Įžanginis žodis

Andrius Kubilius, paskirtasis Komisijos narys, atsakingas už gynybą ir kosmosą

 

Gerbiamieji komitetų pirmininkai,

Gerbiamieji Europos Parlamento nariai,

Gerbiami kolegos,

 

Per pastaruosius 32 metus būdamas du kartus buvęs Lietuvos Ministru Pirmininku ir Lietuvos bei Europos Parlamento nariu, jaučiuosi pagerbtas galėdamas grįžti į šiuos Rūmus ir šiandien kreiptis į Jus kaip pirmasis Europos Sąjungos istorijoje paskirtasis Komisijos narys, atsakingas už gynybą ir kosmosą.

***

Kaip žinote, gynyba yra vienas svarbiausių būsimos Komisijos prioritetų.

Misijos laiške man pavesta padėti Europai pasirengti „ekstremaliausiems kariniams nenumatytiems atvejams“. Tai reiškia – pasirengti Rusijos agresijos prieš ES valstybes nares galimybei.

Ar esame pasirengę tokiems nenumatytiems atvejams?

Šiandien susiduriame su neatidėliotinais ir ilgalaikiais Europos gynybos iššūkiais:

1. Pirma, susiduriame su egzistencinėmis ir kylančiomis grėsmėmis, įskaitant įprastinį karą, kibernetinį karą, hibridines atakas ir kosmoso militarizavimą:

– Naujausi žvalgybos vertinimai rodo, kad iki šio dešimtmečio pabaigos Rusija gali išbandyti ES arba NATO ryžtą. Todėl turime skubiai stiprinti ES pasirengimą galimai karinei agresijai. Tokiu būdu galime atgrasyti Rusiją.

– Nepaisant to, kad kol kas sunku nuspėti, kokia artimiausiu metu bus naujosios JAV administracijos politika, vis dėlto galime prognozuoti, kad per ateinančius dešimtmečius JAV tikriausiai daugiau dėmesio skirs Kinijos keliamam strateginiam iššūkiui. Šis ilgalaikis pokytis reikalauja savarankiškesnės Europos gynybos struktūros.

2. Antra, ES valstybės narės per pastaruosius dešimtmečius gynybai skyrė per mažai lėšų – šis trūkumas sudaro daugiau kaip 1 trilijoną eurų. Dėl tokio nuolatinio nepakankamo investavimo kritiniai mūsų pajėgumai ir pasirengimas turi spragų.
3. Trečia, Europos gynybos įrangos rinka tebėra labai fragmentuota, o tai lemia neefektyvumą, pastangų dubliavimą ir sąveikos trūkumą. Mūsų gynybos pajėgumai atsilieka nuo to, ko reikia mūsų pasirengimui, kaip pabrėžiama [Specialiojo patarėjo] Prezidento S.Niinisto pranešime [Dėl Europos civilinės ir karinės parengties ir pasirengimo stiprinimo].
4. Ketvirta, mūsų priešininkai ir strateginiai konkurentai sparčiai mus lenkia. Tokių šalių kaip Rusija ir Kinija gynybos biudžetai per pastaruosius du dešimtmečius išaugo daug labiau nei 27 ES valstybių narių. Panašu, kad 2025 m. Rusija, skaičiuojant pagal perkamosios galios paritetą, karinėms reikmėms išleis daugiau nei visos ES 27 valstybės narės skiria gynybai.

 

Tikiuosi Jūsų paramos, kad, siekdami išspręsti šiuos iššūkius, sukurtume tikrą Europos gynybos sąjungą. Kaip teigia S.Niinisto, Europos gynybos sąjungos reikia ne karui, o taikai palaikyti.

Tam reikia keisti paradigmą ir sistemiškai pertvarkyti Europos gynybą, grindžiamą glaudžiu mūsų, valstybių narių ir NATO bendradarbiavimu.

Gynybos klausimais NATO ir ES nekonkuruoja – greičiau priešingai.

ES turi pasinaudoti savo unikaliomis biudžetinėmis ir teisėkūros galiomis, kad padėtų plėtoti pajėgumus ir išteklius, reikalingus NATO karinio atgrasymo ir gynybos planams įgyvendinti.

