2025.02.12

Stop undersea sabotage – opinion

Members of the European Parliament from Lithuania, Estonia, and Finland argue for tougher measures against Russia’s “shadow fleet” in the Baltic Sea.

Over 15 months, on four separate occasions, ships travelling to or from Russia caused significant damage to several underwater energy and data links in the Baltic Sea by dragging their heavy anchors over the cables and pipelines.

Only the most gullible could call these mere “accidents”, regardless of the claims. The ships’ anchors and chains weigh over ten tonnes and do not sink without warning. The Chinese-owned ships New New Polar Bear, Yi Peng 3, Eagle S and Vezhen all exhibited suspicious movements when they reached the areas around the cables.

Finnish authorities have found no conclusive evidence of deliberate sabotage, but they acknowledge that Russian involvement cannot be entirely ruled out. Whether or not the damage was deliberate is secondary – any damage to critical underwater infrastructure must be treated as a serious attack on our collective security.

Russian intelligence was careful not to leave behind incriminating evidence that could be used in court. However, the absence of legal proof does not automatically mean the damage was accidental. In hybrid operations, denial is always a key strategy.

The issue is not confined to the Baltic Sea; it is a global problem. Russia – and possibly other hostile actors – have been mapping critical infrastructure worldwide, with similar occurrences in the English Channel, the Atlantic along transatlantic communication cables and many other areas.

The submarine cable infrastructure in the Baltic Sea plays a vital role in both energy and data transmission, but it is only one part of a vast network. Dense submarine energy and telecommunications networks also span the Mediterranean, the North Sea, the coasts of Spain and Portugal, the English Channel, and the Canary Islands. These links are essential for energy security and global telecommunications.

Submarine cables carry the majority of international data traffic, worth trillions of euros. However, increasing geopolitical tensions and the rise of cyber threats have raised concerns about the security of this vital infrastructure. Preventing the sabotage of submarine cables in the Baltic Sea requires a multifaceted approach, combining technological, strategic and cooperative measures.

In addition to NATO’s ongoing surveillance operations, the EU must take decisive action. The first priority is tackling one of the root causes: the sanctions-evading fleet. Regardless of the flag they fly, these vessels are not independent operators – they are Russian proxies.

The EU must use its economic and diplomatic power to stop this de facto Russian fleet from operating and bypassing sanctions. The owners and operators of these ships must be penalised. Furthermore, the consequences for damaging critical underwater infrastructure must be significantly increased to serve as an effective deterrent. These ships must also be held accountable for maritime safety violations, as their poor condition and outdated equipment pose a serious environmental risk.

Secondly, monitoring of the ships is essential. If we can demand compulsory onboard cameras (CCTV) for fishing vessels, then the same standard should apply to the captain’s deck of commercial freight ships. The International Maritime Organisation (IMO) already mandates Automatic Identification Systems (AIS); it should now enforce mandatory CCTV for ships operating near critical infrastructure. Additionally, turning off AIS – an increasingly common practice among suspect vessels – must carry far harsher penalties.

Swift and decisive action from member states, NATO and the EU is key to preventing further sabotage or these so-called “accidents”. The seizure of the Eagle S by the Finnish authorities is an excellent example and should be followed. The threshold for intervention to protect our critical underwater infrastructure must be as low as possible.

Finally, public awareness plays a vital role. We must recognise that we are being targeted and attacked by hostile forces. Russia, its allies, and its proxies must face real consequences, not just condemnation.

Riho Terras MEP, EPP Group/Estonia, Vice-Chair of the Security and Defence Committee

Pekka Toveri MEP, EPP Group/Finland, Member of the Security and Defence Committee

Rasa Juknevičienė MEP, EPP Group/Lithuania, Member, Mice-coordinator of the Security and Defence Committee

2025.02.11

R. Juknevičienė: „Be Ukrainos pergalės Europoje nebus ilgalaikės taikos“

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė šiandien plenarinėje sesijoje Strasbūre kalbėdama apie situaciją Ukrainoje pabrėžė, kad debatai dėl Ukrainos iš esmės yra apie mus, apie Europą ir jos ateitį.
„Mūsų ateitis turi du skirtingus scenarijus: vienas – Ukrainos pergalės atveju, kitas – labai niūrus, jei nepadėsime Ukrainai laimėti“, – sakė EP narė. Ji priminė Pasaulio ekonomikos forume Davose Prezidento Volodimyro Zelenskio išsakytą frazę: „Nepamirškime – Europos šalių nuo Rusijos neskiria joks vandenynas.“
Jis paragino Europą rimtai susirūpinti savo saugumu.
„Štai kodėl mums dabar reikia aiškaus Ukrainos pergalės plano. Turime veikti greitai. Pabrėžiu – pergalės plano! Kalbama ne tik apie ginklus. Šiandien jie yra svarbiausi, bet planas apima ir kur kas daugiau. Šis planas taip pat apima ES plėtrą, energetikos politiką, technologijas, pramonę. Visa tai – apie Europą kaip globalią pasaulinę žaidėją. Visa tai neįmanoma be Ukrainos“, – kalbėjo EP narė.
Pasak R. Juknevičienės, be Ukrainos pergalės Europoje nebus ilgalaikės taikos.
„Be laisvos Ukrainos ir nugalėtos imperialistinės, kolonijinės Rusijos nebus nei stiprios, nei konkurencingos Europos“, – sakė EP narė.

