2024.02.21

ELP grupės siūlymas: „Europos Sąjungos planas Ukrainos pergalei”

Europos liaudies partija visada buvo ir bus pagrindinė Europos politinė jėga, palaikanti Ukrainos žmones. Mes ir toliau pirmaujame ES iniciatyvomis, kuriomis siekiama remti Ukrainą teikiant karinę, humanitarinę ir finansinę pagalbą, padėti Ukrainai atkurti šalį ir pasirengti integracijai į ES ir NATO.

Šiuo metu didžiausias ES ir Vakarų pasaulio rūpestis ir iššūkis – užtikrinti ilgalaikę karinę paramą, kurios pakaktų Ukrainai pasiekti pergalę ir nugalėti Rusiją. Nepaisant to, kad Vakarų ekonominė galia 25 kartus viršija Rusijos ekonominę galią, pastaraisiais metais Vakarų suteikta karinė parama apsaugojo Ukrainą nuo pralaimėjimo, tačiau jos nepakako karui laimėti.

Būtina skubiai peržiūrėti Vakarų karinės paramos Ukrainai sistemą, kuri iki šiol buvo grindžiama savanoriškais atskirų šalių sprendimais dėl karinės paramos. Mūsų sistema turi būti pakeista į sistemą, pagrįstą kolektyviniais sprendimais ir įsipareigojimais, kad būtų suteikta būtina parama Ukrainai, kad ji galėtų nugalėti ir laimėti karą. Ši sistema taip pat turėtų apimti kolektyvinį sprendimą dėl ES karinės pramonės stiprinimo, kad artimiausiu metu būtų gaminama tai, ko reikia Ukrainos gynybai ir pergalei.

Siekdama spręsti šiuos klausimus, ELP frakcija siūlo ES institucijoms skubiai parengti „ES planą Ukrainos pergalei”. Šis planas būtų pagrindas bendriems ES sprendimams priimti ir skubiems veiksmams, susijusiems su karine pagalba Ukrainai, būtina jos pergalei, įgyvendinti. Šiame projekte pateikiama pagrindinė informacija ir argumentai dėl tokio plano rengimo.

Skaityti „Europos Sąjungos planą Ukrainos pergalei” (pdf)

2024.02.20

Liudas Mažylis Vilniaus knygų mugėje pristatys naujausią savo knygą „Dar ne vakaras, Europa“

Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis visus Vilniaus knygų mugės lankytojus vasario 23 d., penktadienį, 17.00 val. kviečia į naujausios savo knygos „DAR NE VAKARAS, EUROPA“ pristatymą, kuris vyks Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius) 3 salėje, Vytauto Didžiojo universiteto stende Nr. 3.57. Tai jau ketvirtoji Liudo Mažylio knyga-politinis dienoraštis apie Europą, apie Europos Parlamento veiklą ir europarlamentaro veiklą jame. Naujausia knyga aprėpia vienerius metus – 2023-iuosius. L. Mažylis knygą pasirašinės ir dalins nemokamai.

„Labai simboliška, kad naujausią knygą pristatysiu antrųjų pilno masto karo metinių išvakarėse – praėjus beveik dvejiems metams nuo brutalios Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Knygos pavadinimas „Dar ne vakaras, Europa“ taip pat atspindi visus Europą kankinančius konfliktus, vis geresnį situacijos vertinimą ir vis didėjantį Europos atsakomybės suvokimą“, – teigia Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis. Kartu knygos autorius pastebi, kad Europai patiriant karą kartu tarsi atsiranda ir savotiškos sprendimų priėmimo rutinos, o ir nerimą keliančio nuovargio… „Bet tikrai galiu garantuoti, kad būtent Europos Parlamentas yra ta Europos Sąjungos institucija, kuri nenustoja rodyti savo ryžto paramoje Ukrainai“, – teigia L. Mažylis.

Vilniaus knygų mugės lankytojai taip pat pirmieji turės progą susipažinti ir su kitomis knygoje aptariamomis temomis, iššūkiais Europai. „O kur dar kiti konfliktai: Kalnų Karabachas, teroristinės grupuotės „Hamas“ ir Izraelio karas. Europa priversta išlikti budri“, – teigia L. Mažylis.

Kartu knygoje atsispindi ir L. Mažylio išskiriamas mūsų regiono – nuo Suomijos iki Ukrainos – saugumas. „Pernai Briuselyje pristačiau tarptautinę parodą nuo „Helsinkio iki Kyjivo“. Visos šios po Pirmojo pasaulinio karo susikūrusios valstybės yra ES, o prisijungus Suomijai, ir NATO narės. Išskyrus Ukrainą… Mūsų regiono saugumo ateitis gali būti užtikrinta tik visoms šioms valstybėms būnant viename saugumo aljanse“, – aptaria L. Mažylis.

Pasak jo, ne viena knygoje aprašyta situacija aktuali ir šiomis dienomis. „Štai ir gamtos atkūrimo reglamentas, sulaukęs tiek daug dėmesio ir tapęs bene svarbiausiu Žaliojo kurso klausimu, yra aktualus ir šiandienai, kai Europa stebi protestuojančius ūkininkus. O pernai šis klausimas, rodos, buvo aktualus tik aplinkosaugininkams“, – pristato L. Mažylis.

Tarp visų sudėtingų klausimų knygoje netrūksta tam tikro tragizmo ir net romantizmo. Liudo Mažylio mėgstama Vytauto Mačernio kūryba susipina su aprašytais įvykiais 2023-iaisiais…. Vasario 16-osios tema tampa savotišku diplomatijos realizavimo lauku… O knyga, nors ir pradėta Vinstono Čerčilio citata „Nežadu jums nieko, tik kraują, prakaitą ir ašaras“, vis tiek išlaiko viltį. „Nes „Dar ne vakaras, Europa“, – apibendrindamas Europos stiprybę ir išbandymus, naujausią savo knygą pristatysiantis L. Mažylis kviečia visus susitikti gyvai vasario 23 d. Vilniaus knygų mugėje.

2024.02.15

Liudas Mažylis sveikina su Lietuvos Valstybės atkūrimo diena

2024.02.14

A.Kubilius. Kaip sustabdyti V.Orbano veto siautėjimą ir Europos Sąjungos „orbanizaciją“?

Pastaruosius keletą metų Viktoras Orbanas yra pavertęs Vengriją didžiausiu galvos skausmu visai Europos Sąjungai.

