2023.03.03

L. Mažylis ragina ES griežtinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai: „Dabartinis poveikis Rusijos ekonomikai yra ribotas“

Kovo 1 d. vykusiame Europos Parlamento (EP) Tarptautinės prekybos komiteto posėdyje Liudas Mažylis pasisakė dėl griežtesnių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai bei būtinybės užkirsti kelią bandymams sankcijas apeiti.

„Turime išlikti tvirti ir ryžtingi įvesdami Rusijai sankcijas ir jas sustiprinti. Plėsdami draudžiamų produktų ir technologijų sąrašą, siekiame kuo didesnio neigiamo poveikio Rusijos ekonomikai, kad apribotume jos galimybes plėsti karinę veiklą“, – kreipdamasis į kitus politikus Briuselyje kalbėjo L. Mažylis.

Savo pasisakyme EP narys akcentavo, kad visos teisės spragos, dėl kurių gali būti vengiamos vykdyti sankcijos prekybos srityje privalo būti užpildytos kuo greičiau. „Reikėtų dėti daugiau pastangų, kad sankcijų prekybai įgyvendinimas turėtų aiškias priemones ir jo būtų veiksmingos“, – Tarptautinės prekybos komiteto narys L. Mažylis pabrėžė būtinybę kurti tam tikrą sankcijų stebėjimo mechanizmą.

Europarlamentaras taip pat atkreipė dėmesį, kad konkrečios pasekmės privalo būti numatytos ir visoms šalims, padedančioms karą prieš Ukrainą pradėjusiai ir vykdančiai Rusijai išvengti ES sankcijų. „Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas Baltarusijai, kuri agresorei Rusijai leidžia naudoti savo šalies teritoriją, oro erdvę ir logistiką. Mano nuomone, sankcijos Baltarusijai turi būti lygiai tokios pat kaip ir Rusijai“, – posėdyje teigė L. Mažylis, kuris nuo pat karo pradžios aktyviai akcentuoja, kad Baltarusijos režimas ir Lukašenka yra tokie pat karo kaltininkai ir nusikaltėliai kaip ir Rusija.

Tarptautinės prekybos komiteto EP narys savo pasisakyme toliau atkreipė dėmesį, kad būtina, kad jau esamos sankcijos Rusijai būtų sąžiningai ir sėkmingai įgyvendinamos. „Net ir mūsų jau taikomų sankcijų sėkmingai išvengiama, toliau sistemingai prekiaujant trąšomis, metalais, mediena ir kt., – sankcijų vengimą ir jų neveiksnumą įvardijo politikas. – Tūkstančius banko sąskaitų Kazachstane atsidarė Rusijos ir Baltarusijos piliečiai ir juridiniai asmenys. Taip pat žurnalistai aptiko 30 mln. vertės sankcijų vengimo schemą, kai Baltarusijos įmonėms buvo padedama eksportuoti medieną. Visi šie dalykai ir daug daugiau yra gerai žinomi viešai. Tai aiškiai parodo, kad Rusijai sekasi kurti sankcijų apėjimo schemas“.

L. Mažylis ragina ES atidžiai stebėti situaciją Centrinės Azijos šalyse, taip pat ir kitur, kad būtų išvengta tarpinės prekybos per kitas šalis.

Kreipėsi ir į Europos Komisiją neaplenkdamas energetikos klausimo

Kiek anksčiau, dar vasario 22 d., EP narys L. Mažylis pateikė klausimą ir Europos Komisijai dėl riboto ES sankcijų poveikio Rusijos ekonomikai. „Rusijos ekonomika toliau atsilaiko prieš ES sankcijų spaudimą. Negana to, remiantis Tarptautinio valiutos fondo prognozėmis, Rusijos BVP šiais metais turėtų augti 0,3 proc. Šis rodiklis atskleidžia, kad pastarųjų devynių sankcijų paketų priimtos ribojamosios priemonės nesudavė reikšmingo smūgio Rusijos energetikos sektoriui, kurio generuojamas pelnas iš esmės ir finansuoja karą, – kreipdamasis į Komisiją rašo L. Mažylis. – Europos Parlamentas ne kartą išreiškė poziciją dėl reikalingo absoliutaus ekonominio embargo Rusijai, kaip pavyzdžiui 2023 vasario 2 d. rezoliucijoje dėl pasirengimo ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimui. Tačiau, šiuo metu reikšmingo politinio rezultato, tai yra rusiškos energetikos embargo nėra“.

