2024.07.03

EP nariai išvažiuojamajame posėdyje diskutuos apie būsimos kadencijos iššūkius

Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė liepos 2 – 5 dienomis dalyvaus išvažiuojamajame Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos posėdyje bei studijų dienose Kaškaiše (Portugalija), kur aptars iššūkius naujoje Parlamento kadencijoje bei strateginę darbotvarkę Europos Komisijai 2024 – 2029 metais. Posėdžiuose dayvaus Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen bei EP pirmininkė Roberta Metsola, Portugalijos premjeras Lujis Montenegro, kiti šalies valdžios atstovai.

ELP frakcijos vicepirmininkė R. Juknevičienė dalyvaus frakcijos vadovybės posėdyje su nacionalinių delegacijų pirmininkais, parlamentarai taip pat vyksiančiuose darbo grupių susitikimuose diskutuos įvairiomis temomis – ekonomikos ir aplinkosaugos, išorės politikos, teisės ir vidaus reikalų bei kitais klausimais.

Laimėjusi Europos Parlamento rinkimus ir išlikusi didžiausia frakcija Europos Parlamente, šias keturias dienas, per kurias vyks daugiausia uždari posėdžiai,  išnaudos 2024-2029 m. kadencijos strategijai parengti. Darbotvarkėje numatytos 27 nacionalinių delegacijų vidaus diskusijos ir įvairių darbo grupių posėdžiai.

2024.06.25

Liudas Mažylis. Kadencija baigiasi – kadencija prasideda

2024-ieji – rinkimų po rinkimų metai. Įvyko rinkimai į Europos Parlamentą. O ten pilna nebaigtų darbų ir naujų iššūkių. Europiniai sprendimai tiesiogiai įtakoja ir Lietuvos įstatymų bazę bei politikos procesą. Spalį – ir eiliniai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Tad Europos reikalai glaudžiai persipina su nacionalinės politikos problematika.

Išskirčiau dvi problemų „dimensijas“ – pirma, dėl personalijų, antra, dėl politikos turinio.

Svarbus „personalinis“ klausimas – kandidato nominavimas nuo Lietuvos į Europos Komisiją. Pasvarstykime: jei tai būtų Seimo kadencijos vidurys – nė abejonių nekiltų dėl Gabrieliaus Landsbergio nominavimo į šį postą. Vyriausybė pasiūlytų šią kandidatūrą, Seimo dauguma sutartų (neabejoju), o Prezidentui beliktų tik pritarti. Tada jau Europos institucijos spręstų dėl kandidatūros priimtinumo, dėl konkretaus portfelio (Europos Komisijos nario atsakomybės srities) priskyrimo (pozityviu rezultatu taip pat neabejoju).

Tai, jog Europos Komisijos nario nominavimo procesas pagal laiką „kažkiek sutampa“ su vykstančia Seimo rinkimų kampanija, jau kelia insinuacijų bangą. Kokių tik argumentų neprikuriama. Ir, į kokį portfelį Lietuvos deleguojamas Europos Komisijos narys pretenduotų. Ir kuris kuriam portfeliui būtų „gabesnis“. Ir, jog valdančioji dauguma turėtų, ar galėtų, nominuoti kurį nors kitą kandidatą, pavyzdžiui, dabartinę premjerę. (O gal ji tinkama būti premjere dar vieną kadenciją?..). O gal ir ministrę. Ir, jog gal tuoj va tuoj eventualiai Seime susiformuos nauja dauguma (iš tiesų tai nauja Vyriausybė bus suformuota gal gruodį, tai dar ne tuoj). O jei toji valdančioji dauguma pasikeistų – tai kaip čia atrodytų, jei metai po metų Lietuvai atstovautų Gabrielius Landsbergis, kuris „nebebus“ (natūralu, kad daug kam to norisi) valdančiojoje daugumoje… Tik va smagu pamiršti, kad šiandien, čia ir dabar, o iš viso penkerius metus, Europos Komisijos nario pareigas eina Virginijus Sinkevičius, kurį 2019-aisiais nominavo partija, kuri seniai nebe valdančiojoje daugumoje. Ir koks portfelis jam teko – tokį ir „nešiojo“…

Tai toks tas karščiausias personalinis klausimas.

O dėl politikos turinio – tai karščiausia išlieka, be abejo, Ukrainos tema. Mums teko ją visapusiškai gvildenti dabartinėje, jau greit pasibaigsiančioje, Europos Parlamento kadencijoje. O pastarojo meto su Ukraina susiję įvykiai bei sprendimai kelia naujų implikacijų pasauliui, Europai ir konkrečiai Lietuvai.

Liucernoje birželio 15–16 d. įvyko aukščiausiojo lygio susitikimas dėl Ukrainos. Dviejų dienų trukmės konferencijoje, kurioje dalyvavo 100 veikėjų (92 valstybės ir 8 tarptautinės  organizacijos), priimta deklaracija. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad šis susitikimas – didelė sėkmė Ukrainai, ir kad jį visiškai tenkina priimtos deklaracijos turinys. Kertinis klausimas – Ukrainos teritorinis vientisumas – pabrėžiamas ir nekvestionuojamas. Savo ruožtu Rusijos režimas (stiprindamas beatodairišką taikios Ukrainos infrastruktūros daužymą ir sukeldamas naujas taikių piliečių žūtis) pabandė pateikti savąją „taikos formulę“. Toji Kremliaus pozicija suspėjo savaip „ataidėti“ ir Lietuvoje vykusiose rinkimų kampanijose. Tai – ir rinkimų į Europos Parlamentą debatuose, o Prezidento rinkimuose tai jau skambėjo kaip konceptuali alternatyva nuosekliai vykdomai Lietuvos užsienio politikai. Prezidento rinkimuose takoskyra tarp prorusiškų ir provakarietiškų nuostatų nusibrėžė visiškai aiškiai. Kas gi galėtų abejoti, kad Ukrainos tauta pavargo nuo karo, tik ar tai implikuoja priimti Kremliaus režimo diktuojamą „taikos formulę“? O tokios nuotaikos daliai Lietuvos rinkėjų pakankamai rezultatyviai sugestijuojamos. Ar „taikos Ukrainos teritorijų sąskaita“ lozungas persikels į Lietuvos Seimo rinkimų diskursus, į partijų priešpriešą – matysime. Gi Zelenskis teigia, kad antrasis toks viršūnių susitikimas, kuris neseniai įvyko Šveicarijoje, baigsis karo pabaiga.

O tuo pat metu iššūkiai Vakarams dėl paramos Ukrainai stiprinimo nė kiek nemažėja. Kaip jau ne kartą teigė ukrainiečiai, svarbu, kad oro apsaugai būtų teikiama pirmenybė. Būtinas pakankamas kiekis oro gynybos ir kitų ginklų. Be kita ko, tai svarbu kritiškai svarbiai energetikos infrastruktūrai apsaugoti. Europos Komisijos ir Ukrainos energetikos ministerijos įsteigtas Ukrainos energetikos paramos fondas, kuris naudojamas finansuoti neatidėliotiniems Ukrainos energetikos įmonių poreikiams (pavyzdžiui: įrangai, kurui, paslaugoms, reikalingai infrastruktūrai remontuoti ir energijos bei šilumos tiekimui Ukrainoje palaikyti) yra tik dalinis problemos sprendimas. Ukrainos energetikos poreikiams sudėtingėjant, reikalinga dar konkretesnė finansinė ir techninė parama Ukrainos energetikos infrastruktūrai. Daugybę mėnesių Europos Parlamente per debatus ir rezoliucijose nuolat raginome ES Komisiją ir Tarybą padidinti paramą Ukrainos energetikos sektoriui. Į ES finansinės paramos paketus įtrauktas ir finansavimas energetikos infrastruktūrai atkurti.

Tačiau techninės paramos tiekimu Ukrainai Europa apsiriboti nebegali. Priimtas 14-as sankcijų Rusijai paketas svarbus, bet aiškiai nepakankamas.

