2024.11.18

A.Kubilius. Apie taiką Ukrainoje ir Europos Sąjungos karinę paramą Ukrainai

Rusijos karas Ukrainoje, greitai peržengsiantis 1000 dienų ribą, o šiek tiek vėliau ir trejų metų slenkstį, tebelieka didžiausia geopolitine krize ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Kaip teigia kai kurie ekspertai, – šis karas jau yra įžengęs į Trečiojo pasaulinio karo stadiją.

Tebesitęsiančio Rusijos karo prieš Ukrainą kiekviena diena yra nauja kruvinos tragedijos diena. Karas tęsiasi jau treti metai. Vakarų visuomenėse jaučiamas nusivylimas – kodėl negalime pasiekti greitų pergalių? Pasigirsta balsai, kad Ukrainos karinė pergalė išvaduojant okupuotas teritorijas nebegali būti vertinama kaip reali galimybė užbaigti karą artimiausiu metu. Ir todėl diskusijos dėl ugnies nutraukimo, dėl galimų taikos susitarimų su Putinu įgauna vis didesnį pagreitį. Kai kam atrodo, kad jei negalime pasiekti greitos Ukrainos pergalės, tai reikia siekti greitos taikos, net ir Putino sąlygomis. JAV Prezidento D.Trumpo išpopuliarintas rinkiminis pažadas užbaigti karą per 24 valandas šias diskusijas dar labiau užkaitina.

Šalia tikro tragiško karo Ukrainos frontuose vyksta ir globalus psichologinis percepcijų (nuo anglų kalbos žodžio perception, – lietuviškai: nuovoka, suvokimas, percepcija) karas. Tai yra, vyksta ir hibridinis propagandinis naratyvų karas dėl to, kaip pasaulyje turi būti suvokiamas šis karas ir jo eiga: Putinas deda dideles pastangas siekdamas skleisti naratyvą, kad Ukraina pralaimi, kad Ukraina kariauja beviltišką karą ir vis tiek bus priversta nusileisti, kad Rusijos yra neįmanoma įveikti, kad Ukrainai bet kokia taika yra geriau nei beviltiškas karas, ir t.t., ir t.t.

Toks percepcijų karas paveikia ir kai kuriuos Vakarų lyderius, kurie taip pat ima kartoti tokius pačius naratyvus. Taip formuojasi pavojingas naratyvas, kad Ukraina su visa Vakarų parama, šiame kare yra silpnoji pusė, nors jungtiniai Vakarai ekonomiškai yra 25 kartus stipresni nei Rusija (2023 metais Rusijos BVP – 2 trln. JAV dolerių; ES ir JAV bendras BVP – 45,7 trln. JAV dolerių).

Toks įsivyraujantis „Vakarų silpnumo“ naratyvas yra viena iš didžiausių grėsmių pačių Vakarų saugumui, nes tai tik kuria pagundas ne tik Rusijai, bet ir Šiaurės Korėjai, Iranui, ir net Kinijai tik didinti savo agresyvumą.

Todėl Vakarai turi rūpintis ne tik materialiniais savo gynybos pagrindais ir ne tik tuo, kaip plėtoti konkrečius savo gynybos pajėgumus, bet ir kaip laimėti ar bent jau nepralaimėti šiandieniniame percepcijų ar naratyvų kare.

Taika Europos žemyne, įskaitant ir Ukrainą, yra natūralus Europos Sąjungos, jos institucijų ir daugumos jos piliečių siekis. Dar labiau taikos reikia pačiai Ukrainai. Klausimas yra tik vienas – kaip tokios taikos ir kokio turinio taikos bus siekiama?

Suprantama, kad teoriškai taika (ar karo pabaiga) Ukrainoje gali būti pasiekta dviem būdais – priverčiant Ukrainą pasiduoti, neduodant jai pakankamai ginklų; arba priešingai – priverčiant Putiną suprasti, kad jis nieko nepasieks, kad jis kariauja beviltišką karą, ir todėl jam teks atsitraukti iš Ukrainos. Tokiam Putino supratimui atsirasti šiandien reikia vieno – akivaizdžių įrodymų, jog Vakarai nepavargs remti Ukrainos.

Pirmasis kelias link karo pabaigos būtų Putino pergalė ir Europai yra visiškai nepriimtinas, nes tai būtų pakankamai tikslus 1938-ųjų metų „Miuncheno suokalbio“ pakartojimas, kai Vakarų lyderiai, siekdami tariamos taikos su Hitleriu, privertė pasiruošusią su ginklu gintis Čekoslovakiją sutikti su tuo, kad Hitleris okupuos dalį jos teritorijos. Tai galų gale atvedė prie II-ojo Pasaulinio karo visame Europos žemyne.

Antrasis kelias yra Ukrainos ir Vakarų pergalės kelias, tačiau jo įgyvendinimui reikia naujų ir ryžtingų Ukrainos rėmimo pastangų visuose Vakaruose, ir ypač Europos Sąjungoje. Ir tokios pastangos turi būti paremtos aiškia strategija.

Šiandien tebesitęsiantis kruvinas karas vyksta tokiomis aplinkybėmis, kai demokratiniuose Vakaruose galimai bręsta nemaži pokyčiai: naujoji JAV administracija žada labai greitai sustabdyti karą Ukrainoje, galbūt tiesiog priverčiant užšaldyti dabartinę fronto situaciją; kaip skelbia JAV ekspertai, tam gali būti pasitelkti ir JAV paramos Ukrainai instrumentai, viešai ir neviešai perspėjant Ukrainą, kad tokia parama gali būti sustabdyta, jeigu Ukraina nesutiks su naujos JAV administracijos planais.

Tuo tarpu naujoji Europos Komisija skelbia jog imsis reikšmingų iniciatyvų stiprinti Europos Sąjungos gynybinius pajėgumus ir kurti Europos Gynybos Sąjungą: pirmą kartą savo istorijoje, Europos Sąjungos Komisijos vadovybė naujiems Komisarams įteiktuose jų Misijos Laiškuose atvirai teigia, jog Europos Sąjunga turi būti pasirengusi patiems ekstremaliausiems kariniams išmėginimams (“most extreme military contingencies”), kitaip sakant, potencialiai karinei agresijai prieš kurią nors ES šalį narę. Be abejo, turima omenyje visų pirma Rusijos agresija. O tokios agresijos tikimybė yra labai tampriai susijusi su karo Ukrainoje eiga.

Nuo karo pradžios prabėgus beveik trejiems metams akivaizdu, kad Rusija yra sukūrusi didelės apimties „karo ekonomiką“ ir masiškai gamina ginklus karui, o Ukrainos karo frontuose Rusijos kariuomenė (kartu su Šiaurės Korėjos kariais) efektyviai mokosi kariauti modernų karą. Šiandien Europos Sąjungos ir NATO žvalgybos perspėja, kad Rusija gali būti pasirengusi agresijai prieš kurią nors Europos Sąjungos šalį dar iki 2030 metų.

Jeigu Europos Sąjunga sudarys galimybę Putinui įsitikinti, kad Vakarai tikrai yra silpni ir nesugeba padėti Ukrainai apsiginti, jeigu Ukraina bus priversta pasirašyti taikos „pagal Putiną“ sąlygas, akivaizdu, kad tikimybė, jog Rusija susigundys pradėti agresiją prieš kurią ES šalį gali labai stipriai išaugti. Taip „pagal Putiną“ užbaigus karą Ukrainoje, Rusija savo agresiją prieš ES gali pradėti žymiai anksčiau nei 2030 metais.

Tuo tarpu jeigu bendromis Ukrainos ir Vakarų pastangomis Rusija bus priversta užbaigti karą Kremliui nepalankiomis sąlygomis, tokiu atveju ir Putino šiandieniniai planai kitu agresijos taikiniu pasirinkti kurią nors ES šalį gali būti negrįžtamai sugriauti.

Taigi Rusijos agresijos prieš ES ar NATO tikimybė, jos mastas ir jos tikėtina data vienareikšmiškai priklauso nuo vieno faktoriaus: nuo Rusijos karo prieš Ukrainą eigos. O tai reiškia – nuo Vakarų paramos Ukrainai lygio.

