Rasa Juknevičienė, Europos Parlamento nuolatinė pranešėja Gruzijos klausimu

Greitai bus 100 žiemos dienų ir naktų, kai Sakartvelo ryžtingiausi piliečiai priešinasi prorusiškam Bidzinos Ivanišvili režimui. Atgal į Rusiją, ar pirmyn į Europos Sąjungą – tokia yra kartvelų taikios kovos esmė.
Mano pagrindinė žinia ES valstybių sostinėms ir Europos Komisijai iš Tbilisio – kartvelų tautos kova už laisvę yra sudėtinė visos Europos pasipriešinimo agresyviai Rusijos imperijai dalis.
Padėdami kartvelams mes ne tik padėsime Ukrainai, Moldovai, Armėnijai, tuo pačiu mes padėsime išsaugoti stiprią Europos Sąjungą, tai yra apginti save.
Mano vienos dienos vizitas Tbilisyje pakeliui iš Jerevano buvo gal viena iš intensyviausių dienų gyvenime. Labai nelengva ne tik fizine, bet ir psichologine prasme. Pirmąkart čia buvau po istorinio lūžio Vašingtone. Tas lūžis nekeičia laisvę mylinčių kartvelų nusiteikimo apginti savo šalį nuo siekio sugrąžinti Sakartvelą į Kremliaus įtaką, sustabdyti šalies europietišką kelią.
Žmonės nusiteikę ryžtingai. Tačiau vaizdas Sakartvele niūrus. Oligarcho Bidzinos Ivanišvili vairuojamas režimas ir protestuojantys žmonės gyvena paraleliniuose pasauliuose. Bidzinai nereikia Europos. ES taisyklės, vertybiniai pagrindai nesiderina su jo tikslais išlaikyti valdžią, galią ir Rusijoje uždirbtus milijardus.
Bidzinos tikslai sutampa su Kremliaus tikslais, todėl nėra paprasta surasti priemones, galinčias priversti režimą surengti naujus laisvus parlamento rinkimus, kad visi žinotų tikrąją kartvelų valią dėl ateities.
ES valstybės, deja, bet dėl Sakartvelo nėra vieningos.
Pradėsiu nuo blogų žinių.
Didžiausi režimo draugai yra Viktoro Orbano Vengrija. Šis mums gerai žinomas Trojos arklys ES blokuoja bendras sankcijas Ivanišviliui ir kitiems, atsakingiems už prievartą, areštus, žmones kalėjimuose.
Tačiau yra ir kita grupė šalių, kurios linkusios užsimerkti prieš režimo politiką ir eiti su jais obuoliauti, kad tik būtų stabilumas.
Panašiai, kaip buvo su Putinu iki 2022 metų.
Tokios nuotaikos yra ir dėl verslo interesų, ir dėl to, kad tose visuomenėse jaučiamas nuovargis dėl jau įvykusios plėtros, o ir Pietų Kaukazas, įskaitant Sakartvelą, deja, bet daliai Vakarų politikų nėra europietiškoje orbitoje.
Kaip visada, labiausiai situaciją supranta Baltijos, Šiaurės Europos šalys, Nyderlandai, labai su mumis – Vokietijos ambasada. Dedu viltis į naują Vokietijos valdžią.
Beje, Prancūzija turi daug bendro su Pietų Kaukazo regionu – ir dėl Prezidentės S. Zurabišvili įdirbio, ir dėl Armėnijos istorinių diasporos ryšių.
Deja, bet šiandien padėtis dar labiau pablogėjo, nes ES poziciją iki šiol stipriai rėmusi ir net buvusi paramos Sakartvelo ES narystei lydere JAV, tokia nebėra.
Iki šiol JAV vaidmuo buvo bene svarbiausias, remiant laisvą žiniasklaidą, demokratinę visuomenės grupių brandą per nevyriausybines organizacijas. Šiandien visa tai sustojo, sustabdžius USAID veiklą. Situacija, kai bandant gydyt pirštą, nukirsta visa ranka.
Bidzina, kaip ir visuomet visi autokratai daro, jau seniai yra perėmęs pagrindinių valstybinių žiniasklaidos priemonių kontrolę.
Pastaruoju metu skaudžiausias smūgis demokratijai – Bidzinai nuolankus verslas perėmė pagrindinio opozicinio TV kanalo „Mtavari“ kontrolę, jis apskritai nustojo transliuoti.
