2025.06.19

R. Juknevičienė: „ES plėtra yra tokia pat svarbi ES ateičiai kaip ir gynyba“

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė šiandien plenarinės sesijos Strasbūre metu pasisakydama apie ES plėtrą pacitavo Europos Komisijos Pirmininkės Uršulos von der Leyn žodžius, kad „ES plėtra yra investicija į mūsų kolektyvinį saugumą“.
„Visiškai sutinku. Šiek tiek pavėluoti, bet labai teisingi žodžiai. Viena iš priežasčių, kodėl Putinas pradėjo šį karą, yra pilkosios nesaugumo zonos Europoje. Jei bent jau iškart po Krymo aneksijos būtume turėję tokį supratimą ir sprendimus, didelė tikimybė, kad Ukraina nebūtų užpulta“, – sakė EP narė.
Ir tai padaryti nėra vėlu.
Pasak EP narės, būtina siekti plataus sutarimo, kad plėtra yra tokia pat svarbi ES ateičiai kaip ir gynyba. ES plėtra yra būtina Sąjungos ateičiai.
„Europos žemyno suvienijimas demokratijos pagrindu yra mūsų pačių interesas, – sakė EP narė. – Arba didesnė, saugesnė, stipri ES, arba prie mūsų sienų esančios Rusija ir Kinija. Tokiam supratimui reikalingi tikri lyderiai kiekvienoje valstybėje narėje“.
Pasisakymą parlamentarė baigė amerikiečių politiko Jameso Freemano Clarke’o žodžiais: „Politikai galvoja apie kitus rinkimus. Valstybės žmonės – apie kitas kartas.“
„Bent jau pagalvokime apie abu – apie rinkimus ir apie ateinančias kartas“, – sakė R. Juknevičienė.

2025.06.18

R. Juknevičienė: „Ukraina jau dabar kariauja kaip de facto NATO narė“

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė šiandien plenarinėje sesijoje Strasbūre kalbėdama diskusijoje apie artėjantį NATO viršūnių susitikimą kreipėsi į NATO ir ES valstybių narių vadovus, primindama, kad dabar būtume saugesni, jei būtume sutelkę visą įmanomą karinę pagalbą Ukrainai tuomet, kai jų drąsūs kareiviai išstūmė rusus iš Charkovo ir Chersono. Tačiau tada pasigirdo išsigandusių balsų apie Trečiojo pasaulinio karo grėsmes, nes tie, kurie turėjo veikti, buvo išsigandę.
„Daugiau negalime daryti klaidų ir leisti diktatoriams manyti, kad esame silpni, kad demokratijos nesugeba apsiginti, – sakė parlamentarė. – Atsakomybė už žemyno saugumą pereina į europiečių rankas kaip niekada anksčiau“.
R. Juknevičienė pabrėžė, jog Ukraina jau dabar aukoja daugiau dėl NATO, dėl mūsų visų, nei daugelis pačių NATO narių.
„Ukraina jau kariauja kaip de facto NATO narė. Šalies ryžtas yra Europos saugumo kertinis akmuo. Vėl darome egzistencinę, istorinę klaidą, leisdami Rusijai pasinaudoti veto teise NATO sprendimams, – sakė R. Juknevičienė. – Liaukimės skleisti Kremliaus naratyvus – NATO išsiplėtė, nes mes, tautos ir žmonės, to norėjome ir tebetrokštame. NATO, kaip ir ES, plečiasi dėl stabilios taikos, o ne karo. Neturime daug laiko kartoti tų pačių klaidų vėl ir vėl“.

2025.06.16

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė birželio 16-19 d. dalyvauja EP plenarinėje sesijoje Strasbūre

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė birželio 16-19 d. dalyvauja EP plenarinėje sesijoje Strasbūre.
Daugiau informacijos apie plenarinę sesiją: http://www.europarl.europa.eu//news/lt/agenda/briefing/2025-06-16

2025.06.03

Europos Parlamente jau penktus metus iš eilės bus minimos sovietų vykdytų tremčių metinės bei skaitomos ištremtųjų pavardės

