×

Autorius: elpnariai

2025.09.17

Liudas Mažylis. Ukraina, Moldova, Serbija: ES kandidatės, Kremliaus taikiniai

Rusija vis dar tebelaiko save galinčia dominuoti pokomunistinėje erdvėje. EP rugsėjo 8-11 d. sesijoje daug balsavimų, pasisakymų, renginių – būtent apie didėjantį ryžtą tą Rusijos įsivaizdavimą sutramdyti. Ji imasi kruvinų priemonių Ukrainoje, hibridinių manipuliacijų Moldovoje, o Serbijos atžvilgiu vyksta provokacijos, silpninančios demokratiją ir vėl gi – siekis nusitempti šią šalį į savo orbitą.

Trikdomi signalai – trikdoma Europa

Rusijos veiksmai kelia vis didesnę grėsmę ir civilinei šalių infrastruktūrai, pavyzdžiui, aviacijai ir jūrų transportui. 2025 metais Kaliningrado regione GPS klaidinimo šaltinių skaičius išaugo beveik dešimt kartų, o šie incidentai neapsiriboja tik aviacija. Lietuvoje, netoli sienos su Rusija, ūkininkai susiduria su sunkumais, nes klaidinama technika ir taip kenkiama jų auginamam derliui, o kai kurie laivai buvo priversti aplenkti Klaipėdos uostą dėl signalų trukdymo. Dėl šių veiksmų GPS gali rodyti asmens buvimo vietą kur nors Kaliningrado srityje arba gauti klaidingą laiką savo įrenginiuose. Apie tai diskutuota ir Plenarinės sesijos debatuose.

Ukraina – Europos saugumo skydas ir integracijos lyderė

Ukrainos šalis šiandien krauju moka už visos Europos saugumą. Šiame kontekste sveikintinas Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen akcentas apie Rytų flango stebėseną iš kosmoso realiu laiku bei dronų aljanso steigimą – tai realūs žingsniai į priekį stiprinant bendrą saugumą. Kaip tik šią savaitę Europos Parlamente lankėsi buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenko. Susitikimuose su mumis, europarlamentarais, jis pabrėžė EP…] svarbą, išskirtinai palankų Ukrainai turinį, didelę debatų dalyvių kompetenciją. P. Porošenko akcentavo, kad net karo metu Ukrainai svarbu išsaugoti demokratinį valdymą ir žengti tvirtus žingsniu link narystės ES. Buvo pagerbtas ir Andrij Parubijaus, iškilaus Ukrainos politiko, neseniai nužudyto Lvive, atminimas.

Debatuose pasisakiau ir aš. Kalbėjau apie tai, kad nei minutės netikėjome rusų gera valia – jog jie kada nors norės taikos ar kad Rusijoje pakils sveiko proto jėgos. Ne, tikrai ne. Vadinasi, kelias tėra vienas – ginkluoti Ukrainą ir ginkluotis patiems. Nesame karo kurstytojai, o esame priversti žudiko agresoriaus savo vaikus nuo mažens mokyti konstruoti dronų uždangas. Tokia europinė realybė – „real politic“, terminas, kuriuo prieš porą dešimtmečių mėgome švaistytis.

Pabrėžiau, kad sankcijos yra teisingas kelias, bet jei jos būtų buvusios taikytos anksčiau, efektas būtų didesnis – dabar rusai jau susirado alternatyvų. Todėl šiandien kuo veiksmingiau nuteiksime visuomenę mums primestam hibridiniam karui, kuo anksčiau pajungsime mokslą ir technologijas Europos apginklavimui – tuo tvirčiau atgrasysime agresorių nuo pasikėsinimų prieš mūsų vertybes ir demokratiją.

Taip pat atkreipiau dėmesį, kad Ukraina net karo sąlygomis išlaiko reformų tempą: 2024 m. jos užsienio ir saugumo politikos derinimas su ES pasiekė 95 procentus. 2024 m. įvykę Vyriausybių susitikimai pažymėjo naują etapą Ukrainos integracijoje. Todėl dabar laikas atverti derybinius klasterius, vadovaujantis objektyviais kriterijais ir nuopelnais grindžiama pažanga. Tai aiškus kelias, kuriuo eidama Ukraina stiprina ne tik save, bet ir visą Europą.

EK pirmininkės Ursulos von der Leyen metinis pranešimas

Bene didžiausio dėmesio sulaukė EK pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešimas. Jame nuskambėjo tiek įprastų, tiek naujų akcentų. Reaguota į Rusijos agresiją bei provokaciją Lenkijoje. Tarp jau minėtų aspektų pabrėžta ir kova su „šešėliniu“ rusų laivynu. Svarbus siūlymas panaudoti įšaldyto rusiško turto grynųjų pinigų likutį kaip paskolą Ukrainai, kurią ji turės gražinti tik tada, kai Rusija sumokės reparacijas. Vis dėlto pirmiausia karą būtina laimėti. Teigiamai vertintinas aiškus pažadas spartinti plėtros procesą – Ukrainos, Moldovos ir Vakarų Balkanų integraciją į ES.