Simboliška ir labai skaudi detalė, iliustruojanti pasikeitusią situaciją – prieš keletą dienų Sakartvele buvo minima diena, kai bolševikai sunaikino XX amžiaus pradžioje pradėtą kurti šiuolaikinę kartvelų valstybę. Tradiciškai tai būdavo minima prie tai istorinei datai skirto paminklo, dalyvaujant ir užsienio šalių ambasadoriams.
Šįkart čia nebuvo ne tik JAV ambasados, bet ir visuomet iki šiol pagarbą atiduodavusių JAV karių.
Sunkiai suvokiami pokyčiai, kurie gali atvesti prie labai blogų išeičių ne tik regionui, bet ir visai Europai.
Prezidentas Donaldas Trumpas – viltis Bidzinai Ivanišvili. Jie to neslepia. Norėčiau, kad Vašingtonas juos nuviltų.
Režimas eina Lukašenkos keliu, kasdien keisdamas įstatymus, skirtus protestuojantiems žmonėms. Vyksta nuolatiniai gąsdinimai, užpuolant grįžtančius iš protestų žmones pavieniui. Išvalomos nuo vakarietiškai nusiteikusių žmonių gynybos ir užsienio reikalų ministerijos. Jos yra ypatingas Bidzinos režimo taikinys.
Baimė, agresija, melas – visas tas pats gerai pažįstamas priemonių rinkinys, kurį naudoja Kremliui palankus Gruzijos režimas.
Ar yra viltis, dažnai klausia žmonės?
Kol kas yra.
Viltingas buvo mano susitikimas su Prezidente Salome Zurabišvili. Ji dabar yra neabejotina pasipriešinimo lyderė.
Situacijos sudėtingumą supranta ir opozicinių partijų, ir pilietinės visuomenės lyderiai. Jų vaidmuo yra svarbiausias. Jie sako – tai mūsų šalis ir me ją turime apginti.
Didžiausia pagarba ir padėka Lietuvos ambasadoriui Sakartvele Dariui Vitkauskui, ambasados žmonėms, kitose europinėse institucijose dirbantiems lietuviams. Jūsų lyderystė ten – be galo svarbi.
Ateina pavasaris.
Ištvėrėm gatvėse šaltas žiemos dienas ir naktis, tuo labiau ištversim jas pavasarį, sakė man kartvelai.
Vyrauja supratimas, kad Ukrainos likimas kaip niekada anksčiau svarbus ir jiems.
Artimiausios dienos gali daug ką nulemti.
O mano žinia buvo ta pati, kurią, cituodama 1939 metų Winston Cherchill, sakau ir sau
„Keep calm, carry on!“

Europos Parlamentas šiandien priėmė rezoliuciją dėl toliau blogėjančios padėties Sakartvele. (Už balsavo 400 EP narių, prieš – 63, 81 – susilaikė.)
Pagrindinė derybininkė ir Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos pozicijos formuotoja dėl šio dokumento buvo EP narė Rasa Juknevičienė.
Pasak parlamentarės, situacija Sakartvele vis dar išlieka įtempta. Valdančioji partija „Gruzijos svajonė“, nepaisydama žmonių protestų, ir toliau vykdo smurtą prieš protestuotojus, suteikė neribotus įgaliojimus policijai ir prokuratūrai imtis represijų prieš Sakartvelo gyventojus.
Parlamento rezoliucijoje siūloma nedelsiant surengti naujus rinkimus Sakartvele. ES narės ir tarptautinės organizacijos raginamos nevystyti jokių diplomatinių santykių su neteisėtai išrinkta Sakartvelo valdžia.
„Primygtinai raginame visas valstybes nares ir tarptautines organizacijas nepripažinti šio režimo ir jo neįteisinti užmezgant diplomatinius santykius. Raginame ES ir valstybes nares reikalauti kuo greičiau surengti naujus rinkimus Sakartvele“, – EP poziciją išsakė R. Juknevičienė.
Dokumente ES šalys narės primygtinai kviečiamos įvesti asmenines sankcijas Bidzinai Ivanišviliui ir visam jo parankinių tinklui. Pateikiamas išsamus sąrašas asmenų, kurie kartu su B. Ivanišvili tęsia brutalų susidorojimą su protestuotojais bei išlaiko autoritarinį režimą šalyje.
