2023.10.04

R. Juknevičienė: „Moldovos vieta yra Europos Sąjungoje“

Vakar Europos Parlamento (EP) plenarinės sesijos metu kalbėdama dėl Moldovos pažangos siekiant narystės ES, EP narė Rasa Juknevičienė pabrėžė, kad Moldovos vieta yra Europos Sąjungoje.

Ji išreiškė įsitikinimą, kad Europos Komisija pasiūlys pradėti stojimo derybas.

„Prezidentės Majos Sandu ir dabartinės vyriausybės vadovavimo dėka Moldova įrodė, kad yra atspari demokratija, – sakė EP narė. – Nepaisant Rusijos kišimosi ir bandymų destabilizuoti padėtį, Moldova daro didelę pažangą eidama europiniu keliu“.

Pasak parlamentarės, šią šalį Rusijos karas Ukrainoje veikia labiausiai, bet nepaisant to, Moldova drąsiai parodė tikrą solidarumą su Ukraina. Moldova imasi sudėtingų sprendimų, kad išsilaisvintų nuo Rusijos priklausomybės, įskaitant energetikos sektorių.

„ES turi palaikyti Moldovą ir toliau padėti jai siekti energetinės nepriklausomybės, modernizavimo ir integracijos į ES“, – pabrėžė R. Juknevičienė.

Parlamentarė apibendrino, kad su Moldova Europos Sąjungoje Europa ir mes visi būsime stipresni bei saugesni.

2023.02.20

Andrius Kubilius. Kalba Euronest parlamentinės asamblėjos sesijos atidaryme

Andriaus Kubiliaus kalba Euronest parlamentinės asamblėjos sesijos atidaryme, Kišiniovas, 2023 m. vasario 20 d.

Andrius Kubilius

Europos Parlamento narys

Euronest PA ko-pirmininkas

Sveikinu visus Euronest parlamentinės asamblėjos narius ir dėkoju šeimininkams iš Moldovos. Tai unikali sesija, nes tai pirmoji Euronest sesija, vykstanti karo metu.

Karas atnešė tektoninių pokyčių ir geopolitinių žemės drebėjimų visame Rytų partnerystės regione ir visame Europos žemyne.

Pirmasis klausimas, į kurį turime atsakyti – kodėl Putinas pradėjo karą?

Kai kas šį karą vadina tradiciniu neoimperiniu arba kolonijiniu karu.

Norėčiau pabrėžti, kad tai žlungančios autokratijos karas prieš neišvengiamą demokratijos plitimą rytinėje Europos žemyno dalyje. Vadinčiau jį „Kremliaus režimo išlikimo karu“.

Kremlius pradėjo šį karą, kad neleistų demokratijai plisti į Rusiją. Kremliaus režimui išlikti Rusijoje didžiausią grėsmę kelia demokratinės Ukrainos ir kitų Rytų partnerystės šalių sėkmė, nes tai gali įkvėpti Rusijos žmones reikalauti tokios pat raidos Rusijoje.

Ukrainos (ir kitų Rytų partnerystės šalių) sėkmė gali būti pasiekta tokiu pat būdu, kaip 1990-aisiais buvo pasiekta Vidurio Europos sėkmė integruojantis į ES. Tai vienintelis būdas, kaip galima sukurti posovietinės erdvės šalių sėkmę. Putino režimui Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo integracija į ES yra didžiausias pavojus jo režimo išlikimui. Dėl šios priežasties jis pradėjo karą prieš Ukrainos sėkmę.

Rusija šį karą pralaimės. Su Vakarų pagalba jie bus nugalėti Ukrainoje. To reikia ne tik Ukrainai, to reikia visam demokratiniam pasauliui, ypač demokratinei Europai. Ir toks pralaimėjimas atneš autokratijos Rusijoje žlugimą, o tai atvers duris transformacijai atgal į demokratiją Rusijoje.

Tai itin svarbus istorinis momentas, kuris pakeis visą Europos žemyno geopolitinį kraštovaizdį. Mes, mano karta, matėme, kaip griuvo Berlyno siena, dabar artėjame prie tokios pat istorinės reikšmės momento, kai grius Kremliaus autoritarinio, agresyvaus režimo siena.

Ir šis istorinis pokytis išskirtinai priklauso nuo Ukrainos.