2025.01.27

EP Europos Parlamento Saugumo ir gynybos komitetui (SEDE) suteiktas nuolatinio komiteto statusas

Europos Parlamento Saugumo ir gynybos komitetui (SEDE) suteiktas nuolatinio komiteto statusas. Jame ir toliau išrinkta dirbti EP narė Rasa Juknevičienė. Patekti į šį komitetą buvo gana didelė konkurencija ELP frakcijoje. Komitetas glaudžiai bendradarbiauja su Europos Komisijos komisaro gynybai ir kosmosui A. Kubiliaus biuru.
„Europos Parlamento Saugumo ir gynybos pakomitečio (SEDE) tapimas pilnu komitetu yra reikšmingas žingsnis, žymintis statuso ir įgaliojimų padidėjimą. Iki šiol veikęs kaip Užsienio reikalų komiteto (AFET) dalis, dabar jis veiks savarankiškai, turėdamas savo darbotvarkę ir įgaliojimus. Šis pokytis atspindi didėjantį dėmesį Europos Sąjungos saugumo ir gynybos klausimams bei siekį stiprinti ES vaidmenį šioje srityje, prisitaikant prie besikeičiančios geopolitinės situacijos ir augančių saugumo iššūkių“, – sakė komiteto narė R. Juknevičienė.
Ji ir toliau išrinkta dirbti komiteto Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos vicekoordinatore. Komiteto koordinatoriumi nuo ELP išrinktas EP narys iš Ispanijos Nicolas Pascual de la Parte. Koordinatoriai ir vicekoordinatoriai inicijuoja, formuoja frakcijos poziciją komiteto politinėje darbotvarkėje, todėl jų vaidmuo yra ypač svarbus.
„Europai šiuo laikotarpiu ypač reikia vienybės. Labai džiaugiuosi, kad ELP koordinatoriumi ir vicekoordinatore komitete išrinkti mūsų regiono ir Europos pietinių valstybių atstovai. Tai dar labiau sustiprins bendradarbiavimą tarp atskirų Europos regionų ir prisidės prie vieningos saugumo politikos formavimo“, – teigė EP narė.
Pasak politikės, ES susiduria su neeiliniais iššūkiais, ypač susijusiais su gynybos stiprinimu. Todėl aktyvi ir koordinuota komiteto veikla svarbi kaip niekada.
SEDE komitete dirba 43 europarlamentarai.

2025.01.24

EP nariai ragina Komisiją imtis ryžtingų priemonių, kad Europa savo pinigais nekurstytų Rusijos karo mašinos