Kalboje netrūko ir kitų temų: dėl situacijos Gazoje EK vadovė palaikė „dviejų valstybių“ sprendimą, gynė susitarimą su JAV dėl tarifų, pabrėžė Žaliojo kurso tęstinumą, energetinės nepriklausomybės užtikrinimą. Ypač reikšminga nuostata – visiškas rusiškų energijos išteklių atsisakymas. Socialinės politikos srityje akcentuotas Europos socialinis modelis, planai aprūpinti jaunas šeimas įperkamu būstu, riboti vaikų priėjimą prie socialinių tinklų („pirmiausia – vaikų, o ne pelno interesai“). Taip pat pateikti konkretūs siūlymai dėl apsaugos nuo dezinformacijos ir efektyvesnio migracijos valdymo.

Moldova prieš istorinį pasirinkimą

Moldovoje jau visai netrukus – parlamento rinkimai. Rugsėjo 28-osios datą galime lyginti su istoriniu pasirinkimu tarp europinės krypties ir Kremliaus manipuliacijų. Rusija Moldovoje invazijos nebando tankais – ji ateina hibridiniais veiksmais. Ji ateina kriptovaliutų kanalais finansuojamais „protestais“, rinkėjų papirkinėjimais, šešėliniais milijonais, dezinformacijos kampanijomis, primenančiomis matriošką: atidarai vieną – randi kitą, dar ciniškesnę, kurios tikslas – diskredituoti pasitikėjimą valdžios institucijomis. Ir vis dėlto Moldovoje matome pilietinę visuomenę, kuri atsilaiko. Matome diasporą, kuri aktyviai balsuoja ir gina europietišką ateitį. Tai motyvuoja, bet Moldova neturi tiek laiko, kiek kadaise turėjo Balkanai. Europos atsakomybė – padėti jai žengti į priekį ne tuščiais pažadais, o struktūrine parama, aiškiu narystės keliu ir atvira kova su hibridinėmis grėsmėmis. Moldova šiandien testuoja ne tik savo viltį proeuropietiškam rytojui – ji testuoja visos Europos gebėjimą veikti, kai priešas veikia negailestingai ir ciniškai.

Serbijos demokratijos išbandymas

Kalbant apie Serbiją, ji irgi galėtų būti apibūdinta kaip atsiradusi kryžkelėje. Protestus prieš valdžią imta malšti smurtu. Opozicija ir nepriklausomi žurnalistai yra persekiojami, o teisinė valstybė nuosekliai silpninama. Šie vaizdai primena Baltarusiją 2020-aisiais. Skirtumas tas, kad Serbija dar nėra diktatūra, tačiau dabartinė kryptis nesuderinama su Europos vertybėmis. Reikalingas tikslingas Europos veikimas, padedant Serbijai pasirinkti demokratijos kelią. Jeigu situacija negerės, negalime atmesti būtinų sankcijų tiems, kurie yra atsakingi už keliamą smurtą. Negalime leisti Serbijai tapti dar vienu Rusijos satelitu.

Taigi visos šios istorijos jungiasi į bendrą pasakojimą. Rusijos destruktyvūs užmojai neturi sienų, jos tikslai gerai žinomi, ir Europa privalo ryžtingiau telktis ir nedelsiant veikti. Instrumentai nevienodi – atviras pilnos apimties karas, aršios hibridinės provokacijos Moldovoje (ir ne tik), nerimo sėjimas Serbijoje, dabar jau – ir tiesioginė provokacija ES ir NATO valstybėje Lenkijoje. Kiekviename iš tų kritinių taškų sprendžiasi ne tik tų konkrečių valstybių, bet ir visos Europos ateitis.

2025.09.16

Liudas Mažylis. Minsko režimo santykių normalizacijos iliuzija

Baltarusijos ir Europos Sąjungos santykius ilgą laiką palaikė pasikartojantis konfliktų ir bendradarbiavimo ciklas. Jis leido režimui įsivaizduoti save esančiu pusiausvyroje tarp Rytų ir Vakarų. Šis ciklas veikė pagal aiškią logiką: represijos šalies viduje sukeldavo ES sankcijų bangas, kurios laikui bėgant buvo švelninamos, o Minskui atsirasdavo galimybių bent ribotam dialogui. Tačiau po 2020 m. prezidento rinkimų viskas pasikeitė. Masinės represijos, opozicijos slopinimas ir visiška priklausomybė nuo Maskvos nutraukė senąją rutiną. Baltarusija prarado net balansavimo regimybę ir įstrigo nuolatinės izoliacijos, represijų ir priklausomybės rate. Ar tai gali vėl pasikeisti?