Gerai, kad vykdomi politiniai pažadai ir pradedamos derybos su Ukraina (ir Moldova) dėl pilnutinės narystės ES. Ukraina yra Europos dalis (kaip ir Lietuva visada ja buvo). Vis dėlto privalu kuo greičiau pasiekti Rusijos vykdomo agresyvaus karo eigos persilaužimą Ukrainos naudai. Nuolat besikartojantys Maskvos išpuoliai prieš civilius gyventojus bei infrastruktūrą pagal tarptautinę teisę yra karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui. Štai veiklos erdvė ir naujos kadencijos Europos Parlamentui, ir būsimajam Lietuvos Respublikos Seimui, ir tarptautinėms organizacijoms.

 

2024.06.21

EP nariai: „Diskutuojant apie Europos Komisijos komisarą svarbu aiškiai žinoti kryptį ir tik tada kalbėti apie pavardę“

 Antrai kadencijai išrinkti Europos Parlamento (EP) nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius Briuselyje vykusiamesavaitės pokalbyje padėkojo rinkėjams už lojalumą ir supratimą, apie ką yra EP.

Lietuva nuo kitų Europos sąjungos (ES) valstybių labai skiriasi, nes EP rinkimai visada lieka Prezidento rinkimų šešėlyje, tad rinkimų kampanija neįsisiūbuoja, o debatai dažnai pasisuka temomis, nesusijusiomis su EP.

Aš esu nutarusi nekomentuoti apie kokį nors Gražulį, sunkiai pavyksta, tad noriu pasakyti keletą sakinių visiems, kurie mus girdės ir klaus. Nėra čia to Gražulio. Ir jo nebus. Esu tikra. Tik Lietuvoje mes skaitome, kas jam pavyko, nepavyko ir tai yra labai blogai. Taip vyksta Lietuvos politikos gražulizacija, todėl atleiskite, mieli žurnalistai, jei žiūrite, bet kai jūs nuolat ir nuolat rašote ir antraštes dedate vien tik apie tai, ką Gražulis daro ir nenorite gilintis ir domėtis apie tai, ką iš tikrųjų kas dirba ir kokie darbai padaryti, tai tada rinkėjai ir domisi tik tokiais dalykais, sakė Rasa Juknevičienė.

Kalbėdama apie kaistančią atmosferą dėl būsimo Europos Komisijos komisaro pavardės, ji teigė, kad pirmiausia turėtų būti kalbama apie poziciją, interesą, o tik po to apie kandidato pavardę.

A. Kubilius pajuokavo, kad Lietuvos politiniame gyvenime galioja viena taisyklė: Tėvynės sąjungą visuomet per anksti politiškai laidoja, o socialdemokratams visuomet per anksti žada pergales.

Pasak politiko, tie  rezultatai, kuriuos mes gavome, ką rinkėjai padarė per EP rinkimus, yra labai svarbūs svarbūs ir Lietuvos, ir Europos mastu. Europoje kiekvieno Lietuvos rinkėjo balsas atiduotas už Tėvynės sąjungos kandidatus lėmė ir tai, kad Europos liaudies partija (ELP), kurios nariais mes esame čia EP ir europinėje šeimoje, šiandien išlieka stipriausia ir dar padidėjusi, sustiprėjusi, žiūrint į visas kitas vadinamas centristines proeuropietiškas partijas mes atrodome labai gerai. Nes visos kitos silpo. Ir kai kurios gana dramatiškai (pvz, liberalai, žalieji). Šiuo požiūriu mes esame labai stiprūs ir galime turėti įvairios įtakos ES gyvenimui.

A. Kubilius taip pat prisiminė debatus, kuriuose mažai kalbėta apie europinius reikalus, nes Lietuvoje trūksta supratimo. Tai puikiai įvardijo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pasakęs, kad šiandien Lietuvoje verslas gyvena tokioje teisinėje aplinkoje, kur 90 proc. sprendimų yra padaryta Europos Sąjungos sostinėje, Briuselyje. Todėl manyti, kad ES tolima ir nelabai svarbi yra klaidinga.

Matyt dar reikės kažkiek laiko, kad Lietuvoje būtų suprantama, kad rinkimai į EP yra svarbūs mūsų kasdieniam gyvenimui. To aš tikiuosi, vylėsi A. Kubilius.

Būtent todėl balsai už kokį nors Gražulį, aš čia sąlygiškai sakau, yra balsų išmetimas į šiukšlių dėžę. Jei tie žmonės bus kažkokiose paraštėse arba jokiai frakcijai nepriklausys, arba priklausys toms frakcijoms, kurios neturi reikšmės Europos politikoje, tos frakcijos, kurių atstovų nebus EK struktūroje. Prie ELP svarbos pridėkime tai, kad ir Komisijoje partija turės didžiausią dalį komisarų todėl, kad Vyriausybės, kurios laimėję iš mūsų politinės šeimos,deleguos komisarus. Ir kitas dalykas labai svarbioje institucijoje Vadovų taryboje, kur didžiausią svorį sudaro ELP, sakė R. Juknevičienė.

Pasak A. Kubiliaus, akivaizdu, kad ELP, kuri turi didžiausią frakciją Parlamente ir turi pusę visų narių Vadovų taryboje (VT), kur dalyvauja prezidentas G. Nausėda, bet jis yra vienas iš trijų, vadinamų nepriklausomais. O ką reiškia nepriklausomas? Tai reiškia, kad tu nedalyvauji įvairių partinių susibūrimų svarstymuose prieš VT ir ateini į tarybą, kur didžiosios frakcijos, partijos jau yra susitarę, kaip jos spręs vieną ar kitą klausimą. Taigi, jo vaidmuo čia yra ženkliai sumažėjęs dėl nepriklausomumo. ELP turi pusę visų VT 13 iš 27, premjerų ir prezidentų, kurie dalyvauja VT ir tariasi, kaip spręsti vieną ar kitą problemą. ELP yra tapusi dominuojančia politine jėga visame ES gyvenime, sakė A. Kubilius ir pridūrė, kad liberalų dramatiškai mažėja, o socialistams gyvenimas taip pat nėra saldus.

Naujai sudarytoje Europos Komisijoje iš 27 komisarų 13-14 bus ELP atstovai, todėl labai svarbu, kad mūsų atstovas rūpintųsi mums reikšmingais klausimais saugumo, gynybos, ES plėtros. O kritikuojantys galimą mūsų atstovą G. Landsbergį apie sritis net nekalba. Pasigirstančios kalbos apie kandidatus iš kitų politinių jėgų, kurios nėra nei dabar valdančiojoje koalicijoje Lietuvoje, ar pralaimėjo EP rinkimus, tik rodo siūlančiųjų nekompetenciją ir ES sprendimų priėmimo virtuvės neišmanymą.

Svarbu aiškiai žinoti kryptį. Natūralu, kad dėl porfelio, apimties bus deramasi ir tariamasi su Ursula von der Leyen, kuri taip yra ELP atstovė. Kai apsisprendžiame dėl srities, toliau klausimas, kas galėtų toje saugumo ir gynybos srityje geriausiai atstovauti Lietuvai ir siekti svarbių rezultatų jau visai ES. Mes, žiūrėdami iš Briuselio, matome Gabrielių Landsbergį, kaip labai gerai žinomą visuose Briuselio koridoriuose ir Europos sostinėse ir tikrai nusipelniusį tarptautinį autoritetą užsienio politikoje. Antras dalykas, kad jis būdamas TS-LKD pirmininku yra gerai žinomas ir ELP bendruomenėje. Ši galimybė turi būti svarbi ne tik mums, ne tik Gabrieliui, bet ir visai Lietuvai. Ir trečia, kaip Lietuva dabar dalyvaus šiame procese:  ar visi suvienijame jėgas Vyriausybė, Seimas, Seimo dauguma, Prezidentas, kuris dalyvauja VT ir siekia ne G. Landsbergiui, ne konservatoriams, o Lietuvai svarbaus rezultato, ar Prezidentas užsiima rezistencija, galvodamas, kad jei sutrukdys G. Landsbergiui Lietuvos vardu tapti Europos komisaru svarbioje srityje, tai gal tai socialdemokratams tai padės per Seimo rinkimus. Tai menkavertiškas, nevalstybiškas požiūris, sakė A. Kubilius.