Europos Parlamentas jau penktą kartą iš eilės oficialiai minės masinius sovietų vykdytus trėmimus iš Vidurio ir Rytų Europos. Renginio metu bus skaitomos ištremtųjų pavardės bei pagerbtas jų atminimas. Minėjimas vyks birželio 4 d. Solidarumo aikštėje prie Parlamento.
„Praėjusį šimtmetį vykdyti sovietų nusikaltimai kartojasi XXI amžiuje. Putino Rusijos sukeltas karas Ukrainoje atnešė nekaltų žmonių žudymus, tremtis, grobimus, kankinimus. Kremliaus režimas bruka pasauliui savo „ruskij mir“ pačiu brutaliausiu būdu. Istorija kartojasi dar ir todėl, kad sovietiniai nusikaltimai nebuvo tinkamai pasmerkti ir įvertinti. Pasaulis privalo tai sustabdyti“, – sako Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė.
Renginį atidarys Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola, jame dalyvaus ir pavardes skaitys įvairių ES valstybių europarlamentarai, šių šalių ambasadų bei diasporos bendruomenių atstovai. Atidarymo ceremonijoje kalbės Krasnojarsko krašte gimusi lietuvė Dalia Dyrienė. Jos tėvai buvo ištremti 1951 m. spalį. Skambės kare rusų okupantų sužaloto ukrainiečio tenoro Serhii Ivančiuk atliekamos dainos. Serhii Ivančiuk yra ukrainietis operos dainininkas, kuris tapo žinomas dėl savo drąsos ir pasiaukojimo Rusijos karo prieš Ukrainą metu. 2022 m. kovo pradžioje, evakuodamas žmones iš rusų puolamo Charkivo, jis buvo sunkiai sužeistas – į jo automobilį buvo paleista apie 30 kulkų, penkios jų pataikė į jį. Ivančiukui buvo peršautos abi kojos, pažeistos kepenys ir stuburas. Nepaisant sunkių sužeidimų, jis išgyveno ir buvo gydomas Vokietijoje, kur jam atlikta dešimt operacijų per mažiau nei tris mėnesius.
Minėjimo metu bus skaitomos sovietų režimo prievarta ištremtų žmonių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Moldovos, Vengrijos, Vokietijos, Baltarusijos ir Sakartvelo pavardės.
Priminsime, kad trėmimų minėjimą ir ištremtųjų pavardžių skaitymus praėjusioje kadencijoje, 2021 metais, inicijavo EP narė Rasa Juknevičienė. Trečiaisiais metais parlamentarės iniciatyva jis tapo tradiciniu Europos Parlamento renginiu.
Norintiems skaityti pavardes Briuselyje dėl sklandaus renginio organizavimo rekomenduojama registracija:
https://ep-events.secure.europarl.europa.eu/europarl/SovietMassDeportations4June2025/e/ce/kk/d289f6c0fb0f96145835b00d04d380e5/?fbclid=IwY2xjawKlB7tleHRuA2FlbQIxMABicmlkETBuekpQNDdSZVJScFJxa2R0AR6_41cT4Gtxb8hhKrQZOR-LEqqfO3Nn-XaNQgV76a-NWDkdCC6m5kM7b_Bm5A_aem_yPgfw-Y3IYM28nbaC3HDNA
Renginys bus transliuojamas tiesiogiai.
https://multimedia.europarl.europa.eu/en/webstreaming/commemoration-of-victims-of-soviet-mass-deportation_20250604-1400-SPECIAL-OTHER?fbclid=IwY2xjawKrd6BleHRuA2FlbQIxMABicmlkETBuekpQNDdSZVJScFJxa2R0AR57ZhQbtz-ajYjRZv5e7CVBFnoatJHHOlei6IVxzS2eQ3GwaCW2cNpMlAc1Zg_aem_1B3K23qQep9TSWKXXqHxGg

2025.05.29

Europos Parlamente jau penktus metus iš eilės bus minimos sovietų vykdytų tremčių metinės bei skaitomos ištremtųjų pavardės

2025.05.28

Rasa Juknevičienė gegužės 26-28 dienomis lankosi Jerevane ir Tbilisyje

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė gegužės 26-28 dienomis lankosi Jerevane ir Tbilisyje.

Į Jerevaną EP narė pakviesta dalyvauti tarptautiniame forume „Jerevano dialogas 2025”. Šiemet forume bus nagrinėjamos intensyvėjančios politinės įtampos, didėjančio ekonominio neapibrėžtumo, aplinkosaugos, visuomenės poliarizacijos ir dirbtinio intelekto temos.

Parlamentarė pasisakys apie ES ir Rytų partnerystės šalių santykį, diskutuos kartu su kitais žinomais politikais, nuomonių lyderiais, analitinių centrų ekspertais.