Retrospektyviai vertinant, jau nuo 2004 metų ES pradėjo taikyti tikslines sankcijas Minsko pareigūnams. Po 2006 m. prezidento rinkimų, kai represijas patyrė opozicijos kandidatai ir protestuotojai, ES įvedė kelionių draudimus Lukašenkai bei aukštiems režimo pareigūnams. Vis dėlto jau po kelerių metų, 2008–2009 m., ES švelnino sankcijas, siekdama įtraukti Minską į Rytų partnerystės (EaP) iniciatyvą, o tai suteikė galimybę Baltarusijai dalyvauti kai kuriuose regioniniuose projektuose. Panašus modelis pasikartojo po 2010 m. rinkimų: brutalus protestų malšinimas vėl atvedė prie sankcijų, tačiau 2014–2016 m., kai Baltarusija ėmė demonstruoti „tarpininko“ vaidmenį dėl Ukrainos konflikto (Minsko susitarimai), ES atsargiai atnaujino dialogą. Todėl 2016 m. dalis sankcijų buvo suspenduota, o 2020 m. pradžioje netgi pasirašyti Vizų režimo palengvinimo ir readmisijos susitarimai, aiškiai parodę bandymą megzti platesnį bendradarbiavimą. Tačiau 2020 m. rugpjūčio prezidento rinkimai viską apvertė. Po masinių represijų ir tūkstančių areštų ES įvedė naują sankcijų bangą, apimančią aukščiausius režimo pareigūnus, vėliau – ekonomines priemones prieš kalio pramonę, naftos produktų eksportą ir finansų sektorių.

Praėjus penkeriems metams nuo griežčiausios visų laikų Minsko režimo izoliacijos, atsiranda naujos santykių „normalizacijos“ užuomazgos. Tokia išvada kyla dėl pastarųjų dienų įvykių, konkrečiai – JAV bandymo megzti diplomatinį dialogą su Minsku. Baltarusija po truputį grįžta į tarptautinės bendruomenės akiratį. Minsko strategija per 30 metų nesikeičia ir ją galima apibūdinti kaip „politinių kalinių mainais“: kaliniai iškeičiami į sankcijų lengvatas ir garantijas Baltarusijai. 2025 m. rugsėjo 11 d. Baltarusija paleido 52 politinius kalinius pagal susitarimą su JAV, o mainais Vašingtonas sutiko sušvelninti sankcijas „Belavia“ avialinijoms, leidžiant joms įsigyti atsarginių dalių ir atlikti lėktuvų techninę priežiūrą. Toks žingsnis ne tik pagerina Baltarusijos ekonominę padėtį. „Belavia“ ilgą laiką veikė kaip tranzito įrankis, padėjęs Maskvai apeiti kai kuriuos Vakarų ribojimus, užtikrindama logistiką ar personalo judėjimą. Atlaisvinus sankcijas, ši bendrovė gali dar aktyviau tapti jungiamąja grandimi tarp Baltarusijos ir Rusijos transporto bei prekybos sistemų, ypač karo prieš Ukrainą kontekste. Be to, ekonominės injekcijos į civilinės aviacijos sektorių mažina bendrą sankcijų spaudimą Minsko režimui, o tai reiškia, kad Lukašenka turi daugiau resursų palaikyti represinį aparatą ir kartu išlikti patikimu Kremliaus sąjungininku.

