2024.03.09

Liudas Mažylis kviečia į Lietuvos žydų gelbėtojų dienai skirtą renginį Kaune

Kovo 15 d., penktadienį, 15 val. Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis kviečia į Lietuvos žydų gelbėtojų dienai skirtą renginį Kaune „Antrasis pasaulinis karas Kaune: pastangos gelbėti žydus“. Pradžia – Prano Mažylio gimdymo namuose (V. Putvinskio g. 3, Kaunas), ten vyks trumpa ekskursija po ligoninės patalpas, kur nacių okupacijos metais buvo slepiami Kauno žydai. Iškart po ekskursijos renginys tęsis kitoje gatvės pusėje veikiančiame Emanuelio Levino centre (V. Putvinskio g. 14, Kaunas), kur bus pristatomi pranešimai renginio tema, vyks diskusija.

„Fiziškai pasivaikščiojus po ligoninės erdves, kur buvo slepiami kauniečiai žydai, bus galimybė dar geriau suvokti istorinius faktus“, – trumpai aptaria L. Mažylis. Istorinės atminties renginys tęsis Emanuelio Levino centre, kur bus skaitomi pranešimai apie pastangas gelbėti žydus Antrojo pasaulinio karo metais. Kauno IX forto muziejaus edukatorė Jūratė Tarasevičiūtė pristatys pranešimą „Žydų gelbėjimas: slėptuvės namų aplinkoje“, Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavitos pranešimas bus tema: „Žydų gelbėtojai Kaune nacionalsocialistinės Vokietijos okupacijos metais“. L. Mažylio pranešimo tema: „Pastangos gelbėti kauniečius žydus 1941–1944 m.: daktaro Prano Mažylio atvejis“.

Po oficialios dalies, visi renginio dalyviai kviečiami bendrai diskusijai prie kavos. Renginys atviras visiems.

Viso renginio trukmė: 1,5 val.

2024.03.08

Liudas Mažylis sveikina su Kovo 11-ąja

VIDEO SVEIKINIMAS

2024.03.05

TS -LKD rinkimų programos nuostatos 2024 metų rinkimams į Europos Parlamentą

TS-LKD rinkimų programos nuostatos (pdf): Europa – mums, mes – Europai: auginti ir ginti!!!

2024 m. kovo 3 dieną TS-LKD Taryba patvirtino savo rinkimų programos nuostatas 2024 metų rinkimams į Europos Parlamentą (EP): „Europa – mums, mes – Europai: auginti ir ginti!”. Taip pat buvo patvirtintas TS-LKD kandidatų sąrašas EP rinkimams, kurio lyderis – dabartinis europarlamentaras Andrius Kubilius.

Lietuva šiemet švęs narystės ES ir NATO 20-metį. TS-LKD patvirtintoje programoje teigiama, kad narystė ES ir jos turtingoje bendrojoje rinkoje leido Lietuvai pačiai kurti savo sėkmės istoriją. Dar 2018 metų TS-LKD 25-mečio Suvažiavime buvo patvirtinta konservatorių strateginė deklaracija „Tikime Europa“, joje buvo apibrėžtos esminės TS-LKD europinės politikos nuostatos, o joje teigiama, kad narystė ES ir NATO padeda įgyvendinti svarbiausius Lietuvos interesus – stiprinti geopolitinį saugumą ir skatinti Lietuvos žmonių ekonominės ir socialinės gerovės augimą.

Programoje argumentuojama, kad narystė ES per paskutiniuosius 20 metų sudarė Lietuvai galimybes saugiai ir sparčiai augti. Nuostatose teigiama, kad mes ir Europa augsime ir toliau, tačiau teks įveikti naujus iššūkius tiek Lietuvai, tiek ir ES.

Vienas iš TS-LKD EP programos nuostatų remiasi tuo, kad artimiausias dešimtmetis bus Europos geopolitinės krizės įveikimo dešimtmetis, kitaip tariant tai bus „Ukrainos dešimtmetis“. Tik Ukrainos sėkmė, pergalė prieš Rusiją, atstatymas ir modernizacija, narystė ES ir NATO padės pasikeisti Europos Rytų regionui.