Nepaisant to, kad per porą paskutinių ES Tarybos posėdžių  jis palaipsniui atsisakė savo taktikos vetuoti visus su Ukraina susijusius ES sprendimus, vis tik per pastaruosius keletą  metų V. Orbanas pastoviai  kėlė nuolatinę grėsmę Europos Sąjungai būti „orbanizuotai“. ES „orbanizacija“ – tai  ES gebėjimų priimti sprendimus degradacija, kai ES valstybė narė, piktnaudžiaudama veto teise, siekia šantažuoti visą ES ir neleidžia priimti svarbių sprendimų

Europos Sąjunga ieško  geriausio būdo, kaip sustabdyti tokios naujos „šantažo kultūros“ plitimą, tačiau vis dar neturi sisteminio požiūrio į tokį iššūkį.

Tenka konstatuoti, kad Europos Sąjungai tikrai atėjo laikas ieškoti tinkamo atsakymo į „orbanizacijos“ iššūkį, kol tai dar  netapo mirties nuosprendžiu pačiai Europos Sąjungai.

Kad galėtume ieškoti būdų kaip stabdyti šantažo kultūros plėtrą, pirmiausia turime pažvelgti į praeitį, kad suprastume, kaip ir kada pradėjo reikštis „orbanizacijos“ reiškinys.

Reikia prisiminti, kad Europos Sąjunga visų pirma  buvo priversta ieškoti naujų būdų, kaip stabdyti V.Orbano ir Vengrijos veiksmus, pažeidžiančius ES sutartyse nustatytas bazines ES teisinės valstybės vertybes, nes tokie Vengrijos veiksmai gresia tuo, kad jie gali sutrikdyti esminių ES mechanizmų, įskaitant ES Bendrąją rinką, veiklą, nes šie ES mechanizmai veikia remdamiesi vienodu teisinės valstybės principų taikymu visoje ES teritorijoje.

Siekdama priversti Vengriją sugrįžti prie besąlygiško teisinės valstybės principų taikymo pačioje Vengrijoje, ES prieš keletą metų  teisėtai sustabdė („užšaldė“) Vengrijai priklausančių ES pandeminių Recovery fondo lėšų (apie 30 mlrd. eurų) išmokėjimą. Praeitų metų gruodžio mėn., kai Vengrija buvo priversta ištaisyti kai kurias savo klaidas teisinės valstybės reikaluose, ES Komisija priėmė sprendimą „atšildyti“ 10 mlrd. eurų mokėjimų sumą Vengrijai.

Tačiau V. Orbanas, jau prieš keletą metų sulaukęs ES Komisijos „finansinių bausmių“, nutarė, kad jis  visų pirma taisys ne  Vengrijos įstatymus, bet imsis „veto šantažo“ prieš visą ES (ir tokiu būdu „išmušinės“ ES lėšų „atšildymą“), nes ES Sutartyje yra numatyta, kad ES Vadovų Taryboje (kurioje dalyvauja ir V.Orbanas) daugelis sprendimų turi būti priimti vienbalsiai.

Pagal vienbalsiškumo teisės apibrėžimą  Vengrija turi formalią veto teisę stabdyti svarbius ES sprendimus. Iki šiol Europos Sąjungoje yra susiklosčiusi tokia praktika, kad ES valstybei narei visiškai nereikia pagrįsti kokiais nors rimtais argumentais, kodėl valstybė nutarė pasinaudoti veto teise ir taip sustabdyti bendro ES sprendimo priėmimą, todėl V. Orbano nuolatinių ir reguliarių  pastangų dėka Sutartyje numatyta veto teisė tapo tiesiog naujos „šantažo kultūros“ svarbiu instrumentu. Ir tokia „šantažo kultūra“ sparčiai plinta per visą ES, ypač „naujojoje Europoje“. Tai daro ES pavojingai neveiksminga, ypač todėl, kad Orbano veto pastaruosius du metus, nuo pat  karo prieš Ukrainą pradžios, yra specifiškai nukreipta prieš ES pastangas paremti Ukrainą.

Todėl verta skirti žymiai daugiau dėmesio tam, kad būtų rasti efektyvūs ES teisiniai instrumentai, kaip Orbano šantažinis siautėjimas galėtų būti pagaliau sustabdytas.

Visų pirma reikia aiškiai įvardinti, kad V.Orbano veiksmai pažeidžia dvi skirtingas ES veiklos sritis: pirma, jie pažeidžia ES Sutartyje įtvirtintus ES šalių veiklos principus, kurie yra nustatyti jų „vidinei“ veiklai savo šalyse; antra, V.Orbano veiksmai  taip pat pažeidžia ir principus, nustatytus ES šalių „išorinei“ veiklai santykiuose su kitomis ES šalimis ir su visa ES bendrija.

Akivaizdu, kad Viktoras Orbanas ir jo valdžia priima sprendimus, kurie pačioje Vengrijoje, „namuose“, pažeidžia europietiškas demokratijos, teisės viršenybės, žmogaus teisių vertybes, kurios yra apibrėžtos ES Sutarties 2-jame straipsnyje.

Tačiau V.Orbanas savo veiksmais taip pat netinkamai elgiasi ir Vengrijos „išorėje“, ES tarptautinėje erdvėje, šantažuodamas visą ES savo atrastu metodu piktnaudžiauti ES sutartyse numatyta veto teise.

Tam, kad sustabdytume V.Orbano veiksmus, pažeidžiančius ES sutartis (tiek šalies „viduje“, tiek ir „išorėje“) turime naudoti specialius, specifinius ir skirtingus ES teisės instrumentus, skirtus ES Sutarčių nuostatų gynybai skirtingose srityse.

Galime diskutuoti ilgai apie tai, ką V.Orbanas netinkamo daro „namuose“ Vengrijoje ir kaip reikia priversti Orbaną grįžti prie Sutarties 2-ajame straipsnyje apibrėžtų vertybių įgyvendinimo. Tačiau šiuo metu Europos Sąjungoje esame labiausiai susirūpinę dėl V.Orbano naudojamo „veto šantažo“, o tai yra Vengrijos  „išorės“ veikla. Tačiau nuo tokio „išorės“ šantažo ir toliau bandome apsiginti ir apginti ES, remdamiesi tik ES Sutarties 7 straipsniu, ginančiu ES vertybes nuo netinkamo ES šalių nacionalinių vyriausybių elgesio „namuose“, kai yra pažeidžiamos ES Sutarties 2-jame straipsnyje apibrėžtos demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės vertybės.

