Europos Parlamentas Plenariniame posėdyje pritarė Komisijos ataskaitai dėl Sakartvelo (436 parlamentarai balsavo už, 145 – prieš, 47 – susilaikė), kurioje aiškiai sakoma, jog negali būti nė kalbų apie derybų dėl narystės ES pradžią.
Viena iš dokumento rengėjų EP nuolatinė pranešėja Sakartvelo klausimu Rasa Juknevičienė pabrėžia, kad šalies padėtis toliau sparčiai blogėja:
„Valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ kardinaliai nukreipė šalį nuo europinio kelio. Priimami nauji represinės teisės aktai, taikomi pilietinei visuomenei ir nepriklausomai žiniasklaidai. Sistemingai bandoma uždrausti opozicines partijas. Matome aukšto rango pareigūnų ir valdantiesiems pavaldžių žiniasklaidos priemonių vykdomą koordinuotą dezinformacijos kampaniją prieš integraciją į ES, nors kartu yra teigiama, kad narystė ES išlieka šalies tikslu“.
Parlamento priimtame dokumente dėl Sakartvelo tai įvardijama aiškiai: bet koks būsimas bendradarbiavimas su Sakartvelo valdžios institucijomis turi būti griežtai nulemtas apčiuopiamų pažangos žingsnių, leidžiančių keisti dabartinę šalies kryptį.
Ataskaitoje nevengiama išsakyti nepatogios tiesos dėl sankcijų šaliai: iki šiol ES atsakas buvo nepakankamas ir pavėluotas. Dokumente reikalaujama koordinuotų, ES mastu taikytinų ribojamųjų priemonių: asmenims, atsakingiems už valstybės užvaldymą, represijas ir režimo remiamą propagandą taikyti turto įšaldymo, draudimo išduoti vizas sankcijas.
Pasak R. Juknevičienės, jau beveik dvejus metus kartvelai kasdien tęsia protesto akcijas, patirdami didžiulę asmeninę žalą ir susidurdami su brutaliu represijų aparatu. Daugelis išėjusiųjų į gatves šiandien yra kalinami – tarp jų ir Sacharovo premijos laureatė Mzia Amaghlobeli. Sakartvelo politinių kalinių skaičius vienam gyventojui šiandien yra didesnis nei Rusijoje. Nors, bent jau formaliai, Sakartvelas siekia narystės ES.
„Europos Parlamentas palaikė Sakartvelo žmones per visą šį laikotarpį ir privalo tai daryti toliau. Regiono raida, kurią matėme per rinkimus Armėnijoje, rodo, kad pažanga šiame regione išlieka įmanoma, ir mes turime ją remti“, – teigia R. Juknevičienė.
Priminsime, jog derybos dėl dokumento vyko sklandžiai, sulaukta plataus kitų politinių frakcijų pranešėjų palaikymo.

Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetas (AFET) šiandien pritarė Komisijos ataskaitai dėl Sakartvelo (53 balsavo už, 14 – prieš, 2 susilaikė), kurioje aiškiai atsispindi nuolat blogėjanti demokratijos padėtis Sakartvele“.
Viena iš dokumento rengėjų EP nuolatinė pranešėja Sakartvelo klausimu Rasa Juknevičienė, pristatydama dokumentą, kalbėjo: „Norėčiau padėkoti visiems pranešėjams už neįtikėtiną vienybę rengiant šį dokumentą. Atrodo, kad dabartinė Gruzijos vyriausybė padarė viską, kad įtikintų labai skirtingų politinių pažiūrų parlametarus, jog padėtis šalyje neatitinka nė vieno iš ES kandidatei šaliai keliamų kriterijų“.
Pasak parlamentarės, derybos dėl dokumento vyko sklandžiai, sulaukta plataus kitų politinių frakcijų pranešėjų palaikymo. Kol šalies valdžia neįrodys, jog imasi konkrečių ir patikrinamų žingsnių, kad demokratijos situacija šalyje pagerėtų, tol negali būti kalbos apie galimą Sakartvelo ir ES bendradarbiavimą.
Dokumente pakartojamas raginimas ES ir valstybių narių atstovams, taip pat parlamento nariams, susilaikyti nuo susitikimų su režimo atstovais, pradedant dabartiniu de facto prezidentu, tol, kol Sakartvelo valdžia tęs demokratijos naikinimą ir represijas.
EP narė R. Juknevičienė pažymėjo, jog deja, bet vėl negalima pranešti apie jokią pažangą Sakartvele. Priešingai, šalis toliau sparčiai grimzta į autoritarinį valdymą.
