radio“ signalus, nutildant laisvą žodį.
„Net pamenu tikslią valandą, kai mano Babytė reguliuodavo radiją, bandydama išgirsti laisvo žodžio trupinius per traškėjimą, – prisiminė parlamentarė. – Esu dėkinga Jungtinėms Valstijoms už paramą laisvam žodžiui. Dėl to šiandien stoviu prieš jus kaip laisvos šalies pilietė. Galiu tik įsivaizduoti, koki džiaugsmą komunistai būtų pajutę, jei „Radio Free Europe“ būtų uždarytas Vašingtono rankomis. Dabar tai vyksta. Visi autokratai džiaugiasi“.
EP narė R. Juknevičienė tęsė: „Demokratijos erdvė, ypač Europos kontinente, yra mūsų saugumo interesas. Todėl ES ir jos partneriai turi imtis veiksmų, kad apsaugotų žodžio laisvę“.

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė šiandien Strasbūre kalbėdama per debatus apie bendrąją Europos saugumo ir gynybos politiką pabrėžė, kad populistai manipuliuoja taikos sąvoka ir teigia, kad ES neturėtų spręsti gynybos klausimų.
„Priešingai – būtent tam, kad Europos žemyne įsivyrautų ilgalaikė taika, mums reikia stiprios Europos gynybos, išlaikant transatlantinį ryšį. Demokratinis pasaulis yra daug stipresnis už Putino Rusiją, – sakė EP narė. – Mes jau būtume laimėję, jei pagalba Ukrainai būtų buvusi pakankama tuo metu, kai ukrainiečiai išstūmė rusus iš Chersono ir Charkivo. Tačiau tada buvo baiminamasi Putino šantažo ir bijota jo pralaimėjimo.
Dabar Trumpas susilpnino demokratijų vienybę, ir turime daug sudėtingesnę situaciją“.
Pasak politikės, Europai reikia:
1. Bendro grėsmės suvokimo tarp valstybių narių.
2. Solidarumo ir pasitikėjimo. Pirmiausia – gebėjimo solidariai įgyvendinti „ReArm EU“ ir padėti Ukrainai šiuo instrumentu.
3. Geopolitinio mąstymo. Ypač pabrėžiant Juodosios jūros regiono svarbą Europos saugumui.
4. Gebėjimo įtraukti į gynybos formatą ES nepriklausančias šalis – Didžiąją Britaniją, Norvegiją, Kanadą, Turkiją.
„Putinas padėjo ES suprasti saugumo svarbą. Galbūt Trumpas padės ES atgauti pasitikėjimą savimi, kad sukurtų stiprią Europos gynybą taikos labui“, – pasisakymą baigė R. Juknevičienė.

Apžvelgdama savaitės įvykius Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė kalbą pradėjo nuo pastaruoju metu dėmesį prikausčiusių įvykių Vašingtone ir Maskvoje.
Vaizdo įrašą žiūrėkite: https://youtu.be/w8gwt5OgLL8
„Kaip jau ne kartą vieni kitiems sakėme, reikia numatyti blogiausius scenarijus ir jiems ruoštis. Kol kas blogiausias scenarijus realus ir kiekviena diena pasipildo naujomis blogomis žiniomis, – kalbėjo EP narė. – Visi sekame Rusijos ir JAV pokalbius apie galimą ugnies nutraukimą. Aš netikiu garbingu taikos susitarimu su banditais. Netikiu, kad Donaldo Trumpo taktika atves į teisingą ir ilgalaikę taiką. Tai, kas dabar vyksta, man labiau primena 1938 metų Miuncheno sutartį su Hitleriu, deja. Manau, kad Dmitrijus Medvedevas, kuris dabar perėmė mirusio Žirinovskio funkcijas, šiandien parašė tai, ką iš tiesų galvoja Kremlius“.
Politikė pacitavo D. Medvedevo žodžius: „Prezidentų V. Putino ir D. Trumpo pokalbyje pasitvirtino gerai žinoma mintis – valgomajame tik Rusija ir Amerika. Meniu: lengvi užkandžiai – Briuselio kopūstai, britiška žuvis su traškučiais ir Paryžiaus gaidys. Pagrindinis patiekalas – Kijevo stiliaus kotletas. Mėgaukitės maistu!”
„Nemaniau, kad kada nors cituosiu D. Medvedevą, tačiau tokia šių dienų realybė. Jo pašaipioje žinutėje nuskambėjo tas blogasis scenarijus, kuriam turime ruoštis. Deja, bet Vašingtone ir toliau intensyviai siekiama pakeisti agresoriaus ir aukos naratyvą“, – sakė R. Juknevičienė.