TS-LKD įsitikinimu, Ukrainos pergalė, jos atstatymas, euroatlantinė integracija yra tai, ką gali ir turi padaryti ES ir kitos Vakarų valstybės. TS-LKD atstovų Europos Parlamente svarbiausias uždavinys per artimiausią dešimtmetį bus padaryti viską, kad ES efektyviai realizuotų savo atsakomybę kuriant Ukrainos sėkmę. TS-LKD svarbiausias rūpestis, kad ES turi augti, plėstis ir stiprėti, nes tai yra būtina sąlyga, jog Lietuva pati toliau saugiai augtų.

TS-LKD atstovų darbai ir idėjos, skirtos Rytų regiono transformacijai ir tvarios taikos atkūrimui Europos kontinente yra žinomos ir vertinamos tarptautinėje bendruomenėje. Europos Parlamente mūsų partijos atstovai dirba didžiausioje Europos Liaudies Partijos (EPP) grupėje. Tai leidžia mums turėti didesnę įtaką EP sprendimams bei Lietuvai svarbių idėjų sklaidai. Šiai politinei grupei priklauso ir dabartinė Europos Komisijos pirmininkė bei daugelis įtakingų Europos Komisijos narių, tai atveria duris neformaliai derinti svarbius Lietuvai, regionui ir visai ES sprendimus.

TS-LKD informacija ir nuotrauka

2024.03.04

Andrius Kubilius. Kai nuo protestų apsisuka galvos

Lenkijos ūkininkai nutarė blokuoti ir Lietuvos sienas.

Kaip žinia, Lenkijos nei vienokia, nei kitokia valdžia jų nestabdo, jiems ilgą laiką blokuojant Ukrainos sienas, kas nei moraliai, nei politiškai yra visiškai nepriimtina. Net humanitarinė parama iš Lietuvos negali pasiekti Ukrainos, nes lenkų ūkininkai kovoja savo tariamai „teisingas“ kovas.

Lenkijos valdžios nuolaidžiavimo lenkų blokadoms Ukrainos pasienyje pasekmės visiškai atitinka lietuvišką patarlę: leisk kiaulę į bažnyčią, tai ir ant altoriaus užlips, – dabar nutarė blokuoti ir Lietuvos sieną. Nes blokuoti tik Ukrainos pasienį jau darosi nebeįdomu.

Lenkų ūkininkai sukūrė ir sėkmingai išplatino tarptautinėje erdvėje mitą, kad jie vis dar labai smarkiai kenčia nuo Ukrainos grūdų antplūdžio. Ir todėl protestuoja. Tai buvo dalinė tiesa iki 2023 birželio mėn., bet po to, kai ES Komisija ir Ukraina ėmėsi specialių priemonių tam, kad kaimyninių su Ukraina šalių rinkos būtų apsaugotos, tai yra tikras melas. Nuo to laiko jokie pertekliniai Ukrainos grūdai nei į Lenkijos, nei į kitų kaimynių rinkas nepatenka. Tai matosi iš ES sukauptais statistikos duomenimis paremto grafiko (žr. 1 pav.), rodančio, kiek grūdų nuo pat 2021 metų pabaigos patenka į Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos, Rumunijos ir Bulgarijos rinkas. Matome, kad po piko 2022 lapkričio mėn, kai į šias rinkas patekdavo beveik 1 mln. tonų, dabar patenka tik apie 15 tūkst. tonų (60 kartų mažiau), ir tai visiškai sutampa su prieškariniu Ukrainos grūdų eksporto į šias rinkas skaičiais.

Galima būtų suprasti, jog ūkininkai gali būti nepatenkinti tuo, kad kviečių grūdų kainos pasaulinėse rinkose nuosekliai mažėja nuo to piko, kai jos buvo išaugę bent 3 kartus nuo 300 USD už santykinį svorio vienetą (prieš karą) iki 1200 USD pirmaisiais mėnesiais po karo pradžios. Dabar jos yra nukritę iki 570 USD ir toliau mažėja, bet yra vis dar didesnės nei buvo prieš karą (žr. 2 pav). Tokias pasaulines kainų tendencijas lemia ne Ukraina, o geri šių metų derliai Argentinoje bei prognozuojami geri derliai Jungtinėse Valstijose ar Kanadoje. Kainų mažėjimas gali sukelti įvairių baimių Lenkijos ūkininkams, bet dėl to protestuoti ant Ukrainos ar Lietuvos sienos yra nei moralu, nei protinga. Lygiai taip pat, kaip ir dėl Briuselyje patvirtintų “Green Deal” sukeliamų pasekmių protestuoti ant Ukrainos ar Lietuvos sienų gali tik tie, kuriems nuo protestų yra apsisukusi galva.