Nors Lietuvoje dažnai požiūris į partijas ir nėra labai teigiamas, tačiau be jų sunku įsivaizduoti stiprias vyriausybes ar valstybes, todėl labai svarbu, kad tiek politinėje dešinėje, tiek kairėje būtų stiprios, valstybiškai, proeuropietiškai nusiteikusios partijos. Jau kitą savaitę TS-LKD vyks demokratijos šventė, kur pirmą kartą istorijoje sąrašą LR Seimo rinkimams galės reitinguoti ir užsiregistravę žmonės iš išorės. Registracija vyksta iki birželio 20 d. (įskaitytinai) www.demokratijossvente.lt, registruotis gali visi LR piliečiai nuo 16 metų nepriklausantys jokiai kitai politinei partijai ar kitam rinkiminių tikslų turinčiam dariniui, pritariantys TS-LKD veiklai ir vertybėms.

Pasak R. Juknevičienės, reitingavimas bus labai svarbus.

Aš jau žiūrėjau per šiuos ir per Prezidento rinkimus, kodėl svarbu buvo, kad mūsų partijos atstovė dalyvavo, kai kitos partijos atsitraukė nuo Prezidento rinkimų, nes žiūri į ateitį, kokiu keliu eis Tėvynės sąjunga. Ar eis europietišku keliu, tokiu, kokį mes čia matome. Ir svarbiausia, ar TS-LKD taps ateinančios kartos partija. Ar mes su savo kai kuriais keistais sprendimais, turiu omeny ne visos partijos, bet dalies, galime atsidurti tokioje situacijoje, kad atiduosime kitoms politinėms jėgoms savo augančią, bręstančią kartą. Aš tą matau ir iš savo aplinkos,– svarstė EP narė.

A. Kubiliaus teigimu, gyvename tikrai neramiu laiku, todėl Seimo rinkimai bus ypatingai svarbūs. Jis kėlė klausimąkuria kryptimi po Seimo rinkimų eis Lietuva? Viena kryptis yra, kurią dabar vis dar siūlo socialdemokratai, Vilija Blinkevičiūtė, kuri į visus postus tinka. Jie dramatiškai sako, kad niekada nebus su TS-LKD jokiose koalicijose, bet tai reiškia vieną dalyką, kad jie eina į koaliciją su Karbauskiu, Žemaitaičiu, Vėgėle, Vaitkaus ir Tomaševskio kombinacija ar Pinskuviene. Gali būti tokia koalicija. Kita galima koalicija yra: TS-LKD, tos pačios dvi liberalų partijos, galbūt Skvernelio vadovaujami Demokratai, jie europietiški žalieji. Antrai alternatyvai yra visos galimybės. Tą parodė Prezidento ir ypač EP rinkimai, prognozavo A. Kubilius.

2024.06.18

A. Kubilius ir R. Juknevičienė derybose dėl ES postų ragina šalies prezidentą vadovautis ne asmeniškumais, o Lietuvais interesais

Briuselyje prasidėjusiose derybose dėl būsimų ES pozicijų Lietuva gali pretenduoti į saugumo ir užsienio politikos srities portfelius. Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė pažymi, kad saugumas, Europos Sąjungos plėtra yra pats didžiausias artimiausių penkerių metų prioritetas. 

Tik nuo to, ar Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda nustos priešintis Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrai, priklausys tai, kokios svarbos poziciją būsimoje Europos Komisijoje turės Lietuva. Mes esame stiprūs saugumo ir užsienio politikos srityje, mus gerbia ir į mūsų nuomonę įsiklauso, – pabrėžia EP nariai. 

Politikų teigimu, okeanų tema irgi svarbu, tačiau šiame laikotarpyje Lietuvai žymiai svarbiau yra saugumo ir užsienio politika. Tai, kad Estijos premjerė, vadovaujanti Estijos liberalu partijai, gali užimti Ž. Borelio vietą, yra liberalų kvota sutartuose pasidalinimuose. Ši pozicija yra svarstoma bendrame pakete – Europos liaudies partijai (EPP) tenka Europos Komisijos pirmininko pozicija, į kurią pretenduoja Ursula von der Leyen ir Europos Parlamento Pirmininko pozicija (Roberta Metsola), tad kitos dvi aukščiausios  pozicijos – socialdemokratams ir liberalams.

Europos liaudies partija (ELP) yra ir bus dominuojanti ne tik Parlamente, bet ir Komisijoje bei Taryboje. Tai reiškia, kad Europos liaudies partijos atstovai gali pretenduoti ir į svarbius Komisarų postus. Dirbant kartu su kitais ELP atstovaujančiais komisarais, Komisijos ir Parlamento vadovais, atstovaujančiais tą pačią ELP, su daugiau nei puse EVT narių(premjerų ir Prezidentų), priklausančių tai pačiai ELP partijai, būtų galima pasiekti labai svarbių sprendimų, įtakojančių ES saugumo politiką, svarbią visai ES, Ukrainai, mūsų regionui, Lietuvai. Todėl Prezidento laikysena ne tik nebandant padėti, bet ir kaišiojant pagalius, yra labai kenkianti Lietuvos svoriui, autoritetui, – sako A. Kubilius. 

Pasak jo, užuot pasinaudojus Europos liaudies partijos neginčijama sėkme ir pergale neseniai įvykusiuose EP rinkimuose, bandoma stabdyti Lietuvos įtaką europiniuose reikaluose. Verta pastebėti, kad Latvija, Estija, Suomija, Slovakija jau yra paskelbę savo kandidatus į ES poziciją.

EP nariai ragina nesivadovauti asmeniškumais, o prioritetą teikti Lietuvos interesams. 

2024.06.06

Liudas Mažylis. Ką turės įveikti naujai išrinktas Europos Parlamentas

Rinkimų į Europos Parlamentą kampanijos kontekste nuolat nuskamba teiginys: „Europos Sąjunga turi smarkiai ruoštis esminei vidinei institucijų pertvarkai“. Ar tikrai ji būtina, ar tikrai ji privalės būti „gili“, ir kas, jei tai nepavyktų?

Tam tikrus parengiamuosius darbus jau atliko dabartinės kadencijos Europos Parlamentas. Dar 2023-ųjų pabaigoje, tiesa, ne itin didele dauguma, buvo priimta rezoliucija dėl Konvento, kuris parengtų Sutarčių pakeitimus. Gana esminius. Nestebėtina, kad balsuojant iškilo pagrįstų abejonių. Visų pirma – ar ES institucijos bei valstybės narės sugebės sutarti tokiu rimtu, revoliuciniu klausimu. Antra – ar, tuos pakeitimus priėmus, pavyks juos ratifikuoti visose valstybėse narėse. Tai jau kažkada matyta, o ir knygą apie tai esu parašęs: 2005-aisiais referendumai dėl Konstitucijos Europai paeiliui pralaimėjo Prancūzijoje ir Nyderlanduose. Netenka nė abejoti, kad ir šį kartą atsirastų valstybių, kuriose bus organizuojami referendumai. Kaip „lengva“ juos laimėti – rodo pastarųjų referendumų praktika.

Kita vertus, vėlgi, pastarųjų mėnesių įvykiai rodo, kad galiojančios Sutartys ima sprausti į teisinę aklavietę tokiais klausimais, kuriais, atrodytų, sutarimas ir būtinas, ir įmanomas. Tik po ilgo ir vieningo 26 valstybių spaudimo Vengrija sutiko nevetuoti paramos Ukrainai finansinio paketo. Natūralu, jog atsinaujino svarstymai: gal veto teisė jau atgyveno?

