2021.03.19

EP narys prof. L. Mažylis. Jei tikrai norime įveikti pandemiją – gerbkime mokslą

Kovo 18-ąją pasijutau, lyg būtų baigęsis alinantis „žaibo“ karas: Europos vaistų agentūra pakartotinai patvirtino, kad „AstraZeneca“ vakcina yra saugi. Bet gi ji buvo saugi visada…

Visas tas aistras, pastaruoju metu sukeltas dėl „AstraZeneca“ vakcinos, patyriau asmeniškai ir persvarsčiau trimis „lygiais“: kaip pacientas, kaip mokslininkas ir kaip politikas.

Kaip pacientas buvau nuoširdžiai suglumęs. Juk prieš savaitę gavau pirmąjį „AstraZeneca“ skiepą. O per kelias dienas abejonės dėl skiepo saugumo (visiškai nepagrįstos jokiais moksliniais argumentais!) įsiūbavo tokias aistras, kad didelės ir įtakingos Europos valstybės viena po kitos ėmė stabdyti vakcinavimą. Lyg skiepų rinkoje būtų perteklius ir neva galime pasiūlyti pacientams rinktis! Sustabdžius skiepijimą, asmeniškai man iškilo antrojo skiepo klausimas. Tai ar mane skiepys? Pradėta žadėti klausimą „kaip nors išspręsti“…. Ačiū už pažadą: o tokių kaip aš, laukiančių antrojo skiepo, Europoje keliolika milijonų!

Kaip mokslininkas, tądien pasidžiaugiau, kad nesu epidemiologijos ar virusologijos profesorius, nes man būtų buvę gėda pasirodyti studentams. Juk viešojoje erdvėje vyko tiesiog patyčios iš elementariausių mokslo tiesų. Ekspertai galėjo pasijausti viešai apspjauti. Savo ausimis girdėjau vadinant tą skiepą „šūdu“. O juk sveiku mokslininko protu vertinant, visos vakcinos vienodai saugios. Bet ne! Politikai, pasidavę neišmaniosios visuomenės dalies spaudimui, vienoje Europos valstybėje po kitos stabdė skiepijimo procesą.

Kaip politikas ir politologas neišvengiamai pasiduodu sąmokslo versijoms. Kai kas (kas?) norėjo „pataikyti“ į Europos piliečių savivokos silpnąjį tašką. Ir pataikė. O tas silpnas taškas – neva turi gi egzistuoti „kita nuomonė“. Bus. Šitaip jau daugiau kaip metus yra „dvi nuomonės“ dėl karantino. Privalėjo tarpti ir „kita nuomonė“ dėl skiepų. Mokslininkai PRIVALĖJO, buvo pasmerkti likti neteisūs. Privalėjo atsirasti patyčių objektas. „Kaltumo prezumpcija“ labiausiai tiko skiepui „AstraZeneca“. Iš jo ir pasityčiota. O studentams politologams – puikus pavyzdys: vyko beprecedentis mūšis dėl įtakos ir garsesnės kalbėsenos – tai, kas nevalstybiniu žargonu įvardijama kaip bespredielas.

Laimei, aistros dėl „AstraZeneca“ išvėso panašiai, kaip ir įsiplieskė.

Kuo didžiuojuosi? Ogi, pavyzdžiui, tuo, kad, būdamas EP nariu, balsavau už Emer Cook paskyrimą Europos vaistų agentūros vadove. Kovo 18-ąją ji su kaupu pateisino mano lūkesčius. Apgynė mokslą nuo neišmanėlių minios. Džiaugiuosi ir Ingridos Šimonytės vyriausybės laikysena. Nesistebiu, kad Lietuva ir vėl yra tarp tų, kurios su pandemija tinkamai tvarkosi.

O per tą laiką skiepijimo kampanija JAV ir Didžiojoje Britanijoje vyksta greitėjančiais tempais. Jau maždaug 26 mljn. gavo pirmąją dozę. Skiepijime Jungtinėje Karalystėje „AstraZeneca“ dominuoja.