Europos Parlamento nariai iš įvairių frakcijų kreipėsi į Europos Komisijos Pirmininkę Ursulą von der Leyen pabrėždami, kad būtina imtis papildomų priemonių, siekiant sustiprinti sankcijas Rusijos energetikos sektoriui ir paspartinti ES perėjimą prie energetinės nepriklausomybės. Šio kreipimosi iniciatorė yra EP narė Rasa Juknevičienė.
„Energetinis saugumas tebėra vienas iš svarbiausių ES prioritetų, ypač kalbant apie energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos bei tinkamą paramą Ukrainai, – rašoma kreipimesi. – Raginame Komisiją nedelsiant imtis veiksmų, siekiant pašalinti ES pažeidžiamumą ir užtikrinti nuoseklią pažangą siekiant energetinės nepriklausomybės“.
Raginama teisiškai įpareigoti vykdyti „RePowerEU“ tikslus. Įpareigojantys tikslai yra labai svarbūs siekiant užkirsti kelią valstybėms narėms grįžti prie Rusijos energetikos, ypač kai tam tikros politinės jėgos verčia persvarstyti Rusijos iškastinio kuro draudimus dėl ekonominio spaudimo.
Išimtys šalims, neturinčioms prieigos prie jūros, pavyzdžiui, Vengrijai ir Slovakijai, trukdo ES sankcijų veiksmingumui ir leido Rusijos žaliavoms toliau tekėti į ES rinkas. Vien per pirmąjį 2024 metų pusmetį šios šalys į Rusiją nusiuntė 1,9 mlrd. eurų, importuodamos rusišką naftą. Siekdama išvengti išimčių naudojimo ir užtikrinti pažangą, Komisija turėtų nustatyti galutinius laipsniško panaikinimo terminus. Neturint griežtų terminų, priklausomybė nuo Rusijos naftos išliks.
Padidėjęs importas iš trečiųjų šalių, tokių kaip Indija, Kinija ir Turkija, kenkia sankcijoms ir netiesiogiai finansuoja Rusijos karo pastangas. Per pirmuosius tris 2024 m. ketvirčius ES pasiekė 12,3 mln. tonų rafinuotų produktų, iš kurių 4,8 mln. tonų buvo tiesiogiai rafinuota iš rusiškos žalios žaliavos, kurios vertė 3,6 mlrd. Eur. Konkrečiai kalbant, Indija tapo pagrindine naftos produktų eksportuotoja į ES 2024 m. ir tuo pat metu padidino Rusijos žalios žaliavos importą. Tai aiškus ženklas, kad ši spraga padidino Rusijos pajamas. Siekdama pažaboti šį netiesioginį srautą, Komisija turėtų nustatyti apribojimus naftos perdirbimo gamykloms, kurios labai priklauso nuo Rusijos naftos.
Kreipimosi autoriai ragina kovoti su Rusijos „šešėliniu“ tanklaivių laivynu. Kaip žinome, Rusija naudoja neapdraustų, prastai reguliuojamų „šešėlinių“ tanklaivių tinklą, kad išvengtų sankcijų ir naftos kainų viršutinės ribos, o tai kelia didelį pavojų aplinkai dėl prastos šių laivų būklės. Šios operacijos taip pat kelia rimtų susirūpinimą saugumu, nes jau yra įvykę incidentų, kaip nutrūkę kabeliai Baltijos jūroje. Koordinuoti tarptautiniai veiksmai yra būtini norint sutrikdyti jų veiklą. Bendradarbiavimas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir kitais sąjungininkais yra labai svarbus kovojant su šių laivų eksploatavimu, sprendžiant ekologines ir saugumo grėsmes ES vandens keliuose.
Būtina sumažinti Rusijos pajamas iš iškastinio kuro, kurias ji gauna iš ES valstybių. Net ir ribotas importas atneša didelių pajamų Rusijai. Aiški priklausomybės nuo dujų mažinimo strategija yra gyvybiškai svarbi energetiniam saugumui. 2023 m. Rusija tiekė apie 10 % ES gamtinių dujų, nors priklausomybė nuo ES valstybėse narėse labai skiriasi. Nepaisant sumažėjusio tiekimo, Rusijos gamtinių dujų importas 2024 m. pirmąjį pusmetį išaugo 27 %. Komisija turėtų sutelkti dėmesį, kad ES narės kuo labiau sumažinti finansinius srautus į Rusiją pereinant prie energetinės nepriklausomybės.
„Visi šie iššūkiai sukuria svarbią galimybę Europai parodyti savo ryžtą ir sukurti veiksmingas reguliavimo bei vykdymo užtikrinimo priemones. Vieningos, aiškios ir įgyvendinamos ES politikos reikės norint galutinai nutraukti Rusijos iškastinio kuro importą bei užtikrinti žemyno energetinį saugumą ir tvarumą“, – rašoma kreipimesi.
Laiškas taip pat adresuotas vyriausiajai įgaliotinei Kajai Kallas, už prekybą ir ekonominį saugumą atsakingam Komisijos nariui Marošu Šefčovičiui ir už energetiką atsakingam Komisijos nariui Danui Jørgensenui.
Kreipimasi pasirašė 43 europarlamentarai, atstovaujantys 6 skirtingoms politinėms frakcijoms ir 16 valstybių narių.
23012025_MEPs letter_Bolstering sanctions and reducing dependency on Russian energy_as sent

