Europos Parlamento narė, ELP frakcijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė birželio 1 – 2 dienomis dayvavo tradicinėje Forte tarptautinėje saugumo konferencijoje „Besikeičianti pasaulinė tvarka: pražūtingos audros akivaizdoje“ Rio de Žaneire (Brazilija), kurią rengė Europos Sąjungos atstovybė kartu su Konrado Adenauerio fondu bei vietos Tarptautinių santykių institutu.
Europarlamentarė skaitė pranešimą diskusijų panelyje „Sisteminė konkurencija: Autokratijos ir demokratijos tarptautinio saugumo srityje?“ ir išsakė Europos Parlamento, ELP frakcijos bei Lietuvos poziciją dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.
Pasak R. Juknevičienės, konferencijoje visi kalbėtojai minėjo Ukrainą, Urugvajaus ministras net labai pabrėžė, kad tai yra Rusijos invazija (dar daug kur čia mėgstama šį karą vadinti konfliktu), visuomenės simpatijos užpultai Ukrainai jaučiamos, tačiau dar labiau jaučiamas noras tą „konfliktą“ nutraukti bet kokia kaina. Net Ukrainos suvereniteto sąskaita.
„Klausinėjau naujųjų pažįstamų per pokalbius, kokios priežastys labai juntamo antiamerikietiškumo, o tuo pačiu ir gana negatyvaus požiūrio į NATO? Atsakymo reikia ieškoti istorinėse aplinkybėse, dar nuo šaltojo karo laikų. Lotynų Amerikos šalyse buvo stiprus SSRS interesas, čia komunizmo idėjos turėjo dirvą, tad JAV politika, remiant karinius režimus, paliko pėdsaką. Rusija, o ypač komunistinė Kinija čia neatrodo nešančios grėsmę. Apie SSRS nusikaltimus beveik nieko nežinoma, o Kinija čia – pagrindinė ekonominė partnerė. Ji skverbiasi į strategiškai svarbias sritis, o brazilams atrodo, kad tai jų šansas konkurencinėje kovoje su JAV, – įspūdžiais dalijosi R. Juknevičienė. – Mano panelyje kaip tik ir susikirto dvi iš esmės skirtingos nuomonės – brazilų labai gerai žinomo politiko, diplomato “realpolitic” su čia labai populiariu multipoliarinės politikos ir pragmatizmo naratyvu ir mano vertybinė pozicija, kviečiant rinktis tą istorijos pusę, kur yra laisvė bei demokratija“.
Ji teigė, kad kalbėdama sąmoningai Rusiją vadino imperine kolonijine valstybe, nes čia suprantama antikolonijinė kova. Tačiau jiems visiškai nauja, kad taip gali būti vadinama Rusija.
Brazilija yra didžiausia Pietų Amerikos valstybė, viena didžiausių pasaulyje. Tai atsispindi ir politikoje. Jie bando rasti savo vietą su didžiausiais.
„Tačiau ar pasirinkimas atverti save autokratinei Kinijai ir stovėti nuošaly, kai banditas grobia suverenios valstybės žemes, žudo žmones, atves šią gražią šalį į sėkmę, labai abejoju“, – svarstė EP narė.
Dvidešimtą kartą rengiamoje „Forte“ tarptautinėje saugumo konferencijoje susirinko bei diskutavo Lotynų Amerikos ir Europos sprendimų priėmėjai, diplomatai, ginkluotųjų pajėgų atstovai ir mokslininkai, skatinantys diskusijas apie teisingą ir taikią tarptautinę sistemą.
Per dvidešimties metų „Forte“ konferencijos istoriją buvo surengta daugybė svarbių diskusijų, be to, buvo sustiprintas tarptautinis tinklas, sudarytas iš aukšto rango narių. Atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais susiduria ši nauja potenciali geopolitinė tvarka, šiais metais konferencijoje buvo nagrinėjama tema „Besikeičianti pasaulinė tvarka: pražūtingos audros akivaizdoje“. Renginio dalyviai diskutuos, koks Lotynų Amerikos ir Europos vaidmuo besikeičiančioje pasaulinėje tvarkoje?