JAV pasirodo straipsniai, kuriuose dėl karo kaltinama Ukraina ir buvęs Prezidentas Joe Bidenas. Net Maidanas vertinamas kaip neteisėtas veiksmas, pripažįstama, kad Viktoras Janukovyčius buvo tinkamas prezidentas. Visa tai vyksta šokiruojančių D. Trumpo administracijos sprendimų fone. Tie sprendimai jau turi poveikį visame pasaulyje.
Pasak R. Juknevičienės, mums jautriausia, kad USAID projektai sustabdyti laisvės nuo Rusijos siekiančioms tautoms – baltarusiams, ukrianiečiams, moldavams, kartvelams ir kitoms tautoms. Planuojama stabdyti „Voice of America“ ir „Laisvės radijo“ transliacijas.
„Neseniai lankiausi Sakartvele, kur „Laisvės radijas“ kartvelų kalba yra pagrindinis laisvo žodžio kanalas prorusiško oligarcho užvaldytoje valstybėje. Tačiau labiausiai nuvilianti šio ryto žinia iš Vašingtono yra ši – JAV planuoja atsisakyti savo lyderystės kariniu NATO lygiu.
Iki šiol visuomet SACEUR (NATO’s Supreme Allied Commander Europe) vadovaudavo JAV generolas (admirolas). Politinis vadovavimas NATO buvo skirtas Europos arba Kanados atstovams.
Ką reikštų, jei ši žinia taptų tikrove? Anot R. Juknevičienės, tai reikštų, kad JAV atsisako savo lyderystės NATO. Faktiškai atsitraukia nuo NATO. Akivaizdu, kodėl per SACEUR. Todėl, kad jau pirmojoje D. Trumpo kadencijoje Kongresas narystės NATO klausimus perėmė į savo rankas. JAV prezidentai negali vieni priimti sprendimo išeiti iš NATO. Atitraukti savo generolus, sumažinti dalyvavimą karinėje NATO dalyje – gali.
„O tai ir yra NATO. Karinė galia šiame aljanse yra esmė“, – komentavo R. Juknevičienė.
Tokiame fone svarbiausiu klausimu tampa Europos Sąjungos ir plačiau, negu vien ES, visos Europos gebėjimas per įmanomai greičiausią laiką sukurti reikalingus gynybinius pajėgumus.
Kovo 19-oji įeis į ES istoriją kaip Europos Gynybinės sąjungos pradžia, nes buvo pristatytas svarbus dokumentas, kaip ją kursime. Jį paruošė ir pristatė Lietuvos komisaras Andrius Kubilius.
„Jau nuo tada, kai jam buvo paskirtas šis portfelis, supratom, kad tai ne tik pasitikėjimo Lietuva klausimas, bet ir didžiulė atsakomybė. Tuo labiau tai aišku dabar, kai saugumo situacija Europoje darosi vis labiau dramatiška“, – kalbėjo R. Juknevičienė.
Pasak jos, Europos saugumo kontekste gyvename ir mes, Lietuva. Turime būti kaip niekada stiprūs. Realybė nėra džiuginanti.
„Aš labiausiai rami dėl mūsų kariuomenės pasiryžimo ir gebėjimų. Akivaizdu ir visi sutinka, kad turime ją stiprinti, stiprinti, stiprinti. Svarbūs sprendimai daromi pasienio apsaugoje. Tačiau man neramu, kad turime gana silpną ir tarpusavyje esminiais valstybės klausimais nesutariančią valdančią koaliciją. Tai darosi pavojinga“, – sakė politikė. – Perspėjome anksčiau, kad prorusiškų veikėjų pakvietimas į valstybės valdymą yra didelė klaida. Ir ne vien todėl. Neturiu priekaištų Krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės laikysenai ir pasisakymams. Nežinau, kaip ten reikalai pačios ministerijos darbuose, bet linkiu geriausios sėkmės. Tačiau tai, ką girdžiu iš premjero Gintauto Palucko, tai dažnai skamba kitaip, negu ministrės pasisakymai. Tai yra labai blogai. Premjeras mano, kad jei žmonėms kasdien sakysi „Nesureikšminkim“, tai karo ir nebus. Negalima žmonėms meluoti. Taip, kaip nemeluoja socialdemokratė Danijos premjerė, kaip aiškiai vokiečiams kalba būsimas kancleris krikščionis demokratas Friedrichas Merzas“.