2025.01.23

R. Juknevičienė: „Europoje vykstantis karas nėra kažkoks staiga iš niekur nieko išsiveržęs reiškinys“

Europos Parlamentas balsavo už rezoliuciją Dėl Rusijos dezinformacijos ir istorijos klastojimo, siekiant pateisinti savo brutalų karą prieš Ukrainą. (Už – 480; prieš – 56; susilaikė – 48.)
Dokumentą inicijavo neformali parlamentinė grupė „Europos atminčiai“ (ang. „Informal MEP Group on European Remembrance“)
Aiškindama rezoliucijos svarbą, jos pagrindinė iniciatorė EP narė R. Juknevičienė sakė:
„Daugelis mano, jog istorija turi būti palikta istorikams, kad reikia žiūrėti į ateitį. Ši rezoliucija ir yra apie ateitį. Neįvertinti praeities totalitariniai režimai pagimdė agresyvią dabartinio Kremliaus ideologiją, kurią ukrainiečiai vadina rusifašizmu, o pats Kremlius skelbiasi esantys „Russkij mir“ nešėjais“
Pasak parlamentarės, tai, kas vyksta dabar Europos kontinente, nėra kažkoks staiga iš niekur nieko išsiveržęs reiškinys.
„Tai, ko reikalauja Putinas, yra Ribentropo-Molotovo laikų tęsinys, – apie dokumentą kalbėjo R. Juknevičienė. – Valstybių teritorijų užkariavimas ginklu arba priverčiant jas jungtis į „Russkij mir“ orbitą yra būtent skausmingos 20 amžiaus istorijos tęsinys. Ir jeigu mes to nematysim, nesugebėsim teisingai įvertinti grėsmių masto“.
Rezoliucijoje smerkiamas Rusijos režimas dėl sistemingo istorijos – įskaitant su Ribentropo Molotovo paktu susijusią istoriją – klastojimo ir naudojimo, siekiant manipuliuoti Rusijos viešąja nuomone ir pateisinti nusikalstamus veiksmus, tokius kaip neteisėtas brutalus karas prieš Ukrainą.
Pabrėžiama, kad įsiveržimas į Ukrainą – ne izoliuotas veiksmas. Tai tęsinys imperialistinės politikos, kurią taip pat apėmė karai prieš Čečėniją, karinė agresija prieš Sakartvelą 2008 m., Krymo okupacija ir karo Donbase pradžia 2014 m.
Ypač svarbu tai, kad EP pirmą kartą aiškiai įvardijo ir pasmerkė nacionalistinę ir imperialistinę „Russkij Mir“ ideologiją, politiką ir iš jų sekančius agresyvius veiksmus. Rezoliucijoje prabrėžiama, kad ši ideologija yra nesuderinama su tarptautine teise ir Europos vertybėmis.
EP taip pat griežtai pasmerkė bandymus įtvirtinti išskirtines interesų zonas šalių suvereniteto ir teritorinio vientisumo sąskaita kaip nesuderinamus su tarptautine teise, pabrėždamas šių Rusijos bandymų istorinį tęstinumą, siejamą su Molotovo-Ribentropo paktu.
Rusijos Federacija ne tik nesugebėjo prisiimti atsakomybės už sovietų nusikaltimus, bet sąmoningai trukdo atlikti istorinius tyrimus. Tyrėjams neleidžiama patekti į sovietų archyvus. Rusijoje priimti teisės aktai, kuriais taikoma baudžiamoji atsakomybė už tiesą atitinkantį sovietų ir Rusijos nusikaltimų atvaizdavimą. Persekiojamos pilietinės visuomenės organizacijos, tiriančios sovietų nusikaltimus, šlovinamas stalinistinis totalitarizmas.
„Nebaudžiamumas ir istoriniais faktais paremtų viešų diskusijų bei švietimo trūkumas prisidėjo prie dabartinio Rusijos režimo gebėjimo atgaivinti imperialistinę politiką ir panaudoti istoriją nusikalstamiems tikslams“, – teigiama dokumente.
Rezoliucijoje remiamas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo vykdomas tyrimas dėl įtariamų Rusijos karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido.
Pakartojamas raginimas įsteigti specialųjį tribunolą, kuris tirtų ir patrauktų baudžiamojon atsakomybėn už Rusijos Federacijos vadovybės vykdomą agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą.
Primygtinai raginama ES ir jos valstybes nares toliau stiprinti bei koordinuoti savo pastangas, siekiant greitai ir griežtai kovoti su Rusijos dezinformacija.
Kremliaus Rusijos stačiatikių Bažnyčią (Maskvos patriarchatą) naudoja kaip įrankį paveikti ir kontroliuoti tikinčiuosius Ukrainoje, Gruzijoje, Moldovoje, Serbijoje ir kitose šalyse. Dokumente tai smerkiama.
Rezoliucijoje išreiškiamas siekis, kad ES ir jos valstybės narės skatintų geriau pažinti ir suprasti europiečių žmogiškąsias kančias, kurias XX amžiuje patyrė dėl sovietinio režimo. Todėl raginama prisiminti ir gerbti sovietų režimo vykdytų nusikaltimų: masinių trėmimų, įskaitant Krymo totorius ir iš Baltijos šalių, Gulago sistemos, Golodomoro, Katynės ir Aukštutinės Silezijos žudynių aukas.
Raginant valstybes nares daugiau investuoti į švietimą ir mokslinius tyrimus apie bendrą Europos istoriją ir Europos atminimą bei remti projektus, kuriais skatinamas geresnis Europos padalijimo šaltojo karo metu supratimas, dokumentu įtvirtinama parama memorialo XX amžiaus totalitarinių režimų aukoms atminti pastatymui Briuselyje.
Dokumentas pridedamas.
Parlamentinę „Istorinės atminties“ grupę sudaro 49 EP nariai iš 6 politinių grupių ir iš 21 ES šalies narės.
2025-01-23 Rezoliucija Remembrance

2025.01.22

EP narė R. Juknevičienė: „Teisėta Sakartvelo žmonių atstovė yra prezidentė Salomė Zourabičvili“

