2023.12.12

Europos Parlamento nariai ragino Irano valdžią atšaukti neteisėtą draudimą Sacharovo premijos laureatės šeimai išvykti iš šalies

Šiandien Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre buvo įtekta Sacharovo premija, bet įteikimo ceremonijoje nedalyvavo laureatės Jinos Mahsos Amini šeimos atstovai, nes nebuvo išleisti iš šalies.

Lietuvos europarlamentarai Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė parėmė prancūzų kolegų iniciatyvą kreiptis į Irano valdžios institucijas, kad šios atšauktų neteisėtą sprendimą neleisti Sacharovo premijos laureatės Jinos Mahsos Amini šeimai išvykti iš šalies ir atvykti į Europos Parlamentą Strasbūre atsiimti premijos už minties laisvę.

„Mes, Europos Parlamento nariai, sužinojome, kad naktį iš penktadienio į šeštadienį Irano valdžios institucijos neleido Jinos Mahsos Amini šeimai išvykti iš šalies ir atvykti į Europos Parlamentą Strasbūre atsiimti 2023 m. Sacharovo premijos už minties laisvę, kuri šiais metais buvo paskirta Jinai Mahsai Amini ir judėjimui „Moterys, gyvybė, laisvė“ Irane“, – rašoma kreipimesi.

Irano valdžios institucijos konfiskavo šeimos narių pasus ir neleido įlipti į lėktuvą, skrendantį į Prancūziją. Taip pat jiems buvo neteisėtai įvestas draudimas išvykti iš šalies.

„Ši priemonė yra neteisėta, nes jiems nepateikti jokie kaltinimai ir jie nėra persekiojami. P. Amini iš anksto informavo valdžios institucijas apie savo ketinimą vykti į Prancūziją dalyvauti apdovanojimo ceremonijoje, o visi šeimos nariai turi Prancūzijos valdžios institucijų išduotas vizas“, – teigė EP nariai.

Jie pažymi, kad šiuo apribojimu siekiama nutildyti Jinos Mahsos Amini šeimą ir neleisti jiems garsiai kalbėti apie Islamo Respublikoje vykdomą skandalingą moterų teisių, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių slopinimą Irane. Tai atspindi Irano valdžios institucijų atsisakymą leisti 2023 m. Nobelio taikos premijos laureatei Narges Mohamadi vykti į Oslą atsiimti premijos.

„Negalime to toleruoti, tiesa neturi būti nutylėta, o šio neįtikėtino išsilaisvinimo judėjimo veidas turi būti parodytas Europai ir pasauliui. Raginame Irano valdžios institucijas atšaukti šį sprendimą ir leisti Džinos Mahsos Amini motinai, tėvui ir broliui vykti į Europos Parlamentą Strasbūre atsiimti 2023 Sacharovo premijos už minties laisvę“, – ragino EP nariai.

2023.12.01

EP nariai: „Vadovų Tarybos sprendimas gruodžio viduryje bus lemiantis tolesnę Europos istorijos raidą“

Europos Parlamento (EP) nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė savaitės apžvalgoje sveikinasi iš kalėdiškai pasipuošusio Parlamento Briuselyje.

Pasak europarlamentarės, galima pajuokauti, jog prieš keletą metų garsiai nuskambėjusi skandalu virtusi žinia, jog ES intitucijos ketina uždrausti Kalėdų eglutes nepasitvirtino – studijos fone matoma ir Kalėdų eglutė, ir Europos liaudies partijos (ELP) dovana – prakartėlė. Šiame pokalbyje aptarta Ukrainos integracijos į ES bei lyderystės tuo klausimu tema.

„Andriau, pirmiausia sveikinu tave su labai sėkmingai trečiadienį čia suorganizuota konferencija. Ne tik tu, bet ir tavo suburta organizacija U4U (United for Ukraine, – liet. Vieningi vardan Ukrainos) įnešė didžiausią indėlį. Apsilankė EP pirmininkė Roberta Metsola, Ukrainos Aukščiausios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas. Man teko garbė atstovauti ELP susitikime su R. Stefančuku, buvo pasirašytas memorandumas dėl bendradarbiavimo su Ukraina“, – sakė R. Juknevičienė ir kolegos pasiteiravo apie perspektyvas bei pacitavo J. Freemaną Clarke, kuris sakė: „politikai galvoja apie kitus rinkimus, o valstybės žmonės – apie kitas kartas“.

Politikė pripažino, jog kartais tikrai užplūsta pesimizmas, nes nesijaučia lyderystės iš valstybių narių, o, kad Ukraina taptų ES nare laukia didžiulis darbas ir ne tik pačios Ukrainos, bet ir ES.

„Minėtos konferencijos pavadinimas – „Ukrainos integracija – kelias į tvarią taiką Europos kontinente“. Apie ilgalaikę tvarią taiką, o ne Putino taiką, o tvarią, kurioje svarbu ir Ukrainos pergalė, ir Ukrainos integracija į ES ir NATO, ir atstatymas, ir matymas, kad tai gali ir privalo įtakoti permainas ir žymiai platesnėje, visoje Rytų Europos erdvėje, įskaitant Rusiją ir Baltarusiją. Ir tai jau atneša perspektyvą turėti tvarią taiką. Kodėl šią konferenciją surengėme dabar? Darėme sąmoningai po Europos Komisijos (EK) rekomendacijos, prieš Europos Vadovų Tarybą, kuri bus surengta gruodžio viduryje. Vadovų Taryba turėtų patvirtinti EK rekomendacijas pradėti derybas su Ukraina. Bet gali ir nepatvirtinti. Ir gandų pilni koridoriai, Vengrija grasinasi, kad blokuos. Vengrija turi visokiausių susigalvotų argumentų, kodėl blokuos – tai jiems netinka švietimo įstatymas, kiti kalba, jog keršija dėl to, kad negauna pinigų. Aš neatmetu ir to varianto, kad draugas Putinas turi kokių nors įtakų, nes jam norėtųsi, kad Ukrainos kelias link ES nebūtų toks sėkmingas.Štai šioje vietoje nežinau ar yra suprantama ir ar pakankamai suprantama šiose virtuvėse, kad šis gruodžio vidurio sprendimas yra lemiantis. Lemiantis tolesnę Europos istorijos raidą“, – kalbėjo A. Kubilius.

Pasak jo, matant šį paveikslą norisi, kad būtų formuluojamos labai aiškios strateginės nuostatos. Politiko teigimu, ir Lietuva turėtų tai daryti, ir ieškoti kitų partnerių, kad po to jau nebebūtų klaidžiojama kiekviename taške, kiekvienoje taryboje dėl kokių nors svarbių, bet atskirų detalių.

„Man nėra iki galo aišku, kokia yra Lietuvos pozicija dėl institucijų reformos. Akivaizdu, kad didžiosios valstybės – Vokietija ir Prancūzija – tampriai sieja būsimą Ukrainos ir Vakarų Balkanų narystę ES su tuo, kad reikia padaryti reformas ES, kad sprendimų priėmimas nebebūtų toks chaotiškas ir, iš esmės, kad būtų atsisakoma veto teisės balsuojant“, – sakė A. Kubilius.