Dabar ekspertai jaudinasi visai ne dėl tų keliolikos ar keliasdešimties nepageidautino kraujo krešėjimo incidentų, įvykusių po skiepijimo. Juos neramina viruso mutacijos.

Šios savaitės Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto Europos Parlamente posėdžio metu kuo visapusiškiausiai buvo išnagrinėta, ką „išdarinėja“ koronavirusas, kaip kinta jo genomo seka, kaip dėl to keičiasi viruso agresyvumas, plitimo greitis ir atsparumas skiepijimui.

Šiuo metu pasaulyje užfiksuotos trys įsigalinčios agresyvios koronaviruso mutacijos (atmainos), sąlyginai pavadintos „britiškąja“, „braziliškąja“ ir „Pietų Afrikos“.

Jau matyti, kad visų trijų atmainų užkrečiamumas yra didesnis, negu pirminio COVID-19 varianto.

Viruso agresyvumas (ligos sunkumas) kol kas dar tiriamas. Britiškoji atmaina ištirta geriausiai, ir panašu, kad ja užsikrėtus sergama sunkiau. Apie kitas dvi atmainas duomenų kol kas mažai tėra.

Norint įvertinti viruso atmainų paplitimą, būtina gana masiškai vykdyti genomo sekoskaitos tyrimus atskirose valstybėse. Kol kas Europos Sąjungoje tėra 9 valstybės, kuriose sekoskaita vykdoma pakankamomis apimtimis. Lietuvos nėra tarp tų devynių, bet ji bent jau priskiriama „vidutiniokėms“.

Ar naujosios viruso atmainos atsparios dabartinėms vakcinoms? Mokslininkų leksikone atsiranda sąvoka „imuninio atsako nevisavertiškumas“. Panašu, kad prieš Pietų Afrikos ir „braziliškąją“ atmainas dabartinės vakcinos gali būti mažiau efektyvios. Kokios vakcinos konkrečiai? O čia politikai turėtų rimtai susidomėti. Iš šiuo metu naudojamų vakcinų ištirtos tėra „AstraZeneca“, „Moderna“ ir „BioNTech & Pfizer“. Atkreipkime dėmesį: rusiškoji vakcina nė nepradėta tirti – bent jau kol kas duomenų apie jos efektyvumą prieš mutacines viruso atmainas jokių nėra paskelbta. O juk kaip tik rusiškoji vakcina „šmėkšo“ kai kurių Europos politikų planuose…

Siekiant įveikti naująsias viruso atmainas, kuriamos naujos vakcinų modifikacijos. Europos vaistų agentūra nereikalaus iš farmacijos firmų tokių išsamių klinikinių tyrimų, kaip tai vyksta tvirtinant naują skiepą. Taigi greta „motininių“ vakcinų atsiras ir išvestinės – „monovalentinės“ (veikiančios vieną mutacinį viruso variantą) ir „multivalentinės“ (veikiančios daugelį viruso variantų).

O valstybių vyriausybių taktiką mažinant mirtingumą (juk žmogaus gyvybė kaip tik ir yra svarbiausia!) iliustruoja Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro parengtas grafikas. Jame matome keletą „kalnelių“ – kiekvienas jų vaizduoja mirčių nuo COVID-19 „pliūpsnį“. Jis iliustruoja ketveriopas vyriausybių strategijas. Jei vyriausybė anksti atlaisvins karantiną ir dels skiepydama, mirtingumas ims didėti smarkiai ir sparčiai (mėlyna punktyrinė kreivė). Jei vyriausybė anksti atlaisvins karantiną, bet sparčiai skiepys, mirtingumas ims didėti sparčiai, bet nebus toks smarkus (mėlyna ištisinė kreivė). Jei vyriausybė atidės karantino atlaisvinimą, bet nepakankamai skiepys, mirtingumas didės nesparčiai, bet didės (punktyrinė ruda kreivė). Jei vyriausybė neskubės atlaisvinti karantino ir sparčiai skiepys – mirtingumas bus minimalus (ruda ištisinė kreivė). Dabartinė Lietuvos valdžia aiškiai suvokia tai, kas čia išdėstyta. Žino, kad nereikia skubėti atlaisvinti suvaržymų. Svarbu, kad skiepų pristatymas nepatirtų trikdžių.