Nes Rusijos transformacija, visų pirma, įvyks tada, kai Rusijos žmonės atsikratys svajonės atkurti imperiją. Kad to pasiektume, visi kartu turime įgyvendinti tris svarbius uždavinius: 1) Rusijos karinis pralaimėjimas Ukrainoje; 2) tarptautinis tribunolas V. Putinui; 3) Ukrainos narystė NATO: rusai turi suprasti, kad Ukraina pasitraukė iš jų įtakos sferos.

Iš kitos pusės, kad tokia transformacija įvyktų, Rusijos žmonės turi patikėti, kad jie gali normaliai gyventi pačioje Rusijoje. O kad tai įvyktų, Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo integracija į ES vaidins svarbiausią strateginį vaidmenį, nes taip bus sukurta Ukrainos ir kitų Rytų partnerystės šalių sėkmė, ir sukurtas pavyzdys bei įkvėpimas Rusijos žmonėms.

Rusijos transformacija yra vienintelis būdas sukurti tvarią taiką Europos žemyne. Todėl Europos integracija yra vienintelis kelias į tvarią taiką, ir todėl Rytų partnerystės šalių integracija į ES reikalinga ne tik pačioms Rytų partnerystės šalims, bet strategiškai labai reikalinga ir pačiai ES. Būtent šį aspektą mums iš ES pusės vis dar reikia tinkamai įsisąmoninti. Štai kodėl Rytų partnerystės politika yra viena svarbiausių ES geopolitinių politikos krypčių ir štai kodėl Euronest parlamentinė asamblėja yra toks svarbus įvykis.

Taip pat labai svarbu, kad ši asamblėja vyksta čia, Kišiniove. Ne tik todėl, kad sesija vyksta Ukrainos kaimynystėje, bet visų pirma todėl, kad Moldova labai aiškiai parodo, jog jei Rytų partnerystės regiono žmonės turi galimybę laisvai rinktis, jie renkasi europinę kryptį. Nepaisant visų Kremliaus pastangų pasipriešinti tokiam pasirinkimui pasitelkiant visus Kremliaus hibridinius poveikio ginklus. Norėčiau pasveikinti prezidentę Maią Sandu ir visus Moldovos vadovus už puikų darbą, atvedusį Moldovą į Europos kelią.

Moldova aiškiai parodo, koks būtų Baltarusijos žmonių pasirinkimas, jei jie turėtų galimybę laisvai rinktis – šią pasirinkimo teisę iš jų pavogė Lukašenka. Toks pats būtų ir Rusijos žmonių pasirinkimas, todėl Kremlius svajoja, kaip sužlugdyti tokį Moldovos žmonių pasirinkimą. Tačiau jiems nepavyks.

Rusijos autokratija pralaimės: tiek karine prasme Ukrainoje, tiek geopolitiškai prieš Rytų partnerystės šalių europinę integraciją.

Kad tai įvyktų, reikia konsoliduotos politinės valios iš ES ir viso Vakarų pasaulio pusės. Turime tiekti ginklus Ukrainai ir turime užtikrinti integraciją, numatydami plataus užmojo „Trio“ šalių integracijos darbotvarkę ir šiais metais pradėdami Ukrainos ir Moldovos stojimo derybas.

„Kariniu Ramšteinu“ mes, Vakarai, parodėme būdą, kaip sustiprinti savo politinę valią, kad galėtume tiekti ginklus. Norėdami užtikrinti integraciją, turime sukurti „integracijos Ramšteiną“.

Turime užtikrinti integraciją taip, kad Rytų partnerystės šalys, pirmiausia Moldova ir Ukraina, ir, tikiuosi, Sakartvelas, iki 2029 m. taptų ES narėmis ir dalyvautų eiliniuose rinkimuose į Europos Parlamentą.

Tai kelias į tvarią taiką visame Europos žemyne. Kremliaus sienų griūtis pašalins svarbiausią destabilizuojantį veiksnį, agresijos ir priespaudos faktorių visam Rytų partnerystės regionui, ne tik Ukrainai ir Moldovai, bet ir Baltarusijai bei visam Pietų Kaukazui.

Tačiau visi pokyčiai Rytų partnerystės regione, visi geopolitiniai pokyčiai Europos žemyne prasideda nuo Ukrainos pergalės.

Todėl tegyvuoja Moldova ir Slava Ukrainy!