Mūsų bandymai įrodyti, kad „veto šantažas“ (taikomas „išorėje“) pažeidžia ir Sutarties 2-ojo straipsnio vertybes (kurios yra „vidinės“), teisiškai nėra labai veiksmingi ir tikėtina, kad sunkiai gali sustabdyti „veto šantažą”.

Todėl yra verta ieškoti ir kitų būdų, kaip teisiškai būtų galima stabdyti tokią “veto šantažo kultūros” sklaidą Europos Sąjungoje.

Ieškant būdų, kaip ES gali efektyviai sustabdyti V.Orbano „veto šantažą“, verta prisiminti ir ES Sutarties 4 straipsnio 3 dalį: „Valstybės narės padeda Sąjungai įgyvendinti jos užduotis ir nesiima jokių priemonių, kurios gali trukdyti siekti Sąjungos tikslų.“ (“The Member States shall facilitate the achievement of the Union’s tasks and refrain from any measure which could jeopardize the attainment of the Union’s objectives”).

Kaip teigiama Europos Sąjungos Sutarties komentare, skirtame šiam Sutarties straipsniui[1]: „Nuoširdaus bendradarbiavimo principas yra dar viena svarbi Sąjungos teisės sąvoka. /…/ Šis principas gali būti laikomas Sąjungos teisinės tvarkos kertiniu akmeniu. /…/ Nuoširdaus bendradarbiavimo principas reikalauja ir bendradarbiavimo, ir pagarbos. /…/ Kaip bendrąją pareigą šalims, kylančią iš lojalumo principo, ESTT (ES Teisingumo Teismas) išvedė sąžiningumo principą, pagal kurį valstybei narei draudžiama piktnaudžiauti Sutartyje numatytomis šalies teisėmis”.

Mathias Herdegen, analizuodamas ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį, aiškina[2]: „Sąjungos požiūriu, Sutarties laikymasis įpareigoja valstybes nares lojaliai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. /…/ Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad „lojalumo Sąjungai“ principo pažeidimą galima įžvelgti „tuščios kėdės politikoje“ arba atsisakyme dalyvauti Europos Sąjungos Taryboje, kai tuo yra  siekiama tam tikrų vienos šalies  tikslų“.  Nepaisant to, kad M. Herdegen nieko nekomentuoja apie piktnaudžiavimą veto teise, „tuščios kėdės politika“ turėjo tą patį tikslą kaip ir šiandieninė „piktnaudžiavimo veto teise“ politika: ji buvo ir yra naudojama „siekiant tam tikrų vienos šalies  tikslų, pažeidžiant „lojalumo Europos Sąjungai” principą“.

Iš šio straipsnio formuluotės tenka daryti išvadą, jog ES šalių narių veto teisė, numatyta ES Sutartyje, nėra absoliuti teisė, nes naudotis veto teise tam ir taip, kad būtų trukdoma siekti Sąjungos tikslų, yra akivaizdus Sutarties pažeidimas. Tai reiškia, kad kuri nors ES šalis veto teise gali naudotis tik išimtinais atvejais, kai kyla grėsmė svarbiausiam šalies nacionaliniam interesui. Tokiems  atvejams turėtų būti sukurtas ir objektyvus mechanizmas, kuris vertintų veto argumentų pagrįstumą.

Šiandien yra visiškai akivaizdu, kad V.Orbano veiksmai, piktnaudžiaujant „veto šantažu“, visai Europos Sąjungai „trukdo siekti Sąjungos tikslų“ remti Ukrainą. Tokį tikslą – remti Ukrainą – Europos Sąjunga yra patvirtinusi aukščiausiu lygiu ir tai yra deklaravusi ne vieną kartą nuo pat karo pradžios. Tačiau V.Orbanas ir toliau nuosekliai tęsia savo šantažo taktikos įgyvendinimą, nuolat, be jokių rimtų argumentų siekdamas torpeduoti ES pastangas įgyvendinti pačios ES  tikslą ir užduotį remti Ukrainą. O tai – akivaizdus Sutarties pažeidimas, sukeliantis didelę grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir visai Europos Sąjungai.

Europos Parlamentas 2024 m. sausio 18 d. rezoliucijoje „Padėtis Vengrijoje ir įšaldytos ES lėšos“[3] aiškiai pareiškė, kad 2023 m. gruodžio mėn. ES Tarybos posėdyje Vengrija, vetavusi sprendimą dėl esminės DFP peržiūros, įskaitant pagalbos Ukrainai paketą, elgėsi „visiškai nepaisydama ES strateginių interesų ir juos pažeidė“. Ir dar daugiau – Europos Parlamentas aiškiai pareiškė, kad tokiu būdu Vengrija pažeidė savo įsipareigojimus, kylančius iš ES  Sutarties: „/Europos Parlamentas/ mano, kad tokiais [Vengrijos] veiksmais yra pažeidžiamas Sutartyse įtvirtintas lojalaus bendradarbiavimo principas.“

Taigi galima teigti vienareikšmiškai: Sąjungos „orbanizacija“ akivaizdžiai pažeidžia pagrindinius lojalaus bendradarbiavimo ir lojalumo Sąjungai principus, kurie yra „pamatinis Sąjungos teisinės tvarkos akmuo“.

Šioje vietoje verta priminti ir  ES Sutarties 17 straipsnį, pagal kurį Komisija „užtikrina, kad Sutartys […] būtų taikomos. Ji prižiūri Europos Sąjungos teisės taikymą /…/“ (“Commission shall ensure the application of the treaties /…/. It shall oversee the application of the Union law /…/”).

Taigi Europos Komisija turi imtis veiksmų, kad Europos Sąjungos Sutarties 4 straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinimas būtų apgintas ir apsaugotas nuo V.Orbano akivaizdaus piktnaudžiavimo veto teise. Sutartis numato, kad Komisija, būdama ES Sutarčių ir ES teisės normų sergėtoja, savo pareigą saugoti turi atlikti remdamasi Europos Teisingumo Teismo sprendimais. Pats laikas Komisijai imtis iniciatyvos ir atlikti savo pareigą.