Trys pranešimai – Enrico Letta pranešimas dėl bendrosios rinkos, profesoriaus Draghi pranešimas dėl konkurencingumo ir Prezidento Niinistö pranešimas dėl pasirengimo suteikė peno apmąstymams. Dabar turime imtis veiksmų ir įgyvendinti šias rekomendacijas.

Atsidūrėme tokiame laikotarpyje, kai taikiai mūsų ateičiai kyla iššūkių ne tik gynybos, bet ir kosmoso srityje, kuri tampa vis svarbesnė mūsų gynybiniams pajėgumams.

Mums reikia skubių ir drąsių sprendimų, kad užtikrintume tą taikią ateitį.

Tokie sprendimai reikalauja maksimalaus mūsų susitelkimo.

Todėl tikiuosi glaudžiai bendradarbiauti su Jumis įgyvendinant šią užduotį.

Jei būsiu patvirtintas, per pirmąsias 100 savo kadencijos dienų kartu su vyriausiąja įgaliotine pristatysiu Baltąją knygą dėl Europos gynybos ateities.

Joje bus suformuluotas naujas požiūris į gynybą ir nustatyti investicijų poreikiai, kad būtų sukurti visapusiški Europos gynybos pajėgumai, grindžiami bendromis investicijomis ir ES bei valstybių narių pasirengimu ekstremaliausiems kariniams nenumatytiems atvejams.

Turime užtikrinti, kad reikalingi ES gynybos pajėgumai būtų labiau suderinti su atitinkamomis investicijomis.

Turime išleisti daugiau, geriau, drauge ir europietiškai.

Todėl siūlau:

1. Nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų toliau įgyvendinamos ASAP ir Europos EDIRPA programos, taip pat naujoji Europos gynybos pramonės programa (EDIP). Esu pasirengęs suteikti visą paramą, kurios reikia šio svarbaus dokumento priėmimui.
2. ES gynybos įrangos gamybos ir paklausos didinimas skatinant ES, valstybių narių ir NATO keitimąsi informacija apie gynybos išteklius ir pajėgumų poreikius, tokiu būdu galimai sukuriant bendrą ES gynybos pramonės produkcijos planą. Skatindami bendrus viešuosius pirkimus, su galimybe didinti bendrą paklausą, galime padėti sumažinti kainas ir paskatinti ilgalaikes sutartis. Taip pat turėtume išnagrinėti parengties telkimo ir bendro atsargų kaupimo galimybes, grindžiamas ES karinio saugumo kriterijais.
3. Ilgalaikis kitos daugiametės finansinės programos (DFP) planavimas. Turime maksimaliai padidinti Sąjungos veiksmų poveikį, panaudoti ES biudžetą pagrindiniams skubiausiems ES prioritetams įgyvendinti, suteikti investicijoms nuspėjamumo, sustiprinti sinergiją ir supaprastinti ES finansinę aplinką.
4. Pasiūlymai dėl neatidėliotinų investicijų į gynybą poreikių. Remiantis M. Draghi pranešimu, Europos gynybos pramonei per ateinantį dešimtmetį reikia papildomų 500 mlrd. eurų, kad ji išliktų konkurencinga ir patenkintų dabartinę paklausą. Dar prieš patvirtinant kitą DFP, ieškosime būdų, kaip optimizuoti ES finansinę paramą, padidinti nacionalines investicijas ir panaudoti turimą turtą.
5. Inovatyvios finansavimo galimybės. Europos investicijų bankas turi atlikti svarbesnį vaidmenį finansuojant gynybą, toliau plėsdamas savo skolinimo politiką. Tai taip pat padėtų pakeisti kitų Europos finansų institucijų skolinimo politiką.
6. Glaudžiai bendradarbiausiu su valstybėmis narėmis ir vyriausiąja įgaliotine, kad būtų parengti ir įgyvendinti bendro Europos intereso gynybos projektai, įskaitant Europos oro erdvės skydą ir sustiprintus kibernetinės gynybos pajėgumus, kurių nė viena šalis negali sukurti pati viena.
7. Turime gerokai padidinti tiek viešąsias, tiek privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą gynybos srityje, kartu išsaugodami gynybos specifiką, ir turime sustiprinti Europos gynybos fondą. Taip pat turėtume ieškoti priemonių, kaip geriau sutelkti ES paramą didelės rizikos ir didelės grąžos mokslinių tyrimų projektams, kaip tai daro DARPA agentūra Jungtinėse Valstijose.