Kitas argumentas, jog Sutartis laikas keisti – plėtros iššūkiai. Štai, deryboms dėl narystės pakviestos Ukraina ir Moldova. Eilėje dar ir Balkanų valstybės. Ar ES institucijos atlaikys naują plėtros bangą?

Beje, ir vėl – nieko naujo po saule. Lygiai tokias kalbas girdėjom, kai prieš 20 metų į ES įstojo net 10 valstybių iškart. Ir Lietuva tarp jų. „Ar atlaikys“. Atlaikė. O dabar?..

Visgi turime ruoštis naujam plėtros etapui. Pati ES bei jos institucijos, sprendimų priėmimo procesai turi išlikti ir toliau efektyvūs. Šių metų kovo 20 d. buvo pristatytas Europos Komisijos komunikatas šiuo klausimu. Pradėta išsami ES vykdomosios politikos sričių apžvalga. O ir aš pats plenariniuose EP posėdžiuose ne kartą pasisakiau dėl to. Kitas svarbus iššūkis bus ES institucijų sprendimų priėmimo proceso peržiūra. Bus siekiama, kad Vadovų Taryboje būtų pereinama nuo vienbalsio balsavimo, tai yra, veto teisės, prie kvalifikuotos balsų daugumos svarbiausiose politikos srityse. Taip numatyta siekti išvengti sprendimų įstrigimo balsuojant dėl svarbiausių ES politikos klausimų. Tačiau, mano nuomone, įgyvendinant balsavimo sistemos pokyčius reikėtų atsižvelgti, kad ir toliau būtų paisoma konkrečių valstybių strateginių interesų.

Dar 2022 m. lapkričio 22 d. vykusios plenarinės sesijos Strasbūre metu ironizavau dėl Europą neva ištikusio „plėtros nuovargio“. Seniai, vos ne nuo didžiosios 2004-ųjų metų plėtros, apie jį kalbame. Dabar jau aš konstatuočiau nuovargį nuo „neplėtros“. Savo pasisakyme teigiau, kad jau turbūt išnaudotas visas išradingų siunčiamų signalų arsenalas Europos užribyje paliktoms valstybėms, kad jūs „artėjate“, bet „dar pabūkit“ kandidatės statuse. Pasaulio kantrybė nėra beribė, o tada mes stebimės, kodėl pasaulis darosi euroskeptiškas, gravituoja link tokių pavojingų žaidėjų kaip Rusija ar Kinija. Kandidačių statuso suteikimas Ukrainai ir Moldovai buvo teigiamas žingsnis, aiškesnę perspektyvą reikia nurodyti Sakartvelui, o svarbiausia, trūksta tempo, suteikiant joms prieigą prie vieningos rinkos, neapsiribojant politine, bet teikiant veiksmingą finansinę paramą, taikant IPA instrumentą, siūlant ekonomikos ir investicijų planus, pagrįstus skaitmeniniu ir tvariu perėjimu, inovacijomis. Rusijos vykdomas agresyvus karas Ukrainoje nėra argumentas atidėlioti plėtros procesą, o priešingai, verčia plėtros politiką atnaujinti, padaryti lankstesne ir dinamiškesne.

Su institucine ES pertvarka siejamas ir „paslaptingasis“ ketvirtasis Kopenhagos kriterijus. Ne visada prisimenama, kad jis toksai egzistuoja – Europos Sąjungos gebėjimas (ar negebėjimas, ar tiesiog nenoras) „absorbuoti“ naujas nares. Žinoma, apie „plėtros nuovargį“ kalbama dažnai ir daug, tačiau ne visada susiejama su faktu, kad tai apibrėžta būtent Kopenhagoje 1993-aisiais. Tiesa, nuo 2006-ųjų vartojamas oficialus terminas „gebėjimas integruoti“ naujas nares (vietoj „absorbuoti“).

Apie institucinę pertvarką, būtiną, kad plėtra vyktų, diskutuota 2023-ųjų lapkritį, diskutuota ir balsuota. Rezoliucija vadinosi „Dėl Sutarčių papildymo“. Balsuodamas susilaikiau. Man nepatiko suveltas klausimo pateikimas. Kam reikia tokiu svarbiu klausimu prikimšti rezoliucijon dalykų, kuriuos geba „prastumti“ vienas ar kitas įtakingesnis europarlamentaras? Suprantu, kad politikoje kitaip negalima, bet tasai „sutarimo“ rezultatas manęs netenkino. Reiktų paprasčiau ir konkrečiau. Mano nuomone, pakaktų sutarti dėl dviejų dalykų. Pirma. Kokiu principu valstybės narės deleguos atstovus į Europos Komisiją. Nes vis dėlto jau ir 27 komisarai yra nenatūraliai daug, tai kaip atrodys, kai jų bus 40? Nors, pagalvojus, juk ir tai „išgyventume“. Antra: kokiems klausimams būtina išplėtoti kvalifikuotos daugumos balsavimą Taryboje. Nes svarstymai dėl paramos Ukrainai parodė, kad vienbalsiškumo reikalavimas šiuo ir panašiais klausimais yra tiesiog kenksminga nuostata. Na, o mūsų gudragalviams europarlamentarams – šio klausimo pateikėjams – visų svarbiausia atrodė „pakeliui“ dar ir Europos Parlamento vaidmenį iki kosmoso užkelti, ir vyro bei moters sąjungą žūtbūt kitaip įvardinti, ir vertybių nesilaikančias valstybes iš biudžetinio finansavimo šalinti… Gerai dar, kad nuostatas dėl europinių referendumų (kurių kenksmingumu seniai neabejoju) pavyko iš teksto pašalinti.

2004 m. plėtros „dešimtukas“, o konkrečiai posovietinės valstybės, puikiai žino, kad narystė ES atvėrė ekonominio vystymosi, politinio stabilumo ir saugumo galimybę. Todėl ES privalo siūlyti laipsnišką, tačiau kartu ir lankstesnę integraciją. Procesas nėra lengvas, tačiau 2004 m. ES plėtros valstybių sėkmingas pavyzdys įkvepia, kad Europa gali pakartoti sėkmę.

Akivaizdu, kad pasikeitusios geopolitinės aplinkybės bei įtempta saugumo situacija Europoje pareikalavo naujo proveržio ES plėtros politikoje. Proveržis įvyko – Ukraina ir Moldova oficialiai buvo pakviestos pradėti derybas dėl narystės bendrijoje. Tačiau tikrasis išbandymas dar priešakyje, kadangi tiek būsimos valstybės narės, tiek ir ES lygiagrečiai privalės įgyvendinti reformas bei politinius įsipareigojimus.

Apie institucijas vėl kalbėjau paskutinėje šios kadencijos Europos Parlamento plenarinėje sesijoje balandžio pabaigoje. Teigiau, kad 2004 metų plėtros banga įrodė, jog Bendrija sugebėjo ne tik sėkmingai integruoti tuo metu pažangos keliu žengiančias Europos valstybes, tarp jų ir Lietuvą, bet ir išlaikyti institucijų funkcionalumą. Vis dėlto dvidešimt metų yra daug, o per tą laiką šalių kandidačių bei laukiančių kandidatės statuso žymiai padaugėjo. Teigiau, kad pasikeitė ir geopolitinė situacija regione, o Rusijos karinė agresija Ukrainoje, deja, tik primena apie pavėluotus plėtros žingsnius. Apmaudu: Europoje turėjome sulaukti karo, kad Europos Sąjungos institucijos imtų ryžtingiau veikti dėl Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo ir įstrigusios Vakarų Balkanų eurointegracijos. Šiaip ar taip, dabartinė Komisijos pasiųsta žinutė apie Europos Sąjungos pasiruošimą vykdyti vidaus reformas yra teigiamas signalas tiek dabartinėms kandidatėms, tiek eventualiai ir būsimoms.