2023.02.18

L. Mažylis dalyvaus Euronest Parlamentinės Asamblėjos sesijoje Moldovoje

Vasario 19-21 dienomis Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis dalyvaus Euronest Parlamentinės Asamblėjos sesijoje Moldovoje, Kišiniove. Tai jau 10-oji Euronest tarpparlamentinė Asamblėja tarp Europos Parlamento ir Rytų Partnerystės šalių parlamentų: Armėnijos, Azerbaidžano, Sakartvelo, Moldovos ir Ukrainos. Moldovoje vyksiančioje sesijoje dalyvaus ir Baltarusijos demokratinės opozicijos atstovai. Pagrindinė tema Kišiniove – Rusijos karo prieš Ukrainą įtaka Rytų Partnerystei ir kiti geopolitiniai iššūkiai.

„Moldovai kartu su Ukraina pernai birželį buvo suteiktas kandidatės į Europos Sąjungą statusas. Dabartinio karo prieš Ukrainą kontekste ES plėtra yra būtina, jei Europoje ir toliau norime išlaikyti demokratiją bei taiką. Žinoma, Ukraina ir Moldova turi būti nebe tik Rytų partnerės, o ir lygiateisės ES narės. Sakartvelas – tiek, kiek dės nuoseklių pastangų – taip pat galėtų artėti prie narystės“, –teigia EP narys prof. Liudas Mažylis ir kartu pabrėžia, kad Kišiniove sesija vyks tuo pat metu, kai Moldova dėl Kremliaus režimo įtakos patiria ir saugumo neramumus.

Pasak europarlamentaro, dabartinė Moldovos vadovybė šalyje įgyvendino daug demokratijos stiprinimo pokyčių. „Jų proeuropietišką prezidentę Maia Sandu išklausėme ir Europos Parlamente pernai. O dar iki tol, kol Moldova įstos į ES, mes turime daryti viską, kad tiek ši valstybė, tiek ir kitos Rytų partnerystės šalys būtų remiamos ES tiek saugumo, tiek ekonominių ryšių plėtros srityse“, – teigia Euronest Parlamentinės Asamblėjos narys L. Mažylis.

Vasario 19 d. „Euronest“ sesijos Moldovoje metu Liudas Mažylis pirmininkaus Ekonominės integracijos, teisės derinimo ir konvergencijos su ES politika komiteto posėdžiui (ECON). Taip pat bus balsuojama dėl miestų-sostinių ekonominės plėtros ir iššūkių po COVID-19 pandemijos.

Vizito Molodovoje metu vyks įvairių „Euronest“ komitetų ir darbo grupių susitikimai, kurių metu diskusijose dominuos ir nauji saugumo iššūkiai regione. Dalyviai taip pat priims rezoliucijas dėl ekonominės integracijos, energetinio saugumo ir socialiniais klausimų.

„Euronest“ Parlamentinę Asamblėją sudaro 60 Europos Parlamento narių delegacija ir po 10 narių iš kiekvienos Rytų partnerystės šalies Parlamentų. Asamblėjos misija – sudaryti sąlygas ES ir Rytų Europos bendradarbiavimui, ekonominei integracijai stiprinti. Kitos sesijos numatoma tema – Rusijos karo prieš Ukrainą poveikis ekonomikai.

2022.05.19

R. Juknevičienė: “Moldovos žmonės nusipelnė būti Europos šeimoje”

Briuselyje vykstančiame Europos Parlamento plenariniame posėdyje kreipdamasi į europarlamentarus Moldovos prezidentė Maja Sandu pažymėjo, kad “mes esame Europos dalis, ES vertybės yra mūsų vertybės”.

“Suteikti ES kandidatės narės statusą yra teisingas sprendimas”, – pažymėjo M. Sandu.

Moldova š. m. kovo mėnesį, prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, pateikė narystės ES paraišką.

Kalbėdama apie Rusijos agresiją Ukrainoje, ji teigė, kad Moldova palaiko Ukrainą.

“Krymas yra Ukraina, Donbasas yra Ukraina, Kijevas yra Ukraina”, – sakė M. Sandu.

Moldova priėmė dešimtis tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių, kurie į šalį atvyko pirmomis karo dienomis. Šiuo metu šalyje yra virš 400 tūkstančių pabėgėlių, o Moldovos populiacija padidėjo 4 procentais.

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė, pasisakydama dėl Moldovos Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga, pabrėžė, kad šios šalies žmonės nusipelnė būti Europos šeimoje, todėl Europos Taryba turėtų pasiųsti aiškų signalą dėl Moldovos narystės Bendrijoje.