EP narys paprašė Europos Komisijos atsakyti, kaip ši, už ES politikos įgyvendinimą atsakinga institucija vertina pastarųjų devynių sankcijų paketų poveikį Rusijos ekonomikai ir ar buvo imtasi kokių nors veiksmų pašalinti esamas spragas. Taip pat L. Mažylis pateikė klausimą, ar Komisija ir kitos ribojamųjų priemonių priežiūros institucijos ėmėsi veiksmų, jog Rusija su trečiųjų valstybių pagalba grubiai neapeidinėtų ES sankcijų, ir jeigu taip, ar ketinama imtis veiksmų ir prieš trečiąsias šalis. Kartu L. Mažylis kreipdamasis neaplenkė ir energetikos klausimo bei domisi, ar Komisija ketina imtis konkrečių priemonių dėl visiško iškastinio kuro ir urano importo iš Rusijos embargo, įtraukiant dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ atsisakymą.

Vasario 25 d., prieš dieną paminėjus Rusijos totalinio karo prieš Ukrainą metines, ES susitarė dėl 10-ojo sankcijų paketo Rusijai.

2021.12.16

Liudas Mažylis. Europa susitelkia prieš nedemokratinius režimus

Strasbūre baigėsi paskutinė šiais metais Europos Parlamento plenarinė sesija. Vienas iš pagrindinių sesijos akcentų – dėmesys Rusijos ir Baltarusijos nedemokratinių režimų veiksmams. Dabartinė geopolitinė situacija regione reikalauja aukščiausio lygio dėmesio iš ES institucijų, sprendžiant Rusijos karinių veiksmų prie Ukrainos sienų atgrasymą bei A. Lukašenkos sukeltą nelegalios migracijos krizę ir pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių gynėjų situaciją.

Sesija buvo atidaryta paminint Sovietų Sąjungos suirimą prieš 30 metų. Europos Parlamento prezidentas Davidas Sassolis labai taikliai įvardijo, jog sovietų imperijos griūtis nėra vienkartinis įvykis, tai procesas, kuris dar tęsiasi iki šiol. Tokia stipri atidarymo simbolika suteikė aiškų toną šios savaitės užsienio politikos uždaviniams. Kartu tai buvo ir tiesioginė nuoroda į nedemokratinių Baltarusijos ir Rusijos režimų veiksmus.

Vienas iš kritinių dabartinių ES užsienio politikos iššūkių – Rusijos konvencinės kariuomenės sutelkimas prie Ukrainos sienų. ES pozicija aiški ir nekintanti. Toliau remsime visais įmanomais politiniais ir diplomatiniais įrankiais Ukrainos siekius dėl NATO ir ES narystės. Didžioji dalis parlamentarų supranta, kad V. Putino skleidžiamos tezės, jog NATO aljansas kelia egzistencinę grėsmę Rusijai, yra absurdiškos. Todėl toks pretekstas dėl tolimesnių veiksmų prie Ukrainos, jeigu narystė bus suteikta, yra visiškai niekinis. Aš savo ruožtu pasisakiau debatų metu, kad Ukraina nėra objektas. Ji yra subjektas ir turi elementarią teisę į teritorinį vientisumą bei demokratinį pasirinkimą, taip pat – teisę rinktis gravituoti link Vakarų struktūrų. Rusija gi vis grubiau kišasi į kitos valstybės vidaus reikalus, vykdo šantažą bei naudoja ne tik hibridinio, bet ir konvencinio karo elementus. Tai daro dabartinis Rusijos režimas. Bet režimai nebūna amžini. O Rusijos tauta? Sukelti Europos viduryje karą – tai istorinė gėda Rusijos tautai.