Siūloma taikyti individualias sankcijos kitiems pagrindiniams pareigūnams, teisėjams, teisėsaugos agentams, atsakingiems už antidemokratišką veiklą ir smurtą.
Sankcijas B. Ivanišvili režimo pakalikams jau įvedė Lietuva, Estija, Latvija, JAV ir Jungtinė Karalystė.
Rezoliucijoje pasmerkiamas sistemingas Vengrijos ir Slovakijos trukdymas ES taikyti sankcijų politiką. Likusios 25 ES šalys raginamos nesidangstyti už Vengrijos ir Slovakijos veto bei įvesti koordinuotas dvišales sankcijas Sakartvelo pareigūnams, atskingiems už demokratijos ir žmogaus teisių pažeidimus.
EP taip pat ragina Komisiją persvarstyti turimus susitarimus su Sakartvelu, įskaitant bevizio režimo susitarimą ir ES Asociacijos susitarimą.
13-02-2025 on Georgia

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė, kalbėdama plenarinėje sesijoje Strasbūre apie toliau blogėjančią politinę situaciją Sakartvele, priminė, kad drąsūs kartvelai jau daugiau nei 50 dienų protestuoja prieš iš jų pavogtą Europos ateitį, nepaisydami valdančiosios partijos „Gruzijos svajonė“ – neteisėtų valdžios uzurpatorių – brutalumo ir smurto.
„Kai kartvelai kovoja už Europos kelią, mūsų pareiga yra aiškiai išreikšti jiems savo paramą“, – kalbėjo R. Juknevičienė.
Politikė vardijo priemones, kokių pirmiausia reikia imtis politinei krizei Sakartvele išspręsti.
Pirma, pripažinti, kad vienintelė tikra ir teisėta Sakartvelo žmonių bei vienintelė teisėta valdžios atstovė yra prezidentė Salomė Zourabičvili.
Antra, „Gruzijos svajonė“ ir save pasiskelbęs vienos partijos parlamentas nėra teisėta valdžia.
Raginu ES vadovus, valstybes nares ir kitas tarptautines organizacijas susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie įteisintų save į valdžią pasiskyrusios partijos „Gruzijos svajonė“ legitimumą, – kalbėjo EP narė. – Smurtas prieš žmones, politinę opoziciją bei pilietinę visuomenę ir toliau stiprėja. Vienas iš opozicijos lyderių Giorgi Gakharia buvo žiauriai sumuštas. Nepriklausomi žurnalistai užpuldinėjami, tarp jų Mzia Amaglobeli, kuri dar ir nepagrįstai įkalinta 2 mėnesiams. Europa turi į tai reaguoti įvesdama asmenines sankcijas atsakingiems asmenims, ypač – Bidzinai Ivanishvili“.
EP narė iš Parlamento tribūnos dar kartą pabrėžė, kad vienintelė išeitis iš šios krizės – nauji, nepriklausomi, sąžiningi rinkimai. Nedelsiant.

Sakartvelo valdančiajai daugumai ir toliau tęsiant smurtą prieš opoziciją ir žurnalistus, Europos Parlamento nuolatinė pranešėja Gruzijos klausimu Rasa Juknevičienė kartu su kolegomis inicijavo bendrą pareiškimą, ragindama nedelsiant imtis priemonių politinei krizei išspręsti.
„Sakartvelo žmonės kovoja prieš, kaip jie vadina, „Rusišką svajonę“, pavogusią iš jų rinkimus ir europietišką ateitį. Po smurto prieš žurnalistus bei vieną iš opozicijos lyderių (buvęs Ministras Pirmininkas Giorgis Gacharija buvo žiauriai užpultas Batumio viešbutyje ir yra gydomas ligoninėje), inicijavau svarbioms institucijoms EP atstovaujančių parlamentarų pareiškimą, kuriame ne tik pasmerkėme smurtą, tačiau ir išdėstėme reikalavimus“, – pažymi EP narė.
„Raginame skubiai surengti naujus teisėtus rinkimus, vadovaujant nepriklausomai ir nešališkai rinkimų komisijai, plačiai stebint tarptautinei bendruomenei, kad būtų užtikrintas tikrai laisvas, sąžiningas ir skaidrus rinkimų procesas, atspindėsiantis Sakartvelo žmonių valią“, – rašoma pareiškime.