Anot R. Juknevičienės, žmones reikia telkti, politines partijas reikia telkti, visus, kurie sunkiai dirba dezinformacijos frontuose reikia telkti. Deja, bet Prezidento Nausėdos iniciatyvos gąsdinti LRT žurnalistus, kad jie bijotų kalbėti ir rašyti, yra pavojingos. Kai karo akivaizdoje valstybės vadovas žaidžia tokius žaidimus, yra nedovanotina. Tuo labiau kad žaidžia vienoje smėlio dėžėje su visokiomis Janutienėm, Orlauskais ir Žemaitaičiais. Su tais, kurie neslepia neapykantos padoriajai žiniasklaidai ir ypač nacionaliniam transliuotojui.
Taigi saugumas yra plačiau, negu tik kariuomenė.
„Stiprios kariuomenės neužteks, nei bus silpna politinė valdžia. O kol kas ji silpna. Deja. Tad prisisekim saugos diržus ir tęskim savo šalies apsaugos darbus. Mes kiekvienas galim daug padaryti. Bent jau neleisti nedaryti“, – apibendrino R. Juknevičienė.

Apžvelgdama pastaruosius įvykius Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė kalbėjo apie JAV ir Ukrainos santykius.
„Bandome pabusti naujoje realybėje. O realybė tokia – Amerika išeina, – sakė EP narė. – Net jei jų prezidentas pasikeis ateityje, santykiai su JAV niekada nebegrįš į tą pačią vagą. Tikiu, kad kada nors sugrįš daugiau transatlantinio pasitikėjimo, kuris dabar gerokai susvyravęs, bet šiandien viskas kitaip“.
EP narė tęsė: „Penktadienio vaizdai iš Vašingtono man atvėrė gerai įsivaizduojamą, galimai labai tikrą vaizdą. Įsivaizdavau Ovaliame kabinete sėdinčius trijų Baltijos šalių vadovus, kurių JAV prezidentas klausia: „Ar suprantate, kad lošiate III pasauliniu karu? Jūs kalti, kad nepavyko pasiekti bendradarbiavimo su Putinu ar kuo kitu Rusijoje, kad elgiatės su Rusija nepagarbiai?“
Pasak politikės, Lietuva neturi daug pasirinkimų: privalome sustiprinti ES visais įmanomais būdais.
„Dabar mums reikia labiau pradėti tikėti Europa. Ir Europa turi pagaliau pradėti tikėti savimi, tikėti, kad turime, galime tapti stiprūs, nes esame stiprūs, tik dar nebuvom pabudę“, – sakė EP narė.
Pasak R. Juknevičienės, tam reikia vienos svarbiausios aplinkybės – neleisti Rusijai praryti Ukrainos. Ukraina ir ES ateitis, mūsų ateitis, – neatsiejami dalykai.
„Turime palikti Vikrorą Orbaną ten, kur jis dabar yra, tikėtis, kad jis taip pat vieną dieną nubus. Nustoti šokinėti pagal Orbano (Putino) šantažą. Kodėl mes visada verkiame dėl dviejų proputiniškų premjerų? Visos antraštės po Vadovų tarybos susitikimų tik apie juos. Juk yra ES25 valstybės, plius Didžioji Britanija ir Norvegija. Yra Kanada, bus ir daugiau“, – stebėjosi politikė.
R. Juknevičienė pasveikino Londono iniciatyvą: „Jungtinė Karalystė grįžta. Po „Brexit“ jie pažadėjo likti Europoje, nors išeina iš ES. Mums jų būtinai reikia“.
Politikė apžvelgė situaciją kitose šalyse. Pavyzdžiui, apklausos Norvegijoje rodo, kad parama narystei ES išaugo iki labai aukštų skaičių.
„Europa tikrai nemiega. Kalbu dabar iš tikrai nemiegančio Briuselio. Aš labai remiu idėją, kad Europa sukurtų europietišką Gynybos sąjungą, kartu stengdamasi išlaikyti transatlantinį ryšį, jis labai svarbus“, – sakė EP narė.
Man pačiai tenka dalyvauti rengiant dokumentus ir matau visų kolegų norą iš skirtingų valstybių daryti tą patį.
„Todėl labai kviečiu ir Lietuvą – ir ypač mūsų partiją – aktyviai dalyvauti tame procese. Kas, jei ne mes. Mes esame Europa. Ir mes turime padėti ją stiprią solidariai kurti“, – apibendrino R. Juknevičienė.
Pasisakymą žiūrėkite- https-::youtu.be:ZjD66OT3TFE