„Lietuvoje visuomet būdavo oficiali Užsienio reikalų ministerijos (URM) pozicija, kad mes kategoriškai norime išlaikyti veto teisę, neva tai užtikrina mūsų suverenitetą. Panašiai kalba Kroatijos ELP atstovai, jie taip pat turi premjerą. Bet mano viršininkas Manfredas Vėberis, mūsų ELP vadas, yra ne kartą sakęs: „Rasa, be ES reformų, rimtų, institucinių reformų nebus ir plėtros. Neįmanoma“, – pažymėjo R. Juknevičienė ir teiravosi A. Kubiliaus, kodėl tų reformų nereikia bijoti.

„Aš nenoriu, kad kokia nors Vengrija galėtų šantažuoti visą ES pačiais svarbiausiais geopolitiniais sprendimais, tame tarpe ir dėl Ukrainos priėmimo į ES arba Ukrainai skirtų 50 milijardų paramos, arba sankcijų Rusijai“, – sakė A. Kubilius.

Jo įsitikinimu, paaiškinimai, kad vetuodami kažką sugebėjome apginti, neįtikina, nes „jei aš matau, kad būtent dėl veto teisės ir Centrinės Europos nenoras jos atsisakyti gali įstrigti Ukrainos tapimas ES nare, man Ukrainos tapimas ES nare yra dešimt ar šimtą kartų svarbesnis, nei mūsų veto teisių, kuriomis diplomatai kur nors gali pasinaudoti, išlaikymas. „Trečias dalykas, kurį noriu priminti mums kaip bendrapartiečiams, 2018 metais suvažiavime mes priėmėme deklaraciją, skirtą mūsų požiūriui į ES reikalus ir ten labai aiškiai pasakėme, kad mes kaip partija pasisakome už tai, kad veto teisės būtų atsisakyta. Veto teisės atsisakymas reiškia, kad sprendimai ES taps tokie patys, kokie yra visose demokratinėse institucijose – daugumos principu. Gali būti kvalifikuota dauguma, gali būti super kvalifikuota dauguma, bet daugumos principu“, – akcentavo EP narys.

R. Juknevičienė teigė neįsivaizduojanti, koks galėtų būti klausimas, kurio sprendime atsisakius veto teisės, tai galėtų būti žalinga Lietuvai, juolab visuomet galima burti palaikančias šalis.

Europarlamentarė teiravosi kolegos, ar jis mato lyderystės užuomazgas Europoje ir Lietuvoje, kalbant apie Ukrainos narystę. A. Kubiliaus teigimu, tikėtis lyderystės iš pietinės ar centrinės Europos šalių nebūtų labai realu, tad belieka tikėtis iš Skandinavijos ir Baltijos regiono.

„Mano manymu, Lietuva turi galimybių imtis lyderystės ir burti čia koaliciją. Tai nereiškia, kad mes vieni galėtume apversti visą ES. Bet būtent tai, kad mūsų klausosi, ir mes galime suburti ir daugiau bendraminčių, pradedant nuo Baltijos šalių ir skandinavų, ieškant sutarimo su centrine Europa. Imtis lyderystės, kad tai būtų realizuojama Vadovų Taryboje. Neužtenka tik atvažiuoti į Vadovų Tarybą ir pasisakyti iš popieriuko, kad mes remiame Ukrainą. Tas darbas yra nuolatinis, reikalaujantis didelio pasišventimo, didelių ir aiškių perspektyvų matymo ir sugebėjimo atrasti tinkamus sprendimus“, -sakė A. Kubilius. Tačiau į šiuos žodžius R. Juknevičienė atsakė: „aš nesu tokia didelė optimistė, nes man atrodo, kad mūsų Prezidentas tikrai nėra tas žmogus, kaip citavau 19 a. JAV filosofą ir politologą J. Freeman Clarke, daugiau bus rūpinamasi artėjančiais rinkimais, nei strateginiu Lietuvos reikalu (ne tik Ukrainos) – Ukrainos narystės ES klausimais“, -sakė R. Juknevičienė ir pridūrė matanti besiburiančią lyderystės koaliciją Vakarų Balkanų narystės ES atžvilgiu.

A. Kubilius baigdamas pokalbį pabrėžė, kad „rinkimai yra labai tinkamas metas Lietuvos politikams, pretenduojantiems į aukštas pozicijas įvairiose institucijoje, tame tarpe ir Prezidento rinkimuose, labai aiškiai formuluoti savo lyderystės nuostatas Ukrainos klausimu“.

R. Juknevičienė paantrino, kad labai tikisi, jog ir „žiniasklaidos žmonės, ekspertai, politologai ir į artėjančius EP rinkimus pabandys pasižiūrėti per tolimesnę perspektyvą, o ne vien tik tai, ką tu padarei ar gali padaryti kažkokioje siauroje ES kertelėje.“

2023.11.28

ELP frakcijos vicepirmininkė R. Juknevičienė: „Tvirtai tikiu, kad Ukraina gali tapti ES nare iki 2030 m. “

Antradienį Europos Parlamento ELP frakcijos vicepirminkėRasa Juknevičienė dalyvaudama EP politinių grupių pirmininkų konferencijoje su Briuselyje viešinčiu Ukrainos Aukščiausios Rados pirmininku Ruslanu Stefančiuku pabrėžė ES paramą šaliai, jau daugiau nei pusantrų metų kariaujančiai prieš Rusiją, bei teigė tvirtai tikinti, kad Ukraina gali tapti ES nare iki 2030 m.

R. Juknevičienė pasveikino susitikimo metu pasirašytą Tarpusavio supratimo memorandumą tarp Aukščiausios Rados ir EP.

„Tai svarbus žingsnis stiprinant multidimensinę partnerystę, kuri yra esminė Ukrainos politinėms institucijoms, besirengiančioms ES integracijai“, – sakė EP narė.

Ji pažymėjo, kad Ukraina ukrainiečių kraujo kaina pralaužė ES plėtros sąstingį ne tik Ukrainai, bet ir Moldovai, Gruzijai ir Vakarų Balkanams.

„Plėtros procesas sukurs galingą geopolitinį postūmį Europos žemyne Ukrainai ir visoms kitoms šalims, norinčioms prisijungti prie ES. Ji priartins mus prie esamų pilkųjų saugumo zonų Europoje panaikinimo. Šių zonų egzistavimas buvo viena iš pagrindinių Kremliaus karinės agresijos priežasčių“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

Ji teigė tikinti, kad Europos Vadovų Taryba patvirtins Europos Komisijos rekomendaciją pradėti stojimo derybas su Ukraina, kurios oficialiai turi prasidėti dar šiais metais.

„Šie rūmai to reikalauja jau gana seniai. Nevilkinkime derybų proceso ilgiau, nei būtina. Jis turėtų trukti 3-4 metus, kaip tai buvo padaryta su Vidurio ir Rytų Europos šalimis. Tvirtai tikiu, kad Ukraina gali tapti ES nare iki 2030 m.“, – pabrėžė ELP frakcijos vicepirmininkė.

Ji taip pat paragino suteikti Ukrainai visą reikiamą pagalbą, kad ji būtų kuo geriau pasirengusi deryboms ir narystei.

Europarlamentarė pažymėjo, kad reikia dar daug ką nuveikti – pasinaudojant teisine priemone „kontrpriemonės“ areštuoti 300 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos valstybės turto ir panaudoti jį Ukrainos atstatymui.