Taigi Europos Parlamento gairės institucijų pertvarkai – nustatytos. O Vadovų Taryba dar gruodžio 15 d. paskelbė, jog aptars vidaus reformų klausimą, kad iki 2024 m. vasaros priimtų išvadas dėl galimų gairių. Ogi jau vasara! Laukiame.

2024.05.22

EP nariai susitikime su Taivano viceprezidente pabrėžė bendradarbiavimo svarbą

Antradienį Europos Parlamento (EP) nariai Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius bei Švedijos europarlamentaras David Lega Taivane susitiko su šios šalies viceprezidente Bi-khim Hsiao ir pasveikino ją bei Taivaną pradėjus naują demokratijos etapą bei išreiškė viltį, kad santykiai tarp EP ir šios šalies ateityje tik stiprės.
Delegacijai vadovaujanti ELP frakcijos vicepirmininkė R. Juknevičienė pabrėžė Taivano vaidmens svarbą pasaulyje, nes “mes susiduriame su didžiuliais iššūkiais”.
“Mes, Europos tautos, susiduriame su panašiais iššūkiais. Rusijos agresija prieš Ukrainą yra ne eilinis regioninis konfliktas. Mes, Europoje, tai vertiname kaip autokratijų ataką prieš demokratijas, – sakė R. Juknevičienė. –
Jūsų šalies žmonės puikiai žino laisvės ir demokratijos kainą ir renkasi teisingą istorijos pusę”.
Ji pažymėjo, kad Taivanas Europos Parlamente turi daug tikrų draugų, ir šioje institucijoje tikimasi tęsti ir stiprinti santykius su Taivanu.
“Aš tikiu, kad dabar tinkamas laikas pradėti pokalbius dėl daug glaudesnio bendradarbiavimo, apimant ekonominį bendradarbiavimą ES lygiu, galimai sudarant ekonominio bendradarbiavimo sutartis. Tai atneštų abipusę naudą”, – sakė ELP frakcijos vicepirmininkė.
EP narys A. Kubilius susitikimo metu pabrėžė, kad pasaulio ateitis spręsis Ukrainoje ir Taivane.
“Jeigu Vakarai parodys savo silpnumą Ukrainoje, Kinijos agresyvumas Taivano atžvilgiu tik didės. Todėl mums Europos Parlamente ir Lietuvoje taip rūpi ir Ukraina, ir Taivanas”, – sakė europarlamentaras.
Jo teigimu, būtina stiprinti Taivano ir ES ekonominius ryšius.
“Europos Sąjungai reikia ekokominio bendradarbiavimo sutarties su Taivanu. Europos Sąjunga atsilieka nuo JAV, Japonijos, Kanados ir Britanijos, kurios tokias sutartis turi. Grįžę į Europos Parlamentą, rūpinsimės kad ES tokia sutartį su Taivanu parengtų”, – kalbėjo EP narys. Pasak jo, tokios sutarties  parengime svarbus gali būti Lietuvos ES pirmininkavimas 2027 m.
A. Kubilius susitikime taip pat teigė, kad tam, kad santykiai tarp ES ir Taivano stiprėtų, siūlys, kad Europos Parlamente veiktų ne tik draugystės su Taivanu grupė, bet būtų įkurta ir speciali Europos Parlamento delegacija santykiams su Taivanu.
R. Juknevičienės vadovaujama EP narių delegacija taip pat lankysis Taivano puslaidininkių tyrimų institute bei Dirbtinio intelekto laboratorijoje.

2024.05.17

EP nariai su darbo vizitu lankysis Taivane

Europos liaudies partijos frakcijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė ir Europos Parlamento narys Andrius Kubilius kartu su kitais kolegomis gegužės 18 – 22 dienomis su darbo vizitu lankysis Taivane, kur dalyvaus neseniai išrinkto šalies prezidento William Ching-te Lai ir viceprezidentės Bi-khim Hsiao priesaikos ceremonijoje, susitiks su šalies vadovais, lankysis Taivano Dirbtinio intelekto laboratorijoje bei Taivano puslaidininkių tyrimų institute.    

Europos Parlamento narių delegacijai vadovaujanti europarlamentarė R. Juknevičienė pažymi, kad didelė garbė būti pakviestiems į naujai išrinkto Taivano Prezidento Lai Ching-te inauguraciją.

„Didžiuojuosi, kad taivaniečiai pakvietė Lietuvos atstovus į tokį svarbų jų valstybei renginį. Tai rodo Lietuvos įvertinimą bei dar labiau sutvirtina ateities tiltus su šia valstybe. Mes Europos Parlamente per visus penkerius metus palaikėme puikius ryšius, mums ir visai Europai svarbi Taivano ekspertizė hibridinių karų kontekste“, – teigia ELP frakcijos vicepirmininkė. 

Ji pažymi, kad neseniai įvykusius Kinijos Respublikos (toks yra oficialus Taivano pavadinimas) Prezidento rinkimus stebėjo visas pasaulis, jie ir buvo vadinami pasaulinės reikšmės. Pekino interesas taip pat buvo didžiulis. Panašiai kaip Rusija Europoje, komunistinė Kinija vykdė plataus masto dezinformacijos kampanijas. Todėl šio vizito metu tikimasi susipažinti su Taivano patirtimi atremiant Kinijos hibridines atakas, dezinformaciją, kišimąsi į jų politinius procesus.   

„Taip pat apsilankysime ir Taivaną garsinančių puslaidininkių centre. Taivanas yra didžiausia ir sėkmingiausia pasaulyje puslaidininkius gminanti valstybė, o Lietuvai šis resursas yra labai svarbus“, – teigia R. Juknevičienė.

2024.05.15

Vilniuje įvyks tarptautinė konferencija „Totalitarizmų nusikaltimai: teisingumas ir atmintis XXI amžiuje“

Š. m. gegužės 15–17 d. Vilniuje vyks tarptautinis renginys, į kurį atvyks 40 užsienio organizacijų, priklausančių Europos atminties ir sąžinės platformos (angl. Platform of European Memory and Conscience – toliau PEMC) tinklui, atstovai – atminties institucijų vadovai, ekspertai, tyrinėtojai, pilietinių iniciatyvų lyderiai.

Renginį sudaro plačiajai visuomenei skirta Europos Parlamento narės Rasos Juknevičienės globojama tarptautinė konferencija „Totalitarizmų nusikaltimai: teisingumas ir atmintis XXI amžiuje“, kuri įvyks gegužės 15 d. Nacionalinėje dailės galerijoje), metinis Europos atminties ir sąžinės platformos tarybos posėdis, kuris vyks gegužės 16 d. „Corner“ viešbutyje) ir Aukų pagerbimo ceremonija bei pažintinis Lietuvos okupacijų istorijos vizitas gegužės 17 d. Tuskulėnų memoriale.

Konferencijoje dalyvaus ir pagrindinį pranešimą skaitys teisės istorikė, socialinių mokslų daktarė Dovilė Sagatienė, klausdama „Ar Europos Žmogaus Teisių Teismas, pripažinęs Lietuvos partizanų naikinimą genocidu, buvo Niunbergas Baltijos šalims?“.

Dviejose diskusinės dalyse moderatoriai atskleis skirtingų valstybių istorinės atminties aktualizavimo patirtį, pavyzdžiui, sesijoje „Kaip mes vertiname totalitarinės sistemos nusikaltimus? Ar istorija mums suteikia žinių ir įrankių demokratijos plėtrai, režimų formavimosi ir jų nusikaltimų užkardymui?“

LR generalinės prokuratūros prokuroras, padedantis Ukrainai tirti karo nusikaltimus, Gintas Ivanauskas, pasidalins savo patirtimi ir įžvalgomis.

Sesijoje pasisakys Ukrainos, Baltarusijos, kaimyninės Lenkijos atstovai.