EP Plenary session – Annual implementing report on the EU association agreement with the Republic of Moldova

“Šiandien daug žmonių visame pasaulyje nori nugalėti Putiną. Moldovos žmonės, balsuodami už Mają Sandu ir jos komandą, jau yra nugalėję Putiną, kuris atvirai rėmė Kremliaus kandidatą ir pralaimėjo. ES privalo suteikti aiškią viltį Moldovos žmonėms, kurie balsavo už europietišką kelią, atmetė korumpuotus politikus”, – kalbėjo EP narė R. Juknevičienė.

Pasak jos, Moldova priėmė pabėgėlius iš Ukrainos, aiškiai stojo demokratinių valstybių pusėn nepaisant to, kad Kremlius grasina Moldovai taip pat, kaip Ukrainai.

“Šios šalies žmonės nusipelnė būti Europos šeimoje, todėl Europos Taryba turėtų pasiųsti aiškų signalą. Moldovos žmonėms reikia europinės perspektyvos. Jei nepasinaudosim atsivėrusia galimybe, kitos tokios gali greitai nebūti”, – pažymėjo europarlamentarė.

Pasak jos, ES turi šansą tapti tikra geopolitine veikėja.

“Tvirtai ištiesta ranka Moldovai – žingsnis link to”, – pažymėjo R. Juknevičienė.

2022.05.13

Liudas Mažylis. Moldova: tarp narystės ES ir karo su Rusija

Moldova išlieka viena iš perspektyviausių ES Rytų partnerystės šalių, galinčių tikėtis gauti narystę Europos Sąjungoje. Moldovoje sėkmingai vyko reformos užsienio politikos, saugumo, prekybos ir energetikos srityse, jau nuo 2016 m. įsigaliojo Asociacijos susitarimas, įskaitant jo nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (Association Agreement and Deep and Comprehensive Free Trade Agreement). Žinoma, Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą kelia tiesioginę grėsmę Moldovos saugumui. Ypač didelį nerimą kelia Kremliaus marionetinis Padniestrės separatistinis regionas. 2022 m. kovo 3 d. šalies prezidentė Maja Sandu pasirašė oficialų prašymą dėl savo šalies įstojimo į Europos Sąjungą. Visgi valstybė yra karo pašonėje. Kokios perspektyvos nusimato jai kelyje į ES?

Nuo 2009 m., kai Moldova tapo Rytų Partnerystės nare, ji vis reiškė norą dėl gilesnės integracijos su ES. Žinoma, kaip vienai iš daugelio komunistinio bloko valstybių, reformų kelias Moldovai nebuvo lengvas. Teisės viršenybės, politinių ir ekonominių uždavinių, nurodytų Asociacijos susitarime, įgyvendinimas vis dar vyksta. Ir jis vyksta ne be trikdžių. Pavyzdžiui, 2014–2015 m. Moldovą sukrėtė finansų sistemos skandalas paaiškėjus, kad iš trijų šalies bankų dingo iš viso apie 1 mlrd. JAV dolerių. O jau ir prieš tai Moldovos bankai buvo įtariami rusų oligarchų pinigų plovimu. Todėl toks įvykis paveikė valstybę finansiškai, ir ji beveik iškart neteko 12 proc. BVP, o paskui kilo 42 proc. valiutos infliacija. Kai Moldovos Demokratų partija (PDM) pabandė konsoliduoti vykdomąją ir įstatymų leidžiamąją valdžias, valstybė pateko ir į politinę krizę. O Europos Sąjungos reakcija į tokius įvykius buvo pakankamai pagrįsta: ES baiminosi, kad Moldova gali tapti dar viena nesaugia erdve rytuose. Ypač kadangi kaip tik tuo metu augo Rusijos grėsmė, jau buvo įvykdyta Krymo aneksija. Nenuostabu, kad 2017 m. Europos Parlamentas rezoliucijoje pareikalavo Komisiją sustabdyti bet kokią finansinę paramą Moldovai, kol ten nebus užtikrinti teisinės valstybės principai.