Sutarties dėl  Europos Sąjungos Veikimo (SESV) 258 straipsnyje labai aiškiai nurodyta:

„Jei Komisija mano, kad kuri nors valstybė narė neįvykdė kokios nors pareigos pagal Sutartis, ji šiuo reikalu pareiškia pagrįstą nuomonę, pirma suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę išdėstyti savo pastabas.

Jei atitinkama valstybė narė per Komisijos nustatytą laiką neatsižvelgia į tą nuomonę, Komisija gali perduoti šį reikalą svarstyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui“.

Jei Komisija dėl kokių nors priežasčių delsia imtis veiksmų, derėtų prisiminti, kad SESV 259 straipsnyje nustatyta:

„Valstybė narė, kuri mano, kad kita valstybė narė neįvykdė kokios nors pareigos pagal Sutartis, gali šiuo reikalu kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.“

Todėl į Teisingumo Teismą gali kreiptis valstybė , pavyzdžiui, Lietuva, dėl Vengrijos „veto šantažo“ ir Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalies vykdymo.

V.Orbano šantažas turi būti sustabdytas. Ir tai galima padaryti. Galime padaryti mes patys. Neužtenka  vien tik skųstis, kokia bloga ir silpna yra Europos Sąjunga. Mes esame Europos Sąjunga! Padėkime patys sau.

Geriausias būdas atsikratyti „veto šantažo kultūros“, žinoma, yra visiškai atsisakyti veto teisės priimant sprendimus ir pereiti prie kvalifikuotos daugumos principo. Būtent to ES piliečiai reikalavo konferencijos dėl ES ateities rezultatuose. Tačiau kol tai bus pasiekta, turime įrodyti, kad ES gali apsiginti nuo bet kokio šantažo. Už pagrindinių ES principų – lojalaus bendradarbiavimo ir lojalumo Sąjungai – pažeidimą turėtų būti baudžiama taip pat griežtai, kaip Sąjunga baudžia šalis nares už pagrindinių ES vertybių – demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės – pažeidimą.

[1] The Treaty on European Union (TEU), H.-J.Blanke and St. Mangiameli (Ed’s.),  Springer-Verlag, Berlin, 2013, https://doi.org/10.1007/978-3-642-31706-4, p.232-234.

[2] Mathias Herdegen, “Europarecht” (Beck C.H., 2019)

[3] https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2024-0053_LT.html 

2024.02.10

A. Kubilius ir R. Juknevičienė. Rusija bando plačiai paveikti visus demokratinius procesus įvairiose Europos Sąjungos valstybėse

Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė savaitės apžvalgoje iš Strasbūro daugiausia dėmesio skyrė EP vykstančiam „Russiagate“ skandalui, kurio centre ryšiais su Rusijos specialiosiomis tarnybomis įtariama europarlamentarė Tatjana Ždanoka iš Latvijos.

Pasak R. Juknevičienės, Europos Parlamente šią savaitę vyko debatai šiuo klausimu bei priimta rezoliucija pavadinimu „Russia gate“.

„Mums, Baltijos valstybių atstovams, buvo aišku, kas yra T. Ždanoka ir ką ji veikia. Ji su dabar įkalintu Algirdu Paleckiu rengė konferencijas pagal Kremliaus naratyvus, gynė jį jau įkalintą. Bet daugumai Europos parlamentarų, kurie jos nepažinojo, tai buvo naujiena. T. Ždanoka turi ryšių su Rusijos specialiųjų tarnybų veikėjais, dabar Europos Parlamente atliekamas tyrimas“, – sakė R. Juknevičienė.

Jos teigimu, visada kyla klausimas, kaip išvalyti Europos Sąjungą ir demokratines šalis nuo tos įtakos, kaip apginti demokratiją. Situacija šiuo metu yra geresnė, nei anksčiau, nes visi supranta, kas yra Putinas ir rimtai žiūri į tokius iškeltus klausimus.

Pasak europarlamentarės, T. Ždanokos atvejis parodė, kad atvirumas gali būti panaudotas kaip įrankis prieš pačią demokratiją.

A.Kubilius teigė, kad T. Ždanokos istorija nenustebino. „Svarstymuose matosi platesnis vaizdas, į kurį patenka ir T. Ždanoka, ir T. Carlson, Katalonija, Prancūzija, Italija. R. Žemaitaitis bando surasti sau vietą toje kompanijoje, kuri yra labai aiški. Tai Kremliaus agentų kompanija“, – kalbėjo EP narys.

Pasak jo, apie Kremliaus įtakas buvo žinoma ir anksčiau – Katalonijos separatistai artimai bendravo su įvairiais Kremliaus atstovais, Marine Le Pen partija Prancūzijoje gavo paskolas iš Kremliaus, panaši informacija pasirodė ir apie Italijos partijas.

„Pamačius bendrą vaizdą, galima padaryti labai logiškas išvadas. Pirmą kartą matome tokią informaciją apie Europos Parlamento narę. Paaiškėja visas vaizdas, kuris rodo, kad Kremliaus bandymai daryti įtaką Europos demokratiniam gyvenimui išnaudoja tuos pačius demokratinius instrumentus. Jis yra unikalus ir išskirtinis. Rusija bando plačiai daryti įtaką visiems demokratiniams procesams įvairiose Europos Sąjungos valstybėse. Tai daroma pakankamai sėkmingai ir verčia žiūrėti su daug didesniu susirūpinimu. Reikia ieškoti sisteminių atsakymų, kaip su tokiais iššūkiais demokratinėje Europos Sąjungos sistemoje tvarkytis“, – pabrėžė A. Kubilius.

Jis teigė siūlęs, kad Europos Parlamentas surinktų visų šalių tiriamosios žiniasklaidos padarytus pagrindinius tyrimus ir sudėtų į vieną knygą. Knygą galėtume pavadinti „Europos gėdos knyga“.

„Jei tai pavyktų padaryti prieš rinkimus, tie rinkėjai, kuriems tai rūpi, pamatytų ne tik atskirus šalies atvejus, bet visą Kremliaus įtakų paveikslą. Aš tikiu, kad tai daliai rinkėjų padėtų suprasti, ko negalima rinkti į Europos Parlamentą ar į kitus nacionalinius parlamentus“, – kalbėjo europarlamentaras.

R.Juknevičienė akcentavo, kad šiemet pasaulyje vyks nemažai rinkimų.

