2024.04.24

A. Kubilius: Sakartvelo vyriausybė siekia sąmoningai išvesti šalį iš kelio į Europos Sąjungą

Europos Parlamento narys Andrius Kubilius antradienį Strasbūro plenarinėje sesijoje kalbėdamas apie Sakartvele bandomą priimti Užsienio agentų įstatymą pažymėjo, kad „Sakartvelo vyriausybė įvedė rusiško stiliaus užsienio įtakos agentų teisės aktą, siekdama sąmoningai išvesti Sakartvelą iš kelio į Europos Sąjungą“.

Pasak europarlamentaro, tokį žingsnį Sakartvelo vyriausybė žengė todėl, kad sąmoningai nori parodyti Kremliui, jog įgyvendina jo hibridinę darbotvarkę.

„Turime labai aiškiai pasakyti, kad tol, kol tokie teisės aktai yra Gruzijos teisinės tvarkos dalis, bet kokie sprendimai, kuriais rekomenduojama pradėti stojimo derybas, turėtų būti visam laikui sustabdyti“, – pabrėžė A. Kubilius.

Jis taip pat teigė, kad turime padėti Sakartvelo žmonėms apsisaugoti nuo Kremliaus hibridinės įtakos  Sakartvelui, įvesdami ES viešą Rusijos hibridinės įtakos indekso priemonę, pagal kurią ES ir ES šalių kandidačių politikai ir politinės partijos bus katalogizuojami pagal jų ryšius su Putino režimu ir dalyvavimą skleidžiant Kremliaus naratyvus.

„Turėtume paraginti Tarybą papildyti Kopenhagos stojimo į ES kriterijus sąlyga, kad šalis kandidatė sugebėtų pasipriešinti Rusijos hibridinei įtakai“, – taip pat kalbėjo A. Kubilius.

Europarlamentaras ragina aiškiai pasakyti, jog pagrindinė kliūtis Sakartvelo kelyje į Europos Sąjungą yra ne Sakartvelo žmonės, o Sakartvelo svajonių vyriausybė. Panašiai nutiko ir su Slovakija, kai dėl Vladimiro Mečiaro vyriausybės elgesio Slovakija buvo pakviesta pradėti derybas tik tada, kai Slovakijos rinkėjai nubalsavo už šios vyriausybės atmetimą.

2023.03.15

L. Mažylis: „Europos Sąjunga privalo suteikti Sakartvelui daugiau, negu abstrakčią europinę perspektyvą“

Kovo 14 d. Europos Parlamente vyko diskusija-debatai apie padėtį Sakartvele. „Kremlius vykdo karą, be kita ko, ir hibridinį. Neabejoju, kad ir ši įtampa tarp Sakartvelo ir Europos Sąjungos yra sukelta dirbtinai. Ji neatneša jokio konstruktyvaus rezultato nei vienai pusei. Sakartvelas, nepaisant visų dabartinių iššūkių, nori būti Europos Sąjungos dalimi, gyventojai remia ir narystę NATO, – debatų metu kalbėjo europarlamentaras prof. Liudas Mažylis. – Pasiūlytas kontraversiškas įstatymo projektas jau sustabdytas. Dialogas tarp valdžios ir piliečių sunkia kaina, bet vyksta, o  tolimesnė eskalacija būtų naudinga tik Rusijai.“

Pasak politiko, Europos Sąjunga privalo suteikti Sakartvelui daugiau, negu abstrakčią europinę perspektyvą. „Jau dabar yra reikalinga teikti daugiau finansinės ir techninės pagalbos – tai padės atremti naujas destabilizacijos, o kartu ir propagandos bangas. O kaip kovoti su užsienio agentų įtaka – turiu omenyje būtent Rusijos šnipus – ne kartą svarstėme ir šiuose rūmuose, tad tuo vertėtų veiksmingai užsiimti ne tik Sakartvele, bet ir kiekvienoje iš dabartinės Europos Sąjungos valstybių“, – savo pasisakymo metu Strasbūre teigė L. Mažylis.

 

EP narys A. Kubilius: „EP nariai yra pasirengę padaryti viską, kad paremtų strateginį Sakartvelo žmonių interesą prisijungti prie Europos Sąjungos“

Europos Parlamento Andrius Kubilius antradienį vykusioje plenarinės sesijos diskusijoje apie situaciją Sakartvele teigė, kad EP nariai yra pasirengę padaryti viską, kad paremtų strateginį Sakartvelo žmonių interesą prisijungti prie Europos Sąjungos.

„Šiandien turime atvirai pripažinti – Sakartvelo, kaip valstybė, turi problemų kelyje siekiant tokio strateginio Sakartvelo žmonių tikslo. Ir ta problema turi pavadinimą – Bidzina Ivanišvilis. Deja, formalioji ir neformalioji Sakartvelo valdžia vieningai laikosi taktikos sąmoningai kurti vis naujas ir naujas problemas integracijos kelyje. Štai kodėl Michaelis Saakašvilis ir Nika Gvaramija laikomi kalėjime ir štai kodėl neseniai tapome istorijos su „užsienio agentų“ įstatymu liudininkais“, – sakė A. Kubilius.