Todėl Europos Sąjunga, siekdama išvengti Rusijos potencialios agresijos, privalo turėti aiškią strategiją, kokių konkrečių tikslų siekia Europos Sąjunga, savo ištekliais remdama Ukrainos gynybinį potencialą, nes nebeužtenka pasakyti, kad remsime tiek, kiek reikės. Nors iki šiol Europos Sąjungos bendra parama Ukrainai (ne vien tik karinė) savo apimtimi buvo didesnė nei ta, kurią Ukrainai iki šiol suteikė JAV, tačiau kaip nesenai teigė naujasis NATO Generalinis Sekretorius Mark Rutte: „Ligšiolinė mūsų parama Ukrainai leido jai tęsti kovą. Bet mes turime padaryti žymiai daugiau tam, kad pakeistume konflikto trajektoriją“. (“So far, our support has kept Ukraine in the fight. But we need to do much more in order to shift the conflict’s trajectory”).

Europos Sąjunga turi visų pirma apsispręsti, kokios tolesnės konflikto (Rusijos karo prieš Ukrainą) trajektorijos ji pati sieks tam, kad Rusijos karinės agresijos tikimybė būtų reikšmingai sumažinta, o ne padidinta. Tam ES turi sutarti dėl pačios ES įgyvendinamos, tikslingos „Ukrainos strategijos“ ir turi pati surasti reikalingus išteklius tokios strategijos įgyvendinimui. Parengus tokią strategiją, ateitų laikas tartis ir su transatlantiniais partneriais dėl bendrų veiksmų jos įgyvendinimui. Tai leistų ir pačiai Europos Sąjungai būti pasiruošus imtis įgyvendinti tokią strategiją, jeigu nebūtų rasta sutarimo su partneriais.

Kokios „Ukrainos strategijos“ reikia Europos Sąjungai, kalbant apie karinę paramą Ukrainai?

Atsakymas yra paprastas – reikia tokios strategijos, kuri šiandien parodytų Putinui, kad Europos Sąjunga yra stipri ir pasirengusi atremti bet kokias Putino agresijas. Tokie Europos Sąjungos įrodymai turi prasidėti nuo Europos Sąjungos didėjančios paramos Ukrainai ir baigtis pačios Europos Sąjungos pakankamų gynybinių pajėgumų radikaliu stiprinimu.

Putino agresyvumą eskaluoja jo matomi mūsų, Vakarų, silpnumo įrodymai, o ne mūsų stiprumo ir pasirengimo apsiginti įrodymai. Putinui turi būti parodyta, kad jo agresija tiek prieš Ukrainą, tiek ir prieš Europos Sąjungą neatneš nei jam pačiam nei Rusijai jokių pergalių ir jokios sėkmės.

Kol kas Putinui vis dar atrodo, kad jis gali pasiekti Ukrainoje karinę pergalę, kad gali pralaužti Ukrainos gynybos frontą, kad gali sulaukti to momento, kai Vakarai pavargs remti Ukrainą. Putinas šiandieninę situaciją Ukrainos frontuose vertina kaip Vakarų silpnumo įrodymus.

Tokius lūkesčius Putinui sukelia tai, kad ligšiolinė Vakarų parama Ukrainai ne tik kad savo apimtimi nebuvo pakankama, bet ir pati suteikiama parama atrodė kaip stokojanti aiškios strategijos, neturinti aiškių tikslų ir ilgalaikių planų. Visa tai ir sudaro galimybes Putinui galvoti ir tikėtis, kad tokios Vakarų paramos srautai netrukus išseks.

Norint pakeisti tokį įspūdį ir reikia „Ukrainos Strategijos“. Ne tik tam, kad Ukrainai būtų garantuota didesnė ir efektyvesnė Vakarų karinė parama, bet ir tam, kad Putinas pradėtų pagaliau suprasti, kad jokių pergalių jam pasiekti nepavyks.

Tokia „Ukrainos strategija“ turi būti sudėtine dalimi „Europos Gynybos“ strategijos, kuriai bus skirtas ir naujos Europos Komisijos per pirmą šimtą dienų rengiamas strateginis dokumentas, skirtas Europos gynybai (“White Paper on European Defence”). Europos Gynybos strategija turi numatyti visas Europos Sąjungos dispozicijoje esančias priemones (industrines, ekonomines, finansines, teisines), kurios padėtų Europos Sąjungos šalims sukaupti būtinus gynybos išteklius, reikalingus tam, kad būtų pasirengta atremti bet kokią potencialią Rusijos agresiją. O taip pat ir tam, kad Ukrainai būtų suteikta reikalinga karinė parama. Tokia Europos Gynybos strategija taip pat yra reikalinga ir tam, kad Putinas jau šiandien suprastų, kad jo svajonės testuoti ES ar NATO, užpuolant kurią nors šių organizacijų narę, yra bergždžios – ES kartu su NATO apsigins.

Platesnę Europos Gynybos strategiją bus galima aptarti vėliau. Šis tekstas yra visų pirma skirtas išsamesniam „Ukrainos strategijos“ aptarimui. Tiek „Ukrainos strategija“, tiek ir platesė „Europos Gynybos“ strategija turi būti vertinamos kaip sudėtinės dalys to, ką buvęs Suomijos Prezidentas S. Niinisto savo nesenai paskelbtoje ataskaitoje įvardijo kaip ES Pasirengimo strategija, kurią, anot autoriaus, Europos Sąjungai yra būtina artimiausiu metu parengti ir pradėti įgyvendinti.

„Ukrainos strategija“ turi remtis aiškiu supratimu, kad ligšiolinė Europos karinė parama Ukrainai rėmėsi atskirų ES šalių narių individualiomis pastangomis, kurias kiek įmanoma koordinavo vadinamasis Ramšteino formatas. Tokiu būdu buvo pasiekta nemažai, tačiau ateina metas, kai, neatsisakant veikiančio Ramšteino formato, paramos Ukrainai organizavimas nuo koordinuojamų savanoriškų pastangų turi palaipsniui pereiti prie vis geriau suplanuoto ir labiau strategiško kolektyvinio veikimo. Toks ir būtų skiriamasis „Ukrainos strategijos“ bruožas – kolektyvinė ES pastanga stiprinti Ukrainos gynybą, o tuo pačiu ir visos Europos gynybą.

„Ukrainos strategija“ neturi būti labai sudėtinga: ji turi tiesiog numatyti, kokios apimties ginkluotė, kur pagaminta ir kaip finansuojama bus suteikiama Ukrainai per artimiausius kelerius metus.

Europos Sąjungai „Ukrainos strategija“ neatidėliotinai yra reikalinga ir tam, kad ES artimiausiu metu būtų tinkamai pasirengusi dialogui ir diskusijoms tiek su naująja JAV administracija, tiek ir su Ukraina. Kolektyvinių Vakarų politiniai prioritetai ir ES parama Ukrainai negali priklausyti vien tik nuo pokyčių Jungtinių Valstijų administracijoje ir jų strateginiuose prioritetuose.

„Ukrainos strategija“ gali būti rengiama įvairiai: ji gali būti platesnė ir detalesnė, orientuota į ilgalaikius bendresnius tikslus; tačiau pradiniame etape ji gali būti ir siauresnė bei nukreipta į konkrečiai apibrėžtų karinės paramos tikslų įgyvendinimą.

Pavyzdžiui, ji galėtų būti skirta tam, kad ES prisiimtų konkrečią atsakomybę finansuoti gamybą ir tiekimą tokios karinės technikos, kuri yra reikalinga rengiamoms naujoms Ukrainos kariuomenės brigadoms (Ukraina rengia 14 naujų brigadų) bei jų apginklavimui, įskaitant ir sunkiąja karine technika.

Kaip rodo Vakarų ekspertų vertinimai, tokiam apginklavimui reikėtų pakankamai nemažos apimties ginkluotės: 100-300 naujų, to paties modelio tankų; iki 1000 pėstininkų kovos mašinų; apie 500 naujų artilerijos sistemų (155 mm); iki 250 Gepard tipo oro gynybos sistemų, kurios gintų kariuomenės padalinius; taip pat reikšmingai padidintos dronų gamybos. Neatidėliotinai yra būtina ir sukurti bei išplėtoti Vakarų logistinę bei pramoninę infrastruktūrą pačioje Ukrainoje tam, kad būtų galima efektyviai prižiūrėti, remontuoti ir atnaujinti karinę techniką, pagamintą Europos Sąjungos gynybos pramonės įmonėse ir naudojamą Ukrainos frontuose.