Akivaizdu, kad ne dėl geros valios Lukašenka paleidžia politinius kalinius. Jie priverstinai išsiunčiami iš šalies, tokiu būdu režimas atsikrato paskutinių pilietinės visuomenės dalyvių ir oponentų. Be to, toks selektyvus sankcijų švelninimas siunčia signalą, kad net be realių sisteminių reformų galima pasiekti Vakarų nuolaidų vien pasinaudojant politinių kalinių korta. Nereikia pamiršti, kad po šio paleidimo Baltarusijos kalėjimuose tebėra maždaug 1150– 1200 politinių kalinių. Netaikant tolimesnio politinio, ekonominio ir diplomatinio spaudimo, Lukašenka neturės jokios motyvacijos paleisti likusių. Bendrai reikia kritiškai vertinti bet kokias santykių gaivinimo užuomazgas. Pavyzdžiui, 2025 rugpjūčio 8 d. „Time“ žurnalas paskelbė publikaciją apie Lukašenką, taip netiesiogiai suteikdamas jam papildomą viešumo platformą. Toks dėmesys autoritariniam lyderiui iš dalies legitimizuoja režimą, atsakingą už sistemingus žmogaus teisių pažeidimus ir represijas prieš pilietinę visuomenę. Šiuo metu Minskas norėtų įgyti „derybininko“ vaidmenį Rusijos kare prieš Ukrainą, vaizduodamasis taikdariu. Žinoma, ne už dyką. Tačiau apie kokį neutralumą galimą kalbėti, kai iš Baltarusijos teritorijos raketomis apšaudoma Ukraina? Baltarusija aktyviai remia ir dalyvauja „Zapad 2025“, kuriose simuliuojamos karo prieš Europą ir Baltijos šalis situacijos. Oficialiai jose turėtų dalyvauti apie 13 tūkst. Karių, tačiau neoficialūs šaltiniai kalba ir apie branduolinių scenarijų imitaciją bei naujų raketinių sistemų bandymus. Dar daugiau geopolitinės nežinomybės įnešė faktas, kad pratybose kaip stebėtojai dalyvavo du JAV karininkai – precedento neturintis įvykis, kurį kol kas sunku interpretuoti.

Dar prieš prasidedant šiems keistiems Minsko diplomatiniams manevrams, 2025 m. birželį kreipiausi į Europos Komisiją dėl „Zapad 2025“, ragindamas įvertinti ES išorinių sienų saugumą ir sumažinti karinio incidento riziką prie rytinės sienos. Todėl reikia pasidžiaugti, kad Komisija aktyviai dalyvauja rengiantis hibridinėms grėsmėms, įskaitant galimas saugumo, kibernetines ir hibridines rizikas, susijusias su „Zapad 2025“. Europos Parlamente toliau smerkiame Minsko režimą bei reikalaujame daugiau tikslinių bei ekonominių sankcijų. Šiais metais Parlamente balsavome bent dėl dviejų rezoliucijų, skirtų pasmerkti netikrus prezidento rinkimus, vykusius 2025 m. sausį, ir smurtą prieš politinius kalinius. 2025 m. balandžio 3 d. Europos Parlamente išreiškėme palaikymą iniciatyvai sukurti teisinį mechanizmą, skirtą identifikuoti, įšaldyti ir konfiskuoti visą Lukašenkos bei jo aplinkos narių turtą už Baltarusijos ribų. Šis mechanizmas užtikrintų konfiskuoto turto ir lėšų perkėlimą į specialų fondą, skirtą Baltarusijos režimo represijų aukoms remti. Verta paminėti, kad nuo 2020 m. ES aktyviai remia Baltarusijos pilietinę visuomenę, nepriklausomą žiniasklaidą, švietimą ir kultūrą, tam paskirdama beveik 170 mln. eurų pagal Kaimynystės, plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (NDICI).

Šiandien ekonominiu ir kariniu lygmeniu Minskas yra visiškai įtrauktas į Kremliaus orbitą. Tai reiškia, kad šalies ateitis priklausys nuo to, ar Vakarai sugebės išlaikyti principingą poziciją – toliau taikyti sankcijas už represijas ir karo bendrininkavimą. Jokių režimo „atšilimo“ ženklų nesimato. Todėl apie jokią santykių normalizaciją su Minsku nederėtų svarstyti.

2025.09.12

„Laikas, kai sakydavome „esame giliai susirūpinę“, baigėsi”

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė šiandien plenarinėje sesijoje Strasbūre pasisakydama skubos tvarka į darbotvarkę įtrauktuose debatuose dėl į Lenkiją iš Rusijos įskridusių dronų, pabrėžė, kad „laikas, kai sakydavome „esame giliai susirūpinę“, baigėsi. Rusija išbandė NATO”.
EP narė tęsė: „Remdamasi savo darbo Krašto apsaugos ministerijoje patirtimi galiu patvirtinti, kad NATO išbandymas yra senas Putino triukas. Ukraina išgelbėjo mus nuo šio išbandymo kai buvome visiškai nepasiruošę, dar iki 2014 m.“.
Parlamentarė klausė: ar NATO drįs tinkamai reaguoti? Pasak jos, tai priklauso nuo JAV pozicijos, o mes ją žinome, tad nustokime laukti stebuklo.
R. Juknevičienė padrąsino, kad dabar pati Europa turi pasiruošti gynybai, o tam reikia:
1) Rusija turi būti sulaikyta ir nugalėta.
2) Turime dar daugiau padėti Ukrainai.
3) Privalome nedelsiant sustiprinti rytinę sieną, įskaitant dronų sieną.
„Kai Putinas stovės Lvove, bus per vėlu. Karai laimimi pirmiausia protuose. Mes jau kariaujame. Kovokime!“, – kalbėjo EP narė.