„Svarbu užtikrinti karo nusikaltėlio V. Putino ir jo patikėtinių atsakomybę. Toliau griežtinti Rusijos sankcijas ir užkirsti kelią sankcijų vengimui. Toliau intensyvinti ir didinti karinę paramą – iki šiol ES suteikė ginklų, kurių vertė prilygsta 0,15 proc. Tačiau to nepakanka, reikia skirti daugiau“, – sakė R. Juknevičienė.

ELP frakcijos vicepirmininkė priminė, kad Ukraina gina mus, mūsų vertybes, ne tik savo laisvę.

„Esu iš šalies, kurią anksčiau buvo okupavusi Rusija, o šiandien esu Parlamento narė, kartu su kolegomis iš visos Europos, todėl tvirtai tikiu ES plėtra kaip geopolitine esminių pokyčių priemone.

Pokyčių laisvės, demokratijos ir taikos labui. ES plėtra – tai būdas, kad mūsų žemyne būtų daugiau Europos ir mažiau Rusijos ir Kinijos, todėl tai yra MŪSŲ interesas“, – akcentavo R. Juknevičienė.

Pasak jos, Ukrainos pergalė ir jos narystė ES sukels naują geopolitinių permainų į demokratiją bangą visoje ES rytinėje kaimynystėje, įskaitant Baltarusiją ir Rusiją.

„Tai bendras vaizdas, strateginis svarstymas, į kurį ES turėtų sutelkti dėmesį. Ukrainos įstojimas į ES ir NATO nuties kelią tvariai taikai Europos žemyne“, – sakė europarlamentarė.

2023.11.27

Andrius Kubilius. Apie karo realybę

Kad šiais metais Ukrainai sunkiau sekasi išvaduoti savo okupuotas teritorijas nei pernai, – tą visi gerai žinome. Vis dažniau skamba perspėjimai (nuo generolo Zalužnyj iki mūsų ministro Gabrieliaus Landsbergio), kad karas gali tapti užstrigusiu apkasų karu, o tai naudinga tik Rusijai. Ta proga įvairiuose Vakarų kampuose pasigirsta įtikinėjimų, kad vienintelis būdas, kaip galima išvengti apkasų karo stagnacijos – tai tartis su Rusija dėl taikos pagal Putino sąlygas.

Tik Prezidentui Nausėdai atrodo, kad niekur nieko naujo nevyksta ir naujų, susirūpinimą keliančių tendencijų nesimato, todėl atseit galima ir toliau ramiai gulėti ant “nusiraminimo sofutės” bei rūpintis tik krepšinio varžybomis. Ir net kitus paraginti šalia prigulti.

Tuo tarpu pasaulyje daug ką neramina ir tokie faktai, kaip tai, kad JAV kongresas niekaip negali patvirtinti naujo finansinės paramos Ukrainai paketo. Be to dar artėja ir JAV Prezidento rinkimai, kuriuose gali laimėti D.Trumpas ir to įtaką tolesnei karo eigai yra neįmanoma suprognozuoti. Kas be ko, yra dar ir tokia Vengrija, kuri ES sprendimų dėl paramos Ukrainai priėmimą taip pat daro neprognozuojamu.

Štai tokiame fone ir verta paieškoti esminių atsakymų, kodėl fronto reikalai Ukrainoje stringa, nors Vakarai skelbiasi, kad Ukrainai suteikė daug karinės paramos, kurios turi užtekti pergalei pasiekti. Net ir F-16 tuoj atskris.

Vis dažniau Vakaruose gali išgirsti užuominų, kad Vakarai jau “pavargo” ar tuoj “pavargs” remti Ukrainą, nes fronto reikalai yra užstrigę. Surasti milijoną artilerijos sviedinių Rusijai Šiaurės Korėja yra pajėgi per mėnesį, tačiau Europos Sąjunga ir per metus to nesugeba padaryti. Tuo tarpu generolas Zalužnyj iš Vakarų prašo nebe tankų ar artilerijos (kuriuos Vakarai tiekė tol, kol jų turėjo sandėliuose, nes karinė Vakarų pramonė gamybos apsukų vis dar nesugeba padidinti), o dronų, elektroninių anti-dronų ar radarų, kuriuos ir patys ukrainiečiai galėtų pasigaminti, jeigu gautų tam reikalingą finansavimą.

Štai čia ir iškyla esminis klausimas: kodėl Vakarai, remdami Ukrainą, niekaip nesugeba pasiekti esminio persilaužimo Ukrainos išsivadavimo kare prieš Rusiją. Juk Vakarai ekonomiškai yra kelias dešimtis kartų stipresni už Rusiją, o kaip rodo istorija – karus galų gale visada laimi stipresnės ekonomikos. Taip iki šiol visada būdavo. Kodėl šį kartą to dar vis nestebime?

Norėdami suvokti problemos esmę, turime šiek tiek detaliau panagrinėti Rusijos, Ukrainos bei Vakarų “karo finansų” buhalteriją. Buhalterija yra svarbi ne tik rūpinantis valstybės biudžeto, bet ir rūpinantis karo reikalais. Taigi toliau – keletas svarbių skaičių.

Visų pirma apie Rusijos ir Vakarų ekonominį potencialą: 2022 metais Rusijos BVP siekė 1,8 trln. JAV dolerių, Europos Sąjungos – 18,35 trln. JAV dolerių, o JAV – 26,23 trln. JAV dolerių. Taigi vien tik ES savo ekonominiu potencialu viršija Rusijos potencialą 10 kartų, o sudėjus ES ir JAV skaičius paaiškėja, kad toks skirtumas tarp didžiųjų Vakarų ir Rusijos išauga net iki 25 kartų.

Vakarai ekonomiškai yra 25 kartus stipresni nei Rusija! Pagal paprastą istorinę ir ekonominę karų logiką – Rusija jau seniai turėjo būti sutriuškinta Ukrainoje. Bet, kaip matome – taip dar nėra.

Kodėl?

Todėl yra verta atidžiau pažiūrėti į “karo finansų” buhalteriją: kiek karo finansavimui lėšų skiria Rusija, Ukraina ir kiek tam paramos suteikia Vakarai?

Nagrinėjant Rusijos duomenis tenka pastebėti, kad įvairiose ekspertinėse publikacijose ar Pasaulio Banko statistikoje skelbiami duomenys varijuoja gana plačiose ribose, nes nuo karo pradžios Rusijos valdžia įslaptino finansų statistiką. Štai Pasaulio Bankas skelbia, kad 2022 m. Rusija karo reikalams išleido 86 mlrd. JAV dolerių, tuo tarpu Švedijos SIPRI instituto ekspertai nurodo 61 mlrd. USD, o Wilson Center skelbia 81,7 mlrd. JAV dolerių skaičių. Dar labiau varijuoja 2023 metų skaičiai: tarp 80 mlrd. JAV dolerių (SIPRI) ir 120 mlrd. JAV dolerių (Wilson Center). Wilson Center taip pat teigia, kad Rusijos “karo išlaidos” neapima visų su karu susijusių išlaidų, nes neįtraukia sužeistųjų gydymo ir daug kitų išlaidų (jas įtraukus Rusijos išlaidos 2023 metais išaugtų iki 160 mlrd. JAV dolerių). Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad Rusijos valdžia skelbia, jog 2024 m. didins karines išlaidas net 70%.