Tokia technika galėtų būti pagaminta tiek Europos, tiek ir Ukrainos karinės pramonės. Per trejus karo metus paaiškėjo, kokia ir kur pagaminta karinė technika yra tinkamiausia ir labiausiai reikalinga Ukrainos kariuomenei. Nemaža dalis tokios technikos gali būti pagaminta ir pačios Ukrainos karinės pramonės įmonėse, jau šiandien sugebančiose gaminti ginkluotę, savo kokybe neatsiliekančia nuo Vakarų gamybos standartų. Kita dalis būtų gaminama Europos įmonių arba Ukrainoje įsteigtų bendrų Ukrainos-Vakarų įmonių, apjungiančių ukrainiečių įgytą modernaus karo technologinį know-how ir Vakarų industrinę galią.

Tai būtų ypač reikalinga tokiais atvejais, kai, pavyzdžiui, ukrainiečiai gali pasigaminti modernios artilerijos sistemos „Bohdana“ pabūklus, kurių gamyba Ukrainoje yra maždaug du kartus pigesnė, nei analogiškų artilerijos sistemų gamyba Europos Sąjungoje, tačiau ukraniečiams trūksta savaeigių platformų, ant kurių Ukrainoje pagamintos artilerijos sistemos turi būti montuojamos. Tokios platformos galėtų būti gaminamos Europos Sąjungoje ir tiekiamos Ukrainos gamintojams. Lygiai taip pat galėtų būti išplėtota ir įvairių reikalingų dronų gamyba – ukrainiečių fronto kovose įgytas technologinis know-how, sulietas su Europos Sąjungos gynybos pramonės potencialu garantuotų stiprų gamybinį proveržį ir Ukrainos karinį pranašumą.

Kiek ir kokia konkreti karinė technika prioritetiškai turėtų būti gaminama ir tiekiama Ukrainai, turi apsispręsti Ukrainos karinė vadovybė kartu su ES ir NATO ekspertais. Tačiau tai turi gulti į „Ukrainos strategijos“ gamybos ir tiekimo strateginį planą, paremtą aiškiais ES finansiniais ištekliais ir ilgalaikiais kontraktais tiek su ES, tiek ir su Ukrainos gynybos pramone.

Preliminarūs Vakarų ekspertų skaičiavimai, kiek ir kokios technikos tokioje „Ukrainos strategijoje“ turėtų būti įsipareigota pagaminti ir pateikti Ukrainos kariuomenei rodo, kad tokios strategijos įgyvendinimas pradiniame etape kainuotų apie 50 mlrd. eurų.

50 mlrd. eurų yra didelė pinigų suma, tačiau ji yra pakeliama Vakarų finansams. Net ir tuo atveju, jeigu tokias lėšas turėtų sutelkti vien tik ES, ji būtų pakeliama, ypač žinant, kad tokios apimties lėšos būtų išleistos ne per vienerius metus.

Verta atsiminti, kad per visus beveik trejus karo metus Europos Sąjungos karinė parama Ukrainai jau pasiekė 43 mlrd. eurų, o Jungtinių Amerikos Valstijų – 57 mlrd. eurų (tuo tarpu jau duoti įsipareigojimai paremti kitas Ukrainos biudžeto išlaidas yra tokie: ES – 84 mlrd.eurų; JAV – 31 mlrd. eurų). Taigi – per vienerius metus ES karinė parama Ukrainai siekė maždaug 14 mlrd. eurų, o Jungtinių Valstijų – maždaug 19 mlrd. eurų. Tiek ES, tiek ir JAV atveju tokios metinės išlaidos yra šiek tiek mažiau nei 0,1% atitinkamų BVP.

Ir ES, ir JAV tikrai yra ekonomiškai pajėgios skirti didesnę karinę paramą Ukrainai, ypač žinant, kad Rusija karinėms išlaidoms skiria 7% BVP, o Ukraina savo gynybai yra priversta išleisti net 25% BVP.

Taika kainuoja brangiai, nes, kaip teisingai sakydavo senovės romėnai: jeigu nori taikos, ruoškis karui. Pasiruošti karinei gynybai yra brangu, tačiau sulaukti karo jam nepasiruošus yra dar brangiau.

Europos pasiruošimas atremti potencialią Rusijos agresiją prasideda nuo šiandieninės paramos Ukrainos gynybai. Tokia parama yra brangi, tačiau dar brangiau kainuotų neremti Ukrainos ir tai, kokias pasekmes tai lemtų visai Europai.

Verta pakartoti dar kartą: Rusijos agresijos galime išvengti tik tuo atveju jeigu Putinas visų pirma supras, kad jis nieko nepasieks Ukrainoje, kad jis nenugalės Ukrainos ir kad neparklupdys Ukrainos. Lygiai taip pat, kad jis neįveiks nei Europos Sąjungos, nei mūsų valios remti Ukrainą. Tai ir yra tikras kelias tiek į taiką Ukrainoje, tiek ir visame Europos žemyne.

Ar įveiksime tokį kelią, priklauso visų pirma nuo mūsų pačių ir nuo mūsų politinės valios neatidėliojant imtis įgyvendinti tiek Ukrainos strategiją, tiek ir Europos Gynybos strategiją.

2024.11.15

R. Juknevičienė paskirta Europos Parlamento pagrindine pranešėja Sakartvelui ir išrinkta „Euronest“ vicepirmininke

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė šią savaitę paskirta Europos Parlamento nuolatine pranešėja Sakartvelui. Ji bus atsakinga už EP politikos formavimą ES santykių su Sakartvelu klausimais, pozicijos koordinavimą su kitų politinių grupių paskirtaisiais atstovais.
EP narė taip pat buvo patvirtinta „Euronest“ parlamentinės asamblėjos vicepirmininke, atstovaujančia ELP partijai EP delegacijoje Rytų partnerystės šalims.
Ketvirtadienį vyko pirmasis „Euronest“ delegacijos posėdis, kuriame buvo aptarti veiklos prioritetai, vyko diskusijos apie svarbiausius įvykius regione: rinkimus Moldovoje ir Sakartvele, JAV prezidento rinkimų poveikį regionui.
„Euronest“ – tai viena pagrindinių bendradarbiavimo platformų tarp EP narių ir parlamentarų iš Rytų partnerystės šalių: Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo, Armėnijos, Azerbaidžano.
Anksčiau šiai grupei taip pat priklausė Baltarusija, bet po suklastotų 2020 m. rinkimų ir Lukašenkos represijų, Baltarusijos narystė buvo suspenduota. Vietoje to, „Euronest“ delegacija Europos Parlamente palaiko aktyvius ryšius su demokratinės Baltarusijos atstove Sviatlana Cichanouskaja ir kitais Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovais.
R. Juknevičienė yra ir parlamentinės delegacijos Pietų Kaukazui narė.

2024.11.14

Europos Parlamentas griežtai reaguoja į Rusijos šešėlinio laivyno siautėjimą ir ES sankcijų apeidinėjimą

Europos Parlamentas pritarė rezoliucijai dėl ES veiksmų prieš Rusijos šešėlinį laivyną ir dėl visiško sankcijų Rusijai vykdymo užtikrinimo. EP narė Rasa Juknevičienė atstovavo Europos Liaudies partijos (ELP) frakcijai derybose dėl šio dokumento.
Rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys, kad Rusija iki šiol naudoja neregistruotus krovininius laivus naftai ir naftos produktams eksportuoti, o pajamos iš jų, kaip žinome, yra pagrindinis Rusijos karo pramonės finansuotojas.
Skaičiuojama, kad tokiam laivynui jau išleista apie 9 mlrd. Eur. Rusijos šešėlinis laivynas išsiskiria savo mastu: kas mėnesį eksploatuojama apie 160–200 tanklaivių naftai gabenti. Tokių laivų Rusija turi apie 600. Rusijos naftos ir naftos produktų pripildyti tanklaiviai kasdien plaukia per Europos vandenis, nepaisydami ES sankcijų.
Pasak EP narės R. Juknevičienės, Europa privalo imtis skubių veiksmų Rusijos šešėliniam laivynui išaiškinti ir uždrausti. Šešėlinis laivynas leidžia Kremliaus režimui apeiti sankcijas ir toliau finansuoti karą prieš Ukrainą.
„Šis laivynas leidžia Rusijos naftai ir naftos produktams patekti į mūsų rinkas. Tai toleruodami mes prisidedame prie brutalaus Rusijos karo finansavimo, – sako EP narė.
Pasak parlamentarės, Rusijos naudojami neregistruoti laivai nėra saugūs ir kelia milžinišką grėsmę jūrų ekosistemoms dėl didelės avarijų grėsmės, įskaitant ir mūsų Baltijos jūros pakrantėse.
„Privalome sustiprinti sankcijas ir užkirsti kelią jų apeidinėjimui. Šešėlinio Rusijos laivyno sustabdymas – vienas iš tokių veiksmų“, – sako R. Juknevičienė.
Rezoliucijoje be kita ko smerkiamas Europos laivų savininkų dalyvavimas kuriant Rusijos šešėlinį laivyną. Taip pat smerkiamas valstybių, teisinių paslaugų teikėjų, kitų subjektų ir asmenų elgesys, kai padedama Rusijai išvengti ES sankcijų arba jas sušvelninti. Primenama, kad sankcijų pažeidimas yra nusikaltimas ES lygiu. Rezoliucija raginama išplėsti ir įgyvendinti laivų pardavimo apribojimus bei uždrausti tanklaivių pardavimą šalims, kurios palengvina prekybą su Rusija.