Šiuo metu adekvačiausias atsakas į Rusijos veiksmus yra didesnis spaudimas, priimant griežtesnes sankcijas. Priimta šiuo klausimu rezoliucija irgi pabrėžia būtinybę, kad ES narės pačios įvestų tikslines sankcijas didžiajai kaimynei Rytuose. O invazijos atveju būtų veikiama pagal Jungtinių Tautų chartijos 51 straipsnį, kuriuo remiantis individuali bei kolektyvinė savigyna yra leidžiama. Kitos savaitės Vadovų Tarybos susirinkimo metu turi būti aiškiai apibrėžti principai ir pasekmės, jeigu Rusija ryžtųsi įvykdyti ataką prieš Ukrainą.

Rusijai ir jos dabartiniam režimui EP sesijoje buvo skirta ir daugiau temų. Kalbėta apie Maskvos miesto prokuratūros paduotus ieškinius Rusijos Aukščiausiajam ir Maskvos miesto teismams. Tuose ieškiniuose žmogaus teisių centrui „Memorial“ ir „International Memorial Society“ yra pateikti kaltinimai remiantis „užsienio agentų“ įstatymu. Šios organizacijos yra kaltinamos, kad neva remia teroristines veiklas. Užsimodamas prieš „Memorialą“, Kremlius toliau bando sunaikinti bet kokias pilietinės visuomenės apraiškas, todėl Europos Parlamentas privalo išlaikyti savo tvirtą poziciją remiant nevyriausybines organizacijas ir jų veiklą.

Vienas iš būdų bandyti skatinti bent minimalias demokratijos apraiškas Rusijoje – šių metų Europos Parlamento A. Sacharovo premijos už minties laisvę įteikimas iki šiol kalinčiam Aleksejui Navalnui. Ją skyrėme už jo daugiau nei dešimtmetį besitęsiančius darbus bandant atskleisti Kremliaus korupciją. Premiją atsiėmė A. Navalno dukra Darja, kuri tėvo vardu paprašė Europą išlikti ištikima savo idealams. Darjos kalba padarė didelį įspūdį. Kalbėjo kaip brandi politikė! Kai kuriems Vakarų lyderiams tikrai vertėtų įsiklausyti į jos mintis apie politikos neva „pragmatizmą“ ir, žinoma, apie „nepragmatišką“ pasiaukojimą tokių, kaip jos tėvas A. Navalnas.

Deja, pilietinė visuomenė visais įmanomais būdais engiama ir Baltarusijoje. Pamename, kad pernai Europos Parlamento A. Sacharovo premija atiteko Baltarusijos demokratinei opozicijai už minties laisvę… O štai šių metų gruodžio 14 dienos nuosprendis Sergejui Tichanovskiui kalėti 18 metų dėl protestų neabejotinai yra tiesioginis A. Lukašenkos kerštas už tai, kad jis 2020 m. pralaimėjo prezidento rinkimus. Ir visi tai žino. Žinoma, A. Lukašenka toliau tęsia kovą prieš bet kokias opozicines apraiškas bei bando bet kokia kaina išlikti valdžioje. To rezultatas – laužanti tarptautines normas ir susitarimus Baltarusija yra ir toliau stumiama nuo Europos.

Nerimą tebekelia ir dabartinė režimo dirbtinai sukelta migracijos krizė prie ES išorės sienų. Šios savaitės debatų Europos Parlamente metu sveikintinu įvardijau gruodžio 1 d. Europos Vadovų Tarybos ir Komisijos sprendimą dėl nelegalios migracijos valdymo procedūrų supaprastinimo narėms. Tai, gerbiant visas pagrindines teises ir tarptautinius įsipareigojimus, turėtų suteikti daugiau laisvės reguliuojant migracijos procedūras. Įskaitant ir nelegalių migrantų deportaciją. Europos Komisijos siūlyme dėl laikinųjų prieglobsčio ir grąžinimo priemonių yra žadamas didesnis ES agentūrų dėmesys bei „Frontex“ parama. Ji turėtų būti suteikiama sienų kontrolės veiklai, įskaitant patikrinimą ir grąžinimo operacijas.

Tad naują priemonių rinkinį įvertinau palankiai. Tai turėtų palengvinti Lenkijai, Lietuvai ir Latvijai tenkančią naštą. Be to, papildomos finansinės paramos iš Komisijos skyrimas (apie 200 mln. eurų 2021 m. ir 2022 m.) rodo ES solidarumą ir tvirtą poziciją kovoje su Minsku. Tačiau norint išvengti ateityje potencialiai naujų migracijos krizių, fizinio barjero statybos privalo išlikti prioritetu. Būtent apie fizinio barjero europinį finansavimą ties ES ir Baltarusijos pasieniu pasisakiau jau ne kartą.