 

Ir svarbiausia: pirkimas tarpvalstybiniu mastu ES turėtų būti lygiavertis pirkimui nacionaliniu mastu. Turime sukurti tikrą bendrąją gynybos rinką.

Tam reikės:

– toliau skatinti naudoti patvirtintus civilinius ir gynybos standartus (NATO STANAG) ir remti abipusį sertifikavimo pripažinimą, kad būtų užtikrinta sąveika su sąjungininkais.

– peržiūrėti ir sustiprinti direktyvas dėl viešųjų pirkimų gynybos srityje.

– gerinti visų bendrovių, ypač MVĮ, patekimą į rinką, kad būtų skatinamos naujovės.

– Skatinti glaudesnį tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kad būtų pasiekta masto ekonomija.

Karinis mobilumas yra gyvybiškai svarbus Europos saugumui ir gynybai, todėl turime veikti greičiau. ES gali sukurti didelę pridėtinę vertę palengvindama judėjimą visoje ES ir remdama būtiną infrastruktūrą bei logistiką.

Ir galiausiai, kaip pabrėžė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, geriausia investicija į Europos saugumą yra investicija į Ukrainos saugumą.

Kaip neseniai „Politico“ sakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte: „Iki šiol mūsų parama padėjo Ukrainai kovoti. Tačiau turime padaryti daug daugiau, kad pakeistume konflikto trajektoriją“.

Skubiai įgyvendindami Europos gynybos pramonės programą ir padedami Europos inovacijų biuro Kijeve, toliau stiprinsime savo pagalbą ir remsime abipusę ES ir Ukrainos gynybos ir kosmoso pramonės integraciją.

Tai vienas iš būdų, kaip galime padaryti daugiau…

***

Dabar norėčiau sutelkti dėmesį į kosmosą, kur iki šiol ES sukūrė pasaulinio lygio strateginius kosmoso išteklius ir visame pasaulyje pripažintą pramoninę kompetenciją bei praktinę patirtį, pavyzdžiui, Galileo, Copernicus ir būsimą IRIS², kurie taip pat labai svarbūs ir mūsų gynybai.

Mūsų kosmoso pajėgumai yra puikus pavyzdys, ką ES valstybės narės gali pasiekti bendradarbiaudamos srityje, kurioje nė viena iš jų pati viena nesugebėtų to padaryti.

Žvelgiant į ateitį, ekspertų teigimu, po 10 metų pasaulinė kosmoso pramonės rinka gali būti didesnė nei 1 trilijonas eurų.

Kaip teigia kai kurie ekspertai, kosmoso ekonomika dabar atlieka tą patį vaidmenį, kurį prieš 20 metų atliko interneto ekonomika.

Europa turi dalyvauti šioje kosmoso revoliucijoje.

Tačiau susiduriame su naujais iššūkiais:

1. Mūsų kosmoso pramonės konkurencingumui kyla pavojus. Dėl nepakankamo finansavimo augimui rizikuojame prarasti inovatyvių Europos kosmoso srities pradedančiųjų įmonių gamybinius ir komercinius pajėgumus. Mūsų fragmentiška reguliavimo aplinka dar labiau apsunkina padėtį.
2. Mūsų kosmoso ištekliai dėl priešiškos veiklos tampa vis mažiau saugūs ir vis labiau pažeidžiami, o mūsų tiekimo grandinės rizikuoja patekti į nedraugiškų subjektų kontrolę.
3. Kosmosas vis dar nepakankamai naudojamas gynybos srityje, nors jo vaidmuo šiuolaikinėse karinėse operacijose yra itin svarbus.