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė, kalbėdama plenarinėje sesijoje Strasbūre apie toliau blogėjančią politinę situaciją Sakartvele, priminė, kad drąsūs kartvelai jau daugiau nei 50 dienų protestuoja prieš iš jų pavogtą Europos ateitį, nepaisydami valdančiosios partijos „Gruzijos svajonė“ – neteisėtų valdžios uzurpatorių – brutalumo ir smurto.
„Kai kartvelai kovoja už Europos kelią, mūsų pareiga yra aiškiai išreikšti jiems savo paramą“, – kalbėjo R. Juknevičienė.
Politikė vardijo priemones, kokių pirmiausia reikia imtis politinei krizei Sakartvele išspręsti.
Pirma, pripažinti, kad vienintelė tikra ir teisėta Sakartvelo žmonių bei vienintelė teisėta valdžios atstovė yra prezidentė Salomė Zourabičvili.
Antra, „Gruzijos svajonė“ ir save pasiskelbęs vienos partijos parlamentas nėra teisėta valdžia.
Raginu ES vadovus, valstybes nares ir kitas tarptautines organizacijas susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie įteisintų save į valdžią pasiskyrusios partijos „Gruzijos svajonė“ legitimumą, – kalbėjo EP narė. – Smurtas prieš žmones, politinę opoziciją bei pilietinę visuomenę ir toliau stiprėja. Vienas iš opozicijos lyderių Giorgi Gakharia buvo žiauriai sumuštas. Nepriklausomi žurnalistai užpuldinėjami, tarp jų Mzia Amaglobeli, kuri dar ir nepagrįstai įkalinta 2 mėnesiams. Europa turi į tai reaguoti įvesdama asmenines sankcijas atsakingiems asmenims, ypač – Bidzinai Ivanishvili“.
EP narė iš Parlamento tribūnos dar kartą pabrėžė, kad vienintelė išeitis iš šios krizės – nauji, nepriklausomi, sąžiningi rinkimai. Nedelsiant.

2025.01.17

Svarbiausiems darbo su Sakartvelu komitetams ir delegacijoms atstovaujantys Europos Parlamento nariai ragina stabdyti smurtą prieš protestuotojus ir opoziciją Sakartvele bei imtis veiksmų politinei krizei išspręsti

Sakartvelo valdančiajai daugumai ir toliau tęsiant smurtą prieš opoziciją ir žurnalistus, Europos Parlamento nuolatinė pranešėja Gruzijos klausimu Rasa Juknevičienė kartu su kolegomis inicijavo bendrą pareiškimą, ragindama nedelsiant imtis priemonių politinei krizei išspręsti.
„Sakartvelo žmonės kovoja prieš, kaip jie vadina, „Rusišką svajonę“, pavogusią iš jų rinkimus ir europietišką ateitį. Po smurto prieš žurnalistus bei vieną iš opozicijos lyderių (buvęs Ministras Pirmininkas Giorgis Gacharija buvo žiauriai užpultas Batumio viešbutyje ir yra gydomas ligoninėje), inicijavau svarbioms institucijoms EP atstovaujančių parlamentarų pareiškimą, kuriame ne tik pasmerkėme smurtą, tačiau ir išdėstėme reikalavimus“, – pažymi EP narė.
„Raginame skubiai surengti naujus teisėtus rinkimus, vadovaujant nepriklausomai ir nešališkai rinkimų komisijai, plačiai stebint tarptautinei bendruomenei, kad būtų užtikrintas tikrai laisvas, sąžiningas ir skaidrus rinkimų procesas, atspindėsiantis Sakartvelo žmonių valią“, – rašoma pareiškime.
Dokumentą be R. Juknevičienės pasirašė EP Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Davidas McAllisteris, Parlamentinės delegacijos „Euronest“ pirmininkas Sergey Lagodinsky, delegacijos ryšiams su Pietų Kaukazu pirmininkas Nils Ušakovs, EP rinkimų stebėjimo misijos, skirtos 2024 m. parlamento rinkimams Gruzijoje, pirmininkas europarlamentaras Antonio López-Istúriz White.
„Palaikome taikius protestuotojus, kurie jau 50 dienų kiekvieną vakarą Gruzijos gatvėse pasisako už demokratinę ir euroatlantinę savo šalies ateitį. Daugelį metų Sakartvelas buvo euroatlantinių siekių gynėja, o jos žmonės šį pasirinkimą labai palaikė. Tai nepasikeitė. Pasikeitė tai, kad „Gruzijos svajonė“ atėmė iš kartvelų jų ateitį ir net nebesistengia apsimesti, kad nori europietiškos demokratijos šaliai“, – teigiama dokumente.
Pareiškimo autoriai laikosi pozicijos, kad prezidentė Salome Zourabichvili yra vienintelė teisėta Sakartvelo žmonių valios atstovė. Nepripažįsta 2024 m. spalio 26 d. parlamento rinkimų rezultatų, nes jie buvo suklastoti ir neatitiko tarptautinių demokratinių rinkimų standartų. Nepripažįsta jokių šios institucijos priimtų sprendimų.
Primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares įvesti asmenines sankcijas visiems asmenims, atsakingiems už demokratijos eroziją, ypač Bidzinai Ivanišvili ir Irakliui Kobachidzei.
Dokumentu raginama sustabdyti ES ir Gruzijos asociacijos tarybos veiklą.