Taigi nedemokratinių režimų artimoje mūsų kaimynystėje veiksmai vis dar kelia neslūgstančią įtampą ir reikalauja nuolatinio ES institucijų dėmesio.

2021.10.05

A. Kubilius: „ES turi parodyti lyderystę sprendžiant politinę ir humanitarinę krizę prie savo sienų“

Europos Parlamento (EP) narys Andrius Kubilius antradienį vykusioje plenarinės sesijos diskusijoje dėl situacijos ES-Baltarusijos pasienyje ir Baltarusijos hibridinių atakų prieš ES pabrėžė, kad vienintelis kelias iš šios krizės – laisvi ir sąžiningi rinkimai, kurių bijo ne tik A. Lukašenka, bet ir V. Putinas.

„Yra trys esminiai faktoriai, kurie daro įtaką situacijai Baltarusijoje: baltarusių protestai, Putino parama brutaliam Lukašenkos režimui ir Vakarų parama Baltarusijos žmonėms. Esant aiškios Vakarų lyderystės trūkumui sprendžiant Baltarusijos krizę, brutalia jėga laikinai nutildžius protestus, yra tik vienintelis reikšmingas faktorius – Putino parama Lukašenkai. Putinas yra atsakingas už visus Lukašenkos nusikaltimus“, –  pažymėjo A. Kubilius.

Štai todėl, pasak jo, ES turi aiškiai nurodyti, kad jeigu Kremlius tęs savo dabartinę politiką dėl Baltarusijos, ES turės įvesti Rusijai papildomas sulaikymo ir atgrasymo priemones.

Europarlamentaro teigimu, mes taip pat nedelsiant turime Lukašenkos įvykdytus nusikaltimus įvertinti Tarptautiniame teisingumo teisme (Hagos tribunole) remiantis Čikagos konvencijos, Monrealio konvencijos ir Konvencijos prieš Kankinimus pažeidimais.

„Be to, ES reikėtų įsteigti specialią grupę, kuri ES ir valstybių narių lygmenyje dirbtų su universalios jurisdikcijos bylomis“, – kalbėjo EP narys.

A. Kubiliaus teigimu, ES privalo parodyti tikrą lyderystę ir įrodyti, kad gali išspręsti šią didžiulę politinę ir humanitarinę krizę prie savo sienų.

2021.07.23

Tradicinio žygio „Suk į dešinę“ dalyviai dviračiais mins palei išorinę ES sieną su Baltarusija

Ateinančią savaitę Europos Parlamento narys Andrius Kubilius dalyvaus tradiciniame, jau daugiau nei du dešimtmečius vykstančiame dviračių žygyje „Suk į dešinę“.

Dėl su pandemija susijusių kelionių ribojimų žygis jau antrus metus vyks Lietuvoje – dviratininkai lankysis Pietų ir Rytų Lietuvos savivaldybėse, simboliškai sekant išorine ES siena su Baltarusija. Ši siena dėl padidėjusio nelegalios migracijos srauto pastaruoju metu atsidūrė Europos Sąjungos institucijų bei valstybių dėmesio centre.

Žygio metu EP narys A. Kubilius antradienį ir ketvirtadienį susitiks su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovybe bei pareigūnais ir aptars išorinės ES sienos apsaugos ypatumus bei aktualijas.

Šių susitikimų metu iš pirmų lūpų gauta informacija parlamentarui bus ypač naudinga Europos Parlamente ir Konferencijoje dėl Europos ateities diskutuojant klausimais, susijusiais su ES išorinės sienos apsauga, ES Rytų kaimynystės politika bei A. Kubiliaus rengiamu EP pranešimu dėl Europos Sąjungos strategijos dėl Rusijos.

Siekiant užtikrinti žygio dalyvių saugumą, tikslus žygio maršrutas neskelbiamas. Dviratininkai ketina numinti apie 600 km.