Pasak europarlamentaro, vadinamojo „užsienio agentų“ įstatymo istorija buvo sąmoninga politinė Sakartvelo valdžios institucijų provokacija prieš šalies žmones.

„Toks valdžios institucijų elgesys yra visiškai priešingas tam, ko ES reikalauja iš Sakartvelo – depoliarizuoti politinį gyvenimą. Gerai, kad Sakartvelo žmonės gatvėse sugebėjo apginti savo kelią integracijos link, tačiau neturėtume būti naivūs – tai ne paskutinė politinė antieuropietiška valdžios institucijų provokacija“, – teigė EP narys A. Kubilius.

Sakartvelo ministras pirmininkas Garibašvilis neseniai pareiškė Sakartvelo televizijos Imedi TV eteryje: „Europos Parlamentas geriau pasirūpintų savimi. Į korupcijos skandalą įsivėlė 100 europarlamentarų. Jų noras buvo ir yra įtraukti Gruziją į karą ir sunaikinti ją kartu su Ukraina“.

A. Kubiliaus nuomone, Kremlius turėtų pavydėti tokio pobūdžio propagandos, tačiau ji neveda prie kandidatės statuso.

„Nepaisant to, mes ir remsime Sakartvelo žmonių strateginį siekį!“ – pasisakymą užbaigė EP narys.

2022.05.27

Sakartvelas: tarp europinių siekių ir separatizmo grėsmių

Europos Sąjungai jau birželio mėnesį reikės spręsti dėl kandidatės statuso suteikimo Moldovai ir Ukrainai. Tačiau ir Sakartvelas turi aiškių ketinimų tapti ES bei NATO nariu, todėl jau kovo mėnesį (kartu su Moldova) pateikė stojimo į bendriją prašymą. Akivaizdu, kad šiuo metu Europos dėmesys krypsta į rytus, norint sustiprinti Partnerystės valstybių pasirengimą ir atsparumą atremti potencialią Rusijos agresiją. O ypač Sakartvelas nėra svetimas įvykiams, kurie vyksta šiuo metu Ukrainoje – prisimenant 2008 m. karinę Rusijos invaziją bei Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų aneksiją. Valstybei nebekontroliuojant beveik 20 proc. savo teritorijos, naujos geopolitinės provokacijos iš separatinių regionų gali rimtai paveikti Sakartvelo nacionalinį saugumą. Todėl politiniai ir gynybiniai susitarimai su Europa privalo būti nedelsiant iš naujo peržiūrimi ir sprendžiami.

Iš esmės, Sakartvelui eurointegracijos kelias nebuvo lengvas, sprendžiant korupcijos, teisės viršenybės ir politinės sistemos problemas, tačiau tokie iššūkiai pasireiškė ir kitose Rytų Partnerystės valstybėse. Visgi, dėl gilesnės integracijos su bendrija, Sakartvelas jau birželį kartu su Moldova ir Ukraina išgirs Europos Komisijos nuomonę dėl kandidatės statuso suteikimo. Nuo 2016 m. Sakartvelo progresas oficialių susitarimų su ES lygmenyje pasiekė kitą etapą, įsigaliojus Asociacijos susitarimui, įskaitant jo nuostatas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (Association Agreement and Deep and Comprehensive Free Trade Agreement). 2017 m. įsigaliojo ir bevizis režimas, leidžiantis patekti į Šengeno zoną be rimtesnių apribojimų.

Verta paminėti, kad Sakartvelas ekonominių, žmogaus teisių ir korupcijos reformų įgyvendinimo srityse yra viena iš pirmaujančių Rytų Partnerystės valstybių. Todėl ekonominiai ir prekybiniai santykiai su ES išlieka sparčiai plėtojami dėl asociacijos sutartyje įgyvendinamų reformų. Pavyzdžiui, per metus ES suteikia apie 120 mln. eurų makrofinansinės paramos vien tik skatinti pradėtų reformų įgyvendinimą. Taip pat prekybiniai ryšiai išlieka stiprūs, Sakartvelui daugiausiai eksportuojant į ES. Lyginant Sakartvelo užsienio ir gynybos politikos įgyvendinimą su Europos bendra užsienio ir saugumo politika (CFSP), pavyzdžiui, sankcijų srityje ji sutampa su Vadovų Tarybos sprendimais net 63 proc., pasak 2021 m. Europos Komisijos Asociacijos susitarimų vykdymų raporto (nors reikia pastebėti, kad Sakartvelas kol kas neprisidėjo prie naujausių sankcijų taikymo Rusijai, tikėtina, bandant balansuoti ir išvengti ekonominės žalos). Taip pat, energetikos liberalizacijos bei transporto susitarimai yra sėkmingai tęsiami, todėl, remiantis bendra pažanga  per daugiau negu dešimtmetį, Sakartvelo siekis įgyvendinti šalyje Europos teisyno standartus išlieka prioritetu.