Nors ekspertų skelbiami Rusijos karinių išlaidų skaičiai tarpusavyje skiriasi, bet apibendrinant galima teigti, kad 2022 metais tokios išlaidos siekė apie 80 mlrd. JAV dolerių, 2023 m. – apie 100 mlrd. JAV dolerių, o 2024 metais gali dar labiau išaugti.

Skaičiuojant Rusijos karinių išlaidų santykį su BVP, randame, kad 2022 metais jis siekė maždaug 4%, 2023 m. – virš 5%, o 2024 m. – viršys 6%.

Rusija tokias karines išlaidas pajėgia finansuoti, nes vien tik iš naftos ir dujų eksporto Rusija per mėnesį uždirba apie 7,4 mlrd. JAV dolerių, o tai reiškia, kad per metus Rusija gali uždirbti apie 90 mlrd. JAV dolerių.

Ukraina ir 2023, ir 2024 planuoja išleisti karo finansavimui beveik nesikeičiančias lėšų sumas – apie 1,7 trln. hryvinų arba apie 44 mlrd. JAV dolerių. Tokios karo išlaidos sudaro net 26,6% nuo Ukrainos BVP, todėl Ukrainos biudžeto deficitas siekia net 38 mlrd. JAV dolerių arba 27% nuo BVP. Todėl Ukrainai reikia ne tik Vakarų karinės paramos, bet ir paramos uždengiant biudžeto “skylę”. Ukraina taip pat planuoja 2024 metais skirti 1,25 mlrd. JAV dolerių modernių dronų įsigijimui.

Europos Sąjunga nuo karo pradžios Ukrainai suteikė karinės paramos už 29 mlrd. JAV dolerių. Tai parama, kurią Ukrainos karinėms reikmėms suteikė tiek ES iš savo biudžeto (6 mlrd. eurų), tiek ir visos ES šalys narės kartu sudėjus, tai yra sudėjus visą paramą, kurią Ukrainai suteikė Vokietija, Lietuva, Lenkija ir visos kitos ES narės.

Tačiau tokia suma sudaro tik 0,15% Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto!!! Per 2 metus – tik 0,15%! Per vienerius metus išeina 2 kartus mažiau – 14,5 mlrd. JAV dolerių arba 0,075 % nuo ES BVP.

NATO standartas gynybai – 2% nuo BVP. ES sako, kad “su Ukraina stovės kartu tiek, kiek reikės” ir kad Ukrainos karas yra ir “mūsų” karas, tačiau šitam “mūsų” karui skiria tik 0,075%.

Ukraina 2023 metais skiria 26% nuo BVP šio karo reikmėms, Rusija – 6%, o ES – tik 0,075%. Pribloškiantis skirtumas!!!

Be abejo, yra tokių šalių kaip Lietuva (pirmaujanti), Estija, Latvija ar Lenkija, kurios karinei paramai jau yra paskyrę po 1% ar net daugiau nuo savo BVP, bet bendras ES karinės paramos Ukrainai lygis atrodo liūdnai – 0,075%.

Be abejo, Europos Sąjunga nemažai lėšų skiria Ukrainos makrofinansinei paramai, arba kitaip sakant, kitoms Ukrainos biudžeto išlaidoms finansuoti, bet tai nekeičia esmės – karą galima laimėti tik finansuojant karinę pergalę. Vien politiniais solidarumo pareiškimais karai nėra laimimi.

Jungtinių Valstijų karinė parama Ukrainai per 2 metus pasiekė 42,1 mlrd. JAV dolerių arba 0,20% nuo JAV BVP. Nedaug geriau nei ES parama. Per vienierius karo metus JAV parama siekia tik 21 mlrd. JAV dolerių arba 0,10% nuo BVP.

Susidėliojus atskirus skaičius, galima pereiti ir prie bendro karo “buhalterijos” vaizdo, iš kurio ir paaiškėja pagrindinė šio karo Rytų fronte užstrigimo priežastis.

Kaip jau buvo parodyta, 2023 metais Rusijos karinės išlaidos siekia 100 mlrd. JAV dolerių. O gal ir daugiau.

Ukrainos karinės išlaidos – 44 mlrd. JAV dolerių. Europos Sąjunga prie to prideda 14,5 mlrd. JAV dolerių, o JAV – dar 21 mlrd. JAV dolerių. Prie to dar būtų galima pridėti Didžiosios Britanijos ar Norvegijos (nepatenka į ES statistiką) paramos skaičius, bet jie nekeičia esmės.

Taigi bendra Ukrainos bei ES ir JAV lėšų suma, 2023 metais skirta tam, kad kariniu būdu būtų atremta Rusijos agresija, siekia tik 79,5 mlrd. JAV dolerių, o tai yra mažiau nei 100 mlrd. JAV dolerių, kuriuos tam pačiam tikslui šiais metais skyrė Rusija.

Priminsiu – JAV ir ES yra 25 kartus ekonomiškai galingesnės nei Rusija. Bet Rusija šiam karui skiria 6% savo BVP, o ES ir JAV tik 0,075% ir 0,10% atitinkamai. Tai yra Rusija šiam karui skiria 60-80 kartų didesnę savo ekonomikos dalį, nei JAV ar ES.

Pabrėžiu – 60-80 kartų didesnę!

Štai dėl to karas ir stringa apkasuose, nes Rusija akivaizdžiai laimi prieš Vakarus savo ekonomikos mobilizacijos karui fronte.

Matant tokį bendrą karo finansų “buhalterijos” vaizdą, pasidaro aišku ir tai, ko reikia tam, kad Rytų kariniame fronte būtų išvengta nelaimimo apkasų karo. Tam reikia laimėti politiniame Vakarų fronte. O tai ir yra vienas svarbiausių geopolitinių Lietuvos uždavinių. Lietuva turi rūpintis ne tik savo dvišale parama Ukrainai, bet ir kaip suburti panašiai mąstančių ir panašiai remiančių Ukrainą (1% nuo BVP) koaliciją (Baltijos šalys, Lenkija, Skandinavija, Didžioji Britanija) ir tada imtis įtikinėti kitus Vakaruose sekti mūsų pavyzdžiu.

Dar ir dar kartą galiu pakartoti tai, ką jau ne vieną kartą sakiau: Lietuvai šiandien yra svarbu rūpintis ir kovoti Vakarų fronte, kad Rusija pralaimėtų ties Chersonu ir Charkovu, o ne tik susitaikius su “apkasų karo” dabartine situacija Ukrainoje, jau dabar galvoti vien apie tai, kaip ginsime Vilnių, kai Putinas po pergalės Ukrainoje ateis ir pas mus.

Rusija pralaimės Ukrainoje, jeigu mes laimėsime Vakaruose. Tai ir yra mūsų gynybos bei saugumo strategijos “alfa” ir “omega”.

Tam reikia, kad susireikšminę veikėjai nebegulinėtų ant “nusiraminimo sofutės” ir nebesirūpintų tik krepšiniu, bet ir “dirbtų bei kovotų” (ne vien tik “pasisakytų”) Vadovų Tarybose Briuselyje ir Vašingtone bei kituose Vakarų forpostuose. Apie tokias “nusiraminti” kviečiančiųjų kovas Vakarų fronte ir koalicijų būrimus vardan mūsų pergalių tame fronte iki šiol neteko nieko girdėti.