Dokumentą be R. Juknevičienės pasirašė EP Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Davidas McAllisteris, Parlamentinės delegacijos „Euronest“ pirmininkas Sergey Lagodinsky, delegacijos ryšiams su Pietų Kaukazu pirmininkas Nils Ušakovs, EP rinkimų stebėjimo misijos, skirtos 2024 m. parlamento rinkimams Gruzijoje, pirmininkas europarlamentaras Antonio López-Istúriz White.
„Palaikome taikius protestuotojus, kurie jau 50 dienų kiekvieną vakarą Gruzijos gatvėse pasisako už demokratinę ir euroatlantinę savo šalies ateitį. Daugelį metų Sakartvelas buvo euroatlantinių siekių gynėja, o jos žmonės šį pasirinkimą labai palaikė. Tai nepasikeitė. Pasikeitė tai, kad „Gruzijos svajonė“ atėmė iš kartvelų jų ateitį ir net nebesistengia apsimesti, kad nori europietiškos demokratijos šaliai“, – teigiama dokumente.
Pareiškimo autoriai laikosi pozicijos, kad prezidentė Salome Zourabichvili yra vienintelė teisėta Sakartvelo žmonių valios atstovė. Nepripažįsta 2024 m. spalio 26 d. parlamento rinkimų rezultatų, nes jie buvo suklastoti ir neatitiko tarptautinių demokratinių rinkimų standartų. Nepripažįsta jokių šios institucijos priimtų sprendimų.
Primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares įvesti asmenines sankcijas visiems asmenims, atsakingiems už demokratijos eroziją, ypač Bidzinai Ivanišvili ir Irakliui Kobachidzei.
Dokumentu raginama sustabdyti ES ir Gruzijos asociacijos tarybos veiklą.

Europos liaudies partijos (ELP) politinė asamblėja antradienį priėmė rezoliuciją dėl politinės krizės Sakartvele po suklastotų spalio 26 d. Parlamento rinkimų.
Šios rezoliucijos iniciatorė ir viena iš rengėjų buvo Europos Parlamento nuolatinė pranešėja Gruzijos klausimu Rasa Juknevičienė.
Rezoliucijoje raginama surengti naujus skaidrius rinkimus ir kol jie bus surengti pripažinti Salomę Zurabišvili teisėta Sakartvelo prezidente bei vienintele atstove tarptautinėse organizacijose.
ELP nepripažįsta „save pasiskelbusio „Gruzijos svajonės“ režimo“ teisėta Sakartvelo vyriausybe ir smerkia 2024 m. lapkričio 28 d. premjero Iraklio Kobakhidze pareiškimą dėl Sakartvelo integracijos į ES proceso sustabdymo.
ELP priklausančios partijos tvirtai remia euroatlantinius Sakartvelo žmonių, kurie toliau protestuoja ne tik sostinėje Tbilisyje, bet ir mažesniuose miesteliuose, siekius.
Siūloma nepripažinti naujosios vyriausybės tarptautinėse organizacijose, tokioje kaip Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA).
ELP primygtinai ragina taikyti tikslines sankcijas Sakartvelo politikams ir pareigūnams, atsakingiems už demokratijos krizę šalyje, rinkimų klastojimą ir žmogaus teisių pažeidimus, taip pat už represijas prieš oponentus: „nedelsiant taikyti tikslines sankcijas Bidzinai Ivanišviliui, Irakliui Kobachidzei, Kachai Kaladzei, Irakliui Garibašviliui ir Šalvai Papuašviliui“.
Primenama, kad Jungtinės Amerikos Valstijos įvedė sankcijas partijos „Gruzijos svajonė“ vadovui Bidzinai Ivanišviliui.
ELP reikalauja paleisti iš kalėjimų visus politinius kalinius ir Sakartvelo prezidentą Michailą Saakašvilį.
Dokumente taip pat raginama sustabdyti „bet kokią finansinę paramą ir strateginę partnerystę“ valdančiajai partijai „Gruzijos svajonė“, taip pat stiprinti bendradarbiavimą su kritiška šalies žiniasklaida ir pilietinės visuomenės organizacijomis.