2025.09.10

R. Juknevičienė: „Lietuvos sėkmė ES – geriausias pavyzdys Moldovos žmonėms“

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė vakar plenarinėje sesijoje Strasbūre kalbėdama debatuose apie Moldovos atsparumą hibridinėms grėsmėms ir Rusijos piktavališką kišimąsi, ypač prieš artėjančius parlamento rinkimus pabrėžė, kad rinkimai Moldovoje yra egzistenciniai.
„Kremlius nori jus grąžinti į praeitį melu, sakydamas, kad Europa uždraus jūsų religiją, privers keisti lytį, privers dalyvauti gėjų paraduose ar įtrauks jus į karą. Visa tai nėra tiesa. Kremliaus pakalikai siūlys jums pinigų už jūsų balsą, gąsdins jus ir meluos. Bet aš jus užtikrinu – ES tvirtai remia jūsų narystę. Tačiau pasirinkimas yra jūsų“, – sakė R. Juknevičienė.
Parlamentarė pabrėžė, kad šiandien absoliuti dauguma lietuvių yra laimingi gyvendami laisvoje Europos valstybėje. Lietuva yra geras pavyzdys, ką gali suteikti valstybei narystė ES.
EP narė priminė abiejų šalių istoriją, kai žmonės kentėjo sovietų imperijos priespaudoje – prarasdami gyvybes, laisvę, gerovę ir patirdami priverstinį rusifikavimą.
„Tikiu, kad pasirinksite laisvę, tiesą ir savo europietišką ateitį“, – iš Parlamento tribūnos sakė R. Juknevičienė.

2025.09.09

R. Juknevičienė: „Reikia europinio plano karui Ukrainoje baigti“

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė šiandien Plenarinėje sesijoje Strasbūre kalbėdama debatuose dėl Ukrainos pabrėžė, kad Ukraina ir jos europietiška ateitis šiandien yra tokia pat svarbi Europos saugumui, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos buvo svarbios Europai dešimtmečiais po Antrojo pasaulinio karo.
„Visi normalūs žmonės nori taikos, – sakė EP Saugumo ir gynybos komiteto vicekoordinatorė R. Juknevičienė. – Tačiau taika Ukrainos sąskaita ir Rusijos sąlygomis galėtų tapti didžiulės katastrofos visai Europai pradžia“.
Pasak parlamentarės, Europa privalo turėti strategiją dėl Ukrainos, jei Donaldo Trumpo bandymas užbaigti karą žlugs.
„Reikia europinio plano. Jo esmė – padėti sulaikyti Rusiją ir integruoti Ukrainą į visos Europos gynybos aljansą. Ką turime daryti šiandien? Suteikti gerokai didesnę finansinę paramą Ukrainos gynybai. Tai yra ir mūsų pačių gynybos išlaidos“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