„Gruzijos svajonės“ valdžia sustiprino represijas opozicinėms partijoms, nepriklausomai žiniasklaidai ir pilietinei visuomenei, sistemingai naikindama demokratines institucijas. Politiniai kaliniai tebėra neteisėtai laikomi, o Sacharovo premijos laureatė Mzia Amaglobeli ir toliau kalinama. Tolesnis politinių kalinių buvimas iš esmės nesuderinamas su Sakartvelo įsipareigojimais pagal ES ir Sakartvelo asociacijos susitarimą, – sakė EP narė. –Turime pereiti prie koordinuotų ES masto sankcijų taikymo tiems, kurie atsakingi už represijas ir valstybės užgrobimą, ir tikimės, kad Vengrijos vyriausybės įpėdinis pagaliau panaikins blokadą bei leis imtis tikslinių priemonių prieš Bidziną Ivanišvilį bei platesnę „Gruzijos svajonės“ vadovybę“.
Kalbant apie sankcijas „Gruzijos svajonės“ režimui, ataskaitoje pabrėžiama, kad iki šiol ES atsakas buvo nepakankamas ir pavėluotas. Dokumente Taryba ir valstybės narės raginami skubiai priimti koordinuotas ES masto ribojamąsias priemones visiems atsakingiems politikams, pareigūnams ir subjektams, įskaitant sankcijų sąrašų išplėtimą, visapusišką turto įšaldymą ir vizų draudimą, nukreiptą prieš tuos, kurie atsakingi už valstybės užgrobimą, represijas ir režimo remiamą propagandą.
Už dokumentą Europos Parlamentas balsuos plenarinės sesijos metu birželį.

Europos Parlamentas pritarė rezoliucijai dėl Elene Khoshtaria ir kitų politinių kalinių, įkalintų „Gruzijos svajonės“ režimo, bylos. (Už balsavo 324, prieš – 25, susilaikė – 87 EP nariai.)
Dokumente pabrėžiama, kad tai – dar vienas žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų atvejis Gruzijoje.
Rezoliucijos projektą pasirašė šešių frakcijų atstovai, tad šiuo klausimu rastas platus sutarimas. Tik kraštutinė prorusiška EP dešinė debatuose gynė „Gruzijos svajonės“ režimą.
Viena iš rezoliucijos iniciatorių Parlamento narė R. Juknevičienė, kalbėdama plenarinėje sesijoje Strasbūre, pabrėžė, kad šiandien Sakartvelo tauta išgyvena vieną iš sunkiausių laikotarpių savo naujausioje istorijoje, tačiau šalis tikrai nėra prarasta, nors yra manančiųjų kitaip.
Parlamentarė pacitavo E. Khoshtaria laišką, kurį buvo gavusi posėdžio išvakarėse. Politinė kalinė rašė, kad kalbama ne tik apie ją, bet apie Gruzijos žmones, kurie parodė neįtikėtiną atkaklumą kovojant su Rusija. Tai kova ne už vieno žmogaus išlaisvinimą, bet kova už tautos orumą ir jos europietiško kelio pasirinkimą.
„Esu pasirengusi būti kalėjime tiek, kiek reikės, ir nesijaudinu dėl savo asmeninio įkalinimo. Svarbiausia yra sutelkti pakankamai dėmesio į strateginius iššūkius, su kuriais susiduria Europa Gruzijoje, – rašė E. Khoshtaria. – Bidzina Ivanishvili gali norėti mus panaudoti kaip derybų kortą, kaip įkaitus, o to mes neturėtume leisti. Aš nesiekiu asmeninės laisvės, aš siekiu laisvės Gruzijos žmonėms. Kadangi kartvelai yra pasiryžę kovoti, mes, politiniai kaliniai, esame pasiryžę kovoti, o kadangi jūs, mūsų draugai, taip pat esate pasiryžę kovoti, esu įsitikinusi, kad mes nugalėsime!“
Dokumente dėl kurio ką tik teigiamai balsavo parlamentas, pažymima, kad Sakartvelo valdžios institucijos sustiprino represijas prieš politinę opoziciją ir pilietinę visuomenę, ypač po 2024 m. spalio parlamento rinkimų.
Nuo protestų pradžios buvo sulaikyti, nubausti baudomis ar patraukti baudžiamojon atsakomybėn šimtai asmenų, įskaitant politikus, žurnalistus ir aktyvistus, iš kurių daugelis yra suimti nelaukiant teismo sprendimo. Tarp jų ir Elene Khoshtaria, „Koalicijos už pokyčius“ lyderė.
Parlamentas rezoliucijoje griežtai smerkia politiniais motyvais pagrįstą E. Khoshtaria ir visų asmenų, kurie buvo persekiojami už savo nuomonės reiškimą ir taikių protestų rengimą, sulaikymą ir sistemingą politinių oponentų, žurnalistų bei aktyvistų persekiojimą, kurį vykdo „Gruzijos svajonės“ režimas.