„Lietuvoje bus treji rinkimai, Rumunijoje – net ketveri, visame pasaulyje – apie aštuoniasdešimt įvairių rinkimų. Visus labai domina rinkimai Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kas vyksta dabar JAV, man primena Rusijos užvaldymą, kišimąsi į Amerikos politiką, gebėjimą emocijas kaitinti ne tik per tiesioginius agentus. T. Carlson vizitas į Rusiją nėra nekaltas dalykas, tai D. Trumpo rinkiminės politikos“, – kalbėjo ji,

Pasak politikės, tarptautinėje žiniasklaidoje svarstoma, kaip atrodys būsimas Europos Parlamentas, prognozės tokios, kad jis labiau suksis į dešinę.

„Gali būti, kad mūsų politinė jėga, Europos liaudies partija, gali būti stipriausia jėga, stabdančia kraštutinės dešinės įsigalėjimą ir gebanti išvairuoti apsisaugant nuo rusiškų įtakų. Prancūzijoje, remiantis apklausomis, pirmauja M. Le Pen, o Vokietijoje antra pagal populiarumą yra „Alternatyva Vokietijai“, kurios ryšiai su Rusija dabar nagrinėjami pačioje Vokietijoje. Vien skandalai ir aprašymai spaudoje AFD reitingus numušė trimis procentais. Vienintelis ginklas, kurį mes turime iki rinkimų, yra viešumas. Viešina ir mūsų žiniasklaida“, – sakė ELP frakcijos vicepirmininkė.

Pasak R. Juknevičienės, karas tik aktyvės, nes Kremlius yra atsigavęs, jo atstovai gali pradėti veikti žmonių nuomonę, bus bandymų diegti kitokią, alternatyvią nuomonę, kad reikia karą sustabdyti, kad Ukraina atiduotų dalį savo žemių, kad Putinas galėtų atsigauti.

„Taip pat noriu kreiptis į Valstybės saugumo departamentą. Aš noriu tikėti, kad daugiau tokių pranešimų, jog Lietuva yra vienintelė valstybė Europoje, kur Rusija nesikiša į parlamento ar kitokius rinkimus, daugiau nebebus. O jei bus, tai būtų labai gėda dėl tokių pasisakymų“, – kalbėjo EP narė.

Kubilius pritarė kolegei ir akcentavo, kad verta pamatyti dabartinę situaciją už Atlanto „Rusijos hibridinė pergalė gali būti pasiekta anksčiau, nei D. Trumpo pergalė ir tai visiems turės įtakos. Jei Kongresas nepatvirtina paramos paketo Ukrainai, klausimas bus ne tik apie paramą Ukrainai, kai Europa turės galvoti, kaip užpildyti tą spragą, bet to pasekmė bus iš esmės Jungtinių Amerikos Valstijų globalios lyderystės labai stiprus sumenkinimas. To reikia Kremliui. Tai lies ir Amerikos karinį dalyvavimą rūpinantis Europos saugumu, ir Kinijos mąstymą, kad Vakarai tokie silpni, jog jie gali tuoj pat pasiimti Taivaną. Mes esame ant labai rimtų permainų ribos. Turime galvoti, ką reikia daryti čia, Europos Parlamente, ir Lietuvoje“, – pabrėžė europarlamentaras.

Jis taip pat paminėjo apie šį penktadienį LR Seime rengiamą didelę Ukrainai skirtą konferenciją, kurią rengia kartu su europarlamentarais Rasa Juknevičiene, Juozu Oleku, Petru Auštrevičiumi, su visuomeninėmis Lietuvos organizacijomis. „Tai pirmoji tokia nacionalinė konferencija „Lietuva Ukrainai“. Kalbėsime apie mūsų paramą Ukrainai, nes matome didelius iššūkius, ypač šitame fone, kai Rusija bando tą paramą reikšmingai mažinti“, – pažymėjo A. Kubilius.

R.Juknevičienė teigė, kad šis video yra paskutinis prieš Vasario 16-tąją.

„Tai tinkama tema, nes visos mūsų kovos dėl Nepriklausomybės buvo ties tokiomis pat ribomis, ant kokios ir dabar visi esame“, – sakė ji.

Politikė pasveikino visus su artėjančiomis šventėmis.

„Viskas bus gerai, bet savaime niekas nepasidarys. Turime labai daug padaryti“, – reziumavo EP narė.

2024.02.08

Liudas Mažylis. Europos Parlamento geopolitinė darbotvarkė

Nuo 2022 m. besitęsianti rusų karinė invazija Ukrainoje bei didėjantis ginkluotų konfliktų skaičius kaimynystėje verčia Europos Sąjungą iš esmės permąstyti strateginius siekius bei skatina imtis geopolitinės lyderystės. Visa tai vyksta, kai pasaulio ekonomika tampa vis labiau nenuspėjama dėl JAV ir Kinijos varžymosi, kai stringame kovoje su klimato kaita, o dar prisideda ir socialiniai, migracijos bei kiti iššūkiai, darantys tiesioginę įtaką Europos Sąjungai. Natūralu, kad geopolitinės temos vyravo ir 2024 m. vasario 5–8 d. plenarinėje sesijoje Strasbūre.

Europos Parlamente šios sesijos metu nemažai dėmesio sulaukė tiek užsienio politikos temos, tiek ir su vidaus rinka susiję klausimai: nuo ūkininkų protestų iki vėl Europoje įsigalinčio antisemitizmo, nuo Rusijos šnipų veiklos iki kiniškų prekių.