Tokių protestų pasekmės Lenkijos žemdirbiams gali būti labai paprastos: nenustebsiu, jeigu Lietuvoje prasidės vieša visuomenės akcija „pirk prekę ukrainietišką, ir nepirk lenkiškos“.

Ukrainiečių lašinukai ir horilka (nealkoholinė) yra puikios kokybės.

**********

Pav. 1. Javų importas iš Ukrainos į kaimynines (ES ) valstybes nares. Šaltinis: Europos Komisija, Statistics on Ukrainian grains and oilseeds exports

 

Pav. 2. Kviečių kainos pasaulinėse rinkose dinamika (2015-2024, JAV doleriai už bušelį). Šaltinis: tradingeconomics.com

2024.03.01

R. Juknevičienė: „Neturime bijoti Putino režimo pralaimėjimo, nes tai vienintelis kelias į tvarią taiką Europos žemyne“

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė trečiadienį Strasbūre vykusioje plenarinėje diskusijoje dėl Europos saugumo stiprinimo pareiškė, kad Putinas pradėjo šį karą manydamas, kad demokratijos apskritai negalės jo atlaikyti, todėl reikalingas aiškus planas, kaip padėti Ukrainai laimėti.

„Turime suprasti, kad Rusijos pradėtas karas nėra trumpalaikė krizė. Putinas pradėjo šį karą manydamas, kad demokratijos apskritai negalės jo atlaikyti. Mums reikia aiškaus plano, kaip padėti Ukrainai laimėti. Neturime bijoti Putino režimo pralaimėjimo, nes tai vienintelis kelias į tvarią taiką Europos žemyne“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

Ji pabrėžė, kad reikia sutarimo, jog kiekviena valstybė skirtų bent 0,25 proc. savo BVP Ukrainos pergalei – tai turėtų būti tikros ES gynybos sąjungos pagrindas.

Pasak europarlamentarės, rimtai į saugumą žiūrinčios šalies pavyzdys yra Suomijos kariuomenė.

„Daugelis ES šalių priprato prie komforto ir gerovės, mes turime nepasirengusias visuomenes. Todėl turime apsvarstyti galimybę grįžti prie šaukimo į kariuomenę ir jaunimo mokymo. Nepasiduok, Europa!“ – paragino R. Juknevičienė.

2024.02.28

R. Juknevičienė. Europos Sąjunga turi priimti ištiestą armėnų ranką ir nutiesti tvirtus tiltus į bendradarbiavimą

Europos Parlamento narė, didžiausios ELP frakcijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė antradienį Strasbūro plenarinės sesijos diskusijoje dėl Armėnjos pažymėjo, kad Europos Sąjunga turi priimti ištiestą armėnų ranką ir nutiesti tvirtus tiltus į bendradarbiavimą. Pasak jos, tai ne tik šansas Armėnijai, bet ir mums, ES.

„Seniausia Europoje oficialiai krikščionybę pripažinusi valstybė – Armėnija – gręžiasi į savo šaknis. Tauta, iškentėjusi genocidą, praradusi daug savo teritorijų ir žmonių, nori taikaus gyvenimo ir sako, kad Europa yra jų namai, – teigė EP narė.

R. Juknevičienė pateikė Kremliaus dezinformacijos pavyzdį, kuomet daugelis kanalų agresyviai puolė Armėnijos premjerą Pašinianą ir vadino Armėnijos teritoriją Rusijos papilve. Pasak jos, tokius žodžius naudoti gali tik kolonijinė imperija. 

„Štai kodėl armėnai nori būti arčiau ES šeimos, kur tautos yra vertinamos kaip lygiavertės. Mes, Europos Sąjunga, turime priimti ištiestą armėnų ranką ir nutiesti tvirtus tiltus į bendradarbiavimą. Tai ne tik šansas Armėnijai, bet ir mums, ES. Sveikinu Prancūzijos lyderystę, tikiuosi, kad tai ilgalaikis sprendimas, – sakė R. Juknevičienė.

Ji pakvietė Azerbaidžano lyderius prisiimti savo dalį atsakomybės už regiono saugumą. 