Siekdamas spręsti šiuos iššūkius ir su jūsų parama, jei būsiu patvirtintas, toliau plėtosiu ES kosmoso flagmanų – Galileo, Copernicus ir IRIS² – veiklą, taip pat stiprinsiu jų pajėgumus teikiant specialias vyriausybines paslaugas mūsų saugumo poreikiams.

Glaudžiai bendradarbiausiu su Europos Parlamentu, valstybėmis narėmis ir kosmoso pramone.

Pasikliausiu ES kosmoso programos agentūra ir Europos kosmoso agentūra, sieksiu didinti įgyvendinimo veiksmingumą ir efektyvumą.

Be jau sukurtų paslaugų naudojimo, daugiausia dėmesio skirsime penkioms pagrindinėms iniciatyvoms:

1. Europos autonominės prieigos prie kosmoso užtikrinimas. Turime įvairinti Europos paleidimo į kosmosą paslaugų sprendimus ir siekti didesnės konkurencijos. Tikiuosi teigiamų rezultatų iš neseniai Europos kosmoso agentūros ir Komisijos paskelbtų „Flight Ticket“, „Launch Challenger“ ir kitų iniciatyvų, kurios paskatins naujus paleidimo projektus. Turime dėti daugiau pastangų, kad užtikrintume autonominę prieigą prie kosmoso ir taip užtikrintume Europos suverenitetą.

 

2. Pateikti ES kosmoso Akto projektą, kuriuo būtų sukurta bendroji kosmoso rinka ir sukurta bendra kosmoso saugumo, saugos ir tvarumo sistema, užtikrinant nuoseklų požiūrį ES mastu.
3. Remdamiesi M. Draghi pranešimu, turime remti ES kosmoso pramonės konkurencingumą. Tai apima kosmoso duomenų ekonomikos skatinimą, viešųjų investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas didinimą ir intensyvesnę paramą novatoriškoms pradedančiosioms ir veiklą plečiančioms įmonėms, be kita ko, pasitelkiant lanksčiai ir greitai įgyvendinamus viešuosius pirkimus.
4. ES kosmoso politikos teisinės sistemos parengimas kitai DFP, atspindintis naujus Sąjungos, kaip pasaulinės kosmoso galios ir tarptautinės partnerės, užmojus.
5. Parengti mūsų kosmoso išteklius reaguoti į visas grėsmes kosmoso srityje, kurios gali turėti įtakos ES ir jos valstybių narių saugumui, įskaitant pačius ekstremaliausius karinius nenumatytus atvejus. Glaudžiai bendradarbiaudami su vyriausiąja įgaliotine, remsimės 2023 m. ES kosmoso saugumo ir gynybos strategija. Toliau stiprinsime bendradarbiavimą su Ukraina kosmoso srityje.

 

Šios iniciatyvos sudarys sąlygas Europos lyderystei kosmoso srityje, taip stiprinant mūsų technologinį suverenumą, konkurencingumą ir mūsų saugumo bei gynybos pajėgumus ir galiausiai – mūsų strateginį savarankiškumą.

Iki šiol mūsų pasiekimai kosmoso srityje buvo unikalūs.

ES kosmoso politikos pasiekimai rodo, ką galime pasiekti būdami vieningi, ambicingi ir strategiškai įžvalgūs. Būkime ir toliau ambicingi.

Tai taip pat turėtų įkvėpti mūsų požiūrį į Europos gynybą.

***

Ir pabaigai:

Mes nenorime karo. Mes norime taikos. Todėl turime būti pasirengę gynybai tiek sausumoje, tiek kosmose, kad mūsų varžovams nekiltų pagundos mus išbandyti.

Tik dirbdami kartu galime sukurti stipresnį, atsparesnį ir savarankiškesnį Europos gynybos ir kosmoso sektorių.

Kad ES būtų pasirengusi ekstremaliausiems kariniams nenumatytiems atvejams, kad ir iš kur jie kiltų. Tai vienintelis kelias į taiką.

Dėkoju už dėmesį.

Esu pasirengęs atsakyti į Jūsų klausimus.

(Nuotrauka: ELP grupės Europos Parlamente)