2025.01.15

Europos liaudies partijos politinė asamblėja reikalauja naujų rinkimų Sakartvele

Europos liaudies partijos (ELP) politinė asamblėja antradienį priėmė rezoliuciją dėl politinės krizės Sakartvele po suklastotų spalio 26 d. Parlamento rinkimų.
Šios rezoliucijos iniciatorė ir viena iš rengėjų buvo Europos Parlamento nuolatinė pranešėja Gruzijos klausimu Rasa Juknevičienė.
Rezoliucijoje raginama surengti naujus skaidrius rinkimus ir kol jie bus surengti pripažinti Salomę Zurabišvili teisėta Sakartvelo prezidente bei vienintele atstove tarptautinėse organizacijose.
ELP nepripažįsta „save pasiskelbusio „Gruzijos svajonės“ režimo“ teisėta Sakartvelo vyriausybe ir smerkia 2024 m. lapkričio 28 d. premjero Iraklio Kobakhidze pareiškimą dėl Sakartvelo integracijos į ES proceso sustabdymo.
ELP priklausančios partijos tvirtai remia euroatlantinius Sakartvelo žmonių, kurie toliau protestuoja ne tik sostinėje Tbilisyje, bet ir mažesniuose miesteliuose, siekius.
Siūloma nepripažinti naujosios vyriausybės tarptautinėse organizacijose, tokioje kaip Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA).
ELP primygtinai ragina taikyti tikslines sankcijas Sakartvelo politikams ir pareigūnams, atsakingiems už demokratijos krizę šalyje, rinkimų klastojimą ir žmogaus teisių pažeidimus, taip pat už represijas prieš oponentus: „nedelsiant taikyti tikslines sankcijas Bidzinai Ivanišviliui, Irakliui Kobachidzei, Kachai Kaladzei, Irakliui Garibašviliui ir Šalvai Papuašviliui“.
Primenama, kad Jungtinės Amerikos Valstijos įvedė sankcijas partijos „Gruzijos svajonė“ vadovui Bidzinai Ivanišviliui.
ELP reikalauja paleisti iš kalėjimų visus politinius kalinius ir Sakartvelo prezidentą Michailą Saakašvilį.
Dokumente taip pat raginama sustabdyti „bet kokią finansinę paramą ir strateginę partnerystę“ valdančiajai partijai „Gruzijos svajonė“, taip pat stiprinti bendradarbiavimą su kritiška šalies žiniasklaida ir pilietinės visuomenės organizacijomis.

2025.01.01

Rasa Juknevičienė. Apie Sakartvelą ir ne tik

Sakartvelas sukilo prieš antieuropietišką Bidzinos Ivanišvilio režimą.

Tai, kas vyksta dabar Sakartvele, nėra tik kažkur Europos pakrašty vykstantis vietinio pobūdžio santykių aiškinimasis. Tai yra vienas iš to paties šimtmečius besitęsiančio Rusijos imperinio veikimo ir Vladimiro Putino hibridinio karo prieš demokratijas epizodų.
Tam, kad suprastume įvykių esmę, verta susidėlioti visą pastarųjų dešimtmečių paveikslą.

Istorija trumpai

Sakarvelo Prezidentė Salomė Zurabišvili spalį įvykusius parlamento rinkimus pavadino Kremliaus specialiąja operacija. Ir tai yra daugiau negu rinkimų rezultatų klastojimas, kuriuo užsiima visos autokratijos. Jau vien V. Putino atėjimas į valdžią Rusijoje buvo specialioji operacija, panaudojant imperinę Čečėnijos kortą. Tuo metu pasaulis buvo vis dar apžavėtas SSRS sugriuvimo, todėl naikintuvų sugriautas Groznas, tūkstančiai nužudytų pačios Rusijos piliečių Ičkerijos Respublikoje nesugraudino demokratinio pasaulio. Kremliaus specialiosios operacijos prieš kaimynines valstybes suintensyvėjo maždaug nuo 2007 m., po V. Putino kalbos Miunchene. Tuo metu Rusijos Federacijos Prezidentas jau buvo susitvarkęs reikalus šalies viduje, kur perėmė į savo rankas politinę sistemą, visus žaliavų resursus, pagrindines televizijas. Kalba Miunchene iš esmės reiškė tai, kas netrukus ir prasidėjo – buvusių imperijos žemių Europoje susigrąžinimą. Sakartvelas tapo pirmąja karinės agresijos auka iš karto po NATO viršūnių susitikimo Bukarešte, kai trys NATO narės blokavo narystės veiksmų planą (MAP) Ukrainai ir Sakartvelui. Tai buvo ženklas Kremliui imti, kiek pajėgia. Po dalies Sakartvelo žemių aneksijos sekė operacija su Viktoru Janukovyčiumi Ukrainoje. 2010 m. su didele Kremliaus pagalba (prisiminkime kad ir Prezidento Viktoro Juščenkos nuodijimą) Kremliaus statytinis laimėjo Prezidento rinkimus. Iš karto sekė V. Janukovyčiaus vizitas į Briuselį, kur jis atsisakė Ukrainos narystės NATO, pratęsė dar 45 metams besibaigiančias sutartis su Rusija dėl karinių bazių Kryme, įkalino buvusią premjerę Juliją Tymošenko, gynybos ministrais skyrė Rusijos pilietybę turėjusius V. Putinui palankius ministrus, panaikino šauktinių tarnybą ir padarė daug kitų Kremliui reikalingų Ukrainos pajungimo Rusijai darbų. Panašūs procesai vyko Moldovoje, kur V. Putino draugai korumpavo šalį taip, kad Moldovai buvo stabdoma Europos Sąjungos (ES) parama. Beje, panašios operacijos vyko ir mano šalyje Lietuvoje. Ryškiausia ir sėkmingiausia Kremliaus specialiąja operacija pavadinčiau 2012 metų referendumą dėl Visagino atominės elektrinės. Deja, bet operatyviniai saugumo institucijų duomenys apie šią operaciją nugulė slaptuose stalčiuose, neįvertinti liko ir tie, kurie joje dalyvavo iš Lietuvos pusės. Sakartvelas iš visų Kremliaus bandymų pajungti valstybes savo valiai ir įtakon iki šios kartvelų revoliucijos buvo pati sėkmingiausia operacija.