R. Juknevičienė: „Rinkimai Sakartvele nebuvo demokratiški, negalime jų pripažinti“

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė vakar per mini plenarinę sesiją Briuselyje kalbėdama dėl situacijos Sakartvele po rinkimų pabrėžė, kad korumpuotos oligarchinės jėgos, padedant Kremliui, beveik visur pabando perimti valdžią. Taip jau buvo Ukrainoje, Moldovoje ir daug kur kitur. Taip atsistiko ir Sakartvele.
„Čia, ES, turime kalbėti atvirai: rinkimai Sakartvele nebuvo demokratiški. Negalime jų pripažinti. Partija „Gruzijos svajonė“ nelaimėjo. Turime reikalauti nepriklausomo tarptautinio tyrimo, – sakė EP narė ir pabrėžė: – Sakartvelo kandidatės į ES statusas jau įšaldytas. Taip bus ir toliau“.
Pasak parlamentarės, reikės iš naujo įvertinti, ar Sakartvelas atitinka bevizio režimo statuso reikalavimus. ES nebegalime teikti pagalbos Sakartvelo valstybės institucijoms.
„Visa tai sakau su liūdesiu: Sakartvelo žmonės to nenusipelnė. Jie remia proeuropietišką kelią. Ir mes ES juos remiame”, – sakė R. Juknevičienė.
„Nuo šiol ES turi kalbėti labai aiškiai tiek Sakartvelo visuomenei, tiek ir rinkimus iš jų pavogusiai „Gruzijos svajonei“: narystė ES nesuderinama su oligarchine sistema. Narystė ES yra suderinama tik po šalies debidzinizacijos“, – kalbą baigė EP narė R. Juknevičienė.

2024.11.08

R. Juknevičienė apie naująją valdančiąją daugumą: „Tai didžiausia Lietuvos kompromitacija“

Reaguodama į naujosios valdančiosios daugumos suformavimą, Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė teigia, kad tai – didžiausia Lietuvos kompromitacija, kokia tik galėjo būti.
„Atsakingi už darbą su Lietuva Kremliuje turėtų džiaugtis. Ko gero, gaus paaukštinimus tarnyboje. Kremliaus svajonė išsipildė. Lietuva kompromituojama, – sakė EP narė. – Lietuva, kuri šio karo akivaizdoje, šių labai sudėtingų pasauliui išmėginimų akivaizdoje, buvo visos ES moralinė lyderė, ypač per Ingridos Šimonytės Vyriausybės politiką Ukrainos atžvilgiu, per Gabrielių Landsbergį, per mūsų vykdomą vertybinę politiką Kinijos atžvilgiu ir kitur, dabar mūsų šalis yra kompromituojama. Ko daugiau gali norėti Kremlius? Būtent to, kas ir vyksta – išstumti iš europinio ir pasaulinio žemėlapio moralinius lyderius“.
Pasak politikės, Lietuva neturi tokių resursų, kaip Prancūzija ar Vokietija, bet mes nuo pat Kovo 11-osios turėjome moralinį autoritetą.
„Tai mūsų vienintelis turtas, kuris dar nebuvo taip subjaurotas, kaip gali būti subjaurotas dabar, – sakė R. Juknevičienė. – Konstitucinio teismo pripažintas vieno iš naujos koalicijos partnerio antisemitizmas bus žiniasklaidos antraštėse. Tai nebus nepastebėta ir politiniuose sluoksniuose. Lietuvos socialdemokratai yra Europos socialistų aljanso nariai, Skvernelio partija pavasarį įstojo į žaliųjų aljansą. Tai yra kairiosios partijos, kuriems rudi marškiniai yra labiausiai nepriimtini. Pasirinktas bendradarbiavimas niekaip nesiderina su šių dviejų partijų narystėmis europiniuose aljansuose. Manęs EP jau klausinėjo kolegos prieš antrąjį rinkimų Lietuvoje turą, turiu draugų tiek socialistų, tiek žaliųjų frakcijose. Ir jie man sakė, kad jau kalbėjo su socialdemokratais, kurie jiems yra pažadėję čia, Europos Parlamente, kad jie neis su šita partija. O dabar staiga tokia žinia.“
Politikės teigimu, abi partijos spjauna į savo europinę šeimą. To dar nėra buvę.

2024.11.07

EP narė Rasa Juknevičienė paskirtųjų komisarų klausė apie dirbtinai sukeltos migracijos valdymą bei ES sienų apsaugą, plėtros planus ir pasirengimą krizėms