Pasirašytas kontraktas dėl papildomų 300 milijonų dozių su „Moderna“ , o su „Pfizer & BioNTech“ sutarta dėl papildomų 4 mln. Beje, šią savaitę ES pasiekė susitarimą pagreitinti 10 mln. „Pfizer-BioNTech“ vakcinos dozių pristatymą. Bendrai iki vasaros į ES valstybes nares šių vakcinų bus pristatyta daugiau nei 200 milijonų. Taip pat kovo 11 dieną patvirtinta ir „Johnson & Johnson“ vakcina, kurios reikės tik vienos dozės. O „AstraZeneca“ pagaliau „išaiškinta“ mokslo ir atsikratė visiškai nepelnyto kaltumo prezumpcijos taikymo.

Tad mokslininkų ir politikų laukia daugybė naujų iššūkių. Siekiant įveikti mutacines koronaviruso atmainas, bus reikalingi išmanūs politiniai bei administraciniai sprendimai. Geriau, jei be isterijos.

Ar aistros, susijusios su „AstraZeneca“ vakcina, yra kas nors labai nauja? Man regis, ne. Tarpukariu Lietuvos laikinosios sostinės Kauno medikai siekė praktikoje taikyti pažangiausius to meto gydymo metodus. Vienas tokių buvo kraujo perpylimas. Aišku, kad kraujas buvo perpilamas tik kritinės būklės ligoniams. Viena pasveikusi po tokio perpylimo pacientė sužinojo, kad perpilant kraują ji buvo užkrėsta sifiliu, ir padavė gydytoją į teismą. Ekspertu į teismo posėdį buvo pakviestas mano Diedukas, profesorius Pranas Mažylis. Gerbiamiems teisėjams įtikinti pakako vieno sakinio: „Gaisrininkai, gesindami gaisrą, privalėjo išdaužti langą…“. Teismui tokio argumento visiškai pakako. Gydytojas buvo išteisintas.

Gyvendami toje savo „daugelio nuomonių Europoje“, gal nepamirškim, kas svarbiausia. Mes turime vertinti žmonių gyvybę.

Grįžtant prie statistikos, Europos vaistų agentūros kovo 18 d. paskelbtoje informacijoje apie „AstraZeneca“ saugumą, tuo metu buvo žinomi „8 intravaskulinės koaguliacijos ir 18 smegenų venų sinusų trombozės atvejai“, o paskiepyta daugiau nei 20 milijonų europiečių. O ir galiausiai nustatyta, kad nerasta jokio ryšio dėl šių negalavimų ir vakcinos.

Beje, nors tai ir tik mano asmeninė patirtis, bet vis tiek džiaugiuosi, jog po pirmo skiepo nepatyriau jokių simptomų ar šalutinių poveikių.

Bet grįžkime prie mokslo. Kurio dabar didžiausias iššūkis yra COVID-19 mutacijos ir nauji viruso variantai. Kuo virusas labiau plinta, tuo jis turi daugiau galimybių mutuoti. Karantino sąlygos ir kitos epidemiologinės priemonės taip pat yra būtinos viruso valdymui. Štai pavyzdžiui, prasidėjus pandemijai Brazilija ir Pietų Afrikos regionas neskubėjo įsivesti masinio karantino. Virusas plito, atsirado mutacijų. Ir kas blogiausia, kad nežinia, ar sukurtos ir patvirtintos vakcinos gali įveikti šias koronaviruso atmainas. Jau tikrai žinome ir apie „britiškąją“ viruso mutaciją. Tad kuo didesniais mastais ir greičiau bus įgyvendinimas vakcinavimas ES – tuo lengviau suvaldysime virusą, išsaugosime daugiau gyvybių bei greičiau priartėsime prie buvusio įprasto gyvenimo.