Apie laukinčias vis naujas kovas Vakarų fronte ir būsimas Ukrainos pergales kalbėsimės mūsų sukurtos U4U (“United for Ukraine”) koalicijos organizuojamoje aukšto lygmens konferencijoje jau ateinantį antradienį, lapkričio 28 d. Į U4U koaliciją pirmąją karo dieną pradėjome burtis tam, kad laimėtume kovas Vakarų fronte. Nes tik tada galutinai laimės ir Ukraina.

Ir mes tai pasieksime!

EP nariai: „Reikia imtis lyderystės ir suburti remiančių Ukrainą kolektyvinę koaliciją“

Europos Parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius Strasbūre apžvelgė svarbiausias aktualijas – Lietuvos kariuomenės dieną, TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio interviu, biudžeto svarstymą Seime bei tebesitęsiantį karą Ukrainoje.

Lapkričio 23 d. Lietuvoje buvo minima Kariuomenės diena. R. Juknevičienė teigė su virpuliu širdyje prisimenanti gražų savo gyvenimo laikotarpį, kai pamatė mūsų kariuomenę iš vidaus. „Linkiu ir toliau išlikti tokiais motyvuotais ir pasiryžusiais. Dabar, kaip niekada, kariuomenė yra svarbi mūsų gyvenimo dalis“, – sakė buvusi krašto apsaugos ministrė.

EP narė, komentuodama aktualijas, pažymėjo, jog daug kas buvo ir pamiršę MG Baltic bylą, kurios svarstymas trunka apie septynis metus, ji irgi susijusi su vidaus politikos aspektais.

„Kalbant apie biudžeto svarstymą Seime, visi nori daugiau pinigų, bet niekas nenori daugiau pinigų surinkti į biudžetą“, – sakė EP narė, kuri pažymėjo pasigendanti ir LR Prezidento lyderystės šioje srityje.

Pasak jos, kyla deja vu jausmas stebint dabartinius įvykius, iš to laikotarpio, kai ji dirbo Vyriausybėje, krašto apsaugos ministre, kai pirmą kartą susidūrė su NATO vidumi.

„Supratimas apie galimus blogus scenarijus sukelia deja vu, taip pat ir visuomenėje jaučiasi nusiraminimas: užmušė rusų raketa penkis ukrainiečius, na, užmušė, einam toliau, kitas žinias žiūrėti. Kažkur apie du tūkstančius žydų pačiais žiauriausiais būdais nukankino, įkaitais paėmė, išprievartavo, na, baisu, bet kas ten žino, kas kaltas – vieni sako taip, kiti – kitaip, ir vėl visi grįžtame prie savo reikalų“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

Taip pat žiūrint į ateitį, gruodį gali strigti sprendimai Europos Taryboje dėl V. Orbano, gal ir dėl kitų, istoriniai įvykiai dėl galimos ES plėtros – Ukrainos bei Moldovos.

Pasak europarlamentarės, tiems, kurie stebi ir mato plačiau, natūralu jausti nerimą širdyje dėl ateities.

EP narys A. Kubilius teigė pritariantis, kad karas Ukrainoje nevyksta taip, kaip tikėjomės: šiemet neišeina taip paprastai atsiimti teritorijų, rusai sutvirtinę visą gynybą.

„Dėl to kyla nebetikėjimas, kad Ukraina gali laimėti, o tada padaroma išvada, kad jei Ukraina nelaimės, tai Rusija laimės, o tada Rusija ateis pas mus. Prielaidos iš dalies teisingos“, – komentavo europarlamentaras.

Jis pabrėžė, kad pirmiausia reikia suvokti, kodėl karas Ukrainoje yra taip įstrigęs, nors lyg ir Vakarai remia ir tiekia ginklus.

„Iš kitos pusės, mes darome per didelį šuolį: jei karas nesiseka, tada sakome, kad reikia galvoti, kaip ginsimės prie Vilniaus. Man atrodo, kad reikia galvoti, kaip Rusiją sutriuškinti prie Chersono ar Charkovo. Aš matau tam tikros karinės logikos stoką“, – kalbėjo A. Kubilius.

Jis taip pat paragino neužmiršti ir Vakarų fronto bei būtinybės labai gerai išanalizuoti, kodėl karas įstrigęs.

„Kaip tik šią savaitę Europos Parlamente su eurokomisaru Th. Bretonu mes diskutavome, kodėl Europa negali pagaminti milijono sviedinių, o Šiaurės Korėja juos Rusijai pateikė per mėnesį“, – klausė A. Kubilius.

„Europos Sąjunga, kuri remia Ukrainą, turi dešimt kartų stipresnę ekonomiką nei Rusija. Rusijos metinis BVP yra 1,8 trilijono dolerių, Europos Sąjungos – 18, ty. dešimt kartų didesnis. Amerikos ir Europos Sąjungos ekonominis potencialas 25 kartus didesnis nei Rusijos. Pagal istorinį dėsningumą, karą laimi ekonomiškai stipresnis“, – sakė EP narys.

Jo įsitikinimu, matome paradoksalų dalyką: karo finansų buhalteriją. Rusija ir Ukraina, bei visi ją remiantys Vakarai, pinigų karui išleidžia labai panašiai. Šiais metais Rusija karui išleidžia apie 100 mlrd. dolerių, Ukraina – apie 40 mlrd. dolerių (apie 25 proc. šalies BVP). Europos Sąjungos parama per du metus sudaro apie 27 mlrd. eurų (apie 0,15 proc. viso ES BVP), JAV per du metus apie 40 mlrd. dolerių. Lietuva čia atrodo gerai, bet to neužtenka.

R. Juknevičienė savo ruožtu klausė, ar Vakarų visuomenės pasiruošę aukotis?

„Kur nors Vokietijoje ar kitur žmonėms suvokti, o politikams tuos žmones įtikinti, kad ir jums kaip Ukrainai taip pat kyla grėsmė, tai vienas sudėtingiausių dalykų. Neatsiranda tokio lyderio, kuris pasakytų, kad reikia daugiau“, – sakė ELP frakcijos vicepirmininkė.

A. Kubiliaus teigimu, tai, kad žmonės nori pinigus leisti ne gynybai, o kurortui, yra suprantama. „Esantys toliau nuo mūsų regiono, mano, kad nereikia tiek investuoti į karo reikalus. Tai labai aiškiai rodo ir statistika: Baltijos šalys, Šiaurės šalys bei Lenkija paramos Ukrainai skiria daugiausiai. Mums reikia imtis lyderystės ir suburti remiančių Ukrainą kolektyvinę koaliciją ir pagalvoti, kuo galime prisidėti. Jei pradėtume koalicijos vardu kalbėti su mažiau remiančiomis Pietų šalimis, pasiektume kitokį rezultatą. Jei karas yra įstrigęs, mes turime galvoti, kaip sustiprinti savo poveikį Vakarų fronte“, – kalbėjo europarlamentaras.

EP narės R. Juknevičienės teigimu, Gabrieliaus Landsbergio kalba buvo skirta ir Lietuvos vidui, jos pernelyg atsipalaidavusiai daliai.