Šią savaitę paskirtųjų Europos Komisijos narių klausymuose Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė teikė klausimus komisarams: vidaus reikalų ir migracijos – Magnusui Brunner, pasirengimo krizėms, jų valdymo ir lygybės – Hadjai Lahbib bei plėtros – Martai Kos.
EP narė atkreipė buvusio Austrijos finansų ministro Magnuso Brunner dėmesį, kad ties ES, Šiaurės ir Baltijos šalių rytinėmis sienos susiduriama su hibridiniais išpuoliais, kai migrantai naudojami kaip ginklai, kas kelia grėsmę šalių saugumui ir teritoriniam vientisumui.
„Teigiate, kad laikysitės griežtos pozicijos dėl šių grėsmių. Kada planuojate pradėti diskusijas dėl teisinės sistemos, skirtos reaguoti į tokias grėsmes, atnaujinimo? Į kokias dar hibridines grėsmes ketinate reaguoti ir kokiais būdais tai darysite?“ – paskirtojo komisaro klausė EP narė.
Ji taip pat pabrėžė, kad Vengrijoje yra supaprastinta leidimų gyventi ir dirbti išdavimo tvarka Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kas kelia rimtą grėsmę saugumui ir Šengeno erdvės vientisumui. Pasak R. Juknevičienės, būtina suvienodinti vizų išdavimo politiką ir tinkamiau derinti veiksmus su kaimyninėmis šalimis.
Parlamentarė M. Brunner teiravosi, kokias papildomas priemones būtų galima pasitelkti, kad išvengtume panašių situacijų pasikartojimo ateityje?
Pasak M. Brunner, Putinas į Ukrainą atnešė mirtį ir destrukciją.
„Jis bando šantažuoti ES šalis atveždamas dar daugiau migrantų prie mūsų sienų, todėl turime tiksliai formuluoti: tai yra hibridinės atakos prieš Lenkiją, Suomiją, Baltijos šalis. Jos nėra vienintelės, kurios nukentėjo. Tai nukreipta prieš mus visus. Pastaraisiais mėnesiais girdėjome apie Rusijos sabotažą, šnipinėjimą. Šiame kontekste kalbant apie asmenis iš Rusijos, keliaujančius Šengeno erdvėje, turime tai turėti minty. Nes priešingu atveju tai gali pakenkti Šengeno valstybių tarpusavio pasitikėjimui“, – sakė paskirtasis vidaus reikalų ir migracijos komisaras. Jis patikino, kad kalbant apie į ES atvykstančius asmenis iš Rusijos ir Baltarusijos, turėtume sustiprinti kontrolę, nes svarbu, kad galėtume įvertinti grėsmės lygį.
„Tikrai manau, kad visi tikimės, jog valstybės narės sustiprins pasienio kontrolę, o ne palengvins atvykimą. Be to, kalbant apie vizas, ES turi griežtas gaires, kurias turėtume įvertinti ir peržiūrėti“, – į europarlamentarės klausimą atsakė M. Brunner.
Paskirtosios pasirengimo krizėms, jų valdymo ir lygybės komisarės Hadjos Lahbib klausymų metu, europarlamentarė R. Juknevičienė pažymėjo, kad pastaraisiais metais ES susidūrė su tokiomis egzistencinėmis grėsmėmis kaip pandemija ir konvencinis karas Europos žemyne, kurios kėlė iššūkį Sąjungos atsparumui ir vienybei.
„Turint omenyje šiuos iššūkius, kokiais principais bus grindžiama ES atsargų kaupimo sistema? Ar valstybės narės privalės kaupti daugiau atsargų, ar bus daugiau bendrų ES atsargų? Kaip ES stiprins savo gebėjimus reaguoti į chemines, biologines, radiologines ir branduolines grėsmes? Ar atsižvelgiant į visa tai bus įgyvendintas bendras ES grėsmių vertinimas, bendras rizikų supratimas, siekiant suderinti valstybių narių pasirengimą krizėms?“
Atsakydama į šį klausimą paskirtoji komisarė pabrėžė, kad klausimuose paminėti akcentai bus įtraukti į pasirengimo krizėms strategiją, kurią komisarė parengs artimiausiu metu iškart po paskyrimo.
H. Lahbib priminė, kad 2019 m., iš pradžių reaguojant į miškų gaisrus Portugalijoje, buvo sukurtas atsargų kaupimo mechanizmas. Pagal „RescEU“ programą teikiami svarbiausi ištekliai, pavyzdžiui, palapinės, avarinės pastogės, medicinos reikmenys. „RescEU“ atsargų vertė – 2,1 mlrd. eurų, jos laikomos įvairiose valstybėse narėse.
Kalbant apie medicinines grėsmes, reaguojant į pandemiją, buvo įsteigta HERA (the Health Emergency Preparedness and Response Authority) – pasirengimo ekstremalioms situacijoms agentūra. Ji prižiūri medicininius rezervus ir koordinuoja atsakomuosius veiksmus nuo A iki Z – nuo mokslinių tyrimų iki vaistų paskirstymo, kai jų prireikia.
Pasak H. Lahbib, visi šie ištekliai buvo sukurti reagavimo į nelaimes poreikiams tenkinti. Kitas ES uždavinys bus integruoti šiuos pajėgumus į nuoseklią pasirengimo krizėms strategiją.
Paskirtajai plėtros komisarei Martai Kos EP pabrėžė, kad viena iš priežasčių, kodėl Rusija ryžosi plataus masto kruvinam karui, – paliktos pilkosios zonos.
„ES plėtra, taip pat ir NATO plėtra, – tai svarbiausias įrankis sunaikinant Rusijos imperialistinius apetitus. Plėsdami bendrų vertybių, gerovės ir demokratijos erdvę, stipriname ir pačią ES“, – sakė R. Juknevičienė.
Atsižvelgiant į strateginę plėtros svarbą, europarlamentarė komisarės klausė, kokių priemonių ji ketina imtis, kad įtikintų visas valstybes nares, jog plėtra – tai ne tik galimybė šalims kandidatėms, bet ir galimybė Europai tapti saugesnei bei konkurencingesnei.
M. Kos sutiko, kad ES plėtra yra svarbiausia Europos išorės politikos sritis. „Naujų valstybių narių įtraukimas padarys Europą saugesnę, sustiprins ją ir leis mums geriau pasipriešinti išorės jėgoms, kurios siekia ES žlugimo“, – sakė paskirtoji komisarė.
Pasak jos, parengti tinkamas informacinės kampanijos žinutes šalyse kandidatėse bei išsiaiškinti, kaip sudominti valstybes nares, ir užsitikrinti jų paramą – tai labai svarbūs uždaviniai.
Todėl komunikacija labai svarbi dalis komisarės būsimojoje darbotvarkėje. M. Kos komunikacijos kampanijoje išskirtų tris svarbias kryptis: valstybės narės, šalys kandidatės ir viešoji nuomonės apskritai. Taip pat siektų įtraukti ir pilietinės visuomenės nuomonę bei tikisi nevyriausybinių organizacijų paramos. „Apie plėtrą turi kalbėti ne tik vyriausybės ir ES pareigūnai“, – teigė M. Kos.

Andriaus Kubiliaus įžanginis žodis klausymuose Europos Parlamente

Įžanginis žodis

Andrius Kubilius, paskirtasis Komisijos narys, atsakingas už gynybą ir kosmosą

Gerbiamieji komitetų pirmininkai,

Gerbiamieji Europos Parlamento nariai,

Gerbiami kolegos,

Per pastaruosius 32 metus būdamas du kartus buvęs Lietuvos Ministru Pirmininku ir Lietuvos bei Europos Parlamento nariu, jaučiuosi pagerbtas galėdamas grįžti į šiuos Rūmus ir šiandien kreiptis į Jus kaip pirmasis Europos Sąjungos istorijoje paskirtasis Komisijos narys, atsakingas už gynybą ir kosmosą.

***

Kaip žinote, gynyba yra vienas svarbiausių būsimos Komisijos prioritetų.

Misijos laiške man pavesta padėti Europai pasirengti „ekstremaliausiems kariniams nenumatytiems atvejams“. Tai reiškia – pasirengti Rusijos agresijos prieš ES valstybes nares galimybei.

Ar esame pasirengę tokiems nenumatytiems atvejams?

Šiandien susiduriame su neatidėliotinais ir ilgalaikiais Europos gynybos iššūkiais:

Pirma, susiduriame su egzistencinėmis ir kylančiomis grėsmėmis, įskaitant įprastinį karą, kibernetinį karą, hibridines atakas ir kosmoso militarizavimą:

– Naujausi žvalgybos vertinimai rodo, kad iki šio dešimtmečio pabaigos Rusija gali išbandyti ES arba NATO ryžtą. Todėl turime skubiai stiprinti ES pasirengimą galimai karinei agresijai. Tokiu būdu galime atgrasyti Rusiją.

– Nepaisant to, kad kol kas sunku nuspėti, kokia artimiausiu metu bus naujosios JAV administracijos politika, vis dėlto galime prognozuoti, kad per ateinančius dešimtmečius JAV tikriausiai daugiau dėmesio skirs Kinijos keliamam strateginiam iššūkiui. Šis ilgalaikis pokytis reikalauja savarankiškesnės Europos gynybos struktūros.

Antra, ES valstybės narės per pastaruosius dešimtmečius gynybai skyrė per mažai lėšų – šis trūkumas sudaro daugiau kaip 1 trilijoną eurų. Dėl tokio nuolatinio nepakankamo investavimo kritiniai mūsų pajėgumai ir pasirengimas turi spragų.
Trečia, Europos gynybos įrangos rinka tebėra labai fragmentuota, o tai lemia neefektyvumą, pastangų dubliavimą ir sąveikos trūkumą. Mūsų gynybos pajėgumai atsilieka nuo to, ko reikia mūsų pasirengimui, kaip pabrėžiama [Specialiojo patarėjo] Prezidento S.Niinisto pranešime [Dėl Europos civilinės ir karinės parengties ir pasirengimo stiprinimo].
Ketvirta, mūsų priešininkai ir strateginiai konkurentai sparčiai mus lenkia. Tokių šalių kaip Rusija ir Kinija gynybos biudžetai per pastaruosius du dešimtmečius išaugo daug labiau nei 27 ES valstybių narių. Panašu, kad 2025 m. Rusija, skaičiuojant pagal perkamosios galios paritetą, karinėms reikmėms išleis daugiau nei visos ES 27 valstybės narės skiria gynybai.

Tikiuosi Jūsų paramos, kad, siekdami išspręsti šiuos iššūkius, sukurtume tikrą Europos gynybos sąjungą. Kaip teigia S.Niinisto, Europos gynybos sąjungos reikia ne karui, o taikai palaikyti.

Tam reikia keisti paradigmą ir sistemiškai pertvarkyti Europos gynybą, grindžiamą glaudžiu mūsų, valstybių narių ir NATO bendradarbiavimu.

Gynybos klausimais NATO ir ES nekonkuruoja – greičiau priešingai.

ES turi pasinaudoti savo unikaliomis biudžetinėmis ir teisėkūros galiomis, kad padėtų plėtoti pajėgumus ir išteklius, reikalingus NATO karinio atgrasymo ir gynybos planams įgyvendinti.

Trys pranešimai – Enrico Letta pranešimas dėl bendrosios rinkos, profesoriaus Draghi pranešimas dėl konkurencingumo ir Prezidento Niinistö pranešimas dėl pasirengimo suteikė peno apmąstymams. Dabar turime imtis veiksmų ir įgyvendinti šias rekomendacijas.

Atsidūrėme tokiame laikotarpyje, kai taikiai mūsų ateičiai kyla iššūkių ne tik gynybos, bet ir kosmoso srityje, kuri tampa vis svarbesnė mūsų gynybiniams pajėgumams.