Daugeliui Rytų partnerystės šalių saugumo ir stabilumo užtikrinimas demokratiniu keliu yra pagrindinis prioritetas. Tačiau šios šalys susiduria su nemenkais iššūkiais. Todėl bus bandoma atsakyti į klausimus, kaip besikeičiant saugumo dinamikai regione, ES gali užtikrinti, jog jos parama Rytų kaimynystei skatintų ilgalaikį stabilumą? Su kokiais iššūkiais susiduria Rytų partnerystės šalys, siekdamos eiti europietiškumo keliu ir patirdamos įtakas iš išorės?

Iš Jerevano EP nuolatinė pranešėja Sakartvelui R. Juknevičienė vyks į Tbilisį, kur dalyvaus oficialioje Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio (DROI) misijoje. Susitikimuose su vietos ir tarptautinių žmogaus teisų organizacijų atstovais, žurnalistais bei opozicinėmis politinėmis partijomis bus aiškinamasi, kokia yra žmogaus teisų situacija šalyje ir kaip išeiti iš vis dar tebesitęsiančios politinės krizės.

2025.05.27

Rasos Juknevičienės kalba Sakartvelo nepriklausomybės dienos proga

Brangūs kartvelai! Su didžiausia pagarba šiandien stoviu prieš jus ir sakau – ačiū už galimybę būti su jumis šią ypatingą dieną! Jūs esate nuostabūs! Jūs esate mano herojai! Perduodu jums daugelio mano kolegų iš Europos Parlamento sveikinimus su Nepriklausomybės diena! Jūs turite daug draugų Europos Parlamente iš visų Europos Sąjungos šalių!
Šiandien taip pat sakau jums lietuviškai – AČIŪ – gmadlobt – daugelio lietuvių, kurie yra su jumis savo širdyse ir mintimis, vardu! Kartvelai, kaip ir lietuviai, supranta laisvės kainą, kaip ir ukrainiečiai, moldavai, baltarusiai. Sakartvelas! Jūsų kova yra mūsų bendra kova! Tai ta pati kova už Europą, kova prieš tą patį kolonijinį Rusijos režimą, kuris nori mus valdyti nuo seno.
Visi diktatoriai pirmiausia bijo savo žmonių. Putinas labiausiai bijo rusų. Jis juos nuodija. Lukašenka taip pat bijo savo žmonių, jis laiko tūkstančius kalėjimuose. Vienas žmogus Sakartvele taip pat labai bijo. Jis bijo debidzinizacijos. Tačiau to neišvengsime. Nes šis režimas ir Sakartvelo europietiška ateitis yra nesuderinami.
Kreipiuosi į Bidzinos sąjungininkus. Nebijokite naujų ir teisingų rinkimų! Istorija stebi jus. Leiskite Sakartvelo žmonėms išreikšti savo valią! Ir nesvarbu, kokius bjaurius žodžius diktatoriai vartoja, kokias melagystes jie skleidžia, mes stovėsime su Sakartvelo žmonėmis. Jūs mus įkvepiate!
Reiškiu solidarumą su įkalintais kovotojais už europietišką Sakartvelo ateitį! Solidarizuojuosi su Mzia Amaglobeli, Zurab Japaridze, prezidentu Michael Saakashvili ir daugeliu kitų!
Dzvirpaso Kartvelebo!
Laimingos Nepriklausomybės dienos jūsų šaliai! Sakartvelas yra Europa, būkime kartu!
Čia, kartu su jumis, noriu išreikšti savo dėkingumą drąsiai Ukrainai, kuri gina visą Europą savo krauju! Slava Ukaini! Aš tikiu vieninga demokratine Europa! Tegyvuoja Europa! Aš tikiu drąsia Sakartvelo tauta! Telaimina Dievas Sakartvelą!