Manipuliacijos tautų jausmais

Milijardus iš Rusijos parsivežęs Bidzina (beje, Rusijoje vadinęsis Borisu) Ivanišvilis savo juodą darbą pradėjo 2012 m. Pirmiausia jis sukūrė partiją romantišku pavadinimu „Sakartvelo svajonė“, kas, beje, labai primena tą pačią Kremliaus tipo romantiką Lietuvoje su antisemitinio lyderio vedama „Nemuno aušra“. Tada pamažu, žingsnis po žingsnio, oligarchas Bidzina perėmė į savo rankas visas valstybės institucijas: nacionalinį transliuotoją, teisėsaugą, jėgos struktūras. V. Putino klonas, tik mažesnis. Jo partijos viešas kalbėjimas iki pat pastarųjų rinkimų buvo už narystę ES. Kodėl? Todėl, kad apie 80 proc. kartvelų pasisako už šalies euroatlantinę integraciją. Bidzinos partija sąmoningai manipuliavo europinėmis žmonių nuotaikomis, nors šalį vedė priešingu keliu.

Sėkmė agresoriui – negarantuota

Kitur V. Putino specialiosios operacijos nebuvo tokios sėkmingos. Ukrainoje Kremliui nepavyko išlaikyti savo statytinio V. Janukovyčiaus, atsipeikėjo Moldova, atsilaikė, nors ir sunkiai, Rumunija, vis dar laikosi Baltijos šalys, nors Lietuvoje skylių irgi atrado. Ryškiausias Kremliaus pralaimėjimas tik ką įvyko Sirijoje. Duok, Dieve, kad Sirija būtų gera pamoka kai kurių Afrikos šalių vadukams, užmezgusiems korupcinius ryšius su Rusija. Sakartvelas yra svarbi bendro Rusijos karo prieš Europą paveikslo dalis. Svarbiausia kova, aišku, vyksta Ukrainos žemėje. Tačiau karas prieš demokratijas be artilerijos šūvių ne mažiau svarbus. Jis vyksta nuodijant žmonių protus ir kaitinant emocijas per rinkimus. Jis jau vyksta Baltijos jūros dugne, vykdant sabotažo aktus prieš kritinę infrastruktūrą, vyksta, organizuojant migrantų bangas ir teroristines atakas.

Europa privalo veikti

Tačiau išsiaiškinus esmę, reikia nuspręsti: ką darom? Pasirinkimų ne tiek daug – ryžtis nugalėti arba susitaikyti su agresyvios imperijos egzistavimu. Antrasis variantas neišvengiamai atves prie didelės bėdos. Štai todėl, kad turim tik vieną pasirinkimą, jei norime likti sąžiningi prieš istoriją ir nekartoti 1938 metų Chamberlaino lemtingos klaidos Miunchene, turime padėti kartvelams apsiginti nuo Rusijos imperijos. JAV, paskelbdama itin griežto pobūdžio sankcijas B. Ivanišviliui, pripažindama jį kaip Rusijos politikos įrankį Sakartvele, padarė labai svarbų įžanginį darbą. Dabar atėjo metas ES. V. Putinas siekia susigriebti kiek galima daugiau Juodosios jūros kontrolės. Gruzija jiems – aukso gabalas. Kartvelai to nenori. Tad kodėl ES tokia neryžtinga? Juk akivaizdu, kad kartvelų tautos ir ES interesai sutampa – Europos žemynas turi būti kiek galima stipriau suvienytas į demokratijų šeimą. Taip, Europos Komisija neturi įgaliojimų savarankiškai užsienio politikai, tai valstybių narių kompetencija. Štai čia ir prasideda V. Putino skaičiavimai, kodėl jam vertėjo pradėti karus. Jis yra įsitikinęs, kad demokratijos nesugeba atlaikyti tokio masto karo. Viktoras Orbanas, Robertas Fico, rinkimai Vokietijoje, po to – Prancūzijoje. Susidaro įspūdis, kad viskas – demokratinių procedūrų paralyžiuje. Tačiau yra galimybė lyderystės imtis tiems, kas gerai suvokia paralyžiaus pasekmes. Tai Šiaurės ir Baltijos šalys, prasideda Lenkijos pirmininkavimas Europos Tarybai. Europos Parlamentas savo svarbią funkciją, nubrėždamas pagrindines ES politikos kryptis dėl Sakartvelo valdžios, padarė dar lapkričio 28 dieną, priimdamas istorinę rezoliuciją, kuria dabar remiasi kai kurių valstybių narių politikai.