Visgi, Sakartvele teisinės ir leidžiamosios valdžių reformų stagnacija bei nepriklausomumo trūkumas sukelia daugiausiai iššūkių. Dar 2020 m. šalis susidūrė su politinės sistemos krize, kai opozicinės partijos lyderis buvo įkalintas. Žinoma, nemažai kritikos dar ir prieš parlamento rinkimus susilaukė Sakartvelo rinkimų sistema, kuri, pasak Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (OSCE), nėra pilnai reprezentatyvi. Dabar Sakartvele 77 nariai yra renkami pagal proporcinę rinkimų sistemą, 73 – pagal mažoritarinę. Tačiau pagal naujas konstitucines pataisas, jau nuo 2024 m. šalyje turėtų pilnai įsigalioti proporcinė rinkimų sistema. Politinių partijų poliarizacija pasireiškė 2020 m. rudenį parlamentinių rinkimų metu, kai opozicinės partijos nepritarė antrojo turo rezultatams, organizuodamos šalyje protestus. Todėl opozicijos lyderis Nikanoras Melia 2021 m. vasarį buvo įkalintas dėl politiškai motyvuoto teismo nuosprendžio. ES matant tokią situaciją, Vadovų Tarybos prezidentas Charles Michelis ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EEAS) operatyviai reagavo bandant išspręsti politinę krizę, žinant, kad jau tuo metu rizika buvo aukšta dėl galimų Rusijos bandymų dar labiau destabilizuoti regioną, o kartu ir Sakartvelą. Todėl abiem pusėms – Sakartvelui ir ES – esant suinteresuotoms kuo greičiau išspręsti politinę krizę ir palaikyti šalies pro-europietišką kelią, 2021 m. gegužę buvo pasirašyti politinių partijų bendradarbiavimo susitarimai.

Taip pat 2021 m. rudenį grįžęs į šalį buvo įkalintas buvęs šalies prezidentas Michailas Saakašvilis, kuris iki dabar laikomas kalėjime. Tokios praktikos, kai buvę šalies lyderiai yra persekiojami, labiau yra būdingos nedemokratinėms valstybėms, be to, tai liudija politinių procesų viršenybę prieš teisinės sistemos autonomiją. Todėl Sakartvelui norint tęsti eurointegracijos kelią, privalu yra iš esmės reformuoti rinkiminę bei teisinę sistemas, kadangi dabartinė situacija regione Rusijos karinės grėsmės akivaizdoje reikalauja aukščiausio lygio įsipareigojimų.

O ir 2022 m. naujos teritorinės grėsmės kyla dėl separatistinio Pietų Osetijos regiono balandį paskelbto ketinimo referendumo keliu prisijungti prie Rusijos. De facto Pietų Osetija ir Abchazija nėra tarptautinės teisės pripažintos kaip suverenios valstybės, tuo labiau, kad ir ES narės visą laiką palaikė Sakartvelo teritorinį vientisumą, nepripažindamos jų autonomijos. Todėl jau liepos 17 d. turintis vykti referendumas tarptautinės teisės požiūriu taip pat turi būti ignoruojamas ir nepripažįstamas, tuo labiau, jog, Pietų Osetijai prisijungus prie Rusijos, pasienio provokacijų grėsmės dar labiau tampa realios. Matant panašų į 2014 m. Krymo „referendumo“ scenarijų, Sakartvelo gynybinės pozicijos privalo būti sustiprintos. ES bendrosios saugumo ir gynybos politikos civilinės misijos jau dabar turėtų būti planuojamos, parengti ir pasiruošti galimoms provokacijoms karinėje ir informacinėje erdvėse. Ypač tikintis referendumų bangos Rusijos okupuotose (jei pavyks) Ukrainos teritorijose. Sakartvelas ir Moldova su suaktyvėjusiu Padniestrės regionu privalo gauti daugiau finansinės pagalbos, norint atremti naujas destabilizacijos bangas.

Sakartvelas, dar prieš metus išgyvenęs politinės sistemos krizę, Rusijos agresijos regione akivaizdoje išlaiko vieningą laikyseną dėl europietiškos ateities. Reikia tikėtis, kad Sakartvelas, net jeigu tuoj pat ir negautų aiškesnių narystės perspektyvų, bandys toliau tęsti užsibrėžtų reformų bei siekti gynybinių ir politinių susitarimų su Europa ir Vakarais.

Arūno Sartanavičiaus nuotr.

2019.12.08

Lietuvos europarlamentarai Sakartvele aptars santykių su Rytų partnerėmis ateitį

Europarlamentarai Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir Liudas Mažylis gruodžio 7 – 10 dienomis  dalyvaus Tbilisyje (Sakartvelo) vyksiančioje EURONEST Parlamentinės Asamblėjos (PA) VIII-ojoje plenarinėje sesijoje.

„Energetinis saugumas, ES-Rytų partnerių santykiai ir geopolitiniai iššūkiai – tokios šios parlamentinės asamblėjos svarbiausios temos. Šioje sesijoje taip pat diskutuosime apie Rytų Partnerystės politikos ateitį. Be to, Tbilisyje bandysime padėti Sakartvelo politikams rasti šiandieninės politinės krizės sprendimus”, – sakė EURONEST PA pirmininkas A. Kubilius.

×