Mums reikia skubių ir drąsių sprendimų, kad užtikrintume tą taikią ateitį.

Tokie sprendimai reikalauja maksimalaus mūsų susitelkimo.

Todėl tikiuosi glaudžiai bendradarbiauti su Jumis įgyvendinant šią užduotį.

Jei būsiu patvirtintas, per pirmąsias 100 savo kadencijos dienų kartu su vyriausiąja įgaliotine pristatysiu Baltąją knygą dėl Europos gynybos ateities.

Joje bus suformuluotas naujas požiūris į gynybą ir nustatyti investicijų poreikiai, kad būtų sukurti visapusiški Europos gynybos pajėgumai, grindžiami bendromis investicijomis ir ES bei valstybių narių pasirengimu ekstremaliausiems kariniams nenumatytiems atvejams.

Turime užtikrinti, kad reikalingi ES gynybos pajėgumai būtų labiau suderinti su atitinkamomis investicijomis.

Turime išleisti daugiau, geriau, drauge ir europietiškai.

Todėl siūlau:

Nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų toliau įgyvendinamos ASAP ir Europos EDIRPA programos, taip pat naujoji Europos gynybos pramonės programa (EDIP). Esu pasirengęs suteikti visą paramą, kurios reikia šio svarbaus dokumento priėmimui.
ES gynybos įrangos gamybos ir paklausos didinimas skatinant ES, valstybių narių ir NATO keitimąsi informacija apie gynybos išteklius ir pajėgumų poreikius, tokiu būdu galimai sukuriant bendrą ES gynybos pramonės produkcijos planą. Skatindami bendrus viešuosius pirkimus, su galimybe didinti bendrą paklausą, galime padėti sumažinti kainas ir paskatinti ilgalaikes sutartis. Taip pat turėtume išnagrinėti parengties telkimo ir bendro atsargų kaupimo galimybes, grindžiamas ES karinio saugumo kriterijais.
Ilgalaikis kitos daugiametės finansinės programos (DFP) planavimas. Turime maksimaliai padidinti Sąjungos veiksmų poveikį, panaudoti ES biudžetą pagrindiniams skubiausiems ES prioritetams įgyvendinti, suteikti investicijoms nuspėjamumo, sustiprinti sinergiją ir supaprastinti ES finansinę aplinką.
Pasiūlymai dėl neatidėliotinų investicijų į gynybą poreikių. Remiantis M. Draghi pranešimu, Europos gynybos pramonei per ateinantį dešimtmetį reikia papildomų 500 mlrd. eurų, kad ji išliktų konkurencinga ir patenkintų dabartinę paklausą. Dar prieš patvirtinant kitą DFP, ieškosime būdų, kaip optimizuoti ES finansinę paramą, padidinti nacionalines investicijas ir panaudoti turimą turtą.
Inovatyvios finansavimo galimybės. Europos investicijų bankas turi atlikti svarbesnį vaidmenį finansuojant gynybą, toliau plėsdamas savo skolinimo politiką. Tai taip pat padėtų pakeisti kitų Europos finansų institucijų skolinimo politiką.
Glaudžiai bendradarbiausiu su valstybėmis narėmis ir vyriausiąja įgaliotine, kad būtų parengti ir įgyvendinti bendro Europos intereso gynybos projektai, įskaitant Europos oro erdvės skydą ir sustiprintus kibernetinės gynybos pajėgumus, kurių nė viena šalis negali sukurti pati viena.
Turime gerokai padidinti tiek viešąsias, tiek privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą gynybos srityje, kartu išsaugodami gynybos specifiką, ir turime sustiprinti Europos gynybos fondą. Taip pat turėtume ieškoti priemonių, kaip geriau sutelkti ES paramą didelės rizikos ir didelės grąžos mokslinių tyrimų projektams, kaip tai daro DARPA agentūra Jungtinėse Valstijose.

Ir svarbiausia: pirkimas tarpvalstybiniu mastu ES turėtų būti lygiavertis pirkimui nacionaliniu mastu. Turime sukurti tikrą bendrąją gynybos rinką.

Tam reikės:

– toliau skatinti naudoti patvirtintus civilinius ir gynybos standartus (NATO STANAG) ir remti abipusį sertifikavimo pripažinimą, kad būtų užtikrinta sąveika su sąjungininkais.

– peržiūrėti ir sustiprinti direktyvas dėl viešųjų pirkimų gynybos srityje.

– gerinti visų bendrovių, ypač MVĮ, patekimą į rinką, kad būtų skatinamos naujovės.

– Skatinti glaudesnį tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kad būtų pasiekta masto ekonomija.

Karinis mobilumas yra gyvybiškai svarbus Europos saugumui ir gynybai, todėl turime veikti greičiau. ES gali sukurti didelę pridėtinę vertę palengvindama judėjimą visoje ES ir remdama būtiną infrastruktūrą bei logistiką.

Ir galiausiai, kaip pabrėžė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, geriausia investicija į Europos saugumą yra investicija į Ukrainos saugumą.

Kaip neseniai „Politico“ sakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte: „Iki šiol mūsų parama padėjo Ukrainai kovoti. Tačiau turime padaryti daug daugiau, kad pakeistume konflikto trajektoriją“.

Skubiai įgyvendindami Europos gynybos pramonės programą ir padedami Europos inovacijų biuro Kijeve, toliau stiprinsime savo pagalbą ir remsime abipusę ES ir Ukrainos gynybos ir kosmoso pramonės integraciją.

Tai vienas iš būdų, kaip galime padaryti daugiau…

***

Dabar norėčiau sutelkti dėmesį į kosmosą, kur iki šiol ES sukūrė pasaulinio lygio strateginius kosmoso išteklius ir visame pasaulyje pripažintą pramoninę kompetenciją bei praktinę patirtį, pavyzdžiui, Galileo, Copernicus ir būsimą IRIS², kurie taip pat labai svarbūs ir mūsų gynybai.

Mūsų kosmoso pajėgumai yra puikus pavyzdys, ką ES valstybės narės gali pasiekti bendradarbiaudamos srityje, kurioje nė viena iš jų pati viena nesugebėtų to padaryti.

Žvelgiant į ateitį, ekspertų teigimu, po 10 metų pasaulinė kosmoso pramonės rinka gali būti didesnė nei 1 trilijonas eurų.

Kaip teigia kai kurie ekspertai, kosmoso ekonomika dabar atlieka tą patį vaidmenį, kurį prieš 20 metų atliko interneto ekonomika.

Europa turi dalyvauti šioje kosmoso revoliucijoje.

Tačiau susiduriame su naujais iššūkiais:

Mūsų kosmoso pramonės konkurencingumui kyla pavojus. Dėl nepakankamo finansavimo augimui rizikuojame prarasti inovatyvių Europos kosmoso srities pradedančiųjų įmonių gamybinius ir komercinius pajėgumus. Mūsų fragmentiška reguliavimo aplinka dar labiau apsunkina padėtį.
Mūsų kosmoso ištekliai dėl priešiškos veiklos tampa vis mažiau saugūs ir vis labiau pažeidžiami, o mūsų tiekimo grandinės rizikuoja patekti į nedraugiškų subjektų kontrolę.
Kosmosas vis dar nepakankamai naudojamas gynybos srityje, nors jo vaidmuo šiuolaikinėse karinėse operacijose yra itin svarbus.

Siekdamas spręsti šiuos iššūkius ir su jūsų parama, jei būsiu patvirtintas, toliau plėtosiu ES kosmoso flagmanų – Galileo, Copernicus ir IRIS² – veiklą, taip pat stiprinsiu jų pajėgumus teikiant specialias vyriausybines paslaugas mūsų saugumo poreikiams.

Glaudžiai bendradarbiausiu su Europos Parlamentu, valstybėmis narėmis ir kosmoso pramone.

Pasikliausiu ES kosmoso programos agentūra ir Europos kosmoso agentūra, sieksiu didinti įgyvendinimo veiksmingumą ir efektyvumą.

Be jau sukurtų paslaugų naudojimo, daugiausia dėmesio skirsime penkioms pagrindinėms iniciatyvoms:

Europos autonominės prieigos prie kosmoso užtikrinimas. Turime įvairinti Europos paleidimo į kosmosą paslaugų sprendimus ir siekti didesnės konkurencijos. Tikiuosi teigiamų rezultatų iš neseniai Europos kosmoso agentūros ir Komisijos paskelbtų „Flight Ticket“, „Launch Challenger“ ir kitų iniciatyvų, kurios paskatins naujus paleidimo projektus. Turime dėti daugiau pastangų, kad užtikrintume autonominę prieigą prie kosmoso ir taip užtikrintume Europos suverenitetą.