„Mūsų pokalbio išvada būtų, kad yra trys frontai, kuriuose reikia veikti: Vakarų fronte, padėti Rytų frontui – Ukrainai – nepralaimėti ir galvoti apie stiprų atgrasymą Lietuvos viduje, kad rusai nesugalvotų čia kojos kelti“, – akcentavo europarlamentarė.

A. Kubilius pažymėjo, kad Lietuvoje irgi reikia galvoti apie buhalteriją.

„Niekas nenori pritarti mokesčių reformai, o Europos Komisija jau dešimt metų rašo mums rekomendacijas keisti mokesčių sistemą, pereiti prie nekilnojamojo turto mokesčio, bet Prezidentas, kuris važinėja į Europos Tarybą, ar kalbasi apie tai su EK pirmininke U. Von der Leyen apie šiuos dalykus?

Europos Parlamente vyksiančioje konferencijoje – Ukrainos europinės integracijos klausimas

Š.m. lapkričio 28 d. Europos Parlamente įvyks aukšto lygio konferencija „Europinė Ukrainos integracija – kelias į tvarią taiką Europoje“, organizuojama parlamentarų tinklo Vieningi už Ukrainą (angl. – „United for Ukraine“), ICUV, ANTS ir Ukrainos misijos prie ES.

Renginyje įžanginį žodį tars EP pirmininkė Roberta Metsola ir Ukrainos Aukščiausios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas, dalyvaus Europos Komisijos vadovybė, Ukrainos valdžios institucijų pareigūnai, Europos Sąjungos valstybių ministrai, Europos Parlamento nariai ir kt.

Vienas iš renginio iniciatorių europarlamentaras Andrius Kubilius pažymi, jog šis renginys suburs svarbiausius suinteresuotuosius, kad jie aptartų itin svarbų ilgalaikės taikos ne tik Ukrainoje, bet ir visame Europos žemyne užtikrinimo klausimą ir jo tiesioginį ryšį su Ukrainos pergale kare ir šalies euroatlantiniais siekiais.

„Konferencija siekiama sutelkti paramą laukiamam ES sprendimui pradėti ES derybas su Ukraina ir Moldova ir parodyti nepalaužiamą tarptautinės bendruomenės įsipareigojimą Ukrainos euroatlantinei integracijai, kuri yra būtina sąlyga tvariai taikai Europos žemyne“, – sako EP narys A. Kubilius.

Konferencijos dalyviai taip pat kviečiami dalyvauti parodoje „Rusijos turto konfiskavimas“ iš karto pasibaigus renginiui.

2023.11.24

A. Kubilius: „ES plėtra – efektyviausias instrumentas transformuoti ES kaimynystę į stabilias ir sėkmingas demokratijas“

Europos Parlamento narys Andrius Kubilius, pasisakydamas Strasbūre vykstančios plenarinės sesijos debatuose dėl Europos Sąjungos (ES) plėtros ir Kopenhagos kriterijų patvirtinimo 30-ies metų sukakties, pabrėžė, kad dabar pats laikas ES grįžti prie geopolitinės išminties ir drąsos, kaip Kopenhagoje, kur buvo pasiųstas strateginis signalas, kad Centrinės Europos ir Baltijos valstybės kviečiamos prisijungti prie Bendrijos.

„Šiandien pažymime 30 metų nuo tada, kai buvo priimtas ES sprendimų dėl Kopenhagos kriterijų, kurie buvo strateginis signalas, kad Centrinės Europos ir Baltijos valstybės kviečiamos prisijungti prie ES. Koks skirtumas tarp „tada“ ir „dabar“? Tuo metu mes, Centrinės Europos ir Baltijos valstybės, buvome pakankamai chaotiškos, ne visai stabilios pototalitarinės demokratijos. Kopenhagoje ES parodė išmintį ir drąsą, mums pasiūlydama prisijungimo prie ES perspektyvą, tokiu būdu mus stabilizuodama ir modernizuodama”, – sakė A. Kubilius.

Jis pažymėjo, kad ES plėtra yra efektyviausias instrumentas transformuoti ES kaimynystę į stabilias ir sėkmingas demokratijas.

Pasak europarlamentaro, tuo metu mūsų ekonomikos siekė mažiau nei 30 proc. ES vidurkio, dabar mes siekiame ES vidurkį ir lenkiame kai kurias senosios Europos ekonomikas.

„Tuo metu ES nebuvo pakankamai drąsi ir nepasiūlė tokių pačių perspektyvų Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui. Dėl to šios valstybės buvo paliktos vystytis pačios ir prarado beveik visus tuos 30 metų“, – kalbėjo EP narys.

A. Kubiliaus teigimu, po pirmosios plėtros į Centrinę Europą bangos ES pareiškė, jog ji „prarado apetitą“ tolesnei plėtrai, įskaitant į Vakarų Balkanus ir Ukrainą, ir tai buvo didžiausia ES geopolitinė klaida, kadangi tai atvedė prie Rusijos karo prieš Ukrainą.

„Dabar – pats laikas ES grįžti prie geopolitinės išminties ir drąsos, kaip Kopenhagoje. Nuo dabar derybos su narystės siekiančiomis šalimis turėtų trukti 3-4 metus, kaip tai buvo mūsų atveju. Ir būkime pasirengę 2030-aisiais pasitikti naujas ES nares: Vakarų Balkanų šalis, Ukrainą, Moldovą, Sakartvelą“, – reziumavo A. Kubilius.

2023.11.23

R. Juknevičienė: „Hamas“ turi būti sunaikintas, o žydų valstybė – turi teisę egzistuoti“

Trečiadienį Europos Parlamente vykusiuose debatuose dėl humanitarinės situacijos Izraelyje ir Gazos ruože kalbėdama ELP frakcijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė pabrėžė, kad daugelio kartojama mantra „dviejų valstybių sprendimas“neveiks, jei tarp Izraelio kaimynų nebus esminio susitarimo, kad „Hamas“ turi būti sunakintas, o žydų valstybė – turi teisę egzistuoti.

„Man atrodo, kad pasaulį matome pernelyg supaprastintai, kai skirstome save į proizraeliečius arba propalestiniečius. Daugelis kartoja – „dviejų valstybių sprendimas“.

Tačiau ši mantra neveiks, jei tarp Izraelio kaimynų nebus esminio susitarimo, kad “Hamas” neturi pasikartoti, kad žydų valstybė turi teisę egzistuoti“, – kalbėjo EP narė.

Ji teigė buvusi šokiruota, kai po kruvino „Hamas“ išpuolio matė šventę Gazos ir ne tik Gazos aikštėse.

Europarlamentarės teigimu, kol egzistuoja „Hamas“, sunku tikėti „dviejų valstybių sprendimo” sėkme.

„Hamas“ turi būti sunaikintas – tai turi būti visos demokratinės bendruomenės užduotis, nes Hamas, ISIS, Al-Qaida yra tas pats. Tas pats vėžys. Jie atgims vėl ir vėl, kol bus izoliuota vėžio priežastis – teroristinės valstybės, tokios kaip Iranas ar Rusija“, – pažymėjo R. Juknevičienė.

Europarlamentarės teigimu, ES kaimynystėje vyksta du panašaus pobūdžio karai, abu karai turi tuos pačius tikslus: sunaikinti demokratines valstybes – Ukrainą ir Izraelį, o dėl to kenčia tiek daug žmonių.