2025.07.09

R. Juknevičienė: „Tik nauji skaidrūs rinkimai gali išspręsti krizę Sakartvele“

Europos Parlamentas šiandien pritarė Parlamento nuolatinės pranešėjos Sakartvelo klausimu Rasos Juknevičienės rengtam raportui dėl Sakartvelo.
Vakar pasisakydama plenarinėje sesijoje Strasbūre apie situaciją šalyje parlamentarė apgailestavo, jog toje pačioje sesijoje tenka kalbėti apie padėtį Sakartvele ir Baltarusijoje.
„Kas būtų pagalvojęs, kad Sakartvelas – kadaise demokratijos vėliavnešys ne tik regione, bet ir tarp visų Rytų partnerystės šalių – virs Lukašenkos stiliaus autokratija?“ – kalbėjo EP narė. – Kad šiandien kalbėsime ne tik apie baltarusius Lukašenkos kalėjimuose, bet ir apie kartvelus Bidzinos Ivanišvilio kalėjimuose?“
R. Juknevičienė pabrėžė, kad situacija šalyje vis blogėja. Todėl parlamento pranešime atsirado naujų akcentų. Vienas iš jų – susijęs su pastarojo meto įvykiais, kai sulaikyti ir vadovaujantis politiniais argumentais nuteisti beveik visi pagrindiniai opozicijos lyderiai, o žinomoms pilietinės visuomenės organizacijoms pradėti teisinio persekiojimo procesai. Todėl artėjantys savivaldos rinkimai Sakartvele negali būti laikomi laisvais ir sąžiningais.
Savo kalboje R. Juknevičienė paragino į pranešimą įtraukti papildymą apie blogėjančią režimo įkalintos žurnalistės Mzios Amaglobeli sveikatą. Jai nesuteikiama tinkama medicininė pagalba ir dėl politinių priežasčių žurnalistė lieka už grotų.
Taip pat sustiprinta formuluotė, susijusi su ES ir Gruzijos asociacijos susitarimo peržiūra. Joje raginama nedelsiant imtis veiksmų, nes Sakartvelas akivaizdžiai pažeidė pagrindinius demokratinius principus.
„Noriu pabrėžti: visa atsakomybė už galimą Gruzijos bevizio režimo sustabdymą tenka B. Ivanišviliui ir jo partijai“, – sakė EP narė.
Tai pirmoji ataskaita apie Sakartvelo, kaip ES šalį kandidatę, atsižvelgiant į 2023 ir 2024 m. Komisijos ataskaitas. Joje fiksuojamas reikšmingas padėties šalyje pablogėjimas nuo 2024 m. pradžios.
Sakartvele vyksta demokratijos nuosmukis, kuris sustiprėjo po suklastotų parlamento rinkimų 2024 m. spalio 26 d. Šalies valdžia paskelbė apie Europos integracijos sustabdymą iki 2028 m., kas išprovokavo masinius protestus visoje šalyje, į kuriuos buvo atsakyta žiauriu smurtu ir demokratiją ribojančių teisės aktų priėmimu.
Dokumente konstatuojama, kad šalis atsidūrė politinėje ir konstitucinėje krizėje, kuri dar labiau kursto ilgalaikę politinę poliarizaciją. Vienintelis krizės sprendimas – nauji demokratiniai rinkimai, prižiūrimi nešališkų tarptautinių institucijų.
Sakartvelo valdžia toliau skleidžia manipuliacinius naratyvus ir dezinformaciją apie ES ir Europos integraciją. Pilietinė visuomenė, opozicinės politinės partijos ir nepriklausoma žiniasklaida toliau susiduria su grasinimais, bauginimais ir išpuoliais.
Masiniai protestai tęsiasi be perstojo nuo 2024 m. lapkričio 28 d., reikalaujant naujų skaidrių demokratinių rinkimų, atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus ir grįžimo į proeuropietišką kelią.
Ataskaitoje pabrėžiamas ES vaidmuo ir atsakomybė remti Sakartvelo visuomenę ir jos teisėtus konstitucinius proeuropietiškus siekius.
ES ir jos valstybės narės turi skubiai iš naujo įvertinti savo santykius su Sakartvelo savarankiškai pasiskelbusiu režimu ir imtis konkrečių priemonių pilietinei visuomenei bei žiniasklaidai remti, be kita ko, įgyvendindamos koordinuotas dvišales sankcijas, nepripažindamos neteisėtos valdžios, gerokai padidindamos finansinę paramą nevyriausybiniam sektoriui ir nepriklausomai žiniasklaidai bei tarpininkaudamos dėl naujų rinkimų.
Dokumente pakartojama Parlamento pozicija, kad norint įveikti dabartinę politinę krizę, šalyje būtina surengti naujus, nepriklausomų stebėtojų prižiūrimus rinkimus.
EP raporto apie padėtį Sakartvele rengėja R. Juknevičienė padėkojo visoms proeuropietiškoms politinėms frakcijoms Europos Parlamente ir jų paskirtiems šešėliniams pranešėjams už puikų bendradarbiavimą.
„Ištisus metus glaudžiai ir nuosekliai bendradarbiavome su pagrindinėmis politinėmis frakcijomis Gruzijos klausimais ir išliekame vieningi. B. Ivanišvilio režimo atstovų išpuoliai prieš Europos Parlamento narius – net prieš ES ambasadorius – tik sustiprino mūsų bendrą poziciją. Suprantame, kad šie pareiškimai neatspindi Sakartvelo žmonių požiūrio. Matome jų kovą ir pripažįstame jų aiškų norą tęsti kelią į ES narystę, – sakė EP narė ir pabrėžė – Sakartvelas svarbus visai Europai“.
„Režimas melagingai teigia, kad niekam nerūpi šalies žmonės. Štai kodėl jų draugai Kremliuje ir kraštutiniai dešinieji pasiūlė pataisas, prieštaraujančias Sakartvelo stojimui į ES, – teigė EP narė.
„Šalies žmonės, kurie daugiau nei 200 dienų kovoja už europietišką šalies kelią, yra tikri Europos didvyriai. Jie nusipelno besąlygiškos mūsų pagarbos ir paramos“ – iš Parlamento tribūnos kalbėjo R. Juknevičienė.