Vienas iš darbotvarkės klausimų, kuriuo pasisakiau ir aš, buvo ES saulės energijos pramonės padėtis, atsižvelgiant į nesąžiningą konkurenciją iš Kinijos pusės. Saulės energetika yra vienas iš svarbiųjų svertų atsisakant iškastinio kuro, siekiant suvaldyti klimato kaitą. Tačiau vienas iš pagrindinių iššūkių ES saulės baterijų industrijai yra į rinką plūstančios pigesnės importo prekės iš trečiųjų šalių. Kinijos valdžia teikia savo gamintojams subsidijas, todėl į ES rinką patenka daug pigesnės saulės baterijos su kuriomis Europos gamintojai niekaip nepakonkuruos. Taip ir atsitinka, kad šiuo metu 97 proc. Europoje naudojamos fotovoltinės energijos (saulės kolektorių) yra importuojama, daugiausia iš Kinijos. Analogiškos įrangos gamintojams Europoje yra gyvybiškai reikalinga kuo skubesnė valstybių bei ES institucijų parama. Turėtų būti tikslingai pagreitintas ir supaprastintas finansavimas įvairiais kanalais vietiniams gamintojams, įskaitant privatų finansavimą, valstybės pagalbą, Europos Sąjungos lėšas ir naują Europos suverenumo fondą, o šios priemonės turi būti pajungtos skatinant vietinių medžiagų ar komponentų pirkimą. Pastaraisiais metais ES institucijos sutaria tarpusavyje, kad dėl vis didėjančio prekybos disbalanso su Kinija, bendrijai reikia imtis drastiškesnių ir net galimai protekcionistinių priemonių kitiems bendros rinkos segmentams. Pavyzdžiui, Europa pradėjo taikyti eksporto apribojimus strategiškai svarbiuose sektoriuose, kaip puslaidininkių technologijų. Nepamirština, kad dar 2023 m. spalio mėn. Europos Parlamentas patvirtino Kovos su prievarta priemonę, skirtą apsaugoti ES ir valstybes nares nuo priešiškų užsienio valstybių įtakos per prekybą ir investicijas. Gerai pamename, kad pagrindiniu argumentu tai priemonei patvirtinti buvo ekonominė Kinijos prievarta prieš Lietuvą.

Ūkininkų protestai Europoje – kita labai aktuali tema Europos Parlamente. Iš esmės, ES siekia atrasti balansą tarp konkurencingo Europos žemės ūkio modelio bei Žaliojo kurso tikslų. Europos Parlamente atstovauju Europos liaudies partijos frakcijai. Mūsų politinės grupės europarlamentarai pasisako už žemės ūkio sektoriaus tvarumą ekonominiu, aplinkosauginiu ir socialiniu požiūriu. Ūkininkų protestą stebėjome ir Lietuvoje. Visų Europos ūkininkų reikalavimai panašūs, skiriasi tik protesto mastai ir formos. Tikiu, kad susidariusias problemas galima  išspręsti ūkininkams palankiu būdu, tačiau nusigręžti nuo gamtos gelbėjimo taip pat negalime.

Sprendžiant vidines bendrijos problemas nepamirštamas ir finansinės, humanitarinės, karinės bei techninės pagalbos teikimas Ukrainai. Didžioji įtampa atslūgo, kai 2024 m. vasario 1 d. Vadovų Taryboje pavyko patvirtinti 50 mlrd. Ukrainai paramos paketą. Vengrija jo neblokavo, tad ir plano „B“ neprisireikė. Ši nauja finansinė parama užtikrins stabilų finansavimą 2024–2027 m. laikotarpiu. Europos Parlamentas nuo pat pradžių labai stipriai rėmė šį paramos paketą. Kai 2023 m. gruodžio mėnesį Vadovų Taryboje nepavyko jo patvirtinti, parlamentarai toliau darė spaudimą dėl kuo skubesnio paramos priėmimo. Tačiau, net ir patvirtinus naują finansinę pagalbą, reikia ir toliau siekti, kad parama Ukrainai išliktų stabili. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen debatų metu dėl būtinybės užtikrinti tvirtą ES paramą Ukrainai paminėjo, kad valstybės narės suteikė 28 mlrd. eurų vertės karinės įrangos. O Europos gynybos pramonė padidino šaudmenų gamybos pajėgumus net 40 proc. Bet Rusijai įveikti prireiks dar daug pastangų.

Nenuostabu, kad tenka vėl ir vėl prisiminti įsisenėjusią problemą – Rusija yra labai giliai įsiskverbusi į Vakarų valstybių politines sistemas bei demokratinės visuomenės sluoksnius. Kaip tik tam buvo skirtas darbotvarkės klausimas, pavadintas skambiu „Russiagate“ vardu. Šioje kadencijoje daug dėmesio skyrėme naujų instrumentų kūrimui, skirtų sustiprinti bei apginti vidinius ES demokratinius procesus. Štai 2023 m. birželio 1 d.  balsavome  dėl  užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, rezoliucijos. Šį kartą Rusijos kišimosi tema vėl prisiminta, išaiškėjus kai kurių europarlamentarų tiesioginėms sąsajoms su Kremliumi. Įdomus paradoksas: Latvijoje rinkta (bet visa savo veiksena Rusijai atstovaujanti) europarlamentarė Tatjana Ždanoka dalyvavo debatuose apie ją pačią! Graudu buvo klausytis jos pasiteisinamųjų argumentų. Juk tiems, kas analizavo Latvijos politinės sistemos raidą (įskaitant mano studentus) šios asmenybės destruktyvi veikla nuo pat jos politinės karjeros pradžios buvo akivaizdi jau seniai. Tai išplaukė į paviršių naujame kontekste ir su naujais įrodymais. Gaila, kad pavėluotai, bet gerai, kad bent jau ateityje viena destruktyvia politike ir Latvijos, ir Europos institucijose bus mažiau. Deja, tarptautinė špionažo praktika yra tokia, kad išaiškinama tik maža kenkėjų dalis…

Rezoliucijoje dėl „Russiagate“ pritariau, jog Kremlius bando piktnaudžiauti tragiškiausių Europos laikotarpių, pvz., nacių režimo teroro, istorine atmintimi ir ją klastoti. Rusija dažnai bando kurti klastingą naratyvą, neva jie vieninteliai gelbėjo žydus Antrojo pasaulinio karo metu. Tuo tarpu niekas nepaneigs, jog Rusija pati šiuo metu vykdo genocidą Ukrainoje. Už tai ji dar atsakys. Lukašenkos režimas taip pat siaučia Baltarusijoje toliau persekiodamas politinius kalinius ir jų šeimas. Tai turi įtakos ir baltarusių migrantų srautui į Lietuvą. Dėl to, praeitą savaitę kreipiausi į Komisiją, klausdamas kokią pagalbą galėtų suteikti valstybėms narėms, valdant migrantų srautus. O EP rezoliucijoje dėl naujos masinių opozicijos aktyvistų ir jų šeimos narių areštų bangos Baltarusijoje išreiškėme paramą bei palaikymą nuskriaustiesiems.