2021.06.04

Andrius Kubilius. Baltarusija: Keturių veiksmų planas

Po pastarųjų savaičių įvykių, susijusių su Baltarusija, visiems kyla natūralus klausimas – kas toliau? Ką Vakarai gali padaryti, kad Lukašenkos režimas būtų galiausiai sustabdytas ir Baltarusijos žmonės atgautų tai, ką Lukašenka iš jų pavogė – teisę į laisvus ir demokratinius rinkimus? Kaip galų gale sustabdyti režimą, kuris, laiku neužkirtus kelio, iš autoritarinio tampa teroristiniu? Kaip sustabdyti Putino planus realizuoti „šliaužiančią“ Baltarusijos aneksiją, kuri savo galutiniu rezultatu niekuo nesiskirs nuo Krymo okupacijos?

Visi šie klausimai iš Vakarų reikalauja aiškių atsakymų ir aiškių veiksmų. Gerai, kad iš karto po lėktuvo užgrobimo Europos Sąjunga pademonstravo jai nebūdingą ryžtą, vieningumą ir efektyvumą, gerai, kad yra planuojami nauji sankcijų paketai, tačiau yra verta galvoti ir apie papildomus svertus, kurie padėtų galiausiai išspręsti Baltarusijos krizę. Artimiausiu laikotarpiu matau svarbias 4–ias priemones, apie kurias kol kas kalbama nedaug. Jas galima būtų labai glaustai apibūdinti:

I. „Tarptautinis Tribunolas Lukašenkai“: visiškai akivaizdu, kad Lukašenkos veiksmai, tiek teroristiškai užgrobiant lėktuvą, tiek persekiojant Baltarusijos žmones, atitinka visus nusikaltimų, baudžiamų pagal tarptautinę teisę, požymius. Taip pat yra akivaizdu, kad tai kada nors bus nagrinėjama kokiame nors tarptautiniame tribunole.

Jau dabar tarptautiniai ekspertai renka tokių nusikaltimų įrodymus ir liudijimus. Tačiau tokio Tribunolo reikia šiandien, o ne kada nors, nes tik tai gali sustabdyti iki šiol nestabdomus nusikaltimus. Vakarų demokratijos turi skubiai svarstyti, kaip tokius Tribunolus būtų galima steigti nelaukiant, kol tam pritars Jungtinės Tautos, kuriose Kremlius visada panaudos veto teisę tam, kad tokius sprendimus blokuotų.

Tokie Vakarų demokratijų sprendimai yra reikalingi šiandien ne tik tam, kad Lukašenkos nusikaltimai būtų sustabdyti nedelsiant, bet ir tam, kad kiti lyderiai, linkstantys į autoritarizmą ir į brutalų opozicijos persekiojimą, būtų jau šiandien preventyviai perspėti apie tai, kas jų laukia, jeigu jie seks Lukašenkos pėdomis.

II. „Baltarusiškos sankcijos Putinui“: V. Putinas išlieka vieninteliu Lukašenkos rėmėju ir sąjungininku. Tik dėl jo paramos Lukašenka gali tęsti savo nusikaltimus prieš Baltarusijos žmones ir netgi imtis teroristinių veiksmų. V. Putinas neslepia savo suinteresuotumo, kad už tokią paramą nelegitimus pilietis Lukašenka jam atiduos Baltarusijos suvereniteto likučius ir V. Putinas galės iki galo realizuoti neteisėtą, šliaužiančią Baltarusijos aneksiją. Abu V. Putino veiksmai – tiek parama teroristiniam Lukašenkos režimui, tiek šliaužiančios aneksijos planai – yra grubus pasikėsinimas į Baltarusijos suverenitetą, kuris priklauso ne nelegitimiam Lukašenkai, o Baltarusijos žmonėms. Vakarai turi nedelsdami aiškiai ir garsiai įvardinti, kad yra pasiruošę įvesti griežčiausias sankcijas Rusijai, jeigu Kremlius artimiausiu metu nesustabdys savo paramos nusikalstamam Lukašenkos režimui ir jeigu Kremlius neatsisakys savo planų realizuoti neteisėtą Baltarusijos aneksiją.

V. Putinas turi suprasti, kad „baltarusiškos sankcijos“ bus tokios pat skausmingos, kaip ir „ukrainietiškos sankcijos“, kurių Kremlius sulaukė 2014 metais po Krymo ir Donecko okupacijos.