„Europos saugumas ateityje bei ilgalaikė taika priklauso nuo mūsų atsako. Iššūkis aiškus – demokratijos turi laimėti“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

2023.11.11

Profesorių L. Mažylio ir V. Landsbergio diskusijoje: Rusijos grėsmė Europai, kirčiai JTO ir ES vaidmuo karo akivaizdoje

Besitęsiant herojiškam Ukrainos pasipriešinimui prieš agresorę Rusiją, Signatarų namuose Vilniuje įvyko neeilinė buvusio ir dabartinio europarlamentarų diskusija. Prof. Liudas Mažylis ir prof. Vytautas Landsbergis ne tik pasidalino savo asmeninėmis įžvalgomis ir patirtimi dirbant Europos Parlamente, bet ir pokalbio metu didelį dėmesį skyrė Senojo žemyno saugumo iššūkiams bei Europos Parlamento veiksenai dėl tarptautinės ir saugumo politikos.

Palygino Europos Parlamentą prieš 20 metų ir dabar

Nuo 2004 m. dvi kadencijas paeiliui Europos Parlamente dirbęs prof. V. Landsbergis darbo metus šioje institucijoje prisimena kaip karštų debatų laiką.

„Pirmiausia tai buvo įdomus metas – visi nariai laisvi, visi su daug įdomių idėjų, debatai turiningi, bet dažniausiai bevaisiai. Nežinau, kaip yra dabar, reikėtų klausti dabartinių Lietuvos europarlamentarų. Kaip dabar jaučiasi Europos Parlamentas, kiek jo sprendimai daro realios įtakos Europos Sąjungos ir atskirų valstybių sprendimams“, – sakė prof. V. Landsbergis.

Atsakydamas jam, prof. L. Mažylis teigė, kad nors galutinius sprendimus priima Europos Vadovų Taryba (EVT) arba Ministrų taryba, Europos Parlamentas yra žymiai stipresnė institucija, nei buvo anksčiau.

„Europos Parlamento įtaka ir galios didėja bendrosios rinkos erdvėse – ekonomikoje, prekyboje, konkurencijoje. Parlamentas yra atsakingas už ES biudžetą, jautriausias Europai klausimais gali priiminėti rezoliucijas, inicijuoti įvairius dokumentus. Pavyzdžiui, inicijavome rezoliucijų seriją, įvardijant Rusiją kaip teroristinę valstybę, rezoliucijas dėl Kinijos kišimosi į ES ūkį“, – pasakojo nuo 2019 m. Europos Parlamente besidarbuojantis prof. L. Mažylis.

Prof. V. Landsbergis prisiminė, kad dirbdamas Europos Parlamento Užsienio reikalų komitete, visada garsiai kalbėjo apie Rusijos keliamas grėsmes, tačiau tai laikais jo balsą girdėjo tikrai ne visi – 2008 m. Rusija atvirai smogė Sakartvelui ir atplėšė Pietų Osetiją ir Abchaziją.

„Vieno posėdžio metu, per tą minutę, kuri suteikiama parlamentarų pasisakymams, aiškiai paklausiau: „Ar ES yra pasirengusi imtis priemonių dėl galimos Rusijos invazijos į Gruzijos teritoriją?“ Klausdavau tokių klausimų, kurie daugeliui buvo nepatogūs. Buvau išsišokėlis iš Baltijos šalių“, – sakė pirmasis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.

Tikrasis priešas – visiems aiškus

Maidano įvykiai ir Krymo aneksija – dar du Rusijos grobuoniškumo įrodymai, pagaliau privertę Europą reaguoti. 2022 m. rusams įsiveržus į Ukrainą, kas agresorius, o kas auka – klausimų jau nekilo niekam.

„Man įdomu stebėti, kaip daugelis ES valstybių pagaliau suprato, jog eiti obuoliauti su velniu – nėra pats geriausias biznis, nes liksi ir be obuolių, ir be maišo. Nepasitikėjimo Rusija buvo ir mano europarlamentavimo laikais, tačiau ilgus metus būdavo vis patikima Rusija, kad jis pasikeis, kad bus geresnė, demokratiškesnė. Deja, taip neįvyko.

Gaila tik dėl to, jog dabar užpultasis yra ginamas tik iš dalies, kad užpuolikas per daug nesupyktų, o tai yra ilgo nuolaidžiavimo ir priklausomybės nuo Rusijos pasekmė“, – kalbėjo prof. V. Landsbergis ir pridūrė, kad jei Europa nori būti laisva, ji turi išmokti gyventi be agresorės Rusijos.

Jam pritarė ir prof. L. Mažylis. Europarlamentaro teigimu, tautos pagaliau vieningai suprato, kas yra agresorius ir didžiausia grėsmė Europai, o kas gina demokratiją ir nori būti laisva šalimi.

„Iki šiol daug ekspertų stebisi, kad nėra dviejų nuomonių – visiems viskas aišku – Rusija agresorė. Žinoma, netrūksta atskirų europarlamentarų, kurie bando teisinti Rusiją, bet labai tyliai ir netiesiogiai. Aišku, egzistuoja ir veto teisė, kai bet kuri iš šalių gali pasakyti „ne“ rezoliucijoms. Pavyzdžiui, Vengrijos, Slovakijos atvejai, kai šios derybų metų imasi tokių veiksmų, kurie atrodo neetiški, nes tiesiogiai blokuoja paramą Ukrainai“, – sakė prof. L. Mažylis.

„Kas neremia Ukrainos – tas remia Rusiją. Tai – Volodymyro Zelenskio žodžiai“, – pridūrė prof. V. Lansbergis.

Požiūris į kaltuosius vienodas

Pokalbio metu buvo aptarta ir Lenkijos, kaip susiskaldžiusios šalies, įvaizdis Europos Parlamente bei lenkų ir lietuvių parlamentarų santykiai.

„Nors lenkų parlamentarai tarpusavyje „pjaunasi“, mūsų, lietuvių, santykiai su jais išlieka labai šilti. Su lenkais esame visiškai vieningi, įvykių Baltarusijoje, karo Ukrainoje kontekste mūsų požiūris į kaltuosius yra vienodas. Toks pat požiūris vyrauja ir tarp Čekijos ir Rumunijos parlamentarų. Tuo metu su vengrais situacija kiek kitokia – susitariam dėl bendro tikslo, viską aptariam, o sugrįžę į Europos Parlamentą, jie balsuoja, kaip jiems liepta“, – apie santykius su kolegomis pasakojo prof. L. Mažylis.

„Ar tikrai negalima pasipriešinti Rusijai?“ – tokį atvirtą klausimą diskusijoje uždavė prof. V. Landsbergis. Nuolaidžiavimas agresoriui, jo teigimu, yra tolygus kapituliacijai.

„Pažanga ir parama Ukraina yra per maža“, – sutiko europarlamentaras.

Skirtingai vertina žmones

Kritikos strėlių prof. V. Landsbergis paleido į JTO ir NATO daržą. Pasak jo, kol Ukraina savo krauju ginasi nuo okupantų, Rusija savo žmones tiesiog siunčia į mirtį.