Antroje sesijoje, kurioje savo įžvalgomis dalinsis į Lietuvą atvykstantis Vašingtono Komunizmo aukų memorialinio fondo atstovas ir šio fondo kartu su Baltijos šalių vyriausybėmis įsteigto muziejaus direktorius dr. Eric Patterson, bus svarstoma, kiek istorinei atminčiai skirtos vietos ir paminklai, t. y. įamžinimas, padeda siekti teisingumo? Kaip žinia, priėmus taip vadinamą desovietizacijos įstatymą, mūsų viešojoje erdvėje dažnai įsiplieskia audringos diskusijos, kurias praturtintų ir racionalesni ekspertų istorikų argumentai. Šioje sesijoje savo patirtimi dalinsis ir Bulgarijos atstovė, papasakosianti, kaip būrė iniciatyvą dėl paminklo sovietų armijai demontavimo Sofijoje.

Tarptautinė konferencija bus sinchroniškai verčiama į lietuvių kalbą, kitų tarptautinio renginio dalių darbinė kalba – anglų.

2024 m. gegužės 15 d. vyksianti konferencija bus tiesiogiai transliuojama portale www.lrt.lt.  

2024.05.09

Liudas Mažylis. Apmąstant Europos ateitį

Europos diena – tai ne tik šventė, bet ir priminimas apie nuolatinius Europos Sąjungos iššūkius ir galimybes. Kasmet gegužės 9-ąją minima Europos diena yra skirta istorinės 1950 m. Šumano deklaracijos metinėms paminėti. Tačiau, minint šią europiečius vienijančią šventę, reikia pripažinti, kad Europos Sąjungos raida nebuvo tokia jau paprasta. Štai ir 2019–2024 metų kadencijoje iškilo neeilinio sunkumo iššūkių. Pradedant nuo „Brexito“ sutarties derybų, po to – bandant suvaldyti COVID-19 pandemiją bei aktyviai remiant Ukrainą prasidėjus Rusijos invazijai. Visgi tai tik dalis išbandymų: iškilo migracijos, energetinių, klimato ir kitų iššūkių suvaldymas. ES įrodė, kad yra pajėgi prisiimti lyderystę. O apmąstydami praeitį privalome žvelgti į ateitį.

Pirmasis kadencijos precedento neturintis iššūkis buvo Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES. Politinė įtampa tarp ES ir JK buvo aukščiausio lygmens. O buvo tik du galimi britų išstojimo scenarijai: susitarus su ES arba be susitarimo. Žinoma, pats didžiausias iššūkis buvo prekyba. Šiame visame išstojimo procese Europos Parlamente atlikome svarbų vaidmenį formuojant ES poziciją „Brexito“ atžvilgiu užtikrinant, kad per visą derybų procesą būtų apsaugoti ES piliečių ir valstybių narių interesai. Iš esmės, Europos Parlamentas ėmėsi iniciatyvos sudaryti ekonominę partnerystę su Jungtine Karalyste, pagal kurią pastaroji privalėtų laikytis ES taisyklių tokiose srityse kaip aplinkosauga, konkurencija ar darbo standartai. Nors derybų procesas nebuvo lengvas, tačiau išstojimo susitarimą JK ratifikavo 2020 m. sausio 23 d., o ES – sausio 30 d. Šios nelengvos „skyrybos“ – pamoka ateičiai. „Brexit“ išstojimo procesas pabrėžė ES valstybių narių solidarumo svarbą. Per visas derybas ES išliko vieninga dėl požiūrio į „Brexitą“, o valstybės narės palaikė Europos Komisijos poziciją. Šis solidarumas padėjo sustiprinti ES derybinę poziciją ir apsaugoti jos interesus.

Kitas esminis iššūkis, kuris sudrebino ne tik Europą bet ir pasaulį – COVID-19 pandemija. Ekonominės veiklos sustabdymas ir perkrautos sveikatos sistemos neigiamai paveikė absoliučiai visas ES nares. Dėl to ES teikė daug dėmesio ekonomikos atkūrimo priemonėms. Pavyzdžiui, 2020 m. ES susitarė dėl naujos kartos ekonomikos atkūrimo plano „NextGenerationEU“ bei ilgalaikio ES biudžeto, kurių bendra vertė 1,8 trilijono eurų, septynerių metų laikotarpiui. Prioritetas buvo padėti valstybėms narėms atsigauti po pandemijos ekonominio poveikio. Na ir bendrai lėšos buvo orientuotos remti pagal tokias politikos sritis kaip moksliniai tyrimai ir inovacijos bei tokioms sveikatos programoms kaip „EU4Health“. Šiandien galima teigti, kad COVID-19 pandemija radikaliai transformavo Bendrijos požiūrį į visuomenės sveikatos politiką, jai atsiduriant dėmesio centre. Jau 2020 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamente patvirtinome  rezoliuciją dėl Europos sveikatos sąjungos. Ši rezoliucija buvo pirmasis svarbus Parlamento pareiškimas dėl būtinybės steigti sveikatos sąjungą. Joje buvo raginama ES lygmeniu laikytis visapusiško požiūrio į visuomenės sveikatą, įskaitant ES kompetencijos stiprinimą, koordinavimo gerinimą ir finansavimo didinimą. Tikiu, kad Europos sveikatos sąjungos kūrimui yra privalu daug aiškiau įsipareigoti. Vis dar egzistuoja 27 skirtingos sveikatos sistemos. Pavyzdžiui, svarbu paminėti, kad vienintelėje Lietuvoje yra įdiegta profilaktinė hepatito C programa. Tačiau negalima paneigti, kad egzistuoja aiški atskirtis tarp Europos rytuose ir vakaruose, pavyzdžiui, gydant vėžį ir lėtines ligas. Manau, kad Europoje galime ir privalome skirti sveikatos temoms daugiau dėmesio.

Revizionistinių valstybių keliamos hibridinės grėsmės išliko kitu svarbiu ES darbotvarkės klausimu, kuris neabejotinai išliks aktualus ir ateityje. 2021 metais Lietuva padarė drąsų žingsnį atidarant taivaniečių atstovybę Vilniuje, o Kinija dėl to ėmėsi diplomatinio protesto veiksmų bei ekonominio spaudimo. Tai buvo ataka prieš visą ES! Dėl šių vienašališkų Kinijos veiksmų esu kreipęsis raštu į Europos Komisiją, ragindamas pateikti pasiūlymus,  skirtus kovoti su trečiųjų valstybių ekonomine prievarta. Nors Kovos su prievarta priemonė (angl. Anti-Coercion Instrument) Europos Parlamente buvo priimta tik 2023 m. spalio 3 d., galima sakyti, kad tai tampa esminiu atgrasymo instrumentu prieš trečiąsias valstybes nuo ketinimų išnaudoti savo ekonominę įtaką siekiant paveikti politinius sprendimus valstybėse narėse. Ši priemonė leis Komisijai siūlyti prekybos prekėmis ir paslaugomis, intelektinės nuosavybės teisių ir tiesioginių užsienio investicijų apribojimus bei reikalauti ir reparacijų. Tad ES vidaus rinka tampa atsparesnė ir geriau pasiruošusi atlaikyti išorės spaudimą. Svarbu paminėti ir migracijos iššūkius bei sienų apsaugą. 2021 m. Baltarusijos režimas sąmoningai suorganizavo migracijos krizę, pasitelkdamas migrantus ir pabėgėlius politiniam spaudimui daryti. ES reagavo taikydama daugialypį požiūrį, kuriuo siekė spręsti humanitarinę krizę, apsaugoti savo sienas ir patraukti Baltarusijos režimą atsakomybėn. Europos Parlamente išreiškėme solidarumą su nuo krizės nukentėjusiomis valstybėmis narėmis, pavyzdžiui, Lenkija ir Lietuva, bei aktyviai raginome Komisiją suteikti valstybėms narėms būtiną finansinę ir logistinę paramą. Ateityje dar laukia dideli iššūkiai, siekiant rasti pusiausvyrą tarp solidarumo ir atsakomybės bei kovos su neteisėta migracija.