III. „Dž. Baideno spaudimas V. Putinui“: birželio 16 d. planuojamas Dž. Baideno ir V. Putino susitikimas yra gera proga perduoti šią vieningą Vakarų žinutę V. Putinui – šalin rankas nuo Baltarusijos! Lygiai taip pat ir nuo Ukrainos, ir nuo A. Navalno! Lygiai taip pat turi būti aiškiai įvardintos pasekmės (sankcijos), jeigu Kremlius vaizduos, kad neišgirdo ar nesuprato raginimo nebebūti Lukašenkos nusikaltimų rėmėju ir priedanga. Pastaruoju laikotarpiu Kremlius mandagias Vakarų kalbas, diplomatines vingrybes, bandymus įžvelgti sielą Putino akyse supranta tik kaip Vakarų silpnumo ženklą, kas tik skatina dar didesnį Kremliaus agresyvumą. Pats laikas Vakarams išmokti su Kremliumi kalbėtis kieta principų kalba. Baltarusijos krizė yra testas Vakarams.

IV. „Vakarų (Europos Sąjungos) lyderystė“: viena iš Vakarų bėdų, išryškėjusių per besitęsiančią Baltarusijos krizę – aiškus lyderystės deficitas. Mintyse peržvelgęs visas Europos Sąjungos institucijas, negali atrasti nei tokių institucijų vadovų, nei jų pavaldinių, kuriuos galėtumei įvardinti kaip lyderius, kurie 7/24 valandas užsiimtų Baltarusijos krizės sprendimu. Tą patį galima pasakyti ir apie ES nares: smarkiau pradedama judėti tik tuo atveju, jeigu Baltarusijoje įvyksta kas nors ypatingo (pvz. lėktuvo užgrobimas). Tokiu atveju pasimato ir lyderystė, ir koordinacija, ir efektyvumas. Tačiau Baltarusijos krizės sprendimui reikia ne vienadienės, o ilgalaikės Vakarų lyderystės. Reikia bendro Europos Sąjungos ir JAV veikimo komiteto Baltarusijos krizei spręsti. Net žymiai menkesnio masto Sakartvelo politinei krizei spręsti prisireikė Ch. Michel, Europos Sąjungos Vadovų Tarybos Prezidento, asmeninės lyderystės pastangų. Tokio pobūdžio lyderystės reikia ir Baltarusijos krizės sprendimui. Šis 4–ių veiksmų planas yra reikalingas ne tik daug iškentėjusiai Baltarusijai. Jis taip pat reikalingas ir Europos Sąjungai bei visiems Vakarams, kad būtų galima pagaliau išsivaduoti iš kankinančio bejėgiškumo jausmo.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/andrius-kubilius-baltarusija-keturiu-veiksmu-planas.d?id=87363595

 

 

2021.05.27

EP narys prof. L. Mažylis. „Baltarusija – dar vienas iššūkis tarptautinei bendruomenei“

Gegužės 23 d. Baltarusijos diktatoriaus A. Lukašenkos teroristinis išpuolis prieš civilinį lėktuvą su taikiais keleiviais iš daugelio ES ir kitų valstybių atskleidė ne tik keliamas ateities grėsmes. Tai – ir savotiška dabartinių santykių tarp ES ir Minsko pabaiga.

Pabaiga todėl, kad civilizuotame pasaulyje dvejonių negalėjo būti: skrydžiai, kurie ligi šiol būdavo saugūs, dabar tapo grėsme. Pasikėsinta į esminę vertybę, pakirstas bet koks pasitikėjimas. Įvykis tuoj patraukė ES šalių lyderių dėmesį, o jis virto Europos Vadovų Tarybos išvadomis. Griežtos asmeninės ir sektorinės sankcijos, tiesiogiai veikiančios Minsko režimo bendrininkus, kurios, tikiu, artimiausiu metu  bus patvirtintos. Tai giliai paveiks Baltarusijos ekonomiką. O jei tai dar labiau nustums Lukašenką prašyti Putino „išmaldos“? Iškyla labai svarbi dilema, liečianti ne tik Baltarusiją, bet ir Europą: kaip mums neįstumti Baltarusijos į dar didesnę Maskvos „globą“?