Reikalauja atlikti nepriklausomą ir skaidrų tyrimą dėl netinkamo elgesio su sulaikytaisiais. Atlikti tyrimą dėl cheminių ginklų naudojimo prieš protestuotojus
Rezoliucijoje pabrėžiama, kad politinių kalinių buvimas yra nesuderinamas su Sakartvelo įsipareigojimais pagal ES ir Gruzijos asociacijos susitarimą.
Parlamentas ragina ES valstybes nares taikyti tikslingas sankcijas, taip pat vizų draudimą ES režimo atstovams ir jo rėmėjams, atsakingiems už politiniais motyvais pagrįstus areštus, baudžiamąjį persekiojimą ir smurtą prieš demokratinę opoziciją, disidentus, protestuotojus bei žurnalistus.

Europos Parlamentas šiandien pritarė Parlamento nuolatinės pranešėjos Sakartvelo klausimu Rasos Juknevičienės rengtam raportui dėl Sakartvelo.
Vakar pasisakydama plenarinėje sesijoje Strasbūre apie situaciją šalyje parlamentarė apgailestavo, jog toje pačioje sesijoje tenka kalbėti apie padėtį Sakartvele ir Baltarusijoje.
„Kas būtų pagalvojęs, kad Sakartvelas – kadaise demokratijos vėliavnešys ne tik regione, bet ir tarp visų Rytų partnerystės šalių – virs Lukašenkos stiliaus autokratija?“ – kalbėjo EP narė. – Kad šiandien kalbėsime ne tik apie baltarusius Lukašenkos kalėjimuose, bet ir apie kartvelus Bidzinos Ivanišvilio kalėjimuose?“
R. Juknevičienė pabrėžė, kad situacija šalyje vis blogėja. Todėl parlamento pranešime atsirado naujų akcentų. Vienas iš jų – susijęs su pastarojo meto įvykiais, kai sulaikyti ir vadovaujantis politiniais argumentais nuteisti beveik visi pagrindiniai opozicijos lyderiai, o žinomoms pilietinės visuomenės organizacijoms pradėti teisinio persekiojimo procesai. Todėl artėjantys savivaldos rinkimai Sakartvele negali būti laikomi laisvais ir sąžiningais.
Savo kalboje R. Juknevičienė paragino į pranešimą įtraukti papildymą apie blogėjančią režimo įkalintos žurnalistės Mzios Amaglobeli sveikatą. Jai nesuteikiama tinkama medicininė pagalba ir dėl politinių priežasčių žurnalistė lieka už grotų.
Taip pat sustiprinta formuluotė, susijusi su ES ir Gruzijos asociacijos susitarimo peržiūra. Joje raginama nedelsiant imtis veiksmų, nes Sakartvelas akivaizdžiai pažeidė pagrindinius demokratinius principus.
„Noriu pabrėžti: visa atsakomybė už galimą Gruzijos bevizio režimo sustabdymą tenka B. Ivanišviliui ir jo partijai“, – sakė EP narė.
Tai pirmoji ataskaita apie Sakartvelo, kaip ES šalį kandidatę, atsižvelgiant į 2023 ir 2024 m. Komisijos ataskaitas. Joje fiksuojamas reikšmingas padėties šalyje pablogėjimas nuo 2024 m. pradžios.
Sakartvele vyksta demokratijos nuosmukis, kuris sustiprėjo po suklastotų parlamento rinkimų 2024 m. spalio 26 d. Šalies valdžia paskelbė apie Europos integracijos sustabdymą iki 2028 m., kas išprovokavo masinius protestus visoje šalyje, į kuriuos buvo atsakyta žiauriu smurtu ir demokratiją ribojančių teisės aktų priėmimu.
Dokumente konstatuojama, kad šalis atsidūrė politinėje ir konstitucinėje krizėje, kuri dar labiau kursto ilgalaikę politinę poliarizaciją. Vienintelis krizės sprendimas – nauji demokratiniai rinkimai, prižiūrimi nešališkų tarptautinių institucijų.
Sakartvelo valdžia toliau skleidžia manipuliacinius naratyvus ir dezinformaciją apie ES ir Europos integraciją. Pilietinė visuomenė, opozicinės politinės partijos ir nepriklausoma žiniasklaida toliau susiduria su grasinimais, bauginimais ir išpuoliais.
Masiniai protestai tęsiasi be perstojo nuo 2024 m. lapkričio 28 d., reikalaujant naujų skaidrių demokratinių rinkimų, atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus ir grįžimo į proeuropietišką kelią.
Ataskaitoje pabrėžiamas ES vaidmuo ir atsakomybė remti Sakartvelo visuomenę ir jos teisėtus konstitucinius proeuropietiškus siekius.