„Jūsų lyderiai turi šansą likti istorijoje kaip sugebėję įtvirtinti taiką regione. Nepraleiskite jo, – kalbėjo europarlamentarė.

Kubilius: „Ukrainos pergalė priartins Putino režimo žlugimą ir atvers Rusijos žmonėms kelią pakeisti Rusiją“

Europos Parlamento narys Andrius Kubilius trečiadienį Strasbūre vykusiuose debatuose pažymėjo, kad Aleksejus Navalnas turėjo svajonę apie „gražią ateities Rusiją“, apie normalią, demokratinę ateities Rusiją. 

„Dėl šios svajonės jis buvo nužudytas. Ar mes tikime demokratine Rusijos ateitimi, demokratijos Rusijoje galimybe? Jei ne, tada bent būkime sąžiningi: nekalbėkime apie tai, kiek daug mes remiame pilietinę Rusijos visuomenę ir Navalno idėjas, nes tokiu atveju tai tik tušti žodžiai“, – kalbėjo 

Jo teigimu, Navalnas buvo drąsus lyderis, kuris galėjo mobilizuoti milijonus žmonių savo asmeniniu pavyzdžiu ir žodžiais „Nebijokite“. Nes tik tokiu būdu šiandieninė Rusija gali būti paversta nuostabia ateities Rusija.

„Mes neprisidėsime prie tokio pokyčio vien tik nuolat kartodami savo „nuobodžius“, praradusius vertę pareiškimus apie solidarumą ir pasmerkimą. Taip, kaip mūsų solidarumo pareiškimai nepadeda Ukrainai laimėti karo. Ukrainai reikia šaudmenų, o mes juos galime suteikti“, – pabrėžė europarlamentaras.

Pasak jo, lygiai taip pat – tik Ukrainos pergalė priartins Putino režimo žlugimą ir atvers Rusijos žmonėms kelią pakeisti Rusiją. 

„Nebijokime Rusijos pralaimėjimo. Galime padaryti, jog tai įvyktų, galime būti drąsūs ir padėti Rusijos žmonėms! Štai taip bus įgyvendinta Navalno svajonė“, – sakė A. Kubilius.

2024.02.26

EP narių dėmesio centre – A. Navalno nužudymas

Europos Parlamento narių Andriaus Kubiliaus ir Rasos Juknevičienės pokalbyje iš Briuselio pagrindinės temos tos pačios, kaip ir vyraujančiuose informacijų srautuose. Vienos sprogdinančios kaip bombos – Aleksėjaus Navalno nužudymas, kitos geros Ursulos von der Leyen apsisprendimas kandidatuoti antrai kadencijai į Europos Komisijos (EK) Prezidentes. „Frakcijoje buvo jos prisistatymas ir tikrai yra visapusiškas palaikymas. Tai labai svarbu ir Lietuvai. Labai svarbu, kad Europos Sąjungos (ES) vadovaujančiose pozicijose būtų išmanantys, žinantys ir panašiai kaip mes mąstantys ir galintys veikti žmonės“, – sakė R. Juknevičienė.

Ji taip pat pasveikino Ingridą Šimonytę ir visą bendruomenę per pusdienį surinkus parašus, reikalingus norint dalyvauti Prezidento rinkimuose.

Žinia apie A. Navalno nužudymą gniuždanti, nors žinant istoriją baigtis nebuvo labai netikėta. Tačiau buvo ir viltis, kad A. Navalnas gali būti iškeistas į kitoje šalyje kalintį Rusijos pilietį, nes tokių kalbų buvo.

A. Kubilių nustebino komentatorių ir apžvalgininkų pasakymai su cinišku juokeliu, kad čia „vienas imperininkas, kitą imperinininką nužudė“.