„Šiame kare Ukrainos silpnybė, kad ji laikosi žmoniškumo, tuo metu Rusijai nesilaikymas žmogiškumo yra privalumas, žmonės jiems – patrankų mėsa. Tuo turi rūpintis JTO Saugumo taryba. Saugumo Taryba yra atsakinga už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą. Tačiau ji neegzistuoja, ji tarsi leisgyvis vamzdys, kurio kojeles kažkas tampo“, – sakė profesorius, kuris pasigedo ir Europos supratimo, kad užpulta Ukraina reiškia užpultą Europą.

„Dabar kalbama, kad, taip, tai yra karas, kurį pradėjo Rusija, užpuldama Ukrainą. Bet juk Ukraina ir yra Europa. Jei užpultų NATO valstybę, tada mes jau atsakysime, o kilometras už NATO sienos – darykit, ką norit“, – realybę konstatavo prof. V. Landsbergis.

Diskusijoje buvo aptartas ir Izraelio bei „Hamas“ karas. Prof. L. Mažylis papasakojo apie visai neseniai Parlamentare priimtą rezoliuciją dėl teroro prieš Izraelį.

„Kitaip nei dėl Ukrainos, kur visi supranta, kas yra auka ir kas užpuolikas, Parlamente yra matomas aiškus pasiskirstymas tarp kairiųjų ir dešiniųjų. Mūsų frakcija vienareikšmiškai tai įvardija kaip teroro aktą, tuo metu iš kairiųjų pusės buvo pasiūlymas – nutraukti bet kokius karo veiksmus Izraelio teritorijoje. Mes griežtai nesutikome, nes tai nėra karo veiksmai, tai yra ginimasis nuo teroro, tuomet buvo rastas kompromisas – smarkiai didinti humanitarinę pagalbą palestiniečiams“, – atskleidė prof. L. Mažylis.

Profesorių pokalbyje buvo aptarti ir Lietuvos bei Kinijos santykiai. Pasak prof. L. Mažylio, nutraukti prekybiniai santykiai ir Kinijos veiksena prieš Lietuvą – tai tarsi Dovydo kova prieš Galijotą ir pavyzdys visai Europai, kaip atsikirsti prieš Kinijos įtaką.

Diskusijoje buvo aptarti ir Kinijos bei ES santykiai, vetavimo klausimas Europos Parlamentare, ES plėtros galimybės ir kiti Lietuvai bei visai Europai aktualūs klausimai. Daugiau įdomių profesorių minčių ir pasvarstymų galite išgirsti peržiūrėję diskusijos vaizdo įrašą.

Informacija rengta DELFI.

Arūno Sartanavičiaus nuotr.

2023.11.10

A. Kubilius: „Sankcijų Rusijai politika turi būti ne tik tęsiama, bet ir griežtinama“

Europos Parlamentas šiandien priėmė Europos Parlamento nario Andriaus Kubiliaus inicijuotą rezoliuciją „Dėl sankcijų Rusijai efektyvumo“. Ši rezoliucija – tai nuoseklaus ir ilgalaikio EP pranešėjo Rusijos klausimu A. Kubiliaus darbo rezultatas.

„Dar vasaros pradžioje savo iniciatyva parengiau išsamią apžvalgą, kaip veikia Europos Sąjungos ekonominės sankcijos Rusijai, ypač naftos ir dujų eksporto reikaluose, išplatinau apžvalgą visiems Europos Parlamento nariams. Po vasaros teko imtis iniciatyvos, kad Europos Parlamente būtų surengta speciali diskusija šių reikalų aptarimui ir kad būtų parengta speciali tam skirta rezoliucija. Šiandien tokia rezoliucija ir buvo priimta“, – sakė A. Kubilius.

Pasigirsta viešų pasvarstymų, kad sankcijos neveikia, kad Rusija ir toliau yra pajėgi tęsti karą, kad sankcijos kenkia tik Europos ekonomikai, todėl kai kam atrodo, kad sankcijoms nebeverta skirti dėmesio, o gal net verta kai kurių iš jų atsisakyti. Rezoliucijoje nedviprasmiškai paaiškinta, kodėl sankcijų politika turi būti ne tik tęsiama, bet ir griežtinama, tiek apimant naujas sritis, tiek ir užkertant kelią jų apėjimui.

Rezoliucija aiškiai įvardina, kad sankcijos veikia: nuo karo pradžios Rusijos pajamos iš naftos ir dujų eksporto yra sumažėjusios beveik dvigubai. Bet jos vis dar lieka pakankamai didelės: kas dieną Rusija iš naftos ir dujų pardavimo uždirba apie 700 mln. eurų, o vien tik ES per mėnesį sumoka daugiau nei 2 mlrd. eurų už rusiškas dujas ir naftą. Pastaruoju metu gerokai padidėjo rusiškos gamybos LNG (suskystintų gamtinių dujų) importai, ypač Ispanijoje; beveik visos rusiškos LNG dujos, atgabentos iš Arkties, yra perpilamos Belgijos Briugės uoste ir toliau yra išgabenamos į pasaulio rinkas; dar didesnį susirūpinimą kelia tai, kad Rusija per šiuos metus susikūrė savo „juodąjį“ naftos laivyną, kuriuo nekontroliuojamai gabena naftą į Kiniją ar Indiją, be normalaus tarptautinio draudimo, ir apeidama įvestas naftos kainos lubas.

„Ne mažesnės problemos kyla ir dėl sankcijų, kuriomis yra siekiama apriboti Rusijos galimybes importuoti iš Vakarų modernias technologijas, kurios naudojamos karo pramonėje. Rusija įsigudrino šias sankcijas apeidinėti per trečias šalis, tokias kaip Tadžikistanas, Baltarusija, Kinija ir pan., – teigia A. Kubilius. – Tai tik dalis tų problemų, susijusių su sankcijų įgyvendinimu, kurių sprendimus ir siūlome Rezoliucijoje: nuo embargo LNG importui ir naftos kainų lubų mažinimo, iki Europos Sąjungoje registruotų tanklaivių, draudimo ir perpylimo paslaugų rusų naftos ir dujų pervežimui apribojimų. Be to siūloma uždrausti įvežti į ES degalus iš trečiųjų šalių (Indijos, Turkijos), jeigu jie buvo pagaminti, perdirbant rusišką naftą. Taip pat siūloma apriboti ES santykius su „Rosatom“, įvesti sankcijas rusiško LNG terminalo „Arctic 2“ statytojams, apriboti rusiško aliuminio, baltarusiškų ir rusiškų trąšų, bei rusiškų deimantų įvežimus į Europos Sąjungą. Yra ir daugiau svarbių nuostatų šioje rezoliucijoje“.

Europos Parlamento narys A. Kubilius darkart akcentuoja, kad sankcijų politika turi būti tęsiama ir griežtinama:„Europos Sąjungos sankcijų Rusijai stiklinė yra tikrai pusiau pilna, o ne pusiau tuščia. Norint pasiekti, kad stiklinė būtų dar pilnesnė ir Rusija turėtų mažiau galimybių tęsti karą prieš Ukrainą, reikia nuolatinio darbo ir pastangų. Taip pat ir mūsų darbo bei pastangų Europos Parlamente. Kaip rodo šitos diskusijos ir rezoliucijos svarstymo pavyzdys – mes daug ką galime pasiekti“.

Rezoliucijos projektas, pateiktas priėmimui Parlamente.