Lietuvių vaidmuo – ne paskutinėje vietoje

Džiaugiuosi, kad kaip pagrindinė Europos Parlamento pranešėja Sakartvelo klausimais, prisidėjau prie jos parengimo. Beje, kitos pagrindinės frakcijos deryboms dėl šios rezoliucijos teksto buvo paskyrusios Baltijos šalių atstovus. Tad mūsų svoris Rytų Europos partnerystės klausimais yra itin reikšmingas. Mano inicijuotas ir mano puikios padėjėjų komandos organizuotas 7 Europos parlamentarų vizitas į Tbilisį prieš dvi savaites buvo svarbus ženklas kovojantiems kartvelams. Būtent po jo pavyko suvienyti jėgas dėl Prezidentės Salomės Zurabišvili pakvietimo kalbėti plenariniame posėdyje Strasbūre. Dabar estafetę vizitu Tbilisyje perėmė vėl lietuvis: į Vienybės kelią kartu su kartvelais stojo Dainius Žalimas iš „Renew“ frakcijos kartu su mano kolega iš EPP lenku Michału Wawrykiewicziumi. Tai be galo svarbu! Turim tęsti. Kartu su Žygimantu Pavilioniu subūrėme transatlantinę „Georgia friends“ („Gruzijos draugų“) grupę, kurioje dalijamės informacija, idėjomis, kaip pagelbėti kartvelams jų kovoje prieš Kremlių, prieš šliaužiantį valstybės užvaldymą iš vidaus ir už europietišką – ne Bidzinos – svajonę. Dabar eilė ne tik savo žodį tarti, bet ir veiksmais lyderystę parodyti vykdomosios valdžios atstovams. Lietuvos – pirmiausia.

2024.12.18

R. Juknevičienė: „Rusijos melo mašiną būtina stabdyti“

Vakar Europos Parlamento plenariniame posėdyje vyko debatai „Dėl Rusijos dezinformacijos ir istorijos naudojimo siekiant pateisinti agresiją kare prieš Ukrainą“. Debatai įtraukti į plenarinio posėdžio darbotvarkę rengiant to paties pavadinimo rezoliuciją, kurios iniciatorė yra EP narė R. Juknevičienė.
Politikė pabrėžė, jog tai – ne pirmas kartas, kai Rusijos režimas istoriją ir melą pasitelkia kaip įrankį niekingiems tikslams pasiekti.
„Gimiau Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje. Tai buvo brutalaus melo laikotarpis, kai Laisvės kovotojai buvo vadinami banditais, o į Sibirą ištremtos šeimos – spekuliantais ir prostitutėmis“, – sakė R. Juknevičienė.
Ji pažymėjo, kad šiandieninė Rusija istoriją naudoja kaip ginklą ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš visą demokratinį pasaulį.
EP narė apgailestavo, jog dabartinę situaciją sukūrė neįvertinti komunistų nusikaltimai, todėl reikia padaryti viską, kad Rusijos karo agresijos nusikaltimai Ukrainoje būtų įvertinti specialiame Tribunole. Tai būtų ir komunistų padarytų nusikaltimų atitinkamas įvertinimas.
„Ribentropo Molotovo paktas, kuris yra didžiausia 20 a. Europos nelaimė, atgyja dabartinio Kremliaus agresyvioje politikoje. Putinas siekia sugrąžinti pasidalijimą įtakos sferomis, neatsižvelgiant į tautų valią“, – plenarinio posėdžio metu kalbėjo R. Juknevičienė
Pasak EP narės, turime pasipriešinti bet kokiems bandymams kurti „išskirtinių interesų zonas“, kurios kenkia nepriklausomų šalių suverenitetui ir sienoms. Tokie veiksmai prieštarauja tarptautinei teisei. Kiekviena tauta turi teisę pasirinkti savo saugumo priemones, įskaitant partnerystę gynybos srityje, ir imtis priemonių savo žmonių gerovei apsaugoti.
„Aiškiai pasakykime: jokia priežastis – politinė, ekonominė ar karinė – negali pateisinti agresijos veiksmų“, – teigė parlamentarė.
Planuojama, kad dėl Rezoliucijos bus balsuojama Europos Parlamento plenariniame posėdyje sausį.

×