„Ką aš tame matau ir, man atrodo, Vakaruose yra problema, kad nėra matomas platesnis vaizdas. Ir ko mes turime siekti? Ir kodėl mums reikia rūpintis ir kalbėti, ir aiškinti  apie tai, kaip svarbu yra paremti galimybes Rusijai atvirsti į demokratiją. Tą galiu kartoti ir kartoti. Yra dvi pagrindinės priežastys. Viena – kai Rusija taps kitokia, normalia, evoliucionuos pamažu link demokratijos, o tai gali užtrukti ir gerą dešimtmetį, mes – Lietuva ir visa Europa gyvensime visiškai kitokioje aplinkoje. Nes šiandien pagrindinė grėsmė Lietuvai ir Europai, ką mes visi gerai suprantame autoritarinė, diktatūrinė imperinė Rusija. Ir dar su branduoliniu ginklu rankoje. Antra – jei mes Vakaruose nesugebėsime įrodyti (kalbu apie Vakarus, didžiąsias sostines), kad Rusijoje gali būti demokratija, tai Vakaruose įsivyraus baimės, kad Ukrainai laimėjus karą prieš Rusiją ir Putino režimui žlugus, situacija Rusijoje gali tapti dar blogesnė. Ir požymių pilna“, -sakė A. Kubilius.

Jis paminėjo Elon Musk (Tesla, SpaceX) pavyzdį, kuris aiškino JAV senatoriams, kodėl negalima pritarti paramai Ukrainai, nes laimėjus karą prieš Rusiją gali žlugti Putino režimas ir po jo gali ateiti kažkas dar blogesnis.

„Taigi, jei mes Vakarams neįrodome, kad permainos Rusijoje gali būti į gerą pusę, Vakarai ir toliau neduos tiek ginklų, kiek reikia Ukrainos pergalei“, – tęsė A.Kubilius.

Ukrainos pergalės siejimas su parama Rusijos demokratijai yra tos pačios strategijos dalys, tačiau to daugelis, pasak politiko, dar nesupranta.

„Kodėl Putinas nužudė A. Navalną?  Todėl, kad galėtų parodyti, kad iš tikrųjų demokratijos perspektyva Rusijoje negalima tikėti, parodyti, kad Vakarai per silpni ir į tai nelabai sureaguos. Bus pareiškimų, bus diskusijų, bet… Charakteringas pavyzdys – šiandien Užsienio reikalų komitete turėjome svarstyti mano ir kitų pranešėjų parengtą raportą apie Rusiją, kritišką Putinui. Ir jis vėl atidėtas, ir man atrodo – iki begalybės. Kodėl? Todėl, kad jis kritiškas Putinui ir kalbama jame apie tai, ką kalbėdavo ir A. Navalnas“, – sakė A.Kubilius ir pasakojo apie puslapyje „Politico“ pasirodžiusį straipsnį  „Kodėl vakarai neremia Ukrainos“, kuriame pasakojama, kad pagal „šnabždesius koridoriuose“ atrodo, kad didžiosios Vakarų sostinės ruošiasi taikos derybos su Putinu, todėl kritinis požiūris į jį yra nepriimtinas.

EP narė R. Juknevičienė teigė, kad ją labai stebina Lietuvos ekspertų ir visuomenei įdiegta nuostata dėl A. Navalno, taip pat ir empatijos stoka, nužudyto, kankinto žmogaus  negailėjimas, nėra gailestingumo vien dėl to, kad jis rusas.

Pasak europarlamentarės, taip mes galime nueiti į labai didelį nužmogėjimą.

“Kodėl Putinas nužudė A. Navalną būtent dabar, pajutęs atmosferą Vašingtone, kai ten galbūt artėja pokyčiai ir nebūtinai į gerą pusę, todėl, kad A. Navalnas išdrįso nebijoti Putino. Jis išdrįso nebijoti ir skatino rusų tautą nebijoti. O pas mus apsukama antreiliais dalykais. Aišku, tai buvo klaida, ką Krymo aneksijos metu pasakė A. Navalnas, bet jis tai ištaisė. Prasidėjus šitam karui, jis paskelbė 12 punktų, kurių viename labai aiškiai parašė „Ukraina su 1991 m. sienomis“, tą sako ir visi A. Navalno komandos žmonės, o pas mus vis kartoja ir kartoja tą melą. Pas mus kartojamas Solovjovo naratyvas, kad Putinui buvo nenaudinga nužudyti A. Navalną, esą nežinia kaip jis numirė“, kalbėjo R, Juknevičienė.

Ji pridūrė, jog tai yra signalas visam pasauliui, kurį reikia mokėti perskaityti, „nes teisingai neperskaičius Putino gąsdinimų ir signalų, mes niekada neturėsime teisingos strategijos ir taktikos Ukrainos atžvilgiu. Ateis ir mūsų eilė“.