Šią savaitę Europos Parlamente įvairios sveikatos organizacijos, tokios kaip PSO, Europos vaistų agentūra bei Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, pristatė savo tyrimų dabartinius duomenis, kurie suteikia šiek tiek žinių apie vakcinas, mutacijas, jų tarpusavio sąveiką. Ir tikrai galiu pasakyti, kad iš pateiktų duomenų yra galutinai aišku, jog nėra gerų ir blogų vakcinų, šiuo metu patvirtintų ES. Vakcinos tiesiog skirtingai veikia. Skirtingai veikia ir plintančias mutacijas. Bet ir tie patys nauji viruso variantai plinta skirtingai.

Priemonės tos pačios: protrūkių kontrolė, testavimas, skiepai… Tik jei nutrauktume karantiną ar atsirastų trikdžių skiepijimo procesuose, suvaldyti viruso plitimą taptų dar sunkiau, o mutacijų tik daugėtų.

Štai ES šios situacijos valdymui jau dabar yra parengusi Naująjį Europos biologinės gynybos nuo COVID-19 atmainų parengties planą „HERA inkubatorius“. Taip mokslininkai, biotechnologijų bendrovės, gamintojai ir valdžios institucijos ES ir visame pasaulyje bendradarbiaudamos siekia nustatyti naujas atmainas bei planą kaip su jomis kovoti. Ir didžiausias iššūkis šiame mūšyje vėl tenka esamoms ir/ar būsimoms vakcinoms.

Šiuo metu ES plinta trys mutacijos variantai: Junginės Karalystės, Pietų Afrikos ir Brazilijos. Kodėl mes bijome mutacijų. Jungtinės Karalystės variantas yra labiau perduodamas, net iki 75 proc. Taip pat ligos simptomai pasireiškia daug sunkiau, padidėjusi hospitalizacijos tikimybė bei mirtingumas. Būtent ir Lietuvoje kol kas aptinkama tik ši „britiškoji“ atmaina. Pietų Afrikos variantas taip pat yra labiau perduodamas, didesnė reinfekcijos rizika. Brazilijos atmaina taip pat yra lengviau perduodama ir gali sukelti pakartotinę infekciją. Šiuo metu „britiškasis“ variantas nustatytas 28 Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės erdvės šalyse. Pietų Afrikos variantas – 18-oje jų. Nors variantai yra labiau perduodami, jie reaguoja į tas pačias epidemiologines priemones.

Bet ES juda į priekį.

Liudas Mažylis yra Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto Europos Parlamente narys

2021.02.25

EP narys prof. Liudas Mažylis: „COVID-19 vakcinų eksporto skaidrumo ir leidimų kontrolė būtina, kol ES trūksta skiepų“

Vasario 24 dieną Europos Parlamento (EP) Tarptautinės prekybos komiteto (INTA) posėdyje buvo nagrinėjama COVID-19 vakcinų eksporto skaidrumo ir leidimų išdavimo mechanizmo tvarka. Klausimas buvo analizuojamas kaip neeilinis. Komiteto narys, prof. Liudas Mažylis pastebi, kad vakcinų eksportas ir leidimai užima itin svarbų vaidmenį įgyvendinant ES vakcinavimo politiką. „Europos Komisija šių metų sausio 30 dieną priėmė laikiną eksporto skaidrumo ir leidimų tvarką, kuri bendrai nedraudžia pačio eksporto, bet, prieš išvežant vakcinas už ES ribų, apie tai reikės iš anksto pranešti ir gauti leidimą“, – pasakoja Tarptautinės prekybos komiteto EP narys prof. L. Mažylis.

Jo teigimu, laikinas vakcinos eksporto leidimas tokiais laikais, kai visiems nepakanka vakcinų, gali būti gera priemonė patikrinti, ar mūsų partneriai elgiasi sąžiningai – ši priemonė turėtų užtikrinti, kad turėsime visą informaciją apie vakcinų kiekius, išvežamus iš ES. Ši priemonė kol kas taikoma būtent toms COVID-19 vakcinoms, dėl kurių su ES sudaryta išankstinio pirkimo sutartis. Ši Komisijos nustatyta laikina COVID-19 tvarka kol kas galios iki kovo 31 dienos.