ES ir jos valstybės narės turi skubiai iš naujo įvertinti savo santykius su Sakartvelo savarankiškai pasiskelbusiu režimu ir imtis konkrečių priemonių pilietinei visuomenei bei žiniasklaidai remti, be kita ko, įgyvendindamos koordinuotas dvišales sankcijas, nepripažindamos neteisėtos valdžios, gerokai padidindamos finansinę paramą nevyriausybiniam sektoriui ir nepriklausomai žiniasklaidai bei tarpininkaudamos dėl naujų rinkimų.
Dokumente pakartojama Parlamento pozicija, kad norint įveikti dabartinę politinę krizę, šalyje būtina surengti naujus, nepriklausomų stebėtojų prižiūrimus rinkimus.
EP raporto apie padėtį Sakartvele rengėja R. Juknevičienė padėkojo visoms proeuropietiškoms politinėms frakcijoms Europos Parlamente ir jų paskirtiems šešėliniams pranešėjams už puikų bendradarbiavimą.
„Ištisus metus glaudžiai ir nuosekliai bendradarbiavome su pagrindinėmis politinėmis frakcijomis Gruzijos klausimais ir išliekame vieningi. B. Ivanišvilio režimo atstovų išpuoliai prieš Europos Parlamento narius – net prieš ES ambasadorius – tik sustiprino mūsų bendrą poziciją. Suprantame, kad šie pareiškimai neatspindi Sakartvelo žmonių požiūrio. Matome jų kovą ir pripažįstame jų aiškų norą tęsti kelią į ES narystę, – sakė EP narė ir pabrėžė – Sakartvelas svarbus visai Europai“.
„Režimas melagingai teigia, kad niekam nerūpi šalies žmonės. Štai kodėl jų draugai Kremliuje ir kraštutiniai dešinieji pasiūlė pataisas, prieštaraujančias Sakartvelo stojimui į ES, – teigė EP narė.
„Šalies žmonės, kurie daugiau nei 200 dienų kovoja už europietišką šalies kelią, yra tikri Europos didvyriai. Jie nusipelno besąlygiškos mūsų pagarbos ir paramos“ – iš Parlamento tribūnos kalbėjo R. Juknevičienė.

Europos Parlamentas (EP) pritarė rezoliucijai „Dėl žiniasklaidos laisvės padėties Gruzijoje, ypač Mzios Amaglobeli atvejo“, parengtai EP nuolatinės pranešėjos Sakartvelo klausimu Rasos Juknevičienės iniciatyva.
Sakartvelo valdžios institucijos, paklūstančios valdančiai partijai „Gruzijos svajonė“, beveik sunaikino nepriklausomą žiniasklaidą šalyje. Viešojoje erdvėje visiškai dominuoja provyriausybiniai kanalai, skleidžiantys rusiško stiliaus propagandą ir antieuropietišką dezinformaciją. Priimami teisės aktai, kurie kelia didžiulę grėsmę žodžio laisvei ir demokratijai.
Autoritarinė „Gruzijos svajonė“ siekia nutildyti kritiškai apie juos atsiliepiančius balsus.
Viena iš tokių aukų – Sakartvelo nepriklausomų TV kanalų „Batumelebi“ bei „Netgazeti“ bendraįkūrėja žurnalistė Mzia Amaglobeli, kuri buvo suimta per proeuropietiškus protestus 2025 m. sausio 12 d. Jai gresia nuo ketverių iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Žurnalistę valdantieji baudžia už korupcijos atskleidimą ir išaiškintą sukčiavimą 2024 m. rinkimų metu.
EP narė Rasa Juknevičienė, kalbėdama dėl šios rezoliucijos sesijoje Strasbūre pabrėžė, kad žurnalistė M. Amaglobeli tapo visų Bidzinos Ivanišvilio režimo įkalintų gruzinų simboliu.
Parlamentarė atkreipė dėmesį, jog represijos prieš kitaip mąstančius įgauna pagreitį.
„Prieš savaitę drąsių gruzinų, kurie daugiau nei 200 dienų kovoja už europietišką Sakartvelą, atstovai dalyvavo žmogaus teisių komiteto DROI klausymuose EP. Tačiau vakar (birželio 17 d.) Rusijos oligarcho Bidzinos Ivanišvilio režimas pradėjo plataus masto teisinį puolimą prieš juos. Padėtis kasdien blogėja“.
Parlamento narė paragino Europos Vadovų Tarybą, valstybes nares imtis rimtų sankcijų prieš Sakartvelo valdančiosios daugumos lyderius ir pakalikus.
Reikalingos rimtos sankcijos.