2025.05.12

R. Juknevičienė: „Antrojo Pasaulinio karo pabaiga neatnešė laisvės milijonams Vidurio ir Rytų Europoje“

Europos Parlamento narės, parlamentinės grupės „Europos Atminčiai“ pirmininkės Rasos Juknevičienės iniciatyva Parlamente Briuselyje rengiama konferencija „Nuo karo iki okupacijos: 80 metų po Europą padalijusios pergalės 1945-aisiais“
1945 m. gegužės 8 d. Europoje pasibaigęs Antrasis pasaulinis karas buvo išsivadavimo, nacizmo pralaimėjimo ir susivienijusios Europos pradžia. Tačiau milijonams Vidurio ir Rytų Europos gyventojų karo pabaiga laisvės neatnešė. Sovietų okupacija ir komunistinis totalitarizmas tęsėsi beveik pusę amžiaus, slopindami nacionalinį suverenitetą ir pratęsdami pasipriešinimo kovą.
Kol Vakarų Europa sparčiai judėjo į priekį, Rytų Europa liko įstrigusi už geležinės uždangos, palikusios skaudžių ekonominių, politinių ir socialinių pasekmių.
„Šiandien karas tęsiasi prieš Ukrainą ir, ne toks brutalus, – prieš Europos Sąjungą. Sovietinis imperinis totalitarizmas atgimė, nes nebuvo iki galo pasmerktas. Šį kartą jis atgimė „Ruskij mir“ ideologijos pavidalu, kuri bando sunaikinti visus, kurie nenori pasiduoti Kremliaus režimui“, – pabrėžia R. Juknevičienė.
Remiantis 2025 m. sausio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl „Rusijos dezinformacijos ir istorijos falsifikavimo siekiant pateisinti savo agresijos karą prieš Ukrainą“, šia konferencija siekiama Pergalės dienos minėjimui Europoje suteikti kitokį atspalvį. Nors nacių koncentracijos stovyklų sunaikinimas ir Holokausto pabaiga vis dar yra neginčijamos pergalės, tačiau tik dalinis totalitarizmo pralaimėjimas paliko Europą susiskaldžiusią. Šiandien matant bandymus vėl pasidalinti įtakos sferas, Antrojo pasaulinio karo palikimas lieka neišspręstas.
Šis renginys – tai proga tiek pasidžiaugti 1945 m. gegužės 8 d. laimėjimais, tiek pripažinti realybę, kad kai kurioms tautoms išsilaisvinimo teko laukti dar 45 metus. Rusija sąjungininkų pajėgų pergalę panaudojo savo autoritarinei propagandai, aktyviai skleisdama dezinformaciją ir naudodama ją savo agresijai pateisinti.
„Sujungdami Rytų ir Vakarų matymus, skatiname gilesnį bei išsamesnį mūsų bendros istorijos apmąstymą – istorijos, kuri išlieka pagrindine Europos taikos ir vienybės vizijos dalimi, stiprinančia mūsų atsparumą”, – teigia EP narė.
Konferenciją su Europos Parlamento nare R. Juknevičiene (ELP) rengia Inese Vaidere (ELP), Reinier van Lanschot (Žaliųjų frakcija/EFA), Dainius Žalimas (RENEW) ir Nathalie Loiseau (RENEW) ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija.
Renginys transliuojamas tiesiogiai gegužės 13 d. 16.00-18.30 Briuselio laiku. Prisijungimo nuorodą galima gauti užsiregistravus čia: https://forms.gle/kaiy9cfKtWNukevN9