Kitas vienas iš svarbiausių, mano nuomone, autonominės Europos tikslų – energetinė nepriklausomybė nuo iškastinio kuro iš Rusijos. Vienas iš pirmųjų žingsnių buvo Europos Komisijos pasiūlytas planas „REPowerEU“, skirtas palengvinti iškastinio kuro importo diversifikavimą, paspartinti švarios energijos naudojimą ir sustiprinti ES atsparumą bei strateginį savarankiškumą. Per ilgai Rusijai buvo leista gamtinėmis dujomis ir nafta šantažuoti Europą. Nuo pat Europos Parlamento kadencijos pradžios pasisakiau dėl visiško anglies, naftos ir dujų embargo. Juk tai buvo akivaizdžiai „tiksinti bomba“ ir Kremliaus poveikio įrankis, skirtas stabdyti ES gebėjimą savarankiškai apsirūpinti energetikos šaltiniais. Galima pasidžiaugti, kad per šią kadenciją Europa jau tapo laisva nuo „Nord Stream“ 1 dujotiekio, o „Nord Stream 2“ taip ir nebuvo niekada pradėtas eksploatuoti. Taip pat ES paskelbus šeštąjį sankcijų paketą 2022 m. birželio mėn., jame buvo įtrauktas Rusijos naftos importo į ES embargas. Kremlius ne vieną dešimtmetį skelbė, kad Europa pražus be rusiškos naftos ir dujų, tačiau realybė visai  kitokia. ES sugebėjo nesunkiai užsitikrinti naftos eksportą iš Artimųjų Rytų, Norvegijos. Toks sprendimas diversifikuoti energetinius išteklius yra naudingas užsitikrinti ne tik stipresnius prekybinius, bet ir politinius ryšius su strateginiais parteriais. Visgi, reikia pripažinti, kad dar išlieka, nors ir nebe tokie dideli, rusiškų dujų ir naftos srautai Europoje. Todėl šis klausimas apie absoliutų tarp visų ES narių rusiškos energijos embargą ir toliau privalo būti keliamas ES institucijose.

Na ir žinoma, ES plėtra išlieka neatsiejamu Europos ateities klausimu. Ukraina privalo tapti pilnaverte ES nare. Nors Rusijos karinė agresija Ukrainoje apsunkina integracijos į Bendriją procesą, tačiau Ukraina iš tiesų per pastaruosius metus sugebėjo smarkiai pasistūmėti vykdydama esmines reformas. Verta paminėti, kad ir ES yra mobilizavusi precedento neturinčią finansinę ir karinę paramą Ukrainai. Ši parama yra labai svarbi siekiant padėti Ukrainai apsiginti nuo Rusijos agresijos ir atstatyti šalį po karo. Tačiau akivaizdu, jog Ukrainai reikia daugiau karinės ir finansinė paramos, kad tai turėtų reikšmingos įtakos karo lauke. Kitos Rytų Partnerystės šalys bei Vakarų Balkanai taip pat privalės gauti aiškesnius signalus dėl narystės bei naujas inciatyvas iš ES institucijų, taip skatinant jas siekti įgyvendinti Asociacijos sutarties tikslus. Žinoma, visi šie darbai jau iš karto laukia po naujų 2024 m. Europos Parlamento rinkimų, nuo kurių rezultato labai priklausys tolesnė ES veiksena.

 

A.Kubiliaus kalba iškilmingame LR Seimo posėdyje

EP nario Andriaus Kubiliaus kalba 2024 m. gegužės 9 d. iškilmingame Seimo posėdyje, skirtame Europos Dienai ir Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dvidešimtmečiui.

Gerbiamos ir Gerbiamieji,

Specifinis jausmas vėl stovėti šioje Seimo tribūnoje.

Noriu kreiptis į Jus ne tik kaip pirmasis Seimo Europos Reikalų Komiteto pirmininkas, bet ir kaip 2000 metų Lietuvos Ministras Pirmininkas, nes tų metų vasario mėnesį Lietuva pagaliau buvo pakviesta pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje ir tada mums teko įrodyti, kad Lietuva yra pasirengusi tapti ES nare kartu su pirmuoju “big-bang” plėtros dešimtuku.

Tada ir Nidos grožiai padėjo tai pasiekti. Ir kitos Nidos gėrybės.

Kažkada Vytautas Landsbergis pasakė labai tikslius žodžius: NATO mums garantuoja gyvenimą, Europos Sąjunga – geresnį gyvenimą.

Tuo ir džiaugėmės pastaruosius 20 metų: narystė Europos Sąjungoje ir jos turtingoje Bendrojoje rinkoje leido mums patiems kurti savo sėkmės istoriją, kurią galima prilyginti ir stebuklui šimtametėje Lietuvos istorijoje.

Verta prisiminti, kad 2000 metais, kai Lietuva tik pradėjo derybas dėl narystės Europos Sąjungoje, mūsų ekonomikos išsivystymo lygis siekė tik 34% ES vidurkio.

Tai yra – pagal europinius standartus buvome neturtingas, iš sovietinės okupacijos neseniai išsivadavęs kraštas, gyvenome stipriai atsilikdami nuo vidutinio europiečio.

Dabar šis rodiklis siekia jau 90% ES vidurkio. Tai yra, baigiame pasivyti Europą, esame tarp pirmaujančiųjų „naujosios Europos“ šalių ir jau pralenkėme tokias ES senbuves, kaip Ispaniją, Graikiją, Portugaliją. Mums, lietuviams, svarbiausia, kad 1% aplenkėme kaimynę Estiją.

Per šiuos 20 metų ne tik ekonomiškai pasivijome Europą, bet ir civilizacine, kultūrine prasme sugrįžome į Europą: įveikėme Nepriklausomybės pradžioje klestėjusią korupciją, įtvirtinome europietiškus teisinės valstybės principus, išmokome rūpintis žmogaus teisėmis ir laisvėmis bei demokratinėmis vertybėmis.

Galėtume tikėtis, kad ir per ateinančius dešimtmečius kartu su Europos Sąjunga mes saugiai kursime savo sėkmę ir taikysimės jau nebe į Europos Sąjungos vidurkį, bet į ekonomiškai pirmaujančiųjų penketuką.

Tačiau akivaizdu, kad tokią svajonę būsime pajėgūs įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu kartu su ES ir NATO įveiksime šiandieninę gilią viso Europos žemyno bei visos Europos Sąjungos geopolitinę krizę, kurią sukėlė Rusijos karas prieš Ukrainą.

Artimiausią dešimtmetį Europos Sąjunga neturės didesnio rūpesčio nei atkurti tvarią taiką visame Europos žemyne. To nebus galima pasiekti kokiomis nors derybomis dėl trumpalaikio ugnies nutraukimo ar sutariant dėl taikos Putino sąlygomis.

Tvari taika Europos žemyne yra galima tik tada, jeigu geopolitinės transformacijos įvyks plačiame Europos rytinės dalies regione, įskaitant Rusiją ir Baltarusiją.

O tam reikia, kad Rusija pralaimėtų karą Ukrainoje ir Kremliuje žlugtų Putino režimas. Ačiū Ukrainai už tai kad gina mus ir už tai, kad atveria galimybes sulaukti tokio žlugimo.

Ukrainos pergalė atvertų galimybes pozityvioms permainoms visame Europos Rytų regione.

Mes turime būti pasiruošę pilnai išnaudoti šį galimybių langą, nes tik tai leis atkurti tvarią taiką ir saugaus augimo galimybes visame Europos žemyne, taigi ir Lietuvoje.

Artimiausias dešimtmetis bus Europos geopolitinės krizės įveikimo dešimtmetis, grįžimo prie tvarios taikos dešimtmetis. Jis bus „Ukrainos dešimtmetis“, nes tik Ukrainos sėkmė (tai yra, jos pergalė prieš Rusiją, jos atstatymas ir modernizacija, jos narystė Europos Sąjungoje ir NATO) padės transformuotis platesniam Europos Rytų regionui.