„Neturime žmonėms palikti tokių juodų nuotaikų, bet tą reikia matyti. O kartu reikia labai aktyviai dirbti. Nuo mūsų priklauso ir Vakarų poslinkiai. Mums reikia dėti visas pastangas, kad matytųsi ir liktų kryptis, jog Rusijoje gali būti demokratija. Vardan to reikia stengtis ir dirbti bei neleisti Vakarams įtvirtinti tokią nuotaiką, kad Rusija visą laiką bus tik bloga, tad ką darysi reikia grįžti ir dirbti su Putinu. Akivaizdžiai matosi, kad Vakarų parama Ukrainai nėra pakankama, ji leido išlaikyti tam tikrą balansą, bet dabar jau to nebepakanka (trūksta šaudmenų ir t.t.), akivaizdu, kad reikia vakarams turėti labai aiškų planą, ko reikia, kad Ukraina laimėtų  ir kaip vakarai tą pateiks. Atsakymas turi būti aiškus“, sakė A.Kubilius.

„Ši situacija turi mus įkvėpti. Pavojaus supratimas ir žinojimas, turime pereiti nuo mažai veikimo prie ypatingai daug veikimo ir padarymo visko, ką galim šiuo metu“, pokalbį baigė R.Juknevičienė.

2024.02.23

Liudas Mažylis. (Ne)išmoktos Europos pamokos

Jau nuo pat 2022 m. vasario, kai prasidėjo rusų karinė invazija į Ukrainą, ES lyderiai labai aiškiai deklaravo, jog ukrainiečiai kaunasi ir žūsta gindami mus, Europos laisvę. Iš pirmo žvilgsnio, atrodo, kad toks herojiškas naratyvas suvienijo ir sutelkė Europą bendram tikslui – Ukrainos pergalei. Visgi, stringanti karinė parama Ukrainai, susijusi su lėtais Europos pramonės gamybos tempais, kelia rimtą nerimą ne tik dėl Ukrainos pergalės, bet dar ir dėl pačios bendrijos gebėjimo apsiginti. Strateginiame lygmenyje ES institucijos iš tiesų priėmė neregėtą kiekį naujų iniciatyvų ir instrumentų, skirtų tiek Ukrainos gynybai, tiek Europos saugumo situacijos sustiprinimui. Tačiau reikia pripažinti, kad po Antrojo pasaulinio karo Europos gynybos architektūra, kuri buvo paremta JAV saugumo garantijomis, nebėra savaime suprantama. O geopolitiniai aljansai, kurie praeityje atrodė labai aiškūs, šiandien tampa vis sunkiau nuspėjami.

Bandant įvertinti dabartinę saugumo situaciją objektyviai, reikia suvokti, kad Ukrainoje jau prasideda tretieji Rusijos plataus masto invazijos metai.  Šalis kasdien patiria raketų atakas prieš savo miestus, o rytuose okupantai ne tik sėkmingai laiko užimtas pozicijas, bet ir vėl bando kontratakuoti. Pavyzdžiui, prieš kelias dienas ukrainiečių kariai po ilgos apgulties turėjo pasitraukti iš Avdijivkos miesto, esančio Rytų Ukrainoje. O fronte vis labiau masiškai trūksta amunicijos bei Ukrainos karinėms pajėgoms tampa vis sunkiau išlaikyti turimas pozicijas. Todėl galima pastebėti, jog Vakaruose jau nebeliko ne tik perdėto optimizmo, koks buvo karo pradžioje, bet, galima sakyti, neliko ir politinės inercijos. Kitaip tariant, sprendimų priėmimo tempai sulėtėjo. O dar ir laikinai strigo finansinė ir karinė parama Ukrainai. Kita vertus, buvo tik laiko klausimas, kada ES narės ras kompromisą dėl 50 mlrd. eurų makrofinansinės paramos paketo Ukrainai. 2024 m. vasario 1 d. Vadovų Taryboje pavyko susitarti dėl ilgalaikės paramos, tačiau daug sunkiau ir vėliau nei tikėtasi. O pavienės ES narės, pavyzdžiui, Prancūzija, dar praeitą savaitę pasirašė saugumo paktą su Ukraina ir pažadėjo skirti iki 3 mlrd. eurų papildomos karinės pagalbos. Tačiau, reikia pripažinti, Europa bando skubiai didinti karinę paramą reaguodama į vis sunkiau nuspėjamą JAV politinę situaciją. Nuo 2023 m. rudens JAV įstrigo kritinės reikšmės 60 mlrd. dolerių paramos paketas, skirtas Ukrainai. Tokia situacija susiklostė dėl politinių nesutarimų, paliečiančių JAV nacionalinio saugumo finansavimą. Žinoma, JAV artėja prezidento rinkimai, todėl panašu, kad rinkiminis laikotarpis dar labiau apsunkins sprendimų priėmimą. Tačiau, šiek tiek ironizuojant, galima tik spėlioti, ar greitas ar partijų sutarimas dėl paramos Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui bei sutarimas dėl sienos su Meksika apsaugos atitiktų amerikietišką demokratijos kultūrą, kad visi klausimai būtų išspręsti dar likus 6 mėnesiams iki rinkimų? Greičiausiai ne. Visgi ekspertai teigia, kad galutinis susitarimas jau arti, kadangi įstatymo projektas buvo patvirtintas Senate, o dabar likęs pritarimas Atstovų rūmuose. Nors ten taip pat yra nei kiek ne mažesnis susipriešinimas.