Šios temos siejasi ir su kita skaudžia tema – antisemitizmu. Deja, nauja antisemitizmo banga Europoje yra ne tik istorinis reliktas, o ir šių dienų realybė. Pastarasis smurto protrūkis Artimuosiuose Rytuose sukėlė pavojingą antisemitinės retorikos ir išpuolių bangą ne vienoje valstybėje narėje. Plenarinėje sesijoje pasisakiau, kad siekdami įveikti antisemitizmą, privalome taikyti politines, teisines priemones, traukti baudžiamojon atsakomybėn už neapykantos nusikaltimus tiek internete, tiek ir realiame gyvenime. Pranešimai apie neapykantos skatinamus incidentus yra stulbinantis priminimas, kad istorijos pamokos išmoktos ne visur. O šalims, kurios atvirai demonstruoja nepakantą prieš Izraelį bei yra paskelbusios jam karą (pvz. Iranas), ES privalo taikyti griežtas diplomatines ir ekonomines priemones.

Verta prisiminti, kad ES, dar prieš pradėdama save traktuoti kaip geopolitinę žaidėją, savo pagrindiniu arsenalu laikė „minkštosios galios“ įrankius. Laikai keičiasi. Vertinant vien tik šiais metais skiriamą dėmesį geopolitinėms temoms, galima numanyti, kad Europos Parlamente jų tik daugės.

 

2024.02.07

R. Juknevičienė: „Tik Ukrainos pergalė gali išspręsti istorinę rytų dilemą Europoje“

Antradienį Strasbūre vykusiuose Europos Parlamento plenarinės sesijos debatuose dėl antrųjų Rusijos karo prieš Ukrainą metinių ELP frakcijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė pažymėjo, kad demokratinis pasaulis yra daugybę kartų stipresnis už Rusiją, todėl turi nebijoti Putino šantažo ir jo režimo pralaimėjimo. Ji paragino ES susitelkti dėl saugumo, todėl šiam tikslui reikalinga gynybos sąjunga kartu su Ukraina. 

Pasak europarlamentarės, dveji šio karo metai taip pat parodė Europos vienybės stebuklą. 

„Visi žinome, ką susitelkę jau padarėme.  Šiandien turime kalbėti ir susitarti, ką turime padaryti.

Pirmiausia, šiandien frontui reikia dar didesnės paramos. Antra, mes privalome patikėti, kad galime laimėti šį kartą. Mes, demokratinis pasaulis, esame daugybę kartų stipresni už Rusiją“, – sakė R. Juknevičienė.

Pasak jos, ekonominė galia yra nepalyginama, tačiau visos ES parama Ukrainai yra 0,075 % BVP per metus. 

„Ar tai tikrai rodiklis, parodantis, kad mes suprantame, jog tai ir mūsų egzistencinis karas?“ – klausė EP narė susirinkusių EP narių.

R. Juknevičienė pabrėžė, kad turime nebijoti Rusijos, kaip nepabijojo ukrainiečiai, nebijoti Putino šantažo ir jo režimo pralaimėjimo. Putinas turi pralaimėti.

„Taip pat mums reikia visaapimančio Ukrainos pergalės plano, įskaitant ES gynybinės pramonės plėtrą. Dabar kaip tik metas Europos Sąjungai susitelkti dėl saugumo. Gynybos sąjunga yra kaip niekada tikras poreikis. Bet aš tokią sąjungą matau tik kartu su Ukraina. Su Ukraina ES ir NATO nare, su Ukrainos armija, kuri šiandien neabejotinai yra stipriausia Europos armija“, – kalbėjo ELP frakcijos vicepirmininkė.

Pasak jos, Ukrainos pergalė bus visos Europos pergalė – tik pergalė gali išspręsti istorinę rytų dilemą Europoje.

A. Kubilius. Turime turėti ES planą Ukrainos pergalei, kuris apimtų visus jos karinius poreikius

Antradienį Strasbūre vykusiuose Europos Parlamento plenarinės sesijos debatuose, skirtuose Rusijos karo prieš Ukrainą antrosioms metinėms, europarlamentaras Andrius Kubilius pabrėžė, kad Ukrainos pergalė priklauso nuo mūsų politinės valios suteikti tai, ko reikia šiai pergalei. Siekiant šio tikslo, pasak A. Kubiliaus, reikia turėti ES planą, apimantį visus Ukrainos karinius poreikius. 

“Ukrainiečiai dvejus metus su dideliu pasiaukojimu gina ne tik savo šalį, bet ir mus visus. Ukrainos pergalė priklauso nuo mūsų politinės valios suteikti tai, ko reikia Ukrainos pergalei. Ukrainiečiai savo drąsa ir pasiaukojimu nepalūžta. Tuo tarpu mes nepajėgiame suteikti pagalbos. Mūsų pagalba per tuos dvejus metus leido Ukrainai nepralaimėti karo, tačiau ji buvo nepakankama pergalei”, – kalbėjo A. Kubilius.

Jis priminė, kad pernai Rusija savo karui sugebėjo išleisti daugiau nei 100 mlrd. eurų, o Ukrainos pusė su visa mūsų pagalba turėjo tik 80 mlrd. eurų. Visa ES karinė parama pernai siekė tik 0,1 % ES bendrojo vidaus produkto (BVP). 

EP nario teigimu, su tokiais skaičiais neatrodome rimtai, tačiau problema ta, kad visa mūsų pagalba priklauso nuo kiekvienos valstybės narės individualaus savanoriško sprendimo, kiek paramos skirti. Pasak A. Kubiliaus, tokia tvarka neužtikrina pakankamos paramos.

“Turime kolektyvinio požiūrio pavyzdį – ES amunicijos tiekimo planą. Nepaisant jo trūkumų, jis yra geras pavyzdys, kaip ES turi veikti. Turime turėti ES planą Ukrainos pergalei, kuris apimtų visus Ukrainos karinius poreikius, ne tik artilerijos sviedinius. Toks planas turėtų prasidėti nuo kiekvienos valstybės narės įsipareigojimo teikti ne mažesnę kaip 0,25 proc. nacionalinio BVP karinę paramą. Tai leistų gerokai padidinti karinę gamybą tiek Ukrainoje, tiek ES”, – pažymėjo A. Kubilius.

Tai, pasak europarlamentaro, leistų Ukrainai dominuoti. 

EP narys pareiškė, kad Ukrainos pergalė reikalinga mums, todėl turime visomis išgalėmis jos siekti.