Pateikti ES kosmoso Akto projektą, kuriuo būtų sukurta bendroji kosmoso rinka ir sukurta bendra kosmoso saugumo, saugos ir tvarumo sistema, užtikrinant nuoseklų požiūrį ES mastu.
Remdamiesi M. Draghi pranešimu, turime remti ES kosmoso pramonės konkurencingumą. Tai apima kosmoso duomenų ekonomikos skatinimą, viešųjų investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas didinimą ir intensyvesnę paramą novatoriškoms pradedančiosioms ir veiklą plečiančioms įmonėms, be kita ko, pasitelkiant lanksčiai ir greitai įgyvendinamus viešuosius pirkimus.
ES kosmoso politikos teisinės sistemos parengimas kitai DFP, atspindintis naujus Sąjungos, kaip pasaulinės kosmoso galios ir tarptautinės partnerės, užmojus.
Parengti mūsų kosmoso išteklius reaguoti į visas grėsmes kosmoso srityje, kurios gali turėti įtakos ES ir jos valstybių narių saugumui, įskaitant pačius ekstremaliausius karinius nenumatytus atvejus. Glaudžiai bendradarbiaudami su vyriausiąja įgaliotine, remsimės 2023 m. ES kosmoso saugumo ir gynybos strategija. Toliau stiprinsime bendradarbiavimą su Ukraina kosmoso srityje.

Šios iniciatyvos sudarys sąlygas Europos lyderystei kosmoso srityje, taip stiprinant mūsų technologinį suverenumą, konkurencingumą ir mūsų saugumo bei gynybos pajėgumus ir galiausiai – mūsų strateginį savarankiškumą.

Iki šiol mūsų pasiekimai kosmoso srityje buvo unikalūs.

ES kosmoso politikos pasiekimai rodo, ką galime pasiekti būdami vieningi, ambicingi ir strategiškai įžvalgūs. Būkime ir toliau ambicingi.

Tai taip pat turėtų įkvėpti mūsų požiūrį į Europos gynybą.

***

Ir pabaigai:

Mes nenorime karo. Mes norime taikos. Todėl turime būti pasirengę gynybai tiek sausumoje, tiek kosmose, kad mūsų varžovams nekiltų pagundos mus išbandyti.

Tik dirbdami kartu galime sukurti stipresnį, atsparesnį ir savarankiškesnį Europos gynybos ir kosmoso sektorių.

Kad ES būtų pasirengusi ekstremaliausiems kariniams nenumatytiems atvejams, kad ir iš kur jie kiltų. Tai vienintelis kelias į taiką.

Dėkoju už dėmesį.

Esu pasirengęs atsakyti į Jūsų klausimus.

(Nuotrauka: ELP grupės Europos Parlamente)

2024.11.06

Europos Parlamente trečiadienį bus vertinamas Andriaus Kubiliaus pasirengimas eiti Europos Komisijos nario pareigas

Šią ir kitą savaitę Europos Parlamente vyksta paskirtųjų Europos Komisijos narių „klausymai“ – susitikimai su europarlamentarais, dirbančiais susijusiuose EP komitetuose. Šių susitikimų metu EP nariai vertina paskirtųjų EK narių kompetenciją ir bendrą pasirengimą dirbti Europos Komisijoje, užduodami jiems klausimus, susijusius su įvairiais būsimo darbo aspektais.
EK Pirmininkė Ursula von der Leyen Andriui Kubiliui Europos Komisijoje pasiūlė imtis atsakomybės gynybos ir kosmoso pramonės srityse. Viena iš pagrindinių užduočių, kurias U. von der Leyen nubrėžė A.Kubiliui skirtose veiklos gairėse – parengti siūlymus dėl Europos gynybos sektoriaus stiprinimo, užtikrinant, kad ES ir jos valstybės būtų pasiruošusios sudėtingiausiems karinio pobūdžio iššūkiams. Taip pat A.Kubiliui iškelti uždaviniai vystant karinį mobilumą Europoje, stiprinant ES karinės ir kosmoso pramonės pajėgumus ir paprastinant šių sričių reguliavimą, kuriant ir įgyvendinant europinės svarbos gynybos projektus.
Šią ir kitą savaitę EP komitetuose vykstantys klausymai – Europos Komisijos tvirtinimo procedūros dalis. Pagal šią procedūrą, paskirtieji kandidatai iš pradžių turėjo atsakyti į jiems raštu atsiųstus suinteresuotų EP komitetų užduotus klausimus. Dabar vykstančio antrojo etapo metu kandidatai į klausimus atsako žodžiu. Andriaus Kubiliaus klausymuose dalyvauja Europos Parlamento Užsienio reikalų bei Pramonės, energetikos ir mokslinių tyrimų komitetai, taip pat yra kviečiami Transporto, ir turizmo bei Saugumo ir gynybos komitetai.
Kiekvienos klausymų sesijos pabaigoje komitetų atstovai pateikia savo rekomendacijas dėl kandidato tinkamumo eiti pareigas, o pasibaigus visoms klausymų sesijoms, Europos Parlamento plenarinėje sesijoje paskutinę lapkričio savaitę turėtų būti tvirtinama visa Europos Komisijos sudėtis.
Andrius Kubilius į Europos Parlamento narių klausimus atsakinės trečiadienį, lapkričio 6 dieną, nuo 19 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. (Lietuvos laiku). Komitetų nariai savo nuomonę dėl A.Kubiliaus tinkamumo eiti EK nario pareigas turėtų išsakyti dar tą patį vakarą.

Andriaus Kubiliaus atsakymus į EP narių klausimus stebėti gyvai kviečiame paspaudus šią nuorodą: https://multimedia.europarl.europa.eu/en/webstreaming/confirmation-hearing-of-andrius-kubilius-commissioner-designate-defence-and-space_20241106-1830-COMMITTEE-CONFIRMATION-HEARING-A

2024.10.24

R. Juknevičienė. Pasisakymas dėl veiksmingo ir visapusiško migracijos valdymo skatinant grąžinimą

Gerbiama Pirmininke! Gerbiami kolegos,

tarptautinėje teisėje susiduria dvi konkuruojančios vertybės – ir abi labai svarbios – individualios migrantų teisės ir valstybės saugumas, teritorinis vientisumas.

Antroji nėra pakankamai įtvirtinta mūsų teisėje. Sienų apsauga yra esminė prielaida valstybės saugumui. Mes privalome iš esmės pakeisti savo išorės sienų apsaugos politiką. Be išorinių sienų apsaugos, įskaitant fizines sienas, nebus veiksmingo Šengeno.

Kairiųjų migracijos politika nelegalios migracijos atžvilgiu atvedė į šią salę kraštutinius radikalus.

Nelegali instrumentalizuota migracija tampa diktatorių ginklu prieš demokratijas. Turime tai sustabdyti!

2024.10.11

Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius: „Lietuva ir visa Europa egzistencinių rinkimų sūkury“

Europos Parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius savaitės įvykius apžvelgė Strasbūre, nors Lietuvoje vyksianti rinkiminė kampanija ir išankstinis balsavimas – taip pat labai svarbūs europiniame kontekste.

Visą pokalbį žiūrėkite:

Paskirtasis Europos Komisijos narys Andrius Kubilius vis dar darbuojasi Parlamente, tačiau kartu rengia strategijas dėl Europos gynybos ir saugumo reikalų, ruošiasi komisarų klausymams, įvyksiantiems lapkričio pradžioje, susitikinėja su ambasadoriaus, gynybos ir kosmoso srities ekspertais.

A. Kubilius yra pasaulio žiniasklaidos dėmesy, nes gynybos komisaro portfelis – visiška naujiena ES.

R.Juknevičienė perims dalį kolegos atsakomybių. Praėjusią savaitę parlamentarė išrinkta EP parlamentinės asamblėjos „Euronest“, vienijančios ES ir Rytų partnerystės šalis, vicepirmininke. Ji darbuosis ir Pietų Kaukazo delegacijoje. Šią savaitę jai teko atstovauti ELP frakcijos nuomonei derantis su kitomis politinėmis grupėmis rengiant rezoliuciją dėl politinės situacijos ir artėjančių rinkimų Sakartvele. Šią savaitę plenarinėje sesijoje Strasbūre dėmesio centre buvo ir Moldovos reikalai.