Europos gynybos pramonės pasirengimas karui su Ukraina dar tik įsivažiuoja. Nors žemyno gynybos pramonė padidino šaudmenų gamybos pajėgumus net 40 proc., ES tikslas iki 2024 m. kovo pagaminti ir perduoti Ukrainai 1 mln. artilerijos sviedinių nebus įvykdytas. Dabar karo ekspertai ir net šalių lyderiai dalijasi prognozėmis, kad Rusija savo karinius pajėgumus gali atkurti greičiau negu iki 2030 m., galimai tam, kad pradėtų karą prieš NATO šalis. Ar reikėtų rimtai reaguoti į vieno iš buvusių ir dabar vėl bandančio tapti JAV prezidentu D. Trumpo kalbas, kad Vašingtonas negintų tų šalių, kurios nemoka pakankamai už savo saugumą? Galbūt. Bet Europai ruoštis reikia. 2024 m. vasario 16–18 d. Miuncheno saugumo konferencijoje ES bei sąjungininkės patikino, kad Ukraina ir toliau ilguoju laiku bus remiama šaudmenimis ir artilerija, tačiau tam, kad Ukraina galėtų karo lauke padaryti reikšmingą kontrataką, būtina teikti daug daugiau artilerijos. Europos Sąjungos užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis vasario 19 d. konferencijoje paragino valstybes nares įsigyti šaudmenų Ukrainai už bloko ribų. Visgi svarbu, kad šaudmenų pirkimas iš trečiųjų šalių netaptų ilgalaike strategija. Reikia, kad Europos gynybos pramonė galėtų augti bei sulaukti investicijų iš bendrijos narių.

Dar 2023 m. liepos 13 d. Europos Parlamente balsavome už teisėkūros rezoliuciją dėl reglamento, kuriame nustatomas Šaudmenų gamybos rėmimo aktas. Šiuo aktu siekėme paspartinti šaudmenų ir raketų tiekimą Ukrainai ir padėti valstybėms narėms papildyti savo arsenalus. Buvo numatytas 500 mln. eurų finansavimas, siekiant padidinti ES gamybos pajėgumus, kad būtų išspręstas dabartinis gynybos produktų, ypač artilerijos šaudmenų, raketų ir jų komponentų trūkumas. Bendrai, tiek Europos Komisija, Vadovų Taryba, Europos Parlamentas bei kitos institucijos veikia Europos gynybos stiprinimo bei atsparumo srityje. Dėl to pastaruoju metu ir kyla daugiau klausimų, ar ES institucijoms nereiktų daugiau centralizacijos ir bendrai daugiau koordinuoto veikimo, siekiant sustiprinti bendrijos gynybinius pajėgumus. Pavyzdžiui, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen Miuncheno saugumo konferencijos metu užsiminė, kad po 2024 m. liepą vyksiančių naujų ES rinkimų galimai būtų sukurta nauja ES gynybos komisaro pozicija. Toks sprendimas galbūt iš tiesų leistų labiau konsoliduoti bendrijos gynybos strategijos klausimus bei padėtų institucijomis veikti efektyviau. ES institucijos yra pasidalinusios gynybos ir saugumo kompetencijomis. Tarkim, už Bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP) yra atsakingas Europos Sąjungos užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis. BSGP apima karinių ar civilinių misijų dislokavimą siekiant išsaugoti taiką, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą. Europos Komisija turi Gynybos pramonės ir kosmoso generalinį direktoratą (DEFIS), kuris atsakingas už Europos gynybos fondo įgyvendinimą, gynybos rinkos konkurencingumą, karinį mobilumą bei bendrai gynybos pramonės ir kosmoso sektorių. Europos Parlamentas irgi aktyviai prisideda prie ES saugumo ir gynybos politikos formavimo.