Tačiau, remiantis 2020 m. Europos Komisijos išvadomis dėl Asociacijos susitarimo įgyvenimo pažangos, Moldova per trumpą laikotarpį sugebėjo gan smarkiai pasistūmėti į priekį. Buvo sėkmingai reformuota teismų bei viešojo administravimo institucijų sistema. Taip pat buvo sukurtas patrauklus investicinis klimatas vystyti verslo ir prekybinius ryšius su Europa. Nemažai teigiamų poslinkių siejama su proeuropietiška Moldovos prezidente Maja Sandu. Dabar, 2022 m., Europos Parlamentas teigiamai vertina Moldovos oficialų prašymą dėl narystės Bendrijoje. Toks pritarimas buvo išreikštas gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl dabartinės ES ir Moldovos bendradarbiavimo padėties. Nuo Rusijos agresijos Ukrainoje pradžios Moldova buvo smarkiai paveikta humanitarinės krizės. Daugiau nei 400 000 pabėgėlių iš Ukrainos pateko į Moldovą ir šiuo metu apie 100 000 vis dar yra šalies teritorijoje. Todėl rezoliucijoje mes, europarlamentarai, raginome Komisiją toliau per aktyvuotą ES civilinės saugos mechanizmą teikti humanitarinę pagalbą, įtraukiant ir „Frontex“ paramą sienų valdymui, bei pagal Solidarumo platformą teikti paramą asmenų perkėlimui į ES valstybes nares. ES turi didinti finansinę paramą Moldovai, padėdama valdyti dėl karo padarinių sukeltą humanitarinę krizę. Jau dabar 15 mln. eurų parama buvo paskirta ES pagalbos misijai dėl bėgančių nuo karo ukrainiečių Moldovos pasienyje kontrolės.

Kalbant apie saugumo didinimą, ES įsipareigojo padėti sustiprinti Moldovos gynybinį atsparumą. Juk Padniestrės separatistinis regionas, dar 1991 m. nelegaliai atsiskyręs nuo Moldovos, yra tiesioginė saugumo grėsmė dėl artimų ryšių su Rusija. Ten Rusija yra dislokavusi mažiausiai 1 500 kareivių, o vadinamosioms Padniestrės ginkluotosioms pajėgoms priklauso dar 5 000 kareivių. Todėl jeigu Kremlius ryžtųsi eskaluoti konfliktą dar labiau, tikėtina, kad Moldova atsidurtų karštajame tokios rizikos taške. Ypač, kai balandžio paskutinę savaitę Padniestrės regione įvyko neaiškios kilmės provokacijos, įskaitant išpuolį prieš vadinamosios „Saugumo ministerijos“ pastatą. Tokiomis aplinkybėmis akivaizdu, kad 2021 m. gruodį skirti 7 mln. eurų iš Europos taikos priemonės (European Peace Facility), kurių paskirtis sustiprinti kibernetinį saugumą ir strateginę komunikaciją, yra tiesiog per mažai; juolab kad regione vyksta karas. Gegužės 4 d. Vadovų Tarybos prezidento Charles Michel pareiškimas, jog ES reikšmingai padidins finansavimą Moldovai sustiprinti gynybinį pajėgumą, yra sveikintinas. Tačiau laukia ir daugiau veiksmų, kurie gali užtikrinti strateginį atsparumą.

Pavyzdžiui, apie 70 proc. Padniestrės eksporto patenka į ES, nors regionas yra tiesiogiai remiamas Putino režimo. Žinoma, padidėjęs eksporto srautas yra natūrali pasekmė dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės susitarimo, kurį Moldova pasirašė 2016 m., taip leidžiant ir Padniestrės regionui patekti į bendrą ES rinką. Tačiau konflikto gilėjimo atveju ES reiktų būti pasiruošus didinti konkrečius sektorinius ir transporto ribojimus, o tie ribojimai galėtų apimti prekybą su Padniestrės regionu.

Šiuo metu smarkiai padidėjusios nacionalinio saugumo grėsmės dėl Rusijos ir Padniestrės regiono suteikia Moldovai dar daugiau motyvacijos siekti artimesnės integracijos su ES ir vakarais. Tą įrodo kovo 3 d. pateiktas oficialus prašymas dėl Moldovos įstojimo į Europos Sąjungą. Birželio mėn. vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje valstybės narės svarstys Moldovos kelią narystės link. Žinoma, stojimo procesas ir tarp valstybių narių ratifikavimo procedūros užtruks, todėl ES jau dabar privalo rodyti daugiau dėmesio saugumo ir finansinio bendradarbiavimo srityse. Pavyzdžiui, Taryba balandžio 4 d. nusprendė įgyvendinti naują 150 mln. eurų vertės makrofinansinį paramos paketą, tiekiant paskolas ir dotacijas iki 2024 m. O Moldovai reikia toliau išlaikyti tvirtą proeuropietišką laikyseną, užtikrinant reformų tęstinumą ir politinius įsipareigojimus. Ypač dabar žinant, kad Moldova geopolitiškai gali tapti karštuoju tašku tęsiantis Rusijos agresijai.

Iliustracijos šaltinis: Adobe Stock