„Sakartvele ir Moldovoje šį mėnesį laukia egzistenciniai rinkimai. Tai tam tikro lūžio etapas. Rusija siaubingai nervinasi, daro didžiulę įtaką, tiesiog atvirai, įvairiais būdais Sakartvele ir Moldovoje papirkinėja ir žmones, ir politikus. Mes tai stebim, sekam ir reaguojam, kiek galim, – sakė EP narė. – Na, bet mums labiausiai rūpi Lietuvos rinkimai. Irgi tam tikras egzistencinis laikotarpis, irgi stebimi panašūs epizodai. Per Lietuvos radiją išgirdau pasakojant, kaip Moldovoje buvo paskelbta, jog Prezidentė Maia Sandu pabėgs iš šalies. Neva, jau perkėlė savo motiną gyventi į Niujorką. O motina išties gyvena Kišiniove. Man tai labai priminė Gabrieliaus istoriją, kai tie patys prorusiški veikėjai paleido melą, kad jisai pabėgs iš Lietuvos“.

„Aš kažkaip labai ramiai žiūriu į tai, kas vyksta Lietuvoje rinkimų kampanijos metu. Ir į tą nervinimąsi, kurį tenka matyti socialdemokratų pusėj. Matyt, tam yra įvairių priežasčių. Pirma, kokiame fone vyksta šie rinkimai. Kadangi jau gyvenu komisaro pasiruošimo laikotarpiu, pirmą kartą matau tokį žodyną, kurį vartoja Europos Komisijos vadovai, konkrečiai – Ursula von der Leyen. Ji man, kaip ir visiems kitiems komisarams, pateikė programinį misijos laišką, kuriame pirmas punktas, konkrečiai adresuotas man, su labai aiškia formuluote: Europos Sąjunga privalo artimiausiu metu turėti aiškų planą, kuriame turi būti numatyta, kaip ji bus pasiruošusi ekstremaliausiems kariniams iššūkiams. Iš esmės – karui, – sakė A. Kubilius. – Pirmą kartą matau, kad ES vadovai kalba būtent tokia kalba. Tai raginimas kalbėti labai atvirai, diskutuoti, kokios yra grėsmės ir kaip mes jas turime pasitikti. ES, aišku, daug daro ir ekonomiškai yra žymiai stipresnė negu Rusija, bet žiūrint į tą pačią karinę pramonę, į ginklų gamybą, mums yra ko susirūpinti. Pats faktas, kad apie tai kabam, kaip apie realią grėsmę, uždeda labai aiškų antspaudą visiems politiniams įvykiams, kuriuos mes arba stebime, arba dalyvaujame. Akivaizdu, jog susiduriame ne tik su karine grėsme, bet ir su hibridinėmis grėsmėmis“.

Pasak A. Kubiliaus, tik nereikia galvoti, kad Lietuva – izoliuota šalis ir į mus Kremlius nekreipia dėmesio ir nebando daryti įtakos rinkimams. Privalome labai aiškiai suprasti, kad ir Kremlius, ir Pekinas bando daryti įtaką dėl žinomų priežasčių.

„Nemuno aušros ir toks aršus antieuropietiškas populizmas, antivakarietiškas, antisemitinis populizmas yra tie instrumentai, kuriuos labai dažnai Maskva stengiasi panaudoti. Todėl susirūpinimas, kurį reiškiame mes, mūsų partija, mūsų Vyriausybės nariai ir vadovai yra visiškai suprantamas. Mane labiau stebina tai, jog reikia, kad tą susirūpinimą pareikštų vokiečių socialdemokratai arba JAV žydų komitetas, tik tada jau staiga visi sako (ir Prezidentas, ir socialdemokratai): ne, ne, mes nenorim, neplanuojam bendraut“.

Pasak R. Juknevičienės, suprantama, kad daugelis žmonių turi savo nuomonę ir įsitikinimus apie tradicinės šeimos vertybės, apskritai, apie mūsų tradicijas, krikščionišką, katalikišką liniją. Bet taip pat privalome labai atvirai kalbėti, kad Kremlius su vertybėmis susijusias fobijas, tą neapykantos kalbą naudoja būtent todėl, kad nori Lietuvos visuomenę pasukti antivakarietiška kryptimi.

„Šitas dantų griežimas, tas siaubingas puolimas prieš konservatorius, ypač išryškinant Landsbergių pavardę, juk tai vyksta nuo pat Kovo 11-osios. Tai irgi įeina į tą patį sąrašą antivakarietiškų naratyvų, žinučių, kurios įdedamos į lūpas šitiems prorusiškiems veikėjams, – sakė R. Juknevičienė. – Mes neturim daug tankų, daug finansinių resursų, bet mūsų didžiulis moralinis autoritetas šito karo akivaizdoj buvo vienas svarbiausių ginklų bandant sutelkti Vakarų sąjungininkus pagalbai Ukrainai. Ir dabar, įsivaizduokit, ateina žinutė iš Lietuvos, kur parašyta, kad antisemitinė jėga gauna nemažai rinkėjų balsų ir jie formuoja Vyriausybę su Prezidento palaiminimu arba sudaro valdančią koaliciją. Tai būtų didžiausia dovana Kremliui, nes Lietuva netektų šito moralinio autoriteto, kuriuo naudojosi, galėdama padėti Ukrainai ir galėdama tęsti kovą už demokratiją“.

Pasak A. Kubiliaus, Putino Kremliaus įvairūs veikėjai jau prieš gerą dešimtmetį suformulavo doktriną, kad Rusijai labai svarbu užimti žmonių sąmones ir protus.

„Teritorijas Ukrainoje, kitur, jie gali užimti ir tai darys, jei tik pasitaikys proga. Bet esminis tikslas yra užimti protus ir širdis. Kaip jie patys sakė – aneksija be okupacijos. Mes tą turim labai aiškiai matyti ir priemonės, kurias naudoja tie patys Kremliaus hibridinių karų specialistai, yra labai gerai žinomos. Populistų veiksmai visada labai panašūs ‒ parodyti žmonėms jų priešus išorėje“, ‒ sakė EP narys.

Kubilius išryškino ir kitą problemą Lietuvoje: „Europietiška kairė, socialdemokratai yra labai susilpnėję: idėjiškai, struktūriškai, net lyderystės požiūriu. Tada tą erdvę užpildo visas spektras visokiausio nesislepiančio dumblo ir jie taiko į panašius rinkėjus. Kažkada tuos rinkėjus a.a. A. M. Brazauskas sugebėjo konsoliduoti. Jis nesipriešino Vakarams ir tam tikra prasme apsaugojo nuo Maskvos bandymo grįžti per tuos nostalgiškus sovietmečiui jausmus. Brazausko socialdemokratai nebeturi tokių ryškių lyderių, ir ta erdvė pradeda skaldytis, pradeda joje rastis visokių veikėjų. Pirmą kartą mes matom aiškiai kalbančius Maskvos naratyvus ‒ politikus, nesislepiančius, pasisakančius ir prieš paramą Ukrainai, ir už draugystę su Putinu ir su Lukašenka“.

Pasas EP nario, problema jau ne tai, kad atsirado tariami politikai, kurie taip kalba, bet problema, kad jie gali sulaukti tam tikros visuomenės dalies pritarimo. Reiškia, šios problemos atsiskleidžia ir mūsų visuomenėje.

„Nenoriu kaltinti visuomenės, nes tam tikra jos dalis yra likusi be aiškios proeuropietiškos politinės lyderystės. Deja, man atrodo, kad panašiai yra su socialdemokratija ir kitose Europos valstybėse. Pavyzdžiui, Rytų Vokietijoje, kuri savo žmonių mentalitetu galėtų būt panaši į dalį Lietuvos, kur laimi labai panašūs Kremliaus ruporai“, ‒ sakė A. Kubilius.

„Baigiant interviu, noriu labai nuoširdžiai padėkoti visiems Tėvynės sąjungos žmonėms ir ne tik. Tai visuomenės daliai, kuri mobilizuojasi, kuri yra sunerimusi. Iš tiesų padaryta buvo be galo daug, ‒ kalbėjo R. Juknevičienė. ‒ Esu pina vilčių, kad Lietuvai reikia to tęstinumo, tos europietiškos krypties. Nepasiduoti visoms šitoms iš Kremliaus einančioms manipuliacijoms“.

„Laikom frontą!“, ‒ unisonu pokalbį baigė EP nariai.