„Turime visais įmanomais būdais daryti spaudimą režimui ir daugiau neprašyti jo grįžti į ES kelią. Jie negrįš. Nes šis režimas yra Kremliaus svajonė. Jie melavo savo žmonėms apie ES, jie melavo mums čia, ES. Tik nauji sąžiningi rinkimai gali padėti gruzinams susigrąžinti savo šalį. Reikia politinės valios. Nepriklausomos žiniasklaidos beveik neliko, tik „Sputnik“ tipo propagandos kanalai, – sakė EP narė ir replikavo: – Nesuprantu, kodėl jie, kurie skleidžia nuodus apie ES, vis dar aktyviai veikia čia, Europos Parlamente?“
EP ką tik priimtoje rezoliucijoje reikalaujama nedelsiant paleisti M. Amaglobeli ir panaikinti visus jai pateiktus kaltinimus bei smerkiamas jos areštas ir baudžiamais persekiojimas politiniu pagrindu.
Griežtai smerkiami „Gruzijos svajonės“ režimo sisteminiai išpuoliai prieš demokratines institucijas, opoziciją, nepriklausomą žiniasklaidą, pilietinę visuomenę ir teismų nepriklausomumą.
Dokumentu Sakartvelo valdžios institucijas raginamos nedelsiant paleisti visus politinius kalinius ir kitus neteisėtai sulaikytus asmenis, tokius kaip aktyvistas Mate Devidze, opozicijos lyderiai Zurabas Džaparidzė, Nika Melia, Nika Gvaramia ir buvęs prezidentas Michailas Saakašvilis. Parlamentas smerkia smurtinį UNM pirmininkės Tinos Bokučavos vyro pagrobimą bei grasinimus jos vaikams.
Apgailestaujama dėl nuolatinio Europos Tarybos, valstybių narių ir Komisijos neveiklumo bei pakartojamas raginimas valstybėms narėms taikyti dvišales sankcijas „Gruzijos svajonės“ lyderiams ir pareigūnams, atsakingiems už demokratijos eroziją šalyje.

Rasa Juknevičienė, Europos Parlamento nuolatinė pranešėja Gruzijos klausimu

Greitai bus 100 žiemos dienų ir naktų, kai Sakartvelo ryžtingiausi piliečiai priešinasi prorusiškam Bidzinos Ivanišvili režimui. Atgal į Rusiją, ar pirmyn į Europos Sąjungą – tokia yra kartvelų taikios kovos esmė.
Mano pagrindinė žinia ES valstybių sostinėms ir Europos Komisijai iš Tbilisio – kartvelų tautos kova už laisvę yra sudėtinė visos Europos pasipriešinimo agresyviai Rusijos imperijai dalis.
Padėdami kartvelams mes ne tik padėsime Ukrainai, Moldovai, Armėnijai, tuo pačiu mes padėsime išsaugoti stiprią Europos Sąjungą, tai yra apginti save.
Mano vienos dienos vizitas Tbilisyje pakeliui iš Jerevano buvo gal viena iš intensyviausių dienų gyvenime. Labai nelengva ne tik fizine, bet ir psichologine prasme. Pirmąkart čia buvau po istorinio lūžio Vašingtone. Tas lūžis nekeičia laisvę mylinčių kartvelų nusiteikimo apginti savo šalį nuo siekio sugrąžinti Sakartvelą į Kremliaus įtaką, sustabdyti šalies europietišką kelią.
Žmonės nusiteikę ryžtingai. Tačiau vaizdas Sakartvele niūrus. Oligarcho Bidzinos Ivanišvili vairuojamas režimas ir protestuojantys žmonės gyvena paraleliniuose pasauliuose. Bidzinai nereikia Europos. ES taisyklės, vertybiniai pagrindai nesiderina su jo tikslais išlaikyti valdžią, galią ir Rusijoje uždirbtus milijardus.
Bidzinos tikslai sutampa su Kremliaus tikslais, todėl nėra paprasta surasti priemones, galinčias priversti režimą surengti naujus laisvus parlamento rinkimus, kad visi žinotų tikrąją kartvelų valią dėl ateities.
ES valstybės, deja, bet dėl Sakartvelo nėra vieningos.
Pradėsiu nuo blogų žinių.
Didžiausi režimo draugai yra Viktoro Orbano Vengrija. Šis mums gerai žinomas Trojos arklys ES blokuoja bendras sankcijas Ivanišviliui ir kitiems, atsakingiems už prievartą, areštus, žmones kalėjimuose.
Tačiau yra ir kita grupė šalių, kurios linkusios užsimerkti prieš režimo politiką ir eiti su jais obuoliauti, kad tik būtų stabilumas.
Panašiai, kaip buvo su Putinu iki 2022 metų.
Tokios nuotaikos yra ir dėl verslo interesų, ir dėl to, kad tose visuomenėse jaučiamas nuovargis dėl jau įvykusios plėtros, o ir Pietų Kaukazas, įskaitant Sakartvelą, deja, bet daliai Vakarų politikų nėra europietiškoje orbitoje.