2025.07.08

R. Juknevičienė: „Bendradarbiavimas ir ekonominė priklausomybė nuo autoritarinių režimų yra pavojingi“

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė šiandien plenarinėje sesijoje Strasbūre kalbėdama apie santykius su Kinija ir ekonominį susitarimą pirmiausia pabrėžė, kad bendradarbiavimo politika ir ekonominė priklausomybė nuo autoritarinių režimų yra pavojingi.
„Būtent tai nutiko mums su Putino Rusija. Nedarykime tų pačių klaidų, – iš parlamento tribūnos sakė EP narė. – Antra, ES ir Kinijos prekybos bei investicijų susitarimas negali būti ratifikuotas tol, kol Kinija nenutrauks ekonominio spaudimo ES valstybėms narėms“.
Pasak parlamentarės, Kinijos ekonominio spaudimo veiksmai prieš Lietuvą ir ES 2021 metais šiurkščiai pažeidė Pasaulio prekybos organizacijos teisines normas. Šie diskriminaciniai prekybos apribojimai, nukreipti prieš vieną ES valstybę narę, kelia grėsmę viso bloko vienybei.
„Nesiimant tinkamų veiksmų prieš Kinijos ekonominį spaudimą, bus padaryta ilgalaikė žala Europos Sąjungos, kaip patikimos geopolitinės veikėjos, reputacijai“, – sakė EP narė R. Juknevičienė.

2025.07.01

Europos Parlamente bus rodomas filmas apie 21 amžiaus Rusijos koncentracijos stovyklas

Europos Parlamento narės Rasos Juknevičienės iniciatyva Parlamente liepos 1 d. vyks filmo „Kaliniai: teroro sistema“ premjera. Tai žiniasklaidos projekto „Activatica“ sukurtas dokumentinis filmas, atskleidžiantis brutalią Rusijos režimo represijų sistemą okupuotose Ukrainos teritorijose.
Filme rodoma šiurpi pagrobtų civilių kasdienybė – mušimas, kankinimas, izoliacija, sufabrikuoti kaltinimai ir kalinimas iki gyvos galvos slaptuose kalėjimuose. Tai tarsi 21 amžiaus koncentracijos stovyklos, iš kurių nėra galimybės išeiti gyvam. Tūkstančiai Ukrainos civilių tapo Rusijos teroro sistemos aukomis ir šiandien kali Rusijos teritorijoje – nepasiekiami nei artimiesiems, nei kaliniams pagalbą teikiančioms organizacijoms. Tikslus sulaikytų civilių skaičius nežinomas, tačiau skaičiavimai svyruoja nuo 7000 iki 30 000.
Balandžio mėnesį pasaulį sukrėtė tragiškai žuvusios 27 metų žurnalistės V. Roščinos istorija. Praėjus beveik pusei metų nuo jos mirties nelaisvėje, jos kūnas buvo sugrąžintas į Ukrainą, jame matyti šokiruojantys kankinimo požymiai. Nuo to laiko ji tapo žiaurumo, kurį patyrė tūkstančiai Ukrainos civilių iš Rusijos okupuotų teritorijų, simboliu, primindama, kad teroras plinta toli už aktyvių kovos zonų ribų. Rusijos okupacija – ne tik teritorijų praradimas, bet ir siaubinga nauja realybė jų gyventojams.
Filmas „Kaliniai: teroro sistema“ analizuoja šią priespaudos sistemą ir atskleidžia likimų tų, kuriuos ji pasiglemžė.
Filme taip pat keliamas esminis klausimas: ar įmanoma kaip nors išsigelbėti iš šios sistemos? Tokia kalinimo sistema Rusijoje nėra nauja. Ji susiformavo per karą Čečėnijoje ir dabar diegiama Ukrainoje. Tai kruopščiai sukurtas represijų aparatas, veikiantis visiškai už įstatymų ribų.

Po filmo peržiūros organizuojama diskusija su Ukrainos žmogaus teisių aktyvistu ir buvusiu civiliu kaliniu Oleksandru Tarasovu, Ukrainos kalinio Domiano Omelianenko motina ir NVO „Liberta“ įkūrėja Tetiana Omelianenko bei žmogaus teisių gynėja ir „Activatica“ koordinatore Jevgenija Čirikova.
Diskusija vyks Europos Parlamentui rengiant rezoliuciją apie Rusijos karo prieš Ukrainą žmogiškąją kainą ir neatidėliotiną poreikį nutraukti Rusijos agresiją, ypatingą dėmesį skiriant neteisėtai sulaikytų civilių ir karo belaisvių padėčiai bei nuolatiniam civilių bombardavimui. Dėl rezoliucijos EP balsuos liepos 9 d. Strasbūre vyksiančioje plenarinėje sesijoje.
Šią savaitę vyksianti filmo peržiūra ir diskusija – tai proga EP nariams ir visuomenei giliau susipažinti su problema, jos ištakomis, bei išgirsti Rusijos terorą patyrusiųjų liudijimus.