2024.02.06

Seime vyksiančioje konferencijoje – Lietuvos paramos Ukrainai patirties ir perspektyvų aptarimas

Šį penktadienį, vasario 9 d., 9 val., Seime (Konstitucijos salėje) įvyks nacionalinė Lietuvos  konferencija „Lietuva Ukrainai“, kurioje bus aptarta Lietuvos parama Ukrainai, jos patirtis ir jos perspektyvos. Dėmesys bus skiriamas  keturioms pagrindinėms Lietuvos paramos Ukrainai kryptims: pirmiausia humanitarinei bei karinei paramai, taip pat bus aptariama Lietuvos parama Ukrainos atstatymui ir Ukrainos euroatlantinei integracijai. Bus kalbama ne tik apie Lietuvos  dvišalę paramą, bet ir apie Lietuvos galimybes bei pastangas telkti didesnę tarptautinę paramą Ukrainai.

Konferencijoje dalyvaus ir apie paramos Ukrainai stiprinimą diskutuos įvarioms partijoms atstovaujantys politikai, Lietuvos valdžios institucijų atstovai, Lietuvos kariuomenės ir Šaulių sąjungos atstovai, taip pat šalies savivaldybių merai, ambasadoriai, verslo, gynybos pramonės atstovai, nevyriausybinių ir labdaros organizacijų atstovai ir kt. Renginyje dalyvaus ir svečiai iš Ukrainos.

„Artimiausias dešimtmetis ir Lietuvai, ir Europai bus „Ukrainos dešimtmetis. Ukrainos karinė pergalė, atstatymas, šalies narystė Europos Sąjungoje ir NATO lems ne tik Ukrainos, bet ir viso Europos žemyno, tame tarpe ir Lietuvos ateitį. Ukrainos sėkmė yra gyvybinis Lietuvos interesas, todėl Lietuva privalo turėti aiškią tiek ilgalaikę, tiek ir artimiausio laikotarpio strategiją kaip padėti Ukrainai pasiekti tokios sėkmės“, – pažymi vienas konferencijos organizatorių A. Kubilius.

Jis pabrėžia, kad Lietuva daug padeda Ukrainai, tam išnaudodama daug dvišalių paramos instrumentų: tai daro valstybės ir savivaldybių institucijos, verslas, visuomeninės organizacijos ir labdaros fondai, politikos bei kultūros lyderiai. 

„Iššūkiai Ukrainai artimiausiu laikotarpiu gali būti ypač dideli, todėl Lietuva turi siekti stiprinti ir efektyvinti savo dvišalę paramą ir imtis iniciatyvų telkti bendraminčius visame Vakarų demokratiniame pasaulyje. Mes kviečiame telktis visus, kurie ir šiandien aktyviai remia Ukrainą. Būdami kartu būsime dar stipresni ir tikrai „nepavargsime” remti Ukrainos. Tikiu, kad Lietuvos pavyzdys padės ir Vakarams „nepavargti“ Ukrainos reikaluose“, – teigia A. Kubilius. 

Renginį organizuoja Europos Parlamento nariai atstovaujantys skirtingas Lietuvos politines partijas ir EP politines grupes – Petras Auštrevičius, Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius, Juozas Olekas – kartu su Lietuvos šaulių sąjunga, Seimo Europos reikalų komitetu, tarptautinio parlamentarų tinklo „United for Ukraine“ grupe Lietuvos Seime bei VšĮ „Memorabilis“, VšĮ „Ačiū, kad esi“ ir Lietuvos europarlamentarų paramos iniciatyva  EU4Kherson.

Renginio programa: Lietuva Ukrainai-programa-0206_1100

2024.02.01

Kauniečiai kviečiami pasitikti Vasario 16-ąją su prof. V. Landsbergiu ir prof. L. Mažyliu

Vasario 15 d., ketvirtadienį, 18.00 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje (K. Donelaičio g. 64, Kaunas) vyks Vasario 16-ajai skirtas renginys „Vasario 16-osios Aktas: kas vyko toliau?“. Egidijus Stancikas kalbins prof. Vytautą Landsbergį ir prof. Liudą Mažylį.

„Visada yra įdomių, iki galo neatsakytų klausimų apie Lietuvos Valstybės atkūrimą. Vasario 16-osios Akto priėmimo aplinkybės visuomenei kelia smalsumą ir aš stengiuosi atskleisti vis naujų detalių apie svarbiausiąjį Lietuvai Dokumentą. Žinau, kad profesorius Vytautas Landsbergis turi unikalių įžvalgų apie šio dokumento svarbą Lietuvai. Pirmasis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Kovo 11-osios Akto Signataras rėmėsi Vasario 16-osios Akte užkoduotomis vertybėmis. Tikimės, kad kauniečiams ir miesto svečiams diskusijos metu pavyks atskleisti galbūt kiek pamirštas, bet kaip niekad šiandien svarbias mūsų nepriklausomybės, valstybingumo idėjas“, – Vasario 16-osios išvakarėse susitikti ir švęsti laisvę kartu kviečia Europos Parlamento narys, Vasario 16-osios Akto originalo Berlyne atradėjas prof. L. Mažylis.

1918 m. vasario 16-ąją Lietuvai paskelbus nepriklausomybę dar nebuvo pasibaigęs Pirmasis pasaulinis karas, po to ją teko ginti, vėliau ir jos netekti… „Rusija jau beveik dvejus metus tęsia totalinį karą prieš demokratinę Ukrainą. Viliamės, kad mūsų su prof. V. Landsbergiu pokalbis įkvėps pilietiškumo, bendrystės šiuo neramiu laikotarpiu“, – teigia L. Mažylis.

Kaip pastebi profesorius, renginio vieta taip pat ypatinga. „Labai džiugu, kad ši diskusija Vasario 16-osios išvakarėse vyks būtent Kaune, tarpukario Lietuvos sostinėje. O ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus erdvė itin simbolinė, čia visos mūsų Lietuvos istorija. Šalia ir Vienybės aikštė, „Laisvės“ paminklas – čia susijungia praeitis ir dabartis, Nepriklausomos Lietuvos išsaugojimo siekis“, – diskusijos vietos reikšmę aptaria L. Mažylis.

Renginys atviras visiems. Diskusijos trukmė – 1,5 val.

Renginį organizuoja Europos Parlamento narys prof. L. Mažylis kartu su Vytauto Didžiojo karo muziejumi.

×