Kaip visada, labiausiai situaciją supranta Baltijos, Šiaurės Europos šalys, Nyderlandai, labai su mumis – Vokietijos ambasada. Dedu viltis į naują Vokietijos valdžią.
Beje, Prancūzija turi daug bendro su Pietų Kaukazo regionu – ir dėl Prezidentės S. Zurabišvili įdirbio, ir dėl Armėnijos istorinių diasporos ryšių.
Deja, bet šiandien padėtis dar labiau pablogėjo, nes ES poziciją iki šiol stipriai rėmusi ir net buvusi paramos Sakartvelo ES narystei lydere JAV, tokia nebėra.
Iki šiol JAV vaidmuo buvo bene svarbiausias, remiant laisvą žiniasklaidą, demokratinę visuomenės grupių brandą per nevyriausybines organizacijas. Šiandien visa tai sustojo, sustabdžius USAID veiklą. Situacija, kai bandant gydyt pirštą, nukirsta visa ranka.
Bidzina, kaip ir visuomet visi autokratai daro, jau seniai yra perėmęs pagrindinių valstybinių žiniasklaidos priemonių kontrolę.
Pastaruoju metu skaudžiausias smūgis demokratijai – Bidzinai nuolankus verslas perėmė pagrindinio opozicinio TV kanalo „Mtavari“ kontrolę, jis apskritai nustojo transliuoti.
Simboliška ir labai skaudi detalė, iliustruojanti pasikeitusią situaciją – prieš keletą dienų Sakartvele buvo minima diena, kai bolševikai sunaikino XX amžiaus pradžioje pradėtą kurti šiuolaikinę kartvelų valstybę. Tradiciškai tai būdavo minima prie tai istorinei datai skirto paminklo, dalyvaujant ir užsienio šalių ambasadoriams.
Šįkart čia nebuvo ne tik JAV ambasados, bet ir visuomet iki šiol pagarbą atiduodavusių JAV karių.
Sunkiai suvokiami pokyčiai, kurie gali atvesti prie labai blogų išeičių ne tik regionui, bet ir visai Europai.
Prezidentas Donaldas Trumpas – viltis Bidzinai Ivanišvili. Jie to neslepia. Norėčiau, kad Vašingtonas juos nuviltų.
Režimas eina Lukašenkos keliu, kasdien keisdamas įstatymus, skirtus protestuojantiems žmonėms. Vyksta nuolatiniai gąsdinimai, užpuolant grįžtančius iš protestų žmones pavieniui. Išvalomos nuo vakarietiškai nusiteikusių žmonių gynybos ir užsienio reikalų ministerijos. Jos yra ypatingas Bidzinos režimo taikinys.
Baimė, agresija, melas – visas tas pats gerai pažįstamas priemonių rinkinys, kurį naudoja Kremliui palankus Gruzijos režimas.
Ar yra viltis, dažnai klausia žmonės?
Kol kas yra.
Viltingas buvo mano susitikimas su Prezidente Salome Zurabišvili. Ji dabar yra neabejotina pasipriešinimo lyderė.
Situacijos sudėtingumą supranta ir opozicinių partijų, ir pilietinės visuomenės lyderiai. Jų vaidmuo yra svarbiausias. Jie sako – tai mūsų šalis ir me ją turime apginti.
Didžiausia pagarba ir padėka Lietuvos ambasadoriui Sakartvele Dariui Vitkauskui, ambasados žmonėms, kitose europinėse institucijose dirbantiems lietuviams. Jūsų lyderystė ten – be galo svarbi.
Ateina pavasaris.
Ištvėrėm gatvėse šaltas žiemos dienas ir naktis, tuo labiau ištversim jas pavasarį, sakė man kartvelai.
Vyrauja supratimas, kad Ukrainos likimas kaip niekada anksčiau svarbus ir jiems.
Artimiausios dienos gali daug ką nulemti.
O mano žinia buvo ta pati, kurią, cituodama 1939 metų Winston Cherchill, sakau ir sau
„Keep calm, carry on!“

Europos Parlamentas šiandien priėmė rezoliuciją dėl toliau blogėjančios padėties Sakartvele. (Už balsavo 400 EP narių, prieš – 63, 81 – susilaikė.)
Pagrindinė derybininkė ir Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos pozicijos formuotoja dėl šio dokumento buvo EP narė Rasa Juknevičienė.
Pasak parlamentarės, situacija Sakartvele vis dar išlieka įtempta. Valdančioji partija „Gruzijos svajonė“, nepaisydama žmonių protestų, ir toliau vykdo smurtą prieš protestuotojus, suteikė neribotus įgaliojimus policijai ir prokuratūrai imtis represijų prieš Sakartvelo gyventojus.