2025.05.08

R. Juknevičienė: „Antrojo pasaulinio karo pabaiga nereiškė laisvės visiems europiečiams“

Europos Parlamento narė, neformalios parlamentinės grupės „Europos Atminčiai“ pirmininkė Rasa Juknevičienė kreipėsi į parlamento narius kviesdama pasirašyti pareiškimą „Dėl Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 80-mečio minėjimo“.
„Šiais metais minime Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 80-metį. 1945 m. gegužės 8 d. pelnytai prisimenama kaip pergalės ir išsivadavimo diena – nacizmo pralaimėjimas, Holokausto pabaiga ir laisvės bei atstatymo pradžia didelėje Vakarų Europos dalyje. Tai džiugi proga švęsti, – rašome pareiškime, – Tačiau bendras Europos istorinės atminties paveikslas liks nepilnas, jei nepripažinsime visa apimančios istorinės patirties žemyne“.
Pasak pareiškimo autorės, po nacistų sutriuškinimo, karas nesibaigė visiems. Milijonams Vidurio ir Rytų Europos gyventojų 1945 m. gegužės 8 d. neatnešė išsivadavimo, tik totalitarinę priespaudą valdant kitam režimui: nacių valdymo pabaiga žymėjo sovietų okupacijos, masinių represijų ir beveik pusę amžiaus trukusių komunistinių diktatūrų pradžią.
Pasak parlamentarės, Sovietų Sąjungos 1945 m. įvykęs vadinamasis Vidurio ir Rytų Europos „išlaisvinimas“ buvo lydimas priverstinių deportacijų, plačiai paplitusio seksualinio smurto ir išžaginimų, kankinimų, egzekucijų bei nacionalinio suvereniteto slopinimo. Nepriklausomos valstybės buvo įtrauktos į sovietų įtakos sferą ir dešimtmečiams patyrė represijas. Ir toliau dešimtmečius vyko ginkluoti pasipriešinimo judėjimai Ukrainoje, Lenkijoje, Baltijos šalyse ir už jų ribų. Disidentų tinklai išliko iki 1989–1991 m. demokratinių revoliucijų. Milijonai žmonių visame regione tapo komunistinių nusikaltimų aukomis – šių žiaurumų negalime pamiršti.
„Šiandien Europa ir toliau grumiasi su nepasmerktų sovietinių ir komunistinių nusikaltimų pasekmėmis bei Rusijos bandymu monopolizuoti „didvyrišką pergalę“ Antrajame pasauliniame kare. Rusijos karas prieš Ukrainą ir hibridiniai išpuoliai visoje ES atspindi pavojingą imperinės ir revizionistinės politikos tęstinumą. Rusija ir toliau siekia įtvirtinti išskirtinės įtakos zonas savo kaimynystėje, atkartodama Molotovo-Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų dvasią. Savo agresiją – tiek savo šalies auditorijai, tiek tarptautinei bendruomenei – ji pateisina iškreiptomis istorinėmis analogijomis su Antruoju pasauliniu karu. Kremlius naudoja 1945 m. pergalės ir tariamo Europos „išvadavimo“ naratyvą, kad pateisintų savo dabartinius veiksmus, vaizduodamas Ukrainos ir kitų šalių invaziją kaip pastangas išlaisvinti jas nuo fiktyvių nacių režimų“, – teigiama pareiškime.
R. Juknevičienė pabrėžia: Turime pasipriešinti tokiam istorijos klastojimui vardan Europos saugumo ir vienybės. Būtina objektyviai įvertinti 1945 m. įvykius, atsižvelgiant į visą jų sudėtingumą ir įvairovę. Pripažinimas, kad Antrojo pasaulinio karo pabaiga nereiškė laisvės visiems europiečiams, yra gyvybiškai svarbus žingsnis siekiant teisingos Europos istorijos atminties. Lygiai taip pat svarbu pasmerkti sovietinius ir komunistinius nusikaltimus, siekiant pasipriešinti Kremliaus imperialistiniam naratyvui ir puoselėti laisvės, demokratijos bei žmogaus orumo vertybes.
„Mes vieningai pagerbiame visas totalitarinių režimų aukas ir įsipareigojame puoselėti įtraukią, teisingą ir istoriškai tikslią atminties kultūrą. Antrojo pasaulinio karo palikimas iš tikrųjų baigsis tik tada, kai bus visiškai nugalėti visi agresyvūs imperialistiniai totalitariniai režimai. Tai įmanoma tik visiškai pasiekus pergalę Ukrainoje ir suteikus visoms Europos šalims laisvę pasirinkti savo kelią“, – sakoma pareiškime.
Pareiškimą pasirašė 61 EP narys iš 20 ES šalių. Pasirašę parlamentarai atstovauja įvairioms EP frakcijoms.

2025.05.07

R. Juknevičienė: „Nekartokime istorijos klaidų – rusų fašizmas nesustos užėmęs Ukrainos teritorijas, kaip ir Hitleris nesustojo po Čekoslovakijos aneksijos“

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė šiandien pasisakydama Strasbūre debatuose dėl Europos Sąjungos paramos siekiant teisingos, tvarios ir visapusiškos taikos Ukrainoje, pabrėžė, kad vokiečių nacizmas buvo nugalėtas prieš 80 metų, tačiau nenugalėtas imperinis komunizmas išsivystė į rusišką fašizmą.
„Prieš 80 metų buvo nugalėtas vokiečių nacizmas, tačiau nenugalėtas likęs imperialistinis komunizmas virto rusų fašizmu, – sakė parlamentarė. – Nekartokime istorijos klaidų – rusų fašizmas nesustos užėmęs Ukrainos teritorijas, kaip ir Hitleris nesustojo po Čekoslovakijos aneksijos. Priešingai – teisingos ir tvarios taikos neįmanoma pasiekti neįveikus rusų fašizmo.“
Politikė pabrėžė, kad Ukraina yra neatsiejamas ES gynybos ramstis.
Vis dėlto ES pagalba Ukrainai yra reikšminga, tačiau vis dar nepakankama.
Parlamentarė paragino valstybes nares pasinaudoti SAFE finansiniu instrumentu, kuris numato 150 milijardų eurų paskolų Ukrainos gynybai.
„Ukrainiečiai sugeba gynybos įrangą gaminti daug pigiau ir greičiau, todėl ją reikia pirkti tiesiogiai iš Ukrainos. Taip padvigubinsime savo investicijų vertę ir sustiprinsime paramą Ukrainos gynybai“, – sakė R. Juknevičienė.