Trečiadienį vykusio posėdžio metu prof. L. Mažylis taip pat kreipėsi į Europos Komisijos Prekybos generalinio direktorato generalinio direktoriaus pavaduotoją Denis Redonnet, kuris atsakingas už ES prekybos taisyklių laikymąsi. Europarlamentaras teiravosi, kokie veiksmai bus pasirinkti siekiant tikslingai komunikuoti, kad savo prekybiniams partneriams užtikrintume, jog ši priemonė nėra įrankis nacionalizuotam vakcinavimui? Pasak L. Mažylio, žiniasklaidoje jau dabar atsiranda šios priemonės sulyginimų su Pandoros skrynia. Profesorius taip pat domėjosi, kas bus daroma po kovo mėnesio pabaigos, nes vis dar yra didelė rizika, jog vakcinų trūks.

Atsakydamas į L. Mažylio klausimus, Denis Redonnet akcentavo, kad prekybos partneriai apie šią eksporto ir leidimų laikinąją priemonę buvo informuoti formaliai, o komunikacija taip pat tęsiama, bet veikti reikėjo taip pat greitai ir siekiant priimti šį mechanizmą. Visgi, kas bus po kovo 31 d., kai priemonė nustos galioti, dar nėra aišku – tai spręs Europos Komisija.

„Daugeliui turbūt kyla klausimas, kam bendrai reikėjo pradėti kontroliuoti eksporto skaidrumą, įsivesti leidimus. Bet paprasčiausiai po mėnesio vakcinavimo ES pajuto, kad ji vakcina nusiteikusi dalintis su visu pasauliu, tačiau štai mažai kas buvo nusiteikęs demonstruoti solidarumą su ES vakcinavimo klausimais“, – dėmesį atkreipia L. Mažylis. Europos Komisijai taip pat kilo susirūpinimas dėl kai kurių bendrovių veiklos skaidrumo trūkumo, todėl laikinoji eksporto ir leidimų priemonė pasirinkta siekiant turėti išsamią informaciją apie sutartinių įsipareigojimų vykdymą.

Tarptautinės prekybos komiteto narys prof. L. Mažylis pastebi, kad taikant COVID-19 vakcinų eksporto skaidrumo ir leidimų išdavimo priemonę buvo priimtas sprendimas padaryti išimtį mažas ir vidutines pajamas gaunančioms valstybėms ir mūsų kaimyninėms šalims. Pasak jo, tai yra ženklas, kad leidimas nėra tiesiog eksporto draudimas.

Prieš priimant šią priemonę, Europos Komisija pristatė, jog siekiama užtikrinti, kad visi ES piliečiai galėtų būti laiku paskiepyti COVID-19 vakcinomis, ir spręsti vakcinų eksporto už ES ribų skaidrumo, kuris šiuo metu nepakankamas, problemą. Europos Sąjunga rėmė greitą kelių rūšių COVID-19 vakcinų kūrimą ir gamybą – iš viso skirta 2,7 mlrd. EUR paramos, todėl svarbu užtikrinti, kad šios reikšmingos investicijos iš ES biudžeto būtų naudojamos tinkamai.

2021.01.27

EP narys prof. Liudas Mažylis kreipėsi į Europos Komisiją dėl vakcinavimo politikos ES

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto Europos Parlamente narys prof. Liudas Mažylis sausio 26 dieną kreipėsi į Europos Komisiją dėl vakcinavimo politikos Europos Sąjungoje įgyvendinimo. „Tebesitęsiant pandemijai, gyvenant karantino sąlygomis, atrandant naujas viruso mutacijas, sergant ir mirštant žmonėms, pagrindinis dėmesys ir viltis ES ir bendrai pasaulyje tenka vakcinai“, – teigia EP narys, prof. Liudas Mažylis. ES vakcina pirmuosius piliečius pasiekė paskutinėmis praėjusių metų dienomis, o vakcinavimas šiuo metu yra įgyvendinamas ir toliau. Visgi, profesorius pastebi, kad daugumą kausto nežinia, ar juos pasieks vakcina, o kartu procesai nėra tokie skaidrūs ir veiksmingi, kaip norėtųsi.