Parlamento rezoliucijoje siūloma nedelsiant surengti naujus rinkimus Sakartvele. ES narės ir tarptautinės organizacijos raginamos nevystyti jokių diplomatinių santykių su neteisėtai išrinkta Sakartvelo valdžia.
„Primygtinai raginame visas valstybes nares ir tarptautines organizacijas nepripažinti šio režimo ir jo neįteisinti užmezgant diplomatinius santykius. Raginame ES ir valstybes nares reikalauti kuo greičiau surengti naujus rinkimus Sakartvele“, – EP poziciją išsakė R. Juknevičienė.
Dokumente ES šalys narės primygtinai kviečiamos įvesti asmenines sankcijas Bidzinai Ivanišviliui ir visam jo parankinių tinklui. Pateikiamas išsamus sąrašas asmenų, kurie kartu su B. Ivanišvili tęsia brutalų susidorojimą su protestuotojais bei išlaiko autoritarinį režimą šalyje.
Siūloma taikyti individualias sankcijos kitiems pagrindiniams pareigūnams, teisėjams, teisėsaugos agentams, atsakingiems už antidemokratišką veiklą ir smurtą.
Sankcijas B. Ivanišvili režimo pakalikams jau įvedė Lietuva, Estija, Latvija, JAV ir Jungtinė Karalystė.
Rezoliucijoje pasmerkiamas sistemingas Vengrijos ir Slovakijos trukdymas ES taikyti sankcijų politiką. Likusios 25 ES šalys raginamos nesidangstyti už Vengrijos ir Slovakijos veto bei įvesti koordinuotas dvišales sankcijas Sakartvelo pareigūnams, atskingiems už demokratijos ir žmogaus teisių pažeidimus.
EP taip pat ragina Komisiją persvarstyti turimus susitarimus su Sakartvelu, įskaitant bevizio režimo susitarimą ir ES Asociacijos susitarimą.
13-02-2025 on Georgia

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė, kalbėdama plenarinėje sesijoje Strasbūre apie toliau blogėjančią politinę situaciją Sakartvele, priminė, kad drąsūs kartvelai jau daugiau nei 50 dienų protestuoja prieš iš jų pavogtą Europos ateitį, nepaisydami valdančiosios partijos „Gruzijos svajonė“ – neteisėtų valdžios uzurpatorių – brutalumo ir smurto.
„Kai kartvelai kovoja už Europos kelią, mūsų pareiga yra aiškiai išreikšti jiems savo paramą“, – kalbėjo R. Juknevičienė.
Politikė vardijo priemones, kokių pirmiausia reikia imtis politinei krizei Sakartvele išspręsti.
Pirma, pripažinti, kad vienintelė tikra ir teisėta Sakartvelo žmonių bei vienintelė teisėta valdžios atstovė yra prezidentė Salomė Zourabičvili.
Antra, „Gruzijos svajonė“ ir save pasiskelbęs vienos partijos parlamentas nėra teisėta valdžia.
Raginu ES vadovus, valstybes nares ir kitas tarptautines organizacijas susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie įteisintų save į valdžią pasiskyrusios partijos „Gruzijos svajonė“ legitimumą, – kalbėjo EP narė. – Smurtas prieš žmones, politinę opoziciją bei pilietinę visuomenę ir toliau stiprėja. Vienas iš opozicijos lyderių Giorgi Gakharia buvo žiauriai sumuštas. Nepriklausomi žurnalistai užpuldinėjami, tarp jų Mzia Amaglobeli, kuri dar ir nepagrįstai įkalinta 2 mėnesiams. Europa turi į tai reaguoti įvesdama asmenines sankcijas atsakingiems asmenims, ypač – Bidzinai Ivanishvili“.
EP narė iš Parlamento tribūnos dar kartą pabrėžė, kad vienintelė išeitis iš šios krizės – nauji, nepriklausomi, sąžiningi rinkimai. Nedelsiant.

Sakartvelo valdančiajai daugumai ir toliau tęsiant smurtą prieš opoziciją ir žurnalistus, Europos Parlamento nuolatinė pranešėja Gruzijos klausimu Rasa Juknevičienė kartu su kolegomis inicijavo bendrą pareiškimą, ragindama nedelsiant imtis priemonių politinei krizei išspręsti.
„Sakartvelo žmonės kovoja prieš, kaip jie vadina, „Rusišką svajonę“, pavogusią iš jų rinkimus ir europietišką ateitį. Po smurto prieš žurnalistus bei vieną iš opozicijos lyderių (buvęs Ministras Pirmininkas Giorgis Gacharija buvo žiauriai užpultas Batumio viešbutyje ir yra gydomas ligoninėje), inicijavau svarbioms institucijoms EP atstovaujančių parlamentarų pareiškimą, kuriame ne tik pasmerkėme smurtą, tačiau ir išdėstėme reikalavimus“, – pažymi EP narė.