Nepaisant visų beprotiškų įvykių nuo 2020-ųjų rugsėjo 9 d., trečiadieninis Lukašenkos kreipimasis į Baltarusijos parlamentą nubraukė paskutinius autoritarinio veikėjo adekvatumo likučius. Nuorodos į teroristinės organizacijos „Hamas“ bombą lėktuve ir šveicarų įspėjimą, grėsmę Astravo saugumui bei savo šalies piliečių vadinimas neonaciais parodė eilinį režimo bandymą diskredituoti bet ką, kas potencialiai keltų egzistencinę grėsmę Lukašenkai.

Didėjanti baimė dėl jo paties suformuoto šalies ontologinio saugumo bei „tautos globėjo“ naratyvo virsta dekretais, grasinančiais susidorojimu su visomis už demokratinę Baltarusiją kovojančiomis grupėmis. Dabartinė tvarka yra grįsta Minsko autoritarinio režimo suformuotu identitetu, kuris šiuo metu būtent ir patiria grėsmę. Todėl nenuostabu, kad, bandant suvaldyti ontologines grėsmes, internetas ir kitos pagrindinės komunikacijos erdvės patiria absoliutų spaudimą. Pavyzdžiui, gegužės 24 d. buvo priimtas žiniasklaidos įstatymas, kuriuo išplėsti pagrindai riboti prieigą prie interneto išteklių ir blokuoti žiniasklaidos priemones. Tikėtina, kad ir ateityje režimas sieks galutinai uždrausti bet kokias ne valstybės tarnybų kontroliuojamas žiniasklaidos priemones bei pilnai kontroliuoti internetinę prieigą. O dar ir naujų telekomunikacijos priemonių, bandančių sugaudyti politinius disidentus už Baltarusijos ribų, gali daugėti.

Kalbant apie ekonominę realybę, Baltarusijos ekonomikos izoliacija tikriausiai didės. Akivaizdu, ES atsakas bus tikslus ir smarkiai kertantis per ekonomiką. ES veikiančios oro linijos jau boikotuoja Baltarusijos kompanijų valdomus lėktuvus, drausdamos jiems leistis į Bendrijos oro uostus bei skristi per jų erdvę. Svarstomos griežtos sektorinės sankcijos. Jei tai paliestų naftos perdirbimu ir eksportu arba cheminių produktų gamyba užsiimančias kampanijas, BVP šalyje smuktų drastiškai. ES yra antra pagrindinė Baltarusijos prekybos partnerė, sudaranti 18 proc. bendrosios komercijos, o eksportas siekia apie 4 milijardus eurų. Beje, pastaruoju laiku šis eksportas netgi didėjo! O integracijos su Rusija įsigalėjimas tik dar labiau nutolina ekonominio bendradarbiavimo perspektyvas su ES. Tad, mano nuomone, taikant ES institucijų sankcijas, skirtas prispausti Lukašenką ir jo aplinką, reikia įvertinti ir galimas ilgalaikes pasekmes Baltarusijos ateičiai.

Iš kiekvieno įvykio mes pasimokėme. Vis dėlto glumina klausimas: o kur yra ribos? Valstybės mato situaciją dabar jau visai kitaip. Toks režimo veikimo būdas yra labai pavojingas, tad ir mūsų atsparumo strategijos turės keistis. Racionaliai pamatuotas atsakas iš Vakarų valstybių, kuris remiasi demokratinėmis vertybėmis ir normomis, ne visada yra pajėgus paveikti iracionalius tarptautinius aktorius. Tiek Rusijos, tiek Baltarusijos autoritariniai režimai yra grįsti galios demonstravimu, kurio pagrindinis tikslas – išgyventi, o jų veiksmai pažeidžia tarptautinius susitarimus. Net ir juos vadinant nedemokratiniais režimais, jie dėl to nesižeidžia. Jie seniai bando įrodyti, jog už jų sienų liberalioji demokratija neveikia, o jų autoritarinis modelis yra visavertė atsvara.

Tad situacija tikrai nėra paprasta. Dabartinis Minsko režimas yra nenuspėjamas, tačiau net ir bandant jį izoliuoti, mes privalome žiūrėti į ateitį ir būti pasirengę politiniam ir ekonominiam bendradarbiavimui su demokratine Baltarusija.

×