„Europos Komisija 2020 m. sudarė sutartis su farmacinėmis bendrovėmis dėl vakcinų nuo COVID-19 infekcijos tiekimo, tačiau 2021 m. sausį tiekimas buvo sutrikdytas. Valstybėse narėse ir žiniasklaidoje sklandaus skiepijimo lūkesčius pakeitė apmaudas dėl tiekimo trikdžių, – pasakoja prof. L Mažylis. – Sėkmė, kad valstybių narių ryžtu vakcinų tiekimą pavyko atnaujinti, bet tai atskleidė daug spragų, kurios slypi sutartyse su vakcinas kuriančiomis farmacijos kompanijomis“. EP narys prof. Liudas Mažylis pastebi, kad vakcinavimo kampanija nepalyginamai geriau suorganizuota ir išpopuliarinta JK arba Izraelyje, o ten naudojamos tos pačios vakcinos.

„EP šie klausimai svarstyti ne kartą. Kuriant vakcinas, svarbią investicijų dalį sudarė viešosios lėšos, tad reikalauta sutarčių tarp EK ir farmacinių bendrovių paviešinimo. Kol kas paviešintos ne visos sutartys arba tik jų dalys. Informacija apie farmacinių bendrovių sutartis su trečiosiomis šalimis yra neprieinama“, – situaciją pristato EP narys. Pasak L. Mažylio, labai tikėtina, kad visgi farmacijos įmonės parduoda tam, kuris pasiūlo aukštesnę kainą. „Be abejonės, dabartinėse sutartyse tarp Europos Komisijos ir farmacijos kompanijų, kuriančių vakciną, yra spragų, todėl kreipiausi į Komisiją su klausimais, į kuriuos, tikiuosi, bus atsakyta ir atsižvelgta ateityje sudarant sutartis su kitomis farmacijos įmonėmis, siekiant bendrų ES sveikatos apsaugos tikslų“, – teigia EP narys prof. L. Mažylis.

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narys Komisijai iškėlė pirmiausia vertybinį klausimą: „Ar verslo (šiuo atveju farmacinio) sandorių konfidencialumas ir teisė siekti pelnų, to neviešinant, yra aukštesnis prioritetas, negu ES piliečių sveikata ir gyvybė?“.

Taip pat prof. L. Mažylis, atkreipdamas dėmesį, kad sutartys turi būti viešos visiems ES piliečiams, Komisijai pateikė klausimą, „ar EK paviešins, ir kada, sudarytų sandorių dėl vakcinų nuo COVID-19 infekcijos visas detales?“. Jis taip pat atkreipė dėmesį, ar ateityje tokių skaidrumo ir vakcinavimo klaidų bus stengiamasi išvengti, užduodamas klausimą: „Ar EK planuoja nuo šiol sudaromose sutartyse iš anksto reikalauti galimybės paviešinti sandorius su trečiosiomis šalimis?“.

EP narys pastebi, kad siekiant, jog ES pavyktų sėkmingai įveikti viruso plitimą, vykdyti vakcinavimo politiką ateityje – svarbūs ir žingsniai link bendros ES sveikatos sistemos. „Pandemija parodė, jog sveikata turi tapti ES prioritetu. Džiugu, kad dar praėjusių metų pabaigoje EP pavyko galutinai patvirtinti „ES – sveikatos labui“ programą, kuri bus įgyvendinama 2021-2027 metais, – pasakoja prof. L. Mažylis. – Todėl Komisijai taip pat uždaviau klausimą apie tai, kokiais principais, pelno ar kitokiais, bus grindžiama „ES – sveikatos labui“ programa – ar bus sekama minėtu ydingu COVID-19 vakcinų pirkimo precedentu, ar bus diegiami kitokie principai, siekiant ES piliečių sveikatos ir gerovės, kaip tai numatyta Sutarties dėl ES veikimo 168 str., „didelės tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai ir kova su jomis“?“.