„Raginame skubiai surengti naujus teisėtus rinkimus, vadovaujant nepriklausomai ir nešališkai rinkimų komisijai, plačiai stebint tarptautinei bendruomenei, kad būtų užtikrintas tikrai laisvas, sąžiningas ir skaidrus rinkimų procesas, atspindėsiantis Sakartvelo žmonių valią“, – rašoma pareiškime.
Dokumentą be R. Juknevičienės pasirašė EP Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Davidas McAllisteris, Parlamentinės delegacijos „Euronest“ pirmininkas Sergey Lagodinsky, delegacijos ryšiams su Pietų Kaukazu pirmininkas Nils Ušakovs, EP rinkimų stebėjimo misijos, skirtos 2024 m. parlamento rinkimams Gruzijoje, pirmininkas europarlamentaras Antonio López-Istúriz White.
„Palaikome taikius protestuotojus, kurie jau 50 dienų kiekvieną vakarą Gruzijos gatvėse pasisako už demokratinę ir euroatlantinę savo šalies ateitį. Daugelį metų Sakartvelas buvo euroatlantinių siekių gynėja, o jos žmonės šį pasirinkimą labai palaikė. Tai nepasikeitė. Pasikeitė tai, kad „Gruzijos svajonė“ atėmė iš kartvelų jų ateitį ir net nebesistengia apsimesti, kad nori europietiškos demokratijos šaliai“, – teigiama dokumente.
Pareiškimo autoriai laikosi pozicijos, kad prezidentė Salome Zourabichvili yra vienintelė teisėta Sakartvelo žmonių valios atstovė. Nepripažįsta 2024 m. spalio 26 d. parlamento rinkimų rezultatų, nes jie buvo suklastoti ir neatitiko tarptautinių demokratinių rinkimų standartų. Nepripažįsta jokių šios institucijos priimtų sprendimų.
Primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares įvesti asmenines sankcijas visiems asmenims, atsakingiems už demokratijos eroziją, ypač Bidzinai Ivanišvili ir Irakliui Kobachidzei.
Dokumentu raginama sustabdyti ES ir Gruzijos asociacijos tarybos veiklą.

Europos liaudies partijos (ELP) politinė asamblėja antradienį priėmė rezoliuciją dėl politinės krizės Sakartvele po suklastotų spalio 26 d. Parlamento rinkimų.
Šios rezoliucijos iniciatorė ir viena iš rengėjų buvo Europos Parlamento nuolatinė pranešėja Gruzijos klausimu Rasa Juknevičienė.
Rezoliucijoje raginama surengti naujus skaidrius rinkimus ir kol jie bus surengti pripažinti Salomę Zurabišvili teisėta Sakartvelo prezidente bei vienintele atstove tarptautinėse organizacijose.
ELP nepripažįsta „save pasiskelbusio „Gruzijos svajonės“ režimo“ teisėta Sakartvelo vyriausybe ir smerkia 2024 m. lapkričio 28 d. premjero Iraklio Kobakhidze pareiškimą dėl Sakartvelo integracijos į ES proceso sustabdymo.
ELP priklausančios partijos tvirtai remia euroatlantinius Sakartvelo žmonių, kurie toliau protestuoja ne tik sostinėje Tbilisyje, bet ir mažesniuose miesteliuose, siekius.
Siūloma nepripažinti naujosios vyriausybės tarptautinėse organizacijose, tokioje kaip Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA).
ELP primygtinai ragina taikyti tikslines sankcijas Sakartvelo politikams ir pareigūnams, atsakingiems už demokratijos krizę šalyje, rinkimų klastojimą ir žmogaus teisių pažeidimus, taip pat už represijas prieš oponentus: „nedelsiant taikyti tikslines sankcijas Bidzinai Ivanišviliui, Irakliui Kobachidzei, Kachai Kaladzei, Irakliui Garibašviliui ir Šalvai Papuašviliui“.
Primenama, kad Jungtinės Amerikos Valstijos įvedė sankcijas partijos „Gruzijos svajonė“ vadovui Bidzinai Ivanišviliui.
ELP reikalauja paleisti iš kalėjimų visus politinius kalinius ir Sakartvelo prezidentą Michailą Saakašvilį.
Dokumente taip pat raginama sustabdyti „bet kokią finansinę paramą ir strateginę partnerystę“ valdančiajai partijai „Gruzijos svajonė“, taip pat stiprinti bendradarbiavimą su kritiška šalies žiniasklaida ir pilietinės visuomenės organizacijomis.