2025.06.19

EP priėmė rezoliuciją, reikalaujančią paleisti politinius kalinius, įskaitant žurnalistę M. Amaglobeli

Europos Parlamentas (EP) pritarė rezoliucijai „Dėl žiniasklaidos laisvės padėties Gruzijoje, ypač Mzios Amaglobeli atvejo“, parengtai EP nuolatinės pranešėjos Sakartvelo klausimu Rasos Juknevičienės iniciatyva.
Sakartvelo valdžios institucijos, paklūstančios valdančiai partijai „Gruzijos svajonė“, beveik sunaikino nepriklausomą žiniasklaidą šalyje. Viešojoje erdvėje visiškai dominuoja provyriausybiniai kanalai, skleidžiantys rusiško stiliaus propagandą ir antieuropietišką dezinformaciją. Priimami teisės aktai, kurie kelia didžiulę grėsmę žodžio laisvei ir demokratijai.
Autoritarinė „Gruzijos svajonė“ siekia nutildyti kritiškai apie juos atsiliepiančius balsus.
Viena iš tokių aukų – Sakartvelo nepriklausomų TV kanalų „Batumelebi“ bei „Netgazeti“ bendraįkūrėja žurnalistė Mzia Amaglobeli, kuri buvo suimta per proeuropietiškus protestus 2025 m. sausio 12 d. Jai gresia nuo ketverių iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Žurnalistę valdantieji baudžia už korupcijos atskleidimą ir išaiškintą sukčiavimą 2024 m. rinkimų metu.
EP narė Rasa Juknevičienė, kalbėdama dėl šios rezoliucijos sesijoje Strasbūre pabrėžė, kad žurnalistė M. Amaglobeli tapo visų Bidzinos Ivanišvilio režimo įkalintų gruzinų simboliu.
Parlamentarė atkreipė dėmesį, jog represijos prieš kitaip mąstančius įgauna pagreitį.
„Prieš savaitę drąsių gruzinų, kurie daugiau nei 200 dienų kovoja už europietišką Sakartvelą, atstovai dalyvavo žmogaus teisių komiteto DROI klausymuose EP. Tačiau vakar (birželio 17 d.) Rusijos oligarcho Bidzinos Ivanišvilio režimas pradėjo plataus masto teisinį puolimą prieš juos. Padėtis kasdien blogėja“.
Parlamento narė paragino Europos Vadovų Tarybą, valstybes nares imtis rimtų sankcijų prieš Sakartvelo valdančiosios daugumos lyderius ir pakalikus.
Reikalingos rimtos sankcijos.
„Turime visais įmanomais būdais daryti spaudimą režimui ir daugiau neprašyti jo grįžti į ES kelią. Jie negrįš. Nes šis režimas yra Kremliaus svajonė. Jie melavo savo žmonėms apie ES, jie melavo mums čia, ES. Tik nauji sąžiningi rinkimai gali padėti gruzinams susigrąžinti savo šalį. Reikia politinės valios. Nepriklausomos žiniasklaidos beveik neliko, tik „Sputnik“ tipo propagandos kanalai, – sakė EP narė ir replikavo: – Nesuprantu, kodėl jie, kurie skleidžia nuodus apie ES, vis dar aktyviai veikia čia, Europos Parlamente?“
EP ką tik priimtoje rezoliucijoje reikalaujama nedelsiant paleisti M. Amaglobeli ir panaikinti visus jai pateiktus kaltinimus bei smerkiamas jos areštas ir baudžiamais persekiojimas politiniu pagrindu.
Griežtai smerkiami „Gruzijos svajonės“ režimo sisteminiai išpuoliai prieš demokratines institucijas, opoziciją, nepriklausomą žiniasklaidą, pilietinę visuomenę ir teismų nepriklausomumą.
Dokumentu Sakartvelo valdžios institucijas raginamos nedelsiant paleisti visus politinius kalinius ir kitus neteisėtai sulaikytus asmenis, tokius kaip aktyvistas Mate Devidze, opozicijos lyderiai Zurabas Džaparidzė, Nika Melia, Nika Gvaramia ir buvęs prezidentas Michailas Saakašvilis. Parlamentas smerkia smurtinį UNM pirmininkės Tinos Bokučavos vyro pagrobimą bei grasinimus jos vaikams.
Apgailestaujama dėl nuolatinio Europos Tarybos, valstybių narių ir Komisijos neveiklumo bei pakartojamas raginimas valstybėms narėms taikyti dvišales sankcijas „Gruzijos svajonės“ lyderiams ir pareigūnams, atsakingiems už demokratijos eroziją šalyje.

×