Todėl Ukrainos pergalė ir tapimas Europos Sąjungos nare yra reikalinga ne tik pačiai Ukrainai, tai yra reikalinga ir visai Europos Sąjungai. Nes tvarios taikos reikia ne tik Ukrainai, jos reikia visiems europiečiams, įskaitant ir lietuvius.

O Ukrainos pergalė, jos atstatymas, euroatlantinė integracija yra tai, ką gali ir privalo padaryti Europos Sąjunga bei kitos Vakarų valstybės.

Brutalus Rusijos karas prieš Ukrainą ir prieš visą civiliuotą pasaulį tęsiasi jau daugiau nei du metus.

Europos Sąjunga suteikdama karinę ir kitokią paramą Ukrainai, įvesdama sankcijas Rusijai, pakviesdama Ukrainą pradėti narystės derybas – padarė daugiau nei buvo galima iš ES tikėtis prieš karą.

Galima tik sveikinti tvirtą Europos Komisijos Prezidentės Ursulos von der Leyen lyderystę sutelkiant Europos Sąjungos beprecedentinę materialią ir politinę paramą Ukrainai. Tačiau šiandien turime matyti, kad tokios paramos iki šiol pakako tik tam, kad Ukraina nepralaimėtų, bet jos kol kas nepakanka tam, kad Ukraina laimėtų.

Praeitais metais Rusija karui prieš Ukrainą išleido daugiau kaip 100 mlrd. eurų, tuo tarpu Ukraina savo gynybai kartu su visa Vakarų (JAV ir ES) parama galėjo išleisti tik 80 mlrd. eurų ir iš jų visa Vakarų karinė parama siekė tik 40 mlrd. eurų, arba 0.1% viso Vakarų BVP.

To tikrai nepakanka Ukrainos pergalei. Todėl Lietuva turi raginti Europos Sąjungą neatidėliojant imtis iniciatyvos ir parengti Europos Sąjungos Planą Ukrainos pergalei pasiekti, kuriame būtų tiksliai įvertinta kokios ir kiek ginkluotės reikia tokiai pergalei pasiekti, kur ir kada tai bus pagaminta, bei kaip tai bus finansuojama.

Akivaizdu, kad Vakarų parama Ukrainos pergalei per metus turi siekti ne 40 mlrd. eurų, o bent 100 mlrd., arba 0.25% viso Vakarų BVP. Ir visa tai turi būti išdėstyta aiškiame Ukrainos Pergalės Plane, imant pavyzdį iš Jungtinių Valstijų 1941 metų birželio mėn parengto Pergalės Plano, kuriame buvo viskas tiksliai suplanuota kaip per 4 metus pasiekti besąlygišką pergalę prieš Hitlerį ir prieš imperinę Japoniją.

Lietuva taip pat turi raginti Europos Sąjunga imtis įgyvendinti plačią Europos Rytų erdvės transformacijos strategiją, tai ką galima būtų vadinti Grand Strategija, kuri apimtų visas paramos politinei Rusijos ir Baltarusijos transformacijai priemones, įskaitant paramą tų šalių pilietinei visuomenei ir opozicijai, o taip pat ir Ukrainos pergalę bei integracijos sėkmę vertinant kaip esminius faktorius, lemsiančius tokios transformacijos sėkmę.

Tokia ES strategija yra reikalinga tam, kad Vakaruose būtų įveiktos Rusijos pralaimėjimo ir Putino režimo griūties baimės, Vakarams nerimaujant, kad po Putino režimo griūties Rusijoje bus tik blogiau. Tokios nepagrįstos baimės ir yra viena iš pagrindinių kliūčių, stabdančių Vakarų ryžtą suteikti didesnę karinę paramą Ukrainai.

Todėl Grand Strategijoje pozityvios permainos Europos Rytų regione yra reikalingos visai Europai, nes tai vienintelis kelias į tokių baimių įveikimą, o tuo pačiu ir į tvarią taiką Europos kontinente. Tokioms permainoms yra būtina Ukrainos pergalė ir Ukrainos sparti euroatlantinė integracija.

Tai yra dideli tikslai. Todėl prabėgus mūsų narystės 20 metų, vardan tokių tikslų įgyvendinimo turime pagaliau atsikratyti vis dar gajos mūsų tarpe “naujokų” savivokos, kad nuo mūsų “mažiukų” niekas nepriklauso toje didelėje Europos Sąjungoje.

Mes galime ir privalome įtakoti Europos Sąjungos politiką, ypač mūsų regionui svarbių sprendimų atžvilgiu.

Tam turime nebijoti siūlyti savo idėjas, svarbias visai Europai, turime išmokti aplink tokias idėjas burti bendraminčius iš įvarių partijų ir įvairių šalių.

Tai jau sėkmingai padarėme suburdami pasaulinę parlamentarų “United for Ukraine” koaliciją.

Noriu pasinaudoti proga ir padėkoti Žygiui Paviloniui bei kitiems Seimo nariams, aktyviausiems šios koalicijos nariams.

Todėl šiandien žvelgdami ir į ateinančius dešimtmečius, sutarkime dėl to, kad mūsų pačių europietiškoje veikloje artimiausias dešimtmetis bus tikrai “Ukrainos dešimtmetis”, per Ukrainos pergalę ir jos euroatlantinę integraciją siekiant transformuoti visą Europos Rytų erdvę.

To turime siekti visų pirma išnaudodami svarbiausius Europos Sąjungos politikos darymo ir derinimo instrumentus – Europos politines partijas Europos Parlamente ir visose ES Tarybose, kuriose po visų šiais metais įvyksiančių rinkimų dirbs ir Lietuvos atstovai ir jau dabar sutardami dėl svarbiausių politinių prioritetų vardan Ukrainos ir visos Europos Rytų erdvės transformacijos.

Todėl jau dabar įsipareigokime, kad 2027 metais mūsų antrojo pirmininkavimo Europos Sąjungai svarbiausias politinis prioritetas bus Ukraina ir visa Europos Rytų erdvė. Ta proga imkimės burti “Vilniaus koaliciją” už Ukrainą ir visos Rytų erdvės transformaciją, taip, kaip Berlynas yra subūręs “Berlyno koaliciją” už Vakarų Balkanus.

Turime Vakarams įrodyti, kad Ukrainos pergalė ir integracinė sėkmė yra reikalinga ne tik Ukrainai ir Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai. Turime įtikinti Centrinę Europą nebijoti Ukrainos ekonominės konkurencijos, nebijoti kvalifikuotos daugumos balsavimo ir turime įtikinti Centrinę Europą netapti pagrindine politine kliūtimi tolesnei ES plėtrai tiek į Ukrainą, tiek ir į Vakarų Balkanus ar Moldovą.

Vardan to jau dabar pasiekime, kad svarbiausiose Europos Sąjungos institucijose, ypatingai atsakingose už “Ukrainos dešimtmečio” politikos įgyvendinimą, dirbtų kiek galima daugiau aukščiausios kvalifikacijos Lietuvos atstovų ir kad Lietuvos atstovas taptų Europos Sąjungos Plėtros komisaru, atsakingu už tai, kad ES plėtros nauja banga būtų realizuota iki 2030 metų.

Nes mums tokia plėtra tikrai rūpi kaip niekam kitam Europos Sąjungoje.

Prieš daugiau kaip 30 metų kovomis už savo laisvę prisidėjome prie to, kad griūtų Berlyno siena ir subyrėtų Sovietų Sąjunga, dabar mūsų pastangų reikia ne tik tam, kad Ukraina laimėtų, bet ir tam, kad subyrėtų Kremliaus diktatūros ir neoimperinės agresijos “sienos”.

Europos Sąjunga yra pajėgi tai pasiekti, o mes esame pajėgūs pasiekti, kad Europos Sąjunga norėtų tai pasiekti.

Su europietišku dvidešimtmečiu!!! Ir Slava Ukrainy!

Ačiū už dėmesį!

(LR Seimo kanceliarijos nuotrauka, aut. Ilona Šilenkova)
×