Tačiau esminis klausimas vis dar išlieka: ar Europa, matydama, kas vyksta Ukrainoje, ruošiasi pakankamai? Ar Rusijos agresija Ukrainoje išmokė ko nors Europą? Naujai priimtų sankcijų tempai Rusijai juk irgi sulėtėjo. Nors, kita vertus, akivaizdu, kad ne paketų skaičius, o sankcijų efektyvumo klausimas, kurį dabar ir mes Europos Parlamente nuolatos eskaluojame, yra svarbiausias. Naujasis 13-asis sankcijų paketas, kuris artimiausiu metu turėtų būti patvirtintas Taryboje, irgi nepanašu, kad suduos kokių nors esminių smūgių Kremliaus karo mašinai. Bus  taikoma daugiau individualių sankcijų bei uždrausta ES juridiniams objektams prekiauti su keliomis Kinijos, Turkijos, Indijos ir Serbijos įmonėmis. Tačiau jokių naujų sektorinių sankcijų ar su jų apeidinėjimu siejamų instrumentų nebus pritaikyta. Apie naftą ir dujas net nėra ką ir kalbėti, nes apie tai jau dvejus metus kalbama. Reikia pripažinti, kad judama, bet per lėtai. O juk Rusiją ir jos gebėjimą kariauti galima susilpninti ir kitose srityse. Pavyzdžiui, mokslinis bendradarbiavimas tarp Europos ir Rusijos mokslininkų taip pat vis dar nėra sankcionuotas.

2024.02.21

ELP grupės siūlymas: „Europos Sąjungos planas Ukrainos pergalei”

Europos liaudies partija visada buvo ir bus pagrindinė Europos politinė jėga, palaikanti Ukrainos žmones. Mes ir toliau pirmaujame ES iniciatyvomis, kuriomis siekiama remti Ukrainą teikiant karinę, humanitarinę ir finansinę pagalbą, padėti Ukrainai atkurti šalį ir pasirengti integracijai į ES ir NATO.

Šiuo metu didžiausias ES ir Vakarų pasaulio rūpestis ir iššūkis – užtikrinti ilgalaikę karinę paramą, kurios pakaktų Ukrainai pasiekti pergalę ir nugalėti Rusiją. Nepaisant to, kad Vakarų ekonominė galia 25 kartus viršija Rusijos ekonominę galią, pastaraisiais metais Vakarų suteikta karinė parama apsaugojo Ukrainą nuo pralaimėjimo, tačiau jos nepakako karui laimėti.

Būtina skubiai peržiūrėti Vakarų karinės paramos Ukrainai sistemą, kuri iki šiol buvo grindžiama savanoriškais atskirų šalių sprendimais dėl karinės paramos. Mūsų sistema turi būti pakeista į sistemą, pagrįstą kolektyviniais sprendimais ir įsipareigojimais, kad būtų suteikta būtina parama Ukrainai, kad ji galėtų nugalėti ir laimėti karą. Ši sistema taip pat turėtų apimti kolektyvinį sprendimą dėl ES karinės pramonės stiprinimo, kad artimiausiu metu būtų gaminama tai, ko reikia Ukrainos gynybai ir pergalei.

Siekdama spręsti šiuos klausimus, ELP frakcija siūlo ES institucijoms skubiai parengti „ES planą Ukrainos pergalei”. Šis planas būtų pagrindas bendriems ES sprendimams priimti ir skubiems veiksmams, susijusiems su karine pagalba Ukrainai, būtina jos pergalei, įgyvendinti. Šiame projekte pateikiama pagrindinė informacija ir argumentai dėl tokio plano rengimo.

Skaityti „Europos Sąjungos planą Ukrainos pergalei” (pdf)

×